Byla eB2-714-440/2018
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Altanova” 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Altanova“ kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Altanova” 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Šiaulių apygardos teisme 2018 m. liepos 5 d. priimtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ( toliau-UAB ) „Altanova“ kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ) skundas dėl UAB „Altanova” 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 (toliau - Protokolas), kuriuo buvo nutarta UAB „Altanova“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.
  2. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik tada, jeigu yra dvi sąlygos: teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir jei iš įmonės nėra išieškoma skolų pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. VMI 2018 m. birželio 25 d. duomenimis UAB „Altanova“ mokestinė nepriemoka buvo 1.957,17 Eur. VMI vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą – yra priimti ir perduoti per Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistemą ( toliau- PLAIS ) nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. VMI savo rašte dėl balsavimo kreditorių susirinkime nurodė, jog yra priimti trys vykdomieji dokumentai skolininkės UAB „Altanova“ atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių priimtas sprendimas bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, todėl turėtų būti pripažintas neteisėtu ir naikintinu.
  3. Atsakovė UAB „Altanova“ atstovė advokato padėjėja A. G. atsiliepime į skundą prašė teismo savo nuožiūra nagrinėti pareiškėjos VMI skundą. Nurodė, kad bankroto administratorė UAB „ADMINISTRAVIMAS LT “ neturėjo duomenų apie iki 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo buvusią situaciją, todėl negali nei sutikti, nei nesutikti su pareiškėjos skundu.
  4. Apie 2018 m. rugsėjo 13 d. 8 val. 30 min. posėdį šalys informuotos. Papildomų duomenų, dokumentų, prašymų iš šalių bei kreditorių negauta.

5Skundas tenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 28 d. įvyko UAB „Altanova“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta UAB „Altanova“, į.k.145888688, adresas V. Grinkevičiaus g. 10-25, Šiauliai, pripažinti bankrutuojančia ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „ADMINISTRAVIMAS LT “.
  1. Bylos duomenimis, UAB „Altanova“ kreditorė VMI yra išdavusi tris vykdomuosius dokumentus skolininkės UAB „Altanova“ atžvilgiu, pagal kuriuos išieškojimas nukreiptas į įmonės sąskaitas, t. y. VMI vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą – yra priimti ir perduoti PLAIS nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų): 2018 m. gegužės 31 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. ( - ), 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. ( - ), Nr. ( - ) pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
  2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose dalyvautų UAB „Altanova“.

6Dėl ne teismo tvarka bankroto procedūrų

  1. Ieškovė iš esmės skundą grindžia tuo, kad konkrečiu atveju bankroto procedūros vykdymas ne teismo tvarka yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai nes išduoti vykdomieji dokumentai, vykdomas išieškojimas.
  2. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu įmonė negali/negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti tokia tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo minėtame straipsnyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, pagal kuriuos mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos, vadovaujantis ĮBĮ. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1083-553/2018)
  3. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016,2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
  4. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik tada, jeigu yra dvi sąlygos: teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodytų sąlygų visuma leidžia daryti išvadą, jog bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1020-241/2018).
  6. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
  7. Kaip jau buvo minėta, nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016, 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
  8. Ieškovė pateikė duomenis apie išduotus vykdomuosius dokumentus ( šios nutarties 6 punktas). Remiantis bylos duomenimis, VMI gavo UAB „Altanova“ direktorės L. P. raštą, kuriuo buvo informuota apie 2018 m. birželio 28 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl UAB „Altanova“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Pateikti duomenys patvirtina, kad VMI balsavo „prieš“ UAB „Altanova“ bankroto procedūros vykdymą ne teismo tvarka. UAB „Altanova“ skolos kreditoriams ginčijamo nutarimo priėmimo metu sudarė 30848,58 Eur, 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime ginčijamas nutarimas dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka įmonei vykdymo priimtas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 89,25 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, balsų dauguma, kreditorės VMI finansinis reikalavimas sudaro 6,52 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Kaip matyti iš ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo, už sprendimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau nei ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).
  9. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas, gali būti naikinamas dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011 ir kt.). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2012).
  10. Teismas, pasisakydamas, ar nustatytas procedūrinis pažeidimas buvo esminis ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes visi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Konkrečiu atveju šalys nenurodė bei teismas nenustatė, kad būtų pažeistos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, ar kitų procedūrų pažeidimai.
  11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalies 2 punktą prie vykdytinų dokumentų priskiriami kitų institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Valstybės institucija, atsakinga už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra VMI (MAĮ 15 str.). VMI (mokesčių administratorius), atlikdama savo funkcijas ir įgyvendindama MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais, kitais dokumentais (MAĮ 34 straipsnis, 15 straipsnis); MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); šis nurodymas vykdomas 63 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame be kita ko nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis CPK nustatyta tvarka. CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nustatyta, jog vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Taigi atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, įstatymo nuostatas, VMI nurodymai (sprendimai) nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Altanova“ sąskaitos (sąskaitų) yra vykdomieji dokumentai (kitų institucijų ir pareigūnų priimami ir vykdytini sprendimai), kurie, teismo vertinimu, reiškia tarp įmonės skolininkės ir kreditorės VMI kilusį turtinį ginčą.
  12. Nagrinėjamu atveju, 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo buvo priimti tuo metu, kai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal VMI išduotus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Altanova“ sąskaitos (sąskaitų), todėl nėra pagrindo nesutikti su VMI teiginiu, kad bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka metu buvo pažeistos ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios nuostatos. Bankroto proceso vykdomo ne teismo tvarka naikinimo pagrindu laikytinas materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, pasireiškiantis ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes bankroto procesas ne teismo tvarka negali vykti jei iš įmonės yra išieškoma pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
  13. 2018 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo tenkintas UAB „Altanova“ bankroto administratorės UAB „ADMINISTRAVIMAS LT “ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos UAB „Altanova“ bankroto ne teisme procedūros iki bus išnagrinėtas skundas dėl UAB „Altanova“ 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki įsiteisės priimta teismo nutartis dėl skundo.(CPK 150 straipsnio 2 dalis).

7Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

8Skundą tenkinti.

9Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti UAB „Altanova“ 2018 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti UAB „Altanova“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore UAB „ADMINISTRAVIMAS LT “.

10Nutraukti įmonės bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka.

11Palikti galioti 2018 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės ši teismo nutartis.

12Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Lietuvos apeliacinį teismą.

13Nutarties kopiją išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai