Byla 2K-491-303/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, išteisintajam A. G., gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajai G. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Aušros Rimkevičiūtės, nukentėjusiųjų G. G. ir U. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl U. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. G. sukelto fizinio skausmo) išteisintas neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

2U. B. ir G. G. civiliniai ieškiniai dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, prašymai dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų išieškojimo, atmesti.

3Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl U. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su U. B. ir įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. G. sukelto fizinio skausmo) – vieneriems metams dviem mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su U. B. ir įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

5Iš nuteistojo A. G. priteista: U. B. 3000 Lt (868,86 Eur), G. G. 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir U. B. 1210 Lt (350,44 Eur), G. G. 1164 Lt (337,12 Eur) turėtų advokato atstovavimo išlaidų. U. B. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokurorės, nukentėjusiosios G. G. ir nukentėjusiųjų atstovo advokato Artūro Andriukaičio, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, išteisintojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Aušros Ručienės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.00 val., savo namų, esančių Kaune, ( - ), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktinės G. G. dukterimi U. B. metu, tyčia tampė ją už plaukų, tampydamas suplėšė marškinėlius ir sužalojo dešinės pusės krūtinės sritį, sugriebė ją už rankos ir vieną kartą spyrė į kairę koją, taip padarė U. B. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairiajame dilbyje, kairiajame kelyje, kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

8Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.30 val., savo namuose, esančiuose Kaune, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tampė savo sutuoktinę G. G. už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

9Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė A. Rimkevičiūtė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendį be pakeitimų.

10Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik garso įrašais, A. G. ir liudytojų D. G., A. J. parodymais, t. y. visiškai su bylos aplinkybėmis nesusijusiais duomenimis, savo išvadas padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat nepateikė aiškių motyvų, dėl ko yra naikinamas apkaltinamasis nuosprendis.

12Anot prokurorės, A. G. pateikti garso įrašai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Garso įrašai negali būti laikomi įrodymu BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, nes gauti neteisėtu būdu, t. y. A. G. nėra baudžiamojo proceso subjektas, galintis daryti slaptus pokalbių įrašus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad buitiniai garso įrašai nelaikytini įrodymais, nes įrodymai baudžiamojoje byloje renkami įstatymo nustatyta tvarka. Be to, įrašai nesusiję su 2013 m. kovo 9 d. įvykiais, nes jie, pasak A. G., daryti 2012 m. birželio 9 d. Taip pažeistas ir įrodymų liečiamumo principas (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

13Kasatorė nurodo, kad teismas padarė tik prielaidą, jog nukentėjusiosios dėl A. G. turėjo tam tikrų sumanymų, t. y. neturėdamas jokių duomenų teismas preziumavo, kad gyvenamasis namas priklauso A. G. ir kad nukentėjusiosios turi tikslą atimti jį iš A. G.. Liudytojų A. J. ir D. G. parodymai negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, nes šios liudytojos 2013 m. kovo 9 d. konflikto nematė, be to, jos yra A. G. giminaitės (motina ir teta), taigi suinteresuotos duoti tokius parodymus, kurie padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorės manymu, patenkinęs A. G. gynėjos prašymą kaip liudytojas apklausti A. J. ir D. G. ir grįsdamas jų parodymais išteisinamąjį nuosprendį, teismas parodė savo išankstinį nusistatymą prieš nukentėjusiąsias. Dėl visų nurodytų aplinkybių, prokurorės įsitikinimu, yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu ir teigti, jog buvo suvaržyta nukentėjusiųjų teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

14Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi visuma bylai reikšmingų įrodymų (U. B. protokolu – pareiškimu, specialisto išvada, ekspertės S. Bielevičienės paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje akto surašymo, nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų liudytojų Ž. S. ir N. L. parodymai) ir, tinkamai juos įvertinęs, pagrįstai pripažino A. G. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas įrodymais nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų parodymų, specialisto išvados, specialisto paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes šiuos įrodymus įvertino iškraipydamas jų prasmę, atskirai vieną nuo kito ir nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetė visumą kaltinančių įrodymų.

15Nukentėjusiosios G. G. ir U. B. kasaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendį arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Kadangi abiejų nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentai analogiški, jie šioje nutartyje išdėstomi kartu.

17Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

18Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, kilo abejonių dėl teisėjo G. Večersko nešališkumo. Pasibaigus 2014 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžiui, teisėjas teismo salėje bendravo su nuteistojo gynėja advokate A. Ručiene (beje, teisėjas ir advokatė yra buvę bendrakursiai), abu buvo pakilios nuotaikos ir juokaudami kalbėjosi apie bylą, galbūt aptarinėjo posėdžio metu klausytą garso įrašą (byloje yra šią aplinkybę patvirtinantis G. Š. pareiškimas). Be to, buvo patenkinti visi nepagrįsti advokatės A. Ručienės prašymai, t. y. kaip liudytojos apklaustos nuteistojo motina ir teta, prie bylos pridėti garso įrašai (duomenys, neturintys jokių sąsajų su nagrinėjamu įvykiu). Taip teismas parodė, kad turi išankstinę nuomonę ir yra šališkas. Teisėjui G. Večerskui pareikštas nušalinimas buvo atmestas. Pasak kasatorių, teisėjai, sprendę klausimą dėl kolegijos pirmininko šališkumo, pareiškime išdėstytus argumentus išnagrinėjo formaliai, savo išvadas motyvavo nepakankamai. Taip, kasatorių teigimu, iš esmės buvo suvaržytos jų teisės į nešališką ir nepriklausomą teismą.

19Pasak nukentėjusiųjų, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi tik visiškai su bylos aplinkybėmis nesusijusiais duomenimis: garso įrašais, padarytais gerokai iki įvykio ir liudytojų D. G., A. J., nemačiusių 2013 m. kovo 9 d. konflikto, parodymais. Taip teismas pažeidė įrodymų liečiamumo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Be to, minėtos liudytojos yra A. G. giminaitės, taigi suinteresuotos duoti tokius parodymus, kurie padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. O garso įrašai, kasatorių teigimu, gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), t. y. A. G. nėra baudžiamojo proceso subjektas, galintis daryti slaptus garso įrašus, todėl jie neatitinka ir įrodymams keliamo teisėtumo ir leistinumo reikalavimo.

20Kasatorių teigimu, įvertinęs garso įrašus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji G. G. patvirtino, jog jame įrašyti jos ir dukters balsai. Kasatorės tvirtina, kad jos parodė, jog garso įraše galėjo būti užfiksuoti jų balsai, tačiau negalėjo pasakyti nei kada tie įrašai daryti, nei ar jie nebuvo sumontuoti (beje, teisme nepavyko nustatyti, kada, kurioje vietoje, kokioms aplinkybėms esant A. G. darė garso įrašus). Kasatorių manymu, garso įrašas iškarpytas, be to, nepatikrintas jo autentiškumas, byloje nėra garso įrašo originalo. Negana to, iš garso įrašo matyti, kad A. G. jas (nukentėjusiąsias) provokuoja. Kasatorė G. G. teigia, kad A. G. ne kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą, todėl ji eilinio konflikto įkarštyje tiesiog emociškai jį įspėjo, jog ketina kreiptis į policiją dėl nuolatinių smurto protrūkių. Kasatorės nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos siekė melagingai apkaltinti A. G. nebūto nusikaltimo padarymu, dėl melagingo A. G. įskundimo nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Taip pat teismas, neturėdamas jokių duomenų, konstatavo, kad gyvenamasis namas nuosavybes teise priklauso A. G. (nors šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame sprendžiamas ginčas ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo). Be to, teismas nepagrįstai, savaip interpretuodamas garso įrašo turinį, nurodė, kad U. B. marškinėlių suplėšymas buvo jų (kasatorių) suplanuotas ir kad tai patvirtina garso įrašas. Tačiau garso įraše tokių frazių neužfiksuota. Kasatorių teigimu, tokių nepagrįstų išvadų darymas taip pat rodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą prieš jas.

21Kasatorės nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo įvykio vietos apžiūros protokolu. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą privalomai turi dalyvauti visi įvykyje dalyvavę asmenys. Kasatorės teigia, kad būtent jos, patyrusios fizinį smurtą, iškvietė policiją, pareigūnai sulaikė A. G. ir pristatė į areštinę. Policijos pareigūnai N. L. ir Ž. S. patvirtino, kad A. G. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, visą laiką kažką rėkavo. Fizinį smurtą prieš U. B. patvirtina ne tik nuoseklūs jos pačios parodymai, bet ir specialisto išvada bei ekspertės S. Bielevičienės paaiškinimai teisme. Nukentėjusiosios G. G. parodymus apie prieš ją panaudotą smurtą patvirtino U. B.. Tačiau teismas nesivadovavo nukentėjusiųjų parodymus patvirtinančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. G., nepaneigė nukentėjusiųjų duotų parodymų, jų tinkamai neišanalizavo, nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais (įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kt.), kurie patvirtina, jog A. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje.

22Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės A. Rimkevičiūtės, nukentėjusiųjų G. G. ir U. B. kasaciniai skundai atmestini.

23Dėl įrodymų vertinimo, jų teisėtumo ir leistinumo

24Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų D. G., O. J. parodymais ir garso įrašais, kurie nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Be to, garso įrašai neatitinka ir teisėtumo reikalavimų, nes jie daryti A. G., kuris nėra baudžiamojo proceso subjektas, galintis daryti slaptus pokalbių įrašus.

25Tokie kasatorių skundo argumentai nepagrįsti.

26Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Įrodymais gali būti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, išsiaiškinti byloje keliamų versijų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (pvz., įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, gynėjas, nukentėjusysis ir kt.), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

27Bylos duomenimis, garso įrašus ikiteisminio tyrimo metu (2013 m. balandžio 9 d.) pateikė A. G., prašydamas juos pridėti prie bylos, taip pat jis paaiškino, kodėl tie įrašai buvo daryti (2012 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto Panemunės PK dėl sutuoktinės ir jos dukters elgesio, dėl grasinimų jo atžvilgiu, vyksta ikiteisminis tyrimas). Byloje yra tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad A. G. pateikti tyrimui garso įrašai (kompaktinės plokštelės su garso įrašais pavadinimais ,,Gitana 80 min.“ ir ,,Ugnė Lapkričio 11 d.“) buvo pridėti prie bylos, perklausyti, padarytos pokalbių turinio išklotinės. Iš byloje esančių duomenų (2013 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2013 m. liepos 22 d. nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo), taip pat garso įrašų turinio matyti, kad tai, jog A. G. įrašinėja pokalbius, nukentėjusiosioms buvo žinoma, pokalbių turinys nepaneigtas. Apeliacinės instancijos teisme, perklausius įrašus, nukentėjusioji G. G. neginčijo, kad įrašuose yra ne jos balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įrašai sumontuoti ir pan. Konstatuotina, kad privačiai padarytų garso įrašų, kaip įrodymo, patikimumas apeliacinio proceso metu buvo tinkamai patikrintas, todėl juo, kaip įrodymu, teismas galėjo remtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2010). Privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2008). Šioje byloje, kaip prieš tai buvo minėta, pokalbių įrašus padarė privatus asmuo (A. G.) savo iniciatyva ir pateikė juos į bylą, norėdamas pagrįsti nagrinėjamo įvykio savą versiją. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu A. G. pateikti garso įrašai, nors ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau, priešingai kasatorių nuomonei, pagrįstai buvo laikyti įrodymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004).

28Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo ištirti papildomi duomenys (garso įrašai, liudytojų apklausta) nėra susiję su nagrinėjama byla, taip pat nepagrįsti. Pagal šiuos kitų bylos įrodymų kontekste įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismas galėjo nustatyti labai svarbias bylos faktines aplinkybes – A. G. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius. Šiais duomenimis buvo atskleista, kad nukentėjusiosios, nejausdamos iš A. G. jokios grėsmės, pačios įvairiausiais būdais jį provokavo, atvirai demonstravo neapykantą jam, žemino, grasino, be kita ko, ir kitais metais pasodinti į kalėjimą (pvz., sulaukti momento, kai A. G. išgers, susiplėšyti, „padaryti“, kad jis ranką kėlė, daryti viską, kad atvykusi policija jį išsivežtų ir pan.). Palyginus garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turinį su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl A. G. inkriminuotų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo (t. y. ar nebuvo įgyvendintas garso įrašuose užfiksuotas nukentėjusiųjų aptariamas scenarijus – nepagrįstai apkaltinti A. G.). Todėl, apeliacinės instancijos teismas išteisindamas A. G. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstai rėmėsi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

29Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kaip visumą. Šio teismo padarytos išvados pakankamai išsamiai motyvuotos, paaiškinta, kodėl naikinamas apkaltinamasis ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 331 straipsnis). Patikrinusi kasacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.

30Dėl teismo šališkumo

31Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

32Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013). Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).

33Iš prokurorės kasacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo šališkumą ji sieja su šiame teisme atliktu įrodymų (liudytojų A. J., D. G. apklausa, garso įrašų perklausa) tyrimu ir įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, lėmusiu, kasatorės nuomone, nepagrįstą išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Nukentėjusiosios savo kasaciniuose skunduose apeliacinės instancijos teismo šališkumą, be kita ko, taip pat grindžia analogiškais argumentais, pažymėdamos tai, kad šis teismas, patenkinęs visus, jų nuomone, nepagrįstus nuteistojo gynėjos advokatės A. Ručienės prašymus, parodė turintis išankstinę nuomonę. Tačiau, kaip prieš tai buvo minėta, šios aplinkybės pagal teismų formuojamą praktiką negali būti laikomos teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių duomenų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamasis (nuteistasis) turi teisę į tai, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos ir kaltinimo liudytojams (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), pareikšti prašymus, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, ištirti, jo nuomone, turinčią reikšmės bylai medžiagą (pvz., perklausyti garso įrašus) ir pan. (BPK 324 straipsnio 2 dalis), o galimybę įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis pasinaudoti kaltinamajam (nuteistajam) privalo užtikrinti, be kita ko, ir teismas (BPK 10 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs nuteistojo A. G. ir jo gynėjos prašymus ir kaip liudytojas apklausęs pirmosios instancijos teisme neapklaustas D. G., A. J., taip pat išklausęs byloje esančius garso įrašus, priešingai nei teigia skunduose kasatoriai, užtikrino išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą.

34Nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentas dėl teisėjo G. Večersko šališkumo, motyvuojant tuo, kad jis, pasibaigus 2014 m. gruodžio 4 d. posėdžiui, salėje bendravo su nuteistojo gynėja advokate A. Ručiene (jie buvę bendrakursiai), juokaudami kalbėjosi apie bylą ir dėl to nukentėjusiajai G. G. susidarė įspūdis, kad buvo aptarinėjamas teismo posėdžio metu klausytas garso įrašas, taip pat atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusioji G. G. 2015 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje teisėjui G. Večerskui pareiškė nušalinimą. Teisėjų kolegijos nariai – teisėjai V. Vitunskas ir A. Antanaitis – išnagrinėję pareikštą nušalinimą, 2015 m. sausio 16 d. motyvuota nutartimi nukentėjusiosios pareiškimą dėl teisėjo G. Večersko nušalinimo atmetė (T. 3, b. l. 17–19). Paneigti nutartyje konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas ar teismas negalėtų nagrinėti bylos, nenustatė. Dėl to kasacinių skundų argumentai dėl nukentėjusiųjų teisės į nešališką teismą pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai ir teismų praktikai.

35Dėl atstovavimo išlaidų

36Nukentėjusiosios G. G. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo iš A. G. nukentėjusiajai G. G. priteisti 1186,49 Eur papildomai turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu atstovaujant nukentėjusiąsias kasacinės instancijos teisme.

37BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

38Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas, be kita ko, vyko pagal nukentėjusiųjų G. G. ir U. B. kasacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė kasacinius skundus atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. G. išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalis), palikti galioti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš išteisintojo nukentėjusiųjų patirtas – 1186,49 Eur – advokato atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teismo posėdyje nėra teisinio pagrindo.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Aušros Rimkevičiūtės ir nukentėjusiųjų G. G. bei U. B. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. U. B. ir G. G. civiliniai ieškiniai dėl turtinės, neturtinės žalos... 3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. G. buvo... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio... 5. Iš nuteistojo A. G. priteista: U. B. 3000 Lt (868,86 Eur), G. G. 1000 Lt... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas, o apeliacinės... 8. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas, o... 9. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 10. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį... 12. Anot prokurorės, A. G. pateikti garso įrašai neatitinka įrodymams keliamų... 13. Kasatorė nurodo, kad teismas padarė tik prielaidą, jog nukentėjusiosios... 14. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi visuma bylai... 15. Nukentėjusiosios G. G. ir U. B. kasaciniais skundais prašo panaikinti Kauno... 16. Kadangi abiejų nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentai analogiški,... 17. Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 18. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų... 19. Pasak nukentėjusiųjų, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš... 20. Kasatorių teigimu, įvertinęs garso įrašus, teismas padarė nepagrįstą... 21. Kasatorės nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo įvykio... 22. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus... 23. Dėl įrodymų vertinimo, jų teisėtumo ir leistinumo... 24. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 25. Tokie kasatorių skundo argumentai nepagrįsti.... 26. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 27. Bylos duomenimis, garso įrašus ikiteisminio tyrimo metu (2013 m. balandžio 9... 28. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo ištirti papildomi... 29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos... 30. Dėl teismo šališkumo... 31. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 33. Iš prokurorės kasacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos... 34. Nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentas dėl teisėjo G. Večersko... 35. Dėl atstovavimo išlaidų ... 36. Nukentėjusiosios G. G. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo iš A. G.... 37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 38. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas, be kita ko, vyko pagal... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 40. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus...