Byla 1A-79-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Morkūnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista; nukentėjusiosios M. D. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, iš V. M. priteisiant nukentėjusiajai M. D. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo; likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas; nukentėjusiosios M. D. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas; daiktiniai įrodymai – 5 kompaktinės plokštelės, paliktos saugoti byloje.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2018 m. kovo 9 d. apie 18 val. ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. ( - ), žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai M. D. už dešinės rankos riešo ir pastūmė, tuo padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį (turėtų būti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį) ir priimti naują procesinį sprendimą – jį išteisinti.

122.1.

13Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra neteisingas ir nepagrįstas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

142.2.

15Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę ir darydamas išvadą, kad jis sugriebė už riešo nukentėjusiajai, nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. P. ir M. T. parodymais. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdis) duoti liudytojo J. P. parodymai nepatvirtina to, kad, ištraukdamas nukentėjusiosios mobilų telefoną, jis sugriebė nukentėjusiajai už rankos. Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu paprašė pašalinti iš apklausos protokolo duomenis apie tai, kad jis, neva, matė, kaip jis (V. M.) sugriebė nukentėjusiajai už rankos ir nepasirašė apklausos protokolo. Tokių jo veiksmų liudytojas negalėjo kategoriškai patvirtinti ir apklausiamas teisme. Liudytojas M. T. apklausiamas 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis (V. M.) telefoną atėmė, tai yra paėmė už nukentėjusiosios rankos, o kita ranka ištraukė telefoną. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. gegužės 4 d. apklausa) liudytojas M. T. nurodė, jog jis (V. M.) iš nukentėjusiosios rankos mobilųjį telefoną ištraukė viena ranka iš viršaus. Taigi akivaizdu, jog liudytojo M. T. parodymai dėl sugriebimo nukentėjusiajai už rankos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi. Apelianto nuomone, labiau tikėtina, kad liudytojas aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas iškart po įvykio, o ne praėjus beveik metams, todėl pirmosios instancijos teismas vėlesniais liudytojo parodymais vadovavosi nepagrįstai ir nenurodė, kodėl atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo M. T. parodymus.

162.3.

17Apelianto įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad mėlynė ant dešiniojo nukentėjusiosios riešo atsirado dėl jo kaltės. 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nukentėjusiosios vyras E. D. nurodė, kad iškart po įvykio (žmonai grįžus namo) matė, jog žmonai ant rankos atsirado kraujosruva. Tačiau nei pati nukentėjusioji, nei įvykio vietoje buvę liudytojai jokios kraujosruvos po įvykio nematė. Kraujosruvos nematė bei neužfiksavo apžiūros dokumentuose ir gydytojas, įvykio dieną apžiūrėjęs nukentėjusiąją ligoninėje. Apeliantas pažymi, kad dėl kraujosruvos atsiradimo aplinkybių (jos atsiradimo momento) tarp liudytojo E. D. parodymų, teismo medicinos eksperto J. S. parodymų ir nukentėjusiosios medicininės apžiūros ligoninėje dokumentų yra aiškūs prieštaravimai. Pati nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kada tiksliai pas ją atsirado mėlynė. Apelianto nuomone, esami prieštaravimai pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad kraujosruva ant nukentėjusiosios dešinės rankos riešo yra jo veiksmų padarinys. Šias abejones patvirtina ir teismo medicinos ekspertas J. S., teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad negali kategoriškai teigti, jog kraujosruvą savo veiksmais padarė jis (V. M.).

182.4.

19Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamos teisme liudytojos I. J. ir D. M. parodė, kad matė patį telefono paėmimo iš nukentėjusiosios momentą. Jos paaiškino, kad jis nukentėjusiosios telefoną ištraukė iš viršaus viena ranka, už nukentėjusiosios riešo negriebė. Tačiau šių liudytojų nuoseklių ir be prieštaravimų parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir jais skundžiamo nuosprendžio negrindė. Be to, teismas be pagrindo teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, kaip viskas vyko iki konflikto momento. Taip pat neįtikima, kad nukentėjusioji, jei jos atžvilgiu tikrai būtų buvęs naudotas smurtas, būtų tai nuslėpusi nuo į įvykio vietą atvykusių pareigūnų.

202.5.

21Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik perrašė liudytojų parodymus ir dėl jų vertinimo tinkamai nepasisakė. Dėl to teismo išvada dėl jo kaltės yra tik deklaratyvus pareiškimas. Tokio nemotyvuoto ir nepagrįsto teismo nuosprendžio surašymas yra ne tik esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, bet konstitucinės teisės į teisingą teismą nepaisymas. Be to, nagrinėjamoje byloje iškilus abejonėms dėl to, ar jis sugriebė nukentėjusiajai už riešo, ar ne, ir išnaudojus visas teisines priemones šioms abejonėms pašalinti, visi prieštaravimai turėjo būti aiškinami jo naudai.

223.

23Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

244.

25Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir jo gynėjas advokatas Egidijus Morkūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. M. išteisinti, prokuroras Vytautas Budris prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

285.

29Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

306.

31Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad skundžiamas ne minėtas nuosprendis, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde paminėtą skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą ir skundžiamo nuosprendžio datą laiko rašymo apsirikimu, kuris nekeičia apeliacinio skundo esmės. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

327.

33Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo (atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės) lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

348.

35Nagrinėjamoje byloje V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai M. D. už dešinės rankos riešo ir pastūmė, tuo padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas, nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

369.

37Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, klausimą, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (tuo metu – kaltinamąjį) V. M., nukentėjusiąją M. D., liudytojus E. D., I. J., D. M., V. M., J. P., B. P., A. S., M. T., N. V., A. Š. – C., išklausė eksperto J. S. paaiškinimų, išreikalavo duomenis iš gydymo įstaigos dėl nukentėjusiajai M. D. nustatytų sužalojimų, peržiūrėjo byloje esančią filmuotą vaizdo medžiagą, išklausė garso medžiagą, taip pat ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek V. M. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. M. teisinančius įrodymus (paties V. M. parodymus, liudytojų I. J., D. M., V. M. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

3810.

39Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 9 d. apie 18 val. gatvėje prie jo namo, prie magistralės, į kurią suteka visų namų kanalizacija, kilus konfliktui tarp I. J., D. M. ir santechniko, jis išėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Jam iš nugaros pusės priėjo M. D., kuri rankose nešėsi telefoną ir jį filmavo. Jis kelis kartus pasakė jai, kad liautųsi. Jis nukentėjusiosios nestūmė, nukentėjusiajai nesiliovus jo filmuoti, jis, negalvodamas, įkarštyje ištraukė iš jos telefoną, išjungė ir tuoj pat atidavė. Nukentėjusioji laikė telefoną dešinėje rankoje. Jis dešine ranka telefoną tiesiog ištraukė, telefoną suėmė už viršaus, rankų nesukinėjo. Kita ranka nieko nedarė, nukentėjusiosios nepalietė ir nestūmė (3 t. b. l. 65-67). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos V. M. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios M. D., liudytojų E. D., M. T., J. P., A. Š. – C. parodymais, eksperto J. S. paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. 2018 m. kovo 9 d. apie 18 val. ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. ( - ), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. D. ir nežymiai ją sužalojo.

4011.

41Nukentėjusioji M. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad galėjo būti kovo 9 diena, apie 6-7 valandas vakaro, kai ji atėjusi prie kanalizacijos šulinio, prie kurio jau buvo I. J., D. M., V. M. ir santechnikai M. T. bei J. P., filmavo situaciją telefonu. Vos jai priėjus, V. M. pasakė, kad ji patrauktų telefoną ir netrukus į ją atsisukęs viena ranka griebė už dešinės rankos riešo, stumtelėjo, kita ranka griebė už telefono. Telefoną ji laikė dešinėje rankoje. Kai griebė už rankos, ji pajuto momentinį skausmą ir išsigando. V. M. neilgai laikė suėmęs jai už rankos, tik tuo metu pasuko riešą. Kad kažkas su rankos riešu negerai pajuto, kai grįžo namo ir negalėjo paimti vaiko. Buvo likusi kraujosruva. Todėl ji vyko į ligoninę, kur jai nustatė raiščių patempimą (2 t., b. l. 124-127). Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji M. D. davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11, 43, 44, 72-74), savo parodymus ji patvirtino ir akistatos su V. M. metu (1 t., b. l. 89-91). Netikėti nukentėjusiosios M. D. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

4212.

43Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nurodo, kad neįtikima, jog nukentėjusioji M. D., jei jos atžvilgiu tikrai būtų buvęs panaudotas fizinis smurtas, būtų tai nuslėpusi nuo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes nukentėjusioji M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, kodėl atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams ji apie jos atžvilgiu V. M. panaudotą fizinį smurtą neužsiminė. Nukentėjusioji M. D. nurodė, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą dėl kanalizacijos šulinio, todėl įvykio vietoje esant policijos pareigūnams ji visą dėmesį buvo sutelkusi į konfliktą dėl kanalizacijos šulinio, nes santechnikai laukė, kol galės pradėti savo darbus. (1 t., b. l. 72-74; 2 t., b. l. 124-127). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos M. D. pateiktus paaiškinimus, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir V. M., todėl manyti, kad nukentėjusiosios M. D. parodymai neatitinka tikrovės ar jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo.

4413.

45M. D. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo E. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2018 m. kovo 9 d. jiems buvo užšalusi kanalizacija, todėl išsikvietė santechnikus, kad ją atkimštų. Atvykus santechnikams, prie kanalizacijos šulinio atėjo I. J., D. M., po to atėjo V. M.. Jo žmona M. D. nuėjo prie kanalizacijos šulinio, nes šulinio dokumentai buvo jos vardu. Jis priėjo prie namų lango ir matė, kaip žmona pradėjo filmuoti. V. M. atsisuko į M., žengė žingsnį į ją, lyg stumtelėjo ir atėmė telefoną. V. M. viena ranka griebė jo žmonai už rankos, kita ranka atėmė telefoną. Todėl jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad trukdoma atkimšti kanalizaciją, stumdomasi, atiminėjamas telefonas, smurtaujama. Iš karto po įvykio žmona nepasakė, kad skauda ranką. Ji bandė kelti vaiką, bet negalėjo pakelti. Ant dešinės rankos buvo mėlynė (1 t., b. l. 133, 134, 2 t., b. l. 134-136); liudytojo J. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad pažįstamam M. T. padėjo atkišti užšalusį nuotekų vamzdyną. Jie norėjo atidaryti ant kelio esantį nuotekų šulinį, bet susirinkę gyventojai neleido dirbti. Atėjęs vyrukas, turbūt kaimynas, nebuvo mandagus, buvo agresyvus, puolė ant M. T.. Atėjusi nukentėjusioji M. D. bandė įtikinti leisti jiems dirbti ir atidaryti šulinį. Vyrukas čiupo nukentėjusiajai už rankos ir ištraukė telefoną, gal dėl to, kad ji nefilmuotų. Iš tolo atrodė, kad viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už rankos, kita ranka griebė už telefono. Jis matė rankų mostus ir suprato, kad sugriebė už rankos ir atėmė telefoną, nors aiškiai to nematė. Jis matė rankos judesį, po to suprato, kad buvo atimtas telefonas (2 t., b. l. 160-162); liudytojo M. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad vyko tvarkyti užsikišusią kanalizaciją, kartu pasikvietė kolegą J. P.. Jie norėjo atsidaryti nuotekų šulinį, tačiau išėjo dvi moterys, viena jų atsistojo ant šulinio ir neleido jiems dirbti. Prasidėjo konfliktas. Kai atėjo nukentėjusioji, ji visą konfliktą filmavo. Kaltinamasis paprašė jo nebefilmuoti. Ji vis tiek filmavo, todėl kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Telefoną atėmė negražiai, grubiai. Kaltinamasis paėmė nukentėjusiajai už rankos, o su kita ranka paėmė telefoną (2 t. b. l. 172, 173 b. l.); eksperto J. S. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, kad jis tvirtina specialisto išvadą Nr. ( - ) (1 t., b. l. 64). Jis 2018 m. kovo 12 d. apžiūrėjo M. D. dėl 2018 m. kovo 9 d. jai padaryto kūno sužalojimo. Apžiūros metu dešiniame dilbyje apatinio trečdalio spinduliniame paviršiuje buvo rastos ovalios kraujosruvos. Daugiau sužalojimų nustatyta nebuvo. Pagal sužalojimo išvaizdą, sužalojimas atitiko nurodytą sužalojimo datą ir padarymo būdą, nes buvo nurodyta, jog buvo sugriebta už dešinės rankos riešo. Dilbio srities suspaudimas galėjo būti kraujosruvos atsiradimo priežastis. Kraujosruvos matmenys rodė, kad ji galėjo būti padaryta rankos pirštais. Mėlynė buvo kelių parų senumo, galėjo būti padaryta 3-4 parų laikotarpiu. Pagal kraujosruvos išvaizdą nurodytas įvykio laikas atitiko. Nuo sužalojimo mėlynė gali atsirasti po kelių minučių, gali ir po kelių valandų ar kitą parą, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių (2 t., b. l. 188, 189).

4614.

47Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji M. D. bei liudytojai E. D., J. P. ir M. T. galėjo apkalbėti atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės V. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Duomenų, patvirtinančių eksperto J. S. šališkumą ar neobjektyvumą, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti šio eksperto bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiškinimais. Tiek nukentėjusioji M. D. ir liudytojai E. D., J. P. ir M. T. parodymus, tiek ekspertas J. S. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą.

4815.

49Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojo J. P. parodymais. Apeliantas teigia, kad liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu paprašė pašalinti iš apklausos protokolo duomenis apie tai, kad jis, neva, matė, kaip jis (V. M.) sugriebė nukentėjusiajai už rankos, ir nepasirašė apklausos protokolo, tokių jo (V. M.) veiksmų liudytojas negalėjo kategoriškai patvirtinti ir apklausiamas teisme. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu (2019 m. vasario 25 d.) duoti liudytojo J. P. parodymai nepatvirtina to, kad, ištraukdamas nukentėjusiosios mobilų telefoną, jis (V. M.) sugriebė nukentėjusiajai už rankos. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu liudytojo J. P. parodymų vertinimu.

5016.

51Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad žodinio konflikto metu stambaus kūno sudėjimo vyras (V. M.) iš šalia stovėjusios užsakovo žmonos (M. D.), viena ranka sugriebęs jos ranką, kita ranka paėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną dėl jo filmavimo (1 t., b. l. 190, 191). Nors susipažinęs su apklausos protokolu J. P. atsisakė jį pasirašyti, tačiau šį savo elgesį apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino tuo, kad jis nenorėjo vaikščioti į teismo posėdžius, dėl to ant apklausos protokolo nepasirašė. Tyrėja jam perskaitė jo apklausos protokolą, jame nurodytos aplinkybės buvo teisingos, jis nemelavo, viską pasakojo laisvai (2 t., b. l. 161). Šias liudytojo J. P. pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja A. Š. – C., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. P., sužinojęs, kad dėl nurodytų aplinkybių gali būti kviečiamas į teismą, atsisakė pasirašyti savo apklausos protokolą. Apklausiamas J. P. nurodė, kad konkrečiai matė, jog kaltinamasis V. M. sugriebė nukentėjusiajai M. D. už rankos. Po apklausos J. P. paklausė, ar bus dėl nurodytų aplinkybių kviečiamas į teismą liudyti, ir sužinojęs, kad gali būti kviečiamas į teismą, pasipiktino, kad reikės gaišti laiką teisme, bei atsisakė pasirašyti protokolą, jei ji (tyrėja) neištrins tos vietos, kur jis parodė, kad matė patį įvykį. Ji liudytojui J. P. išaiškino pareigą sakyti tiesą. Kadangi J. P. nepasirašė po apklausos protokolu, dėl tokio jo elgesio ji surašė tarnybinį pranešimą. Apklausos protokole ji nurodė visas aplinkybes, kurias asmuo pasakojo. Apklausos protokolas buvo atspausdintas, J. P. susipažino su juo ir sakė, kad viskas surašyta gerai (2 t., b. l. 187, 188). Liudytojos A. Š. – C. parodymai yra logiški ir aiškūs, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad liudytoja A. Š. – C. būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus, todėl nesivadovauti jais nėra pagrindo. Be to, minėtus liudytojų J. P. ir A. Š. – C. parodymus atitinka liudytojos A. Š. – C. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 192, 193).

5217.

53Atsižvelgiant į jau minėtus liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus bei atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojo J. P. parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog, ištraukdamas nukentėjusiosios mobilų telefoną, V. M. sugriebė nukentėjusiajai už rankos, pažymėtina, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Tai, kad liudytojas J. P., nenorėdamas liudyti teisme, ikiteisminio tyrimo metu paprašė pašalinti iš apklausos protokolo jo nurodytas aplinkybes, jog jis matė, kaip V. M. sugriebė nukentėjusiajai už rankos, o kita ranka paėmė iš jos telefoną, ir nepasirašė apklausos protokolo, ir tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme tokių V. M. veiksmų negalėjo kategoriškai patvirtinti (pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad jis matė V. M. rankų mostus ir suprato, kad jis sugriebė nukentėjusiajai už rankos ir atėmė telefoną, nors aiškiai to nematė) nesuteikia pagrindo netikėti liudytojo J. P. parodymais ir jais nesiremti sprendžiant V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, klausimą.

5418.

55Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo M. T. parodymais, nes šio liudytojo parodymai dėl sugriebimo nukentėjusiajai už rankos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme yra prieštaringi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas M. T., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog V. M. telefoną iš nukentėjusiosios atėmė, tai yra, viena ranka paėmė už nukentėjusiosios rankos, o kita ranka ištraukė telefoną. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. T. nurodė, jog V. M. iš nukentėjusiosios rankos mobilųjį telefoną ištraukė viena ranka iš viršaus. Apelianto nuomone, labiau tikėtina, kad liudytojas aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas iškart po įvykio, o ne praėjus beveik metams, todėl pirmosios instancijos teismas vėlesniais liudytojo parodymais vadovavosi nepagrįstai ir nenurodė, kodėl atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo M. T. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas M. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyriškis atėmė iš M. D. mobilaus ryšio telefoną, kurį ji laikė rankoje ir filmavo, telefonas buvo tiesiog sugriebtas iš viršaus ir paimtas (1 t., b. l. 185, 186). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. T. jau nurodė, kad kaltinamasis (V. M.) grubiai atėmė iš nukentėjusiosios (M. D.) telefoną, nebuvo, kad tiesiog ištraukė iš rankų telefoną, jis viena ranka paėmė nukentėjusiajai už rankos, o su kita ranka paėmė telefoną, tačiau nurodė savo parodymų pakeitimo priežastis, tai yra, kad gavęs kvietimą į apklausą ikiteisminio tyrimo metu jis nesuprato, kodėl yra kviečiamas, apklausoje pasakė tai, ką prisiminė, iki apklausos to konflikto nebuvo sureikšminęs, o kai gavo šaukimą į teismą, bandė prisiminti aplinkybes, galvojo apie buvusį įvykį ir prisiminė, kaip viskas buvo ir kad nukentėjusiajai buvo suimta už rankos (2 t., b. l. 172-173). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai nesivadovavo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nukentėjusiosios telefonas buvo tiesiog sugriebtas iš viršaus ir paimtas, ir rėmėsi liudytojo M. T. parodymais pirmosios instancijos teisme, kad V. M. grubiai atėmė iš nukentėjusiosios M. D. telefoną, viena ranka paėmė nukentėjusiajai už rankos, o su kita ranka paėmė telefoną. Liudytojo M. T. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, patvirtina kiti bylos duomenys, todėl netikėti šiais jo parodymais nėra pagrindo.

5619.

57Nukentėjusiosios M. D. bei liudytojų E. D., J. P., M. T. parodymai laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2018 m. kovo 10 d. įvykio vietos (esančios ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ) gatvėje (šiuo metu ( - ) gatvėje)) apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 14-21, 39); 2018 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2018 m. kovo 9 d. iš VšĮ ( - ) ligoninės telefonu gautas slaugytojos K. pranešimas, jog apie 21 val. po konflikto su kaimynu V. M. atvyko M. D., kuriai diagnozuotas dešinio riešo raiščių patempimas, blaivi, gydoma ambulatoriškai (1 t., b. l. 24, 29); policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys, kad 2018 m. kovo 9 d. 18.02 val. asmuo, kurio pavardė užrašyta B. kvietė policijos pareigūnus adresu ( - ) rajonas, ( - ) kaimiškoji seniūnija, ( - ) kaimas, ( - ) dėl to, kad tarp pareiškėjo ir jo kaimynų vyksta konfliktas dėl remonto darbų, kurių kaimynai neleidžia atlikti, stumdosi, atiminėja daiktus, greitosios medicinos pagalbos atsisako (1 t., b. l. 27-28); Bendrojo pagalbos centro ( - ) skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyti duomenys, kad 2018 m. kovo 9 d. 18 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas E. D. pranešimas dėl konflikto adresu ( - ) rajonas, ( - ) kaimiškoji seniūnija, ( - ) kaimas, ( - ) (1 t., b. l. 34); 2018 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad buvo perklausytas 2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis su E. D. dėl M. D. ir kaimynų konflikto, kurio metu atiminėja telefonus iš rankų, stumdosi (1 t., b. l. 37, 38); 2018 m. kovo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad M. D. pateikė vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „( - )“ (1 t., b. l. 47, 48); 2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad buvo peržiūrėtas M. D. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kaimynų konfliktas, kurio metu V. M. atėmė telefoną iš M. D. (1 t., b. l. 49, 50); 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) užfiksuoti duomenys, kad M. D. padaryta kraujosruva dešiniame dilbyje, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu, M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 64); 2018 m. liepos 27 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuoti specialisto J. S. paaiškinimai, jog susipažinus su M. D. 2018 m. kovo 10 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. apklausos protokolais, tikėtina, kad M. D. kraujosruva dešinio dilbio apatinio trečdalio spinduliniame paviršiuje galėjo būti padaryta suspaudžiant dilbį rankos pirštais. Į tai nurodo ovalo formos kraujosruva ir nedideli kraujosruvos matmenys (1 t., b. l. 67-70); 2018 m. liepos 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad M. D. pateikė kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais bei 5 lapus kompaktinės plokštelės paaiškinimo (1 t., b. l. 93-98); 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kad buvo peržiūrėti M. D. pateiktoje kompaktinėje plokštelėje esantys failai (1 t., b. l. 99-103); 2018 m. balandžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad E. D. pateikė pokalbio su V. M. garso įrašą (1 t., b. l. 135); 2018 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad buvo išklausytas E. D. pateiktas garso įrašas (1 t., b. l. 136-137); 2018 m. birželio 7 d. liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, kad liudytojas E. D. parodė konflikto dalyvių buvimo vietas byloje nagrinėjamo įvykio metu bei vietą savo namuose, iš kurios stebėjo konfliktą ir pamatė, kad prieš M. D. yra naudojamas fizinis smurtas (1 t., b. l. 139-147); VšĮ ( - ) ligoninės pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kad M. D. VšĮ ( - ) ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje lankėsi 2018 m. kovo 9 d. 21 val., buvo blaivi, skundėsi tuo, kad konflikto metu jai išsuko dešinį riešą, skausmingi riešo judesiai, M. D. buvo atlikta dešiniojo riešo sąnario rentgenograma, po kurios nustatyta, kad lūžio linijų, dislokacijų, deformacijų nematyti. (2 t., b. l. 198, 199).

5820.

59Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą netiesiogine tyčia, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. M. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad V. M. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, ir V. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

6021.

61Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamos teisme liudytojos I. J. ir D. M. parodė, kad matė patį telefono paėmimo iš nukentėjusiosios M. D. momentą ir paaiškino, kad V. M. nukentėjusiosios telefoną ištraukė iš viršaus viena ranka, už nukentėjusiosios riešo negriebė. Tačiau šių liudytojų nuoseklių ir be prieštaravimų parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir jais skundžiamo nuosprendžio negrindė. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojų I. J. ir D. M. parodymus matyti, kad viso proceso metu abi liudytojos nuosekliai ir iš esmės vienodai nurodė, kad V. M. viena ranka paėmė ir ištraukė telefoną iš M. D. rankų per viršų ir nukentėjusiosios rankos nebuvo sugriebęs (1 t., b. l. 149-150, 163-164; 2 t., b. l. 136-138, 156-159), tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių liudytojų santykį su atleistuoju nuo baudžiamosios atsakomybės V. M., pagrįstai konstatavo, kad liudytojų I. J. ir D. M. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad kaimynų – V. M., I. J. ir D. M. tarpusavio santykiai yra geri, o šių kaimynų santykiai su M. ir E. D. yra konfliktiški, todėl liudytojų I. J. ir D. M. parodymais pagrįstai rėmėsi tik tokia apimtimi, kiek jie neprieštaravo kitiems bylos duomenims.

6222.

63Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad mėlynė ant dešiniojo nukentėjusiosios M. D. riešo atsirado dėl jo kaltės. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju nukentėjusiosios vyras E. D. nurodė, kad iškart po įvykio (žmonai grįžus namo) matė, jog žmonai ant rankos atsirado kraujosruva. Tačiau nei pati nukentėjusioji, nei įvykio vietoje buvę liudytojai jokios kraujosruvos po įvykio nematė. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kada tiksliai pas ją atsirado mėlynė. Kraujosruvos nematė bei neužfiksavo medicininės apžiūros dokumentuose ir gydytojas, įvykio dieną apžiūrėjęs nukentėjusiąją ligoninėje. Tarp liudytojo E. D. parodymų, teismo medicinos eksperto J. S. paaiškinimų ir nukentėjusiosios medicininės apžiūros ligoninėje dokumentų yra aiškūs prieštaravimai. Apelianto nuomone, esami prieštaravimai pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad kraujosruva ant nukentėjusiosios dešinės rankos riešo yra jo veiksmų padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas E. D. nurodė, kad iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio jo žmonai ant rankos buvo mėlynė (2 t., b. l. 135). Ekspertas J. S. duodamas paaiškinimus iš esmės patvirtino šiuos liudytojo E. D. parodymus, paaiškindamas, kad 2018 m. kovo 12 d. M. D. apžiūros metu dešiniame dilbyje apatinio trečdalio spinduliniame paviršiuje buvo rasta kelių parų senumo ovali kraujosruva, ji galėjo būti padaryta 3-4 parų laikotarpiu, nuo sužalojimo mėlynė gali atsirasti po kelių minučių, gali ir po kelių valandų ar kitą parą, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių (2 t., b. l. 188, 189). Tai, kad M. D. kraujosruva neužfiksuota medicininės apžiūros dokumentuose, nepaneigia nei liudytojo E. D. parodymų, nei eksperto J. S. paaiškinimų, nes medicininiuose dokumentuose aprašant į gydymo įstaigą besikreipiančio asmens nusiskundimus nėra privaloma aprašyti ir išorinius asmens sveikatos sutrikdymo požymius. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nei pati nukentėjusioji, nei įvykio vietoje buvę liudytojai jokios kraujosruvos iškart po įvykio nematė, kad nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kada tiksliai ją pastebėjo, kad kraujosruvos neužfiksavo ir gydytojas medicininės apžiūros dokumentuose, nepaneigia M. D. sužalojimo fakto, kuris įrodytas anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, ir nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad kraujosruva ant nukentėjusiosios dešinės rankos riešo yra V. M. veiksmų nukentėjusiosios M. D. atžvilgiu padarinys.

6423.

65Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti, todėl V. M. apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

67atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2018 m. kovo 9 d. apie 18... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. prašo... 12. 2.1.... 13. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nurodo,... 14. 2.2.... 15. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę ir... 16. 2.3.... 17. Apelianto įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta,... 18. 2.4.... 19. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamos teisme... 20. 2.5.... 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik... 22. 3.... 23. Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį... 24. 4.... 25. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir jo... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. 5.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 30. 6.... 31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios... 32. 7.... 33. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį... 34. 8.... 35. Nagrinėjamoje byloje V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK... 36. 9.... 37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 38. 10.... 39. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. M. savo kaltės dėl jam... 40. 11.... 41. Nukentėjusioji M. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad galėjo būti... 42. 12.... 43. Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nurodo,... 44. 13.... 45. M. D. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios... 46. 14.... 47. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų... 48. 15.... 49. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nuomone, pirmosios instancijos... 50. 16.... 51. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad žodinio... 52. 17.... 53. Atsižvelgiant į jau minėtus liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir... 54. 18.... 55. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nuomone, pirmosios instancijos... 56. 19.... 57. Nukentėjusiosios M. D. bei liudytojų E. D., J. P., M. T. parodymai laikytini... 58. 20.... 59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir... 60. 21.... 61. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 62. 22.... 63. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliaciniame skunde taip pat... 64. 23.... 65. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 67. atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinį skundą atmesti....