Byla e2-866-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1447-781/2016, kuria buvo tenkintas pareiškėjų įmonės „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. skundas, pripažintas neteisėtu ir panaikintas uždarosios akcinės bendrovės „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 bei nutrauktas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens įmonės „KS Boulevard C.V.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1447-781/2016, kuria buvo tenkintas pareiškėjų įmonės „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. skundas, pripažintas neteisėtu ir panaikintas uždarosios akcinės bendrovės „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 bei nutrauktas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjai įmonė „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta UAB „Nolita“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka.

4Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamame protokole nepagrįstai konstatuotas UAB „Nolita“ nemokumas, nurodant, kad įmonės turimi 9 228 598 EUR įsipareigojimai žymiai viršija 6 202 759 EUR įmonės turtą. Nurodyti įmonės įsipareigojimai nebuvo pradelsti, todėl negalėjo tapti pagrindu pripažinti įmonę nemokia. Pagal teismui pateikiamą 2015 m. gruodžio 8 d. balansą įmonės turtas iš viso sudaro 6 201 701 EUR, o po vienerių metų mokėtinos sumos – 9 192 501 EUR, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro tik 78 443 EUR. 6 499 545,31 EUR paskola UAB „Nolita“ buvo suteikta pagal 2005 m. kovo 4 d. akcininkų sutartį, kurioje numatyta, kad teisė atsiimti paskolintas lėšas būtų įgyjama tik po projekto (nekilnojamojo turto vystymo) visiško įgyvendinimo ir projekto pelno gavimo. Projektui nesant įgyvendintam, ši paskola negali būti kvalifikuojama kaip pradelstas įsipareigojimas.

5Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad apie 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimą nebuvo pranešta kiekvienam UAB „Nolita“ kreditoriui, nes susirinkimo iniciatorius – įmonė „KS Boulevard C.V.“, vadovavosi ne kreditorių susirinkimo sušaukimui aktualiu, o pasenusiu, 2015 m. sausio 1 d. sudarytu, kreditorių sąrašu. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl ir pats susirinkimas negali būti teisėtas. Pačiai UAB „Nolita“ pranešimas apie šaukiamą susirinkimą taip pat nebuvo įteiktas, todėl buvo pažeistos ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nutarimas iškelti bankroto bylą pažeidžia ir ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes susirinkimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „Globalta“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškant skolą iš UAB „Nolita“, o Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio UAB „Nolita“ darbuotojui D. J..

6Pareiškėjų nuomone, kreditorių susirinkimas, kuriame iš tikrųjų dalyvavo tik vienas kreditorius – įmonė „Stichting Nolita Lening“, susijusi su įmone „KS Boulevard C.V.“, priėmė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį nutarimą iškelti bankroto bylą UAB „Nolita“, todėl ginčijamas nutarimas turėtų būti panaikintas, o bankroto procesas nutrauktas. Pareiškėjų teigimu, iš tiesų UAB „Nolita“ akcininkės – įmonės „KS Boulevard C. V.“, tikrasis tikslas yra ne bankroto bylos iškėlimas, nes visi šios įmonės veiksmai yra nukreipti vien tik į UAB „Nolita“ valdymo ir jos turto perėmimą.

7Suinteresuoti asmenys įmonė „KS Boulevard C. V.“ bei įmonė „Stichting Nolita Lening“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti, kadangi savo ir įmonės „Seboso Holdings Limited“ vardu skundą pasirašęs V. M. nėra UAB „Nolita“ kreditorius, taip pat jis nepateikė įgaliojimo atstovauti „Seboso Holdings Limited“. UAB „Nolita“ esant nemokiai, tiek jos direktorius V. M., tiek akcininkė „Seboso Holdings Limited“, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Skunde nenurodoma, koks yra pareiškėjų suinteresuotumas ginčyti 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. „KS Boulevard C. V.“, būdama įmonės akcininke ir laikydamasi ĮBĮ nuostatų, pagrįstai išsiuntė įmonės kreditoriams informaciją apie šaukiamą susirinkimą, kuriame absoliučia balsų dauguma buvo priimtas nutarimas iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, UAB „Nolita“ pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija į jos balansą įrašytą turtą, nes pradinė kreditorė „KS Boulevard C. V.“ dar 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į UAB „Nolita“ reikalaudama grąžinti skolą. Dabartiniu metu įmonės įsiskolinimas sudaro 9 301 052,24 EUR (6 399 000 EUR paskolos ir 2 902 052,24 EUR palūkanų), o tai 1,5 karto viršija įmonės balanse įrašytą 6 201 701 EUR turto vertę. Be to, UAB „Nolita“ balanse nurodyta turto vertė neatitinka realios padėties, nes vienintelis įmonės turimas turtas (pastatas ( - ), Vilniuje) atliktu vertinimu buvo įvertintas tik 910 000 EUR. UAB „Nolita“ minėtas nekilnojamojo turto vystymo projektas negalės būti įgyvendintas, nes 2006 m. lapkričio 3 d. UAB „Nolita“ ir VĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią UAB „Nolita“ buvo atsakinga už projekto įgyvendinimą, o kolegija įsipareigojo suteikti nuomos teise naudojamą valstybinės žemės sklypą, nutraukta nuo 2015 m. spalio mėnesio. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad įmonė galėtų pradėti pelningai veikti ateityje, atvirkščiai, jų minima susidariusi skola direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui parodo, kad skolos tik didėja, dėl ko žalą patiria pati įmonė ir jos kreditoriai. Pareiškėjų nurodomi akcininkų tariami įsipareigojimai – lėšas atsiimti tik po projekto visiško įgyvendinimo ir projekto pelno gavimo, pačioje akcininkų sutartyje nenurodyti. Be to, nei „KS Boulevard C. V.“, nei „Stichting Nolita Lening“ nėra minėtos akcininkų sutarties šalimis ir neketina prie jos prisijungti. Sutartis buvo sudaryta tarp ankstesnių akcininkų ir saistė tik pastaruosius. Kreditoriai niekada neatsisakė savo reikalavimų UAB „Nolita“, priešingai, nuo 2010 m. reikalauja paskolos grąžinimo, todėl pradelsta įmonės skola, 1,5 karto viršijanti jos turtą, vienareikšmiškai reiškia įmonės nemokumą. Akcininkė „KS Boulevard C. V.“, sušaukdama 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimą, vadovavosi pačios UAB „Nolita“ jai 2015 m. lapkričio 20 d. pateiktu įmonės kreditorių sąrašu. Esant tokiai situacijai, pareiškėjų argumentai, kad kreditorių sąrašas yra neteisingas/nepilnas, negali būti vertinami. Be to, net jei UAB „Nolita“ ir turėtų kitų papildomų kreditorių, jie neturėtų lemiamos įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui. Kadangi kitų kreditorių balsai nebūtų turėję lemiamos įtakos nutarimo priėmimui, vadovaujantis teismų praktika, nėra pagrindo naikinti ir pareiškėjų skundžiamą nutarimą, už kurį balsavo net 99,752 proc. balsų turinti kreditorė „Stichting Nolita Lening“. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad kreditorė „KS Boulevard C. V.“ privalėjo informuoti ir pačią įmonę. Kadangi bankrotas iškeltas ne teismo tvarka, ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios pasirengimą teisminės bankroto bylos iškėlimui, tarp jų ir ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis, netaikomos. Nagrinėjamai situacijai aktualiame ĮBĮ 12 straipsnyje pareigos informuoti įmonę ar kitus akcininkus įtvirtinta nėra. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai remiasi ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalimi, nes jokių teisminių ginčų nebuvo. Teismo įsakymu iš UAB „Nolita“ priteista skola kreditoriui UAB „Globalta“ yra tokio dydžio, kokio buvo nurodyta ir kreditorių sąraše. Be to, šiai dienai su UAB „Globalta“ yra atsiskaityta, o byla dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukta. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjami ginčai negali būti prilyginami teismuose iškeltoms byloms pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį. Suinteresuotų asmenų manymu, skundu siekiama tik vilkinti teisėtai iškeltą bankroto bylą, o pareiškėjų teiginiai apie siekį užvaldyti įmonę nepagrįsti. Kreditorių susirinkimą, laikydamasi ĮBĮ nuostatų, inicijavo akcininkė „KS Boulevard C. V.“, tačiau nutarimą iškelti bankroto bylą priėmė ne ji, bet didesnį nei 9 000 000 EUR reikalavimą turinti kreditorė „Stichting Nolita Lening“.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi skundą tenkino – pripažino neteisėtu bei panaikino UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 bei nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka; priteisė iš suinteresuotų asmenų – įmonių „KS Boulevard C. V.“ ir „Stichting Nolita Lening“, lygiomis dalimis pareiškėjai įmonei „Seboso Holdings Limited“ 1 600 EUR bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas pažymėjo, kad, iškeliant bankroto bylą ne teismo tvarka, įmonei UAB „Nolita“ papildomai buvo pareikšti V. M. ir D. J. kreditoriniai reikalavimai bendrai 20 947,87 EUR sumai, kurie nebuvo įtraukti į 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo kreditorių sąrašą. Be to, iš teismui pareiškėjų pateiktų 2015 m. gruodžio 8 d. sudarytų „Sąskaitų likučių pagal dokumentus“ matyti, kad kreditorių susirinkimo dieną įmonė papildomai turėjo šiuos kreditorius: VĮ „Registrų centras“ (17,65 EUR), UAB „VNT Group“ (714,33 EUR), advokatų profesinę bendriją „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ (7 260 EUR). Tai reiškia, kad, be „Stichting Nolita Lening“, Bert Verwey Parners, UAB „Globalta“ ir UAB „Era Consulting“ reikalavimų, yra pareikšti dar 28 939,85 EUR dydžio kreditoriniai reikalavimai. Pati susirinkimą inicijavusi akcininkė „KS Boulevard C. V.“ bei jame balsavusi didžiausia kreditorė „Stichting Nolita Lening“ savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad suprato, jog 2015 m. lapkričio 20 d. gavo ne aktualų UAB „Nolita“ kreditorių sąrašą, o sąrašą, sudarytą 2015 m. sausio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Nolita“ būtų buvę prašoma patikslinti ir pateikti naujausius duomenis apie kreditorius, o vien tai, kad ji, galimai pažeisdama savo pareigas, nepateikė akcininkei tikslių duomenų apie kreditorius, teismo nuomone, negali būti pateisinimu netaikyti įstatyme numatyto imperatyvo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, kad kiekvienam kreditoriui apie siūlymą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka privalu pranešti raštu. Įmonės akcininkės iniciatyvos teisė pradėti bankroto procedūrą šiuo atveju neatitinka nei ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismas atmetė atsiliepimo į skundą argumentus, kad dėl kitų kreditorių turimų sąlyginai nedidelių reikalavimų, palyginus su „Stichting Nolita Lening“ turimu reikalavimu, kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai būtų tokie patys ir pažymėjo, kad toks argumentas bankroto procedūros, kuri pradėta neteisėtų sprendimų pagrindu, savaime nepaverčia teisėta. Su susirinkimą inicijavusios akcininkės bei jame dalyvavusios kreditorės argumentu, kad visų kreditorių informavimas nepakeistų kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų, nesutiktina dar ir dėl to, kad taip bankroto proceso ne teismo tvarka esminiai inicijavimo teisės pažeidimai būtų nepakankamai įvertinti.

11Teismas sutiko su argumentais, kad ĮBĮ 12 straipsnio nuostatos nereglamentuoja pareigos gauti įmonės, jos vadovo ar savininko (savininkų) sutikimą, tačiau pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad, inicijuojant bankroto procedūras ne teismine tvarka, informavimas nebėra reikalingas. Pats informavimo faktas dėl pradėtinos bankroto procedūros tiek kreipiantis į teismą, tiek inicijuojant ją ne teismo tvarka, kitiems savininkams, akcininkams ir pačiai įmonei yra aktualus ir reikšmingas. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju bankroto procedūra buvo inicijuota akivaizdžiai itin skubotai, sąmoningai nuslepiant tai nuo kitos savininkės „Seboso Holdings Limited“ bei pačios UAB „Nolita“. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad neteisminė bankroto procedūra gali būti vykdoma, be kita ko, kai įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi. Tuo tarpu šalys papildomai nesutaria ir dėl kreditorės „Stichting Nolita Lening“ reikalavimo teisės bei UAB „Nolita“ pareigos su ja atsiskaityti (atsiskaitymo termino). Šis šalių ginčas tokiame kontekste, kai visi suinteresuoti asmenys turi bendrai sutarti dėl įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, dėl įmonės veiklos užbaigimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo, neinicijuojant įmonės kreditorių ir jos kreditorių ginčo, per se paneigia bankroto ne teismo tvarka perspektyvas bei galimybę jį vykdyti ir užbaigti taikiai. Teismo vertinimu, toks bankroto ne teismo tvarka inicijavimas neatitinka šios bankroto procedūros tikslo, esmės bei pažeidžia pačios įmonės, jos kitų savininkų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus.

12Teismas pažymėjo, kad, esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui ūkinių santykių dalyviams, kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka tuo metu, kai buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo, negali būti laikomas priimtu teisėtai, nes teisme UAB „Nolita“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, t. y. egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Teismas konstatavo, kad tokios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro papildomą pagrindą naikinti 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus kaip neteisėtus, nepaisant to, kad dėl UAB „Nolita“ bankroto proceso ne teismo tvarka pasisakė virš 99 proc. reikalavimo teisių turinti įmonės kreditorė.

13Teismas nurodė, kad pareiškėjas V. M. iki ginčijamo kreditorių susirinkimo buvo UAB „Nolita“ vadovu, o pareiškėja „Seboso Holdings Limited“ yra 50 proc. įmonės akcijų savininkė. Pareiškėjas V. M. kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui 2015 m. balandžio 24 d. įgaliojimą veikti įmonės „Seboso Holdings Limited“ vardu, taip pat įrodymus, kad yra UAB „Nolita“ kreditorius, iš to matyti, jog skundo formalieji reikalavimai pažeisti nebuvo ir skundas priimtas pagrįstai.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Suinteresuotas asmuo įmonė „KS Boulevard C.V.“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjų V. M. ir įmonės „Seboso Holdings Limited“ skundą dėl 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino akivaizdaus UAB „Nolita“ nemokumo ir, priimdamas ginčijamą nutartį, nutarė rinkoje palikti nemokų subjektą, tokiu būdu darant žalą UAB „Nolita“ kreditoriams. Pradinė kreditorė – įmonė „KS Boulevard C.V.“, dar 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į UAB „Nolita“, reikalaudama grąžinti skolą, tačiau jokia dalis paskolos iki šiol nėra grąžinta. Tarp įmonės „KS Boulevard C.V.“ ir UAB „Nolita“ nebuvo sudarytas joks susitarimas, kuriuo paskolos grąžinimas būtų atidėtas, tačiau, nepaisant to, UAB „Nolita“ apskaitoje nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Nolita“ įsipareigojimai tariamai yra ilgalaikiai. Vien UAB „Nolita“ skola įmonei „Stichting Nolita Lening“ 1,5 karto viršija UAB „Nolita“ į balansą įrašyto turto vertę. Nors, remiantis balanso duomenimis, UAB „Nolita“ turi 6 201 701 EUR vertės turto, tačiau pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią UAB „Nolita“ turto vertę ar duomenų, įrodančių, kad UAB „Nolita“ dirbtų pelningai. Įmonė „KS Boulevard C.V.“ pateikė teismui prima facie duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Nolita“ vienintelio turto – pastato, esančio ( - ), Vilniuje, vertė yra 910 000 EUR. Taigi, remiantis atliktu turto vertinimu, UAB „Nolita“ turto vertė yra mažesnė nei 10 proc. UAB „Nolita“ skolos įmonei „Stichting Nolita Lening“. UAB „Nolita“ turto vertę mažina ir tai, kad UAB „Nolita“ projektas – išvystyti maždaug 8 000 kv. m. ploto teritoriją, esančią ( - ), Vilniuje, toje teritorijoje pastatant naują kolegijos pastatą, prekybos ir pramogų centrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir du aukštuminius biurų pastatus – negalės būti įgyvendintas, nes 2006 m. lapkričio 3 d. UAB „Nolita“ ir VĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos pasirašyta jungtinės veiklos sutartis Nr. NK/2006/1J-2006 nutraukta VĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos iniciatyva. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „Nolita“ yra pelningai veikiantis subjektas ar galėtų pradėti pelningai veikti ateityje. Atvirkščiai, skunde nurodoma, kad yra susidariusi UAB „Nolita“ skola direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui, kas rodo, kad UAB „Nolita“ skolos galimai tik didėja, dėl ko yra didinama tiek UAB „Nolita“, tiek jos kreditorių patiriama žala.

172) Nagrinėjamoje byloje rašytinis teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. vasario 9 d. Vieną dieną prieš teismo posėdį, t. y. 2016 m. vasario 8 d., teisme buvo gauti pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai, kurių apimtis yra 10 puslapių. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsižvelgė į pareiškėjų 2016 m. vasario 8 d. pateiktus paaiškinimus, analizavo juose nurodytus teiginius, rėmėsi paaiškinimais. Įmonėms „KS Boulevard C.V.“ ir „Stichting Nolita Lening“ nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl paaiškinimuose nurodytų teiginių. Taigi, teismas nepagrįstai suvaržė visų suinteresuotų asmenų procesinę teisę susipažinti su pareiškėjų 2016 m. vasario 8 d. į bylą pateiktais naujais dokumentais ir pateikti dėl jų savo poziciją, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio nuostatą – neišsiuntė, kitu būdu neinformavo bylos dalyvių apie naujai gautus dokumentus, jų nepateikė susipažinti, išnagrinėjo skundą dėl nutarimo panaikinimo rašytinio proceso tvarka, skubotai, kitą dieną po to, kai buvo gauti pareiškėjų paaiškinimai, nepasinaudojęs procesine teise atidėti bylos nagrinėjimą.

183) Skundas negalėjo būti priimtas, kadangi UAB „Nolita“ pateiktame kreditorių sąraše V. M. nėra nurodytas kreditoriumi, o taip pat kartu su skundu nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys teisę V. M. pasirašyti skundą „Seboso Holdings Limited“ vardu ir (ar) šios įmonės vardu sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu. V. M. nustatytu terminu nepateikė kreditorinio reikalavimo UAB „Nolita“ bankroto procedūrose. Bankroto administratorius kreipėsi į visus galimus UAB „Nolita“ kreditorius, tačiau kreditorinį reikalavimą pateikė tik advokatų profesinė bendrija „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“. Taigi, tai dar kartą patvirtina byloje išsakytą poziciją, kad V. M. nėra UAB „Nolita“ kreditorius. Teismas pažeidė CPK nuostatas, priimdamas skundą su trūkumais.

194) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad „KS Boulevard C.V.“ turėjo pareigą inicijuoti UAB „Nolita“ bankroto procedūras. „KS Boulevard C.V.“ veiksmai dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad „KS Boulevard C.V.“ atliko ĮBĮ imperatyviai įtvirtintą pareigą. Apie šaukiamą UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimą buvo pranešta visiems kreditoriams, kurie buvo žinomi „KS Boulevard C.V.“ ir apie kuriuos informaciją pateikė UAB „Nolita“ direktoriaus pavaduotojas D. J.. „KS Boulevard C.V.“ ėmėsi visų įmanomų priemonių sužinoti UAB „Nolita“ kreditorius, tačiau UAB „Nolita“ eilę metų neteikia informacijos „KS Boulevard C.V.“. 2015 m. lapkričio 16 d. prašymu dėl UAB „Nolita“ kreditorių sąrašo pateikimo „KS Boulevard C.V.“ kreipėsi į UAB „Nolita“ direktorių V. M.. D. J., veikdamas įgaliojimo pagrindu ir galimai V. M. pavedimu, pateikė „KS Boulevard C.V.“ kreditorių sąrašą 2015 m. sausio 1 d. duomenimis. „KS Boulevard C.V.“ gavus kreditorių sąrašą iš pačios UAB „Nolita“, nebuvo pagrindo juo netikėti, todėl teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, jog „KS Boulevard C.V.“ turėjo prašyti patikslinti duomenis apie kreditorius. Teismas nenurodė, kokiais būdais „KS Boulevard C.V.“ turėjo gauti kitokį kreditorių sąrašą, nei jį oficialiai pateikė UAB „Nolita“ direktoriaus pavaduotojas D. J..

205) Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Nolita“ turi kitų kreditorių, kuriems nebuvo pranešta apie 2015 m. gruodžio 8 d. šaukiamą UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimą. Tai, kad UAB „Nolita“ neturi kitų kreditorių, patvirtina faktas, jog, pasibaigus kreditorinių reikalavimų pateikimo terminui, UAB „Nolita“ bankroto administratoriui UAB „Insolvency group“ tariami kiti kreditoriai nepateikė prašymų dėl kreditorinių reikalavimų. UAB „Nolita“ bankroto administratorius gavo tik „Stichting Nolita Lening“ ir advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ prašymus. Minėtos advokatų profesinės bendrijos bankroto administratoriui paprašius papildomos informacijos dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, papildomi duomenys nebuvo pateikti. Kreditorės „Stichting Nolita Lening“ finansinis reikalavimas UAB „Nolita“ sudaro 9 306 975,27 EUR, o kitų nutartyje nurodomų tariamų kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma būtų 28 939,85 EUR. Taigi, net jei UAB „Nolita“ kreditoriais būtų visi subjektai, įvardinti ginčijamoje nutartyje, „Stichting Nolita Lening“ finansinis reikalavimas UAB „Nolita“ atžvilgiu sudarytų 99,69 proc. visų UAB „Nolita“ kreditorių reikalavimų, visų kitų subjektų kreditoriniai reikalavimai sudarytų 0,31 proc. visų kreditorių balsų. Teismų praktikoje pripažįstama esant pagrindą panaikinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį.

216) ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisminio bankroto procedūrą. ĮBĮ atskirai reglamentuoja tvarką, kai bankroto procedūros pradedamos ne teismo tvarka. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui. Taigi, nėra numatyta, jog apie šį siūlymą turėtų būti pranešama pačiai įmonei. Teismas ginčijama nutartimi reikalauja įvykdyti tai, kas neįmanoma, t. y. inicijuojant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, pateikti įmonei pareiškimo dėl bankroto iškėlimo teismui, kurio ne teisminėje procedūroje nėra ir negali būti, kopiją. Byloje nėra jokių duomenų, kad bankroto procedūra būtų inicijuota skubotai ar, kad tai būtų sąmoningai nuslepiama nuo UAB „Nolita“ akcininkės „Seboso Holdings Limited“. Teismas tokias išvadas padarė nesant jokių įrodymų. „KS Boulevard C.V.“ iš UAB „Nolita“ kreditorių sąrašą gavo 2015 m. lapkričio 20 d. Tik 2015 m. lapkričio 30 d. buvo išsiųsti pranešimai kreditoriams. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalimi, kreditorių susirinkimas sušauktas 2015 m. gruodžio 8 d. Jokių skubotų veiksmų ar tariamo nuslėpimo nuo UAB „Nolita“ akcininkės „Seboso Holdings Limited“ nebuvo.

227) „Seboso Holdings Limited“ 50 proc. UAB „Nolita“ akcijų yra įgijusi neteisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3476-141/2016 pagal „KS Boulevard C.V.“ ieškinį dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atsakovams UAB „VMRC“ ir „Seboso Holdings Limited“, trečiasis asmuo UAB „Nolita“. „Seboso Holdings Limited“ 50 proc. UAB „Nolita“ akcijų įsigijo dėl nesąžiningų V. M. ir UAB „VMRC“ veiksmų, kai, pažeidžiant UAB „Nolita“ įstatų ir įstatymų nuostatas, „KS Boulevard C.V.“ nebuvo informuota apie ketinimą parduoti UAB „Nolita“ akcijas, todėl akcijas įsigijo su V. M. susijusi „Seboso Holdings Limited“. Pirminio „KS Boulevard C.V.“ ieškinio pagrįstumą minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kuria iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3476-141/2016 įsiteisėjimo areštavo „Seboso Holdings Limited“ nuosavybės teise priklausančias 50 vnt. UAB „Nolita“ paprastųjų vardinių akcijų.

238) Teismas nepagrįstai teigia, kad šalys nesutaria dėl „Seboso Holdings Limited“ reikalavimo teisės UAB „Nolita“. Tarp šalių nėra jokio ginčo dėl „Seboso Holdings Limited“ reikalavimo. Nei UAB „Nolita“, nei pareiškėjai nuo 2010 m. gruodžio 8 d. reikalavimo dėl skolos grąžinimo pateikimo nei skolos grąžinimo terminų, nei skolos dydžio, neginčijo. Pareiškėjai niekada neginčijo ir reikalavimo perleidimo sutarties. „Seboso Holdings Limited“ reikalavimas UAB „Nolita“ atžvilgiu yra galiojantis bei vykdytinas, tačiau UAB „Nolita“ akivaizdžiai yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.

249) ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, reiškia, jog negali būti nusprendžiama vykdyti bankroto procedūras, kai yra nesutarimas dėl turtinio reikalavimo egzistavimo ar jo dydžio. Nagrinėjamu atveju jokio nesutarimo tarp UAB „Nolita“ ir UAB „Globalta“ dėl pastarosios bendrovės reikalavimo UAB „Nolita“ nebuvo. Net esant situacijai, kai UAB „Nolita“ dar galėjo teikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, UAB „Nolita“ nebūtų to dariusi, kadangi UAB „Globalta“ teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, nes UAB „Nolita“ buvo skolinga minėtai bendrovei 1 367,01 EUR sumą. UAB „Nolita“ tai pripažino, kadangi UAB „Globalta“ su minėtu reikalavimu buvo nurodyta UAB „Nolita“ kreditorių sąraše. Taigi, teisme nebuvo ginčo dėl skolos dydžio, kas būtų svarbu bankroto proceso ne teismo tvarka atveju, o ginčas buvo tik dėl skolos vykdytinumo. UAB „Globalta“ balsavo raštu 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimo klausimais, tačiau šio kreditoriaus balsai nebuvo įskaityti, kadangi VĮ „Registrų centras“ reikalavo pateikti dokumentų originalus. UAB „Globalta“ atstovas buvo apie tai informuotas, jo buvo pareikalauta pateikti balsavimo biuletenio originalą, tačiau, to nepadarius, UAB „Globalta“ balsai nutarimo dėl bankroto protokole buvo nurodyti, tačiau neįskaityti į balsavimo rezultatus. UAB „Globalta“ neskundė nei vieno nutarimo ar sprendimo dėl UAB „Nolita“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, taigi UAB „Globalta“ nemano, jog jos teisės būtų pažeistos. Kadangi nebuvo ginčo dėl UAB „Globalta“ reikalavimo dydžio, neturėjo reikšmės tai, jog nebuvo suėjęs terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo, be to, UAB „Globalta“ reikalavimas yra padengtas, byla dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukta 2016 m. sausio 4 d. nutartimi.

2510) Ginčijama nutartis dar nėra įsiteisėjusi, taigi UAB „Nolita“ bankroto procedūros vis dar vykdomos. UAB „Nolita“ direktorius V. M., grubiai pažeisdamas ĮBĮ reikalavimus, atsisakė UAB „Nolita“ bankroto administratoriui UAB „Insolvency group“ perduoti UAB „Nolita“ turtą ir dokumentus. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, toleravo V. M. neteisėtus veiksmus.

26Pareiškėjai įmonė „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271) Įmonė „KS Boulevard C.V.“ pagal 2005 m. kovo 4 d. akcininkų sutartį UAB „Nolita“ suteikė 6 399 000 EUR paskolą (finansavimo projekto vykdymui), tačiau vėliau šią skolą reikalavimo perleidimo sutartimi (apie tai nepranešusi UAB „Nolita“) perleido susijusiai įmonei „Stichting Nolita Lening“. Reikalavimo perleidimas neturi ir negali turėti įtakos paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygoms, numatytoms 2005 m. kovo 4 d. akcininkų sutartyje, kurios taip pat tapo privalomos įmonei „Stichting Nolita Lening“, todėl minėtos piniginės sumos šiai dienai negali būti traktuojamos kaip pradelstos mokėti. UAB „Nolita“ įsiskolinimas įmonei „Stichting Nolita Lening“ nėra toks, koks nurodomas 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „Nolita“ įsiskolinimo kreditorei „Stichting Nolita Lening“ paskaičiavimo lentelėje, nes minėtoje lentelėje nesąžiningai palūkanos skaičiuojamos net beveik už 10 metų laikotarpį, nors palūkanoms yra taikomas imperatyvus 5 metų senaties terminas, todėl paskaičiuotų palūkanų bendra suma iš tikrųjų yra bent per pusę mažesnė negu nurodyta, t. y. vietoje 2 907 975,27 EUR turėtų būti apytiksliai 1 453 987,64 EUR suma. Iš UAB „Nolita“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso, kuriuo vadovautasi 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime, matyti, kad UAB „Nolita“ turtas sudarė iš viso 21 416 889 Lt, o įsipareigojimai – iš viso 31 864 504 Lt, tačiau iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 31 558 418 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė tik 306 086 Lt. Iš UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. balanso matyti, kad turtas iš viso sudarė 6 201 701 EUR, po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 9 192 501 EUR, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė tik 78 443 EUR. Taigi, UAB „Nolita“ nėra nemoki, todėl jai bankroto byla ne teismo tvarka inicijuota ir iškelta nepagrįstai. Apeliantės „KS Boulevard C.V.“ ir su ja susijusios įmonės „Stichting Nolita Lening“ bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2015 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 910 000 EUR suma yra nurodyta neteisingai. Siekiant nustatyti UAB „Nolita“ turimo turto vertę turėjo būti atliekamas ne nekilnojamojo turto vertinimas, o turėjo būti atliekamas kompleksinis vertinimas, t. y. verslo vertinimas, nes UAB „Nolita“ turimas nekilnojamasis turtas, yra skirtas didelio verslo projekto vystymui. Be to, vertintina ir tai, kad net pačioje 2015 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog vertintojų nuomonė dėl vertinamojo turto vertės galioja tik vertės nustatymo dienai. Taigi, šia ataskaita netgi negali būti vadovaujamasi, o, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, ataskaita negali būti laikoma įrodymu dėl pačioje ataskaitoje apibrėžtų jos galiojimo ribų, t. y. tik vertės nustatymo dienai, kuri buvo 2015 m. balandžio 17 d.. UAB „Nolita“ šiai dienai priklauso 883 kv. m. dydžio žemės sklypo dalis, todėl projektas pagal tarp VĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos ir UAB „Nolita“ 2006 m. lapkričio 3 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir toliau sėkmingai galės būti vystomas bei baigiamas. UAB „Nolita“ įsteigimo tikslas yra vystyti minėtą nekilnojamojo turto verslo projektą, todėl natūralu, kad projekto vystymo eigoje įmonė patiria atitinkamus nuostolius, kurie bus kompensuoti išvysčius ir pastačius bei pardavus nekilnojamojo turto kompleksą.

282) Ne teismas, o pati apeliantė nepasinaudojo CPK įtvirtinta teise prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu ji iš tikrųjų manė, kad tai yra būtina. Byloje nėra pateikta prašymo ar kito dokumento, kuriame apeliantė savo laiku būtų teismui tokį prašymą pareiškusi. Apeliantė, pateikdama skundą teismui, turėjo visas galimybes su pareiškėjų paaiškinimais susipažinti, išanalizuoti ir pareikšti savo nuomone skunde, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad neva jos procesinės teisės buvo suvaržytos. Skunde minima, kad teismas nutartyje neva rėmėsi suinteresuotiems asmenims nežinomais duomenimis, tačiau šių „nežinomų duomenų“ apeliantė skunde taip ir neįvardija.

293) Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad jokie formalieji skundo dėl kreditorių nutarimų ginčijimo reikalavimai nebuvo pažeisti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra tinkamai įgaliotas asmuo ir yra UAB „Nolita“ kreditorius. Faktą, kad V. M. yra UAB „Nolita“ kreditorius, patvirtina su skundu dėl kreditorių nutarimų ginčijimo patiekti dokumentai, kurie skunde buvo aptarti. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Nolita“ dokumentas „Atlyginimų priskaitymo suvestinė 2015 m. lapkričio mėn.“ ir UAB „Nolita“ dokumentas „Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“, kurie buvo pateikti kaip pareiškėjų skundo priedai Nr. 11 ir Nr. 12. Iš šių dokumentų matyti, kad UAB „Nolita“ V. M. yra skolinga 5 787,41 EUR darbo užmokestį, o už automobilių nuomą V. M. ir D. J. UAB „Nolita“ iš viso yra skolinga 21 374,12 EUR sumą. Aplinkybė, kad V. M. nereiškė kreditorinio reikalavimo, jokiu būdu negali patvirtinti ir nepatvirtina, jog UAB „Nolita“ nėra skolinga V. M.. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas yra tik paties V. M. apsisprendimo teisė, o kreditorinio reikalavimo nepareiškimas nedaro negaliojančios jo reikalavimo teisės. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tuo atveju, kai už įmonę teismui teikiamus dokumentus pasirašo jos atstovas advokatas, tai įmonės direktoriaus paskyrimo dokumentai ar asmens, atstovaujančio įmonę, įgalinimų dokumentai, kurie parodo jų atstovavimo ribas, nėra teikiami. Šiuo atveju pareiškėjų skundą dėl kreditorių nutarimų ginčijimo pasirašė ir pateikė ne tik įmonės „Seboso Holdings Limited“ atstovas V. M., bet ir įmonės „Seboso Holdings Limited“ atstovas advokatas S. Pėdnyčia.

304) Apie UAB „Nolita“ bankroto bylos iškėlimą nebuvo pranešta šiems kreditoriams: V. M., D. J., VĮ „Registrų centras“, advokatų profesinei bendrijai „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ ir UAB „VNT Group“. Tokiu būdu buvo pažeisti ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 4 dalyje įtvirtinti imperatyvai, todėl ir pats kreditorių susirinkimas bei jame priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais. Suinteresuoti asmenys „KS Boulevard C.V.“ ir „Stichting Nolita Lening“ suvokė (negalėjo nesuvokti), jog 2015 m. gruodžio mėnesį vadovaujasi neaktualiu, t. y. 2015 m. sausio 1 d., kreditorių sąrašu. Aplinkybė, kad kreditorių sąrašas buvo pateiktas 2015 m. sausio 1 d., buvo aiškiai matyti iš paties 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimo dėl UAB „Nolita“ kreditorių sąrašo pateikimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad sąrašas pateikiamas 2015 m. sausio 1 d., o faktą, kad minėti suinteresuoti asmenys tai suvokdami tyčia neprašė šių duomenų patikslinti, patvirtina suinteresuotų asmenų faktinis elgesys. Dėl šios galimos padarytos nusikalstamos veikos t. y. dėl UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo klastojimo į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuo metu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Vien aplinkybė, kad galimai kai kurie kreditoriai nepareiškė kreditorinio reikalavimo (nors byloje tokių duomenų nėra), nereiškia, jog jie 2015 m. gruodžio 8 d., kai buvo inicijuojamas UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimas, nebuvo ir šiuo metu nėra UAB „Nolita“ kreditoriais. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3629-450/2016 apeliantas yra nurodęs neva V. M. atliktus nesąžiningus veiksmus. Jeigu yra kalbama apie kokią nors kitą nagrinėjamą bylą ir jos duomenimis remiamasi, tai ši byla turėjo būti prijungta prie nagrinėjamos bylos ir turėjo būti aiškiai nurodyta, kuo konkrečiai remiamasi ir ką tai įrodo. Civilinė byla Nr. e2-3629-450/2016 šiuo metu yra nagrinėjama; neišnagrinėtos bylos duomenimis, kol teismas sprendimu nepadarė išvadų, apskritai negali būti remiamasi, be to, neaišku, kaip minėta byla siejasi su šia.

315) Skunde cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2524/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010 ir kt.) šioje byloje negali būti taikoma, nes iš skunde cituojamos teisminės praktikos matyti, kad visose bylose ratio decidendi skiriasi nuo šioje nagrinėjamos bylos, t. y. cituojamose bylose buvo sprendžiami klausimai dėl jau iškeltose bankroto bylose priimtų įvairių kreditorių susirinkimų nutarimų dėl tolimesnių bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo, o šioje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, buvo inicijuota pati bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimo procedūra, sušaukiant kreditorių susirinkimą, kuriame vieno kreditoriaus nutarimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka.

326) ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis privalo būti taikoma ir tuo atveju, kai įmonei bankrotas inicijuojamas ne teismo tvarka. Aplinkybę, kad būtent taip turi būti aiškinamos ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015. Taigi, kai įmonės akcininkas inicijuoja bankroto bylą ne teismo tvarka, apie tai jis privalo pranešti pačiai įmonei ir kitiems įmonės akcininkams. UAB „Nolita“ ir jos vadovas V. M. bei UAB „Nolita“ akcininkė – įmonė „Seboso Holdings Limited“, apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik iš VĮ „Registrų centro“ ir tik po to, kai buvo priimtas nutarimas iškelti bankroto bylą. Apeliantė apie tokį reikšmingą faktą ne tik kad iš anksto neinformavo, bet apie tai netgi neinformavo vėliau, t. y. kai bankroto byla jau buvo iškelta.

337) Civilinė byla dėl neva neteisėto akcijų įsigijimo nėra niekaip susijusi su šia byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos pradėjimo teisėtumo, be to, nurodyta civilinė byla nėra išnagrinėta ir joje teismas nėra padaręs išvadų.

348) Apeliantės nurodomas motyvas, kad ji dengdavo dalį UAB „Nolitos“ įsipareigojimų ir vien jau dėl to UAB „Nolita“ laikytina nemokia, vertintinas kritiškai, nes ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad apeliantė yra įsipareigojusi pagal sudarytą 2005 m. kovo 4 d. akcininkų sutartį teikti UAB „Nolitai“ finansavimą. Įmonės nemokumas turi būti vertinamas ne pagal tai, kas už ką darė mokėjimus, o pagal ĮBĮ įtvirtintus kriterijus.

359) Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies normos taikymo yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012. Be to, UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir jame buvo priimtas nutarimas UAB „Nolita“ iškelti bankroto bylą tuo metu, kai UAB „Nolitai“ buvo iškeltos ir vykdomos dar dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0241/14/00820 ir vykdomoji byla Nr. 0068/15/00319. Šiose vykdomosiose bylose, kaip nurodo pati apeliantė įmonė „KS Boulevard C.V.“, įvardintas sumas už UAB „Nolita“ sumokėjo po kreditorių nutarimo iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka priėmimo, t. y. tik 2015 m. gruodžio 18 d. Taigi ir iš šių duomenų matyti, kad kreditorių nutarimas pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka buvo priimtas pažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą.

3610) Teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo UAB „Nolita“ nutarta iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, nepatenka tarp CPK 584 straipsnyje nurodytų vykdytinų dokumentų, o pati bankroto byla ne teismo tvarka pradėta neteisėtai, todėl ir vykdomasis dokumentas negali būti išduotas. Apeliantė skundžia teismo nutarties dalį dėl vykdomojo dokumento išdavimo, tačiau prašymo dėl vykdomojo dokumento išdavimo apeliantė teismui net nebuvo pareiškusi. Tokį prašymą buvo pareiškęs UAB „Nolita“ bankroto administratorius 2016 m. sausio 27 d. Taigi, šiuo atveju apeliantė – įmonė „KS Boulevard C.V.“, apskritai neturi subjektinės teisės skųsti šią teismo nutarties dalį. Tai galėjo daryti nebent pats bankroto administratorius UAB „Insolvency group“.

372016 m. balandžio 5 d. apeliantė „KS Boulevard C.V.“ pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, pavadintą rašytiniais paaiškinimais, prašydama jį priimti ir prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-866-823/2016. Nurodė, kad paaiškinimai teikiami vadovaujantis CPK 42 straipsniu.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų

40Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.

41Apeliantės pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

42Dėl atskirojo skundo

43CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

44Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka, o bankroto procesas nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino neteisėtu, konstatavęs ĮBĮ įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros iniciavimo tvarkos pažeidimus, o būtent: visų įmonės kreditorių, pačios įmonės, kitų jos savininkų (akcininkų) neinformavimą apie siūlymą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka; ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, egzistavimą. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su visomis paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti pareiškėjų skundo, kadangi kartu su skundu nebuvo patiekti jokie dokumentai, patvirtinantys V. M. teisę pasirašyti skundą „Seboso Holdings Limited“ vardu ir (ar) šios įmonės vardu sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-672-381/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, jau konstatavo, kad pareiškėjų skundo priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai skundo priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

45Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Atitinkamai apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Atsižvelgdamas į šiuos bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, bruožus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti akivaizdus nesutarimas tarp UAB „Nolita“ akcininkių (turinčių po 50 proc. balsų) „Seboso Holdings Limited“ ir apeliantės. Be to, tarp šalių kilęs nesutarimas, ar UAB „Nolita“ prievolės „Stichting Nolita Lening“ (didžiausiai kreditorei) pagal paskolos sutartį vykdymo terminas yra suėjęs. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo.

46Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).

47Dėl įmonės, įmonės akcininkų bei visų kreditorių informavimo apie siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka

48ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).

49Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantė ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą įgyvendino netinkamai. Byloje neginčijama, kad apeliantė, siūlydama priimti nutarimą dėl UAB „Nolita“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka bei informuodama apie 2015 m. gruodžio 8 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas UAB „Nolita“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka klausimas, vadovavosi neaktualiu, beveik metų senumo UAB „Nolita“ kreditorių sąrašu, tokiu būdu neinformuodama daugumos kreditorių, 2015 m. gruodžio 8 d. turėjusių reikalavimo teisę UAB „Nolita“, nei apie siūlymą UAB „Nolita“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nei apie 2015 m. gruodžio 8 d. vyksiantį UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimą. Apeliantė nurodo, kad 2015 m. sausio 1 d. UAB „Nolita“ kreditorių sąrašą „KS Boulevard C.V.“ pateikė pati įmonė, gavusi jo 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl UAB „Nolita“ kreditorių sąrašo pateikimo, todėl kreditorių susirinkimas, sušauktas vadovaujantis minėta informacija, yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kritiškai. Byloje esantis 2015 m. lapkričio 16 d. „KS Boulevard C.V.“ prašymas UAB „Nolita“ dėl kreditorių sąrašo pateikimo paneigia suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad minėtu prašymu buvo prašoma pateikti prašymo pateikimo dieną galiojantį UAB „Nolita“ kreditorių sąrašą, kadangi šiame prašyme nėra nurodyta, kokiai datai sudaryto kreditorių sąrašo yra prašoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Nolita“ kreditorių sąrašo, sudaryto 2015 m. sausio 1 d., pateikimas „KS Boulevard C.V.“, neatleido apeliantės nuo pareigos ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti visus UAB „Nolita“ kreditorius, 2015 m. gruodžio 8 d. turėjusius reikalavimą UAB „Nolita“, priešingai, tai sudarė pagrindą „KS Boulevard C.V.“ pakartotinai kreiptis į UAB „Nolita“, reikalaujant pateikti aktualų UAB „Nolita“ kreditorių sąrašą, tačiau įrodymų, kad tokių veiksmų buvo imtasi, į bylą nėra pateikta. Apeliantė „KS Boulevard C.V.“, 2015 m. gruodžio 1 d., informuodama UAB „Nolita“ kreditorius apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka pagal 2015 m. sausio 1 d. duomenimis sudarytą kreditorių sąrašą, turėjo suvokti, kad galimai bus informuoti ne visi UAB „Nolita“ kreditoriai, kurie turėjo reikalavimo teisę minėto pranešimo siuntimo dieną, bei, kad tokiu būdu bus pažeista ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtinta privaloma kreditorių informavimo tvarka.

50Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad kreditorių susirinkimas sušauktas nepažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiga informuoti kreditorius negali būti vykdoma formaliai, bei į tai, kad vieno iš kreditorių – Bert Verwey Partners, kuriam 2015 m. gruodžio 2 d. buvo išsiustas „KS Boulevard C.V.“, 2015 m. gruodžio 1 d. pranešimas, buveinė yra Nyderlandų Karalystėje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos nutarties argumentais dėl UAB „Nolita“ bankroto procedūros iniciavimo skubotumo.

51Atskiruoju skundu taip pat nesutinkama su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad bankroto procedūra buvo inicijuota ją sąmoningai nuslepiant nuo kitos įmonės akcininkės „Seboso Holdings Limited“ bei pačios UAB „Nolita“. Apeliantas savo nesutikimą su minėtu ginčijamos nutarties motyvu grindžia tuo, kad ĮBĮ atskirai reglamentuoja tvarką, kai bankroto procedūros pradedamos ne teismo tvarka, ir nėra numatyta, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turėtų būti pranešama pačiai įmonei. Toks apeliantės aiškinimas neatitinka teismų praktikos, akcentuojančios pačios įmonės informavimo svarbą ir bankroto procedūrų ne teismo tvarka iniciavimo atveju, kuria visiškai pagrįstai priimdamas ginčijamą nutartį vadovavosi pirmosios instancijos teismas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. e2-632-178/2015).Tai, kad, kaip nurodo apeliantė, įmonės informavimas dėl objektyvių priežasčių šiuo atveju negali būti atliekamas teisminės bankroto procedūros iniciavimo procesine forma, nereiškia, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka įmonei ir kitiems jos akcininkams apskritai neturi būti pranešta. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į jau minėtus nesutarimus tarp įmonės akcininkų, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad šiuo atveju apeliantė kitos įmonės akcininkės ir pačios įmonės apie šaukiamą susirinkimą neinformavo sąmoningai.

52Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Nolita“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant procedūrinių reikalavimų, neužtikrinant visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės informavimo apie šio klausimo svarstymą, ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta.

53Apeliantė nurodo, kad paminėti procedūriniai pažeidimai yra neesminiai, kadangi kitų kreditorių dalyvavimas niekaip nebūtų pakeitęs balsavimo rezultato. Šį savo teiginį apeliantė grindžia teismų praktika teisminio bankroto bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant, ar tam tikras procedūrinis pažeidimas gali būti laikomas esminiu, turi būti atsižvelgiama į svarstomo klausimo pobūdį, jo sukeliamas teisines pasekmes ir tai, ar konkretus pažeidimas galėjo pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, kadangi jais paneigta įmonės ir kitos akcininkės teisė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais prieš pradedant bankroto procedūrą, galėjo būti sutrukdyta kitiems kreditoriams, akcininkei ir pačiai įmonei prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus (inter alia dėl įmonės mokumo), siekti savo teisių gynimo teisme. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. e2-632-178/2015).

54Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo

55ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų.

56Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo metu UAB „Nolita“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai civilinėje byloje Nr. L2-5403-541/2016. Apeliantės argumentai, kad jokių turtinių ginčų tarp UAB „Nolita“ ir UAB „Globalta“ nebuvo, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tokį ginčą liudija pats kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo faktas. Aplinkybė, kad vėliau, t. y. 2016 m. sausio 4 d., teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. L2-5403-541/2016 UAB „Nolita“ atžvilgiu, buvo panaikintas (skolininkei atsiskaičius su kreditoriumi) ir byla nutraukta, nesudaro pagrindo išvadai, jog 2015 m. gruodžio 8 d. teismuose nebuvo iškeltų bylų, kuriose UAB „Nolita“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, ir kad neegzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, draudžianti pradėti bankrotą ne teismo tvarka. Kadangi skundžiamo UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo priėmimo metu teismuose buvo inicijuoti ginčai, kuriuose bendrovės atžvilgiu buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino protokolą neteisėtu, jį panaikino bei nutraukė ne teismo tvarka pradėtą bendrovės bankroto procesą. Papildomai pažymėtina, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos egzistavimą nagrinėjamu atveju taip pat patvirtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 8 d. iš UAB „Nolita“ buvo išieškoma pagal išduotus vykdomuosius dokumentus (v. b. Nr. 0241/14/00820 ir v. b. Nr. 0068/15/00319) (b. l. 169).

57Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nevertinant įmonės nemokumo

58Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai nevertino akivaizdaus UAB „Nolita“ nemokumo. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ĮBĮ įtvirtintų bankroto proceso ne teismo tvarka procedūrų pažeidimus, neturėjo pareigos vertinti UAB „Nolita“ nemokumo, kadangi vien nustatyti procedūrų pažeidimai sudarė pagrindą skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimui. Kaip jau minėta, panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat gali būti pakartotinai inicijuojamas bankroto procesas ne teismo tvarka, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

59Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų

60Ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė prašo panaikinti taip pat dėl to, kad, pasak jos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė visų suinteresuotų asmenų procesinę teisę susipažinti su pareiškėjų prieš pat teismo posėdį t. y. 2016 m. vasario 8 d. teisme gautais paaiškinimais, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio nuostatą.

61Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą formaliais pagrindais. Atsiliepime į atskirąjį skundą visiškai pagrįstai nurodoma, kad apeliantei buvo sudarytos visos galimybės išdėstyti savo argumentus dėl minėtų rašytinių paaiškinimų turinio (tiek kiek jais vadovavosi pirmosios instancijos teismas) atskirajame skunde, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl šios apeliantės nurodomos aplinkybės byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Papildomai pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog pareiškėjų paaiškinimai teisme buvo gauti 2016 m. vasario 8 d. 11.15 val. t. y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, nagrinėjama byla yra elektroninė, apeliantės atstovas P. Markovas turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės, todėl su pareiškėjų paaiškinimais turėjo galimybę susipažinti iš karto, kai tik jie buvo pateikti, ir galėjo pateikti teismui atsikirtimus į pareiškėjų paaiškinimus, o manydamas, kad atsikirtimams paruošti reikalingas papildomas laikas, galėjo prašyti teismo atidėti 2016 m. vasario 9 d. paskirtą teismo posėdį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų ėmusis minėtų veiksmų.

62Dėl vykdomojo rašto išdavimo

63Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat išsprendė UAB „Nolita“ bankroto administratoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto UAB „Nolita“ turtui surasti bei perimti išdavimo. Apeliantė nesutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, savo nesutikimą iš esmės grįsdama tuo, kad ginčijama nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl neteisminis UAB „Nolita“ bankroto procesas yra tęsiamas. Kadangi šia nutartimi nuspręsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo protokolą bei nutraukė neteisminį UAB „Nolita“ bankroto procesą, klausimas dėl vykdomojo rašto UAB „Nolita“ turtui surasti bei perimti išdavimo nagrinėjamoje byloje tapo nebeaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl su tuo susijusių apeliantės argumentų nepasisako.

64Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai aiškinant ir taikant įmonės bankroto ne teismo tvarka procesą reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas, atitinka teismų praktiką nurodytos kategorijos bylose, todėl yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

65Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjai įmonei „Seboso Holdings Limited“ priteisiamos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų dydžių, t. y. 294 EUR (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 323 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

67Apeliantės 2016 m. balandžio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos apeliantei.

68Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

69Priteisti pareiškėjai įmonei „Seboso Holdings Limited“ iš suinteresuoto asmens įmonės „KS Boulevard CV“ 294 EUR (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjai įmonė „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. kreipėsi į... 4. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamame protokole nepagrįstai konstatuotas UAB... 5. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad apie 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių... 6. Pareiškėjų nuomone, kreditorių susirinkimas, kuriame iš tikrųjų dalyvavo... 7. Suinteresuoti asmenys įmonė „KS Boulevard C. V.“ bei įmonė „Stichting... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi skundą tenkino –... 10. Teismas pažymėjo, kad, iškeliant bankroto bylą ne teismo tvarka, įmonei... 11. Teismas sutiko su argumentais, kad ĮBĮ 12 straipsnio nuostatos... 12. Teismas pažymėjo, kad, esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam... 13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas V. M. iki ginčijamo kreditorių susirinkimo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Suinteresuotas asmuo įmonė „KS Boulevard C.V.“ atskiruoju skundu prašo... 16. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino akivaizdaus UAB... 17. 2) Nagrinėjamoje byloje rašytinis teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m.... 18. 3) Skundas negalėjo būti priimtas, kadangi UAB „Nolita“ pateiktame... 19. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad „KS... 20. 5) Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Nolita“ turi kitų kreditorių,... 21. 6) ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisminio bankroto procedūrą.... 22. 7) „Seboso Holdings Limited“ 50 proc. UAB „Nolita“ akcijų yra įgijusi... 23. 8) Teismas nepagrįstai teigia, kad šalys nesutaria dėl „Seboso Holdings... 24. 9) ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės bankroto... 25. 10) Ginčijama nutartis dar nėra įsiteisėjusi, taigi UAB „Nolita“... 26. Pareiškėjai įmonė „Seboso Holdings Limited“ ir V. M. atsiliepimu į... 27. 1) Įmonė „KS Boulevard C.V.“ pagal 2005 m. kovo 4 d. akcininkų sutartį... 28. 2) Ne teismas, o pati apeliantė nepasinaudojo CPK įtvirtinta teise prašyti... 29. 3) Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, pagrįstai... 30. 4) Apie UAB „Nolita“ bankroto bylos iškėlimą nebuvo pranešta šiems... 31. 5) Skunde cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m.... 32. 6) ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis privalo būti taikoma ir tuo atveju, kai įmonei... 33. 7) Civilinė byla dėl neva neteisėto akcijų įsigijimo nėra niekaip... 34. 8) Apeliantės nurodomas motyvas, kad ji dengdavo dalį UAB „Nolitos“... 35. 9) Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies normos taikymo yra pasisakęs Lietuvos... 36. 10) Teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kreditorių... 37. 2016 m. balandžio 5 d. apeliantė „KS Boulevard C.V.“ pateikė... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų... 40. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos... 41. Apeliantės pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais... 42. Dėl atskirojo skundo... 43. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 44. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 45. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13... 46. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su... 47. Dėl įmonės, įmonės akcininkų bei visų kreditorių informavimo apie... 48. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės... 49. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi visiškai pagrįstai... 50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad... 51. Atskiruoju skundu taip pat nesutinkama su ginčijamos pirmosios instancijos... 52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 53. Apeliantė nurodo, kad paminėti procedūriniai pažeidimai yra neesminiai,... 54. Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių... 55. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad bankroto procesas gali... 56. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad UAB... 57. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nevertinant įmonės... 58. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą... 59. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų... 60. Ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė prašo panaikinti... 61. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas yra... 62. Dėl vykdomojo rašto išdavimo... 63. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat išsprendė UAB... 64. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 65. Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjai įmonei... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 67. Apeliantės 2016 m. balandžio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus... 68. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti pareiškėjai įmonei „Seboso Holdings Limited“ iš suinteresuoto...