Byla 2-2594/2013
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintas iš dalies, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kreditoriaus Danske Bank A/S prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintas iš dalies, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. balandžio 15 d., buvo iškelta UAB „Prostinvest“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos Ąžuolas“) bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta Asociacija „Intekta“, 2010 m. spalio 18 d. nutartimi BUAB „Prostinvest“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 22 543 659,35 Lt finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S 21 101 943,15 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kurio dalis – 4 008 892,92 Lt patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas hipoteka bei įkeitimu, kita dalis – 17 093 050,23 Lt patvirtinta kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas, klausimą dėl 1 442 190,34 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, panaikindamas dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui nurodyto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo.

5Teismui pateiktu patikslintu prašymu, kreditorius Danske Bank A/S prašė patvirtinti papildomą 896 399,38 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 790 413,67 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su jos pakeitimais (79 603,01 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 59 974, 88 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 1 191,09 EUR nesumokėto įsipareigojimo mokesčio ir 88 581,88 EUR 9 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, 128 Lt žyminio mokesčio) bei 30 619,32 EUR (105 985,71 Lt) pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su jos pakeitimais (28 211,02 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 2 408,30 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių).

6BUAB „Prostinvest“ administratorius su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad kreditorius neįvykdė aukštesnės instancijos teismo reikalavimų, nepateikė detalių mokėjimų paaiškinimų, palūkanų ir delspinigių skaičiuočių, jų susidarymo pagrindų, todėl nepagrindė 896 399,38 Lt kreditorinio reikalavimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinį reikalavimą tenkino iš dalies; patvirtino III eile tenkintiną reikalavimą 661 712,58 Lt sumai, kitoje dalyje prašymą atmetė.

9Teismas įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Danske bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 22 543 659,35 Lt reikalavimą, iš kurio hipotekos ir įkeitimo lakštais užtikrintą

104 008 862,92 Lt reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegija 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį pakeitė, nutarties dalį, kuria patvirtintas 21 101 943,15 Lt reikalavimas, kurio 4 008 892,92 Lt dalis patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, o 17 093 050,23 Lt dalis – kaip trečia eile tenkintinas kreditoriaus reikalavimas, paliko nepakeistą, o klausimą dėl trečia eile tenkintino kreditoriaus reikalavimo dalies, sudarančios 1 442 190,34 Lt, tvirtinimo, perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį pakeitė, perduodamas nagrinėti iš naujo Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt trečiąja eile tenkintino reikalavimo patvirtinimo klausimą. Bylos nagrinėjimo eigoje kreditorius pateikė teismui kreditorinio reikalavimo patikslinimą: reikalavimus dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, įsipareigojimo mokesčio, pateikė sąskaitų išrašus.

11Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais jos pakeitimais, teismas konstatavo, kad kreditorius pateikė lentelę, kurioje palūkanų reikalavimas paskaičiuotas nuo skolos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. spalio 9 d., delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2009 m. birželio 3 d. Teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovui suteikto 3 099 473,25 EUR kredito grąžinimo terminas nustatytas 2008 m. kovo 1 d. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatuota, jog į kreditorinio reikalavimo sudėtį pagrįstai yra įtraukti 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palūkanų, o nėra aiškus 2 408,30 EUR (8 336,09 Lt) delspinigių paskaičiavimas, todėl šioje dalyje kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo grąžintas naujam nagrinėjimui. BUAB „Prostinvest“ administratoriaus argumentus, kad kreditorinis reikalavimas dėl 28 211,02 EUR palūkanų negali būti tvirtinamas, nes 2008 m. spalio 9 d. fiksuotas suteiktos paskolos likutis – skola yra 0,00 Lt, t. y. kreditas yra padengtas visiškai (CK 6.123 str. 3 d., CK 6.872 str. 2 d., CK 6.123 str. 2 d.), teismas atmetė, nustatęs, kad reikalaujamos palūkanos yra paskaičiuotos už termino grąžinti paskolą pažeidimą, taip pat pažymėjęs, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, todėl šioje dalyje reikalavimą patenkino. Teismas atmetė 2 408,30 EUR delspinigių reikalavimą, skolininko prašymu pritaikęs senatį (CK 1.125 str. 5 d.).

12Dėl banko reikalavimo pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniais jos pakeitimais teismas nustatė, kad atsakovo bankroto byloje patvirtintas 4 008 892,92 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu; pagal šią sutartį likęs nepatvirtintas reikalavimas sudaro 790 413,67 Lt. Banko reikalavimą dėl 79 603,01 EUR palūkanų bei 128 Lt žyminio mokesčio teismas pripažino pagrįstu, motyvuodamas tuo, kad dėl šių reikalavimų yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas; kad atsakovas neįrodė tinkamo prievolės įvykdymo kreditoriui. Banko reikalavimus dėl 58 974,88 EUR delspinigių ir 1 191,09 EUR įsipareigojimo mokesčio teismas atmetė kaip nepagrįstus. Reikalavimą dėl 88 581,88 EUR (306 617,32 Lt) procesinių palūkanų teismas tenkintino iš dalies, priteisdamas sutartyje nustatyto 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 237 736,98 EUR sumos už 273 d. iki skolininko bankroto bylos iškėlimo, kas sudaro 83 318,34 EUR (CK 6.210 str. 2 d.)

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Atsakovas BUAB „Prostinvest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį skundžiamoje dalyje, kuria buvo patvirtintas III eile Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas 661 712,58 Lt sumoje, ir priimti naują nutartį – Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevertino dalies esminę reikšmę turinčių įrodymų, dėl ko nepagrįstai patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimą dėl 28 211,02 EUR palūkanų pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad palūkanos paskaičiuotos už buvusį nesavalaikį paskolos grąžinimą ir, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo perdavė svarstyti klausimą konstatavęs, kad yra tam tikrų neaiškumų dėl kreditoriaus pareikštoje finansinėje pretenzijoje įrašytų kai kurių sumų teisingumo; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl 17 093 050,23 Lt reikalavimo (įskaitant ir reikalavimą dėl 28 211,02 EUR palūkanų) perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. byla nesibaigė įsiteisėjusiu sprendimu, kas reiškia, kad teismas privalėjo visus apelianto atsikirtimus vertinti iš naujo.

15Kreditorius nepašalino abejonių dėl minėtos sumos pagrįstumo, kadangi pateikė naujas paskaičiavimo lenteles, kurios identiškos 2010 m. rugpjūčio 3 d. lentelėms, buvusioms byloje, tai reiškia, kad neįrodė paskaičiuotos sumos pagrįstumo. Paskolos sutartis realinė ir 28 211,02 EUR kreditorinio reikalavimo sumą teismas galėjo tvirtinti tik pateikus pirminius tiesioginius įrodymus, kokia dalis kredito buvo išmokėta, kokia grąžinta ir kokiais terminais, pagal kokią formulę ir už kokį laikotarpį palūkanos apskaičiuotos. Teismas nebuvo aktyvus ir išsamiai šių aplinkybių nesiaiškino.

16Teismo išvada, kad 28 211,02 EUR palūkanos paskaičiuotos už termino grąžinti paskolą pažeidimą, neteisinga, kadangi netinkamai aiškintos ir taikytos CK 6.123 straipsnio nuostatos. Pats kreditorius pridėjo lentelę, patvirtinančią, kad 2008 m. spalio 9 d. suteiktos paskolos skola yra lygi nuliui. Pagal kredito sutarties 70 punktą, palūkanos užskaitomos pirmiau nei kreditas. Pakeitęs mokėjimų užskaitymo eiliškumą, kreditorius prarado teisę reikšti reikalavimą dėl palūkanų, o teismas tvirtinti tokį reikalavimą. Aplinkybę, kad BUAB „Prostinvest“ atlikti mokėjimai įskaityti kaip kredito grąžinimas, 2013 m. vasario 8 d. posėdžio metu patvirtino ir kreditoriaus atstovas, tai patvirtina ir į bylą pateikti sąskaitų išrašai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

  1. Reikalavimo dalies pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniu pakeitimu tvirtinimą teismas nepagrįstai grindė vienintele aplinkybe - dėl šios sumos priimtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimu. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, todėl kreditorius nepriklausomai nuo to, yra ar ne hipotekos skyriaus nutartis, turėjo įrodyti šių sumų pagrįstumą, o ne perkelti įrodinėjimo naštą apeliantui, kad jis paneiginėtų priskaičiuotas sumas. Kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl 79 603,01 EUR palūkanų. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų.
  2. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino dalies esminę reikšmę turinčių duomenų – sprendimą grindė tik dalimi selektyviai parinktų duomenų, likusių įrodymų nevertino, nevertino apelianto pateiktų įrodymų, todėl tinkamai neįvertino įrodymų viseto.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, kurioje sprendžiant kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimą, aiškiai pasisakyta, kad ginčo dėl 28 211,02 EUR palūkanų nėra, byloje pateikti pagrįsti banko įrodymai, jog atsakovas šią sumą skolingas pagal kredito sutartį. Be to, iš skundžiamos nutarties nematyti, jog teismas būtų rėmęsis vien apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kaip sprendimu, turinčiu res judicata galią, tesimas rėmėsi visa bylos medžiaga.

18Šalys buvo sudarę konsensualines kreditavimo sutartis; apeliantas neginčija kredito gavimo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad palūkanos paskaičiuotos už ne laiku atliktą kredito grąžinimą ir tai matyti iš į bylą pateiktų skolos paskaičiavimo lentelių.

19Apeliantas neteisus, kad jis laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kreditavimo sutarties samprata apima tai, kad viena šalis įsipareigoja suteikti kreditą, o kita – grąžinti gautą kredito sumą bei mokėti palūkanas, todėl apelianto prievolė gali būti laikoma pasibaigusia tik tada, kai skolininkas grąžina kreditą bei sumoka palūkanas. Sumą, lygią išduoto kredito sumai, apeliantas sumokėjo, tačiau palūkanos už laiku negrąžintą kreditą nebuvo sumokėtos, todėl bankas turi teisę jų reikalauti. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys banko reikalavimo pagrįstumą, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė.

  1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi ginčas tarp šalių išspręstas; bankas pateikė į bylą visus įrodymus, pagrindžiančius šios skolos egzistavimą, tiek pirminius įrodymus, pagrindžiančius kredito lėšų išmokėjimą. Teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimai, kylantys iš 2004 m. rugpjūčio 20 d. ir 2005 m. spalio 14 d. kredito sutarčių su vėlesniais jų pakeitimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

24Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

25Bylos medžiaga liudija, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 22 543 659,35 Lt finansinis reikalavimas; Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S 21 101 943,15 Lt dydžio reikalavimas, kurio dalis – 4 008 892,92 Lt, patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas hipoteka bei įkeitimu, kita dalis – 17 093 050,23 Lt, patvirtinta kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas, klausimą dėl 1 442 190,34 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, panaikindamas jos dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir nurodyto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimų, kylančių iš 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutarties Nr. K200408-1031 su vėlesniais jos pakeitimais ir susitarimais bei 2005 m. spalio 14 d. kredito sutarties Nr. K200510-1267 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, patvirtinimo klausimas.

27Dėl reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais

28Bylos duomenys liudija, kad pagal šią kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, atsakovui buvo suteiktas 3 099 473,25 EUR kreditas, nustatant galutinį jo grąžinimą 2008 m. kovo 1 d. (t. 2, 146-153 b. l.). Skundžiama nutartimi teismas patvirtino banko 28 211,02 EUR palūkanų reikalavimą, nustatęs, kad šios palūkanos yra paskaičiuotos už paskolos grąžinimo termino praleidimą, bei pažymėjęs, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje.

29Apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo nutarčių turinį. Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas perdavė iš naujo svarstyti kreditorinį reikalavimą dėl tam tikrų neaiškumų kreditoriaus pareikštoje finansinėje pretenzijoje įrašytų kai kurių sumų teisingumo; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl 17 093 050,23 Lt reikalavimo (įskaitant ir reikalavimą dėl 28 211,02 EUR palūkanų) perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, todėl byla nesibaigė įsiteisėjusiu sprendimu ir pirmosios isntancijos teismas privalėjo visus apelianto atsikirtimus vertinti iš naujo.

30Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad į kreditorinio reikalavimo sudėtį pagrįstai yra įtraukti 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palūkanų, nes ši suma nuosekliai yra nurodyta tiek 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl įsiskolinimo, tiek 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje, tiek 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje dėl skolos paskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismui buvo neaiškus tik 2 408,30 EUR (8 336,09 Lt) delspinigių paskaičiavimas, todėl tik šioje dalyje buvo grąžintas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas naujam nagrinėjimui. Tuo tarpu kasacinis teismas nors ir perdavė 17 093 050,23 Lt trečia eile tenkintino reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nagrinėjo tik kasacijos dalyku buvusius argumentus dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kylančios laidavimo sutarčių pagrindu, o dėl reikalavimų, kylančių kredito sutarčių pagrindu, nepasisakė ir teismų nustatytų aplinkybių šiuo aspektu nevertino. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis išvadomis dėl 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palūkanų pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 reikalavimo pagrįstumo. Kita vertus pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismo išvados padarytos įvertinus bylos medžiagą, o ne vien tik remiantis minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadomis. Bylos duomenys liudija, kad kreditorius, tikslindamas savo reikalavimą, teikė į bylą papildomus įrodymus, nuosekliai tvirtino, kad 28 211,02 EUR palūkanos yra paskaičiuotos už kredito nustatytu laiku negrąžintą, teikė tai patvirtinančias skolos paskaičiavimo lenteles.

31Apelianto argumentai, kad šalis siejusi sutartis yra realinė, viena vertus yra nepagrįsti, nes kreditavimo sutartis yra konsensualinė, laikoma sudaryta šalims sutarus dėl esminių sutarties sąlygų, kita vertus, teisiškai nereikšmingi, kadangi byloje nėra ginčo dėl byloje pateiktais sąskaitų išrašais patvirtintos aplinkybės, jog sutartinę prievolę suteikti kreditą bankas yra įvykdęs tinkamai.

32Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamai aiškintų ir taikytų CK 6.123 ir 6.39 straipsnių nuostatų. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Todėl CK 6.123 straipsnio pagrindu kreditavimo prievolė gali būti laikoma pasibaigusia tik skolininkui grąžinus kreditą ir sumokėjus pagal sutartį tenkančias palūkanas. Nagrinėjamu atveju kredito sutartyje nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2008 m. lapkričio 17 d., taigi galiojant šalis siejančiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti prievolių pabaigą reglamentuojančių normų.

33Apeliantas teigia, kad kreditoriaus pateikta lentelė patvirtina, jog 2008 m. spalio 9 d. suteiktos paskolos skola yra lygi nuliui; o bankas, pakeitęs sutarties 70 punkto sąlygoje nustatytą mokėjimų užskaitymo eiliškumą, prarado teisę reikšti reikalavimą dėl palūkanų. Kreditavimo sutarties 70 punktu šalys susitarė, kad visi kliento mokėjimai pagal sutartį užskaitomi tokia tvarka: pirma, užskaitomos išlaidos (mokesčiai ir rinkliavos), susijusios su mokėjimo atlikimu ir kitos bankų išlaidos, susijusios su kredito administravimu, jei tokių yra, užskaitomi bankų mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas; antra, netesybos; trečia, palūkanos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirta, užskaitomas kreditas pagal jo grąžinimo eiliškumą (t. 6, 29-42 b. l.). Argumentai dėl sumokėtų sumų įskaitymo eiliškumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Byloje pateikti sąskaitos išrašai (t. 7, b. l. 113-132) liudija, kad tiek kredito grąžinimas, tiek palūkanų mokėjimas buvo vykdomas nenuosekliai ir ne pagal sutarties sąlygas. Pagal kreditoriaus pateiktas palūkanų skaičiavimo lenteles palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. spalio 9 d., t. y. iki dalies kredito grąžinimo fakto konstatavimo. Kreditavimo santykiams taip pat taikomos bendrosios paskolos sutartis reglamentuojančios nuostatos, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei (CK 6.881 str. 2 d.). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą. Bylos duomenys ir nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina teismo išvadų dėl palūkanų už termino praleidimą reikalavimo pagrįstumo teisingumą. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė motyvus, kuriais paneigė bankrutavusio skolininko nesutikimo su ginčo reikalavimu argumentus, susijusius su prievolės pasibaigimu. Atskirajame skunde apeliantas pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme ir kurių nepagrįstumą konstatavo teismas, tačiau jie teismo išvadų šiuo aspektu nepaneigia. Apeliantas nepateikė konkrečių argumentų bei įrodymų, paneigiančių kreditoriaus pateiktuose įrodymuose esančių duomenų teisingumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą patvirtinti 28 211,02 EUR dydžio finansinį reikalavimą už laiku neįvykdytą prievolę.

34Dėl reikalavimo pagal 2005 spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais

35Byloje nustatyta, kad kreditoriaus reikalavimą pagal šią sutartį sudaro 1 158 133,97 EUR negrąžinto kredito, 79 603,01 EUR palūkanų, 59 974,88 EUR delspinigių, 1 191,09 EUR įsipareigojimo mokesčio ir 88 581,88 EUR procesinių palūkanų už negrąžintą skolą, skaičiuojant nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, 128 Lt žyminio mokesčio, viso 1 386 484,83 EUR ir 128 Lt. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties dalimi UAB „Prostinvest“ bankroto byloje pagal šią kredito sutartį yra patvirtintas 4 008 892,92 Lt reikalavimas, kuris užtikrintas hipoteka ir įkeitimu. Likęs nepatvirtintas reikalavimas sudaro 790 413,67 Lt.

36Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 79 603,01 EUR palūkanų ir 128 Lt žyminio mokesčio reikalavimas yra pagrįstas, nes dėl jo yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas, o atsakovas neįrodė tinkamo skolos sumokėjimo kreditoriui (CPK 178 str., CK 6.38 str.). Bylos duomenys liudija, kad hipotekos teismo nutarties pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas (t. 2, 152-153 b. l.).

37Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantas argumentuoja tuo, jog hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, todėl nepriklausomai nuo to, yra ar ne hipotekos skyriaus nutartis, kreditorius turėjo įrodyti šių sumų pagrįstumą.

38Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) res judicata galia, reiškianti draudimą šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Aiškindamas prejudicinio fakto definiciją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų bei teisinių santykių. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 str. 4 d.).

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, skolininkui UAB „Baltijos Ąžuolas“ (buvęs apelianto BUAB „Prostinvest“ pavadinimas) nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės, iš jo kreditoriui Danske Bank A/S nutarta išieškoti negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Apeliantas teisus, kad ši hipotekos nutartis, priimta ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka pagal CPK 558 straipsnio taisykles (galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.), kurioje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl skolos dydžio ir pagrįstumo (CPK 542 str. 1 d., 564 str. 1 d., galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.), buvo tik hipotekos procedūrų teisme pabaigos išraiška, leidžianti pradėti išieškojimą iš įkeisto daikto (CPK 587 str. 3 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju, hipotekos teismo nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek apeliantas – UAB „Prostinvest“ (skolininkas), tiek kreditorius Danske Bank A/S; apeliantas nepateikė duomenų, kad skundė hipotekos teismo nutartį, ar ginčijo banko reikalavimą, taip pat nepateikė duomenų, kad skolą sumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis hipotekos teisėjo nutartimi ir išduotu vykdomuoju raštu patvirtino kreditoriaus reikalavimą šioje dalyje.

40Reikalavimas dėl 88 581,88 EUR (306 617,32 Lt) palūkanų tenkintinas iš dalies pagrįstai, nes sutarties 70 punktas (t. 5, 3-14 b. l.) numato 9 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą tais atvejais, kai kliento prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teisingai paskaičiavo 9 procentų metinių palūkanų už 1 237 736,98 EUR skolą dydį už 273 dienas iki skolininko bankroto bylos iškėlimo, kurį sudaro 83 318,34 EUR.

41Dėl įrodymų vertinimo

42Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

43Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010... 4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas... 5. Teismui pateiktu patikslintu prašymu, kreditorius Danske Bank A/S prašė... 6. BUAB „Prostinvest“ administratorius su pareikštu reikalavimu nesutiko,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi kreditoriaus Danske... 9. Teismas įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog Vilniaus apygardos... 10. 4 008 862,92 Lt reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 11. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d.... 12. Dėl banko reikalavimo pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr.... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atsakovas BUAB „Prostinvest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 15. Kreditorius nepašalino abejonių dėl minėtos sumos pagrįstumo, kadangi... 16. Teismo išvada, kad 28 211,02 EUR palūkanos paskaičiuotos už termino... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus... 18. Šalys buvo sudarę konsensualines kreditavimo sutartis; apeliantas neginčija... 19. Apeliantas neteisus, kad jis laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę CK 6.123... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti... 23. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10... 24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas... 25. Bylos medžiaga liudija, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d.... 26. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas kreditoriaus Danske Bank A/S... 27. Dėl reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr.... 28. Bylos duomenys liudija, kad pagal šią kredito sutartį su vėlesniais... 29. Apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo bei... 30. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad... 31. Apelianto argumentai, kad šalis siejusi sutartis yra realinė, viena vertus... 32. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamai aiškintų ir taikytų CK... 33. Apeliantas teigia, kad kreditoriaus pateikta lentelė patvirtina, jog 2008 m.... 34. Dėl reikalavimo pagal 2005 spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su... 35. Byloje nustatyta, kad kreditoriaus reikalavimą pagal šią sutartį sudaro 1... 36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 79 603,01 EUR palūkanų ir 128 Lt... 37. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantas argumentuoja... 38. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismo sprendimo... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 8 d.... 40. Reikalavimas dėl 88 581,88 EUR (306 617,32 Lt) palūkanų tenkintinas iš... 41. Dėl įrodymų vertinimo... 42. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....