Byla 1A-90-458/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

2Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

3E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4UAB „L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. G. 410,13 Eur (keturi šimtai dešimt eurų 13 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB „L.“.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6E. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d., apie 10.20 val., iš UAB „L.“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prekybos salės slapta pagrobė 410,13 Eur vertės 147 vnt. pistacijų riešutų pakuočių, kurių 1 vnt. vertė 2,79 Eur, tuo padarydamas UAB „L.“ 410,13 Eur turtinę žalą.

7Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, pašalinant iš nuosprendžio E. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

8Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

9Nuteistasis skunde atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 27 straipsnio 1 dalį bei nepagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. E. G. nurodo, kad už paskutinį turtinį nusikaltimą buvo nuteistas daugiau nei prieš 11 metų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu. Paskutinį kartą nuteistas buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgdamas į BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reglamentavimą, nuteistasis teigia, kad jo teistumas už paskutinį nesunkų nusikaltimą išnyko 2018 m. balandžio 27 d. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 10 d. nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. G. padarė nebūdamas recidyvistas, t. y. neturėdamas teistumo. Anot apelianto, šių aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad E. G. yra recidyvistas, o tai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą įvertino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

10Dėl netinkamai paskirtos bausmės

11Apeliaciniame skunde pažymėta, jog E. G. kaltė buvo įrodyta teisiamojo posėdžio metu duotu prisipažinimu. Nuo pat nuteistojo sulaikymo jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė nagrinėjamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė civilinio ieškovo atstovo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. G. prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų, nuoširdžiai gailisi, dirba, išlaiko šeimą, tačiau į išvardytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tinkamai neatsižvelgė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes, skirdamas bausmę, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde pastebėta, kad E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis buvo tik vos mažesnis už straipsnio, kuriame numatyta padaryta nusikalstama veika, sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį, o galutinė bausmė buvo sumažinta, atsižvelgiant ne į E. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o dėl to, jog teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, t. y. pritaikius BK 641 straipsnį.

12Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio. Apeliantas nurodo, kad daugumą nusikaltimų padarė, būdamas nepilnametis arba labai jauno amžiaus, nes dar būdamas nepilnametis pirmą kartą pakliuvo į įkalinimo įstaigą, o iš jos paleistas nesugebėjo tinkamai socializuotis, įsilieti į visuomenę ir susirasti darbą. Dėl to, būdamas sunkios materialinės padėties, buvo priverstas daryti naujas nusikalstamas veikas. Po paskutinio teistumo E. G. stengiasi gyventi sąžiningai, susirado gyvenimo draugę, su kuria šiuo metu kartu gyvena ir ketina sukurti šeimą, taip pat susirado naują geriau mokamą darbą, o iš gauto darbo užmokesčio artimiausiu metu ketina visiškai atlyginti UAB „L.“ padarytą turtinę žalą. Apelianto nuomone, jo padarytas nusikaltimas nėra toks sunkus, o jis pats nėra toks pavojingas visuomenei, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas sudarys palankesnes sąlygas atlyginti UAB „L.“ padarytą turtinę žalą.

13Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokuroras Svajūnas Petravičius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tinkamai ir pagrįstai E. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei pagrįstai jam paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę, teismas pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

14Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas advokatas Liudas Karnickas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundą ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai apeliantui paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nes, priešingu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. G. kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Taigi teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), o nutartyje aptaria ir atsako tik į anksčiau nurodytus klausimus.

17I.

18Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 27 straipsnio 1 dalis)

19Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir todėl nepagrįstai konstatavo esant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą E. G. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

21Pažymėtina, jog BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Įvertinus tai, kad E. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, patikslintu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 14 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas, t. y. realiai atliko paskirtą bausmę tik 2016 m. rugsėjo 20 d., jo teistumas galėjo išnykti tik 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo E. G. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra.

22Įvertinęs tai, kad E. G., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino E. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23II.

24Dėl netinkamai paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

25Nors E. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas).

26Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog E. G. nuteistas jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teistas taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 50–62). Nusikaltimą E. G. padarė neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 44–49). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

27Apeliaciniame skunde prašoma švelninti nuteistajam E. G. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

28Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog E. G. nuo pat sulaikymo bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė nagrinėjamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė civilinio ieškovo atstovo, dirba (t. 1, b. l. 118–119), išlaiko šeimą (gyvena faktinėje partnerystėje su sugyventine), iš dalies atlygino turtinę žalą, yra reikšmingos individualizuojant bausmę, t. y. parenkant jos rūšį ir dydį kaltininkui, tačiau nėra tokios išskirtinės, kad sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta straipsnio, pagal kurį teisiamas asmuo, sankcijoje. Aptartos aplinkybės yra būdingos daugeliui bylų, jos savo ruožtu nedaro mažiau pavojingos nei E. G. asmenybės, nei jo padarytos nusikalstamos veikos. Be to, vertinant E. G. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, matyti, kad jis nusikalsta nuolat, t. y. nusikalstama veika, už kurios padarymą E. G. yra teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, yra ne atsitiktinė jo gyvenime, o greičiau pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Akivaizdu, kad poreikis dirbti, išlaikyti šeimą buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo 2018 m. gruodžio 10 d., tačiau šios aplinkybės ir socialiniai ryšiai nesulaikė E. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Darytina išvada, jog esamas darbas ir šeima nėra pakankami pagrindai užtikrinti, kad nuteistasis laikytųsi įstatyme numatytų įpareigojimų ir nepažeistų nustatytų draudimų. Taigi akivaizdu, jog E. G. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. G. paskyrus švelnesnę bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – E. G. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant E. G. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms.

29Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde, kaip vieną iš teigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, E. G. nurodo, kad yra atlyginęs dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio ieškovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog nors apeliantas ir teigia, kad planuoja atlyginti civilinio ieškinio sumą, nes susirado naują geriau mokamą vairuotojo darbą (darbo sutartis sudaryta nuo 2019 m. sausio 7 d.), tačiau iki šiol su civiliniu ieškovu E. G. nesusisiekė ir neprašė priteistos sumos leisti mokėti dalimis ar atidėti mokėjimus. Iki atsiliepimo pateikimo dienos apeliantas nepadengė jokios civilinio ieškinio dalies, duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginį, kad jis dalį turtinės žalos yra atlyginęs, nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis E. G. realiai nesiekia padengti civiliniam ieškovui padarytą žalą, o jo teiginiai dėl tariamo bandymo pasikeisti yra niekuo neparemti. Taigi sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog bausmės, mažesnės nei normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskyrimas yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

30III.

31Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnio nuostatų taikymas)

32Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

34Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

35Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Vienintelis išskirtinai teigiamas socialinis ryšys, kurį pastebi apygardos teismas nuteistojo elgesyje po nusikalstamos veikos padarymo, jog E. G. pradėjo dirbti (t. 1, b. l. 118–119), tai suponuoja, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis E. G. turėtų daugiau galimybių atlyginti padarytą žalą. Vis dėlto priteista atlyginti žala nėra tokia didelė, kad jos savalaikiam atlyginimui trukdytų paskirtos bausmės atlikimas. Teismas taip pat privalo atsižvelgti į nuteistojo asmenybės neigiamas savybes: E. G. praeityje teistas dešimt kartų, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ne vien būdamas nesulaukęs pilnametystės amžiaus (t. 1, b. l. 50–62), jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad anksčiau nuteistajam E. G. jau buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 58), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo E. G. nepateisino, kadangi tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

36Sutiktina su pozicija, jog E. G. socializacijos procesas yra užtrukęs, kadangi jis yra nemažai laiko praleidęs įkalinimo įstaigoje, todėl jam reikia laiko priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų. Vis dėlto atsižvelgimas išimtinai vien tik į kaltinamojo interesus pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra teisingai konstatuota, kad nuteistasis veikė tyčia, civilinei ieškovei UAB „L.“ turtinė žala yra padaryta būtent neteisėtais E. G. veiksmais, pagrobiant jai priklausantį turtą. Šiuos veiksmus E. G. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, o tai suteikia pagrindą teigti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti neteisėto elgesio ir savo įpročių, jo elgesys darant nusikalstamas veikas yra dėsninga gyvenimo būdo išraiška. Iš viso to, kas aptarta, darytina išvada, kad nuteistasis E. G. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti.

37Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog E. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apygardos teismas daro išvadą, kad E. G. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. G.... 3. E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 4. UAB „L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. G.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. E. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d., apie 10.20 val., iš UAB... 7. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo... 8. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo... 9. Nuteistasis skunde atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog... 10. Dėl netinkamai paskirtos bausmės... 11. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog E. G. kaltė buvo įrodyta teisiamojo... 12. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas,... 13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 14. Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas advokatas Liudas Karnickas... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. G.... 17. I.... 18. Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1... 19. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, jog pirmosios instancijos... 20. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai... 21. Pažymėtina, jog BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3... 22. Įvertinęs tai, kad E. G., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį... 23. II.... 24. Dėl netinkamai paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų... 25. Nors E. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas,... 26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu,... 27. Apeliaciniame skunde prašoma švelninti nuteistajam E. G. paskirtą bausmę,... 28. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog E. G. nuo pat sulaikymo... 29. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde, kaip vieną iš... 30. III.... 31. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnio nuostatų taikymas)... 32. Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas nagrinėjamu atveju... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės... 34. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima... 35. Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės... 36. Sutiktina su pozicija, jog E. G. socializacijos procesas yra užtrukęs,... 37. Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti....