Byla e2A-43-370/2018
Dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti išnuomotą įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. R

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

3uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RENTOL“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RENTOL“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti išnuomotą įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. R.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė nutraukti 2014 m. vasario 3 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fasado pastoliai“ ir atsakovės UAB „RENTOL“ sudarytą nuomos sutartį; įpareigoti atsakovę UAB „RENTOL“ grąžinti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ pagal

    62014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų 9 474 vnt. fasadinių pastolių detalių ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų 5 453 vnt. modulinių pleištinių pastolių detalių bei geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S; priteisti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ iš atsakovės UAB „Rentol“ 207 250,40 Eur dydžio nuomos mokestį; priteisti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ iš atsakovės UAB „RENTOL“

    734 557,91 Eur dydžio žalą; priteisti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ iš atsakovės UAB „RENTOL“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

  2. Nurodė, kad 2014 m. pradžioje nusprendė išnuomoti didžiąją dalį savo turimų pastolių naujai įsteigtai UAB „RENTOL“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra buvęs UAB „Fasado pastoliai“ darbuotojas L. L. Ieškovė pažymėjo, kad L. L. pareiškė norą pradėti savo pastolių nuomos verslą UAB „RENTOL“, tačiau neturėjo reikiamos įrangos, todėl ieškovė išnuomojo didžiąją dalį savo pastolių.
  3. Šalys sudarė žodinę pastolių ir kitos statybinės įrangos (konteinerinės patalpos su kondicionieriumi) nuomos sutartį vienerių metų terminui, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei 9 474 vnt. fasadinių pastolių detalių ir 7 999 vnt. modulinių pleištinių pastolių detalių pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktus, taip pat konteinerinę patalpą su kondicionieriumi, o atsakovė įsipareigojo nurodytus pastolius subnuomoti ir mokėti ieškovei nuomos mokestį. Atsakovė, išsinuomojusi ginčo pastolius, tą pačią dieną sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su savo darbuotoju A. R., jos prieduose nurodyti analogiški detalių kiekiai, kurie buvo perduoti atsakovei ieškovės pagal ginčijamą nuomos sutartį. A. R., iki įsidarbinant UAB „RENTOL“, dirbo ieškovės sandėlininku bei buvo atsakingas, be kita ko, už pastolių išdavimą / priėmimą. Ieškovės teigimu, trečiajam asmeniui A. R. nutraukus darbo santykius su UAB „RENTOL“, atsakovė patvirtino, jog neturi trečiajam asmeniui pretenzijų dėl perduotos įrangos.
  4. Ginčo įrangos priklausymą nuosavybės teisėmis ar kitais teisėtais valdymo pagrindais, ieškovė pagrindė byloje pateiktais įrangos įsigijimą patvirtinančiais įrodymais, o atsakovė neįrodė, jog ginčo įrangą ji valdė / valdo kokiu nors teisėtu pagrindu.
  5. Šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei nuomos mokestį konkrečia pinigų suma, atsižvelgiant į iš subnuomos gautas pajamas, atėmus pastolių nuomos sąnaudas (pvz. sandėlio nuoma, darbuotojų darbo užmokestis, eksploataciniai kaštai, buhalterinė apskaita ir kt.) Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pastolių nuomos kaina nebuvo įtvirtinta raštiškai ir turėjo būti mokama pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, atsižvelgiant į UAB „RENTOL“ pajamas. Papildomai pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą sutarties spragas turi teisę užpildyti teismas, nustatydamas atitinkamas sutarties sąlygas.
  6. Atsakovė UAB „RENTOL“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  7. Nurodė, kad šalių nesiejo nuomos teisiniai santykiai, o ieškovės reikalaujama grąžinti įranga nėra ir niekada nebuvo valdoma atsakovės. Ieškovė nepagrindė savo nuosavybės teisių į ginčo įrangą – byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovė turėjo ginčo įrangą nuosavybės ir (ar) kitų valdymo teisių pagrindu; ieškovė įrodė tik nedidelės dalies ginčo įrangos įsigijimą, todėl, neturėdama ginčo pastolių, negalėjo jų perduoti ir atsakovei. Atsakovė kritiškai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl pastolių įsigijimo iš G. T., A. T., UAB „Stogų spektras“ bei Altrad Plettac assco Gmbh; atsakovė tai įrodinėjo nurodytų sandorių fiktyvumu, įrodymų apie prekių apmokėjimą, pristatymą nebuvimu ir kt.; atsakovės vertinimu, pastoliai, kuriuos ieškovė nurodė įsigijusi iš nurodytų asmenų, neturėtų būti įtraukiami į ieškovės turimo turto sąrašą.
  8. Ieškovės nurodytas nuomos mokesčio skaičiavimo modelis yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes atsakovė negautų visiškai jokio pelno iš vykdomos įrangos subnuomos, t. y. tokia veikla taptų ekonomiškai nepagrįsta ir netgi prieštarautų privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ieškovė atsakovei nėra išrašiusi nė vienos sąskaitos; nėra pareiškusi rašytinių reikalavimų nuomos mokestį sumokėti (nors už kitas suteikiamas paslaugas sąskaitos buvo išrašytos). Atsakovė taip pat kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, o po to tapo neterminuota, nes ieškovė šią poziciją užėmė tik siekdama apeiti reikalavimą ilgesnę nei vienerių metų sutartį įforminti raštu.
  9. Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2014 m. vasario 3 d. dirbo UAB „Fasado pastoliai“. 2013 m. UAB „Fasado pastoliai“ pradėjo dirbti L. L., kuris buvo atsakingas už įmonės klientų paiešką ir statybinės įrangos nuomą. L. L. norėjo pradėti savo pastolių nuomos verslą ir kvietė dirbti kartu, tačiau neturėjo reikiamos įrangos pradėti verslą; tuo pagrindu įsteigė UAB „RENTOL“ ir išsinuomojo didelę dalį UAB „Fasado pastoliai“ pastolių, kuriuos pernuomojo kitiems klientams. Trečiasis asmuo nuo 2014 m. vasario 3 d. pradėjo dirbti UAB „RENTOL“ sandėlininku; tą pačią dieną UAB „RENTOL“ direktoriaus L. L. nurodymu iš UAB „Fasado pastoliai“ pastolių perdavimo aktais priėmė 9 474 vnt. fasadinių pastolių detalių ir 7 999 vnt. modulinių pleištinių pastolių detalių. Tuo pagrindu 2014 m. vasario 3 d. perdavus atsakovei pastolius, trečiasis asmuo ir UAB „RENTOL“ sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria trečiasis asmuo tapo atsakingas už jam patikėtą turtą, t. y. tą patį turtą, kurį ieškovė perdavė atsakovei minėtais perdavimo aktais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies; nutraukė ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ ir atsakovės UAB „RENTOL“

    82014 m. vasario 3 d. sudarytą nuomos sutartį; įpareigojo atsakovę UAB „RENTOL“ grąžinti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 5 453 vnt. Priteisė ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ 34 557,91 Eur dydžio žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „RENTOL“. Sprendimui įsiteisėjus, sumažino atsakovei UAB „RENTOL“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-159-178/2016, bei patikslintas (padidintas) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, nuo 241 808,31 Eur iki 34 557,91 Eur.

  2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog šalys 2014 m. vasario 3 d. sudarė žodinę pastolių nuomos sutartį. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs 2014 m. vasario 3 d. šalių pasirašytus pastolių perdavimo aktus; 2014 m. vasario 3 d. UAB „RENTOL“ bei A. R. sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 2014-02-03; trečiojo asmens A. R. parodymus. Teismo vertinimu, nuomos teisinius santykius netiesiogiai įrodo ir šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose ieškovės vadovas D. O. kreipiasi į atsakovės direktorių L. L. dėl pastolių inventorizacijos, jų kiekio suskaičiavimo ir pan.
  3. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė nepateikė visų daiktų (pastolių), įsigytų iš jos nurodytų asmenų, apmokėjimą ir (ar) pristatymą patvirtinančių įrodymų, ieškovė įrodė, jog ginčo metu galėjo turėti ir turėjo pastolių perdavimo aktuose nurodytus pastolių kiekius. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sandorių fiktyvumo, nepagrįstumo, savalaikio nepateikimo teismui ir kitas jos išreikštas abejones, vertino kaip deklaratyvias ir (ar) kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, nepaneigiančia ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Tai, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina ir ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ direktoriaus

    9D. O. parodymai, kad ieškovė UAB „Fasado pastoliai“ (ir kitos jam priklausančios įmonės) naudojo jam nuosavybės teisėmis priklausančius pastolius, t. y. faktiškai ieškovė disponavo ne tik jai nuosavybės teisėmis priklausančiais pastoliais, tačiau ir jos vadovui D. O. bei kitoms susijusioms įmonėms priklausančiais pastoliais (jų dalimis). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė pastolių perdavimo aktų pasirašymo metu turėjo ginčo pastolius, nepaneigia ir atsakovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai dėl ieškovės pastolių (jų dalies) pardavimo Altrad Plettac assco Gmbh.

  4. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog, be ginčo pastolių, perdavė atsakovei ir nurodytą geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi; aplinkybių dėl šios statybinės įrangos perdavimo atsakovei nekonkretizavo; teismo vertinimu, byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šios įrangos perdavimą atsakovei. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti jai geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S atmetė kaip neįrodytą.
  5. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 207 250,40 Eur dydžio nuomos mokesčio priteisimo atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovė nepagrindė (nekonkretizavo) ir savo pateikto nuomos mokesčio skaičiavimo būdo. Teismo vertinimu, ieškovė nekonkretizavo jos paskaičiuotų atsakovės pastolių nuomos sąnaudų (52 110 Eur), o tik deklaratyviai nurodė (lentelėje) kiek atsakovė vidutiniškai patyrė išlaidų dėl sandėlio nuomos, darbo užmokesčio darbuotojams, eksploatacinių išlaidų ir pan., tačiau šių paskaičiavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais.
  6. Teismas, preliminariai apskaičiavęs 2 546 vnt. (7 999 vnt. – 5 453 vnt.) pastolių vertę (pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktuose nurodytas vertes; net ir atsižvelgus į 44 proc. nuolaidą, nurodytą prie pradinio ieškinio, apskaičiuojant ieškinio sumą, pridėtuose ieškovės papildytuose pastolių perdavimo aktuose) darė išvadą, kad nurodytų pastolių vertė viršija ieškovės prašomą priteisti žalą (34 557,91 Eur), todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, patenkino ieškovės reikalavimą dėl 34 557,91 Eur žalos atlyginimo už dalį (2 546 vnt.) negrąžintų pastolių.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė įrodė, jog turėjo įsigijusi geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi, o byloje pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai įrodo, kad ją valdo atsakovė, todėl ir šis ieškovės turtas turėjo būti grąžintas.
    2. Tinkamai kvalifikavus šalių nuomos teisinius santykius, nuomos mokesčio nepriteisimas prieštarauja nuomos santykių atlygintinumo principui.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    102017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktų, tariamą įrangos įsigijimą patvirtinančių, dokumentų įrodomąją galią ir tokiu būdu pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovė ne kartą savo procesiniuose dokumentuose pateikė akivaizdų fiktyvumo faktą patvirtinančius argumentus bei teiginius, o teismas visiškai nepagrįstai nesprendė dėl šių sandorių fiktyvumo ir nepagrįstai vertino šiuos sandorius kaip tinkamai įrodančius ieškovės nuosavybės ir (ar) valdymo teises į įrangą. Byloje pateiktos aplinkybės pagrindžia kasacinio teismo praktikoje išdėstytas sąlygas, taikytinas sprendžiant dėl sandorių fiktyvumo. Akivaizdu, kad sandorių tikslas ir paskirtis – ne įrangos įsigijimas, o ieškovės siekis pagrįsti savo poziciją šioje byloje.
    2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė disponavo neva atsakovei perduota įranga ir tokiu būdu pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovė pateikia 3 grafikus, kuriuose matyti ieškovės atlikti įrangos įsigijimai bei perdavimai tretiesiems asmenims, kuriuose akivaizdžiai parodyta, kad ieškovė negalėjo perduoti atsakovei, o atsakovė – priimti perdavimo aktuose nurodytos įrangos, nes ieškovė jos paprasčiausiai neturėjo.
    3. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad Švedijoje buvo naudojama iš UAB „Transrifus“ išsinuomota įranga. Atsižvelgus į pateiktus dokumentus, matyti, kad ieškovė iš UAB „Transrifus“ grąžino 2 291 vnt. įrangos elementų. Tuo tarpu į Švedijos objektą buvo perduota 8 686 vnt. įrangos elementų. Dėl šios priežasties, ieškovės teiginiai, kad tariamai dalis ieškovės įrangos nebuvo perduota į Švedijos objektus, vertintini kaip visiškai nepagrįsti ir niekaip nepaneigiantys atsakovės nurodytų aplinkybių. UAB „Monorento“ dokumente yra aiškiai nurodoma, kad dalis įrangos buvo sugrąžinta jau po tariamo pastolių perdavimo atsakovei.
    4. Teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu nepaneigtų atsakovės argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, aiškiai nurodančių, kad ieškovė de facto savo žinioje turi prašomą išreikalauti įrangą.
    5. Teismas netinkamai vertino ieškovės vadovo D. O. ir trečiojo asmens A. R. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Tiek D. O., tiek trečiojo asmens A. R. parodymai šioje byloje yra prieštaringi – paneigia pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat prieštarauja ieškovės pateiktiems dokumentams. Jokio faktinio įrangos perdavimo atsakovei nebuvo, kadangi visa įranga buvo laikoma tame pačiame sandėlyje. Remiantis trečiojo asmens A. R. žodžiais, realus įrangos apskaitymas (inventorizavimas) priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo metu taip pat nebuvo atliekamas ir trečiasis asmuo negalėjo tiksliai įvardyti, ar realiai buvo sudaryti minėti perdavimo aktai ir apskaitomas tariamai perduodamas turtas.
    6. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei dėl aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieškovė. Byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė būtų sudariusi nurodomo pobūdžio susitarimus ir (ar) perėmusi įrangą savo žinion – t. y. tiesioginės neginčijamos šalių tarpusavio korespondencijos, kuria būtų patvirtinama, kad atsakovė su ieškove yra sudarę kažkokio pobūdžio susitarimus; susitarimo ar sutarties, kurią būtų pasirašęs atsakovės vadovas, ar pan. Teismas tokiu būdu pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi nesant tiesioginių įrodymų ir netiesioginiams įrodymams neturint pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, ir ieškovei jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais bei nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma būtų galėjusi duoti objektyvų pagrindą vertinti kitaip, teismas privalėjo vertinti, kad ieškovės reikalavimai yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.
    7. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis, nors nustatė ipso jure sąlygas, paneigiančias nuomos santykių buvimą. Ieškovas ir Atsakovas negalėjo sudaryti Ieškovo nurodomos nuomos sutarties, Ieškovo pateikiami teiginiai – nepagrįsti, jau vien tuo pagrindu, kad tokiam Atsakovo (o kartu ir Ieškovo) elgesiui nėra jokių paaiškinamų ir (ar) suprantamų motyvų. Atitinkamai, Teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, prieš nurodydamas, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė, privalėjo atsižvelgti į šį tariamos sutarties sudarymo kontekstą ir atmesti Ieškovo reikalavimus, kildinamus iš šios tariamos nuomos sutarties kaip visiškai nepagrįstus
  3. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai, nekartojant argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde:
    1. Pateiktos PVM sąskaitos–faktūros niekaip nepatvirtina konteinerio ir (ar) kondicionieriaus perdavimo ieškovei fakto, t. y. nepateikta jokio tariamai atliktą ūkinę operaciją – turto pardavimą, patvirtinančio dokumento: nei sutarties dėl turto pardavimo, nei turto priėmimo-perdavimo akto.
    2. Ieškovės pateiktas antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/15/55 nepagrindžia perdavimo atsakovei fakto, nes surašytas ydingai, remiantis išimtinai ieškovės vadovo D. O. nurodymais, o pats protokolas neatitinka 2005 m. spalio 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija).
    3. Ieškovė apeliaciniame skunde (o taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) visiškai nepagrįstai teigia, jog pakartotinai ragino atsakovę atsiskaityti. Byloje, išskyrus 2015 m. rugpjūčio 20 d., t. y. likus 7 kalendorinėms dienoms iki ieškinio pateikimo, išsiųstą, tariamai „pakartotinį“ raginimą, nėra absoliučiai jokių įrodymų ir (ar) duomenų, kad ieškovė būtų raginusi vykdyti tariamą žodinę nuomos sutartį.
  4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai, nekartojant argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde:
    1. Atsakovei pripažįstant pastolių perdavimo akto teisėtumą, neabejotinai pripažįstamas ir ginčo įrangos perdavimo faktas. Todėl visi kiti atsakovės nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes pripažinus įrangos perdavimo faktą, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami niekaip kitaip, kaip tik nuomos teisiniai santykiai, ką pagrįstai savo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas.
    2. Atsakovė apeliacinio skundo B ir C dalyse teigia, kad ieškovė nepagrindė nuosavybės teisių į įrangą, kurią, teigia, perdavė atsakovei, tačiau apeliacinio skundo D dalyje jau nurodo, ieškovė de facto savo žinioje turi prašomą išreikalauti įrangą.
    3. Atsakovė pateikia keletą skaičiavimo variantų, tačiau nė vienas iš tų skaičiavimų nėra pagrįstas ieškovės pateiktais priminiais įrangos įsigijimo dokumentais. Pažymi, kad atsakovė nekritikuoja ieškovės į bylą pateiktos Fasadinių ir Modulinių pastolių suvestinių (pateikta su ieškovės 2017 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. 17/029), kurios vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai (netgi daugiau) įrangos, kad ginčo įrangą išnuomotų atsakovei.
    4. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad UAB „RENTOL“ turi UAB „Fasado pastoliai“ priklausančius pastolius, kuriuos nuomoja tretiesiems asmenims, kurių valdymo teisėtumo ieškovas nėra pagrindęs jokiais rašytiniais įrodymais.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

    12Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos

    13apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14Dėl naujų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pridėjimo prie bylos

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus ir prašymą išreikalauti įrodymus. Teisėjų kolegija 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka protokoline nutartimi nutarė prašymų netenkinti, nepridėti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų, kadangi jie galėjo būti pateikiami ir aplinkybės nurodomos pagal byloje esančius įrodymus, o pagal įrodinėjimo pareigą kiekviena šalis turi įrodyti savo teiginius. Teisėjų kolegija taip pat atmetė prašymą išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes šalis nepateikė įrodymų, kad jų pati negalėjo gauti, be to, D. O. nėra byloje atsakovu kaip fizinis asmuo, o G. T. nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir atsižvelgiant į tai, kad ne tik bendrieji, bet ir specialieji duomenų apsaugos reikalavimai bei byloje esančių šalių procesinė padėtis nesuteikia pagrindo reikalauti tokių duomenų (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas: nuo 2 val. 22 min. 02 sek. iki 2 val. 23 min. 29 sek.).
  3. Ieškovė taip pat kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl teismo ekspertizės pateikė naujus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi juos atsisakė pridėti prie bylos ir nurodė, kad vien tai, jog ieškovė nepateikė visų turimų įrodymų jos įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti nesudaro pagrindo daryti išimtį iš CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės.
  4. Atsakovė 2018 m. gegužės 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir pateikė naują įrodymą. Prašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalauti ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ vadovo D. O. bei G. T. ir A. T. turto ir pajamų deklaracijų bei gyventojų pajamų deklaracijų kopijas už laikotarpius nuo 2009 m. iki 2011 m.; pridėti prie bylos UAB „Fasado pastoliai“ 2018 m. balandžio 20 d. raštą antstoliui D. T. Nr. 18/136; pridėti prie bylos UAB „Monorento“ ir Švedijos įmonės Byggmästargruppen Entreprenad GL AB ginčo medžiagą bei UAB „Stogų spektas“ ir UAB „Kovenda“ ginčo (civilinės bylos Nr. 2-4123-340/2012, nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme) medžiagą.
  5. Teisėjų kolegija šios nutarties 24 punkte nurodytus rašytinius paaiškinimus vertina kaip papildomus apeliacinio skundo motyvus. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija minėtus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti. Spręsdama dėl rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų prašymų pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus ir prašymų išreikalauti įrodymus teisėjų kolegija pažymi, kad visi jie, išskyrus naują UAB „Fasado pastoliai“ 2018 m. balandžio 20 d. rašto antstoliui D. T. Nr. 18/136 pridėjimo prie bylos klausimą, yra išspręsti 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka protokoline nutartimi, todėl pakartotinai teisėjų kolegija nurodytų klausimų nenagrinėja. Teisėjų kolegija taip pat atsisako pridėti prie bylos UAB „Fasado pastoliai“ 2018 m. balandžio 20 d. raštą antstoliui D. T. Nr. 18/136, nes atsakovė nepagrindė, kaip turto saugotojo veiksmai vykdymo procese yra susiję nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais (CPK 180, 314 straipsniai).

15Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir esmės

  1. Byloje nustatyta, kad UAB „Fasado pastoliai“, veikdama per direktorių D. O., ir atsakovė UAB „RENTOL“, veikdama per savo darbuotoją A. R., 2014 m. vasario 3 d. pasirašė pastolių perdavimo aktus dėl 9 474 vnt. fasadinių pastolių detalių bei dėl 7 999 vnt. modulinių pleištinių pastolių detalių perdavimo–priėmimo. Aktuose nuomotoja įvardijama UAB „Fasado pastoliai“, o nuomininke – UAB „RENTOL“; nurodyta, kad pastolius išdavė D. O., o juos priėmė ir patikrino – A. R. A. R. šių aktų pasirašymo metu buvo UAB „RENTOL“ darbuotojas.
  2. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. vasario 3 d., UAB „RENTOL“ ir A. R. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 2014-02-03, kuria nustatyta A. R. visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtą turtą (pagal prie sutarties pridėtus priedus Nr. 1 ir Nr. 2).

    162015 m. vasario 8 d. susitarimu su A. R. buvo nutraukta darbo sutartis, ginčo nėra, kad pretenzijų dėl trečiajam asmeniui patikėto turto nebuvo pareikšta.

  3. Ieškovė UAB „Fasado pastoliai“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakartotiniu raginimu dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir pastolių grąžinimo pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų nuomos mokestį, kuris sudaro 110 811,80 Eur, bei grąžintų visus išnuomotus pastolius iki

    172015 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškė atsakovei ieškinį.

  4. UAB „Fasado pastoliai“ įrodinėdama savo nuosavybės (valdymo) teises į ginčo pastolius rėmėsi A. T. ir D. O. 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. liepos 19 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis; 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. gegužės 17 d. Altrad plettac assco GmbH išrašytomis sąskaitomis-faktūromis RE1308214, RE1308470, RE1308469; MJ-Gerust GmbH 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 24 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. spalio 13 d. išrašytomis sąskaitomis Nr. 64982.547003, Nr. 64982.547129, Nr. 64982.549810, Nr. 64982.549809, Nr. 64982.549854, Nr. 64982.550199; D. O. ir G. T. 2009 m. vasario 19 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. birželio 26 d., 2009 m. liepos 14 d., 2009 m. lapkričio 19 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis; UAB „Akmas“ 2011 m. liepos 7 d. ieškovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija AKMAS Nr. 20110041 dėl pastolių (jų dalių) pirkimo; UAB „Transrifus“ 2012 m. birželio mėn. išrašyta ieškovei PVM sąskaita-faktūra Serija TRN Nr. 0026236 dėl pastolių (jų dalių) pirkimo; UAB „Stogų spektras“ 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. liepos 16 d., 2012 m. rugsėjo 30 d. išrašytomis ieškovei PVM sąskaitomis-faktūromis Serija SDC Nr. 3330, Nr. 3356, Nr. 3423 dėl pastolių (jų dalių) pirkimo.
  5. UAB „RENTOL“ rėmėsi 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-07, sudaryta su R. Ž.; 2014 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-10, sudaryta su K. S.; 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-17, sudaryta su D. K.; 2014 m. lapkričio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-18, sudaryta su S. L.; 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-19, sudaryta su D. B.; 2014 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-03, sudaryta su M. B.; 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-06, sudaryta su K. R.; 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014-11-19/1, sudaryta su A. S.. Fiziniai asmenys atsakovei pardavė iš viso pardavė 2 627 vnt. pastolių dalių. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose liudytojai K. R., S. L., D. K. ir M. B. iš esmės patvirtino atitinkamose sutartyse nurodytas aplinkybes, t. y. jog sutartyse nurodytu laiku pardavė UAB „RENTOL“ sutartyse (ir jų prieduose) nurodytus pastolių kiekius.
  6. Kaip nustatė teisėjų kolegija, paskirdama teismo posėdį žodinio proceso tvarka ir spręsdama dėl ekspertizės skyrimo, ginčo dalyką šioje byloje pirmiausia sudaro fakto klausimai: 1) ar ieškovė turėjo ginčo priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą kiekį pastolių; 2) ar priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti pastoliai buvo perduoti atsakovei. Tik atsakius į paminėtus klausimus, teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadas apie tai, ar buvo sudaryta ginčo turto nuomos ar kita sutartis.

18Dėl pastolių perdavimo atsakovei

  1. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, šalys laikosi visiškai priešingų pozicijų dėl bylos faktinių aplinkybių – ieškovė teigia, kad turtas buvo perduotas ir sudaryta žodinė nuomos sutartis, o atsakovė teigia, kad joks turtas jai perduotas nebuvo, sutartis sudaryta nebuvo. Įrodinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme atskleidžia, kad atsakovė nuosekliai kvestionavo visus ieškovės teikiamus įrodymus ir teigė, jog ieškovė neturėjo galimybės perduoti pastolių perdavimo aktuose nurodytą turtą. Rezultatus atsakovė apibendrino padarydama ieškovės turimo ilgalaikio turto (pastolių) kaitos lentelę.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atsakovės pateiktus skaičiavimus,

    192017 m. gruodžio 14 d. paskyrė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka.

    202018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo apklaustas trečiasis asmuo A. R., kuris prisiekęs garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą, įspėtas, kad už priesaikos sulaužymą gali būti numatyta atsakomybė, patvirtino, jog didžioji dalis ginčo pastolių atsakovei buvo perduoti, o likusi dalis perduota neužilgo (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas: nuo 08 min. 04 sek. iki 1 val. 02 min. 55 sek.). Tiek ieškovės vadovas, tiek atsakovės vadovas taip pat pateikė paaiškinimus, kurie iš esmės atsispindi ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose.

  3. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus apie ginčo turto įsigijimą, naudojimą ir apskaitą, iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti įrodymai yra netiesioginiai. Šį faktą teisėjų kolegija konstatavo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje, pažymėdama, kad įrodymų pakankamumo prasme byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, susiję su šios nutarties 31 punkte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę teisingam šios bylos išnagrinėjimui, yra vieni kitiems prieštaraujantys bei iš esmės netiesioginiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo pastolių nuomos teisiniai santykiai, kuriuos siekia įrodyti ieškovė, yra, įvertinus ieškovės ir atsakovės veiklos pobūdį, laikytini jų įprastine ūkine–komercine veikla, kuri atitinkamai turėtų atsispindėti įmonių buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija nurodė, kad įvertinus įmonių buhalterinės apskaitos duomenis paaiškėtų, ar nuomos sutartį šalys iš viso pripažino savo įprastinėje ūkinėje veikloje ir su šia sutartimi susijusius duomenis (nuomos, ilgalaikio turto apskaita ir kt.) apskaitė. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad aplinkybės, ar šalių pateikti duomenys ir paaiškinimai dėl disponavimo ginčo pastoliais, jų perdavimo ir nuomos atitinka įmonių buhalterinius duomenis, pagrįstumo patikrinimas reikalauja specialių žinių – buhalterinės–finansinės ekspertizės (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-64/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apklaustas trečiasis asmuo A. R. patvirtino, jog pastolių apskaita buvo vedama (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas: nuo 08 min. 04 sek. iki 1 val. 02 min. 55 sek.).
  4. Siekdama nustatyti anksčiau paminėtus faktus apie ieškovės ir atsakovės ilgalaikio turto apskaitą, teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi byloje paskyrė buhalterinę – finansinę ekspertizę. Šalims nesumokėjus avanso už ekspertizę, ekspertizė byloje atlikta nebuvo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog šalys nėra teisiškai suinteresuotos įrodinėti pastolių apskaitą buhalterinės apskaitos duomenimis, išvadas toliau daro tik pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir trečiojo asmens parodymus (CPK 12, 13, 17, 185 straipsniai).
  5. Šiuo atveju esminis teisinis klausimas nagrinėjamoje byloje yra įrodymų vertinimas. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje

    21Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką).

  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo ypatumus – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
  7. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;

    222011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

  8. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

    232013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje

    24Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

  9. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

    252014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

  10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje

    26Nr. 3K-3-552/2010).

  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės vadovo įsigyti pastoliai buvo ieškovės nuosavybė. Ieškovė teikdama jos vadovo, kaip fizinio asmens, sudarytas sutartis dėl pastolių įsigijimo nepateikė įsigytų pastolių tiesioginį ryšį su įmone patvirtinančių įrodymų (pardavimo sutarties, perdavimo aktų ar kt.). Tuo labiau, kad ieškovės vadovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, ir kaip matyti iš kitų byloje esančių įrodymų, jis vadovauja ir kitoms įmonėms, užsiimančiomis pastolių nuoma. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymų pakankamumo prasme ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nuosavybės teisės į ginčo pastolius (CPK 178, 185 straipsniai).
  12. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau nurodytos išvados nereiškia, jog nesant visų duomenų dėl nuosavybės teisės į daiktą, ginčo pastoliai nebuvo faktiškai valdomi. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės vadovo paaiškinimus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė nurodytą ginčo pastolių kiekį vis dėlto faktiškai valdė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nuosavybės teisės faktas negali būti suabsoliutinamas, nes neatskleidus nuosavybės teisės į daiktą, tai galėtų apspręsti nebent trečiųjų asmenų, bet ne nagrinėjamo konkretaus sandorio šalių teises arba pareigas dėl ginčo pastolių sugrąžinimo (žalos) (CK 6.477 straipsnio 4 dalis).
  13. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su ieškove bei pirmosios instancijos teismu, kad vertinant panašius teisinius santykius, paprastai perdavimo faktui nustatyti pakanka tiesioginių daikto priėmimo–perdavimo rašytinių įrodymų, pvz. priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos–faktūros ir kt. Iš bylos duomenų teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė ginčo turtą valdė, ginčo pastolių perdavimo aktai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir trečiojo asmens

    27A. R. parodymai tiesiogiai patvirtina, jog pastoliai ieškovei buvo perduoti, o teisiniai pagrindai, kuriais remiantis ieškovė ginčo turtu disponavo, nelaikytini turinčiais esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės prievolės jai perduotą turtą sugrąžinti ir / ar atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. vasario 3 d. UAB „RENTOL“ ir A. R. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 2014-02-03, kuria A. R. nustatyta visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtą turtą (pagal prie sutarties pridėtus priedus Nr. 1 ir Nr. 2). Ši sutartis sudaryta tą pačią dieną kaip ir pastolių perdavimo aktai, jos sutarties prieduose yra nurodyti identiški pastolių kiekiai, specifikacija, rūšys ir kt. Iš trečiojo asmens parodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad visas turtas buvo laikomas tame pačiame sandėlyje Dariaus ir Girėno g. 36, Vilniuje, jame po perdavimo ir liko; pradėjus darbą UAB „RENTOL“ trečiojo asmens darbo vieta, priemonės ir kitos darbo sąlygos nepasikeitė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė paminėtu adresu vykdė veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra patvirtina tiek sandėlininko A. R., tiek ir UAB „RENTOL“ vadovo L. L. parašais. Paneigimas, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nurodytas turtas buvo ne ieškovės perduotasis, o atsakovės turtas, teko atsakovei, kuri sudarydama visiškos materialinės atsakomybės sutarties priedus ir juose nurodydama atitinkamą turtą, turi pagrįsti, kokiu pagrindu toks turtas buvo į priedus įtrauktas (CPK 178 straipsnis).

  14. Atsakovė UAB „RENTOL“, įrodinėdama, kad turėjo nuosavų pastolių, pateikė

    282014 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-07; 2014 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-10; 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-17; 2014 m. lapkričio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-18;

    292014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-19; 2014 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-03; 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-06; 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-19/1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl nuosavybės teise valdomų pastolių nepatvirtina, kad pastolių perdavimo aktų ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties priedų pasirašymo metu (2014 m. vasario 3 d.) atsakovė turėjo nuosavų pastolių, todėl iš bylos duomenų visumos daro išvadą, kad ginčo pastolių perdavimo faktas yra nustatytas ginčo pastolių perdavimo aktais, visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir trečiojo asmens

    30A. R. parodymais (CPK 178, 185 straipsniai).

  15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog, be aukščiau nurodytų ginčo pastolių, geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S ji perdavė atsakovei. Šio turto įsigijimo įrodymai nepatvirtina priėmimo–perdavimo fakto, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame iš ieškovės vadovo žodžių nustatomos aplinkybės, nėra laikytinas pagrindžiančiu konkrečios konteinerinės patalpos perdavimo faktą. Nesant kitų duomenų apie šio turto perdavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai).

31Dėl šalių teisinių santykių

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog šalys 2014 m. vasario 3 d. sudarė žodinę pastolių nuomos sutartį. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktais, visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. 2014-02-03, A. R. parodymais.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    322017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

  3. Ieškovė teigė, kad buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui; atsakovei negrąžinus įrangos, o ieškovei nepareiškus reikalavimo sutartį nutraukti, ji tapo neterminuota; nuomos mokestis apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, atsižvelgiant į iš subnuomos gautas pajamas, atėmus pastolių nuomos sąnaudas.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje

    33Nr. 3K-3-177-687/2015).

  5. Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių valia sudaryti nuomos sutartį yra patvirtinta rašytiniais įrodymais –2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktais, kuriuose ieškovė yra nurodyta nuomotoja, o atsakovė – nuomininke; taip pat trečiojo asmens A. R. parodymais.
  6. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors byloje nustatytas žodinės pastolių nuomos sudarymo faktas, nuomos mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos ieškovė neįrodė. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010;

    342015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; kt.).

  7. Teisėjų kolegija pastebi, kad pastaruosius nuomos sutarties elementus (nuomos mokesčio dydį ir jos apskaičiavimo tvarką) ieškovė pasirinko įrodinėti tik paaiškinimais žodžiu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji nuo sutarties sudarymo 2014 m. vasario 3 d. iki

    352015 m. rugpjūčio 20 d. išrašė PVM sąskaitas–faktūras (nors pagal jos paaiškinimus turėjo tai daryti kas ketvirtį; kitoms paslaugoms PVM sąskaitas–faktūras išrašė), o nevykdant jos nurodytos sutarties reikalavo grąžinti įrangą.

  8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių teisių ir pareigų pagal žodinę nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis darytina išvada, kad nei ieškovė (nuomuotoja), nei atsakovė (nuomininkė) nebendradarbiavo. Taigi laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, ieškovė, teigianti, kad ji faktiškai perdavė ginčo pastolius pagal jų žodinio susitarimo sąlygas, turėjo pareigą įrodyti jos nurodomų sąlygų egzistavimą (CPK

    36178 straipsnis).

  9. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovės nurodytą nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką. Ieškovė teigė, kad nuomos mokestį sudarė iš esmės visos atsakovo iš subnuomos gautos pajamos, atėmus pastolių nuomos sąnaudas (pvz. sandėlio nuoma, darbuotojų darbo užmokestis, eksploataciniai kaštai, buhalterinė apskaita, lizinguojamas automobilis ir kt., taip pat mokesčiai). Tokia nuomos apskaičiavimo tvarka prieštarauja ekonominei logikai, nes, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė iš subnuomos negautų jokio pelno. Naudos gavėjais tokiu atveju faktiškai būtų tretieji asmenys, teikiantys atsakovei prekes ir paslaugas, darbuotojai, bet ne pati atsakovė. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu būtų apskaičiuojamos paminėtos sąnaudos atsakovei vykdant savarankišką nuosavų pastolių nuomą; kokios būtų tokių sąnaudų ribos (pvz. nepagrįstas išlaidavimas).
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė akcentuoja nuomos sutarties atlygintinumą, tačiau kaip minėta anksčiau, ji, kaip profesionalus ūkio subjektas, apsispręsdama sudaryti žodinę nuomos sutartį, nefiksuodama sutarties sąlygų, nebendradarbiaudama su atsakove, prisiėmė ir visą įrodinėjimo riziką kilus ginčui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į CK 6.487 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti, tačiau nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pareikštas prašymas paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų aplinkybių ir įrodinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme, ieškovė (iš esmės ir atsakovė) teikė tik atskirus duomenis, ar paaiškinimus žodžiu, tačiau pasirinko neteikti jokių tiesioginių įrodymų (ūkinių įvykių fiksavimo buhalterinėje apskaitoje), kurie preziumuojant tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, turėtų egzistuoti. Taigi, ieškovei, kuriai tenka įrodinėjimo našta, pasirinkus tokią įrodinėjimo apimtį, iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės tenka jai pačiai. Sutiktina, kad susidaro neįprasta situacija, kai nustatomas nuomos sutarties faktas, tačiau jos atlygintinumo apimtis yra neįrodyta, tačiau tokia situacija susidarė ne dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ar neįvertino visų bylos duomenų, o tik dėl to, kad ieškovė, kuriai teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti nuomos mokesčio dydį, kaip profesionalus ūkio subjektas, pasirinko šį sutarties elementą įrodinėti tik jos vadovo paaiškinimais, kurie, kaip minėta anksčiau, nėra pakankami ir pagrįsti labai abejotina ekonomine logika. Atitinkamai, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad toks ieškovės procesinis elgesys įrodinėjimo procese yra jos teisė, kuri atitinkamai nulemia iš to kylančias neigiamas teisines pasekmes – neįrodytą nuomos mokesčio dydžio faktą (CPK 13, 178 straipsniai). Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jo nustatyti, tokios galimybės neturi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuomos mokesčio dydžio ieškovė neįrodė (CPK 185 straipsnis).
  11. Sprendžiant dėl priteisto žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, jog atsakovė pardavė būtent ieškovei priklausančius pastolius. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CK 6.499 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę. 2014 m. lapkričio 17 d. ir

    372014 m. lapkričio 21 d. krovimo sąrašai, atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė 2014 m. lapkričio mėn. pardavė Altrad Plettac assco GmbH 2 614 vnt. pastolių (jų dalių) už 34 557,91 Eur sumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei perdavus atsakovei ginčo pastolius, jų negrąžinus, ieškovė turi teisę pasirinkti – reikalauti pastolių grąžinimo, ar reikalauti šių pastolių vertės atlyginimo. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę dalį pastolių grąžinti (14 927 vnt.), o dėl kitos dalies (2 546 vnt.) priteisti žalos atlyginimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad preliminariai apskaičiavus

    382 546 vnt. pastolių vertę pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktuose nurodytas vertes, matyti, jog pastolių vertė gerokai viršija prašomą priteisti 34 557,91 Eur sumą. Atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl žalos dydžio paneigiančių įrodymų, o teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CK 6.499 straipsnio 3 dalis, CPK 178,

    39185 straipsniai).

40Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti materialiosios ir proceso teisės normų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, sutarčių aiškinimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK

    41326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimis atidėjo ieškovei ir atsakovei likusios žyminio mokesčio už apeliacinius skundus dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė ir atsakovė sumokėjo po 200 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi atmesti ieškinio reikalavimus priteisti 110 811,80 eurų nuomos mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir grąžinti geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 85 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokio dydžio reikalavimas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, apmokestinamas 1 774 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (1 700 Eur + 74 Eur). Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, todėl atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina 1 574 Eur žyminio mokesčio dalis, atidėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi. Ieškovė taip pat sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau prašymas buvo atmestas, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK

    4393 straipsnis).

  3. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi nutraukti nuomos sutartį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas); grąžinti 400 580 Eur vertės turtą (atėmus konteinerinės patalpos vertę; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 85 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokio dydžio reikalavimas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, apmokestinamas 4 022 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (3 979 Eur + 43 Eur). Atsakovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, todėl atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistina

    443 822 Eur žyminio mokesčio dalis, atidėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi.

  4. Atsakovė prašo priteisti 458,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertimus. Atsižvelgiant, kad šios išlaidos buvo dėl UAB „Monorento“ ir Švedijos įmonės Byggmästargruppen Entreprenad GL AB ginčo medžiagos vertimo, kuri nebuvo pridėta prie bylos ir vertinta (žr. nutarties

    4522 punktą), šios išlaidos nelaikytinos būtinomis, su šia byla susijusiomis išlaidomis, todėl nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

  5. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas iki paskirto teismo posėdžio pradžios negauta (CPK 98 straipsnis).

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ (juridinio asmens kodas 302540724) į valstybės biudžetą 1 574 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo

492017 m. balandžio 3 d. nutartimi. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

50Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RENTOL“ (juridinio asmens kodas 303098903) į valstybės biudžetą 3 822 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ir atsakovės... 4. Teisėjų kolegija... 5.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė... 6. 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų 9 474 vnt. fasadinių... 7. 34 557,91 Eur dydžio žalą; priteisti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“... 8. 2014 m. vasario 3 d. sudarytą nuomos sutartį; įpareigojo atsakovę UAB... 9. D. O. parodymai, kad ieškovė UAB „Fasado pastoliai“ (ir kitos jam... 10. 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 11. Teisėjų kolegija... 12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka,... 13. apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis... 14. Dėl naujų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pridėjimo prie bylos 15. Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir esmės
      16. 2015 m. vasario 8 d. susitarimu su A. R. buvo nutraukta darbo sutartis, ginčo... 17. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškė... 18. Dėl pastolių perdavimo atsakovei
      1. Kaip matyti... 19. 2017 m. gruodžio 14 d. paskyrė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso... 20. 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo apklaustas... 21. Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.... 22. 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).... 23. 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m.... 24. Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi... 25. 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 26. Nr. 3K-3-552/2010).
      2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius... 27. A. R. parodymai tiesiogiai patvirtina, jog pastoliai ieškovei buvo perduoti, o... 28. 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-07; 2014 m.... 29. 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014-11-19; 2014 m.... 30. A. R. parodymais (CPK 178, 185 straipsniai).
      3. Teisėjų kolegija taip... 31. Dėl šalių teisinių santykių
        1. Pirmosios... 32. 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28... 33. Nr. 3K-3-177-687/2015).
        2. Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena... 34. 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015;... 35. 2015 m. rugpjūčio 20 d. išrašė PVM sąskaitas–faktūras (nors pagal jos... 36. 178 straipsnis).
        3. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pirmosios... 37. 2014 m. lapkričio 21 d. krovimo sąrašai, atsakovės banko sąskaitos... 38. 2 546 vnt. pastolių vertę pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo... 39. 185 straipsniai).
        ... 40. Dėl procesinės bylos baigties
        1. Teisėjų... 41. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
        ... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio
          43. 93 straipsnis).
        1. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutiko su teismo... 44. 3 822 Eur žyminio mokesčio dalis, atidėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m.... 45. 22 punktą), šios išlaidos nelaikytinos būtinomis, su šia byla susijusiomis... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 48. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“... 49. 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi. Ši valstybei priteista suma mokėtina į... 50. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RENTOL“ (juridinio asmens...