Byla 2A-658/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, trečiųjų asmenų E. A., V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1692-259/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. P. ir E. A. ieškinius atsakovams Č. D. ir R. D. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – Kauno miesto 5 notarų biuro notaras A. R. P., AB DnB Nord bankas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Kauno skyrius, UAB „SSPC“, UAB „Eniro Lietuva“, Apsaugos policijos skyrius prie Kauno VPK, UAB „Metalo prekyba“, AB „Lietuvos energija“, AB TEO LT, UAB „Ašva“, UAB „Kauno švara“, UAB „Neringos vanduo“, UAB „Šaltlita“, E. A., V. P., J. I., L. V., A. K., A. K., G. A., V. P., H. M., M. P., G. Š., R. A., J. R., J. D., J. B., D. M., D. R., A. S., V. T., A. P., R. L., R. Ž., V. T., E. K., V. J., J. R., M. V., A. D., A. O., B. R., R. C., J. P.. B. N., G. B., A. V., V. V., A. G., R. L., R. S., A. D., A. K., M. P., A. V., S. T., V. M., V. B., T. Č., V. M., L. M., Č. V., J. M., A. N., V. B., A. T., R. P., P. G., J. J., K. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ (UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reorganizuota, prijungiant ją prie UAB „Ladavas) 2009 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams Č. D. ir R. D., prašydamas CK 1.80, 1.82, 1.91, 1.92, 6.66, 6.68 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 22 d. tarp Č. bei R. D. ir AB „Kauno statybininkas“ dėl nekilnojamojo turto: patalpų nuo 1-60 iki 1-75 imtinai, 1-116, nuo 1-118 iki 1-125 imtinai, esančių Elektrėnų g. 8, Kaune, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ per atstovą – valdybos pirmininką R. B. pardavė Č. D. ir R. D. gamybines patalpas, nuosavybės teise priklausiusias AB „Kauno statybininkas“ už 200 000 Lt. Ieškovo teigimu, 2003 m. sausio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei sudaryta AB „Kauno statybininkas“ atstovo piktavališkai susitarus su R. ir Č. D., be to, sudaryta už akivaizdžiai per mažą kainą, nesant AB „Kauno statybininkas“ akcininkų susirinkimo sprendimo. Nurodė, kad pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai R. ir Č. D. įsipareigojo sumokėti bendrovei 200 000 Lt už patalpas iki 2003 m. liepos 1 d., o 2003 m. spalio 14 d. AB „Kauno statybininkas“ jau buvo iškelta bankroto byla. Šis nenaudingas bendrovei sandoris turėjo įtakos bendrovės nemokumui, patalpų pirkimo-pardavimo sandorio dalyvių piktavališką susitarimą patvirtina tą pačią dieną 2003 m. sausio 22 d. atsakovų išduotas įgaliojimas AB „Kauno statybininkas“ atstovui - valdybos pirmininkui R. B. pilnai disponuoti, valdyti ir tvarkyti R ir Č. D. vardu įsigytą turtą. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybę, kad 2003 m. sausio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ atstovas R. B. sudarė su atsakovais R ir Č. D. bendrovei nenaudingą sandorį, patvirtina pačios sutarties turinys – sutarties 1.1. punkte yra nurodyta parduodamo turto vertė – 903 656 Lt, t.y. 4 kartus didesnė, negu nustatyta sutartyje pardavimo kaina – 200 000 Lt, be to, su atidėtu 6 mėnesių sumokėjimo terminu. Nurodė, kad BAB „Kauno statybininkas“ administratorius privalėjo peržiūrėti visus sandorius, sudarytus per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo datos ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams arba turėjusių įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais pripažinimo, negaliojančiais, tačiau ieškiniu ginčijamas sandoris nebuvo administratoriaus peržiūrėtas, nes visi bendrovės dokumentai buvo paimti iš bendrovės baudžiamosios bylos dėl AB „Kauno statybininkas“ veiklos tyrimui. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje 2009 m. kovo mėnesį buvo nuteisti AB „Kauno statybininkas“ valdybos nariai, įskaitant ir valdybos pirmininką R. B., kuris neteisėtai pardavė ginčo turtą atsakovams.

5Tretieji asmenys V. P. ir E. A. 2009 m. gruodžio 18 d. pareiškė ieškinį atsakovams Č. D. ir R. D., kuriuo prašė CK 1.5, 6.2, 6.38, 6.39, 6.66, 6.67, 6.123, 6.127, 6.146 straipsnių pagirndu pripažinti 2003 m. sausio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ ir atsakovų Č. D. ir R. D. sudarytą nekilnojamo turto - gamybinių patalpų, esančių Elektrėnų g. 8, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; skirti LAB „Kauno statybininkas“ turto - gamybinių patalpų, esančių adresu Elektrėnų g. 8, Kaune, administratoriumi bankroto administratorių G. G.; taikyti restituciją natūra 2003 m. sausio 22 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi perleisto turto - gamybinių patalpų, esančių Elektrėnų g. 8, Kaune, atžvilgiu, perduodant šį turtą turto administratoriui disponuoti bei tenkinant trečiųjų asmenų E. A. ir V. P. kreditorinius reikalavimus, nukreipiant juos į 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą turtą; įpareigoti turto administratorių parduoti pritaikius restituciją grąžintas gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8,Kaune, ir iš gautų lėšų patenkinti LAB „Kauno statybininkas“ kreditorių reikalavimus 2008 m. balandžio 22 d. likvidavimo akte nurodyta kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, eilės tvarka. Tretieji asmenys nurodė, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, t.y. kreditorius gali nuginčyti skolininko sudarytą sandorį, kurio pastarasis neprivalėjo sudaryti, jei šie sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teigė, kad AB „Kauno statybininkas“ 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidus gamybines patalpas atsakovams buvo sumažintas įmonės mokumas, dėl ko šios įmonės bankroto metu nebuvo įmanoma pilnai atsiskaityti su jos kreditoriais. Atsižvelgdami į tai, būdami bankrutavusios įmonės kreditoriais, tretieji asmenys CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei prašo iš to išplaukiančių teisinių pasekmių - perleisto turto restitucijos taikymo.

6Trečiasis asmuo V. P. 2011 m. balandžio 15 d. pateikė teismui patikslintą ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pripažinus negaliojančia 2003 m. sausio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ ir atsakovų Č. D. ir R. D. sudarytą gamybinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra: 2003 m. sausio 22 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi perleisto turto - gamybinių patalpų, esančių adresu Elektrėnų g. 8. Kaunas, atžvilgiu; skirti šių gamybinių patalpų turto administratorių G. G., perduodant paskirtam turto administratoriui šias gamybines patalpas administruoti ir realizuoti - parduoti ir iš gautų pajamų patenkinti AB „Kauno statybininkas“ kreditorių reikalavimus pagal 2008 m. balandžio 22 d. AB „Kauno statybininkas“ likvidavimo aktą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų eiliškumo tenkinimo tvarka, o nesant galimybės taikyti restituciją natūra, taikyti restituciją pinigine kompensacija – priteisti trečiajam asmeniui V. P. iš atsakovų Č. D. ir R. D. 22 292,24 Lt kompensaciją.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Ladavas“ ieškinį atmesti; trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. P. ir E. A. ieškinį atmesti; priteisti atsakovei R. D. iš ieškovo UAB „Ladavas“ 2 629,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš trečiojo asmens V. P. atsakovei R. D. 1 419, 85 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš trečiojo asmens E. A. atsakovei R. D. 1 419, 85 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Ladavas“ 120,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą; priteisti iš trečiojo asmens V. P. 60,26 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; priteisti iš trečiojo asmens E. A. 60,26 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9Teismas byloje nagrinėjamą ginčo teisinį santykį kvalifikavo kaip ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais actio Pauliana, pareikštu atsakovams ginant savo buvusius ir nepatenkintus turtinius interesus baigtoje BAB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje, grindžiamą CK 6.66 straipsnio nuostatomis.

10Teismas nurodė, kad tokiam reikalavimui pateikti įstatymų leidėjas yra nustatęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pirminis ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“, ieškovas UAB „Ladavas“ ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nebuvo tiesioginiai AB „Kauno statybininkas“ kreditoriai, reikalavimo teises įgijo iš kitų kreditorių bankroto bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ su 4 357 158,19 Lt finansiniu reikalavimu buvo įtraukta kreditoriumi BAB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi, 2007 m. vasario 28 d. nutartimi jo reikalavimas buvo padidintas iki 4 455 070,78 Lt, E. A. su 64 390,56 Lt finansiniu reikalavimu ir V. P. su 94 010,37 Lt finansiniu reikalavimu – 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad 2008 m. balandžio 22 d. likvidavimo akte užfiksuota, kad liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 5 134 283,10 Lt sumai, įskaitant ir UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ 1 476 462,44 Lt (antros eilės) bei 66 577,02 Lt (trečios eilės), E. A. 16 381,71 Lt (trečios eilės) ir V. P. 22 292,24 Lt (trečios eilės) finansiniai reikalavimai.

11Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad BAB „Kauno statybininkas“ bankroto administratorius dėl ginčijamo 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sandorio revizavimo ar panaikinimo į teismą nesikreipė, pirminiai kreditoriai bankroto byloje ir pirminis ieškovas bei jo teisių perėmėjas ieškovas UAB „Ladavas“, taip pat tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus byloje, BAB „Kauno statybininkas“ bankroto bylos nagrinėjimo metu neturėjo teisės pareikšti savarankiško ieškinio dėl 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nes juos pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas atstovavo BAB „Kauno statybininkas“ administratorius. Teismas pažymėjo, kad po 2006 m. kovo 16 d., kai pirkimo-pardavimo sutartimi Č. D. ir R. D., atstovaujami R. B., pardavė gamybines patalpas S. S., nei įmonės bankroto administratorius, nei ieškovai jau neturėjo teisės ir formalios teisinės galimybės revizuoti įstatymo nustatyta tvarka 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nes šis turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui ir nebuvo actio Pauliana objektas, nes nepanaikinus 2006 m. kovo 16 d. sandorio, ginčas dėl 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties nebūtų sukėlęs ieškovams jokių teisinių pasekmių.

12Teismas sprendė, kad ieškovams ieškinio senaties eiga prasidėjo 2009 metų kovo mėnesio pradžioje, kai 2009 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo - Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2009 m. balandžio 22 d., teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Ladavas“ ieškinio senaties termino nagrinėjamoje byloje nepraleido. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys E. A. ir V. P. savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė 2009 m. gruodžio 18 d., kai, jų teigimu, sužinojo apie šią nagrinėjamą civilinę bylą, gavę procesinius dokumentus, iš kurių sužinojo apie įvykusį juridinį faktą, kad 2006 m. kovo 16 d. sandoris yra panaikintas. Teismas konstatavo, kad ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimai ieškinio senaties termino nagrinėjamoje byloje nepraleido.

13Teismas nesutiko su atsakovų argumentais ir prašymu taikyti ieškiniųų reikalavimams ieškinio senatį atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes, kada buvo patvirtinti ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais kreditoriniai finansiniai reikalavimai BAB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje, t. y. 2006-2007 metais, ir nuo to laiko prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Teismo teigimu, atsakovų poziciją nagrinėjamu klausimu paneigia tos faktinės aplinkybės, jog ieškovo UAB „Ladavas“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi, trečiųjų asmenų E. A. ir V. P. kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais tapo bankrutuojančios įmonės kreditoriais, 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo turtas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui S. S., o bankroto bylos nagrinėjimo metu juos pagal įstatymą atstovavo tik BAB „Kauno statybininkas“ administratorius, todėl darytina išvada, kad tuo laikotarpiu ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais savo teises ginti reiškiamu byloje teisiniu pagrindu galimybės neturėjo.

14Teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, kad buvusios BAB „Kauno statybininkas“ nėra, nes nėra ginčo dėl to, kad AB „Kauno statybininkas“ kaip juridinis asmuo yra likviduotas ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. išbrauktas iš Juridinių asmenų registro, todėl nagrinėjamu atveju nėra subjekto, kurio mokumas patenkinus ieškinį būtų atstatytas ar pagerintas ir tai sukeltų teisines pasekmes ieškovams. Teismas sprendė, kad ieškinių reikalavimai pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 22 d. tarp Č. bei R. D. ir AB „Kauno statybininkas“, vien todėl yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

15Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, o šioje byloje ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad jie turi galiojančią, neabejotiną, pagrįstą faktiniu ir teisiniu pagrindu reikalavimo teisę atsakovams Č. ir R. D., todėl ir šiuo pagrindu ieškiniai yra atmestini. Teismo teigimu, aplinkybė, kad baigtoje BAB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje liko nepatenkinta dalis ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais patvirtintų kreditorinių reikalavimų skolininkui BAB „Kauno statybininkas“, nesudaro pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra byloje įrodyta, kad atsakovai pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atliko neteisėtus veiksmus, nenustatyta jų kaltė dėl to fakto, jog kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje buvo patenkinti nevisiškai, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovų veiksmai sudarant ginčijamą sandorį lėmė faktą, kad ieškovui, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais nebuvo patenkinti kreditoriniai reikalavimai.

16Teismas nurodė, kad ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais byloje įrodinėjo, kad pardavimo sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei sudaryta AB „Kauno statybininkas“ atstovui R. B. piktavališkai susitarus su R. ir Č. D., sudaryta už akivaizdžiai per mažą kainą, nesant AB „Kauno statybininkas“ akcininkų susirinkimo sprendimo, tačiau išnagrinėjus bylą teisme šie ieškovų teiginiai nepasitvirtino. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Kauno statybininkas“ akcininkai ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2002 m. balandžio 15 d., metu nusprendė parduoti protokolo 2 punkte įvardintą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir atsakovų įsigytas patalpas. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų, kad atsakovai ir bendrovės atstovas sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningi. Teismas įvertino aplinkybę, kad 2002 m. balandžio 15 d. protokolu akcininkų susirinkimas buvo nusprendęs visą įvardintą bendrovės nekilnojamąjį turtą parduoti už 5 350 000 Lt, neišskaidant ir konkrečiai nenurodant, už kokią kainą turėjo būti parduodamos atsakovų įsigytos patalpos.

17Teismo teigimu, ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais teiginiai, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą nepasitvirtino. Teismas nurodė, kad nors bylos medžiaga patvirtina, jog šalys susitarė, kad atsakovams turtas parduodamas už 200 000 Lt, o turto vidutinė rinkos vertė yra 900 000 Lt, vien ta aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už susitarimo kainą, o ne už rinkos vertę, negali būti pagrindu konstatuoti susitariančių šalių nesąžiningumo ar piktavališko susitarimo, nes nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta ta aplinkybė, kad parduodamos patalpos buvo apleistos, keletą metų neeksploatuojamos, apirusios, jas įgiję atsakovai patalpas remontavo.

18Teismo vertinimu, nėra svarbi ta aplinkybė, kad buvęs bendrovės įgaliotinis R. B. po ginčijamo sandorio buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir nuteistas. Teismas nurodė, kad bylos duomenys ir prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovės įgaliotinis R. B. ir kiti UAB „Kauno statybininkas“ akcininkai pažeidė įstatymus ir buvo nuteisti ne dėl nekilnojamojo turto sandorių sudarymo, bet dėl to, kad piniginės lėšos, gautos už tuos sandorius, buvo pervestos į R. B. sąskaitą.

19Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovams atsakomybė galėtų būti kildinama deliktinės atsakomybės pagrindu. Nurodė, kad deliktinė civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik tokiu atveju, kai šalių susitarimu ar įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu būtų konstatuota atsakovų Č. ir R. D. kaltė ir žala padaryta ieškovui, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais, o nagrinėjamu atveju dėl 2003 m. sausio 22 d. sandorio sudarymo atsakovų Č. ir R. D. kaltė nekonstatuota.

20Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais teigdami, jog ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neįvardijo konkrečios materialinės teisės normos, kuriai prieštarauja ir kurios pagrindu atsakovų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris turėtų būti teismo pripažintas negaliojančiu, o išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė, kad ginčijamas byloje sandoris neatitiktų imperatyviai teisės normai.

21Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisakė ir dėl siūlomos taikyti restitucijos negalimumo. Teismas nurodė, kad byloje konstatavus, jog ginčijamas sandoris yra teisėtas, galiojantis, įvykdytas ir negali būti naikinamas ieškovų nurodomais pagrindais, restitucijos taikymo klausimas nekyla. Teismas pažymėjo, kad ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais siūlomas restitucijos būdas nėra galimas. Nurodė, kad trečiasis asmuo E. A. siūlė panaikinus pirkimo pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją, t.y. neatlyginti atsakovams turėtų turto įgijimo išlaidų, nes už turtą, įgytą pagal nesąžiningą sandorį, negali būti atlyginama, tačiau toks siūlomas restitucijos būdas neatitinka restitucijos prigimties ir šio instituto paskirties grąžinti šalis į pirmykštę būklę, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. pirkėjui grąžinti pinigus, o pardavėjui grąžinti turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog sandoris įvykęs, pagal jį yra atsiskaityta, pinigai panaudoti, pardavėjas juridinis asmuo yra pasibaigęs, sprendė, kad jokių faktinių prielaidų ir teisinių pagrindų taikyti restituciją natūra nėra.

22Teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais siūlymą pripažinus negaliojančia ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir skirti LAB „Kauno statybininkas“ turto - gamybinių patalpų, administratoriumi bankroto administratorių, perduoti šį turtą turto administratoriui disponuoti bei patenkinti trečiųjų asmenų E. A. ir V. P. kreditorinius reikalavimus, nukreipiant juos į 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą turtą; įpareigoti turto administratorių parduoti pritaikius restituciją grąžintas gamybines patalpas ir iš gautų lėšų patenkinti LAB „Kauno statybininkas“ kreditorių reikalavimus 2008 m. balandžio 22 d. likvidavimo akte nurodyta kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, eilės tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „Kauno statybininkas“ bankroto byla yra pasibaigusi, bankrutavusi įmonė likviduota, konstatavo, jog nei pagal bendrąsias tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas , nei pagal specialiąsias teisės normas įstatymo leidėjo nėra numatyta galimybė, tvarka ir procedūros, nesant iškeltai bankroto bylai, vykdyti bankroto procedūras, pardavinėti nesančios įmonės turtą, nesantiems įmonės kreditoriams, kad patenkinti baigtoje bankroto byloje likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus.

23Teismas laikė nepagrįstu ir trečiojo asmens V. P. prašymą priteisti iš atsakovų Č. D. ir R. D. 22 292,24 Lt kompensaciją, kadangi galiojančios prievolės atsakovai V. P. neturi, 22 292,24 L dydžio V. P. nepatenkintas BAB „Kauno statybininkas“ bankroto byloje kreditorinis reikalavimas negali būti priteisiamas iš atsakovų neįrodžius tokio reikalavimo pagrįstumo.

24Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

25Teismas nurodė, kad iš ieškovo UAB „Ladavas“, pareiškusio byloje vieną ieškinį, priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų ir iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A., pareiškusių byloje antrą ieškinį, priteistina po ¼ dalį bylinėjimosi išlaidų.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ladavas“, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, E. A., V. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra galimybės pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį actio Pauliana pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju nėra subjekto, kurio mokumas, patenkinus ieškinį, būtų atstatytas ar pagerintas ir tai sukeltų teisines pasekmes ieškovams. Skolininko asmens buvimas ar nebuvimas nėra laikytinas esmine actio Pauliana taikymo aplinkybe, priešingu atveju būtų paneigiamas pagrindinis actio Pauliana instituto tikslas – kreditoriaus pažeistų interesų gynyba. Be to, vadovaujantis bendraisiais civilinėje teisėje galiojančiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant kreditorių interesų gynimo nuo nesąžiningų skolininko ir trečiųjų asmenų veiksmų, neturėtų būti suabsoliutinami šio instituto įgyvendinimo formalūs būdai, įskaitant skolininko asmens buvimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į viešąjį interesą - bankroto bylos, kuriose dėl jiems neįvykdytų prievolių dalyvauja įmonės darbuotojai, reikšdami reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, valstybės institucijos, administruojančios valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mokesčių mokėjimą, ir kiti viešosios teisės normomis reguliuojamų santykių subjektai, yra susijusios su viešuoju interesu.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, jog jie turi galiojančią neabejotiną pagrįstą faktiniu ir teisiniu pagrindu reikalavimo teisę atsakovams. Teismas neįvertino, kad apeliantai neturėjo įrodinėjimo pareigos dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantų reikalavimo teisė į atsakovus buvo grindžiama actio Pauliana institutu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad, remiantis CK 6.66 straipsniu, kreditorius turi įrodyti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ne į trečiuosius asmenis, su kuriuo skolininkas sudaro actio Pauliana ginčijamą sandorį, o į skolininką. Teismas neįvertino to, kad LAB „Kauno statybininkas“ 2008 m. balandžio 22 d. likvidavimo akte tarp nurodytų kreditorių, kurių kreditoriniai finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti, įvardijami ir apeliantai, kas patvirtina, kad šie asmenys turi neabejotiną reikalavimo teisę, be to, kadangi prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, apeliantų reikalavimo teisė yra galiojanti. Taip pat akivaizdu, kad prievolė atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais nėra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, o pripažinus negaliojančia 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją ši prievolė taptų vykdytina.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai neįrodė, jog atsakovai ir AB „Kauno statybininkas“ atstovas R. B. 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog turtas buvo parduotas už susitarimo kainą o ne už rinkos vertę, negali būti pagrindu konstatuoti susitariančių šalių nesąžiningumo ar piktavališko susitarimo. Tokia teismo išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria atsakovų, atstovaujamų R. B., ir S. S. 2006 m. kovo 16 d. tų pačių gamybinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, buvo išaiškinta, kad pardavus šį ginčo turtą už 5,5 karto mažesnę kainą, buvo veikta prieš atstovaujamojo interesus, o turto pirkėja, būdama protingu asmeniu, privalėjo suvokti, jog, sudarydama sandorį, kuriuo parduodamas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas už daug mažesnę negu toje pačioje sutartyje nurodytą rinkos kainą, ji pažeidžia parduodamo turto savininkų teises. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalių ginčo nagrinėjimo teisme metu atsakovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš R. B. ir S. S., kuriuo atsakovai reikalavo prisiteisti netiesioginę žalą, apskaičiuotą atsižvelgiant į jų negautas pajamas iš šių gamybinių patalpų dėl atsakovų prarastos galimybės šias gamybines patalpas nuomoti, kuriame atsakovai nurodė, kad R. B., parduodamas patalpas 12,8 karto pigiau, veikė priešingai atstovaujamųjų interesams, nes šis atsakovų pareiškimas turėjo būti taikomas ir ginčijamos 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria tas pats turtas buvo perleistas už tą pačią daugiau nei kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą, atžvilgiu kaip atsakovų nesąžiningumo įrodymas CK 6.67 straipsnio prasme. Teismas nepagrįstai nelaikė svarbia aplinkybės, kad buvęs AB „Kauno statybininkas“ įgaliotinis R. B. po ginčijamo sandorio buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir nuteistas, nes buvo nuteistas ne dėl nekilnojamojo turto sandorių sudarymo, bet dėl to, kad piniginės lėšos, gautos už tuos sandorius, buvo pervestos į R. B. sąskaitą. R. B. buvo nuteistas pagal BK 208 straipsnį, t.y. už skolininko nesąžiningumą. Taigi, pati baudžiamosios normos formuluotė patvirtina, kad asmuo, atstovavęs skolininką, buvo nesąžiningas, be to, remiantis BK 208 straipsnio 2 dalimi, nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad R. B. dėl AB „Kauno statybininkas“ sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas perleido – nepateisinamai pigiai pardavė turtą - gamybines patalpas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
  4. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantų prašymą apklausti E. R. ir R. B., nors iš Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarimo matyti, kad šie asmenys galėjo duoti vertingų paaiškinimų, susijusių su atsakovų ir skolininko nesąžiningumu.
  5. Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškiniuose nenurodyta kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja ginčijama 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Tiek CK 1.5 straipsnyje numatyti ir ieškiniuose nurodyti bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, tiek actio Pauliana instituto normos, numatančios skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningai sudaryto ir kreditoriaus teises pažeidžiančio sandorio negaliojimą yra imperatyvios, todėl sandoris, prieštaraujantis šioms normoms, yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad restitucija negalima, nes sandoris yra įvykęs, pagal jį atsiskaityta, pinigai panaudoti, o pardavėjas juridinis asmuo pasibaigęs. Restitucijos taikymui aplinkybė, kad sandoris yra įvykdytas, neturi reikšmės, priešingai – restitucijos paskirtis yra grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio, pripažinto negaliojančiu, sudarymo, kas įgyvendinama kiekvienai šaliai grąžinant viena kitai viską ką jos buvo perdavusios vykdant sutartį. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad remiantis CK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai tam tikrų faktinių civilinių teisinių santykių nereguliuoja konkrečios civilinės teisės normos, įtvirtintos teisės norminiuose aktuose, tokie civiliniai teisiniai santykiai yra sureguliuojami taikant įstatymo arba teisės analogiją, todėl restitucija taip pat galėjo būti taikoma nors ir nėra civilinės teisės normų, kurios tiesiogiai reguliuotų atvejį, kai pradinis turto savininkas nėra išlikęs, o kadangi šiuo atveju panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų ar civilinės teisės institutų nėra, todėl teisės spraga turėjo būti pildoma pagal teisės analogiją – taikant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad restitucija kompensacija yra taip pat negalima, nes atsakovai neturi galiojančios prievolės apeliantams. Apeliantai turi reikalavimo teisę kaip AB „Kauno statybininkas“ kreditoriai, be to, pagal actio Pauliana institutą kreditoriai negali turėti reikalavimo teisių tiesiogiai į trečiuosius asmenis, su kuriais skolininkas sudaro kreditorių teises pažeidžiantį sandorį, priešingu atveju, kreditoriai kreiptųsi su ieškiniu tiesiai į tokius trečiuosius asmenis, o ne gintų savo teises reikšdami actio Pauliana.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. D., R. D. prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Atsakovų teigimu, actio Pauliana taikymas likviduoto juridinio asmens interesais negalimas, ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Nors apeliantai teigia, kad prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, tokie teiginiai nėra pakankamai pagrįsti. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Šiuo atveju įstatymai nenumato likviduotos dėl bankroto įmonės –skolininko – prievolių perdavimo kitiems asmenims, todėl laikytina, kad apeliantų reikalavimo teisė yra negaliojanti, kadangi prievolė yra pasibaigusi. Atsakovai pažymi, kad apeliantai nėra LAB „Kauno statybininkas“ procesinių ir/ar materialinių teisių perėmėjai, savo procesinį interesą apeliantai kildino iš to, kad jie buvo LAB „Kauno statybininkas“ kreditoriais ir turi nepatenkintų finansinių reikalavimų, tačiau likviduotos dėl bankroto įmonės ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės kreditorius, turintis nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, nėra likviduotos įmonės teisių perėmėjas. Kadangi juridinis asmuo LAB „Kauno statybininkas“ yra likviduotas, o apeliantai nėra LAB „Kauno statybininkas“ teisių perėmėjai, jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atsakovų teigimu, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi neapklausė liudytojais R. B. ir E. R.. R. B. ir E. R. veiksmai yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, visa baudžiamoji byla buvo prijungta prie civilinės bylos, dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas turėjo galimybę remtis baudžiamosios bylos medžiaga, todėl nebuvo procesinio poreikio apklausti šiuos asmenis liudytojais. Atsakovai pažymi, kad apeliantai nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes būtų paaiškinę R. B. ir E. R. ir kokią tai galėtų turėti reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui. Atsakovų nuomone, taip pat nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi nevertino Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarimo. Baudžiamoji byla, kurioje buvo nuteistas R. B. ir kiti asmenys, prijungta prie civilinės bylos, be to, apeliantai nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarime ir kokią tai galėtų turėti reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui. Atsakovai nurodo, kad apeliantai tiek procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme buvo nurodę, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijama sutartis prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis apeliantų argumentas deklaratyvus, kadangi apeliantai taip ir nenurodė, kokioms konkrečioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčijama sutartis. Atsakovų įsitikinimu, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl restitucijos taikymo, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl restitucijos negalimumo yra pagrįstos. Atsakovai nurodo, kad ieškinys turėjo būti atmestas ir todėl, kad apeliantai praleido terminą actio Pauliana reikšti.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.

32Byloje nustatyta, kad akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ 2002 m. balandžio 15 d. vykusiame ataskaitiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti bendrovės turtą, kurio vertė didesnė už 1/20 dalį įstatinio kapitalo, už 5 350 000 Lt, tame tarpe ir gamybines patalpas, kurių unikalus Nr. 19/967-0066-02-5:0001, su priklausiniais, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune. 2003 m. sausio 22 d. sudaryta sutartimi AB „Kauno statybininkas“ pardavė, o atsakovas Č. D. už 200 000 Lt nupirko gamybines patalpas, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-60 iki 1-75 imtinai, 116 ir nuo 1-117 iki 1-125 imtinai, kurių unikalus numeris: 19/967-0066-02-5:0001, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune. Sutartyje nurodyta, kad statinių vidutinė rinkos vertė yra 903 656 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 200 000 Lt iki 2003 m. liepos 1 d., kad parduodamos patalpos yra įkeistos keturiems asmenims, kreditoriams. 2003 m. sausio 22 d. priėmimo - perdavimo aktu nupirktos patalpos buvo perduotos pirkėjui. 2003 m. sausio 23 d. apie šį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį jį patvirtinęs notaras pranešė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

33Atsakovas Č. D. už 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas AB „Kauno statybininkas“ patalpas yra atsiskaitęs, jis sumokėjo į AB „Kauno statybininkas“ kasą 2003 m. sausio 24 d. – 30 000 Lt, 2003 m. sausio 28 d. – 40 000 Lt, 2003 m. vasario 3 d. – 70 000 Lt ir 2003 m. vasario 19 d. – 60 000 Lt. Nekilnojamojo turto registre Č. D. ir R. D. nuosavybės teisės į 2003 m. sausio 22 d. sutartimi įgytas gamybines patalpas įregistruotos 2003 m. kovo 27 d.

342003 m. sausio 22 d, atsakovai Č. D. ir R. D. išdavė R. B. įgaliojimą naudoti, valdyti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgytas gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune.

352003 m. kovo 18 d. Č. D. ir R. D. pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui brangų turtą įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją kartu su ja ir Č. D. 2003 m. kovo 13 d. paaiškinimą, kad gamybinės patalpos pirktos už kainą mažesnę nei vidutinė rinkos vertė, nes patalpos buvo 13 metų nešildomos, kiaurais stogais, išdaužytomis betoninėmis grindimis.

362003 m. sausio 22 d. sudaryta sutartimi AB „Kauno statybininkas“ pardavė UAB „Senukų statybos paslaugų centras“ už 5 150 000 Lt gamybines patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-15 imtinai, nuo 1-26 iki 1-59 imtinai, nuo 1-89 iki 1-115 imtinai ir 1- 117, kurių unikalus numeris: 19/967-0066-02-5:0001, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune. 2003 m. sausio 22 d. priėmimo-perdavimo aktu nupirktos patalpos buvo perduotos pirkėjui.

372006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Č. D. ir R. D., atstovaujami R. B., pardavė gamybines patalpas, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-60 iki 1-75 imtinai, 116 ir nuo 1-117 iki 125 imtinai, kurių unikalus numeris: 19/967-0066-02-5:0001, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune, už 200 000 Lt S. S.. Civilinėje byloje pagal Č. D. ir R. D. pareikštą ieškinį R. B. ir S. S. dėl sutarties panaikinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu ši pirkimo - pradavimo sutartis pripažinta negaliojančia, kadangi R. B., sudarydamas Č. ir R. D. vardu jiems priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė sandorį, prieštaraujantį Č. ir R. D. interesams, o pirkėja S. S. turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-13/2009 priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

382003 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei „Kauno statybininkas“. Bankrutuojančios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ kreditorių finansinius reikalavimus Kauno apygardos teismas patvirtino 2004 m. vasario 19 d. nutartimi, tarp jų: 3 162 340,72 Lt Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 1 177 Lt Kauno teritorinės muitinės, 86 165,69 Lt AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, 248,13 Lt AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Klaipėdos elektros tinklų, 34 418,93 Lt UAB „Mituva“, 5 234,28 Lt UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, 62 440,27 Lt AB „Novena“, 1 343,31 Lt UAB „Kauno liftai“, 30 721,27 Lt AB „Kauno dujotiekio statyba“, 33 669,29 Lt UAB „Kauno vandenys“, 94 010,37 Lt UAB „Schuco Vilnius“, 513 951,58 Lt darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais.

39AB „Kauno statybininkas“ kreditorių finansiniai reikalavimai ir jų patikslinimai buvo tvirtinami vėlesnėmis Kauno apygardos teismo sutartimis.

40AB Turto bankas pagal mokesčių reikalavimo perleidimo sutartis bei mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo aktus perėmė finansinius reikalavimus bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kauno statybininkas“: 2004 m. balandžio 16 d. iš Kauno teritorinės muitinės 1 177 Lt sumai, 2004 m. rugpjūčio 26 d. iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 3 162 340,72 Lt sumai, 2005 m. rugsėjo 22 d. iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1 098 163,71 Lt sumai ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 768,82 Lt sumai, 2006 m. rugsėjo 20 d. iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 97 912,68 Lt sumai, pagal reikalavimo perleidimo teisės sutartį 2005 m. birželio 30 d. perėmė iš Garantinio fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansinį reikalavimą 94 707,94 Lt sumai.

412006 m. spalio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius AB Turto bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 4 357 158,19 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2006 m. gruodžio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius AB Turto bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 97 912,68 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 86 413,82 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Mituva“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 34 418,93 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 5 234,28 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius AB „ITAB Novena“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 62 440,27 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Kauno liftai“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ reikalavimo teises į 1 343,31 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą.

422007 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius AB „Kauno dujotekio statyba“ perleido naujajam kreditoriui E. A. reikalavimo teises į 30 721,27 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą. 2007 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Kauno vandenys“ perleido naujajam kreditoriui E. A. reikalavimo teises į 33 669,29 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą.

  1. m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Schuco Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Schuco Vilnius”) perleido naujajam kreditoriui V. P. reikalavimo teises į 94 010,37 Lt BAB „Kauno statybininkas“ skolą.

43Po paminėtų reikalavimų teisių perėmimų Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi į BAB „Kauno statybininkas“ kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ su 4 357 158,19 Lt finansiniu reikalavimu ir patvirtintas finansinis reikalavimas, 2007 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ padidintas 4 455 070,78 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtinti kreditorių E. A. 64 390,56 Lt finansinis reikalavimas ir V. P. 94 010,37 Lt finansinis reikalavimas.

44Vykstant AB „Kauno statybininkas“ bankroto procesui buvo šaukiami ir vyko kreditorių susirinkimai, kuriuose be kitų klausimų buvo svarstomi ir klausimai susiję su bankrutuojančios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ sudarytais sandoriais iki bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo. 2006 m. balandžio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime administratorius informavo apie šioje byloje ginčijamą 2003 m. sausio 22 d. sandorį, o 2006 m. birželio 22 d. susirinkime administratorius informavo kreditorius, kad patikrino bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki nutarties iškelti bankroto bylą akcinei bendrovei „Kauno statybininkas“ įsiteisėjimo ir nenustatė sandorių, neatitinkančių galiojantiems įstatymams, bendrovės tikslams, taip pat turėjusių įtaką tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

452007 m. kovo 21 d. vykusiame bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ kreditorių susirinkime buvo pritarta administratoriaus pateiktam bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ likvidacinio balanso ir likvidavimo akto projektams, taip pat administratorius buvo įpareigotas patikslinti likvidavimo akto ir balanso projektus sumomis, gautomis už parduotą turtą bei išmokėtomis pagal kreditorių patvirtintą piniginių lėšų paskirstymą, be to, administratorius buvo įpareigotas, įvykdžius kreditorių 2008 m. kovo 21 d. susirinkimo nutarimus, pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ pabaigos, teismui pateikiant patikslintą likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą.

462008 m. balandžio 24 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ pabaigos, kartu su juo likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą. 2008 m. balandžio 22 d. likvidavimo akte užfiksuota, kad liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 5 134 283,10 Lt sumai, kurių tarpe UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ 1 476 462,44 Lt (antros eilės) bei 66 577,02 Lt (trečios eilės), E. A. 16 381,71 Lt (trečios eilės) ir V. P. 22 292,24 Lt (trečios eilės) finansiniai reikalavimai. 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Kauno apygardos teismas pripažino akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ veiklą pasibaigusią, ją likvidavus dėl bankroto. 2008 m. rugpjūčio 4 d. akcinė bendrovė „Kauno statybininkas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

47UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ 2009 m. spalio 15 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, reorganizavus ją prijungimo būdu prie UAB „Ladavas“.

48Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

49Dėl ieškinių reikalavimų

50Visi apeliantai reiškė actio Pauliana, pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal actio Pauliana institutą ir sprendimą priėmė dėl actio Pauliana. Apeliantas UAB „Ladavas“ (pradinis ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“) pradinį ieškinį pareiškė kaip netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, kurį patikslintu ieškiniu modifikavo į actio Pauliana, nors aiškiai išreikšto rašytinio atsisakymo nuo netiesioginio ieškinio ir nesuformulavo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamą ginčo teisinį santykį kvalifikuoja kaip actio Pauliana, o apeliantai savo apeliaciniame skunde taip pat pasisako tik dėl actio Pauliana, niekaip nepasisakydami dėl netiesioginio ieškinio.

51Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi actio Pauliana likviduoto juridinio asmens interesais negalimas ir taip pat ieškinys yra nepagrįstas.

52Dėl actio Pauliana likviduoto juridinio asmens interesais negalimumo

53Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą kad actio Pauliana likviduoto ir išregistruoto iš Juridinių asmenų registro juridinio asmens interesais negalimas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

54Civilinis procesas ginčo teisenoje grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys - ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškimas ieškinys).

55Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „ Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2009).

56Pagal civilinio proceso dvišališkumo principą, kuris taip pat reiškia, kad procese visada yra tik dvi šalys, nesvarbu, kad kiekvieną šalį gali sudaryti keli asmenys, actio Pauliana ginčijamas kreditoriaus skolininko su trečiuoju asmeniu sudarytas sandoris. Bylose, kuriose reiškiamas actio Pauliana, ieškovu yra skolininko kreditorius, o kita šalimi - atsakovais yra ginčijamo sandorio šalys - kreditoriaus skolininkas ir trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra hipotetinio atsakovo - ginčijamą sandorį sudariusio kreditoriaus skolininko - LAB „Kauno statybininkas“, kadangi LAB „Kauno statybininkas“ kaip juridinis asmuo yra likviduotas ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o Juridinių asmenų registro tvarkytojo VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenys vertintini kaip prima facie įrodymas.

57Kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš šio santykio, šiuo atveju dėl juridinio asmens likvidavimo, ir jeigu nėra teisių perėmimo, civilinis procesas negali prasidėti, o jau prasidėjęs procesas negali vykti toliau.

58Nors apeliantai teigia, kad prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, tokie teiginiai nėra pakankamai pagrįsti. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Šiuo atveju įstatymai nenumato likviduotos dėl bankroto įmonės - skolininko - prievolių perdavimo kitiems asmenims. Taigi apeliantų reikalavimo teisė yra negaliojanti, kadangi prievolė yra pasibaigusi.

59Apeliantai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006. Šia nutartimi remtis nėra pagrindo. Kasacinis teismas laikosi vienareikšmiškos pozicijos, jog kaip precedentu galima remtis ir procesinius dokumentus galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. L M., bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „ Viknata“ (buv. N. I. PĮ bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus AVA v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2009; ir kt.).

60Apeliantų nurodytoje kasacinėje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su individualia įmone, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir su jos savininku, kaip tos įmonės dalyviu ir laiduotoju pagal laidavimo sutartį, todėl bylų ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi.

61Apeliantai nėra LAB „Kauno statybininkas“ procesinių ir/ar materialinių teisių perėmėjai. Apeliantai savo procesinį interesą kildino iš to, kad jie buvo LAB „Kauno statybininkas“ kreditoriais ir turi nepatenkintų finansinių reikalavimų. Tačiau likviduotos dėl bankroto įmonės ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės kreditorius, turintis nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, nėra likviduotos įmonės teisių perėmėjas.

62LAB „Kaimo statybininkas“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-14-510/2008) apeliantai siekė atnaujinti procesą, tačiau Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsisakė atnaujinti bankroto bylą būtent tuo pagrindu, kad LAB „Kauno statybininkas“ yra likviduotas ir išbrauktas iš Juridinių asmenų registro, todėl bankroto procedūra yra baigta ir negali būti atnaujinta.

63Kadangi juridinis asmuo LAB „Kauno statybininkas“ yra likviduotas, o apeliantai nėra LAB „Kauno statybininkas“ teisių perėmėjai, jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

64Dėl ieškinio pagrįstumo

65CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

66Nagrinėjant bylą, atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl actio Pauliana taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3- 17/2006, nurodė keturias pagrindines actio Pauliana taikymo sąlygas: actio Pauliana institutui taikyti yra būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises; ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti; turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.

67Pagal CPK 178 straipsnį ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę įrodinėja tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, būtent apeliantai turėjo įrodyti sąlygas actio Pauliana taikymui, todėl apeliantų teiginys, esą apeliantai neturėjo įrodinėjimo pareigos įrodyti actio Pauliana, yra visiškai nepagrįstas.

68Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. Sutartis yra atlygintinė, todėl actio Pauliana galėtų būti taikomas tik nustačius abiejų sutarties šalių nesąžiningumą. Privatinėje teisėje sutarties šalies sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl pagal CPK 178 straipsnį būtent apeliantai turėjo įrodyti atsakovų nesąžiningumą.

69Rungtyniškumo principo esmę civiliniame procese sudaro tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o jo neįrodžius, ieškinys netenkinamas. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami - idem est non probari et non esse (kas neįrodyta ir ko nėra, yra vienas ir tas pats) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno AVMI v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002).

70Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai atsakovų nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

71Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga („Teismų praktika“, Nr. 29). Tačiau šia apžvalga kaip tokia tiesiogiai remtis negalima, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai, apžvalgos ir kt. yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 str., 346 str. 2 d. 2 p., 347 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008). Būtų galima, reikėtų remtis ne apžvalga kaip tokia, bet konkrečiomis precedentinėmis nutartimis, kurios minėtoje apžvalgoje cituojamos.

72Apeliantai nurodo, kad galioja CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi ginčijama sutartimi turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę, nei rinkos kainą.

73Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Nors apeliantai teigia, kad ginčijama sutartimi turtas buvo parduotas už 5,5 karto mažesnę, nei rinkos kainą, toks teiginys yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Ginčijama sutartimi parduoto turto rinkos kaina byloje nebuvo nustatinėjama. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį turto rinkos kaina nustatoma įstatymo nustatyta tvarka atliktoje turto vertinimo ataskaitoje. Apeliantai nepateikė į bylą turto vertinimo ataskaitos, kuri patvirtintų, kad sudarant ginčijamą sutartį turto vertė buvo didesnė, nei nurodyta sutartyje, taip pat nepateikė kitokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų. VĮ Registrų centras vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta masinio vertinimo metodu, neatsižvelgiant į individualias perleidžiamo turto savybes ir nenustatant jo individualios vertės.

74Taigi ginčijama sutartimi parduoto turto kaina buvo nustatyta sutarties šalių susitarimu, duomenų apie kitokią (didesnę) turto kainą apeliantai nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantai neįrodė sutarties šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos.

75Apeliantai, teigdami, kad ginčo sutartimi turtas buvo perleistas už mažesnę, nei rinkos kainą, ignoruoja akivaizdžią aplinkybę, kad per laikotarpį nuo ginčo patalpų įsigijimo 2003 m. sausio 22 d. iki 2006 m. kovo 16 d. atsakovai ginčo turto pagerinimui ir išlaikymui išleido palyginti dideles pinigų sumas. Kadangi ginčo patalpos yra valstybinės žemės sklype, atsakovai vien žemės mokesčio, nevertinant delspinigių ir kitų nedidelių sumų, sumokėjo 14443,94 Lt (4857,48 Lt už 2003 m.; 5299,07 Lt už 2004 m.; 4287,39 Lt už 2005 m.). Pagal 2004 m. birželio 15 d. rangos sutartį už remonto darbus atsakovai sumokėjo 8500 Lt. Be to, dalis ginčo patalpų remonto darbų buvo atliekama vadinamu ūkio būdu, atsakovo Č. D. lėšomis ir jėgomis. Taigi ginčo patalpos po jų įsigijimo buvo pagerintos. Pagerintos patalpas buvo nuomojamos UAB „SSPC“, o turto išnuomojimas patikimam nuomininkui ir nuolatinės pajamos iš patalpų nuomos taip pat padidino šių patalpų vertę. Be to, ir nuomininkas, pritaikydamas patalpas savo reikmėms ir jas eksploatuodamas, taip pat jas pagerino.

76Apeliantai apeliaciniame skunde ignoruoja visuotinai žinomą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto kainos nuo 2003 m. antros pusės didėjo iki 2008 m. vidurio. Taigi ginčo pastatų vertė per daugiau kaip tris metus nuo 2003 m. sausio 22 d. iki 2006 m. kovo 16 d. ženkliai padidėjo netgi nepriklausomai nuo įdėtų pagerinimų, o vien dėl pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje.

77Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas šios bylos atsakovų ieškinys tos bylos atsakovams R. B. ir S. S. dėl sutarties panaikinimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį, kuria šis sprendimas buvo paliktas nepakeistu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-275-555/2007). Apeliantai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nurodytoje civilinėje byloje inter alia buvo motyvuojamas tuo, kad nekilnojamasis daiktas - pastato, esančio Elektrėnų g. 8, Kaune, dalis buvo parduotas už 200 000 Lt, nors sutartyje buvo nurodyta vidutinė rinkos vertė 1 104 000 Lt, t. y. daugiau, kaip 5,5 karto viršijo sandorio kainą, ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad R. B. pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė prieštaraujantį atstovaujamųjų interesams sandorį. Apeliantų nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimas patvirtina, kad ginčijama sutartimi pastato dalis buvo parduota už pernelyg mažą kainą.

78Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas šioje byloje neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, nes toje byloje dalyvavo kitos šalys, buvo kitas ieškinio dalykas ir kitas ieškinio faktinis ir juridinis pagrindas.

79Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Vakario transportas“ v. UAB „SEB lizingas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-125/2009). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2004; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1-as notarų biuras ir kt., bylos Nr.3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., bylos Nr. 3K-3-191/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-130/2009).

80Apeliantų nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-555/2007 nebuvo aiškinamos ir nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo pastatų kaina 2003 m. sausio 22 d., o ginčas buvo nagrinėjamas dėl 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, todėl buvo vertinama perleisto turto perleidimo kainos ir rinkos kainos santykis turto perleidimo metu 2006 m. kovo 16 d., o ne kitu momentu.

81Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo ir kitą Kauno apygardos teismo civilinę bylą, kurioje įsiteisėjusiu 2010 m. kovo 23 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas šios bylos atsakovų ieškinys tos bylos atsakovams R. B. ir S. S. dėl nuostolių atlyginimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-294-390/2010). Tačiau apeliantų nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-294-390/2010 buvo sprendžiamas visai kitokio pobūdžio ginčas, joje iš viso nebuvo aptariamos aplinkybės, susijusios su turto kaina 2003 m. sausio 22 d., kadangi ieškinys buvo pareikštas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo už laikotarpį po 2006 m. kovo 16 d. dėl negalėjimo naudotis patalpomis.

82Apeliantai taip pat nurodo, kad buvęs LAB „Kauno statybininkas“ direktorius R. B. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuteistas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino R. B. nusikalstamų veiksmų, nes šios civilinės bylos atsakovai su R. B. ir jo bendrininkų nusikalstamais veiksmais savinantis LAB „Kauno statybininkas“ lėšas neturi nieko bendro. R. B. buvo nuteistas, tačiau jis buvo nuteistas ne už ieškiniu ginčijamos sutarties sudarymą ar skolininko nesąžiningumą ar apgaulę, tačiau pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su bendrininkais pasisavinimo ir/ar iššvaistė svetimą LAB „Kauno statybininkas“ turtą - lėšas - gautas iš UAB „SSPC“ už parduotus kitus pastatus, esančius Elektrėnų g. 8, Kaune.

83Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. 2K-78/2009 pažymėjo: „...sprendimas dėl turto, kuris nebuvo areštuotas, pardavimo, neprieštaravo įstatymams. Įstatymui prieštaravo tolesni akcininkų sprendimai ir jų išdavoje padaryti veiksmai... pinigus pervesti ne į AB „Kauno statybininkas“ sąskaitą o į vieno iš akcininkų - R. B. sąskaitą“. Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad patys sandoriai (tame tarpe ir ginčo sutartis) įstatymams neprieštaravo, o R. B. su bendrininkais buvo nuteisti už tai, kad pasisavinimo įmonės lėšas, gautas pagal vieną iš sandorių. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis atsakovai pagal ginčijamą sutartį mokėtinus 200 000 Lt įmokėjo į LAB „Kauno statybininkas“ kasą, kur pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, tai tų pinigų R. B. su bendrininkais nepasisavino.

84Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, kadangi neapklausė liudytojais R. B. ir E. R.. R. B. ir E. R. veiksmai yra įvertinti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, visa baudžiamoji byla buvo prijungta prie civilinės bylos, dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas turėjo galimybę remtis baudžiamosios bylos medžiaga, todėl nebuvo jokio procesinio poreikio apklausti šiuos asmenis liudytojais. Pažymėtiną, kad apeliantai nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes būtų paaiškinę R. B. ir E. R. ir kokią tai galėtų turėti reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui.

85Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi nevertino Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarimo. Kaip jau nurodyta, baudžiamoji byla, kurioje buvo nuteistas R. B. ir kiti asmenys, prijungta prie civilinės bylos. Be to, apeliantai nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarime ir kokią tai galėtų turėti reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui.

86Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, kadangi nevertino „kai kurių rašytinių įrodymų“. Apeliantai nenurodo, kokių konkrečių rašytinių įrodymų teismas neįvertino, todėl nėra galimybės ir reikalingumo pasisakyti dėl tokio nekonkretaus apeliacinio skundo argumento.

87Apeliantai tiek procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme buvo nurodę, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškiniu ginčijama sutartis prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą kad šis apeliantų argumentas deklaratyvus, kadangi apeliantai taip ir nenurodė, kokioms konkrečiomis imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčijama sutartis.

88Apeliantų minimi CK 1.5 straipsnio sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendro pobūdžio principai. Actio Pauliana instituto normos taip pat nėra imperatyvios, o yra dispozityvios, kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje naudojama formuluotė „kreditorius turi teisę ginčyti...“, 2 dalyje naudojama formuluotė „dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu... galima... „ Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas-jeigu vartojami tokie žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos techninio sporto draugija v. UAB „Pas Ąžuolą“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K- 3-432/2008.

89Apeliantai skunde neigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl restitucijos negalimumo.

90Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl restitucijos negalimumo yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad apeliantai prašo taikyti skirtingus restitucijos būdus, kurių kumuliacija yra neįmanoma. Apeliantas E. A. prašė taikyti vienašalę restituciją, nors sandoris dvišalis ir atlygintinis. Apeliantė E. P. prašė priteisti iš atsakovų 22292,24 Lt kompensaciją, nors atsakovai neturi jokios galiojančios prievolės apeliantams. Restitucija, skiriant LAB „Kauno statybininkas“ turto administratorių taip pat negalima, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, LAB „Kauno statybininkas“ yra likviduotas ir išregistruotas iš įmonių registro.

91Be to, restitucijos taikymo problema yra tik hipotetinė, kadangi atmetus ieškinį dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos klausimas nėra aktualus.

92Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

93Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

94Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pareiškė byloje ieškinį ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais taip pat pareiškė byloje ieškinį.

95Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo UAB „Ladavas“ atsakovui Č. D. 908 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, priteistina iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A. atsakovui Č. D. po 454 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

96Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo UAB „Ladavas“ į valstybės biudžetą 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, priteistina iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A. į valstybės biudžetą po 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

99Priteisti iš ieškovo UAB „Ladavas“ atsakovui Č. D. 908 Lt (devynis šimtus aštuonis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

100Priteisti iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A. atsakovui Č. D. po 454 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

101Priteisti iš ieškovo UAB „Ladavas“ į valstybės biudžetą 16 Lt (šešiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

102Priteisti iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A. į valstybės biudžetą po 8 Lt (aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ (UAB... 5. Tretieji asmenys V. P. ir E. A. 2009 m. gruodžio 18 d. pareiškė ieškinį... 6. Trečiasis asmuo V. P. 2011 m. balandžio 15 d. pateikė teismui patikslintą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo... 9. Teismas byloje nagrinėjamą ginčo teisinį santykį kvalifikavo kaip... 10. Teismas nurodė, kad tokiam reikalavimui pateikti įstatymų leidėjas yra... 11. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad BAB „Kauno statybininkas“... 12. Teismas sprendė, kad ieškovams ieškinio senaties eiga prasidėjo 2009 metų... 13. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais ir prašymu taikyti ieškiniųų... 14. Teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, kad buvusios BAB „Kauno... 15. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog... 16. Teismas nurodė, kad ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais... 17. Teismo teigimu, ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais... 18. Teismo vertinimu, nėra svarbi ta aplinkybė, kad buvęs bendrovės... 19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovams... 20. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais... 21. Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisakė ir dėl siūlomos taikyti restitucijos... 22. Teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo bei trečiųjų asmenų su... 23. Teismas laikė nepagrįstu ir trečiojo asmens V. P. prašymą priteisti iš... 24. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų su... 25. Teismas nurodė, kad iš ieškovo UAB „Ladavas“, pareiškusio byloje vieną... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ladavas“, tretieji asmenys, pareiškę... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. D., R. D. prašo apeliacinės... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11... 31. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl... 32. Byloje nustatyta, kad akcinės bendrovės „Kauno statybininkas“ 2002 m.... 33. Atsakovas Č. D. už 2003 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas... 34. 2003 m. sausio 22 d, atsakovai Č. D. ir R. D. išdavė R. B. įgaliojimą... 35. 2003 m. kovo 18 d. Č. D. ir R. D. pateikė Kauno apskrities valstybinės... 36. 2003 m. sausio 22 d. sudaryta sutartimi AB „Kauno statybininkas“ pardavė... 37. 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Č. D. ir R. D., atstovaujami R.... 38. 2003 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą... 39. AB „Kauno statybininkas“ kreditorių finansiniai reikalavimai ir jų... 40. AB Turto bankas pagal mokesčių reikalavimo perleidimo sutartis bei... 41. 2006 m. spalio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius AB... 42. 2007 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius... 43. Po paminėtų reikalavimų teisių perėmimų Kauno apygardos teismo 2006 m.... 44. Vykstant AB „Kauno statybininkas“ bankroto procesui buvo šaukiami ir vyko... 45. 2007 m. kovo 21 d. vykusiame bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno... 46. 2008 m. balandžio 24 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno... 47. UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ 2009 m. spalio 15 d.... 48. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 49. Dėl ieškinių reikalavimų... 50. Visi apeliantai reiškė actio Pauliana, pirmosios instancijos teismas ginčo... 51. Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi actio Pauliana likviduoto juridinio... 52. Dėl actio Pauliana likviduoto juridinio asmens interesais negalimumo... 53. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą kad actio Pauliana... 54. Civilinis procesas ginčo teisenoje grindžiamas dvišališkumu, kuriam... 55. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių dalyvavimo procese... 56. Pagal civilinio proceso dvišališkumo principą, kuris taip pat reiškia, kad... 57. Kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš šio... 58. Nors apeliantai teigia, kad prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to... 59. Apeliantai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 60. Apeliantų nurodytoje kasacinėje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję... 61. Apeliantai nėra LAB „Kauno statybininkas“ procesinių ir/ar materialinių... 62. LAB „Kaimo statybininkas“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo... 63. Kadangi juridinis asmuo LAB „Kauno statybininkas“ yra likviduotas, o... 64. Dėl ieškinio pagrįstumo... 65. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 66. Nagrinėjant bylą, atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą teismų... 67. Pagal CPK 178 straipsnį ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę įrodinėja tas,... 68. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo sąlygų actio... 69. Rungtyniškumo principo esmę civiliniame procese sudaro tai, jog kiekviena... 70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai atsakovų... 71. Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d.... 72. Apeliantai nurodo, kad galioja CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta... 73. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Nors apeliantai teigia, kad ginčijama... 74. Taigi ginčijama sutartimi parduoto turto kaina buvo nustatyta sutarties... 75. Apeliantai, teigdami, kad ginčo sutartimi turtas buvo perleistas už... 76. Apeliantai apeliaciniame skunde ignoruoja visuotinai žinomą aplinkybę, kad... 77. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių... 78. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo... 79. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kad tam tikras faktas būtų... 80. Apeliantų nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 81. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo ir kitą Kauno apygardos teismo... 82. Apeliantai taip pat nurodo, kad buvęs LAB „Kauno statybininkas“... 83. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų skyriaus... 84. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 85. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 86. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 87. Apeliantai tiek procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme buvo... 88. Apeliantų minimi CK 1.5 straipsnio sąžiningumo, teisingumo ir protingumo... 89. Apeliantai skunde neigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl... 90. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo... 91. Be to, restitucijos taikymo problema yra tik hipotetinė, kadangi atmetus... 92. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.... 93. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 94. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pareiškė byloje ieškinį ir... 95. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad... 96. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 98. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 99. Priteisti iš ieškovo UAB „Ladavas“ atsakovui Č. D. 908 Lt (devynis... 100. Priteisti iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A.... 101. Priteisti iš ieškovo UAB „Ladavas“ į valstybės biudžetą 16 Lt... 102. Priteisti iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., E. A....