Byla 2A-804-330/2015
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo – A. I

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „L-T OIL“, atsakovo A. T. ir trečiojo asmens A. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-80-232/2015 pagal ieškovo SIA „L-T OIL“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“ (šiuo metu bankrutuojanti), V. O. ir A. T. dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo – A. I..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas SIA „L-T OIL“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė jo naudai iš atsakovės UAB „Julidona“ ir subsidiariai iš atsakovų V. O. bei A. T. priteisti 559 133,65 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas su atsakove UAB „Julidona“ 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. sutarė sutartis, kurių pagrindu SIA „L-T OIL“ įsipareigojo atsakovei UAB „Julidona“ parduoti dyzelinį kurą. Ieškovas tvirtino sutartinius įsipareigojimus įvykdęs tinkamai – laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovei UAB „Julidona“ pateikęs sutartą kiekį dyzelinio kuro, už kurį atsakovė atsiskaitė nevisiškai. 2013 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas patvirtina, kad UAB „Julidona“ už kurą skolinga 739 570, 77 JAV dolerių, kas pagal Lietuvos banko nustatytą kursą ieškinio pateikimo dienai sudaro 551 593,68 Eur sumą. Nurodytomis sutartimis buvo susitarta ir dėl delspinigių už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, kurie ieškovo paskaičiavimu sudaro 7 540,12 Eur. Ieškovo teigimu, UAB „Julidona“ pagal turtinę finansinę padėtį yra nepajėgi įvykdyti savo prievolės ieškovui. UAB „Julidona“ vadovė V. O. ir vienintelis akcininkas A. T., žinodami apie tikrąją įmonės turtinę padėtį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat žinodami, kad įmonė nebus finansiškai pajėgi atsiskaityti, sudarė sutartis dėl kuro tiekimo, todėl yra subsidiariai atsakingi už įmonės prievoles. Pažymėjo, jog prieš įsigyjant UAB „Julidona“ akcijas atsakovas A. T. su UAB „Julidona“ komercijos direktoriumi J. S. įkūrė naują įmonę UAB „Ina Trade“, kuri taip pat pradėjo verstis analogiška veikla. Tokiu būdu visa komercinė - ūkinė veikla buvo perkelta iš UAB „Julidona“ į naujai atsakovo A. T. įkurtą juridinį asmenį UAB „Ina Trade”. Nors šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos, ieškovo vertinimu, sprendžiant dėl teismingumo, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad reikalavimai reiškiami ir juridinio asmens akcininkui bei vadovei. Ieškovas tvirtino, kad SIA „L-T OIL“ ir „LAT-OIL“ LLP yra atskiri juridiniai asmenys. Pažymėjo, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų jo atsakomybę už atsakovės neįvykdytas prievoles.

5Atsakovė UAB „Julidona“ prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, o tuo atveju, jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas – ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovė prašė leisti teismo sprendimą vykdyti dalimis. Nurodė, kad šalių sudarytose sutartyse yra arbitražinė išlyga, pagal kurią visi iš sudarytų sutarčių kylantys ginčai turi būti sprendžiami arbitraže Vilniuje, todėl byla neteisminga teismui. Atsakovė ieškinio pagrįstumo klausimu paaiškino, kad atsakovės verslo modelis buvo toks, jog Jungtinėje Karalystėje įregistruota kompanija „LAT OIL“ LLP arba SIA „L-T OIL“ tiekdavo atsakovei UAB „Julidona“ per Latviją Baltarusijoje įsigytą kurą, o atsakovė savo ruožtu šį kurą perparduodavo kitose Europos šalyse. Kadangi dėl didelių sandorių sumų, kontraktų su įvairių šalių verslo subjektais ir kt. veiksnių tokiame verslo modelyje egzistavo didelė neatsiskaitymo pagal sandorius rizika, atsakovė įgytą kurą parduodavo tik gavusi išankstinį apmokėjimą. Paaiškino, kad sutartinės prievolės liko neįvykdytos dėl paties ieškovo kaltės. UAB „Julidona“ neatsiskaitymas su ieškovu yra sąlygotas to, jog su UAB „Julidona“ neatsiskaitė ieškovo savininko A. I. rekomenduotas klientas Lenkijos bendrovė „Kolux“ Sp.z.o.o., už kurio (kliento) įsipareigojimų vykdymą laidavo kita ieškovo vadovo A. I. atstovaujama įmonė „LAT-OIL“ LLP, buvusi ir viena iš pagrindinių atsakovės tiekėjų. Be to, pats A. I. asmeniškai laidavo ieškovui už atsakovės prievolės, lygios 739 570,77 JAV dolerių (t. y. ieškinio sumai), įvykdymą, kas turėjo užtikrinti, jog neatsiras jokie UAB „Julidona“ skoliniai įsipareigojimai. Atsakovė paaiškino, jog nors formaliai ieškovas SIA „L-T OIL“ ir „LAT-OIL“ LLP yra atskiri juridiniai asmenys, tačiau jų vardu veikia ir sprendimus priima tas pats fizinis asmuo A. I., sutampa jų veiklos vieta, pasirašomos analogiško turinio sutartys, kas paneigia šių bendrovių atskirą valią veikti vienu ar kitu būdu. Kadangi ieškovui ir jo vadovui A. I. yra gerai žinoma, kad su tiekėjais atsiskaitoma tik tuo atveju, jeigu jų nurodyti tretieji asmenys (klientai) atsiskaito su UAB „Julidona“, todėl su ieškovu buvo neatsiskaityta dėl paties ieškovo (jo vadovo) kaltės, šiam rekomendavus ir sutikus tiekti kurą, kaip vėliau paaiškėjo, tikėtinai finansiškai nepajėgiam atsiskaityti klientui Lenkijos bendrovei „Kolux“ Sp.z.o.o. Ieškovui SIA „L-T OIL“ buvo žinoma, kad UAB „Julidona“ yra neatgavusi lėšų iš „Kolux“ Sp.z.o.o., nes apie tai buvo žinoma jos vadovui A. I.. Atsakovės teigimu, faktiškai visa veikla iš „LAT-OIL“ LLP buvo perkelta į SIA „L-T OIL“, o jų vadovas A. I., prisiėmęs laidavimo įsipareigojimą, asmeniškai yra atsakingas prieš atsakovę UAB „Julidona“ už kliento „Kolux“ Sp.z.o.o prievolių įvykdymą. Atsakovės UAB „Julidona“ atstovų teigimu, atsakovė neturi pareigos atsakyti ieškovui pagal pareikštą ieškinį, nes atsakovės skolinė prievolė neįvykdyta dėl kreditoriaus kaltės.

6Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė UAB „Julidona“ kasdienėje veikloje tiesiogiai nedalyvavęs. Jo nuomone, ūkiniai klausimai priskirtini įmonės vadovo, o ne akcininko kompetencijai. Atsakovo žiniomis, ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Julidona“ tinkamai vykdė prievoles kreditoriams. Paaiškino, kad pagal įmonės veiklos ypatumus (kuro perpardavimas) jos vykdomi kuro įsigijimai nėra savitiksliai – prekė vėliau parduodama į kitas Europos Sąjungos valstybes nares už ne mažesnę nei įsigijimo kainą, todėl iš esmės pakanka, kad su atsakove neatsiskaitytų nors vienas pirkėjas, ir bendrovės finansinės ataskaitos rodys patirtą nuostolį. Todėl įvertinus įmonės prekybos apimtis bei kitų kreditorių nebuvimą, laikinas ad hoc nuostolis negali būti laikomas pakankamu pagrindu spręsti, kad bendrovei turėtų būti keliama bankroto byla. Papildomai nurodė nesąs atsakingas už pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymą, kadangi jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl galimo įmonės nemokumo. Paaiškino, jog jo, kaip akcininko, atsakomybė už UAB „Julidona“ prievoles galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu byloje būtų kokių nors duomenų apie tai, kad akcininko veiksmai buvo neteisėti, atsirado žala juridiniam asmeniui, o tarp neteisėtų veiksmų ir juridinio asmens finansinės būklės suprastėjimo yra priežastinis ryšys.

7Atsakovė V. O. prašė ieškovo ieškinį atmesti, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Paaiškino, kad buvo paskirta UAB „Julidona“ direktore, tačiau dėl jai diagnozuotos onkologinės ligos nuo 2013 m. balandžio 25 d. nedirbo. Atsakovė betarpiškai nedalyvavo UAB „Julidona“ veikloje beveik metus ir, įvertinus ieškovo reikalavimo atsakovei faktinį ir teisinį pagrindus, vien ši aplinkybė šalina jos galimą atsakomybę už įmonės veiklą. Nurodė, jog jos vadovavimo metu įmonės padėtis pagerėjo, įmonė vykdė veiklą ir atsiskaitymus su kreditoriais, todėl nebuvo pagrindo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Nurodė ieškovo nurodytų sutarčių sudaryme ir vykdyme nedalyvavusi. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sąlygų.

8Trečiasis asmuo A. I. su ieškiniu sutiko, nurodė palaikąs ieškinyje išdėstytus argumentus ir pareikštus reikalavimus. Akcentavo aplinkybę, jog Latvijoje registruota SIA „L-T OIL“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „LAT-OIL LLP yra savarankiški juridiniai asmenys. Tai, kad trečiasis asmuo A. I. vadovavo ieškovui SIA „L-T OIL“ ir tam tikru laikotarpiu atstovavo „LAT OIL“ LLP, jo nuomone, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl abiejų įmonių sąsajų, nes abi įmonės veikia savarankiškai. Pažymėjo, kad abi minėtos įmonės yra turėjusios verslo santykių su atsakove UAB „Julidona“, tačiau tuose santykiuose veikė atskirai, visiškai savarankiškai siekdamos pelno iš vystomo verslo. Trečiasis asmuo A. I. nurodė, kad tiek jis, tiek „LAT-OIL“ LLP nėra nei davę garantijų, nei laidavę atsakovei UAB „Julidona“ už Lenkijos kompaniją „Kolux“ Sp.z.o.o., nei nurodę atsakovei tiekti kurą tai kompanijai. Atsakovės į bylą pateikto laidavimo rašto trečiasis asmuo A. I. nėra pasirašęs, dėl šio dokumento galimo suklastojimo jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Iki ieškinio pateikimo atsakovė UAB „Julidona“ pripažino skolą, ieškovas dėl skolos grąžinimo derėjosi su atsakovės savininku A. T., kuris tikino grąžinsiąs skolą, tačiau to nepadarė, o atsakovės veiklą perkėlė į kitą juridinį asmenį.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovo SIA „L-T OIL“ naudai iš atsakovės UAB „Julidona“ priteisė 551 593,75 Eur skolos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

11Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškinys pareikštas ne tik arbitražinės išlygos šaliai, bet ir įmonės (atsakovės UAB „Julidona) vadovei bei akcininkui, konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovo tiekto atsakovei dyzelinio kuro gavimo ir neatsiskaitymo pagal pateiktas sąskaitas faktų. Teismo vertinimu, atsakovės atsisakymas vykdyti prievolę ieškovui tuo pagrindu, jog „LAT - OIL“ LLP ir A. I. nevykdo savo įsipareigojimų užtikrinant atsakovės skolininko „Kolux“ Sp. z. o. o. prievolę, nepagrįstas. Asmeninis A. I. laidavimas, kuris yra aksesorinė prievolė pagrindinio skolininko „Kolux“ Sp.z.o.o. prievolės atžvilgiu, užtikrinanti „Kolux“ Sp.z.o.o. prievoles atsakovei UAB „Julidona“, neatleidžia atsakovės nuo pagrindinės prievolės pagal jos sutartis su ieškovu SIA „L-T OIL“ vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės argumentams, jog abu juridiniai asmenys SIA „L-T OIL“ ir „LAT OIL“ LLP buvo kontroliuojami trečiojo asmens A. I.. Įvertinęs atsakovės ir „LAT OIL“ LLP susitarimus, sudarytus tuo metu, kai pastarojo juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikė trečiasis asmuo A. I., kuriais susitarta, kad „LAT OIL“ LLP pateiktą kurą UAB „Julidona“ perparduos jo (pardavėjo) nurodytiems asmenims (klientams) ir kad pardavėjas prisiima visą atsakomybę už pasirinktų klientų veiksmus (be kita ko, ir už neatsiskaitymą su UAB „Julidona“), pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovė turėjo tikrinti jos pirkėjų mokumą. Teismas, vertindamas atsakovės paaiškinimus dėl trečiojo asmens A. I. sprendimo produkcijos tiekimą perkelti iš „LAT OIL“ LLP į SIA „L-T OIL“, ir tuo pagrindu sudaryto susitarimo dėl „Kolux“ Sp. z.o.o skolos padengimo, akcentavo aplinkybę, jog šalys nepateikė trišalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo susitarimo. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo A. I. atsakovės UAB „Julidona“ prievolę, pagal sumą atitinkančia atsakovės skolą ieškovui, užtikrino asmeniniu laidavimu. Teismo vertinimu, trečiajam asmeniui ir ieškovui šioje byloje neginčijant laidavimo, atmestini ieškovo teiginiai, esą A. I. laidavimas byloje neturi teisinės reikšmės, nes jo ir akcinės bendrovės turtas yra atskiras. Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad asmenų turtas atskiras, nėra kliūtis laidavimui.

12Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo pozicija dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovui A. T.. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad su ieškovu neatsiskaitė vienas iš klientų, rekomenduotų su pačiu ieškovu susijusios įmonės, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog akcininkas jau 2013 metų rugsėjo mėnesį turėjo suprasti, kad įmonė (atsakovė UAB „Julidona“) yra nemoki. Teismo įsitikinimu, konstatuoti A. T. nesąžiningumą jau sudarant vertinamas ieškovo ir UAB „Julidona“ sutartis, nėra pagrindo, nes ne A. T., bet V. O. ligos metu laikinai vadovo pareigas ėjęs J. S. pasirašė sutartis, iš kurių vykdymo įsiskolinimą kildina ieškovas, be to, nenustatyta, kad atsakovas būtų slėpęs įmonės įstatinio kapitalo dydį. Teismas akcentavo aplinkybę, jog duomenys apie įmonės įstatinį kapitalą yra vieši. Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Julidona“ akcijas įsigijo tik 2013 m. balandžio 12 d., todėl negalėjo suvokti realios įmonės turtinės padėties, o bankroto byla buvo iškelta tik teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog A. T. yra ne įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas, kuris įmonės veikloje dalyvavo tik tiek, kiek tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

13Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovei V. O., nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. vasario 19 d.) atsakovė sirgo, todėl teismas sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už įmonės veiklą tuo laikotarpiu. Teismas nenustatė, jog jau sudarant ieškovo ir atsakovės UAB „Julidona“ sandorius, pastaroji buvo nemoki įmonė. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog UAB „Julidona“ bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo ir kitų kreditorių, todėl vien tik ieškovo reikalavimų tenkinimas (įmonės vadovės ir akcininko subsidiarios atsakomybės taikymas) pažeistų kitų kreditorių interesus.

14Teismo sprendime pažymėta, jog iškėlus UAB „Julidona“ bankroto bylą ir paskyrus administratorių, būtent administratorius turėtų įvertinti įmonės valdymo organų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog iki įmonės bankroto bylos iškėlimo vienam iš įmonės kreditorių šioje byloje pareikštas ieškinys su reikalavimais įmonės akcininkui ir vadovei, nepasibaigus šalių priešpriešiniams ginčams, atmestinas kaip neįrodytas, tačiau tokia bylos procesinė baigtis neužkerta kelio bankroto administratoriui, patikrinus visus įmonės per 36 mėnesius sudarytus sandorius, kreiptis su analogišku ieškiniu ginant visų įmonės kreditorių interesus, jeigu tokia būtinybė kiltų bankroto proceso eigoje.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Atsakovas A. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teisme nebūtų priimtas sprendimas ieškinį palikti nenagrinėtą, prašo ieškinį nurodytoje dalyje atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles. Teismas turėjo tenkinti atsakovų prašymą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo išvados dėl arbitražinės išlygos netaikymo nepagrįstos. Teismas šiuo klausimu turėjo vadovautis atsakovo nurodytu teisminiu precedentu.
  2. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo naudai priteisdamas įsiskolinimą, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, patvirtinančius, kad prievolė buvo neįvykdyta dėl paties kreditoriaus kaltės. Atsakovės UAB „Julidona“ neatsiskaitymas su ieškovu sąlygotas to, jog su atsakove neatsiskaitė A. I. nurodytas kitas juridinis asmuo, už kurio įsipareigojimų vykdymą garantavo A. I. atstovaujama įmonė „LAT-OIL“ LLP.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nors iš esmės ir pripažino įrodytomis faktiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. jog šalių veiksmų tikslas buvo perkėlus verslą iš „LAT OIL“ LLP į SIA „L-T OIL“ tęsti bendradarbiavimą tomis pačiomis sąlygomis, visgi nepagrįstai rašytinio susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nebuvimo pagrindu priteisė ieškovo reikalaujamą skolą. Teismas turėjo konstatuoti šalių valią sudaryti tokį sandorį (susitarimą).

17Ieškovas SIA „L-T OIL“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai patenkintas. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvus, susijusius su A. I. pateikta atsakovei UAB „Julidona“ asmenine garantija bei motyvus, susijusius su UAB „Julidona“ ir Jungtinės Karalystės įmonės „LAT OIL“ LLP tarpusavio santykių teisiniu įvertinimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

181.

19Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų priteisti delspinigius ir procesines palūkanas.

202.

21Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovams A. T. ir V. O.. Nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika akcininko ir įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimais. Nustačius, kad A. T. ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningus veiksmus, jo atžvilgiu turėjo būti taikoma subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė.

223.

23Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės iš išreikalauti specialisto išvadą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nurodyta aplinkybė lėmė, kad liko neatskleistos esminės aplinkybės dėl nesąžiningų A. T. veiksmų.

244. Bankroto procese perėmus UAB „Julidona“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškėjo, kad už ieškovo patiektą atsakovei UAB „Julidona“ iš šios perparduotą kurą gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su A. T., jo šeimos nariais bei su jais susijusiomis įmonėmis, bet ne su ieškovu. Atsakovės UAB „Julidona“ turėtų lėšų būtų pakakę atsiskaityti su ieškovu, tačiau buvo atsiskaityta su atsakovės akcininku bei su juo susijusiais asmenimis. Apskaitos dokumentai ir atsiskaitymų seka patvirtina akcininko A. T. nesąžiningumą, kadangi jis siekė nutraukti UAB „Julidona“ veiklą.

255. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. T. negalėjo suprasti, jog UAB „Julidona“ yra nemoki įmonė. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė iš esmės neturėjo vertingo materialaus turto, be to, turėjo skolininkų, iš kurių nereikalavo skolų grąžinimo. Teismas nevertino atsakovo A. T. veiksmų kartu su kitu asmeniu įkuriant kitą juridinį asmenį UAB „Ina Trade“, kurio veikla buvo analogiška. Kaltus atsakovo veiksmus patvirtina ir tai, jog jis nesiėmė veiksmų paskirti kitą UAB „Julidona“ direktorių V. O. ligos metu.

266. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės V. O. atsakomybės nebuvimo nepagrįstos. Atsakovė nevykdė pareigos veikti įmonės interesais. Atsakovė neturėjo įgalinimų įmonės vadovu paskirti J. S., nes tokia kompetencija priklauso akcininkui. Neteisėtas vadovo paskyrimas sudarė aplinkybes nuostolingai perleisti UAB „Julidona“ turtą bei perkelti jos veiklą į kitą įmonę.

277. Atsakovai nėra pareiškę reikalavimų ieškovui, todėl teismo išvada, jog ieškinys negali būti tenkinamas tol, kol esą nebaigti šalių ginčai dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, nepagrįsta.

288. „LAT-OIL“ LLP nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl teismas negalėjo spręsti dėl šios įmonės teisinių santykių (ūkinio bendradarbiavimo) su UAB „Julidona“. Teismo išvados dėl tokių įmonių ryšių yra už bylos nagrinėjimo ribų, todėl turi būti pašalintos iš teismo sprendimo motyvų dalies.

299. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo A. I. pateikė asmeninę garantiją pagal „Kolux“ Sp.z.o.o. prievoles. Tokia išvada nepagrįsta bylos duomenimis. Nurodytas dokumentas yra suklastotas, be to, teismas jį įvardija skirtingai: vienu atveju – garantija, kitu atveju – laidavimu.

3010. Pirmosios instancijos teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 23 306 Lt (6 749,88 Eur) žyminio mokesčio.

31Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus.

32Trečiasis asmuo A. I. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai patenkintas. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvus, susijusius su A. I. pateikta atsakovei UAB „Julidona“ asmenine garantija. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

331.

34Pirmosios instancijos teismo išvada, esą A. I. pateikė asmeninę garantiją už „Kolux“ Sp.z.o.o., nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, savo atsikirtimų pagrindu nurodydama šį argumentą, nepateikė šio dokumento (laidavimo) originalo. Dėl šio dokumento galimo suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

352.

36Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui delspinigių ir palūkanų. Teismas nenurodė argumentų, pagrindžiančių atsisakymą tenkinti šiuos reikalavimus.

373.

38Teismo išvados dėl subsidiarios atsakomybės netaikymo nepagrįstos. A. T., vengdamas atsiskaityti su ieškovu ir vėliau perkeldamas atsakovės UAB „Julidona“ veiklą į kitą įmonę, elgėsi nesąžiningai. V. O. kaltė pasireiškė tuo, jog ji, neturėdama įgalinimų, įmonės direktoriumi paskyrė J. S..

39Ieškovas SIA „L-T OIL“ atsiliepime į atsakovo A. T. apeliacinį skundą (atsiliepime nurodoma, kad jis teikiamas į atsakovų A. T. ir V. O. apeliacinį skundą, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas yra tik A. T.) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kurioje priteistas įsiskolinimas iš atsakovės UAB „Julidona“, palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su A. T. pozicija bylos teismingumo klausimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminio precedento spręsdamas teismingumo klausimą. Akcentavo aplinkybę, jog teismingumo pasikeitimui įtakos turėjo ir tai, jog UAB „Julidona“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu dėl kreditoriaus kaltės įtakos skolininko prievolės neįvykdymui. Akcentavo aplinkybę, jog sąskaitose nurodytas kuras atsakovei buvo pateiktas, be to, šalys pasirašė skolų suderinimo aktą. Ieškovo vertinimu, skundo argumentai dėl šalių ryšių su „LAT-OIL“ LLP nepagrįsti ir yra už bylos nagrinėjimo ribų. Nurodė, kad atsakovai neįrodė rašytinio ir žodinio susitarimo dėl „Kolux“ sp. z.o.o. skolos atsakovei buvimo ir dengimo.

40Ieškovas SIA „L-T OIL“ atsiliepime į trečiojo asmens A. I. apeliacinį skundą prašo tenkinti šio asmens skundą. Ieškovas nurodė prisidedąs prie trečiojo asmens apeliacinio skundo ir palaikąs jo argumentus.

41Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė UAB „Julidona“ atsiliepime iš dalies sutinka su ieškovo SIA „L-T OIL“ apeliaciniu skundu. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su apelianto reikalavimu priteisti delspinigius. Taip pat atsakovės bankroto administratorius sutinka su ieškovo pozicija dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovams A. T. ir V. O.. Atsiliepime nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo patikrinus BUAB „Julidona“ dokumentus, nustatyta, kad realizavus degalus buvo atsiskaitoma ne su tiekėju (ieškovu), o su kitais, tikėtinai su įmonės akcininku susijusiais asmenimis. Atsakovė nepareiškė pozicijos dėl ieškovo skunde išdėstyto prašymo pašalinti dalį teismo sprendimo motyvų, kadangi tarp atsakovės bankroto administratoriui perduotų dokumentų teismo sprendime nurodytos A. I. garantijos nebuvo.

42Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė UAB „Julidona“ nesutiko su atsakovo A. T. apeliaciniu skundu (atsiliepime nurodoma, kad jis teikiamas į atsakovų A. T. ir V. O. apeliacinį skundą, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas yra tik A. T.). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bylos teismingumo klausimu. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad atsakovė neginčija gavusi iš ieškovo produkciją ir jai išrašytų sąskaitų neapmokėjusi, be to, ji skolą pripažino pasirašydama skolų suderinimo akte, šią skolą nurodė ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame įmonės kreditorių sąraše.

43Atsakovai A. T. ir V. O. atsiliepime nesutinka su ieškovo SIA „L-T OIL“ ir A. I. apeliaciniais skundais. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad aptariamu atveju nėra V. O. civilinės atsakomybės sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė V. O. ginčui aktualiu laikotarpiu dėl ligos nevykdė direktoriaus funkcijų. Be to, UAB „Julidona“ įstatai V. O. suteikė teisę laikinai paskirti įmonės direktorių, funkcijas vykdysiančiu jos nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė, skirdama laikinąjį direktorių, siekė pabloginti UAB „Julidona“ turtinę padėtį. Dėl atsakovo A. T. pareigos inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu įmonė nebuvo pasiekusi nemokumo būsenos, vykdė veiklą, be to, atsakovas A. T. nedalyvavo kasdienėje įmonės veikloje. Atsakovai nesutiko su apeliantų argumentu dėl civilinės atsakomybės taikymo nevykdant pareigos paskirti įmonės direktorių. Paaiškino, jog aptariamu atveju buvo užtikrintas nepertraukiamas vadovavimas įmonei. Atsakovai prašė nevertinti apeliacinių skundų argumentų dėl akcininko veiksmų neteisėtumo vykdant įsipareigojimus pagal paskolos suteikimo atsakovei UAB „Julidona“ sutartis. Atsakovų teigimu, šiais argumentais nebuvo remiamasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu pagrindu atsakovai prašo nepriimti ir ieškovo su skundu teikiamų naujų įrodymų, kadangi jais grindžiami argumentai apeliacine tvarka negali būti vertinami. Tuo atveju, jeigu teismas nurodytus naujus apelianto (ieškovo) argumentus imtųsi vertinti, atsakovai paaiškino, jog UAB „Julidona“ paskolų grąžinimas buvo teisėtas, kadangi UAB „Julidona“ pirkdavo kurą skolintomis lėšomis, todėl privalėjo paskolintas lėšas grąžinti. Dėl akcininko A. T. veiksmų tariamo neteisėtumo įsteigiant UAB „Ina Trade“, atsakovai paaiškino, kad šis juridinis asmuo prekybą naftos produktais vykdė dar iki konflikto su ieškovu, be to, pats ieškovas su šiuo ūkio subjektu irgi vykdė prekybą naftos produktais. Dėl apeliantų reikalavimo pašalinti kai kuriuos motyvus iš teismo sprendimo, atsakovai nurodė, kad teismo sprendime nėra argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip sukuriantys prejudicinius faktus. Apeliantų nurodytos teismo išvados nesukūrė teisių ir pareigų byloje nedalyvavusiam „LAT-OIL“ LLP. Vien ta aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateiktas A. I. garantijos originalas, nesudarė pagrindo šio įrodymo (laidavimo kopijos) nevertinti. Atsakovai tvirtino, kad klausimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo galėjo būti išspręstas priimant papildomą teismo sprendimą.

44Atsakovai A. T. ir V. O. atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą pareiškė prašymą priimti naujus kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.

45Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 16 d. gauti ieškovo SIA „L-T OIL“ rašytiniai paaiškinimai. Kartu su šiuo procesiniu dokumentu ieškovas pateikė naujus įrodymus.

46Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovų A. T. ir V. O. prašymas dėl bylos sustabdymo. Prašymas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi.

47Po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. posėdyje byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nutarė, kada bus priimtas ir skelbiamas teismo procesinis sprendimas, 2015 m. gruodžio 3 d. buvo gautas atsakovų A. T. ir V. O. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, o jį atnaujinus – sustabdyti bylą.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

50Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

51Ieškovas SIA „L-T OIL“, atsakovai BUAB „Julidona“ (atstovaujama bankroto administratoriaus) , A. T. ir V. O. kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus (kaip procesinių dokumentų priedus).

52Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Julidona“ direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo, UAB „Julidona“ 2014 m. gegužės 15 d. ir 21 d. akcininkų sąrašų, 2012 m. spalio 2 d. paskolos sutarties su priedais, 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutarties su priedais, 2012 m. lapkričio 16 d., 2013 m. liepos 11 d. paskolos sutarčių, UAB „Julidona“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, 2013 m. vasario 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties su priedais, 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopijas. Ieškovas prašymą priimti naujus ir pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstais atsisakė išreikalauti ginčui reikšmingus įrodymus. Pasak ieškovo, negalėjimą pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme pateisina objektyvios aplinkybės – ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras uždraudė viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis, sudarančius įrodinėjimo dalyką šioje civilinėje byloje. Iš ieškovo procesinio dokumento turinio matyti, kad su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus ieškovui pavyko gauti iš BUAB „Julidona“ bankroto administratoriaus, tačiau jau po to, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės. Ieškovas, grįsdamas naujų įrodymų priėmimo būtinybę, nurodė, kad jie reikšmingi vertinant subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovui A. T. sąlygas, šio atsakovo nesąžiningą elgesį įmonei (UAB „Julidona“) pasiekus nemokumo būseną, įmonei atsiskaitant tik su juo pačiu ar su juo susijusiais ir asmeniškai pasirinktais asmenimis. Atsakovai A. T. ir V. O. atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prieštaravimą dėl šių įrodymų priėmimo. Atsakovų nuomone, nesavalaikis įrodymų priėmimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, be to, teikiamais įrodymais grindžiamos apeliacinio skundo aplinkybės, kurios ieškovo nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu ieškovo pateikti nauji įrodymai būtų priimti, atsakovai apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kurių pateikimą nulėmė poreikis atsikirsti į ieškovo argumentus, kurie grindžiami teikiamais naujais įrodymais. Atsakovai A. T. ir V. O. kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė 33 vienetus PVM sąskaitų faktūrų bei išrašą iš UAB „Ina Trade“ banko sąskaitos.

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, įvertinusi iš bylos duomenų nustatytas aplinkybes bei ieškovo argumentus dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, sutinka su ieškovo paaiškinimais, jog pateikti įrodymai yra svarbūs ieškovui įrodinėjant ginčui reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo A. T. subsidiarios atsakomybės taikymo. Ieškovo nurodyti argumentai patvirtina jo poziciją dėl kliūčių, lėmusių neturėjimą galimybės tam tikrus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Kolegija, iš esmės pritardama ieškovo teiginiams, pažymi, jog esant pagrįstoms prielaidoms, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra (gali būti) ginčui reikšmingų aplinkybių, sudarančių šios bylos nagrinėjimo dalyką, kurios bylos šaliai nėra prieinamos, buvo pagrindas imtis procedūrinių veiksmų dėl atitinkamo turinio įrodymų (medžiagos) išreikalavimo. Pažymėtina ir tai, jog objektyvi galimybė pateikti įrodymus ieškovui atsirado tik tuomet, kai nauji įrodymai ieškovui buvo perduoti BUAB „Julidona“ bankroto administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateiktų naujų įrodymų turinys kitiems bylos dalyviams yra žinomas, į tai, jog šalių teisė pareikšti poziciją dėl šių įrodymų priėmimo nebuvo suvaržyta, į šių įrodymų ryšį su ieškinyje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija ieškovo nurodytas priežastis dėl naujų įrodymų pateikimo momento pripažįsta pateisinamomis. Nėra ir prielaidų manyti, kad pavėluotas įrodymų pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, aptariamu atveju prioritetas teiktinas objektyviam ir išsamiam ginčo išsprendimui, o ne formaliam CPK 314 straipsnio nuostatos taikymui. Kolegija nepritaria atsakovų prieštaravimo esmę sudarančiam argumentui dėl CPK 306 straipsnio 2 dalies normos pažeidimo. Ta aplinkybė, jog naujų įrodymų pagrindu ieškovo argumentai dėl A. T. subsidiarios atsakomybės yra išplečiami (papildomai detalizuojami), savaime neleidžia to laikyti naujų aplinkybių nurodymu (pateikimu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija taiko išimtį ir priima ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į šalių dispozityvumo ir procesinio lygiateisiškumo principus priimami ir atsakovų A. T. bei V. O. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai, kadangi atsakovai jais ginasi nuo ieškovo naujais įrodymais grindžiamų aplinkybių įrodinėjimo.

54Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė BUAB „Julidona“ kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus taip pat pateikė naujus įrodymus: UAB „Julidona“ bankroto administratoriui pateiktos pažymos, kreditorių sąrašo, banko sąskaitos išrašo, skolų apyvartos su Kolux Sp. o. o. žiniaraščio, UAB „Julidona“ akcininko 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. akcijų pasirašymo sutarčių, 2014 m. balandžio 10 d. reikalavimų įskaitymo sutarčių, 2013 m. kovo 5 d. priedo prie sutarties Nr. 1-31-01/13 kopijas. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nesuformulavo konkretaus prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai suponuoja išvadą, jog atsakovė pageidauja šių įrodymų įvertinimo šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų kontekste analizuojant atsakovo A. T. subsidiarios atsakomybės taikymo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu ginču, šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, mato esant pagrindą šiuos įrodymus priimti. Jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, o pavėluotas įrodymų pateikimas pateisintinas aplinkybe dėl pasikeitusio atsakovės teisinio statuso (įrodymai teikiami bankroto administratoriaus po to, kai šios bylos nagrinėjimo eigoje atsakovei UAB „Julidona“ buvo iškelta bankroto byla) (CPK 314 straipsnis).

552015 m. lapkričio 16 d. teisme gauti ieškovo SIA „L-T OIL“ rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, neįžvelgia apeliacinio skundo (ar atsiliepimų į apeliacinius skundus) pildymo požymių, todėl juos priima. Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo dėl kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Ieškovo pateikti įrodymai – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis, UAB „Julidona“ 2014 m. gegužės 15 d. kreditorių sąrašas bei fragmentiniai duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra byloje, todėl kartotinis jų priėmimas yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija ieškovo SIA „L-T OIL“ kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).

56Dėl prašymo sustabdyti bylą

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. posėdyje išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nutartimi nutarė sprendimą (nutartį) byloje priimti ir paskelbti 2015 m. gruodžio 17 d. Teisėjų kolegijai priėmus nutartį dėl procesinio sprendimo byloje priėmimo ir jo paskelbimo datos (tai prilygintina teismo išėjimui į sprendimų priėmimo kambarį), 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų A. T. ir V. O. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą sustabdyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6433-560/2015. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas atsakovės BUAB „Julidona“ kreditoriaus UAB „Kaminera“ netiesioginis ieškinys dėl atsakovės prievolės sumokėti šioje byloje ieškovo reikalaujamą priteisti skolą pripažinimo pasibaigusia. Pasak atsakovų, reikalaujama priteisti skola yra kitoje byloje prašomos pripažinti pasibaigusia prievolės dalykas. Netiesioginio ieškinio tenkinimas reikštų, jog šioje byloje sprendžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo negalės būti tenkinamas. Atsakovai akcentavo aplinkybę, jog nesustabdžius bylos ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apskųstasis sprendimas įsiteisės ir taps vykdytinu, be to, tokio sprendimo pagrindu galės būti patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas UAB „Julidona“ bankroto byloje.

58Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo.

59Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 1623 straipsnis apibrėžia bylos sustabdymo instituto sąvoką ir nustato principines sąlygas, kurioms esant byla gali būti sustabdyta: bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Todėl byla gali būti sustabdyta tik dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Taigi, civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Iš minėtos CPK normos matyti, kad bylos sustabdymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) turi būti konstatuotos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės, 2) tos aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą, 3) jų buvimas nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. Be to, įstatymas numato galimybę bylą sustabdyti ir kitais, įstatymų nenustatytais atvejais, jei teismui yra pagrindas konstatuoti kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės. Tuo tarpu atsakovai A. T. ir V. O. bylos sustabdymo būtinumą sieja ne su bylos nagrinėjimo metu iškilusiomis kliūtimis, trukdančiomis išnagrinėti bylą, o su pasekmėmis, kurios gali kilti išnagrinėjus šią bylą, t. y. su teismo sprendimo, kuris po apeliacinių skundų išnagrinėjimo įsiteisės, vykdymo procesu. Kitaip tariant, siekiama ne pašalinti objektyvias kliūtis, trukdančias šią bylą išnagrinėti iš esmės, o siekiama pratęsti šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje, kuris, atsakovų vertinimu, gali būti palankus pagrindiniam skolininkui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovų nurodytas bylos sustabdymo pagrindas neatitinka bylos sustabdymo instituto paskirties – pašalinti objektyviai esančias kliūtis, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Kolegijos įsitikinimu, atsakovų prašyme nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro kliūčių šios bylos išnagrinėjimui. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje byloje pareikštu ieškiniu siekiama nuginčyti atsakovo UAB „Julidona“ pareigą atsiskaityti su SIA „L-T OIL“. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ir nagrinėjamoje byloje vertinamos (o pirmosios instancijos teismo – jau įvertintos) iš esmės tapačios faktinės aplinkybės, atsakovų aiškinimu, sudarančios pagrindą pagrindinį skolininką (UAB „Julidona“) atleisti nuo prievolės kreditoriui SIA „L-T OIL“ vykdymo. Taigi atsakovų procesinės galimybės ginčyti (atsikirtimų forma) civilinės atsakomybės pagrindiniam skolininkui taikymo pagrindus bei sąlygas nagrinėjamoje byloje egzistuoja savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitos civilinės bylos, kurioje atsakovės BUAB „Julidona“ interesais yra pareikštas netiesioginis ieškinys. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo instituto taikymo išimtinumo savybes, išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovų nurodytos kliūtys teisingam ginčo išsprendimui gali būti pašalintos nestabdant bylos, bet įvertinant atsakovų šioje byloje pateiktus argumentus ir įrodymus dėl BUAB „Julidona“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atsakovų subjektyvūs nuogąstavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skuboto įsiteisėjimo ir su tuo susijusių pasekmių nesukuria būtinumo privaloma tvarka stabdyti bylą. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija netenkina atsakovų A. T. ir V. O. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir jos sustabdymo (CPK 163 straipsnis).

60Dėl bylos teismingumo

61Atsakovė UAB „Julidona“ pirmosios instancijos teismo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarytose sutartyse buvo numačiusios iš sutarčių galinčius kilti ginčus spręsti arbitraže. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė vadovaudamasis CPK 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad tuo atveju, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija atitinka paminėto teisinio reguliavimo ribas, kadangi byloje pareikštas reikalavimas dėl subsidiarios atsakomybės taikymo (t. y. reikalavimas, nukreiptas ne arbitražinės išlygos šaliai) nagrinėtinas teisme. Apeliaciniame skunde atsakovas A. T. nurodė nesutinkąs su tokia teismo išvada. Nesutikimą grindė pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, laikydamasis nuoseklios pozicijos, jog teismas ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

62Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalys (ieškovas ir atsakovė UAB „Julidona“) sudarytose sutartyse įvirtino arbitražinę išlygą, todėl teisėjų kolegija nepasisako ieškovo ir atsakovės ginčo dėl skolos priteisimo ar kitų reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių vykdymo, arbitruotinumo klausimu. Aptariamu atveju analizuotina situacija dėl teismingumo, kai sujungiami keli reikalavimai, kurių viena dalis arbitruotina (dėl skolos, delspinigių, palūkanų pagal sutartį priteisimo), o kita dalis teisminga bendrosios kompetencijos teismui (dėl subsidiarios atsakomybės taikymo įmonės vadovui ir akcininkui).

63Teisėjų kolegija pritaria atsakovo A. T. apeliacinio skundo argumentui, jog svarstomu klausimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti esminės ratio decidendi neatitikties. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog tokia situacija, kai tam tikri šalių reikalavimai patenka į teismo, o kiti – į arbitražo teismo kompetenciją, aptarta Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – KAĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyti teismo procesiniai veiksmai tokiais atvejais ir nustatyta, kad kai bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla, teismas privalo bylą sustabdyti. CPK 24 straipsnio nuostatos, priešingai nei 23 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nėra skirtos teismo ir arbitražo teismo santykiui reguliuoti. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetą, siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir jis taikytinas tais atvejais, kai dalis reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Jei bylos teisme nebus galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas. Priešingas CPK 23 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų arbitražinio susitarimo privalomumą (pacta sunt servanda) sutarties šalims, sutarčių laisvės principą, galbūt sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti, vengiant iš arbitražinio susitarimo kylančių prievolių vykdymo, byloje pareiškiant keletą reikalavimų, kurių bent vienas būtų priskirtas teismo kompetencijai (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-171/2014). Šios teisminės praktikos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, jog ir šiuo atveju ieškovo ir atsakovės ginčas dėl skolos priteisimo turėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme, ieškinys su reikalavimu dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės – bendrosios kompetencijos teisme, o tuo atveju, jeigu pastarojo reikalavimo savarankiškas ir lygiagretus nagrinėjimas nebūtų galimas, bylos nagrinėjimas teisme dėl reikalavimų įmonės vadovui ir akcininkui turėjo būti sustabdytas iki ginčo išsprendimo arbitraže (arbitražo teisme). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, o šiuo atveju pagrįstai buvo prašoma ieškinį palikti nenagrinėtą (dalyje dėl skolos priteisimo ir kitų reikalavimų atsakovei UAB „Julidona“). Kita vertus, nurodytas procesinis pažeidimas dėl bylos (jos dalies) teismingumo, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitusias juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, neleidžia šiuo metu konstatuoti apskųsto teismo sprendimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, paaiškėjo nauja juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kad 2015 m. kovo 2 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Julidona“ iškėlimo. Todėl nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bylos, kuriose dalyvauja BUAB „Julidona“, tapo teismingos jos bankroto bylą iškėlusiam ir nagrinėjančiam teismui (CPK 27 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalis). Pagal KAĮ 49 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitro kompetencijai spręsti ginčą arbitraže, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis (KAĮ 49 straipsnio 7 dalis). Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo. Turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta (KAĮ 49 straipsnio 8 dalis). Šios teisės normos prasme tokia arbitražinio susitarimo šalimi, kuriai bankroto byla neiškelta, laikytinas ieškovas. Todėl ta aplinkybė, jog ieškovas inicijavo bylą ir nuosekliai palaikė savo siekį ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, suponuoja išvadą, jog aptariamu atveju ginčas atsakovės BUAB „Julidona“ bankroto bylą iškėlusiame teisme laikytinas išnagrinėtu nepažeidžiant bylų teismingumo taisyklių.

64Dėl skolos už ieškovo tiektą produkciją priteisimo

65Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Julidona“ 739 570,77 JAV dolerių (pagal JAV dolerio kursą ieškinio pateikimo dienai – 551 593,68 Eur) dėl prievolių už sudarytų sutarčių pagrindu parduotą dyzelinį kurą nevykdymo. Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė šalių sudarytomis pirkimo - pardavimo sutartimis, ieškovo išrašytomis ir atsakovei pateiktomis sąskaitomis (Invoice) bei šalių pasirašytu Tarpusavio skolų suderinimo aktu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti skolą už parduotą prekę patenkino. Teismas nepagrįstu pripažino atsakovės UAB „Julidona“ atsisakymą vykdyti atsiskaitymo (sumokėjimo už prekę) prievolę tuo pagrindu, jog „LAT - OIL“ LLP ir A. I. esą nevykdo savo įsipareigojimų užtikrinant atsakovės skolininko „Kolux“ Sp. z. o. o. prievolę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens A. I. asmeninis laidavimas neatleidžia atsakovės nuo pagrindinės prievolės pagal jos sutartis su ieškovu SIA „L-T OIL“ vykdymo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstais pripažino atsakovų argumentus dėl ieškovo SIA „L-T OIL“ ir „LAT OIL“ LLP sąsajumo, trečiojo asmens A. I. įtakos tų abiejų juridinių asmenų valdymui, tačiau atsakovų argumentus dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės teismas atmetė tuo pagrindu, jog nepateiktas trišalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymo susitarimas dėl „Kolux“ Sp. o. o. skolos. Atsakovas A. T. su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti skolą iš atsakovės UAB „Julidona“ nesutiko. Savo apeliaciniame skunde jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčui reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo poziciją, jog prievolė pagal šalių sudarytas sutartis nebuvo įvykdyta dėl paties ieškovo (kreditoriaus) kaltės. Ieškovo, kaip kreditoriaus, kaltės klausimu apeliantas A. T. skunde iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme pateiktus savo argumentus, akcentuodamas sutarčių aiškinimo taisyklių ir įrodymų vertinimo proceso pažeidimus. Pasak apelianto A. T., nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes dėl trečiojo asmens A. I. įtakos abiems juridiniams asmenims (ieškovui bei „LAT OIL“ LLP), jo laidavimo už paties parinktų ir nurodytų atsakovės UAB „Julidona“ kontrahentų (produkcijos pirkėjų) prievolių vykdymą atsakovei, tačiau be pagrindo nekonstatavo buvus šalių susitarimą dėl „Kolux“ Sp. o. o. skolos atsakovei ir verslo perkėlimo iš „LAT OIL“ LLP į SIA „L-T OIL“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

66Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

67Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien ta aplinkybė, jog (tų pačių) byloje nustatytų aplinkybių (įrodymų) pagrindu atsakovas A. T. siekia visiškai kitokių (priešingų) išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių padarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimo procesą, pažeidimo.

68Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovės UAB „Julidona“ ir ieškovo SIA „L-T OIL“ sudarytų sutarčių pagrindu bei sąlygomis atsakovei buvo parduotas dyzelinis kuras, už kurį atsakovė neatsiskaitė, likdama skolinga ieškiniu prašomą priteisti sumą. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo nei ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytos produkcijos patiekimo realumo (fakto), neįrodinėjo visiško ar dalinio atsiskaitymo pagal tas sąskaitas, neginčijo ir abiejų šalių pasirašyto skolų suderinimo akto, kuriame fiksuojama ieškovo prašoma priteisti atsakovės skola. Apelianto A. T. pozicijos esmę sudaro grupė argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad dėl neįvykdytos prievolės (neatsiskaitymo) pagal sutartis atsakingas (kaltas) pats ieškovas. Pasak atsakovo, nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio tarp UAB „Julidona“ ir „LAT OIL“ LLP buvo sudaryta 10 dyzelinio kuro tiekimo sutarčių. Tam tikru laikotarpiu „LAT OIL“ LLP vardu veikė trečiasis asmuo A. I.. Apelianto A. T. teigimu, pradžioje atsakovė kurą pirko atsiskaitydama avansu, tačiau vėliau, siekiant didinti apyvartą bei apsidrausti nuo neatsiskaitymo rizikos, šalys sudarė papildomus susitarimus, pagal kuriuos kuras atsakovei buvo tiekiamas kreditan, o tiekėjas „LAT OIL“ LLP prisiėmė atsakomybę už trečiųjų asmenų (subjektų, kuriems UAB „Julidona“ perparduos kurą) atsiskaitymą su UAB „Julidona“. Atsakovas nurodė, kad tokių susitarimų sąlygomis tęsiant komercinę veiklą, „LAT OIL“ LLP parinktas klientas „Kolux“ Sp.z.o.o. atsakovei UAB „Julidona“ liko skolingas 739 570,77 JAV dolerių. Apelianto A. T. aiškinimu, pagal ankstesnę šalių bendradarbiavimo praktiką įteisinusių susitarimų sąlygas nurodytos sumos ribose nekilo ir atsakovės pareiga atsiskaityti su „LAT OIL“ LLP. Anot apelianto, netrukus UAB „Julidona“ buvo informuota apie ketinimą kuro tiekimo veiklą iš „LAT OIL“ LLP perkelti į kitą A. I. kontroliuojamą įmonę – ieškovą SIA „L-T OIL“. Apeliantas nurodė, kad grynai dėl formalių dalykų trečiojo asmens A. I. prašymu atsakovė UAB „Julidona“ padengė nurodytą įsiskolinimą pradiniam tiekėjui (LAT OIL“ LLP), o naujasis kuro tiekėjas (ieškovas) be avansinio mokėjimo perdavė atsakovei kuro, nurodyto įsiskolinimo vertei nereikalaudamas atsiskaitymo. Be to, trečiasis asmuo A. I. esą laidavo ieškovui dėl UAB „Julidona“ įsiskolinimo. Apelianto A. T. vertinimu, tokiu būdu atsakovė buvo užtikrinta, jog dėl nurodyto įsiskolinimo nebus reiškiami reikalavimai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais, buvo įrodinėjama, kad tokiu būdu faktiškai įvyko verslo ir įsipareigojimų perkėlimas iš vienos A. I. kontroliuojamos įmonės į kitą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto A. T. pozicija. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados dėl verslo ir įsipareigojimų perkėlimo iš „LAT OIL“ LLP į SIA „L-T OIL“. Pastebėtina, jog tokia pozicija iš esmės grindžiama vien subjektyvaus pobūdžio teiginiais, šių nepagrindžiant jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pritartina ieškovo pozicijai, jog „LAT OIL“ LLP ir SIA „L-T OIL“ yra savarankiški juridiniai asmenys. Vien tik apelianto A. T. nurodytos šių juridinių asmenų galimos sąsajos (telefono numeris, elektroninio pašto dėžutės adresas ar panaši jų veikla, aplinkybė, jog skirtingu metu abiejų juridinių asmenų vardu veikė tas pats fizinis asmuo) nėra pakankamos konstatuojant įvykusį teisių ir pareigų perėmimą ar įsipareigojimų perkėlimą. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo pateiktas apelianto A. T. akcentuotas dokumentas (originalia forma), įvardintas trečiojo asmens A. I. laidavimo raštu arba garantija. Abejonių dėl tokio dokumento realaus egzistavimo nepašalina ir tai, jog jo turinį ir gavimo šaltinį buvo bandoma nustatyti dalyvaujant antstoliui. Esant tokiems reikšmingiems trūkumams, toks dokumentas negali būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, patvirtinančia egzistuojant juo fiksuotus teisinius santykius. Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl nurodyto dydžio atsakovės įsiskolinimo ieškovui, tačiau nesutariama dėl jo susidarymo aplinkybių vertinimo ir ieškovo reikalavimo teisės buvimo (esą įsiskolinimas susidarė dėl paties ieškovo kaltės ir padariniai tenka jo rizikai). Tačiau būtina akcentuoti aplinkybę, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra nuginčyti esminiai įsiskolinimo egzistavimą pagrindžiantys apskaitos dokumentai, kaip rašytiniai įrodymai – sąskaitos ir tarpusavio skolų suderinimo aktas. Deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad toks iš esmės apsimestinis įsiskolinimo padengimas (kai pradiniam tiekėjui sumokamas įsiskolinimas, tačiau tuo pat metu naujasis tiekėjas neatlygintinai tai pačiai įsiskolinimo sumai patiekia kuro), neįtikina nurodytų apskaitos dokumentų fiktyvumu. Kita vertus, aptariamu atveju akcentuotina, jog tiek pradinis, tiek naujasis prekių tiekėjai, tiek atsakovė UAB „Julidona“ yra verslininkai, kuriems neabejotinai buvo žinoma ir suprantama verslo rizika. Taigi jiems patiems ir tenka tiek atsakomybė, tiek rizika, kurią galėjo sukelti nurodyti verslo pokyčiai. Net ir pritarus apelianto A. T. deklaruojamoms aplinkybėms, tik pačios tokių teisinių santykių šalys (taigi ir UAB „Julidona“) atsakingos už tai, jog tos nurodytos aplinkybės (dėl tiekėjo veiklos, sutartinių įsipareigojimų pertvarkymo, atsakomybės perkėlimo) liko neįteisintos atitinkamais raštiškais susitarimais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas A. T. turi teisę apeliuoti dėl galiojančio įrodymų vertinimo teisinio reguliavimo, tačiau byloje surinkti duomenys neleidžia daryti apeliantui palankios išvados, jog aptariamu atveju įvyko verslo ir įsipareigojimų perkėlimas, dėl kurio pats ieškovas yra atsakingas už atsakovės įsiskolinimo jam susidarymą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas pakankamo pagrindo konstatuoti juridinių asmenų „LAT OIL“ LLP ir SIA „L-T OIL“ sąsajumo, veiklos, prievolių ar įsipareigojimų perkėlimo arba trečiojo asmens A. I. laidavimo pateikimo faktų, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Julidona“ skolą už patiektą dyzelinį kurą.

69Dėl teismo sprendimo motyvų šalinimo

70Ieškovas SIA „L-T OIL“ ir trečiasis asmuo A. I. apeliaciniuose skunduose prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvus dėl A. I. atsakovei UAB „Julidona“ pateiktos asmeninės garantijos bei dėl UAB „Julidona“ ir „LAT OIL“ LLP tarpusavio santykių teisinio įvertinimo. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pastaruoju teismo motyvu buvo pažeistos ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, kadangi apskųsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje minimas juridinis asmuo „LAT OIL“ LLP byloje nedalyvavo. Pasak ieškovo, vertinant atsakovės UAB „Julidona“ ir „LAT OIL“ LLP bendradarbiavimą, buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokį ieškovo prašymą.

71Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apskųstu sprendimu ar konkrečiu jame nurodytu teismo motyvu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą „LAT OIL“ LLP materialiųjų teisių ir pareigų. Tokios išvados nesuponuoja nurodyto asmens paminėjimas teismo sprendime. Aplinkybės dėl atsakovės UAB „Julidona“ bendradarbiavimo su „LAT OIL“ LLP, šio bendradarbiavimo transformacija sudarė atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrindą, įrodinėjant ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog ieškovas perėmė tiek „LAT OIL“ LLP veiklą, tiek sutartinius įsipareigojimus atsakovei, todėl tokių aplinkybių teisinis vertinimas neperžengė ieškinio ribų ir buvo reikalingas. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog išsakydamas bendro pobūdžio teiginius ieškovas nepagrindžia, kaipgi konkrečiai prašomu pašalinti teismo sprendimo motyvu buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusio „LAT OIL“ LLP materialiųjų teisių ir pareigų, kokias teisines pasekmes toks teismo motyvas sukėlė ar sukels nurodytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl analizuojamo motyvo teismo sprendime pašalinimo atmetami.

72Kaip jau minėta, ieškovas SIA „L-T OIL“ ir trečiasis asmuo A. I. apeliaciniuose skunduose taip pat prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvus, susijusius su A. I. atsakovei UAB „Julidona“ pateikta asmenine garantija. Nurodytas apeliantų prašymas tenkintinas. Iš apskųstojo sprendimo motyvuojamosios dalies teksto matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų pažymėjo, jog trečiasis asmuo A. I. atsakovės UAB „Julidona“ prievolę, kurios suma atitiko atsakovės skolą ieškovui, užtikrino asmeniniu laidavimu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančią 2013 m. spalio 2 d. dokumento kopiją (t. 1, b. l. 212-213). Ankstesnėje šios nutarties dalyje jau nurodyta, jog į bylą nebuvo pateiktas tokio dokumento originalas. Svarbu pažymėti, jog vienintelis asmuo, galintis patvirtinti šio dokumento autentiškumą, yra trečiasis asmuo A. I., tačiau jis neigia tokio turinio dokumento sudarymą (egzistavimą) bei tvirtina inicijavęs ikiteisminį tyrimą dėl dokumento galimo klastojimo (netikro dokumento padirbimo) fakto. Todėl aplinkybė, jog trečiasis asmuo esą pateikė užtikrinimo priemones (laidavimą ar garantiją) atsakovei UAB „Julidona“, pripažintina neįrodyta. Įvertinant akivaizdų faktinių duomenų trūkumą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo motyvui (išvadai), jog trečiasis asmuo A. I. už atsakovės UAB „Julidona“ prievolę, atitinkančią atsakovės įsiskolinimo ieškovui sumą, laidavo atsakovei asmeniniu laidavimu (garantija). Sutinkant su ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais, šis motyvas šalintinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

73Dėl įmonės vadovės subsidiarios atsakomybės

74Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė įsiskolinimą priteisti iš atsakovės UAB „Julidona“ ir subsidiariai iš atsakovų V. O., ginčui aktualiu laikotarpiu ėjusios UAB „Julidona“ direktorės pareigas, bei A. T. – UAB „Julidona“ akcininko. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės atsakovei V. O. taikymo sąlygų, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. vasario 19 d.) ji sirgo, todėl teismas sprendė, kad ji nėra atsakinga už įmonės veiklą šiuo laikotarpiu. Ieškovas SIA „L-T OIL“, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde palaikė pirmosios instancijos teisme išsakytus savo argumentus, įmonės vadovės atsakomybę kildindamas iš pareigos veikti įmonės interesais netinkamo vykdymo, jos veiksmų neteisėtai (viršijus kompetenciją) paskiriant J. S. eiti įmonės vadovo pareigas jos nedarbingumo laikotarpiu, kas sudarė sąlygas nuostolingai perleisti įmonės turtą, įmonės veiklą perkelti į kitą juridinį asmenį. Iš esmės tapatūs argumentai išdėstyti ir trečiojo asmens A. I. apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kuriais remiantis reikalaujama subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovei V. O..

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

76Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju nėra ginčo dėl teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė V. O. bylai aktualiu laikotarpiu (t. y. kuomet SIA „L-T OIL“ ir UAB „Julidona“ sudarė komercines sutartis, jų pagrindų buvo tiekiamas dyzelinis kuras ir susidarė reikalaujamas priteisti įsiskolinimas) sirgo, buvo nedarbinga, dėl ko nedalyvavo įmonės valdyme ir jos veikloje, taigi neturėjo įtakos nei nurodytų sandorių (sutarčių) sudarymui, nei įsipareigojimų pagal juos (prievolių ieškovui) vykdymui. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir plačiau jos neanalizuoja. Kolegijos įsitikinimu, nepagrįsta ir apeliantų pozicija dėl atsakovės V. O. veiksmų įmonės vadovu laikinai skiriant J. S. teisėtumo vertinimo.

77Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Julidona“ direktorės V. O. 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu jos ligos laikotarpiu komercijos direktoriui J. S. pavesta eiti įmonės direktoriaus pareigas. Apeliantai teisingai nurodo, jog įmonės vadovo skyrimas pagal UAB „Julidona“ įstatus yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (2014 m. balandžio 24 d. juridinių asmenų registre įregistruotų bendrovės įstatų 26.3. punktas). Tačiau 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu nebuvo išspręstas įmonės vadovo rinkimo / skyrimo klausimas. Tuo įsakymu, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, išspręstas įmonės vadovės laikino pavadavimo jos nedarbingumo laikotarpiu klausimas (bendrovės įstatų 40.1., 40.2., 43 punktai). Reikalavimas, kad įmonės vadovo pavadavimo jo laikinojo nedarbingumo metu klausimas kiekvienu atveju būtų sprendžiamas visuotiniame akcininkų susirinkime (ar atskiru vienintelio akcininko sprendimu) neatitinka protingumo principo. Nurodytos redakcijos bendrovės įstatų analizė patvirtina, kad įmonės vadovė turėjo kompetenciją spręsti klausimus dėl personalo, taip pat turėjo teisę įgalioti kitus asmenis atstovauti įmonę. Šiuo atveju pavaduoti atsakovę jos ligos laikotarpiu buvo paskirtas įmonės darbuotojas. Pažymėtina, jog 2014 m. kovo 12 d. vienintelio įmonės akcininko sprendimu bendrovės vadovu buvo paskirtas tas pats J. S.. Viena vertus, ši aplinkybė patvirtina ankstesnę išvadą dėl įmonės vadovo skyrimo tvarkos (t. y. jog laikino nedarbingumo laikotarpiu įstatuose nurodyta įmonės vadovo skyrimo tvarka netaikoma). Kita vertus, aplinkybė, jog vienintelis įmonės akcininkas nuolatiniu įmonės vadovu vėliau paskyrė tą patį asmenį, kurį 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu laikinai buvo paskyrusi atsakovė V. O., sudaro pagrindą išvadai, jog šis įsakymas akcininko (akcininkų susirinkimo) kompetencijos nepažeidė, o ieškovo prašoma subsidiariai priteisti skola (žala) priežastiniu ryšiu nėra susijusi su V. O. veiksmais ar neveikimu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, t. y. nenustačius atsakovės V. O. neteisėtų veiksmų, kitų šio asmens subsidiariai atsakomybei taikyti reikšmingų argumentų (pvz., dėl sąlygų sudarymo nuostolingam įmonės turto perleidimui ir pan.) vertinimas netenka prasmės, todėl jie neanalizuojami. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo ieškinys atsakovės V. O. atžvilgiu atmestas pagrįstai.

78Dėl įmonės dalyvio (akcininko) subsidiarios atsakomybės ir byloje neišspręstų reikalavimų

79Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės už UAB „Julidona“ prievoles taikymo įmonės akcininkui – atsakovui A. T.. Teismas pažymėjo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad įmonės akcininkas dar 2013 metų rugsėjo mėnesį turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki. Akcentavo aplinkybę, jog bendrovės vardu sutartis pasirašė laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjęs J. S.. Pirmosios instancijos teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog A. T. yra ne įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas, kuris įmonės veikloje dalyvavo tik tiek, kiek tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ieškovas SIA „L-T OIL“ ir trečiasis asmuo A. I.. Trečiasis asmuo nurodė, jog už UAB „Julidona“ prievoles subsidiariai atsakingas akcininkas A. T., kurio nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti į vengimą atsiskaityti su ieškovu ir vėliau įvykdytą veiklos (verslo) perkėlimą iš UAB „Julidona“ į kitą kartu su J. S. jo įsteigtą juridinį asmenį. Ieškovo apeliaciniame skunde palaikomi pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai bei akcentuojamos ieškovui naujai (pirmosios instancijos teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės) paaiškėjusios aplinkybės, pagrindžiančios juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir išreikalauti reikšmingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Paaiškino, jog iškėlus atsakovės UAB „Julidona“ bankroto bylą, jam (ieškovui) iš bankroto administratoriaus pavyko gauti duomenis, patvirtinančius, jog ginčui aktualiu metu atsakovės turėtų lėšų turėjo pakakti atsiskaitymui su ieškovu, tačiau atsakovės turėtomis lėšomis buvo atsiskaityta tik su atsakovu A. T., jo šeimos nariais bei su jais susijusiomis įmonėmis. Pasak ieškovo, atsiskaitymo su nurodytais asmenimis seka patvirtina, kad įmonės akcininkas sąmoningai siekė nutraukti UAB „Julidona“ veiklą, o verslą vykdyti (tęsti) per kitą juridinį asmenį.

80Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, kt.).

81Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovo A. T. veiksmų ir elgesio CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodytos normos kontekste iš esmės nevertino. Ieškovo reikalavimas juridinio asmens dalyviui taikyti subsidiarią atsakomybę buvo atmestas formaliai, iš esmės neįvertinus visų ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų argumentų. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog akcininkas paprastai nedalyvauja kasdienėje (ūkinėje) įmonės veikloje, pernelyg abstrakti ir nėra pagrįsta visišku bei išsamiu sprendžiamam klausimui reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors teismo nuostatos dėl juridinio asmens ir jo dalyvio tarpusavio santykių bei funkcijų atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, visgi reikia konstatuoti, jog iš esmės nebuvo vertinamas konkretus vienintelio įmonės akcininko A. T. elgesys šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, šio akcininko vaidmuo ir įtaka juridinio asmens sprendimų priėmime, veiksmai dalyvaujant įmonės teisiniuose santykiuose su ieškovu ir pan. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie būtų aktualūs ir reikšmingi vertinant įmonės dalyvio veiksmus ir taikant elgesio sąžiningumo kriterijų. Teisėjų kolegija patenkino šalių prašymus dėl naujų įrodymų šioje byloje priėmimo. Analizuodama ieškovo pateiktų įrodymų, kuriuos jam pavyko gauti tik atsakovei UAB „Julidona“ iškėlus bankroto bylą, turinį, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovo A. T. dalyvavimas įmonės veikloje neapsiribojo vien pasyviu vaidmeniu, kokį jis deklaravo savo procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų turinys leidžia įžvelgti požymius, jog atsakovas aktyviai dalyvavo ir įmonės valdyme, ir ūkinėje veikloje (pvz., tiesiogiai ir per savo šeimos narius finansavo arba kreditavo UAB „Julidona“ veiklą), jam buvo gerai žinomos ir suprantamos įmonės verslo santykių su ieškovu aplinkybės. Tokių požymių buvimas neatitinka pirmosios instancijos teismo išvados dėl juridinio vaidmens dalyvio pasyvaus vaidmens. Tiek pirmosios instancijos teisme nurodytos, tiek po apskųsto sprendimo priėmimo paaiškėjusios aplinkybės suponuoja būtinumą atlikti naują UAB „Julidona“ vienintelio dalyvio veiksmų ir elgesio vertinimą CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos kontekste.

82Apibendrinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, o minėta aplinkybė lėmė, kad juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas neišsamiai ir formaliai, pažeidžiant ieškovo procesines teises faktų įrodinėjimo procese. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, šalių apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų masto, jais fiksuojamų aplinkybių reikšmės, poreikio gauti (išreikalauti) papildomus įrodymus, yra pagrindas išvadai, kad klausimas dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovui A. T. apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl šioje teismo sprendimo dalyje konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Išvardintos aplinkybės turės būti išanalizuotos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme nurodytu aspektu, o po jų ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą bylą ieškinio reikalavimo dalyje dėl juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

83Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Nurodytos teisminės praktikos pavyzdžiai aktualūs ir aptariamu atveju, kadangi bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovės UAB „Julidona“ teisinis statusas – įsiteisėjo nutartis iškelti jai bankroto bylą. Tuo atveju, jeigu naujo bylos nagrinėjimo metu būtų nustatytas pagrindas juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei taikyti, svarstytina, kokią įtaką ieškovo teisių gynimo būdas galėtų turėti kitų atsakovės kreditorių interesams.

84Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovo SIA „L-T OIL“ ir trečiojo asmens A. I. apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu neišspręstų ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina apeliantų teiginius, jog sprendime nebuvo teismo pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų priteisti delspinigius ir procesines palūkanas, taip pat nebuvo pasisakyta dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš teismo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl nurodyti ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti. Perdavus bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl BUAB „Julidona“ akcininko A. T. civilinės (subsidiarios) atsakomybės taikymo nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turės išnagrinėti tiek apskųstuoju sprendimu neišspręstus ieškinio reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų, tiek ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (išlaidų paskirstymo) klausimą.

85Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti šių skundų argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų iš esmės nepasisako.

86Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

87Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, taip pat atmestas ieškinys atsakovui A. T..

88Bylą dėl ieškinio reikalavimų ieškovo SIA „L-T OIL“ naudai priteisti delspinigius ir procesines palūkanas, dėl ieškinio reikalavimų atsakovui A. T., taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

89Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo pašalinti motyvus dėl A. I. laidavimo (asmeninės garantijos) už uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ prievolę.

90Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovo SIA „L-T OIL“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ priteista 551 593,75 Eur skolos, atmestas ieškinys atsakovei V. O., palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas SIA „L-T OIL“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje... 5. Atsakovė UAB „Julidona“ prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą,... 6. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei ieškovui... 7. Atsakovė V. O. prašė ieškovo ieškinį atmesti, paskirti ieškovui baudą... 8. Trečiasis asmuo A. I. su ieškiniu sutiko, nurodė palaikąs ieškinyje... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškinys... 12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo pozicija dėl subsidiarios... 13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl... 14. Teismo sprendime pažymėta, jog iškėlus UAB „Julidona“ bankroto bylą ir... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Atsakovas A. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 17. Ieškovas SIA „L-T OIL“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 18. 1.... 19. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų... 20. 2.... 21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl... 22. 3.... 23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo... 24. 4. Bankroto procese perėmus UAB „Julidona“ buhalterinės apskaitos... 25. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. T.... 26. 6. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės V. O. atsakomybės... 27. 7. Atsakovai nėra pareiškę reikalavimų ieškovui, todėl teismo išvada,... 28. 8. „LAT-OIL“ LLP nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl teismas... 29. 9. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo A. I. pateikė... 30. 10. Pirmosios instancijos teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.... 31. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą priimti naujus... 32. Trečiasis asmuo A. I. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 33. 1.... 34. Pirmosios instancijos teismo išvada, esą A. I. pateikė asmeninę garantiją... 35. 2.... 36. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui delspinigių ir palūkanų. Teismas... 37. 3.... 38. Teismo išvados dėl subsidiarios atsakomybės netaikymo nepagrįstos. A. T.,... 39. Ieškovas SIA „L-T OIL“ atsiliepime į atsakovo A. T. apeliacinį skundą... 40. Ieškovas SIA „L-T OIL“ atsiliepime į trečiojo asmens A. I. apeliacinį... 41. Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė UAB „Julidona“... 42. Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė UAB „Julidona“ nesutiko... 43. Atsakovai A. T. ir V. O. atsiliepime nesutinka su ieškovo SIA „L-T OIL“ ir... 44. Atsakovai A. T. ir V. O. atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens... 45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 16 d. gauti ieškovo SIA... 46. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovų A. T.... 47. Po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. posėdyje byla... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 50. Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo... 51. Ieškovas SIA „L-T OIL“, atsakovai BUAB „Julidona“ (atstovaujama... 52. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Julidona“ direktoriaus... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus... 54. Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė BUAB „Julidona“ kartu su... 55. 2015 m. lapkričio 16 d. teisme gauti ieškovo SIA „L-T OIL“ rašytiniai... 56. Dėl prašymo sustabdyti bylą... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015... 58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl bylos... 59. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 1623 straipsnis apibrėžia bylos... 60. Dėl bylos teismingumo... 61. Atsakovė UAB „Julidona“ pirmosios instancijos teismo prašė ieškinį... 62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju nėra ginčo dėl... 63. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo A. T. apeliacinio skundo argumentui, jog... 64. Dėl skolos už ieškovo tiektą produkciją priteisimo... 65. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė priteisti... 66. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 67. Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi... 68. Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovės UAB... 69. Dėl teismo sprendimo motyvų šalinimo... 70. Ieškovas SIA „L-T OIL“ ir trečiasis asmuo A. I. apeliaciniuose skunduose... 71. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui... 72. Kaip jau minėta, ieškovas SIA „L-T OIL“ ir trečiasis asmuo A. I.... 73. Dėl įmonės vadovės subsidiarios atsakomybės... 74. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju nėra ginčo dėl... 77. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Julidona“ direktorės V. O. 2013 m.... 78. Dėl įmonės dalyvio (akcininko) subsidiarios atsakomybės ir byloje... 79. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl subsidiarios... 80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3... 81. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos... 82. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios... 83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog akcininko atsakomybė yra... 84. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovo SIA „L-T OIL“ ir... 85. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti šių skundų... 86. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 87. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalis,... 88. Bylą dėl ieškinio reikalavimų ieškovo SIA „L-T OIL“ naudai priteisti... 89. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo pašalinti motyvus... 90. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovo...