Byla 2-2281/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-929-210/2011 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ir A. J. skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumu.

5Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė A. J. IĮ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“.

62010 m. gruodžio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Jurgio baldai“ perleido savo kaip bankrutavusios A. J. IĮ kreditoriaus teises A. J..

7Kreditorius UAB „Jurgio baldai“ ir pareiškėjas A. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti bankrutavusios A. J. IĮ 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolais Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13 įformintus sprendimus.

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino A. J. kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“ procesinių teisių perėmėju.

9Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įformintas nutarimas dėl įmonės bendrasavininkių dalies turto pardavimo kartu, priimti pažeidžiant kreditorių interesus, nes pasirinktas turto pardavimo būdas, kai du skirtingose vietose ir skirtingus unikalius numerius turintys sklypai pardavinėjami kartu, dar labiau vilkina atsiskaitymą su kreditoriais ir prailgina bankroto bylos terminus, nes esant sudėtingai ekonominei situacijai du objektus parduoti kartu labai sudėtinga. Be to, pareiškėjas nesutiko su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu ir toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta nepardavinėti viso turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu ( - ) bei komercinės paskirties statinio, esančio ( - ), kuris žymiai vertingesnis ir kurį pardavus iš karto būtų atsiskaityta su kreditoriais. Taip pat pareiškėjas nesutiko su kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 11 įformintu nutarimu ir teigė, kad bankroto administratoriaus ataskaita negalėjo būti tvirtinama be išsamaus finansinio patikrinimo ir audito, nes ataskaitoje pateikti duomenys prieštarauja kitiems finansiniams dokumentams – pagal ataskaitą bankroto administratorius išleidžia daugiau, nei gauna pajamų, nors mokesčių inspekcijai yra deklaruota gautas pelnas. Pareiškėjas nesutiko ir su kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 12 įformintu nutarimu skirti lėšas – 8 387,53 Lt savavališkos statybos – priestato (sandėlio), esančio ( - ), griovimo darbams, pagal pasirašytą rangos sutartį su statybine organizacija. Teigė, kad šiuos darbus galima atlikti ženkliai mažesnėmis sąnaudomis, nes darbai yra beveik atlikti, o likę darbai nereikalauja didelių investicijų. Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė bankroto byloje R. J. (nuo 2011 m. gruodžio 31 d. – R. L.) yra ne tik įmonės kreditorė, bet ir skolininkė, todėl ji negalėjo balsuoti, nes yra suinteresuota priimti sau palankius sprendimus.

10Atsakovai bankrutavusios A. J. IĮ bankroto byloje R. J. ir bankrutavusios A. J. IĮ bankroto administratorius pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti ginčijami protokoliniai nutarimai, buvo teisėti, jų priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių balsų suma sudarė 75,79 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Atsakovai teigė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įforminto nutarimo parduoti dalį įmonės turto panaikinimo neįrodyti, nes jie susiję su ekonominiais – vertinamaisiais aspektais ir pateikti gana prieštaringai. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 11 įformintą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, nes ataskaita nepagrįsta rašytiniais dokumentais, arba pagrįsta prieštaringais teiginiais dėl pajamų, išlaidų ir pelno, teigė, kad pareiškėjas, pareikšdamas tokius teiginius, neįsigilino į ataskaitą ir nesuvokė buhalterinės apskaitos klausimų, todėl šie teiginiai yra nepagrįsti. Nurodė, kad kiti reikalavimai – dėl savavališkos statybos griovimo darbų, dėl įmonės kreditorės R. J. balsavimo kreditorių susirinkime taip pat yra nepagrįsti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 11 įforminto nutarimo teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad R. J. dalyvavimas kreditorių susirinkime, balsavimas visais aptariamais klausimais, a priori buvo naudingas tik pačiai R. J. ir pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad 2010 m. gruodžio 6 d. bankrutuojančios A. J. IĮ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, klausimai, dėl kurių buvo priimti nutarimai, priskirtini kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia bankroto administratoriaus ataskaitos dalis jam kelia abejones ir nebuvo įrodyta, išskyrus tai, kad, pareiškėjo manymu, ataskaita negalėjo būti patvirtinta, nes joje nurodytos administravimo išlaidos viršija pajamas, nors mokesčių inspekcijai yra deklaruojamas pelnas. Teismas konstatavo, kad administratorius, pateikdamas ataskaitą, joje išsamiai nurodė visus reikalingus ir pakankamus duomenis, taip pat kreditorių susirinkimui paaiškino kilusius neaiškumus. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą dėl ataskaitos nepagrįstumo tuo aspektu, jog pagal ataskaitą administratorius išleidžia daugiau nei uždirba pajamų, nors mokesčių inspekcijai deklaruoja gaunamą pelną, nurodė, kad bankrutuojanti A. J. IĮ yra PVM mokėtoja ir apskaita joje tvarkoma remiantis ne pinigų principu, bet kaupimo principu. Tai reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos. Todėl ir šiuo atveju dėl šio principo taikymo, susidarė situacija kai bankrutuojanti A. J. individuali įmonė pagal finansinę atskaitomybę dirba pelningai, nes sąskaitos už suteiktas paslaugas yra išrašytos ir registruotos, tačiau realiai dalis apmokėjimo dar negauta, nes dalis skolininkų, (tarp jų ir UAB „Jurgio baldai“) jų dar neapmokėjo, nors apskaitoje tai jau apskaičiuojama kaip uždirbtos pajamos. Tokia apskaitos vedimo tvarka yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

13Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įforminto nutarimo teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog turtą parduodant minėtu nutarimu patvirtintu būdu bus pažeisti kreditorių interesai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo manymas, jog parduodant turtą nutarimu patvirtintu būdu pažeis kreditorių interesus, grindžiamas tik prielaida. Taip pat teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo sprendimas neparduoti sąlyginai vertingesnį turtą yra ekonomiškai naudingas, nes jis įmonei neša naudą šį turtą nuomojant.

14Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 12 priimto nutarimo teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė argumentų, jog nurodyta suma priestato, esančio ( - ), statybos griovimo darbams yra per didelė. Teismas, išnagrinėjęs protokolo turinį, nustatė, kad susirinkimui buvo pateikta preliminari, orientacinė tokių darbų atlikimo sąmata, su kuria iš esmės kreditorių surinkimas balsų dauguma sutiko, nors pačiame nutarime nėra nurodyta, kokia suma turėtų būti skirta paminėtiems darbams atlikti, nutarta tik dėl principinės nuostatos. Teismas nurodė, kad toks sprendimas įstatymui neprieštarauja. Be to, kad bankroto administratorius visais atvejais, pateikdamas savo veiklos ataskaitą kreditorių susirinkimui tvirtinti ateityje, privalės pagrįsti panaudotų ir išleistų lėšų reikalingumą, o kreditoriai bet kuriuo metu turi teisę pareikalauti bet kokių finansinių dokumentų iš bankroto procedūras administruojančios įmonės.

15Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo sudėtinga, kad atsakovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės atstovas pateikė atsiliepimą į skundą ir atskirąjį skundą, bylos teisminis nagrinėjimas buvo sudėtingas, reikalaujantis žinių ir kvalifikacijos, priteisė atsakovui 4 356 Lt bylinėjimosi išlaidų.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutavusios A. J. IĮ 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolais Nr. 11, 12 ir 13 priimtus nutarimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo motyvų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo.

192) Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimuose teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Kadangi R. J. A. J. IĮ bankroto byloje yra ne tik kreditorė, bet ir skolininkė, todėl ji negali dalyvauti balsuojant A. J. IĮ kreditorių susirinkime ir priiminėti sprendimus, nes būdama įmonės skolininke ir pagrindine kreditore yra suinteresuota priimti sprendimus, kurie pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus. R. J., kaip likviduojamos įmonės kreditorės ir tuo pačiu metu skolininkės, vaidmuo sprendžiant klausimą dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo yra esminis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti šias skundo aplinkybes ir dėl jų pasisakyti. Teismo motyvas, kad priimtas sprendimas nepažeidžia kitų kreditorių interesų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir motyvais, nes jau pati kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotė, kurioje yra numatomas turto pardavimas drauge, lemia kitų kreditorių interesų pažeidimą.

203) Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie buvo pagrindas administratoriaus veiklos ataskaitai pateikti. Teismas išklausė vien tik likviduojamos įmonės atstovo paaiškinimų, kuris teigė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ataskaitos nepagrįstumą. Teismui atsisakius išreikalauti rašytinius dokumentus, buvo užkirstas kelias objektyviam šios skundo dalies nagrinėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta vien tik prielaidomis ir subjektyvia suinteresuotos bylos baigtimi šalies atstovo paaiškinimais.

214) Kreditorių susirinkimo metu nebuvo pateikti duomenys, kad bankroto administratoriaus nurodyta suma (8 387,53 Lt), reikalinga statybos griovimo darbams, yra tik preliminari, ši versija buvo pasakyta tik teismo posėdžio metu ir neatsispindi kreditorių susirinkimo protokoluose. Be to, R. J. balsavo ne tik už lėšų skyrimą, bet ir už rangos sutarties pasirašymą. Rangos sutarčiai sudaryti yra būtina žinoti rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui būtiną sumą, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankroto administratoriaus nurodyta suma statybos griovimo darbams yra preliminari. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sandėlio griovimo darbai beveik atlikti ir lėšų skirti griovimo darbams nereikia.

225) Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta. Byla nebuvo didelė ir sudėtinga, parengiamojo ir teismo posėdžių trukmė yra tik daugiau nei 2 valandos, bet to, šioje byloje anksčiau priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo dėl netinkamai taikytų materialinių teisės normų, todėl priteistos piniginės sumos bylinėjimosi išlaidoms padengti nėra pagrįstos bylos apimtimi ir sudėtingumu. Be to, neturi būti padengiamos bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl panaikintos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo.

23Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditorė R. L. (J.) prašo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 11 įforminto nutarimo panaikinimo. ĮBĮ nereglamentuoja bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos turinio, todėl laikoma, kad ši ataskaita yra patvirtinta pagrįstai, jei atitiko keliamus reikalavimus. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaita buvo pateikta kreditorių susirinkime, kreditoriai, dalyvavę 2010 m. gruodžio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime, su šia ataskaita buvo supažindinti, administratorius atsakė į visus kreditorius dominančius klausimus, jokių pretenzijų bei klausimų dėl ataskaitos pagrįstumo nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. J. dalyvavo minėtame kreditorių susirinkime. Pareiškėjo atstovas advokatas kreditorių susirinkime buvo uždavęs klausimą, kodėl bankroto administratoriaus ataskaitoje išlaidos viršija pajamas. Administratorius pateikė paaiškinimus, kad išlaidos yra suformuotos pagal gautas sąskaitas – faktūras, dalis jų neapmokėtos, todėl išlaidos viršija pajamas.

252) Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti turi būti nustatyta konkreti kaina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 3 dalimi, rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma ir apytikrė sąmata. 2010 m. gruodžio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime už 8 387,5 Lt skyrimą savavalės statybos griovimo darbams atlikti balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 67,87 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

263) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad kreditorius R. J. yra suinteresuota iššvaistyti kreditorių lėšas, skirtas griovimo darbams atlikti. R. J., kaip kreditorius, taip pat siekia, kad kuo daugiau lėšų būtų skirta padengti kreditorinius reikalavimus.

274) Pareiškėjas nurodė, kad A. J. IĮ priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esančiu ( - ) bei komercinės paskirties statinys, esantis ( - ). 2010 m. gruodžio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl minėto komercinės paskirties statinio pardavimo. Kadangi šio pastato antras aukštas nėra teisiškai įregistruotas, buvo nuspręsta šį statinį pardavinėti atlikus antro aukšto teisinę registraciją. Tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio ( - ), pardavimas pažeistų A. J. IĮ bendrasavininkės R. J. interesus, nes tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta.

285) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad turto pardavinėjimas dalimis, neįtraukiant viso turto, pažeidžia kreditorių interesus. Parduodant turtą kartu yra sutaupomas laikas ir pinigai. Rengiant atskiras turto varžytynes būtų vilkinama bankroto byla ir eikvojamos administravimo lėšos. Turto pardavimas kartu yra ekonomiškesnis, abu objektus parduodant kartu turto vertė yra didesnė nei juos parduodant atskirai.

296) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad bankrutuojančios A. J. IĮ skolininkė ir kreditorė R. J. negali dalyvauti balsuojant kreditorių susirinkime ir priiminėti sprendimų, nes yra suinteresuota kuo ilgiau užtęsti atsiskaitymą su įmonės kreditoriais. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina kreditorių, kurių reikalavimą patvirtino teismas, teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir ginti savo teises. Vien tik faktas, kad R. J. yra bankrutuojančios A. J. IĮ kreditorė ir skolininkė, nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra suinteresuota priimti kitų kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus.

30Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančios A. J. IĮ bankroto administratorius UAB „Tytus“ prašo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

311) 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, klausimai, dėl kurių buvo priimti ginčijami nutarimai, patenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Už ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus balsavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusė nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų.

322) Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įformintu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka neskatina pačiu trumpiausiu terminu atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, šio nutarimo apskundimas teismui sustabdo jo vykdymą, dėl ko akivaizdžiai yra vilkinamas atsiskaitymas su kreditoriais.

333) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad R. J. yra suinteresuota priimti sprendimus, pažeidžiančius kitų kreditorių interesus, nes R. J. taip pat yra bankrutuojančios individualios įmonės kreditorė ir reikštų, kad ji siekia pažeisti savo pačios interesus.

344) ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis suteikia R. J. teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose.

355) Pareiškėjas nepateikė argumentų, įrodančių administratoriaus veiklos ataskaitos neteisėtumą. Be to, pareiškėjo argumentai dėl ataskaitos nepagrįstumo, nes pagal administratoriaus ataskaitą administratorius išleidžia daugiau pajamų negu gauna, o mokesčių inspekcijai yra deklaruojamas pelnas, parodo pareiškėjo žinių trūkumą buhalterinės apskaitos klausimais. Bankrutuojanti A. J. IĮ yra PVM mokėtoja ir apskaita joje tvarkoma remiantis ne pinigų principu, bet kaupimo principu.

366) Pareiškėjo argumentai dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įforminto nutarimo, kuriuo skirtos lėšos savavališkos statybos griovimui, nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, pats pareiškėjas, dalyvaudamas kreditorių susirinkime, nepasiūlė jokių alternatyvų. Pažymėtina, kad A. J. IĮ kreditoriai dėl lėšų skyrimo savavališkos statybos griovimo darbams nesprendė, o tik įvertino orientacinę darbų atlikimo kainą ir priėmė sprendimą skirti lėšų savavališkos statybos griovimo darbams pagal pasirašytą rangos sutartį su statybine organizacija.

377) Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas tiek savo, tiek kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“, kurio direktorius jis yra vardu, sistemingai skundžia visus bankrutuojančios A. J. IĮ kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant tuos, kuriems pats pritarė. Bylinėjimosi išlaidų viena iš funkcijų yra prevencinė, t.y. bylinėjimosi išlaidų institutas skatina savanoriškai vykdyti prievoles, netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams reikšti. Manytina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, jomis naudojasi nesąžiningai, sąmoningai veikia prieš greitą bankroto proceso užbaigimą, todėl jam turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytos poveikio priemonės.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

39Atskirasis skundas tenkinamas.

40Bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorius A. J. nagrinėjamu atveju ginčija A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimus dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos, lėšų skyrimo savavališkos statybos griovimo darbams ir administratoriaus ataskaitos tvirtinimo. Be to, apelianto nuomone, kreditorė R. J. (šiuo metu – L.) negali dalyvauti balsuojant A. J. IĮ kreditorių susirinkime, nes ji kartu yra ir skolininkė bei yra suinteresuota priimti sprendimus, pažeidžiančius kitų bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių teises. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas neginčija R. L. pripažinimo kreditore fakto ar reikalavimo dydžio, o tai, kad dar Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. liepos 15 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-55-267/2011 (informacinės sistemos LITEKO duomenys) R. L. buvo įtraukta bendraatsakove A. J. individualios įmonės bankroto byloje, negali turėti įtakos jos iš turtinių reikalavimo teisių kylančioms neturtinėms teisėms dalyvauti ir balsuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi areštuotos būtent turtinės R. L. reikalavimo teisės) ir tokiu būdu ginti savo pačios, kaip pagrindinės bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorės, kurios reikalavimą patvirtinęs teismas (Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d., 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartys civilinėje byloje Nr. B2-55-267/2011), teises.

41Apeliantas nesutinka su 2010 m. gruodžio 6 d. vykusio A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo metu pateiktu siūlymu pastatą, esantį ( - ), pardavinėti atlikus pastato antro aukšto registraciją, kam kreditoriai iš esmės pritarė (atskiro nutarimo šiuo klausimu nėra, 39 b. l.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėta kreditorių pozicija yra pagrįsta, nes tiek bankrutavusios įmonės kreditoriai, tiek administratorius gali disponuoti tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotu nekilnojamuoju turtu (CK 4.48 str. 1 d., 4.49 str. 4 d., 6.396 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 9 str. 1 d. 4 p.). Tuo labiau, kad bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.), kurių metu turi būti pateiktas ir parduodamo nekilnojamojo turto apibūdinimas (Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija), įskaitant ir duomenis, kurių reikia šiam turtui įregistruoti. Be to, įstatymų nustatyta tvarka įregistravus papildomas patalpas, esančias ( - ) (2 aukštą), padidėtų bendras patalpų plotas, dėl ko išaugtų jų vertė. Tokiu būdu, atlikus teisinę visų A. J. priklausančių patalpų, esančių ( - ) (šiuo metu įregistruotas 80 procentų patalpų baigtumas (162 – 163 b. l.) teisinę registraciją, minėtos patalpos galėtų būti parduotos brangiau, kas reikštų tinkamą bankrutavusios įmonės kreditorių interesų gynimą. Tuo tarpu žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių ( - ), pardavimo klausimas (2 b. l.) 2010 m. gruodžio 6 d. A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai Nr. 11 - Nr. 13, metu apskritai nebuvo keliamas (39 – 45 b. l.) ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors niekas nedraudžia pačiam apeliantui inicijuoti tokio klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.)

42Kita vertus, nors kreditoriai ir turi teisę spręsti klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka, tai negali būti suprantama kaip jų teisė priimti balsų dauguma bet kokius sprendimus (ĮBĮ 24 str.), jų niekaip nemotyvuojant, nes tokiu atveju yra galimi kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų pažeidimai. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Jeigu pardavus konkretų turtą dalimis bankrutuojanti įmonė gautų daugiau lėšų negu jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, kreditoriai turėtų pasirinkti turto perleidimo dalimis būdą (Lietuvos apeliacinio eismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011). Kreditoriams priimant sprendimus dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos, visų pirma, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK. 1.5 str.), kurių laikymosi priežiūrą užtikrina teismas (ĮBĮ 24 str. 5 d.) ir kurių vertinimas susijęs su realiai tikėtina gauti turto perleidimo kaina. Atitinkamai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (158 – 161 b. l.) aišku, kad A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas protokolu Nr. 13 įformintu nutarimu nusprendė kartu parduoti skirtingose vietose ir jokio tarpusavio ryšio neturinčius sklypus (žemės sklypas, esantis ( - ), yra vos 0,127 ha ploto, tačiau skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o žemės sklypas, esantis ( - ), yra net 7,52 ha ploto ir skirtas žemės ūkio veiklai vystyti). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2010 m. gruodžio 6 d. A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas (protokolas Nr. 13) du atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus) varžytynėse parduoti kartu neturi jokio pagrindo ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes kiekvienu sklypu atskirai galėtų potencialiai domėtis skirtingus interesus, susijusius su tolesne veikla naudojant sklypus, turintys asmenys, kurie varžydamiesi dėl sklypų pardavimo kainos, galėtų pasiūlyti ją didesnę negu pirkėjai (jeigu tokių iš viso atsirastų), pageidaujantys pirkti abu bendraatsakoviams R. L. ir A. J. šiuo metu priklausančius žemės sklypus, esančius ( - ). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, tik žemės sklypų, esančių ( - ) pardavimas atskirai užtikrintų didžiausią galimą jų pardavimo varžytynėse kainą ir maksimalią bankrutavusios įmonės kreditorių interesų apsaugą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties dalis, kuria atmestas kreditoriaus A. J. (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-55-267/2011) skundas dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įforminto nutarimo dėl įmonės bendraturčių turto pardavimo tvarkos (39 b. l.), naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įformintas nutarimas naikintinas.

43Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir kreditoriaus A. J. reikalavimą panaikinti A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 11 įformintą nutarimą, kuriuo patvirtinta bankrutavusios įmonės administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2 (29 – 38, 44 b. l.). Paskyrus administratorių, tarp pastarojo ir administruojamos įmonės susiklosto pavedimo, o ne darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai skolininkui nebeišgalint vykdyti turtinių įsipareigojimų kreditoriams, pastarieji perima bankrutuojančios įmonės valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tokiu būdu bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą valdo kreditoriai (ĮBĮ 23, 24 str.), o administratorius įgyvendina kreditorių nutarimus. Administratoriaus atsiskaitymas už savo veiksmus yra įforminamas ataskaita, tačiau sprendžiant klausimą dėl ataskaitos tvirtinimo, administratorius, siekdamas pagrįsti tinkamą savo įgaliojimų vykdymą, privalo pateikti ne tik pačią ataskaitą (ĮBĮ 23 str. 4 d.), bet ir visus ją pagrindžiančius ir pateisinančius dokumentus (CK 6.760 str. 4 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimo našta, pagrindžiant tinkamą pareigų vykdymą, tenka administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Administratoriaus teikiamos veiklos ataskaitos sudėtinė dalis yra administratoriaus atsiskaitymas kreditorių susirinkimui dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų, o bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti pakankamai įrodymų, kad pagrįstų faktiškai patirtas išlaidas, net jei jos neviršija patvirtintų administravimo išlaidų nustatytų dydžių, t. y. administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui ne tik už išlaidas, kurios viršijo nustatytus dydžius, bet už visas realiai patirtas išlaidas. Ar išlaidos yra patirtos, nustatoma pagal tinkamai įformintus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusi A. J. individuali įmonė tęsia veiklą, todėl kreditorių susirinkimui privalomai turi būti pateikti ir ūkinės – komercinės veiklos pajamas – išlaidas pagrindžiantys dokumentai (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie tai, kad kartu su bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriaus ataskaita Nr. 2 (29 – 38 b. l.) būtų buvę pateikti ir ją pagrindžiantys dokumentai bei būtų buvę skirta pakankamai laiko su jais kreditoriams susipažinti, nėra, kas aiškiai apribojo visų kreditorių lygias galimybes tinkamai įvertinti A. J. individualios įmonės administratoriaus veiklos tinkamumą ir jos atitikimą kreditorių interesams. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, kad bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriaus ataskaitai Nr. 2 už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. nagrinėjamu atveju pritarė dauguma bankrutavusios įmonės kreditorių, bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. 11 įformintas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 2 naikintinas, po ko ji turės būti iš naujo teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui, sudarant visiems tokį pageidavimą išreiškusiems kreditoriams galimybę iš anksto susipažinti su visais administratoriaus veiklos ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais.

44Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ir kreditoriaus A. J. prašymo dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. 12 įforminto nutarimo (42 b. l.) skirti lėšų (pagal paskaičiuotą sąmatą – 8387,53 Lt su PVM, be transportavimo kaštų) savavališkos statybos – priestato (sandėlio), esančio ( - ) griovimo darbams, nes jokių duomenų, kad būtų aiškinamasi dėl šių išlaidų pagrįstumo (ypač įvertinant tai, kad administratoriaus ataskaitoje nurodyta, jog A. J. savavališkai nugriovė pastato ( - ) priestatą – sandėlį (34 b. l.), byloje nėra. Ar kreditorių susirinkimui buvo pateikta 2010 m. gruodžio 6 d. protokole minima „paskaičiuota sąmata“ (42 b. l.) griovimo darbams atlikti (teismui ši sąmata nepateikta), nustatyti iš bylos medžiagos nėra galimybės.

45Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus A. J. skundas dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. protokolais Nr. 11, 12 ir 13 įformintų nutarimų panaikinimo (1 – 3 b. l.) tenkintinas. Tiesa, apelianto argumentai, susiję su R. L. teisėmis balsuoti A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimuose ir dalies turto ( - ) pardavimu yra atmetami, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, šiais klausimai atskirų nutarimų nebuvo priimta, o 2010 m. gruodžio 6 d. protokolais Nr. 11 – 13 įforminti atskiri nutarimai, kaip jau nustatyta anksčiau, yra nepagrįsti ir todėl naikintini.

46Iš esmės tenkinant A. J. atskirąjį skundą bei minėto kreditoriaus skundą dėl 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylinėjimosi išlaidos iš apelianto bankrutavusios A. J. individualios įmonės bei jos kreditorės R. L. naudai nepriteisiamos (CPK 93 str.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

48Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolais Nr. 11, 12 ir 13 įformintus nutarimus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su... 5. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė A. J. IĮ... 6. 2010 m. gruodžio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi kreditorius... 7. Kreditorius UAB „Jurgio baldai“ ir pareiškėjas A. J. kreipėsi į... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 1 d. parengiamojo teismo... 9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13... 10. Atsakovai bankrutavusios A. J. IĮ bankroto byloje R. J. ir bankrutavusios A.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 13. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13 įforminto nutarimo... 14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr.... 15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo sudėtinga, kad atsakovo... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 18. 1) Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo motyvų dėl... 19. 2) Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 6 dalyje... 20. 3) Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu netenkino... 21. 4) Kreditorių susirinkimo metu nebuvo pateikti duomenys, kad bankroto... 22. 5) Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditorė R. L. (J.) prašo... 24. 1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl... 25. 2) Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad rangos sutartyje... 26. 3) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad kreditorius R. J. yra... 27. 4) Pareiškėjas nurodė, kad A. J. IĮ priklauso žemės sklypas su... 28. 5) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad turto pardavinėjimas dalimis,... 29. 6) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad bankrutuojančios A. J. IĮ... 30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančios A. J. IĮ bankroto... 31. 1) 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas... 32. 2) Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad kreditorių susirinkimo... 33. 3) Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad R. J. yra suinteresuota priimti... 34. 4) ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis suteikia R. J. teisę balsuoti kreditorių... 35. 5) Pareiškėjas nepateikė argumentų, įrodančių administratoriaus veiklos... 36. 6) Pareiškėjo argumentai dėl kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 13... 37. 7) Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 39. Atskirasis skundas tenkinamas.... 40. Bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorius A. J. nagrinėjamu... 41. Apeliantas nesutinka su 2010 m. gruodžio 6 d. vykusio A. J. individualios... 42. Kita vertus, nors kreditoriai ir turi teisę spręsti klausimus, susijusius su... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė... 44. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ir... 45. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apygardos... 46. Iš esmės tenkinant A. J. atskirąjį skundą bei minėto kreditoriaus skundą... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir...