Byla 2A-2329/2013
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IO projects“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-4319-275/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IO projects“ ieškinį atsakovui Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Ernst&Young Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Civitta“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „IO projects“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo viešajame pirkime ir prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl 2013 m. balandžio 23 d. pretenzijos Nr. S(13)-085 atmetimo, atsakovo sprendimą, kuriuo konkurso dalyvių techniniai pasiūlymai buvo įvertinti ekonominio naudingumo balais ir apie kurį ieškovui buvo pranešta atsakovo 2013 m. balandžio 10 d. CVP IS priemonėmis, bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovo konkursui pateikto techninio pasiūlymo vertinimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą „Informacinės sistemos dokumentacijos parengimo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 131113 (toliau - konkursas). Atsakovas numatė įsigyti MTEPIS dokumentacijos parengimo paslaugas (toliau - B paslaugos) ir MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugas (toliau - C paslaugos), kurių pirkime dalyvauja ieškovas. Atsakovas informavo ieškovą, kad įvertinus techninius pasiūlymus pagal konkurso sąlygų IX skyriuje nurodytus vertinimo kriterijus ieškovas yra trečioje vietoje. Ieškovas nesutiko su pateiktų techninių pasiūlymų vertinimo rezultatais, todėl pateikė pretenziją. Atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 6 atsakydamas į ieškovo pretenziją, nurodė, kad netenkina ieškovo prašymų ir pažymėjo, kad „Tiekėjo Pretenzija nebus nagrinėjama“. Ieškovas, susipažinęs su atsakovo pateikta informacija apie techninio pasiūlymo įvertinimą, yra įsitikinęs, kad pasiūlymas yra įvertintas pernelyg žemais balais, nes atsakovo pasitelkti ekspertai ieškovo pateikto pasiūlymo techninius duomenis įvertino mažiausiu balų, skirdami 46,30 balo iš 70 galimų. Be to, atsakovas nustatė neįprasti trumpą terminą iki vokų su kainomis atplėšimo - trumpiau nei 1 darbo diena, tuo apribodamas tiekėjų galimybes veiksmingai ginti savo interesus. Ieškovas pažymėjo, kad jo techniniame pasiūlyme (2 kriterijus) ne tik nustatyti projekto įgyvendinimo sėkmės kriterijai, bet ir pateikti trumpi svarbiausių jų įgyvendinimo priemonių aprašymai, t. y. nurodyta, kas ir kaip labiausiai prisidėtų prie sėkmingo projekto įgyvendinimo. Pateikta paslaugų teikimo strategija nėra abstrakti - joje aiškiai išskirti svarbiausi paslaugų teikimo etapai ir pateikti trumpi jų aprašymai su nuorodomis į pasiūlymo skyrius, kuriuose detalizuojami kiekvieno etapo metu numatomi atlikti darbai, jų įgyvendinimo metodikos ir svarbiausi rezultatai. Remiantis konkurso sąlygomis, 2 kriterijaus įvertinimas negali būti mažesnis nei 61-80 balų, nors ekspertų suminio įvertinimo suma yra 52,6 balo. Pasisakydamas dėl 3 kriterijaus 1 parametro, ieškovas nurodė, kad atsakovas plečiamai aiškina konkurso sąlygas, nes jose nėra numatytas reikalavimas aprašyti, pagrįsti metodikų suderinamumą ir taikymą kartu projekto tikslams pasiekti, todėl tai nelaikytina pasiūlyme pateiktos metodikos prieštaringumu ar trūkumu. Atsakovo veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes jis nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis paties nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Pasiūlyme aprašytos paslaugų teikimo metodikos ne tik paremtos visuotinai pripažintais standartais, tarptautinėmis metodologijomis ir veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir yra adaptuotos projekto aplinkai ir tikslams. Atsižvelgiant į tai, 3 kriterijaus 1 parametro įvertinimas negali būti mažesnis nei 81- 100 balų. Pasisakydamas dėl 4 kriterijaus 1 parametro - Darbų išdėstymo racionalumo, ieškovas atkreipė dėmesį, kad darbų tarpusavio sąsajos yra aiškiai aprašytos tiek paslaugų teikimo metodikoje, tiek paslaugų teikimo etapų aprašyme. Dokumentų derinimo procedūros aprašytos kokybės valdymo dalyje (Pasiūlymo 3.3.3 poskyris), todėl projekto darbų plane (Pasiūlymo 3.2.1 poskyris) atskirai neišskirtos. Projekto darbams skirtas laikas ir terminai yra labai aiškiai pagrįsti. Įvertinimas neturėtų būti mažesnis nei 81-100 balų. Paaiškindamas to paties kriterijaus 2 parametro - Koordinavimo ir kokybės valdymo plano racionalumas – duomenis, paaiškino, kad Pasiūlymo 3.3 poskyryje pateiktas koordinavimo ir kokybės valdymo planas, t. y. aprašytos ne tik numatomos naudoti komunikavimo priemonės, bet ir siūloma projekto organizacinė struktūra. Pasisakydamas dėl 4 kriterijaus 3 parametro - Projekto rizikos vertinimo pagrįstumas, ieškovas nurodė, kad suinteresuotų šalių suvaldymo rizikos Pasiūlyme yra išskirtos - tam identifikuoti net 3 skirtingi rizikos veiksniai. Todėl 4 kriterijaus 3 parametro įvertinimas neturėtų būti mažesnis nei 81-100 balų, tuo tarpu ekspertų suminio įvertinimo suma yra 62,5 balo. Atkreipė dėmesį, kad vienas ekspertas ieškovo pasiūlymui skyrė tik 20 balų įvertinimą, todėl ekspertinių įvertinimų santykinių nuokrypis, viršija 30 procentų ribą. Be to, atsakovo netinkamą ieškovo techninio pasiūlymo įvertinimą patvirtina ir ieškovo užsakymu atliktas nepriklausomas ekspertinis vertinimas, pagal kurį suminio visų kriterijų įvertinimo suma yra 63,85 balai lyginant su 46,30 balų pagal atsakovo ekspertų atliktą vertinimą. Pagal atsakovo pateiktą galutinį pasiūlymų vertinimą daugiausia balų surinko trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ pasiūlymas - 81,70 balų, t. y. 70 (kokybės balas) + 11,70 (kainos balas, pasiūlyta kaina 711 840,00 Lt). Šiuo atveju atsakovas UAB „Ernst & Young Baltic“ techniniam pasiūlymui skyrė balų sumą lygią maksimaliai 70 balų sumai, tačiau šio teikėjo pasiūlyta kaina yra daugiau kaip 2,5 karto didesnė už UAB „Civitta“ pasiūlytą kainą - 274 999,12 Lt ir daugiau kaip 1,5 karto didesnė už ieškovo pasiūlytą kainą - 417 450,00 Lt. Tokie neracionalūs atsakovo vykdomo pirkimo rezultatai galimi tik todėl, kad atsakovas nustatė santykinai labai mažą pasiūlymo kainos lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime - tik 30.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko atsakovo 2012 m. gruodžio 20 d. skelbto vykdomo atviro konkurso „Informacinės sistemos dokumentacijos parengimo ir priežiūros paslaugos“ vertinimą ir išvadose nurodė, jog pastabos dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymo neturi įtakos pirkimo rezultatams ir neprieštaravo, kad atsakovas tęstų II Pirkimo objekto dalies procedūras. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. raštu atsakovas buvo įpareigotas pateikti ieškovo prašomus išreikalauti dokumentus - viešojo pirkimo komisijos posėdžių, vykdant konkurso „Informacinės sistemos dokumentacijos parengimo ir priežiūros paslaugos“ procedūras, protokolus bei kitus atsakovo viešojo pirkimo komisijos ar ekspertų parengtus dokumentus, susijusius su konkurso pasiūlymų techninių duomenų vertinimu. Atsakovui pateikus šiuos įrodymus, ieškovas pateikė naujus argumentus dėl ieškinio pagrindo, nurodydamas trūkumus ekspertams S. B. , L. L. , D. L. , P. P. ir J. S. vertinant ieškovo pasiūlymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui įvardijus ieškovo pasiūlymo trūkumus ir informavus apie laimėtojo pasiūlymo pranašumus, teismas neturėjo įrodymų išvadai, kad vertinant ieškovo pasiūlymą, komisijos narių pastabos dėl jo trūkumų buvo nepagrįstos. Atsakovas Informavime apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas bei santykinius pranašumus nurodė, jog ieškovo pasiūlyme dėl 2 kriterijaus 1 parametro yra nereikšmingų trūkumų ar neatitikimų, sąlygotų nepakankamos projekto aplinkos ar techninės užduoties analizės. Kokie yra konkretūs pasiūlymo trūkumai nurodyta Tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketose. Pvz., ekspertas S. B. dėl ieškovo pasiūlymo trūkumų nurodė, jog jame nėra numatytas MTEPIS dokumentacijos derinimas su perkančiąja organizacija ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei visiškai nėra atsižvelgiama į labai svarbią šio projekto dalį MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo vykdymą bei su tuo susijusius aspektus, pavyzdžiui, pagalbą perkančiajai organizacijai MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo vykdymo metu, o sėkmingai neįgyvendinus MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo viso MITA įgyvendinimo projekto tikslai nebūtų pasiekti. Teismas darė išvadą, kad ekspertų nurodyti ieškovo pasiūlymo trūkumai nebuvo paneigti ieškovo paaiškinimais ar kitais įrodymais. Ieškovas teigia, kad remiantis konkurso sąlygomis, 2 kriterijaus – Paslaugų teikimo strategija, jos išsamumas ir nuoseklumas - įvertinimas negali būti mažesnis, nei 61-80 balų, o jo pasiūlymas buvo įvertintas pagal šį kriterijų 52,6 balo. Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“ numatyti skirtingi pasiūlymų vertinimo kriterijai 67.1 punkte - Pirmajai pirkimo daliai (A paslaugos ) ir 67.2 punkte - antrajai pirkimo daliai. Ekspertė D. L. ieškovo pasiūlymo 2 kriterijų įvertino 30 balų, toks vertinimas numatytas 67.2.2.1 punkte, vertinimo anketoje ekspertė aprašė priežastis, dėl ko taip vertino - jai kilo pagrįstas įtarimas, kad pasiūlymo atitikimas techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formalus, nepakankamai pagrįstas pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Ekspertė nurodė, jog Ūkio ministerija nevykdo projektų finansavimo, tai nepagrįstai nurodyta pasiūlyme. Tuo atveju, jei ieškovas byloje būtų pateikęs įrodymus, kurie paneigtų ekspertės nurodytus teiginius dėl trūkumų ieškovo pateiktame pasiūlyme, būtų pagrindas daryti išvadą, kad ekspertė nepagrįstai žemais balais įvertino ieškovo pasiūlymą, tačiau nesant tokių įrodymų, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog pasiūlymas būtų įvertinimas ne pagal Konkurso sąlygas. Konkurso sąlygų 67.2.3.1 punkte numatyta teisė įvertinti nuo 0 iki 40 balų pasiūlymą tuo atveju, jei kyla pagrįstas įtarimas, kad pasiūlymo atitikimas techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formalus, nepakankamai pagrįstas pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Pasisakydamas dėl 3 kriterijaus vertinimo, atsakovas kaip trūkumą ieškovo pasiūlyme nurodė tai, kad ieškovas aprašė, bet nepakankamai pagrindė metodų pasirinkimo kriterijus, pateiktose metodikose yra neesminių prieštaravimų, kaip metodikų tarpusavio suderinamumas ir taikymas kartu projekto tikslams pasiekti nėra pagrįstas ar aprašytas. Ieškovas teigia, kad konkurso sąlygose nėra numatytas reikalavimas aprašyti ir pagrįsti metodikų suderinamumą ir taikymą kartu, atsakovas keičia pirkimo dokumentų nuostatas ir vertina pateiktus pasiūlymus ne pagal vertinimo kriterijus. Konkurso sąlygose negali būti nurodyti paslaugų teikimo metodai, juos siūlyti ir nurodyti pasiūlyme turi tiekėjai pagal konkurso sąlygose nurodytą paslaugų rūšį. Tai, kad vertinimo komisija ieškovo pasiūlytus metodų pasirinkimo kriterijus įvertino kaip nepakankamai pagrįstus nėra laikytina reikalavimo, nenumatyto konkurso sąlygose, įvertinimu, nes trečiuoju vertinimo kriterijumi (T2 ) ir buvo nurodyta, jog bus vertinama pagal tai, kiek yra aiškūs, išsamūs ir pagrįsti paslaugų teikimo metodai. Konkursas rengiamas buvo MTEPIS dokumentacijos parengimo paslaugoms ir MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugoms įsigyti, todėl aprašyti paslaugų teikimo metodus buvo pretendentų pareiga, būtent aprašymai ir buvo pagrindu išrinkti tinkamiausią iš pretendentų. Teismas darė išvadą, kad ekspertų prerogatyva buvo įvertinti pateiktus paslaugų tiekimo metodų aprašymus, todėl padaryta išvada, kad ieškovas aprašė, bet nepakankamai pagrindė metodų pasirinkimo kriterijus, pateiktose metodikose yra neesminių prieštaravimų, kaip metodikų tarpusavio suderinamumas ir taikymas kartu projekto tikslams pasiekti nėra pagrįstas ar aprašytas, nėra reikalavimu atlikti tai, kas nebuvo numatyta konkurso sąlygose. Teismo nuomone, ieškovo prašymas panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo konkurso dalyvių techniniai pasiūlymai buvo įvertinti ekonominio naudingumo balais tuo pagrindu, kad pagal 4 kriterijų – Projekto įgyvendinamumas ir įgyvendinimo plano optimalumas, atmestinas, nes atsakovas nurodė trūkumus ieškovo pasiūlyme pagal šį kriterijų - pasiūlyme nėra pakankamai pagrįsta darbų tarpusavio sąsaja, atitinkanti darbų rezultatus, nėra numatytas dokumentų suderinamumas su perkančiąja organizacija ir suinteresuotomis šalimis ir kt. trūkumai, nurodyti ieškovui pateiktoje informacijoje apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas bei santykinius pranašumus. Daryti išvadą, kad visi trūkumai, kuriuos nurodė atsakovas, apibendrinęs ekspertų vertinimus, yra nepagrįsti, teismas neturėjo pagrindo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog ekspertų vertinimai neatitiko pateikto pasiūlymo turinio, jog išvados dėl trūkumų negalėjo būti nurodytos pagal pateikto pasiūlymo medžiagą. Ieškovas pateikė nepriklausomo eksperto Q. P. vertinimą, kuris ieškovo pasiūlymą įvertino 63,85 balais, tačiau teismas nematė pagrindo išvadai, kad atsakovo komisijos ekspertų vertinimai yra mažiau kvalifikuoti, nei šio eksperto. Be to, šis ekspertas nevertino laimėjusio Konkursą tiekėjo pasiūlymo, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad trečiojo asmens pasiūlymas nepagrįstai įvertintas aukštesniais nei ieškovo balais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigia, kad ekspertų neobjektyvumą, vertinant trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą, įrodo tai, jog trečiajam asmeniui buvo suteikti maksimalūs balai visų ekspertų. Šis argumentas atmestinas, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas subjektyviai, maksimalaus balo skyrimas vienam iš konkurso dalyvių visų komisijos narių, nėra aplinkybė, leidžianti daryti išvadą dėl komisijos šališkumo ir neobjektyvumo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl sudarytos viešųjų pirkimų komisijos nekompetentingumo, šališkumo ir subjektyvumo, nes nepateikti įrodymai, jog komisijos nariais negalėjo būti paskirti kurie nors asmenys, iš sudariusiųjų komisiją narių. Ieškovas nenurodė, kuriems VPĮ 16 straipsnyje esantiems reikalavimams neatitiko sudarytoje komisija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skiriant komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Atsakovas nurodė, jog iš komisijos nariais paskirtų asmenų 2/3 komisijos narių puikiai išmano pirkimo objekto specifinius aspektus. Tai, kad komisijos nariais buvo įtraukti ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir teisininkai bei finansų specialistas, negali būti pripažinta pažeidimu parenkant komisijos narius, nes nėra pagrindo išvadai, kad komisijos nariais turėjo būti tik informacinių technologijų specialistai, o kiti asmenys negali įvertinti pateiktų pasiūlymų dėl kvalifikacijos trūkumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog buvo apribotos tiekėjų galimybės veiksmingai ginti savo interesus, nustačius neįprastai trumpą - 1 dienos terminą iki vokų su kainomis atplėšimo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas pasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl pasiūlymo vertinimo, atsakovas, gavęs ieškovo argumentus dėl netinkamo techninio pasiūlymo vertinimo, pateikė atsakymą ieškovui ir tuo atveju, jei ieškovo argumentai būtų pripažinti pagrįstais, turėjo galimybę pakeisti priimtą sprendimą dėl pasiūlymo techninio įvertinimo. Taigi ieškovui buvo suteikta teisė ginti savo interesus, todėl vienos dienos termino iki vokų su kainomis atplėšimo nustatymas neapribojo ieškovo teisės ginti savo interesus vertinant konkurso rezultatus.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,IO projects“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismo motyvas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi konkurso vertinimą, nurodė, jog pastabos dėl Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų nesilaikymo neturi įtakos pirkimo rezultatams ir neprieštaravo, kad atsakovas tęstų II Pirkimo objekto dalies procedūras, neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. birželio 20 d. rašto Nr. 4S-2805 turinio. Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovo reikalavimų, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos neprieštaravimas dėl Konkurso procedūrų tęsimo negali būti pirmos instancijos teismo motyvu atmesti ieškovo ieškinį.
  2. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl netinkamo ieškovo pasiūlymo įvertinimo. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 17 d. pateikė paaiškinimus dėl naujai byloje pateiktų dokumentų, kurie vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovo ekspertų atliktas ieškovo techninio pasiūlymo vertinimas buvo neobjektyvus ir šališkas, be to, atsakovo pasitelkti ekspertai neturėjo reikiamos kompetencijos ir patirties tinkamai atlikti pasiūlymų vertinimą. Atsakovas nepagrindė, kodėl ekspertės D. L. atliktas ieškovo techninio pasiūlymo įvertinimas daugiau kaip 30 procentų skiriasi nuo kitų ekspertų vertinimo. Vertinant 2 kriterijaus 1 parametrą, atsižvelgiama į daugybę įvairių ieškovo pasiūlyme aprašytų ar neaprašytų/nepakankamai aprašytų aspektų (projekto tikslų, aplinkos ir probleminių sričių suvokimas, projekto įgyvendinimo sėkmės kriterijų nustatymas, siūlomos projekto vykdymo strategijos aiškumas, vientisumas, pagrįstumas ir pan.), o MTEP finansavimo sistemos išmanymas yra tik viena ne esminė sąlyga tinkamam konsultacinių paslaugų įgyvendinimui. Įvertinant pasiūlymą 30 balų, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad pasiūlyme aprašyti kiti siūlomų paslaugų teikimui gerokai svarbesni dalykai, tokie kaip projektu sprendžiamos problemos (1.2 poskyryje), viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimo specifika (1.3.1 poskyris), projekto finansavimo būdo keliami apribojimai (1.3.2 poskyris) ir pan. Ekspertės nurodytas trūkumas dėl tariamai neteisingo teiginio „MTEP veiklas vykdančius ūkio (verslo) subjektus remia Ūkio ministerija“ yra nepagrįstas, nes toks teiginys yra paimtas iš oficialios ES internetinės svetainės: http://europa.eu/voureurope/businesš/competina-throuqh-innovation/conductinq-research/lithuania/index It.htm).
  3. Teismo nepagrįsta išvada, kad ieškovas aprašė, bet nepakankamai pagrindė metodų pasirinkimo kriterijus, pateiktose metodikose yra neesminių prieštaravimų. Tokia teismo išvada nepaneigia ieškovo argumentų, kad atsakovas plečiamai aiškino konkurso sąlygas, nes jose nėra nenumatytas reikalavimas aprašyti ir pagrįsti metodikų suderinamumą ir taikymą kartu projekto tikslams pasiekti, todėl tai nelaikytina pasiūlyme pateiktos metodikos prieštaringumu ar trūkumu. Tokiu būdu pažeidžiami skaidrumo principai.
  4. Pasiūlyme aprašytos paslaugų teikimo metodikos ne tik paremtos visuotiniai pripažintais standartais, tarptautinėmis metodologijomis ir veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir yra adaptuotos projekto aplinkai ir tikslams. Į tai ekspertų vertinimo anketose neatsižvelgiama, visų, išskyrus vieno, ekspertų nurodyta, kad ,,pateiktos metodikos atitinka Perkančiosios organizacijos poreikius, tačiau jose yra neesminių prieštaravimų ar trūkumų“, bet konkretūs trūkumai nėra nurodyti. Teismas sprendime nurodė visiškai netinkamą motyvą, kad aprašyti paslaugų metodus buvo pretendentų pareiga, nes nėra ginčo, kad ieškovo pasiūlyme tokie metodai yra aprašyti, tačiau šiose sąlygose nėra reikalavimo dar ir pagrįsti metodų suderinamumą ir taikymą. Būtent į tai privalėjo atsižvelgti teismas.
  5. Teismas vien formaliai sprendime konstatuoja, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog ekspertų vertinimai neatitiko pateikto pasiūlymo turinio, jog išvados dėl trūkumų negalėjo būti nurodytos pagal pateikto pasiūlymo medžiagą. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai visiškai paneigia tokias teismo išvadas. S. B., L. L. D. L. , P. P. , J. S. ekspertiniai įvertinimai patvirtina, kad ieškovo techninis pasiūlymas buvo vertinamas tendencingai ir pateikti tokie vertinimo pagrindimai, kurie leidžia teigti, kad ekspertai neskaitė vertinamo pasiūlymo arba sąmoningai ignoravo pasiūlyme išdėstytą informaciją. Pvz., ekspertė D. L. 2 kriterijaus 1 parametrą įvertino 20 balų, tuo tarpu ekspertas S. B. tą patį parametrą įvertino jau 65 balais. Atsakovas nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis „Dėl Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ (Žin., 2008, Nr. 150-6150), kuriose nurodyta, kad „57. Jeigu kurių nors ekspertų įvertinimų santykiniai nukrypimai viršija 30 procentų, šių ekspertų prašoma pagrįsti jų pateiktus įvertinimus.“.
  6. Ieškovo techninio pasiūlymo vertinimą atliko ekspertas Q. P. , informacijos saugumo srityje dirba daugiau nei 10 metų, yra sertifikuotas informacijos saugumo vadovas, Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos ISACA, Lietuvos skyriaus valdybos narys - marketingo ir viešųjų ryšių direktorius. Pagal nepriklausomo eksperto atliktą ekspertinį ieškovo techninio pasiūlymo vertinimą suminio visų kriterijų įvertinimo suma yra 63,85 balai lyginant su 46,30 balų pagal atsakovo ekspertų atliktą vertinimą. Toks didelis balų skirtumas dar kartą patvirtina ieškovo abejonių dėl ekspertų kompetencijos, nešališkumo ir objektyvumo pagrįstumą.
  7. Teismas netinkamai vertino ieškovo argumentus dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos nekompetencijos, šališkumo ir subjektyvumo, ignoravo paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, kad konkurso sąlygų 67.1.2 ir 67.1.3 punktai netaikomi antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugos). Tokiu atveju tampa akivaizdu, kad atsakovas neteisėtai atliko techninių pasiūlymų antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugos) ekspertinį vertinimą, kadangi, kaip tvirtina pats atsakovas toks vertinimas nėra numatytas konkurso sąlygose. Draudimo keisti pirkimo dokumentų sąlygas nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą. Atsakovo viešojo pirkimo komisijos nekompetenciją rodo ir netinkamas informavimo pareigos vykdymas bei atsisakymas pateikti ieškovui jo prašomą informaciją ir dokumentus. Atsakovas tik po dviejų ieškovo pretenzijų (2013-04-10 ir 2013-04-17) pateikė jo pasiūlymo vertinimo balus ir paaiškinimus, tačiau atsisakė pateikti 2013 m. balandžio 23 d. pretenzijoje nurodytą informaciją bei dokumentus apie ekspertus, atlikusius pasiūlymų ekspertinius vertinimus, bei duomenis apie dėl ekspertų įvertinimų santykinių nukrypimų, kurie viršijo 30 procentų.
  8. Atsakovo pateikti duomenys apie viešųjų pirkimų komisijos narių patirtį ir kompetenciją neįtikina, kad ieškovo techninio pasiūlymo vertinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Techninių pasiūlymų duomenų vertinimui atsakovo pasitelkti ekspertai ieškovo pateikto pasiūlymo techninius duomenis įvertino mažiausiu balu skirdami 46,30 balo iš 70 galimų, nepagrindė savo vertinimų objektyviais argumentais, apsiribojo tik metodikos verčių perrašymu, net tais atvejais, kai nerasdavo jokių trūkumų.
  9. Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę dėl ekonominio naudingumo kriterijų lyginamojo svorio parinkimo, kuris rodo galimą atsakovo šališkumą ir suinteresuotumą vieno iš dalyvių laimėjimu pirkime. Pagal atsakovo pateiktą galutinį pasiūlymų vertinimą daugiausia balų surinko trečiojo asmens UAB ,,Ernst & Young Baltic“ pasiūlymas - 81,70 balų, t. y. 70 (kokybės balas) + 11,70 (kainos balas, pasiūlyta kaina 711 840 Lt). Šiuo atveju atsakovas trečiojo asmens techniniam pasiūlymui skyrė balų sumą, lygią maksimaliai galimai 70 balų sumai, t. y. šio trečiojo asmens pasiūlymas atsakovo nuomone yra praktiškai idealus, be jokių trūkumų, tačiau šio teikėjo pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 2,5 karto didesnė už UAB ,,Civitta“ pasiūlytą kainą - 274 999,12 Lt ir daugiau kaip 1,5 karto didesnė už ieškovo pasiūlytą kainą - 417 450 Lt. Tokie neracionalūs atsakovo vykdomo pirkimo rezultatai galimi tik todėl, kad atsakovas nustatė mažiausią įmanomą pasiūlymo kainos lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime - tik 30 (nors pirmoje pirkimo dalyje (A paslaugos) nustatė didesnį kainos lyginamąjį svorį - 40), o UAB ,,Ernst & Young Baltic“ techninį pasiūlymą įvertino maksimaliais balais - 70.
  10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui nustačius neįprastai trumpą vienos dienos terminą iki vokų su kainomis atplėšimo nebuvo pažeistos ieškovo teisės. Akivaizdu, kad per tokį neprotingai trumpą terminą, kurio praktikoje netaiko nei viena perkančioji organizacija, neįmanoma kokybiškai išnagrinėti atsakovo pateiktą informaciją apie techninių pasiūlymų vertinimo rezultatus ir parengti išsamios ir tinkamai motyvuotos pretenzijos. Atplėšus pasiūlymų vokus su kainomis, užtikrinti efektyvų atsakovo priimtų sprendimų peržiūrėjimą ir pakartotinį skaidrų, objektyvų ir nešališką dalyvių pasiūlymų techninį įvertinimą yra praktiškai nebeįmanoma.
  11. Teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka 2013 m. rugsėjo 3 d. posėdyje, neįteikęs ieškovui atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Ernst & Young Baltic“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimų, nors privalėjo tą padaryti pagal CPK 4231 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, todėl ieškovas nežinodamas apie teismo gautus tokius procesinius dokumentus negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.) iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
  12. Ieškovas teikia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 306 str. 1 d. 6 p.). Ieškovo įsitikinimu, teisingam teisinio ginčo išsprendimui yra būtina betarpiškai išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus (CPK 15 str.), sudaryti sąlygas interaktyvios pozicijos išreiškimui.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra prašo šio skundo netenkinti. Grįsdamas atsiliepimą atsakovas nurodo, kad:

  1. Ieškovas, cituodamas atsakovo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo dėl 2013 m. balandžio 23 d. pretenzijos Nr. S(13)-085 raštą („Tiekėjo pretenzija nebus nagrinėjama“), klaidina teismą. Atsakovas motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno ieškovo prašymo ir savo sprendimą dėl pretenzijos Nr.3, tiesiog paskutiniame sprendimo sakinyje atsakovas padarė gramatinę klaidą ir vietoj, žodžių „nebus tenkinama“ parašė „nebus nagrinėjama“.
  2. Teigdamas, kad „Atsakovas nustatė akivaizdžiai neprotingą mažiau nei vienos darbo dienos terminą, per kurį neįmanoma tinkamai parengti pretenziją ir apginti pažeistus tiekėjų interesus“, ieškovas vokų, su kainomis atplėšimo terminą tapatina su pretenzijos padavimo terminu. Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalimi, pretenziją ieškovas galėjo pateikti per 15 dienų nuo atsakovo pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Pabrėžtina, kad minėtas straipsnis tiekėjui suteikia galimybę teikti pretenziją bet kurioje viešojo pirkimo vykdymo stadijoje iki sutarties su laimėtoju pasirašymo dienos.
  3. Skunde apeliantas nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kodėl, jo nuomone, atsakovo viešųjų pirkimų komisija yra nekompetentinga.
  4. Ieškovo pasirinktas ekspertas negalėjo visapusiškai teisingai įvertinti pasiūlymo, kadangi IT paslaugos sudaro tik dalį pirkimo objekto (C paslaugos). Tuo tarpu B paslaugoms esminės yra ne IT žinios, o teisinės žinios ir viešųjų pirkimų išmanymas.
  5. Ieškovo pacituotame 57 punkte yra taip pat nurodoma, kad, jeigu dėl ekspertinių vertinimų pagrindimo procesas pernelyg ilgai užtruktų arba taptų pernelyg sudėtingas, šio pagrindimo galima neprašyti.
  6. Konkurso sąlygų 66-67 punktuose yra numatytas ekspertinis vertinimas, kuris skirtingai apibrėžiamas pirmajai pirkimo daliai (A paslaugoms) ir antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugoms).
  7. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas, pasisakydamas apie VPT sprendimą, pastarojo netraktavo įrodymu, kurio pagrindu atmetamas ieškovo ieškinys ir motyvuodamas konkrečių ieškovo reikalavimų nepagrįstumą VPT rašto neminėjo kaip motyvo.
  8. Žodinio bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nieko naujo nagrinėjamais klausimais pasakyti negalėtų, o žodžiu atkartoti procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, nėra tikslinga.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

14Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

16Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimo

17Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko atsakovo skelbto vykdomo atviro konkurso „Informacinės sistemos dokumentacijos parengimo ir priežiūros paslaugos“ vertinimą ir išvadose nurodė (1 t., 206-207 b. l.), jog pastabos dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymo neturi įtakos pirkimo rezultatams ir neprieštaravo, kad atsakovas tęstų II Pirkimo objekto dalies procedūras. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. birželio 20 d. rašto Nr. 4S-2805 turinio, be to, Viešųjų pirkimų tarnybos neprieštaravimas dėl konkurso procedūrų tęsimo negali būti pirmos instancijos teismo motyvu atmesti ieškovo ieškinį.

18Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, pastarojo netraktavo įrodymu, kurio pagrindu atmetamas ieškinys ir motyvuodamas konkrečių ieškovo reikalavimų nepagrįstumą Viešųjų pirkimų tarnybos rašto turinio neminėjo kaip motyvo. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba minėtame rašte nurodė, jog „Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Išvados 1-2 punktuose pateiktos pastabos dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymo neturėjo (I Pirkimo objekto daliai) ir neturi (II Pirkimo objekto daliai) įtakos Pirkimo rezultatams, neprieštarauja, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra tęstų II Pirkimo dalies procedūras“. Toks rašto turinys ir buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendime.

19Dėl atsakovo veiksmų vertinimo

20Apelianto teigimu, atsakovas pažeidė jo (ieškovo) teises bei materialinės teisės normas, nes tinkamai nepateikė prašomos informacijos bei, pasisakydamas dėl ieškovo 2013 m. balandžio 23 d. pretenzijos Nr. 3, nepagrįstai nurodė, kad pretenzija nebus nagrinėjama.

21Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui patikslinus savo prašymą dėl informacijos pateikimo, atsakovas suteikė ieškovo prašomą ir VPĮ nuostatoms leidžiamą pateikti informaciją, t. y. atsakovo viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą, suteikti ieškovui informaciją, nenurodant vertintojų tapatybės bei neidentifikuojant vertintojų pastabų (VPĮ 41 str. 5 d.). Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos dokumentų ir informacijos, susijusios su techninio pasiūlymo vertinimu, nepateikimas atitinkamam tiekėjui reiškia informavimo pareigos nesilaikymą ir skaidrumo principo pažeidimą. Perkančioji organizacija tiekėjams gali suteikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių pateikimas neprieštarauja VPĮ. Tuo atveju, jeigu VPĮ nurodo konkrečius subjektus, kuriems perkančioji organizacija gali suteikti informaciją ir tarp tų subjektų tiekėjai nėra paminėti, pastariesiems tokios informacijos perkančioji organizacija neturi teisės suteikti. VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas asmenų galinčių susipažinti su šia informacija ir tiekėjai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą.

22Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo sprendime nurodytų žodžių, jog pretenzija nebus nagrinėjama, pažymi, kad atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad tai – gramatinė klaida, nes vietoje žodžių „nebus tenkinama“ parašė „nebus nagrinėjama“. Ieškovas į šiuos atsakovo teiginius neatsižvelgė ir dėl jų apeliaciniame skunde nepasisakė, tiesiog atkartojo ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus. Ieškovo teiginių nepagrįstumą įrodo ir tai, kad atsakovas ieškovo pretenziją Nr. 3 išnagrinėjo, motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno ieškovo prašymo. Atsižvelgiant į atsakovo sprendimo, kurio motyvuojamoje dalyje yra naudojami žodžiai „nebus tenkinama“, turinį akivaizdu, kad, jeigu atsakovas pretenzijos Nr. 3 būtų nenagrinėjęs, tai ir sprendimo motyvai būtų ne kodėl atsisakoma pateikti prašomus dokumentus ir duomenis, o kodėl pretenzija Nr. 3 nėra nagrinėjama.

23Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo

24Bylos medžiaga atskleidžia, kad pirkimo objektas yra itin sudėtingas ir tiesiogiai susijęs su specifine atsakovo veiklos sritimi. Todėl tiekėjų pasiūlymų vertinimui buvo sudaryta šešių kompetentingų asmenų, galinčių vertinti būtent tokio pobūdžio pirkimo objekto pasiūlymus, komisija. Anot atsakovo, tokia apimtimi kokia planuojama E-mokslo vartų informacinė sistema pasaulyje alternatyvų neturi, šiuo metu yra įgyvendinami tik atskiri funkciniai moduliai, kurie nėra apjungti į vieningą sistemą. Pažymėtina, kad konkurso sąlygose yra nurodyta pasiūlymų vertinimo metodika, kuria privaloma vadovautis, kad būtų teisingai ir skaidriai apskaičiuoti pasiūlymų vertinimai. Konkurso sąlygų 67.2 punkte yra nurodytos pasiūlymų vertinimo skaičiavimo taisyklės, kuriomis privaloma vadovautis.

25Ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai vertino ieškovo pasiūlymo pagal 2 ir 3 kriterijų pirmą parametrus bei 4 kriterijaus parametrus.

26Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“ numatyti skirtingi pasiūlymų vertinimo kriterijai 67.1 punkte - pirmajai pirkimo daliai ir 67.2 punkte (1 t., 50-53 b. l.) – antrajai pirkimo daliai.

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog vertinant ieškovo pasiūlymą, komisijos narių pastabos dėl jo trūkumų buvo nepagrįstos. Atsakovas nurodė, jog ieškovo pasiūlyme dėl 2 kriterijaus 1 parametro yra nereikšmingų trūkumų ar neatitikimų, sąlygotų nepakankamos projekto aplinkos ar techninės užduoties analizės, priešingai nei teigia apeliantas, konkretūs ieškovo pasiūlymo trūkumai nurodyta Tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketose. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodyto eksperto S. B. komentarų dėl ieškovo pasiūlymo trūkumų, kur nurodyta, kad ieškovo pasiūlyme nėra numatytas MTEPIS dokumentacijos derinimas su perkančiąja organizacija ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei visiškai nėra atsižvelgiama į labai svarbią šio projekto dalį MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo vykdymą bei su tuo susijusius aspektus, pavyzdžiui, pagalbą perkančiajai organizacijai MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo vykdymo metu (sėkmingai neįgyvendinus MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešojo pirkimo viso MITA įgyvendinimo projekto tikslai nebūtų pasiekti). Apelianto minima ekspertė D. L. ieškovo pasiūlymo 2 kriterijų įvertino 30 balų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks vertinimas numatytas 67.2.2.1 punkte. Pažymėtina ir tai, kad konkurso sąlygų 67.2.3.1 punkte numatyta teisė įvertinti nuo 0 iki 40 balų pasiūlymą tuo atveju, jei kyla pagrįstas įtarimas, kad pasiūlymo atitikimas techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formalus, nepakankamai pagrįstas pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Vertinimo anketoje minėta ekspertė nurodė, kad jai kilo pagrįstas įtarimas, kad pasiūlymo atitikimas techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formalus, nepakankamai pagrįstas pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad nesant įrodymų, kurie paneigtų ekspertės nurodytus teiginius dėl trūkumų ieškovo pateiktame pasiūlyme, pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog pasiūlymas būtų įvertintas šališkai ar ne pagal konkurso sąlygas.

28Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad ieškovo pasiūlyme projekto kontekstas tik aptartas, tačiau išsamiai neišanalizuotas. Taip pat pagrindiniai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros probleminiai aspektai tik aptarti, tačiau neišanalizuoti ir nepagrįsti, įgyvendinamo projekto tikslai, uždaviniai ir sprendžiamos problemos iš esmės yra nurašyti iš viešai prieinamų šaltinių, nepateikiant detalesnės jų analizės ir pakankamai neatsižvelgiant į viso perkančiosios organizacijos įgyvendinamo projekto tikslus. Projekto įgyvendinimo sėkmės kriterijai vėlgi yra aprašyti neišsamiai ir nėra pagrįsti, pasiūlyme pateikta paslaugų teikimo strategija yra labai bendra, daugiau aprašanti paslaugų teikimo etapus ir jų metu atliekamas veiklas, paslaugų teikimo strategijoje neaptartos sąsajos su kitomis perkančiosios organizacijos įgyvendinamo projekto dalimis (iš bylos medžiagos matyti, kad paslaugos, kurios buvo pirktos šiuo projektu yra tik viena iš perkančiosios organizacijos įgyvendinamo projekto dalių).

29Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo kriterijaus vertinimo, turėjo pagrindą atsižvelgti į atsakovo nurodytus ieškovo trūkumus, tokius kaip tai, jog ieškovas aprašė, bet nepakankamai pagrindė metodų pasirinkimo kriterijus, pateiktose metodikose yra neesminių prieštaravimų, kaip metodikų tarpusavio suderinamumas ir taikymas kartu projekto tikslams pasiekti nėra pagrįstas ar aprašytas, nes trečiuoju vertinimo kriterijumi ir buvo nurodyta, jog bus vertinama pagal tai, kiek yra aiškūs, išsamūs ir pagrįsti paslaugų teikimo metodai. Taigi aprašyti paslaugų teikimo metodus buvo pretendentų pareiga, aprašymai ir buvo pagrindu išrinkti tinkamiausią iš pretendentų. Negalima nesutikti su atsakovo argumentais, kad beveik visos jo pasiūlyme nurodytos planuojamos taikyti metodikos buvo privalomos taikyti pagal techninės specifikacijos reikalavimus, o jų nurodymas pasiūlyme yra pateiktas praktiškai atkartojant techninės užduoties reikalavimus, nepagrindžiant kodėl ir kaip jos turėtų būti taikomos, kas nesuteikia aiškumo ir neparodo ar ieškovas iš esmės supranta kaip šias metodikas taikyti bei derinti tarpusavyje; pasiūlyme nurodytos konkrečios informacinės sistemos ir pateikti MTEPIS funkcionalumai yra tiesiog perrašymas to kas buvo nurodyta techninėje specifikacijoje MTEPIS funkcinėje architektūroje, nepateikiant jų išsamaus aprašymo, pagrindimo ir kitokios medžiagos; iš pasiūlymo nėra aišku, kodėl aprašytos metodikos buvo pasirinktos, be to, visi ieškovo pasiūlyme nurodyti teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybės informacinių sistemų kūrimą, jų dokumentacijos rengimą ir derinimą, informacijos saugumo valdymą, viešųjų pirkimų vykdymą ir pan., buvo nurodyti techninėje užduotyje kaip reikalavimas paslaugų teikėjui jais vadovautis, tačiau išsamesnio jų aprašymo ar taikymo pagrindimo ieškovas nepateikė. Kadangi pateiktos metodikos yra aprašytos neaiškiai ir neišsamiai, iš esmės nepagrindžiant jų taikymo bei jų tarpusavio derinimo, atsakovas turėjo pagrindą spręsti, kad metodikų aprašymuose yra aiškių trūkumų.

30Pasisakydamas dėl atsakovo pasiūlymo ketvirto kriterijaus prasme, atsakovas konstatavo, kad pasiūlyme nėra pakankamai pagrįsta darbų tarpusavio sąsaja, atitinkanti darbų rezultatus, nėra numatytas dokumentų suderinamumas su perkančiąja organizacija ir suinteresuotomis šalimis ir kt. trūkumai, nurodyti ieškovui pateiktoje informacijoje apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas bei santykinius pranašumus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad visi trūkumai, kuriuos nurodė atsakovas, yra nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog ekspertų vertinimai neatitiko pateikto pasiūlymo turinio, o išvados dėl trūkumų negalėjo būti nurodytos pagal pateikto pasiūlymo medžiagą. Ieškovo pasiūlyme pateiktame darbų vykdymo plane nėra numatytas projekto rezultatų deriniams nei su perkančiąja organizacija, nei su suinteresuotomis šalimis, nei su projekto partneriais, todėl atsakovas turėjo pagrindą teigti, jog plane nurodytų projekto veiklų vykdymo terminai yra pasiūlyti neatsižvelgiant į šias derinimui reikalingas laiko pastangas, taip pat teigti, kad pasiūlyme nėra pateiktas aiškus ir detalus paslaugų teikimo grafikas.

31Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pasiūlyme nėra pateiktas koordinavimo valdymo planas, o tik yra pateikiamos komunikavimo priemonės ir jų taikymo aprašymas. Kokybės valdymo planas nėra pakankamai orientuotas į projekto specifiką, nėra aprašyti komunikacijos principai ir sprendimų derinimo procedūros, ieškovo pasiūlyme pateiktas perkančiosios organizacijos ir projekto partnerių funkcijos ir atsakomybės aprašytos neišsamiai ir nepagrįstai, nurodytos komunikacijos valdymo priemonės yra aprašytos neišsamiai, nenurodant konkrečių komunikavimo atvejų ir su jais susijusių atsakomybių bei komunikavimo kanalų, koordinavimo ir kokybės valdymo planas aiškiai nesusietas su kitomis pasiūlymo dalimis, nėra paremtas projekto įgyvendinimo metodika. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta nuomone, kad ieškovo pasiūlyme specifiniai šiam projektui rizikos veiksniai nėra įtraukti į rizikos analizės dalį, nėra numatytos priemonės šių rizikos veiksnių valdymui, rizikos valdymo priemonės nėra aiškiai susietos su aprašyta projekto įgyvendinimo metodika ir paslaugų teikimo planu, projekto apimtyje nėra numatoma įsigyti IT infrastruktūros, nors yra numatoma įsigyti paslaugą - IT išteklių nuoma, kurios apimtys turės būti nustatytos MTEPIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų teikėjo, kai jis bus parinktas.

32Ieškovas nurodo, kad ekspertė D. L. 2 kriterijaus 1 parametrą įvertino 20 balų, tuo tarpu ekspertas S. B. tą patį parametrą įvertino jau 65 balais. Atsakovas nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis „Dėl Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ (Žin., 2008, Nr. 150-6150), kuriose nurodyta, kad „57. Jeigu kurių nors ekspertų įvertinimų santykiniai nukrypimai viršija 30 procentų, šių ekspertų prašoma pagrįsti jų pateiktus įvertinimus.“.

33Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo pacituotame 57 punkte yra taip pat nurodoma, kad, jeigu dėl ekspertinių vertinimų pagrindimo procesas pernelyg ilgai užtruktų arba taptų pernelyg sudėtingas, šio pagrindimo galima neprašyti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad minėtas punktas suteikia teisę pačiai perkančiajai organizacijai spręsti, ar yra tikslinga kreiptis į ekspertus paaiškinimo, juo labiau, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, patikrinusi šį viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų pažeidimų nerado.

34Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo atsakovo atliktą ieškovo pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovo pirkimo komisijos nariai teisingai skyrė atitinkamus vertinimus, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai šios išvados nepaneigia.

35Dėl ieškovo pateikto ekspertinio vertinimo

36Ieškovas nurodo, kad techninio pasiūlymo vertinimą atliko nepriklausomas ekspertas Q. P. , pagal šį vertinimą visų kriterijų įvertinimo suma yra 63,85 balai lyginant su 46,30 balų pagal atsakovo ekspertų atliktą vertinimą. Tai, apelianto nuomone, parodo atsakovo nešališkumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo komisijos ekspertų vertinimai yra mažiau kvalifikuoti, nei šio eksperto. Be to, šis ekspertas nevertino laimėjusio konkursą tiekėjo pasiūlymo, byloje nėra duomenų, jog jis turėjo galimybę susipažinti su pirkimo medžiaga, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo pasitelktas asmuo turėjo pakankamai duomenų pagrįstai ekspertinei išvadai padaryti, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens pasiūlymas nepagrįstai buvo įvertintas aukštesniais balais, nei ieškovo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo nurodomas ekspertas, įvertinęs ieškovo pasiūlymą, neįvertino šio pasiūlymo maksimaliais balais, todėl darytina išvada, kad trūkumų taip pat įžvelgė.

37Dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos

38Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ieškovo argumentus dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos kompetencijos, šališkumo ir subjektyvumo, ignoravo aplinkybę, kad konkurso sąlygų 67.1.2 ir 67.1.3 punktai netaikomi antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugos).

39Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Žin., 2006, Nr. 113- 4329) pateikiamos viešojo pirkimo procedūrų sąvokos (2.1. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas - tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. 2.2. Ekspertas - turintis specialių žinių ir patirties vertinamo objekto srityje fizinis asmuo, kurį perkančioji organizacija kviečia atlikti ekspertinį vertinimą. Šiose Rekomendacijose ekspertu vadinamas ir Viešojo pirkimo komisijos narys, jeigu jis dalyvauja ekspertiniame vertinime.2.3. Ekspertinis įvertinimas - reikšmė, kuria ekspertas įvertina pirkimo objekto savybes pagal vertinimo skalę. 2.4. Ekspertinis vertinimas - procesas, kurio metu ekspertai, remdamiesi savo žiniomis ir/patirtimi, taip pat vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi, įvertina tiekėjų pasiūlymuose nurodytų pirkimo objektų parametrus arba nustato ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, jų parametrus, kriterijų ir jų parametrų lyginamuosius svorius.).

40Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė, kad komisijos nariai nagrinėjamu atveju pasiūlymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir turimą kompetenciją ir pagal pirkimo dokumentuose numatytus vertinimo parametrus (konkurso sąlygų 67.2.4 - 67.2.8 p.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie viešųjų pirkimų komisijos šališkumą, neobjektyvumą ar nekompetentingumą, o, kaip pagrįstai atsileipime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, abstraktūs pasisakymai dėl komisijos narių kompetencijos teismų praktikoje laikytini niekiniais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2A-1609/2013).

41Pasisakydama dėl konkurso sąlygų 67.1.2 ir 67.1.3 punktų taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pasiūlymų vertinimo metodika yra nustatyta Konkurso sąlygų X skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“ (1 t., 53 b. l.). Konkurso sąlygų 66 punkte nurodoma, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Pasiūlymų vertinimo kriterijai yra reglamentuojami konkursų sąlygų 67 punktu, kurio 67.1 punktas taikomas pirmajai pirkimo daliai (A paslaugos) ir 67.2 punktas - taikomą antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugos). Sutiktina su atsakovu, kad konkurso sąlygų 66 punkte yra nurodytas būdas, kuriuo bus vertinami pasiūlymai - pagal ekonominio naudingumo kriterijus, o 67.2 punkte yra nurodyti patys pasiūlymų vertinimo kriterijai antrai pirkimo daliai. Tai, kad vertinant pasiūlymus bus vykdomas ekspertinis vertinimas yra nustatyta konkurso sąlygų 66 punkte nurodant pasiūlymų atrankos kriterijų (ekonominis naudingumas) bei detalizuojant vertinimo kriterijus ir nustatant balų apskaičiavimo formules, kas ir sudaro vertinimo metodiką. Todėl darytina išvada, kad konkurso sąlygų 66-67 punktuose yra numatytas ekspertinis vertinimas, kuris skirtingai apibrėžiamas pirmajai pirkimo daliai (A paslaugoms) ir antrajai pirkimo daliai (B ir C paslaugoms). Pažymėtina ir tai, kad konkurso sąlygų 67.1 punkte esantys 67.1.2-67.1.3 punktai nustato, kad perkančioji organizacija pirmajai pirkimo daliai (A paslaugos) atrinkti pasiūlymų techninių duomenų vertinimui pasitelks ekspertus, t. y. kad vertinimą atliks ne visi komisijos nariai, bet iš jų paskirti ekspertais (Rekomendacijų 45 p. „Ekspertinį vertinimą gali atlikti tiek viešojo pirkimo komisijos nariai, tiek perkančiosios organizacijos specialiai pakviesti asmenys“). Šių papunkčių 67.2 punkte nebuvimas tik nustato, kad antros pirkimo dalies (B ir C paslaugų) ekspertinis vertinimas vyksta įprasta teisės aktuose nustatyta tvarka, kai pasiūlymų techninius duomenis vertina visi komisijos nariai, o prireikus komisija gali papildomai pasitelkti ekspertus.

42Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygos numatė ieškovo galimybę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo konkurso sąlygų išaiškinimo, tačiau ieškovas dėl to nesikreipė. Ieškovas taip pat turėjo teisę ginčyti konkurso sąlygas. Ieškovo laikomos netiksliomis, nevienareikšmiškomis pirkimo sąlygos, susijusios su tiekėjų vertinimu bei kainos lyginamuoju svoriu, tokiomis jam turėjo būti nuo sąlygų išaiškinimo, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2241/2012).

43Dėl per trumpo termino iki vokų atplėšimo nustatymo

44Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. balandžio 10 d. raštu pranešė ieškovui ir kitiems tiekėjams apie tiekėjų II pasiūlymo dalies techninių pasiūlymų ekonominio naudingumo kokybės balus, taip pat informavo, kad antrų vokų (su pasiūlymo kaina) plėšimo procedūra vyks 2013 m. balandžio 11 d., 9 val. CVP IS priemonėmis (1 t., 113 b. l.). Apelianto nuomone, neįprastai trumpas nepilnai vienos dienos terminas iki vokų su kainomis atplėšimo pažeidė ieškovo teises.

45Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog minėtas terminas buvo nustatytas ne tik ieškovui, bet ir kitiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Be to, kaip pagrįstai nurodė tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija, nustatydama vokų su kainomis atplėšimo datą, nepažeidė nei VPĮ, nei kitų teisės normų ar konkurso sąlygų, nes jokie teisės aktai neapibrėžia konkretaus minimalaus vokų su kainomis plėšimo termino, kuriuo turėtų laikytis perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus ekonominio naudingumo būdu. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nors atsakovas planavo vykdyti vokų su kainomis plėšimo procedūrą 2013 m. balandžio 11 d., tačiau dėl pretenzijų pateikimo sustabdžius viešuosius pirkimus faktiškai šią procedūrą įvykdė tik 2013 m. balandžio 26 d. (1 t., 130 b. l.).

46Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kuo konkrečiai vienos dienos iki vokų atplėšimo termino nustatymas pažeidė ieškovo kaip tiekėjo teises ir kas būtų pasikeitę, jei šis terminas būtų nustatytas ilgesnis (CPK 178, 185 str.). Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas pasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl pasiūlymo vertinimo, o atsakovas, esant reikalui, turėjo galimybę pakeisti priimtą sprendimą dėl pasiūlymo techninio įvertinimo.

47Dėl atsakovo ir trečiojo asmens procesinių dokumentų pateikimo ieškovui

48Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantas, teigdamas, kad jam nebuvo įteikti visi atsakovo ir trečiojo asmens į bylą pateikti procesiniai dokumentai, nenurodo, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat nenurodo, kokių veiksmų ieškovas būtų ėmęsis, gavęs minėtus procesinius dokumentus ir neteigia, kad dėl šios aplinkybės klausimas iš esmės buvo išspręstas neteisingai. Be to, bylos šalis privalo domėtis vykdymo eiga, juo labiau, kad ieškovui buvo įteikta 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, pasiūlanti atsakovui ir trečiajam asmeniui pateikti prieštaravimus į 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovo pateiktus argumentus (2 t., 23 b. l.). Taigi, atsakovo7 ir trečiojo asmens dokumentų pateikimas apeliantui neturėjo būti siurprizinė aplinkybė ir vien faktas, kad atskirai apie šiuos dokumentus jam nebuvo pranešta, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

49Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

50Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Teismas šaliai, kuris naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „IO projects“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko atsakovo 2012 m.... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,IO projects“ prašo panaikinti teismo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Mokslo, inovacijų ir... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 14. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 15. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 16. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimo... 17. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Viešųjų... 19. Dėl atsakovo veiksmų vertinimo... 20. Apelianto teigimu, atsakovas pažeidė jo (ieškovo) teises bei materialinės... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui patikslinus savo prašymą dėl... 22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo sprendime nurodytų žodžių,... 23. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo... 24. Bylos medžiaga atskleidžia, kad pirkimo objektas yra itin sudėtingas ir... 25. Ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai vertino ieškovo pasiūlymo pagal 2... 26. Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“ numatyti skirtingi... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra... 28. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais... 29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo... 30. Pasisakydamas dėl atsakovo pasiūlymo ketvirto kriterijaus prasme, atsakovas... 31. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pasiūlyme nėra... 32. Ieškovas nurodo, kad ekspertė D. L. 2 kriterijaus 1 parametrą įvertino 20... 33. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį... 34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Dėl ieškovo pateikto ekspertinio vertinimo... 36. Ieškovas nurodo, kad techninio pasiūlymo vertinimą atliko nepriklausomas... 37. Dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos... 38. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ieškovo argumentus dėl atsakovo... 39. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė, kad komisijos nariai... 41. Pasisakydama dėl konkurso sąlygų 67.1.2 ir 67.1.3 punktų taikymo, teisėjų... 42. Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygos numatė ieškovo galimybę kreiptis į... 43. Dėl per trumpo termino iki vokų atplėšimo nustatymo... 44. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. balandžio 10 d. raštu... 45. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog minėtas terminas buvo nustatytas ne... 46. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos... 47. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens procesinių dokumentų pateikimo ieškovui... 48. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba... 49. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 50. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Teismas šaliai, kuris naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....