Byla 1A-35-954/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, civilinio ieškovo UAB „B. A.“ atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Iš M. Ž. priteista: akcinei bendrovei (toliau –AB) „L. A.“ 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B. A.“ 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2850,00 eurų turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7M. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013 m. spalio 22 d. ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 14P_KS-03 dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins 65 ha kviečių, 50 ha žieminių rapsų, 14 ha žieminių kvietrugių, 100 ha vasarinių kviečių, 25 ha vasarinių rapsų, viso – 254 ha, ir 2014 m. birželio 30 d. ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 15P_KS-02, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodant, kad augins 200 ha žieminių kviečių, 13 ha žieminių pašarinių miežių, 20 ha žieminių rapsų, 10 ha žieminių kvietrugių, 40 ha vasarinių kviečių, viso – 283 ha, nors tokių plotų kultūrų neaugino, 2014 m. deklaravo ( - ) tik 23,41 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti, taip iš esmės suklaidino AB „L. A.“, iš AB „L. A.“ gavęs 234 588,98 Lt (kas atitinka 67 941,66 Eur) vertės prekinį kreditą, už kurį įsigijo trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, šias trąšas, sėklas bei priemones apgaule savo naudai užvaldė iki 2014 m. liepos 8 d., pagal sutartis su AB „L. A.“ 2014 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. iki rugsėjo 8 d. atsiskaitęs, pateikus grūdų tik už 67 033,1 Lt (kas atitinka 19 414,13 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. kovo 28 d., ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su UAB „B. A.“ sudarė sutartį Nr. PP/140328/44AD dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins apie 200 ha rapsų ir kviečių, taip iš esmės suklaidino UAB „B. A.“, nes jau buvo sudaręs sutartį su AB „L. A.“ dėl 254 ha planuojamų auginti kultūrų prekinio kredito ir tokio ploto kultūrų neaugino, iš UAB „B. A.“ gavo 110 929,78 Lt (kas atitinka 32 127,48 Eur) vertės prekinį kreditą, už kurį įsigijo trąšų ir augalų apsaugos priemonių, šias priemones apgaule savo naudai iki 2014 m. rugsėjo 22 d. užvaldė, AB „L. A.“ padarydamas 173 389,41 Lt (kas atitinka 50 217,04 Eur) turtinę žalą ir UAB „B. A.“ padarydamas 110 929,78 Lt (kas atitinka 32 127,48 Eur) turtinę žalą, viso apgaule užvaldydamas svetimą didelės vertės – 284 319,19 Lt (kas atitinka 82 344,53 Eur) turtą.

82.

9Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad liudytojų R. J., N. L., L. M., D. P. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

103.

11Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti ir nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkinti civilinių ieškovų AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, baudžiamąją bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

123.1.

13Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl nuosprendžių surašymo tvarkos, nes nors nuosprendis yra nemažos apimties, tačiau motyvuojamoji dalis yra itin trumpa, prieštaringa ir priimta visiškai ignoruojant gynybos argumentus. Apeliantas pažymi, kad net ir ikiteisminį tyrimą anksčiau kontroliavusi prokurorė ir ikiteisminio tyrimo įstaiga suprato tokio baudžiamojo persekiojimo neperspektyvumą ir negalimumą civilinius teisinius santykius konvertuoti į baudžiamuosius, todėl Kauno AVPK KP NTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors minėti nutarimai yra panaikinti, tačiau juose pateikta išsami teismų praktika dėl civilinių teisinių santykių pobūdžio.

143.2.

15Apelianto įsitikinimu, tarp jo ir juridinių asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie išspręsti civilinio proceso tvarka ir toliau tęsiami vykdomosiose bylose, o tai, kad išieškotojų netenkina vykdymo eiga, yra ne baudžiamosios teisės ir ne baudžiamojo proceso objektas. Vykdomosios bylos nėra sustabdytos, vykdomieji raštai nėra grąžinti išieškotojams, taigi, šios bylos yra toliau vykdomos, išieškomos atitinkamos sumos tiek vieno, tiek ir kito išieškotojo naudai. Šios vykdomosios bylos kilo ne iš kokių nors kitų teisinių santykių, o iš tų pačių santykių, kurie nepagrįstai buvo kriminalizuoti šioje baudžiamojoje byloje. Tai, kad santykiai yra civiliniai, matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, civilinėje byloje Nr. 2-45115-433/2014 bei trijų vekselių, visi jie yra skirtingų datų ir skirtingų sumų. Teismo sprendimas patvirtina, kad iš jo priteista 2516, 28 Lt kreditavimo palūkanų, ir ši teisinė sąvoka reikšminga tiek dėl to, kad civilinis ieškovas siekė gauti turtinės naudos būtent iš kreditavimo, tiek ir dėl netinkamai parinktos teisinės kvalifikacijos, kadangi kreditavimo teisinis santykis yra visiškai kitoks, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytoje veikoje. Kadangi BK 207 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji norma BK 182 straipsnio normų atžvilgiu, todėl būtent BK 207 straipsnio 1 dalies norma turėjo būti taikoma tiriant veiką.

163.3.

17Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas civilinius teisinius santykius baudžiamaisiais ir jį nuteisdamas, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri yra itin nuosekli, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2K-7-85/2013 bei nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011). Taip pat pirmosios instancijos teismas, klaidingai traktuodamas, kad jis yra apgavęs civilinius ieškovus AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“, neteisingai vertino fakto aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas (kuris, savo ruožtu, ne tik buvo išspręstas civiliniame procese, bet ir tęsiamas vykdymo stadijoje) pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011). Naujesnėse kasacinio teismo nutartyse tokia praktika tęsiama ir plėtojama. Nors gynėjas baigiamojoje byloje akcentavo naujausią teismų praktiką, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad jis prieš sudarydamas sutartis su civilinių ieškovių AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ atstovais imitavo stambų ūkininką, prisistatydavo ūkininku, dirbančiu daugiau kaip 250 hektarų žemės, turinčiu nuosavos technikos, nes toks aiškinimas neatitinka nustatytų aplinkybių. Apelianto teigimu, jis niekuomet neprisistatinėjo stambesniu ūkininku, nei buvo, be to, niekuomet neaiškino, kad koks nors žemės naudmenų kiekis priklauso būtent jam nuosavybės teise. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir liudytojų A. D., R. T., G. A. parodymus. A. D. parodė, kad neatsimena, ar jis ką nors sakęs, kieno nuosavybei priklauso jo dirbama žemė. Liudytojo nuomone, kad M. Ž. ir dirbo tą žemę, tik ne savo vardu. Apeliantas pažymi, kad jis niekuomet jokiame dokumente nėra nurodęs savo dirbamos žemės naudmenų plotų, o aktyvioji pusė, siūlanti sudaryti kreditavimo sutartis, buvo būtent civiliniai ieškovai - bendrovės AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“, kurios siekė teikti kuo daugiau kredituojamos produkcijos. Būtent apie tai išsamiai pasisakė liudytojas G. A., iš dalies ir liudytojas N. L., tačiau pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus eliminavo iš bendro įrodymų viseto. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai klaidingai vertino liudytojo D. P., kuris atstovavo bendrovę „L. A.“ ir netgi siekė dvigubo - atstovo ir liudytojo - statuso pirmosios instancijos teisme, parodymus, kad visa eiga bylos prasidėjo nuo prekybinių santykių su M. Ž.. Anot atstovo, jis bendravo su M. Ž. kai kilo problema dėl atsiskaitymo, tuomet surinko informaciją apie ūkininką. Apelianto teigimu, pastaroji aplinkybė patvirtina, kad iki sutarties sudarymo domėtis galimybėmis grąžinti kreditą nebuvo reikalo. Tai, kad prievolė neįvykdyta ar, kaip šiuo atveju, iš dalies įvykdyta ir tebevykdoma, reiškia, jog civiliniai teisiniai santykiai be pagrindo konvertuoti į baudžiamuosius.

183.4.

19Taip pat skunde nurodo, kad liudytojų A. D., V. M., R. J. parodymai visiškai įrodo, kad jis ne imitavo ūkininko veiklos, o realiai ūkininkavo, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, esą, jis imitavo ūkininkavimą ir sudarė kažkokį įvaizdį, neatitinkantį tikrovės. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės įrodo, kad jis, 2013-2014 m. dirbdamas savo ir pagal susitarimą bei įgaliojimus G. A. žemės plotus, kuriuose buvo auginamos G. A. grūdinės kultūros, nurodydamas, kad valdo virš 200 ha žemės plotus, kuriuos bylos duomenimis, galėjo sudaryti apie 180 ha G. A. valdomos žemės ir tik apie 20 ha paties valdomos žemės, apgaulės būdu iš AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ gavo trąšas ir kitas žemės ūkiui skirtas prekes, kurias užvaldė. Tačiau šis motyvas yra ne kas kita, kaip nepašalinta prielaida, kuria grįsti apkaltinamojo nuosprendžio jokiu būdu negalima, nes jokio teisiškai reikšmingo nurodymo - rašytinės paraiškos, dar kokių nors jo paties rašytų prašymų suteikti kreditą ar pan., niekam nėra davęs, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo paties, taip pat liudytojo N. L. parodymus. Tai, kad ūkininkavimas nepasisekė, jokiu būdu nereiškia, kad jis turi būti baudžiamas ir teisiamas, juolab jis neginčijo savo įsiskolinimų, pasirašė vekselius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad buvus civiliniams teisiniams santykiams, rodo ir rašytiniai dokumentai - civilinio ieškovo AB „L. A.“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktas atsakymas į ikiteisminio tyrimo įstaigos 2017 m. liepos 28 d. paklausimą, kuriame nurodoma, jog M. Ž. neatsiskaitė pagal 2013 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 14P KS-03, skolos sumą sudaro 45 858, 02 Eur. Kitame atsakyme civilinis ieškovas „L. A.“ nurodo, kad nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. skolos dengimui pristatė žemės ūkio produkcijos už 19 000,32 Eur, o 3083,33 Eur išieškojo antstolis D. J..

203.5.

21Skunde nurodo ir tai, kad jo gynėjas dar ikiteisminio tyrimo metu pasisakė, kad tokia veika, kokia buvo tiriama, neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių ir turėjo būti tiriama pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nors apelianto teigimu, jis ir pastarosios veikos nepadarė. AB „L. A.“ 2017 m. gegužės 23 d. atsakyme į ikiteisminio tyrimo įstaigos 2017 m. gegužės 9 d. paklausimą rašoma, kad nuo 2005 m. suformavo kreditavimo taisykles. Kredituoti ūkius reikia labai atsakingai. Buvo suteiktas adekvatus 234588,98 Lt prekinis kreditas. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. spalio 22 d. sutartis Nr. 14P KS-03, 2014 m. birželio 30 d. sutartis su AB „L. A.“, lygiai taip pat ir 2014 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „B. A.“ Nr. PP/140328/44 AD yra klasikinės paskolos (kredito) sutartys, pagal kurias jam kaip kreditas buvo suteiktos prekės pagal PVM sąskaitas faktūras, o pvz., pagal sutarties su AB „L. A.“ 3.5 punktą jis galėjo (bet neprivalėjo) atsiskaityti už gautas prekes grūdais (kokiais grūdais - sutartyje nenurodoma). Tai buvo netgi tikslinis kreditas, kadangi sutarties 1.2. punktuose buvo nurodytos derliaus kultūros, kurias jis 2015 m. privalėjo auginti. Pirkimo-pardavimo sutartis su „B. A.“ Nr. PP/140328/44AD taip pat yra klasikinė kredito sutartis, nes jos 1.1 p. nustato „ir su tuo susijusias Pirkėjo kreditavimo sąlygas ir būdus“, 1.2 „ir pagal šią sutartį skaičiuojamus kreditavimo kaštus“, 1.4 p. aiškiai atskleidžia, kad, ši sutartis nėra vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis“. Tolesni sutarties 3.7.1.-3.7.3. punktai kreditavimo kaštus susieja su EURIBOR, VILIBOR. 3.11 p. reglamentuoja kreditavimo kaštų skaičiavimo tvarką: „kreditavimo kaštai skaičiuojami nepriklausomai nuo to, ar jie yra ar nėra nurodyti Šalių suderintame užsakyme ar Pirkėjui Pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje“. O, šios sutarties 6.7.p. numato, kad kreditingumo įvertinimo tikslais UAB „B. A.“ gali kreiptis į kredito rizikas valdančius trečiuosius juridinius asmenis: C. F. D‘A. P. La C. E. ir C. C. M. S., UAB. Taigi, tokios kreditavimo sutartys visiškai atitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikiamą paskolos sutarties sampratą, todėl visos prekės, aptartos sutartyse (augalų apsaugos priemonės, trąšos, sėklos) yra rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai, taigi, tokia veika galėjo būti tiriama ir kvalifikuojama tik pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

223.6.

23Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pats civilinis ieškovas AB „L. A.“ atsakyme į ikiteisminio tyrimo įstaigos 2016 m. rugsėjo 7 d. siųstą paklausimą Nr. 20-S-132184 (1.16K), nurodė, kad sutartį su M. Ž. jo debitoriaus analinės (taip tekste) anketą remiantis patvirtina kreditavimo tvarka užpildė vadybininkė - konsultantė R. J.. Laikydamasi kreditavimo tvarkos procedūrų, prieš pildant kreditoriaus analinės (taip tekste) anketą, vadybininkė-konsultantė R. J. vyko susitikti su ūkininku M. Ž.. Augalininkystės skyriaus vadovas N. L. (AB „L. A.“ ūkių kreditavimo rizikos valdymo principuose nurodomas kaip NL), turėjo įgaliojimus tvirtinti kredito limitus iki 200 000 Lt. Priėmė sprendimą suteikti ūkininkui M. Ž. prekinį kreditą ir patvirtino 200 000 Lt prekinio kredito limitą (2 t., b. l. 70). Pirmosios instancijos teismas dėl šio gynybos argumento nuosprendyje iš viso nepasisakė, nors turėjo vertinti fakto aplinkybę, kad jam buvo suteiktas netgi didesnis kreditas, nei leido sąlygos, ką patvirtina ir liudytojo N. L. parodymai. Apelianto įsitikinimu reikšmingi liudytojo N. L. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo visiškai nuvertinti, nors iš jų matyti, kad jis iš viso nėra pildęs jokios anketos, o dėl to, kas ir kada į ją ką įrašė, o tokių įrašų pagrindu suteikė jam netgi didesnį prekinį kreditą, nei buvo norima, jis negali būti atsakingas ir tokios fakto aplinkybės negali sudaryti esminės apgaulės, kaip privalomo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, požymio.

243.7.

25Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame visiškai nutylimi gynybos motyvai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, nukrypsta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarties byloje Nr. 2K-375-693/2016 išaiškinimų, kurioje detaliai išanalizuotas BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimas. Toks nukrypimas nuo teismų praktikos yra esminis ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį.

263.8.

27Taip pat skunde nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo tenkinti ir civilinių ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto įsitikinimu, civilinių ieškovų turėti tikslai reiškiant patikslintus civilinius ieškinius turėjo būti vertinami visos baudžiamosios bylos kontekste. Nors civiliniai ieškovai teigia, kad jų, kaip įmonių, dalykinė reputacija pablogėjo, tačiau nebuvo pateikta absoliučiai jokių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius. Pirmosios instancijos teismo kasacinė praktika, nurodoma skundžiamame nuosprendžio dalyje, yra neaktuali ir neturinti precedento reikšmės. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje iš jo priteista atlyginti neturtinę žalą civiliniams ieškovams, taip pat nepagrįsta ir naikintina.

283.9.

29Skundo autoriaus nuomone, bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir rašytinio proceso tvarka.

304.

31Civilinis ieškovas AB „L. A.“ atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad M. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes skundo argumentai susiję su nepagrįstu civilinių santykių kriminalizavimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuotų ir pagrįstų išvadų. Taip pat civilinis ieškovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nes M. Ž. veika nebuvo nukreipta pažeisti ekonomikos ir verslo tvarkos vertybes, pažeidžiant kreditavimo tvarką, jos procedūras, todėl prašo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

325.

33Civilinis ieškovas UAB „B. A.“ atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bylai svarbias aplinkybes, nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius liudytojų parodymus, ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nuosprendį, todėl prašo nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti bei vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, motyvuota nutartimi pranešti prokurorui apie G. A. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

346.

35Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „B. A.“ atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė prašė nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

36Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

377.

38Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. Ž. apgaule savo naudai įgijo iš AB „L. A.“ bei UAB „B. A.“ didelės vertės turtą – 284 319,19 Lt (kas atitinka 82 344,53 Eur), nurodoma, kad tarp M. Ž. ir AB „L. A.“ bei UAB „B. A.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nėra pagrindo.

398.

40Baudžiamojoje byloje paties nuteistojo M. Ž., liudytojų R. J., N. L., D. P., A. D. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad M. Ž. 2013 m. spalio 22 d. ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 14P_KS-03 dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, bei 2014 m. birželio 30 d. ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 15P_KS-02, kurių pagrindu įsigijo trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių. Pagal minėtas sutartis su AB „L. A.“ 2014 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. iki rugsėjo 8 d. atsiskaitė tik pristatęs grūdų už 67 033,1 Lt (kas atitinka 19 414,13 Eur). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. 2014 m. kovo 28 d., ( - ), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su UAB „B. A.“ sudarė sutartį Nr. PP/140328/44AD dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti. Šios sutarties pagrindu iš UAB „B. A.“ įsigijo trąšų ir augalų apsaugos priemonių už 110 929,78 Lt (kas atitinka 32 127,48 Eur), tačiau iki sutartyje nustatyto termino su minėta įmone neatsiskaitė.

419.

42Taip pat liudytojos L. M. (buvusi L.) parodymais, civilinių ieškovų, Lietuvos antstolių rūmų pateiktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad antstolio D. J. žinioje yra vykdomos devynios vykdomosios bylos, iš kurių šešiose kreditoriai yra AB „L. A.“, UAB „B. A.“. Minėto antstolio kontoroje 2014 m. spalio 6 d. buvo gauti vykdomieji įrašai Nr. 6128/2014, 6102/2014 ir 6128/2014 dėl 5767,37 Eur, 22 557,31 Eur ir 23 749,08 Eur skolos išieškojimo iš M. Ž. AB „L. A.“ naudai ir 2015 m. sausio 26 d. gautas vykdomasis raštas Nr. 2-45115-433/2014 dėl 34 503,90 Eur skolos išieškojimo iš M. Ž. UAB „B. A.“ naudai.

4310.

44Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma pavirtina, jog M. Ž. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje požymiai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, sutarčių su AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ sudarymo metu, M. Ž. pateikti klaidingi duomenys apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras bei sudarytas klaidingas stambaus ūkininko įvaizdis, patvirtina esminės apgaulės buvimą M. Ž. veiksmuose. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Ž. ir AB „L. A.“ bei UAB „B. A.“ buvę civiliniai teisiniai santykiai, dėl M. Ž. panaudotos apgaulės peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

4510.1.

46Teismų praktikoje esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017).

4710.2.

48Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-7-152-895/2019). Antai turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

4910.3.

50Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013).

5110.4.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.). Paminėti išaiškinimai yra aktualūs nustatant nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnyje, požymius ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje veika susijusi su iš paskolų santykių kylančių pareigų nevykdymu.

5311.

54Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė aplinkybių dėl sutarčių su AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ atstovais pasirašymo. Parodė, kad jo bendravimas su AB „L. A.“ prasidėjo 2013 m. vasarą, kai pas jį atvyko atstovas V. M.. Po kurio laiko jam paskambino AB „L. A.“, atstovė R. J.. Jis pateikė jų paprašytus duomenis, pats jokių prašymų ar paraiškų nepildė. Atstovai jau atvykdavo su paruoštomis sutartimis, jų keisti negalėjo, turėjo tik pasirašyti. Tai, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaravo tik dalį savo dirbamos žemės, nereiškia, jog jos nedirbo. Jokie teisės aktai ūkininko neįpareigoja deklaruoti visus dirbamus žemės plotus. Su įmonėmis iš kurių įgijo sėjai reikalingas sėklas, trąšas bei augalų apsaugos priemones, neatsiskaitė, nes neprikūlė reikiamo kiekio derliaus. Atliekant ikiteisminį tyrimą jis pateikė visus duomenis apie savo ūkį, pristatytą produkciją. Iš kaltinime minimo žemės ploto tokio kiekio produkcijos prikulti neįmanoma. Taip pat nurodė, kad niekam ir niekada nėra sakęs, kad jis dirba apie 200 h jam priklausančios žemės.

5512.

56Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. J., kuri dirba vadybininke- konsultante AB „L. A.“ parodė, kad 2013 m. tikslaus laiko neatsimena, M. Ž. jai paskambino ir pasakė, kad yra ( - ) ūkininkas, kad nori dirbti su AB ,,L. A.‘‘ ir paklausė, kokios yra galimybės. Ji pasižiūrėjo kompiuteryje, kad M. Ž. yra įmonės sistemoje, kad jam yra parduota prekių, todėl jis jau yra laikomas patikimesniu ūkininku. Susitikus M. Ž. papasakojo, kad jis yra Kaišiadorių r. ūkininkas, turi apie 250 hektarų žemės Kaišiadorių rajone. Jo pajamų neklausė, tik klausė kokių jis turi įsipareigojimų kitoms įmonėms. Neklausė, ar jis turi kokių įsipareigojimų jų įmonei, kadangi šiuos duomenis mato pati. Apsitarė kiek ir kokių prekių M. Ž. norės. Jis norėjo trąšų, chemijos, kokio kiekio, nežino. M. Ž. pasakė, ką jis augins, kokie yra įsipareigojimai bankams, kitoms įmonėms ir tada dėl kredito yra sprendžiama pagal tai, ką jis yra pasėjęs. Šių duomenų ji paklausė automobilyje, o anketą surašė ofise. Automobilyje jie tik kalbėjo, jo techninės bazės apžiūrėti nevažiavo, kadangi ji to daryti neprivalo. Žemės plotus apžiūrėjo tada, kada važiavo apžiūrėti pasėlių. Su M. Ž. vėliau susitiko gal po savaitės. Ji atvažiavo pas jį į bazę apžiūrėti, ten matė traktorių, priekabų ir kitos technikos, tada jis pasakė, kad dabar važiuos į laukus, nes sakė, kad jis nori apsitarti ką pirkti. M. Ž. laukuose buvo keletą kartų, gal 3-4 kartus nuvažiavo su M. Ž. ir vaikščiojo po tą patį lauką. M. Ž. jai žemės dokumentų nepateikė, kadangi nėra privalu prašyti dokumentų, todėl ji jo ir neprašė. Sutartį atsivežė pasiruošusi su viskuo, M. Ž. tik pasirašė. Sutartis yra tik dėl to, jog ji gali su juo dirbti. Sutartyje rašosi vardas, pavardė, parašas. Prekes perkant rašomos jau naujos sąskaitos. M. Ž. pasirašė sutartį, kuri jį įpareigoja atsiskaityti rudenį pardavus grūdus – arba grūdais arba pinigais. Sutartis yra visoms prekėms viena. Kiek kartų jis skambino į įmonę ir už kokią sumą bendrai buvo užsisakęs prekių, neprisimena. M. Ž. netgi buvo pats atvažiavęs pas ją į Kėdainius ir pats parsivežė trąšas. Atsiskaitinėjimas vyksta pagal terminą, nustatytą sutartyje ir jeigu jis neatsiskaito po sutartyje nurodyto termino – rugsėjo 30 d., tai jau yra blogas ženklas, kadangi tokiu metu jis jau parduoda savo užaugintą derlių ir ūkininkas turi būti suinteresuotas atsiskaityti. M. Ž. neatsiliepė, kai reikėjo atsiskaityti, tada bendravimas ir nutrūko, tai buvo nuo rugsėjo 30 d. Jam skambino daug kartų, jis neatsiliepė, tada pranešė savo įmonės vadovui, kad kažkas yra negerai su tuo ūkininku ir, kad reikia kažką su juo daryti. M. Ž. atvežė tik dalį javų ir visos sutarties neįvykdė, nebeatsiliepė į skambučius. Vekselis buvo surašytas tada, kada M. Ž. nupirko prekes, tada atsirado suma ir atsirado vekselis. Dėl vekselių pasirašymo su M. Ž. problemų nekilo. Antstoliams perdavus vekselius, su antstoliu ir savo įmonės juristu buvo nuvykusi į ( - ) prie M. Ž. bazės.

5713.

58Taip pat pirmosios instancijos teisme liudytojas N. L. paaiškino, kad AB ,,L. A.“ dirbo iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Įmonė nuo 2000 metų kredituoja ūkininkus ir suteikia prekinius kreditus, taip pat suteikia ir piniginius kreditus. Įmonėje buvo sukurtas rizikos valdymo įrankis, sistema, pagal kurią galima įvertinti kiek, kokiam klientui galima suteikti piniginio arba prekinio kredito ir kaip jis galės atsiskaityti. Įmonei visada yra įdomu ką klientas augina, kiek augina ir kaip jam sekėsi ankstesniais laikotarpiais. Dėl kredito limito suteikimo įmonė turi tam tikrus rėžius, kur vadybininkas gali savo nuožiūra, įvertinęs ūkininko laukus, pasėlius, savarankiškai skirti 15 000,00 Eur kredito limitą. 2014 m. buvo 14 481,00 Eur, kur galėjo pats vadybininkas savarankiškai paskirti kredito limitą. Nuo 14 481,00 Eur iki 202 734,01 Eur jau turėjo būti augalininkystės skyriaus vadovo patvirtinta. Nuo 202 734,01 Eur ir daugiau buvo formuojama ir surenkama ūkininko duomenų dosjė, kur buvo įvertinami 2 metų finansiniai rezultatai, balansai, pelno - nuostolio ataskaitos, turimas turtas, hipoteka, debitoriaus anketa, tai buvo visas paketas, reikalingas gauti didesnei sumai. Suteikiant ūkininkui prekes į kreditą, yra atsižvelgiama į ūkio dydį, auginamų kultūrų spektrą, dažniausiai suklūstama, jei auginama tik viena kultūra, kadangi turi būti sėjomaina. Taip pat žiūrima, kad klientas neturėtų arešto. Ūkininkai registruose neprivalo registruoti žemės plotų, imamų nuomai arba panaudai. Konkrečiu atveju vadybininkė R. J. negalėjo pati savarankiškai patvirtinti kredito limito, todėl kreipėsi į jį. Ji pateikė debitoriaus anketą, kurioje buvo nurodytos auginamos kultūros, neatsimena dabar, kiek ir kokių konkrečiai, bet žino, kad buvo 250 hektarų žemės ir prašė 46 339,20 Eur kredito limito. Įtarimų, kad yra didžiuliai įsipareigojimai kitiems tiekėjams, žemės nuomotojams, ar skolos, kad ūkininkas turi areštų, nebuvo matyti. Įmonė turi labai griežtą taisyklę nekredituoti klientų, kurie turi areštus. Netgi tuo atveju, jei ūkininkas vėlavo sumokėti už elektrą, tada įmonė labai atsakingai žiūri, gilinasi į priežastis ir dažniausiai duoda neigiamą atsakymą dėl kreditavimo. Pats su M. Ž. nebendravo, matė jo debitoriaus anketą, kurią nagrinėjo ir pats sudarinėjo. Anketoje nieko nelogiško, neteisingo nematė, todėl pasirašė. Taip pat liudytojas parodė, kad dirbamos žemės plotas dažniausiai yra nustatomas pasitikėjimo principu. Kliento yra klausiama kiek jis augina konkrečių augalų ar kviečių, ar kvietrugių ir taip toliau. Kad tinkamai ūkininkauti, reikia daryti sėjomainą ir čia yra tokia „savideklaracija“ to kliento. Įmonės verslas yra pagrįstas pasitikėjimu tų duomenų, kuriuos pateikia klientas, kad jie nėra melagingi. Dokumentus patikrina dažniausiai tada, kai debitoriaus anketoje yra nelogiškų skaičių, tai yra kai imamas didesnis kredito limitas, nei ūkininkas gali sunaudoti į hektarą. Arba ūkininkas deklaruoja didelius įsipareigojimus kitiems tiekėjams ar bankams, žemės nuomai. Jeigu yra kažkokie nelogiški arba išeinantys iš normos ribų neatitikimai, tai tada prašoma daugiau informacijos patikrinti ūkininko turtą. Anketoje M. Ž. deklaravo 250 h žemės ir prašė 160 000,00 Lt (46 339,20 Eur), o kreditas buvo suteiktas 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur), kodėl taip buvo padaryta, nepamena. Tuo metu, kada buvo pasirašytas vekselis, problemų su M. Ž. atsiskaitymu nebuvo. Pasirašyti vekselius dažniausiai rekomenduoja ir pats vadybininkas, pagal savo kompetenciją, jausmą, gali siūlyti pasirašyti, jei dirbama pirmus metus, kadangi negalima išsiaiškinti ir numatyti klientų blogų kėslų, tokiu atveju vekselis padėtų pagreitinti skolos išieškojimą. Vekselis yra naudojamas grynai pagal vadybininko nuojautą, kaip jisai su tuo klientu jaučiasi.

5914.

60Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. galo dirbo UAB ,,B. A.“ agronomu-konsultantu, į jo pareigas įėjo ūkininkų aptarnavimas, žemės ūkio produktų, tai yra trąšų, pesticidų pardavimas, grūdų supirkimas, konsultacijos, sutarčių sudarymas. Galėjo sudaryti grūdų pirkimo ir prekių pirkimo– pardavimo sutartis. Trąšas, chemiją parduodavo, o grūdus supirkinėjo. M. Ž. nepažinojo, pirmą kartą su juo M. Ž. susisiekė 2014 m. pavasarį, dienos pasakyti negali. Jis pasakė, kad domina bendradarbiavimas įsigyjant trąšas, chemiją. Vietą susitikimui nurodė M. Ž., norėjo aptarti, užsisakyti, pasirašyti sutartį. Apie M. Ž. dirbamą žemės kiekį jis nežinojo iš niekur kitur, tik iš jo. Jo pirmas skambutis ir buvo apie tai, kad jis nori įsigyti trąšas. Kiek jis norėjo ir ko įsigyti, tiksliai neatsimena, gal dvi mašinas, tai turbūt 48 tonas NPK trąšų ir 48 tonas salietros. Telefonu M. Ž. sakė, kad dirba grubiai 200 hektarų, o dėl to, kieno nuosavybė, neatsimena ar ką nors sakė. Užsakyti kiekiai maždaug atitiko jo dirbamą plotą. Su skolomis įmonėje dirbo moteris, kuri patikrina ūkininkus, jeigu būna kokios nors blogos informacijos, tai neleidžia į kreditą parduoti prekių. Tikriausiai tai dienai kažkokios blogos informacijos apie M. Ž. nebuvo. Paklausė žmonių, gavo atsakymą, kad yra toks ūkininkas M. Ž.. Atsimena Ūkininkų sąjungos pirmininko S. S. žodžius, kad „yra toks jaunas vyrukas, jis čia griebiasi ir dirba“. Su M. Ž. pirmą kartą susitiko laukuose, jie yra važiuojant nuo autostrados link Kaišiadorių, neprivažiavus Kaišiadorių kairėje pusėje, o dešinėje pusėje yra kažkokia dėvėtos technikos aikštelė, o jo laukai – priešingoje pusėje. Su M. Ž. susitikę kalbėjo apie pesticidus, jis rodė laukus. Sutartį sudarinėjo tą dieną, kai susitiko. Jis pasirašė spausdintą sutartį, vienas egzempliorius liko jam, vienas M. Ž.. Tą sutartį atsivežė jis. Ten yra standartinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ten nėra nei trąšų kiekių, nei kainų, nei to žmogaus dirbamos žemės. M. Ž. pasakė, kas jam reikalinga, tada jis skambino į užsakymo centrą ir pasakė, kad tokiam ir tokiam žmogui reikia tokios ir tokios prekės, pasakė kokia kaina, mokėjimo terminas. Sutartyje apibrėžta kaip yra užsakomos prekės, kokia yra tvarka tiekimo, kaip jas galima grąžinti, mokėjimai, delspinigiai, viskas. 2014 m. kovo 28 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo apibrėžti bendri pirkėjo–pardavėjo santykiai, kiekiai nurodyti nebuvo. Po to M. Ž. telefonu gal dar 1-2 kartus užsakė pesticidus. M. Ž. 2014 m. per javapjūtę žadėjo atvežti rapsus ir kviečius, tačiau jų neatvežė, pasakė, kad pardavė AB ,,L. A.“, nes pas juos buvo geresnė supirkimo kaina. Tai įtarimų nekelia, nes visi žiūri, kur geresnė kaina, ten ir parduoda, nesvarbu, kad pas juos įmonėje skola, pardavė, gaus pinigus, atsiskaitys su įmone. M. Ž. jam pasakė, kad pardavė produkciją ir atsiskaitys pilnai. Sakė, kad padengs skolą, kai atgaus pinigus už produkciją, išvežtą į AB ,,L. A.“. Praėjus mėnesiui laiko jis turėtų gauti už produkciją pinigus ir tada sumokėti tais pinigais. Nesulaukęs pinigų pradėjo klausinėti ir paskambino į AB ,,L. A.“, ten dirbo jo buvęs bendradarbis, paklausė ar pas juos yra toks žmogus, vežęs grūdus. Buvęs bendradarbis pradėjo juoktis, kad ne grūdai yra, o gal 100 tūkst. Lt skola. Tada sužinojo, kad M. Ž. ir ten paėmęs produkcijos, nežino tik kokios. Suprato, kad M. Ž. jam visą laiką melavo, nes pamelavo, kad ten vežė grūdus, suprato, kad jis tos skolos turi ne tik jo įmonėje, bet ir kitur. Tada ir suprato, kad liko apgautas. Bandė su M. Ž. susitikti, pakalbėti ką jis galvoja. Suradęs M. Ž. kalbėjo dėl skolos grąžinimo, bet M. Ž. jokių variantų skolai grąžinti neturėjo, tik kalbėjo, kad gal galima sutarti, palaukti dar iki sekančio derliaus ir tikrai atiduos, grąžins. Pasakė M. Ž., kad toks variantas gal ir galimas, reiktų derinti su valdžia ir visa kita, bet reiktų bent pasirašyti skolai vekselį. M. Ž. sutiko, sutarė, kad jis nuvažiuos atspausdinti vekselį, tačiau grįžęs po 10 minučių M. Ž. nerado, viskas buvo užrakinta, buvo paleisti šunys. M. Ž. piktybiškai neatsiskaitė su įmone, nes įmonei nesumokėjo nei lito. M. Ž. klausė, kur jis padėjo tokį didelį kiekį trąšų, bet atsakymo jokio negavo.

6115.

62Kaip jau buvo paminėta šio nuosprendžio 10.3. punkte sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį, todėl sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. J., N. L., D. P. ir A. D. parodė, kad su M. Ž. prekių tiekimo kreditan sutartys buvo sudarytos vien dėl tol, kad M. Ž. sudarė stambaus ūkininko įvaizdį, tvirtino, jog dirba apie 250 h žemės bei pateikė duomenis kiek ir kokių kultūrų ketina auginti. Pagal nurodytą dirbamos žemės kiekį ir ketinamą auginti grūdinių kultūrų plotą jam buvo suteiktos – prekės, sėklos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, tačiau jis iki sutartyse numatyto termino už suteiktas prekes neatsiskaitė.

6316.

64Teisėjų kolegijos nuomone, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad M. Ž. AB „L. A.“ vadybininkei-konsultantei R. J. ir UAB „B. A.“ agronomui-konsultantui A. D. prieš kaltinime inkriminuotų sutarčių sudarymą nurodė tam tikrą tikrovę neatitinkančią informaciją apie dirbamus žemės plotus, tačiau civiliniai ieškovai neatliko jokių veiksmų patikrinti M. Ž. pateiktą informaciją (išskyrus A. D., kuris tik paklausinėjo ( - ) rajone dirbančių asmenų apie M. Ž. veiklą). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo V. M., kuris kurį laiką dirbo AB „L. A.“ vadybininko-konsultanto pareigose, parodymai patvirtina, kad jo tiesioginis darbas buvo ieškoti klientų ūkininkų ir juos konsultuoti bei parduoti visas būtinas jiems prekes, ūkininkus susirasdavo pats, važinėdamas po jam priskirtus rajonus. Taigi tiek minėto liudytojo, tiek ir įmonių su kuriomis buvo sudarytos sutartys veiklos pobūdis, patvirtina, kad civiliniai ieškovai parduodami ūkininkams jų veiklai vystyti būtinas priemones (prekes), su atidėtu jų apmokėjimu, siekė sau finansinės naudos. Liudytojas N. L., kuris dirbo augalininkystės skyriaus vadovu AB „L. A.“, parodė, kad įmonė buvo pasitvirtinusi kreditavimo taisyklės, pagal kurias buvo nustatomas kredito limitas viršijantis 14 481 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog civiliniai ieškovai iki sutarčių sudarymo būtų ėmęsi bent minimalių veiksmų patikrinti M. Ž. pateiktą informaciją apie savo vykdomą veiklą. Rašytiniai bylos duomenys bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. J., N. L., L. M., D. P., A. D. parodymai bei civilinės ieškovės UAB „B. A.“ atstovės paaiškinimai patvirtina, kad aktyvių veiksmų dėl M. Ž. darbinės veiklos, jo turtinės padėties įvertinimo buvo imtasi tik po tai, kai M. Ž. neatsiskaitė su civiliniais ieškovais. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju civiliniai ieškovai nebuvo sutarčių silpnoji šalis, turėjo galimybes bei įmonėse sukurtus rizikos vertinimo įrankius, kuriais šiuo atveju dėl nežinomų priežasčių nebuvo pasinaudota, todėl tokie civilinių ieškovų veiksmai rodo jų pačių didelį neapdairumą ir nerūpestingumą. Pažymima, kad pagal civilinės teisės nuostatas prievolės šalys – kreditorius ir skolininkas – privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Protingas elgesys įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį, šiuo atveju juridinius asmenis, domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kitos šalies galimybes tinkamai vykdyti sandorio sąlygas ir pan. Kaip jau buvo minėta, civiliniai ieškovai, nors M. Ž. pardavė prekių už dideles pinigų sumas, tačiau nesidomėjo jo turtine padėtimi, jo mokumu, ūkininkavimo veikla, kokios jo galimybės sumokėti už gautas prekes ir kitomis aplinkybėmis, kurių žinojimas galėjo lemti jų apsisprendimą dėl sutarčių sudarymo. Apie AB „L. A.“ didelį neapdairumą leidžia spręsti ir tai, kad pagal liudytojo N. L. parodymus, nustatant kredito limitą atsižvelgiama ir į tai, jei ūkininkas pavėlavo atsiskaityti už suvartotą elektrą, tokiu atveju asmuo būtų nekredituojamas. Taip pat nėra suprantama, dėl kokių priežasčių M. Ž. buvo suteiktas didesnis kreditas nei buvo prašoma. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek M. Ž. AB „L. A.“, tiek ir UAB „B. A.“ darbuotojams nurodė teisingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, nevengė pasirašyti R. J. pateiktų vekselių, taip pat neneigia skolos sumų, kurios iš jo išieškomos.

6517.

66Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad apgaulės esmingumas, kaip būtinasis sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalies) požymis, šiuo atveju M. Ž. veiksmuose nenustatytas. Byloje nesurinkta neabejotinų duomenų, kurie leistų teigti, kad M. Ž. UAB „B. A.“ ir AB „L. A.“ atžvilgiu panaudojo apgaulę. Nors M. Ž. nenurodė visos informacijos apie dirbamos žemės plotus, tačiau civiliniai ieškovai nesiėmė jokių veiksmų šią informaciją patikrinti. Šiuo atveju M. Ž. sutarčių nevykdymas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, kadangi civiliniai ieškiniai dėl skolų UAB „B. A.“ ir AB „L. A.“ yra priteisti, vyksta išieškojimas civilinio proceso tvarka, vykdomieji raštai nėra grąžinti, todėl pagrindo konstatuoti, kad yra apsunkintas skolų išieškojimas nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad M. Ž. veiksmuose nebuvo apgaulės, kaip vieno iš BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymio, dėl kitų šios nusikalstamos veikos požymių nepasisakoma.

6718.

68Apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, tačiau M. Ž. veiksmuose nenustačius apgaulės požymio, kuris taip pat yra BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis, šie skundo argumentai nevertintini.

6919.

70Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinių ieškovų AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Prašymai dėl civilinės ieškovės UAB „B. A.“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose priteisimo iš M. Ž. atmetami.

7120.

72Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis ieškovas UAB „B. A.“ prašė motyvuota nutartimi pranešti prokurorui apie G. A. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kadangi baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šis civilinio ieškovo prašymas nevertintinas.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

74Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

75Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Ž. panaikinti.

76Civilinių ieškovų AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

77Atmesti prašymus priteisti iš M. Ž. proceso išlaidas UAB „B. A.“ advokato paslaugoms apmokėti.

78Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. Ž. paskirtos bausmės vykdymas... 4. Iš M. Ž. priteista: akcinei bendrovei (toliau –AB) „L. A.“ 500,00 eurų... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. M. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, savo naudai apgaule... 8. 2.... 9. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad liudytojų R. J., N. L.,... 10. 3.... 11. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės... 12. 3.1.... 13. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis... 14. 3.2.... 15. Apelianto įsitikinimu, tarp jo ir juridinių asmenų yra susiklostę... 16. 3.3.... 17. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai... 18. 3.4.... 19. Taip pat skunde nurodo, kad liudytojų A. D., V. M., R. J. parodymai visiškai... 20. 3.5.... 21. Skunde nurodo ir tai, kad jo gynėjas dar ikiteisminio tyrimo metu pasisakė,... 22. 3.6.... 23. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pats civilinis ieškovas AB „L. A.“... 24. 3.7.... 25. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame... 26. 3.8.... 27. Taip pat skunde nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo... 28. 3.9.... 29. Skundo autoriaus nuomone, bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos... 30. 4.... 31. Civilinis ieškovas AB „L. A.“ atsiliepime į nuteistojo apeliacinį... 32. 5.... 33. Civilinis ieškovas UAB „B. A.“ atsiliepime į nuteistojo apeliacinį... 34. 6.... 35. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. Ž. ir jo... 36. Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas. ... 37. 7.... 38. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 39. 8.... 40. Baudžiamojoje byloje paties nuteistojo M. Ž., liudytojų R. J., N. L., D. P.,... 41. 9.... 42. Taip pat liudytojos L. M. (buvusi L.) parodymais, civilinių ieškovų,... 43. 10.... 44. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad surinktų ir teisminio... 45. 10.1.... 46. Teismų praktikoje esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis,... 47. 10.2.... 48. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip... 49. 10.3.... 50. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sukčiavimui atskirti nuo... 51. 10.4.... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos... 53. 11.... 54. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo... 55. 12.... 56. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. J., kuri dirba vadybininke-... 57. 13.... 58. Taip pat pirmosios instancijos teisme liudytojas N. L. paaiškino, kad AB ,,L.... 59. 14.... 60. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad nuo 2005... 61. 15.... 62. Kaip jau buvo paminėta šio nuosprendžio 10.3. punkte sukčiavimui atskirti... 63. 16.... 64. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti,... 65. 17.... 66. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad... 67. 18.... 68. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir argumentai dėl nusikalstamos veikos,... 69. 19.... 70. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinių ieškovų AB „L. A.“ ir... 71. 20.... 72. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis ieškovas UAB „B. A.“ prašė... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 74. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d.... 75. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Ž.... 76. Civilinių ieškovų AB „L. A.“ ir UAB „B. A.“ pareikštus civilinius... 77. Atmesti prašymus priteisti iš M. Ž. proceso išlaidas UAB „B. A.“... 78. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....