Byla 2K-283-458/2019
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajai J. K., nuteistosios gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiosios D. G. atstovui advokatui Daliui Poviliui,

2neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžių bei nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Iš J. K. nukentėjusiajai D. G. priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 377,73 Eur valstybės turėtų proceso išlaidų.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendis pakeistas, J. K., nuteistai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. J. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigota dalyvauti elgesio pataisos programoje.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistosios bei jos gynėjo, prašiusių nukentėjusiosios atstovo kasacinį skundą atmesti, o nuteistosios gynėjo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8J. K. nuteista už tai, kad verbavo, gabeno žmogų, pasinaudodama nukentėjusio asmens pažeidžiamumu bei apgaule siekdama, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas prostitucijai. J. K., turėdama tikslą išnaudoti D. G. prostitucijai, iki 2015 m. rugsėjo 10 d. pasinaudodama jos socialiniu pažeidžiamumu, telefonu įkalbėjo ir melagingai žadėjo šiai, tuo metu buvusiai Klaipėdoje, darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje – slaugyti jos (J. K.) sergančią motiną, taip užverbavo D. G. atvykti pas ją į Vokietijos Federacinėje Respublikoje esantį Liubeko miestą, internetu užsakė ir nupirko nukentėjusiajai bilietą į keltą Klaipėda–Kylis. D. G. keltu iš perkėlos, esančios Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, išvyko į Vokietijos Federacinėje Respublikoje esantį Kylį. Iš šio miesto 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 18.00 val. J. K. atgabeno D. G. į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ten nukentėjusiajai paaiškino, kad ji nieko neslaugys ir nedirbs jokio kito darbo, o turės teikti lytines paslaugas. Nukentėjusioji D. G., neturėdama kito priimtino pasirinkimo, būdama užsienio valstybėje, nemokėdama užsienio kalbos, neturėdama materialinių išteklių, kad galėtų pragyventi ir sugrįžti namo, taip pat prieš ją pavartojus psichinę prievartą, t. y. pagrasinus, kad jei nesutiks teikti seksualinių paslaugų, J. K. paskleis tikrovės neatitinkančią informaciją, neva pati nukentėjusioji savo noru atvyko jų teikti, sutiko dirbti prostitute. Po to 2015 m. rugsėjo 13 d. J. K. nugabeno D. G. į jai priklausantį namą (viešnamį), esantį (duomenys neskelbtini) Liubeko mieste, Vokietijos Federacijos Respublikoje, ten nukentėjusioji buvo laikoma bei išnaudojama prostitucijai nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. Tokiu būdu J. K. apgaule, pasinaudodama nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu, ją užverbavo ir atsigabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten kontroliuodama D. G., pasiimdama visus jos iš prostitucijos uždirbtus pinigus, nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. išnaudojo nukentėjusiąją prostitucijai, turėdama nenustatyto dydžio pajamų.

9II. Kasacinių skundų argumentai

102.

11Nuteistosios J. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

123.

13Pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas verbavimo požymį J. K., dėl jo BK 147 straipsnio 1 dalies kontekste niekaip nepasisakė, nenurodė, kaip ši veika realizuota ir kokiais įrodymais bei jų vertinimu buvo padarytos išvados dėl šio požymio buvimo. Tai apsunkino J. K. galimybes pateikti motyvus apeliaciniame skunde ir gintis apeliacinės instancijos teisme, nes ji nežinojo, dėl kokių savo veiksmų ar neveikimo buvo nuteista dėl nukentėjusiosios verbavimo. Taip pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta J. K. teisė gintis.

144.

15Kasaciniame skunde teigiama, kad apgaulė yra savarankiškas alternatyvusis BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, kaip ir verbavimas; apeliacinės instancijos teismas verbavimo sąvoką, aiškindamas ją neatsiejamai kartu su apgaulės požymiu, atskleidė neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti kaltininko valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, kai jais nulemiamas nukentėjusiųjų valios palenkimas bei sprendimas užsiimti prostitucija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Jei asmuo yra klaidinamas dėl veikos, kuria turės užsiimti, tai yra ne verbavimas, o apgaulė BK 147 straipsnio 1 dalies aspektu. Nuteistoji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad nukentėjusioji D. G. jos paprašė, kad ši priimtų ją į Liubeke esantį namą, kurį J. K. legaliai nuomoja moterims, užsiimančioms prostitucija. Patalpų nuoma prostitucijos veiklai Vokietijoje yra legali veikla, ja J. K. užsiima jau daugiau nei dešimt metų, ir Vokietijoje siūlymas nuomotis patalpas prostitucijos veiklai jokiu būdu neužtraukia atsakomybės dėl prekybos žmonėmis ir nėra laikomas verbavimu. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu arba tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja yra daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama dirbti viešbutyje, kavinėje, bare, fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų, galimybės bet kada nustoti užsiimti prostitucija). J. K. proceso metu nuosekliai teigė, kad D. G. išreiškė norą atvykti į Vokietiją ir verstis prostitucija, o ji sutiko šiai išnuomoti tam skirtas patalpas; su D. G. susitarė, kad V. S., kuris buvo D. G. sugyventinis ir J. K. įbrolis, bei kitiems su D. G. susijusiems asmenims sakys, kad D. G. vyks prižiūrėti J. K. motinos. Nuteistosios J. K. versija, kad D. G. savo sugyventiniui teigė, jog į Vokietiją važiuoja slaugyti sergančios J. K. motinos, nes dėl suprantamų priežasčių nenorėjo, kad jie apie tai žinotų, šioje baudžiamojoje byloje liko nepaneigta. Teismai nepagrįstai sprendė, kad J. K. nukentėjusiajai D. G. žadėjo, jog ši, atvykusi į Vokietiją, slaugys jos silpnos sveikatos motiną, o prostitutės darbą pasiūlė tik D. G. atvykus į Kylio uostą, remdamiesi tik nukentėjusiosios parodymais. Kasatorius analizuoja nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos ir akistatos parodymų turinį ir daro išvadą, kad nukentėjusioji pati norėjo pasilikti dirbti prostitute Vokietijoje, kad užsidirbtų pinigų, o nuteistosios J. K. įbroliui ir nukentėjusiosios D. G. sugyventiniui V. S. pranešė, kad yra laikoma prievarta ir verčiama užsiimti prostitucija, dėl to, kad pamatė, jog daugiau galimybės užsidirbti pinigų neturės, nes reikės juos atiduoti J. K. už nuomą, kitas paslaugas, sumažėjo klientų. Aplinkybę, jog D. G. prašė J. K. pasilikti jai priklausančiame name, patvirtino kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta J. Ka. Kasatorius mano, kad D. G. savo sugyventiniui V. S. ir draugui P. S. negalėjo pripažinti, jog savo noru užsiėmė prostitucija, todėl sugalvojo, kad yra laikoma bei verčiama užsiimti ja prievarta. Kasatorius taip pat pateikia nuomonę, kad P. S. nesąžiningai tvarkė J. K. įbrolio V. S. turtinius reikalus ir dėl to kerštavo tai atskleidusiai J. K. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos, inkriminuodami J. K. vieną kitam prieštaraujančius BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – požymius – verbavimą ir apgaulę.

165.

17Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Pažeidžiamumas – tai ne bet kokios asmens problemos, o tik tokios, dėl kurių asmuo neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, nėra laisvas savo valia spręsti dėl savo pasirinkimų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. G. turėjo legalų darbą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) dirbo virėjo padėjėja, todėl negalima sakyti, kad ji neturėjo realios pasirinkimo laisvės dėl savo beviltiškos padėties. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios D. G. pažeidžiamumas susijęs ne tik su sunkia jos padėtimi Lietuvoje, bet ir su sunkia materialine ir socialine jos padėtimi užsienyje, o tai dar labiau suvaržė jos veiksmų pasirinkimo laisvę. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad D. G. Lietuvoje turėjo legalų darbą, taip pat tai, kad jai būnant Vokietijoje pati J. K. dėl D. G. girtavimo siūlė nupirkti jai bilietą iš Kylio į Klaipėdą. Dėl šių aplinkybių jokiu būdu negalima konstatuoti D. G. pažeidžiamumo BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės normos dispozicijos prasme. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir dėl teiginių, jog liudytojos J. Ka. padėtis buvo žymiai sudėtingesnė, tačiau J. K. dėl to, kad Vokietijoje jai išnuomojo patalpas prostitucijos veiklai, dėl prekybos žmonėmis nėra ir nebuvo persekiojama nei Vokietijoje, nei Lietuvoje. Taip pat Vokietijoje nenustatyti apribojimai nenuomoti patalpų prostitucijos veiklai asmenims, turintiems priklausomybių ar skolų.

186.

19Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad visos prekybą žmonėmis sudarančios veikos (įgijimas, perleidimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje) padaromos aukos išnaudojimo tikslais. Išnaudojimo tikslai reiškia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus, sudaromas siekiant nelegaliai kontroliuoti asmenį ir pelnytis iš jo darbo arba žinant, kad tai darys kiti asmenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad D. G. Vokietijoje turėjo pasą, telefoną, galėjo bet kada išeiti iš namų ir į juos grįžti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad tai, jog nukentėjusioji D. G. iš atlygio, gauto iš prostitutės darbo, jai grąžino turėtas išlaidas už nuomą, drabužius, nuotraukas ir pan., t. y. iš viso apie 500–600 Eur, reiškia pasinaudojimą nukentėjusiosios D. G. pažeidžiamumu, siekiant, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai. Nuomos santykiai yra atlygintiniai teisiniai santykiai; Vokietijoje nuomoti patalpas prostitucijos veiklai yra legalu, nuteistoji J. K. tokia veikla užsiima, valstybei moka mokesčius daugiau nei dešimt metų, jokių pažeidimų per šį laikotarpį padaryta nebuvo (apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija į tai neatsižvelgė ir skundžiamame nuosprendyje apie tai nepasisakė). Nėra duomenų, kad J. K. iš D. G. būtų gavusi daugiau pinigų, negu buvo jai paskolinusi drabužiams įsigyti ir fotosesijai apmokėti.

207.

21Gabenimas kaip prekybos žmonėmis veika yra apibūdinamas kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu, gabenimu prekybos žmonėmis kontekste taip pat laikytinas asmens transportavimas ne tik į būsimo išnaudojimo vietą, bet ir į kitą vietą, pvz., parodyti potencialiems pirkėjams, apgyvendinti prieš išgabenant į užsienį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistoji J. K. nukentėjusiajai nupirko kelto bilietą, turėdama tikslą ją išnaudoti, pasitiko Kylio uoste, o vėliau nugabeno į viešnamį, esantį Liubeke, kuriame ji teikė prostitutės paslaugas.

228.

23Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad J. K. gynėjas advokatas G. Černiauskas 2019 m. vasario 6 d. posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir jame, be kita ko, prašė nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka kaip liudytoją apklausti nukentėjusiosios D. G. seserį R. F. Šis prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje J. K. nurodė, jog būdama neblaivi D. G. jai yra atskleidusi, kad anksčiau yra dirbusi prostitute Vokietijoje, kai buvo išvykusi pas savo seserį, tai D. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paneigė, tačiau jos ir sesers parodymai dėl buvusio darbo Vokietijoje pobūdžio skyrėsi, o V. S. pokalbio su J. K. metu užfiksuoti parodymai atskleidžia, kad jis žinojo, jog D. G. buvo išvykusi į Vokietiją 2010 m. dirbti prostitute. R. F. teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo. Aplinkybė, nurodanti, koks buvo tikrasis D. G. tikslas vykti į Vokietiją 2010 m., turi esminę reikšmę vertinant D. G. parodymų, jog ji nežinojo, kad 2015 m. važiuoja verstis prostitucija J. K. nuomojamame name Liubeko mieste, Vokietijoje, taip pat kad J. K. jai grasino, jog pasakys V. S., kad ji savo noru atvyko į Vokietiją verstis prostitucija, patikimumą, nes, minėta, D. G. šioje byloje teigė, kad 2010 m. lankydamasi pas seserį Vokietijoje nelegaliai dirbo restorane, nors R. F. nurodė jos seserį atvykus atostogauti. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje galima įžvelgti aiškų nukentėjusiosios D. G. interesą apkalbėti J. K., taip siekiant morališkai save reabilituoti prieš sugyventinį V. S. ir kitus aplinkinius bei turint aiškų finansinį interesą prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą.

249.

25Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas darė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip galimai siekdamas maskuoti nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą suponuojančias aplinkybes.

2610.

27Taip pat kasatorius pabrėžia, kad nuteistajai J. K. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo nepagrįstai nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Ši priemonė turi būti vykdoma Lietuvoje, tačiau nuteistoji gyvena Vokietijoje, paskirtu priemonės vykdymo metu turi vykti iš Vokietijos į Lietuvą ir palikti savo 1928 metais gimusią motiną, kurią slaugo, Vokietijoje. Galimybę rūpintis garbaus amžiaus motina varžanti baudžiamojo poveikio priemonė nepadeda įgyvendinti paskirtos bausmės tikslų.

2811.

29Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistosios 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors rėmėsi teismų praktika dėl būtinumo priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, netinkamai taikydamas BPK 106 straipsnio 2 dalį, priteisė nepagrįstai dideles proceso išlaidas.

3012.

31Nukentėjusiosios D. G. atstovas advokatas D. Povilius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3213.

33Pagal teismų praktiką, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pvz., ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigia jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė netinkamai, nepagrįstai pripažino, kad bausmės tikslai J. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. J. K. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, klaidino teismą ir bandė išvengti atsakomybės, ji nesupranta savo veikos pavojingumo, neatsiprašė nukentėjusiosios, neatlygino jai padarytos žalos, nukentėjusiajai dėl prieš ją įvykdytų veiksmų ne tik teko patirti sunkių išgyvenimų – stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę, bet ir šie išgyvenimai patiriami iki šių dienų. J. K. gauna nuomos mokestį už patalpų, kuriose verčiamasi prostitucijos veikla, nuomą; byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų nustojusi gauti pajamų iš prostitucijos veiklos, kad yra pasišalinusi iš terpės, kuri ir buvo viena iš pradinių priežasčių, lėmusių, jog kaltininkė padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką. J. K. padarytas nusikaltimas yra aiškiai neatsitiktinio pobūdžio. Tai, kad J. K. nebuvo teista ar administracine tvarka bausta, nėra pakankamos aplinkybės tam, kad būtų sprendžiama dėl bausmės vykdymo instituto taikymo. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012 jau yra konstatavęs, kad esant analogiškoms šiai bylai aplinkybėms bausmės vykdymas kaltinamajam neturi būti atidėtas.

34III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3514.

36Nuteistosios J. K. gynėjo advokato G. Černiausko ir nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato D. Poviliaus kasaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistosios J. K. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį

3715.

38Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

3916.

40J. K. nuteista už nukentėjusiosios D. G. verbavimą, gabenimą, pasinaudojant jos pažeidžiamumu ir apgaule, siekiant, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai. J. K., paimdama visus nukentėjusiosios pinigus, gautus šiai pelnantis iš prostitucijos, turėjo nenustatyto dydžio pajamų.

4117.

42Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti prostitucija. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Kasacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl verbavimo požymio konstatavimo; verbavimas šiuo atveju pasireiškė J. K. įkalbinėjimu, panaudojus apgaulę ir pasinaudojus nukentėjusiosios D. G. pažeidžiamumu, tai nulėmė nukentėjusiosios valios palenkimą ir sprendimo užsiimti prostitucija priėmimą. J. K. savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais siekė, kad nukentėjusioji nuvykusi į Vokietiją pradėtų teikti lytines paslaugas, o tai kvalifikuotina kaip verbavimas. Teismai verbavimo požymį nustatė ir pagrindė bylos duomenimis.

4318.

44Gabenimas kaip prekybos žmonėmis veika apibrėžiama kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu. Be to, gabenimu prekybos žmonėmis kontekste taip pat laikytinas asmens transportavimas ne tik į būsimo išnaudojimo vietą, bet ir į kitą vietą, pavyzdžiui, parodyti potencialiems pirkėjams, apgyvendinti prieš išgabenant į užsienį ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, kuris gali vykti tiek vietos, tiek tarptautinėje nelegalioje rinkoje, iš to išplaukia išvada, jog prekybos žmonėmis auka gali būti gabenama tiek vienos valstybės ribose, tiek iš vienos valstybės į kitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad gabenimo požymis J. K. inkriminuotas teisingai. Ji numatė D. G. vykimo iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką planą, t. y. konkretų laiką, internetu nupirko bilietą į Vokietiją, nugabeno nukentėjusiąją į jai priklausantį viešnamį Liubeko mieste.

4519.

46Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama dirbti viešbutyje, kavinėje, bare, fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nutraukti prostitucijos veiklą ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu. Taigi apgaulė kaip poveikio aukai priemonė yra būdinga „savanoriškos vergijos“ byloms (kasacinė nutartis Nr. 2K-344-942/2016). Nuteistosios J. K. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad apgaulė yra vienas verbavimo požymių, nes jis yra savarankiškas alternatyvus prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pabrėžtina, kad apgaulė yra vienas iš BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymo būdas. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas aiškinosi: 1) ar buvo apgaulė, kaip ji pasireiškė; 2) ar asmens verbavimas, gabenimas atliktas panaudojant apgaulę. Pagal teismų nustatytas aplinkybes apie darbo pobūdį Vokietijoje nukentėjusioji D. G. sužinojo tik būdama nugabenta į šią šalį, kur nemokėdama kalbos, neturėdama pakankamai lėšų grįžti į namus Lietuvoje, palaužus jos valią, sutiko užsiimti prostitucija, kuri Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra legali veikla, J. K. laikomame viešnamyje. Apgaulė šiuo konkrečiu atveju reiškėsi neteisingų duomenų apie darbo Vokietijoje pobūdį pateikimu – būnant Lietuvoje D. G. buvo sakoma, kad ši važiuosianti į Vokietiją prižiūrėti nuteistosios J. K. motinos, kol J. K. atostogaus, tačiau atvykus į Vokietiją keltu D. G. buvo pranešta, kad ji turės teikti seksualines paslaugas.

4720.

48Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. G. buvo pažeidžiamas asmuo; J. K. buvo žinoma, kad D. G. yra priklausoma nuo alkoholio, turi įsiskolinimų už elektros paslaugas, vaiko išlaikymą ir pan., taigi teisingai nustatyta, jog nuteistoji pasinaudojo nukentėjusiosios priklausomumu, siekdama nukentėjusiąją išnaudoti prostitucijai. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių traktavimas neprieštarauja pirmiau nurodytai teismų praktikai dėl pažeidžiamumo požymio konstatavimo.

4921.

50Kasaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas pateikia savą bylos įvykių versiją, analizuodamas liudytojų parodymus byloje, nuteistosios bei nukentėjusiosios parodymų, pokalbių telefonu turinį, daro išvadą, kad nukentėjusioji D. G. į Vokietiją vyko savo noru, žinodama tiek siūlomą darbo šioje šalyje pobūdį, tiek sąlygas, savo artimiausios aplinkos žmonėms nesakė apie vykimo į užsienio šalį tikslą, nes vengė moralinio pasmerkimo; analizuodamas liudytojo P. S. parodymus, kasatorius pažymi, kad galimai dėl keršto sprendžiant turtinius klausimus šis galėjo nuteistąją apkalbėti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai priimtuose nuosprendžiuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, paliekami nenagrinėti. Tiek objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai J. K. veikoje, tiek jos tyčios kryptingumas nustatyti įvertinus iš įvairių įrodymų šaltinių gautus duomenis kaip visumą, nuteistosios versija dėl nukentėjusiosios savanoriško ir tikslingo apsisprendimo vykti į Vokietiją dirbti prostitute paneigta. Kasaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas nurodo, kad J. K. Vokietijoje užsiėmė legalia veikla – patalpų nuoma prostitucija (kuri Vokietijoje yra legali) užsiimančioms merginoms, taigi savanoriškas D. G. vykimas į Vokietiją verstis šia veikla, nuomojimasis patalpos šiai veiklai niekaip neturėtų užtraukti J. K. baudžiamosios atsakomybės. Akcentuotina, kad, teismams pagrįstai nustačius D. G. verbavimą, gabenimą, pasinaudojant jos pažeidžiamumu ir apgaule, prostitucijai, D. G. laikytina išnaudojamąja prostitucijai, tad prostitucijos veiklos legalumas Vokietijoje J. K. nusikalstamos veikos nenaikina ir nešvelnina. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai J. K.

5122.

52Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

5323.

54Nukentėjusiosios D. G. atstovas savo kasaciniame skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajai J. K. atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistosios asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuteistajai J. K. atidėjimo, vadovavosi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 75 straipsnio redakcija, pagal kurią bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas buvo galimas ir dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo). Teismas įvertino tiek nuteistosios J. K. veiką, tiek jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas tai, kad ji anksčiau neteista, už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikoje nebausta, turi legalų darbą užsienyje, prižiūri senyvo amžiaus motiną, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad J. K. paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė atidėta maksimaliam trejų metų terminui. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neprieštarauja teismų praktikai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo; šiame sprendime akcentuotas teigiamų socialinių ryšių išlaikymas, kaip pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą J. K. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. K. buvo vadovautasi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, o aprašomojoje nuosprendžio dalyje pabrėžiama, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas elgesio pataisos programoje per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Dalyvavimas elgesio pataisos programoje nėra nustatytas BK IX skyriuje kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta pareiga, o to paties straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta pareiga yra pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą. Taigi, J. K. paskirta ne baudžiamojo poveikio priemonė, o BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje. Dėl nuteistajai J. K. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirto įpareigojimo

5524.

56Kasaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas pateikia argumentą dėl nepagrįsto atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą įpareigojimo, nustatyto BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, skyrimo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajai J. K., teismas pažymėjo, kad būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta dalyvavimo pataisos elgesio programoje priemonė geriausiai padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.

5725.

58Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra – proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018 ir kt.).

5926.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į veikos pavojingumą bei nuteistosios asmenybę, jai paskirtas įpareigojimas nelaikytinas pažeidžiančiu teisingumo ir proporcingumo principus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad su nuosprendžio vykdymo tvarka susiję klausimai, taigi ir galimo vienos baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimo pakeitimo kita klausimai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, sprendžiami BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į kasaciniame skunde nurodomus argumentus (dalyvavimo elgesio pataisos programoje įgyvendinimas yra pasunkintas, J. K. pagrindinius socialinius ryšius išlaikant Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jai pernelyg sudėtinga vykti į Lietuvą dalyvauti elgesio pataisos programoje), pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu ar savo iniciatyva teismas gali perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (Vokietijos Federacinė Respublika – Europos Sąjungos narė), jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią savo gyvenamąją vietą. Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

6127.

62Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

6328.

64Apeliacinės instancijos teismas iš nuteistosios J. K. priteisė 400 Eur VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti. Kasatorius skunde teigia, kad 400 Eur priteisimas yra pernelyg didelis, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks nagrinėjimo rezultatas.

6529.

66Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, o priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks šios bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prašoma priteisti suma buvo sumažinta nuo 600 Eur iki 400 Eur, konstatuojant, kad prašoma priteisti suma buvo pernelyg didelė. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, pateikė nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodytas sumas, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį ir turinį, apeliacinės instancijos teismo išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad 400 Eur priteistų proceso išlaidų suma yra proporcinga, ją dar labiau mažinti nėra pagrindo.

67Dėl nuteistosios J. K. gynėjo advokato G. Černiausko prašymo išsprendimo apeliacinės instancijos teisme

6830.

69Kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo atlikimo metu buvo pateiktas jo prašymas apklausti nukentėjusiosios D. G. seserį R. F., tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu po nukentėjusiosios apklausos buvo sprendžiamas nuteistosios gynėjo prašymo dėl R. F. kaip liudytojos apklausos apeliacinės instancijos teisme klausimas. Kolegija nutarė prašymą atmesti, motyvuodama tuo, kad gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl minėtos liudytojos parodymų nėra susijusios su nuteistajai inkriminuota veika.

7031.

71Pagal BPK 324 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kolegijos pirmininkas atvykusiems į posėdį asmenims išaiškina jų teises ir pareigas ir paklausia, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį.

7232.

73Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jei išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

7433.

75Nuteistosios gynėjo pareikštas prašymas kviesti liudytoją R. F. buvo išnagrinėtas ir atmestas; toks sprendimas nėra proceso normų ir nuteistosios teisių procese pažeidimas, juolab tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nurodytas liudytojos R. F. apklausos pagrindas – nukentėjusiosios D. G. parodymų patikimumas – vertintas analizuojant jos parodymų turinį viso proceso metu bei vertinant juos kartu su kitais parodymais byloje. Taigi BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostata neįpareigoja teismo tenkinti visus proceso dalyvių prašymus, tačiau, nusprendus tokių prašymų netenkinti, nustato teismui pareigą pateikti aiškius motyvus, kodėl pateikti prašymai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad R. F. parodymai apie 2010 m. įvykius nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl jos apklausti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

76Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

77Nuteistosios J. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko ir nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu J. K.... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio jo... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. J. K. nuteista už tai, kad verbavo, gabeno žmogų, pasinaudodama... 9. II. Kasacinių skundų argumentai... 10. 2.... 11. Nuteistosios J. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti... 12. 3.... 13. Pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas verbavimo požymį J. K., dėl... 14. 4.... 15. Kasaciniame skunde teigiama, kad apgaulė yra savarankiškas alternatyvusis BK... 16. 5.... 17. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pasinaudojimas... 18. 6.... 19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad visos prekybą... 20. 7.... 21. Gabenimas kaip prekybos žmonėmis veika yra apibūdinamas kaip išnaudojimo... 22. 8.... 23. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad J. K. gynėjas advokatas G.... 24. 9.... 25. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas darė... 26. 10.... 27. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad nuteistajai J. K. atidedant laisvės... 28. 11.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistosios 400 Eur... 30. 12.... 31. Nukentėjusiosios D. G. atstovas advokatas D. Povilius prašo panaikinti... 32. 13.... 33. Pagal teismų praktiką, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi... 34. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 35. 14.... 36. Nuteistosios J. K. gynėjo advokato G. Černiausko ir nukentėjusiosios D. G.... 37. 15.... 38. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip... 39. 16.... 40. J. K. nuteista už nukentėjusiosios D. G. verbavimą, gabenimą, pasinaudojant... 41. 17.... 42. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai,... 43. 18.... 44. Gabenimas kaip prekybos žmonėmis veika apibrėžiama kaip išnaudojimo... 45. 19.... 46. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl... 47. 20.... 48. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui,... 49. 21.... 50. Kasaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas pateikia savą bylos įvykių... 51. 22.... 52. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo... 53. 23.... 54. Nukentėjusiosios D. G. atstovas savo kasaciniame skunde pažymi, kad... 55. 24.... 56. Kasaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas pateikia argumentą dėl... 57. 25.... 58. Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės... 59. 26.... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į veikos pavojingumą bei... 61. 27.... 62. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 63. 28.... 64. Apeliacinės instancijos teismas iš nuteistosios J. K. priteisė 400 Eur VšĮ... 65. 29.... 66. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad BPK 106... 67. Dėl nuteistosios J. K. gynėjo advokato G. Černiausko prašymo išsprendimo... 68. 30.... 69. Kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant... 70. 31.... 71. Pagal BPK 324 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 72. 32.... 73. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas... 74. 33.... 75. Nuteistosios gynėjo pareikštas prašymas kviesti liudytoją R. F. buvo... 76. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi... 77. Nuteistosios J. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko ir nukentėjusiosios D....