Byla e2-1083-553/2018
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno marių žuvys“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno marių žuvys“.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – pareiškėja) 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais.
  2. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įgaliotas asmuo ir UAB „K1M“ (UAB „Bankrolita“) 2007 m. rugsėjo 27 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6751 (toliau - sutartis), pagal kurią UAB „K1M“ iš valstybės išsimokėtinai įsigijo 3,0076 ha žemės sklypą, (kadastro Nr. ( - )), esantį adresu ( - ) (toliau - žemės sklypas). 2011 m. vasario 15 d. UAB „K1M“ su UAB „Kauno marių žuvys“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 474, kuria UAB „Kauno marių žuvys“ iš UAB „K1M“ įsigijo žemės sklypo dalį (2,8980 ha), perėmusi UAB „K1M“ skolinius įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai numatytus sutartyje. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo registruota hipoteka. Pareiškėja yra viena iš kreditorių, kadangi UAB „Kauno marių žuvys“ nėra įvykdžiusi visų skolinių įsipareigojimų pagal sutartį, kurių mokėjimas yra išdėstytas iki 2021 metų. 2018 m. vasario 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos kreditorinis reikalavimas sudaro 17 604,88 Eur. Pareiškėja apie skundžiamus kreditorių susirinkimo protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo tik 2018 m. vasario 9 d., kai teismas suteikė prieigą prie elektroninės administracinės bylos Nr. eI-1309-422/2018, todėl 14 dienų termino ginčyti kreditorių susirinkimo protokolus pareiškėja nėra praleidusi. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 2 dalį, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tie kreditoriai, kuriems skolų mokėjimo terminai nepasibaigę. Pareiškėja jokių pranešimų apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka iš UAB „Kauno marių žuvys“ negavo, nors 2017 m. rugpjūčio 14 d. įmonė buvo skolinga 17 533,92 Eur, todėl 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto iškėlimo ne teismo tvarka neatitinka ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies bei pažeidžia pareiškėjos interesus. Kreditorių susirinkimo, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 14 d., protokole Nr. 1, kreditoriai susirinkimo pirmininku išrinko A. V., sekretoriumi - E. S.. Kreditorių susirinkimo pirmininkas A. V. atsisakė pasirašyti protokolą, todėl nepasirašytas dokumentas neturi jokios juridinės galios ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 nutarta kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Kauno marių žuvys“ įgaliotą atstovą advokatą T. P., kuris negalėjo būti išrinktas pirmininku, kadangi nėra UAB „Kauno marių žuvys“ kreditoriumi. ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius - buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka.
  1. Suinteresuotas asmuo BUAB „Kauno marių žuvys“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl BUAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad UAB „Kauno marių žuvys“ savininko (akcininko) E. S. iniciatyva buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl neteisminės bankroto procedūros. 2017 m. rugpjūčio 8 d. įmonės kreditoriai buvo informuoti apie siūlymą UAB „Kauno marių žuvys“ kelti bankroto bylą ne teismo tvarka. 2017 m. rugpjūčio 14 d. vyko UAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta pradėti bendrovės bankroto procedūrą ne teismine tvarka, o bankroto administratore paskirta N. M.. Šių sprendimų priėmimui pritarė UAB „Kauno marių žuvys“ kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų dalis sudaro 81 proc. visų UAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių reikalavimų. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad per klaidą 2017 m. rugpjūčio 8 d. siūlymas kartu su pranešimu dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo bei jo darbotvarke nebuvo išsiųstas pareiškėjai. UAB „Kauno marių žuvys“ savininkas paaiškino, kad 2017 m. liepos mėnesį įsigijus šios įmonės akcijas tarp buhalterinių dokumentų nebuvo rasti duomenys, kurie patvirtintų, kad bendrovė turi sutartinių santykių su pareiškėja, yra jai skolinga, o buvę akcininkai apie tai E. S. nepranešė. Pareiškėja apie ginčijamus kreditorių susirinkimus nebuvo informuota tik todėl, kad bendrovės akcininkas neturėjo duomenų apie bendrovės skolą pareiškėjai. Nebuvo jokio tikslo šios informacijos nuslėpti, nes pranešimas nebuvo išsiųstas vienintelei pareiškėjai, kurios kreditorinio reikalavimo suma visų kreditorinių reikalavimų sumoje sudaro tik 2,31 proc., pareiškėjos balsavimas nebūtų turėjęs jokios įtakos kreditorių susirinkime nagrinėtiems klausimams. Bankroto procedūros ne teismine tvarka vykdymas yra numatytas įstatyme, jeigu tam pritaria įstatyme nurodyto dydžio kreditorių skaičius (3/4), todėl kreditorių sprendimas pritarti neteisminei bankroto procedūrai savaime negali būti laikomas neteisėtu. Suinteresuoto asmens nuomone, sprendžiant ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta dėl neteisminės bankroto procedūros teisėtumo, turėtų būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl akcininkų susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Suinteresuotas asmuo laiko nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti dėl to, kad pirmininkas A. V. atsisakė pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Teisines pasekmes šiuo atveju sukelia kreditorių išreikšta valia, balsuojant ir priimant atitinkamus nutarimus, o ne protokolas, kuriame fiksuojama susirinkimo eiga ir kreditorių išreikšta valia. Suinteresuoto asmens nuomone, skundo argumentai dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais vien todėl, kad kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas UAB „Kauno marių žuvys“ įgaliotas atstovas advokatas T. P., nesudaro pagrindo naikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiu asmeniu (kuris formaliai pravedė susirinkimą), o ne kreditorių susirinkimo pirmininku, kaip tai numato ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalis, buvo išrinktas UAB „Kauno marių žuvys“ atstovas, kadangi nei vienas kreditorius neatvyko. Jau 2018 m. sausio 3 d. pareiškėjai tapo žinoma, kad UAB „Kauno marių žuvys“ yra iškelta bankroto byla, tačiau skundas teismui buvo pateiktas tik 2018 m. vasario 23 d. Be to, iš viešai skelbiamos informacijos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos internetiniame puslapyje matyti, kad UAB „Kauno marių žuvys“ neteisminė bankroto procedūra yra pradėta ir kad procedūra pradėta būtent 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, todėl pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, nuo pat nutarimo priėmimo dienos turėjo galimybę susižinoti apie 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo priėmimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi skundą patenkino ir pripažino negaliojančiais bei panaikino uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys” 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno marių žuvys“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratoriumi N. M. ir įmonės bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka, nutraukti. Taip pat pripažinti negaliojančiais ir panaikino uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys” 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.
  2. Teismas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo UAB „Kauno marių žuvys“ pripažįsta, jog pareiškėja apie ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą nebuvo informuota, sprendė, jog ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga buvo įgyvendinta netinkamai, todėl, atsižvelgęs į įstatyminį reglamentavimą, konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu bankroto procedūra buvo inicijuota, nesilaikant procedūrinių reikalavimų, neužtikrinant visų įmonės kreditorių informavimo apie šio klausimo svarstymą, ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta. Suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjos balsavimas nebūtų lėmęs kitokio rezultato, nes bendroje kreditorinių reikalavimų sumoje pareiškėjos kreditorinis reikalavimas sudarė tik 2,31 proc., atmesti kaip nepagrįsti, kadangi vertinta, jog ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą, nesiejama su turimo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu ir jo procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše. Teismas sprendė, kad nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, nes jais paneigta pareiškėjos teisė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais prieš pradedant bankroto procedūrą, bei galimybė prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus, taip pat ir dėl įmonės (ne)mokumo, siekti savo teisių gynimo. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti vertinamas negaliojančiu dėl to, kad tinkamai neįformintas kreditorių susirinkimo protokolas – nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko, nes nei ĮBĮ, nei CK normos, reglamentuojančios protokolo įforminimą (turinį, surašymą ir pasirašymą), nenustato, kad protokolo nesurašymas ar nepasirašymas daro negaliojantį susirinkimo nutarimą. Teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimai pripažintini negaliojančiais, kadangi buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo sušaukimą (kreditorių susirinkimas inicijuotas netinkamo subjekto, kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas subjektas, kuris nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius, o atstovauja įmonės savininko interesus. Teismas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus, siekiant išsiaiškinti dėl UAB „Kauno marių žuvys“ neteisminio bankroto iškėlimo, sprendė, kad pareiškėja apie ginčijamo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo turinį sužinojo 2018 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinėje byloje Nr. eI-1309-422/2018, todėl skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė, nepraleidusi ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Kauno marių žuvys“ (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Neginčija teismo išvados, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta prievolė nesiejama su turimo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu ir jo procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše, tačiau esamu atveju turi būti įvertinta, kad šis procedūrinis pažeidimas buvo padarytas netyčia ir tik vienintelio kreditoriaus atžvilgiu. Pažymi, kad jokio tikslo nuslėpti informaciją nuo pareiškėjos, apelianto akcininkas neturėjo.
    2. Nepaisant šio procedūrinio pažeidimo, minėtos ĮBĮ normos neturi būti aiškinamos taip, kad visi be išimties skolininko kreditoriai privalo pritarti siūlomai neteisminei bankroto procedūrai, ir bent vieno kreditoriaus kreipimasis į teismą sudaro pagrindą nutraukti neteisminę bankroto procedūrą. Tam, kad vienas ar keli kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro mažumos dalį nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos, be svarbių priežasčių nepaneigtų kreditorių daugumos valios, įstatymu yra aiškiai įtvirtinta, kad neteisminei bankroto procedūrai pradėti užtenka kvalifikuotos kreditorių daugumos balsų.
    3. Pareiškėjos reikalavimas sudaro tik 2,31 proc. nuo visų kreditorių reikalavimų, o nutarimui dėl neteisminio bankroto pritarė kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų dalis sudaro 79,12 proc. kreditorių reikalavimų sumos. Net ir esant procedūriniam pažeidimui ĮBĮ reikalaujama kvalifikuota kreditorių balsų dauguma buvo išlaikyta tiek kreditoriams nubalsavus be pareiškėjos, tiek ir tuomet, jeigu kartu su kreditoriais būtų balsavusi pareiškėja.
    4. Neteisminė bankroto procedūra dėl procedūrinio pažeidimo gali būti nutraukta, o kreditorių susirinkimo nutarimai panaikinti, tik konstatavus, kad procedūrinis pažeidimas yra esminis. Apelianto vertinimu, teismo išvada, kad procedūrinis pažeidimas neinformuojant pareiškėjos negali būti pripažintas neesminiu, yra deklaratyvi, neleidžianti teigti, kad padarytas procedūrinis pažeidimas iš tikrųjų yra esminis. Pažymi, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų visais klausimais balsavusi prieš, tai nebūtų turėję jokios įtakos, nes pritariusių balsų skaičius vis tiek būtų didesnis nei kvalifikuota dauguma. Be to pareiškėja nenurodė jokių kitų 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo pažeidimų.
    5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje neteisminės bankroto procedūros iš esmės visais atvejais būdavo panaikinamos, konstatavus, kad apie kreditorių susirinkimą nebuvo pranešta keliems kreditoriams arba pagrindiniam kreditoriui, kurio balsas turi lemiamą reikšmę priimant nutarimą dėl neteisminio bankroto.
    6. Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama į akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).
    7. Teismo nutartis neatitinka ir bankroto procedūros ekonomiškumo principo, nes bankroto procedūra vykdoma jau daugiau nei pusę metų, todėl nutraukti neteisminę bankroto procedūrą ir palikti kreditoriams teisę inicijuoti teisminę bankroto procedūrą būtų neekonomišką ir neproporcinga padaryto neesminio pažeidimo laipsniui.
  1. Pareiškėja atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą.
    2. Teismų praktikoje akcentuojamas kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, nes pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).
    3. Apelianto reiškiama pozicija, kuria iš esmės paneigiamas mažesniųjų kreditorių vaidmuo, priimant sprendimus bankroto procese, leidžia pagrįstai manyti, kad vykdant procedūras ne teismo tvarka nebus ketinama tarp kreditorių siekti kompromiso, kas savaime neatitinka neteisminio bankroto tikslų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu įmonė negali/negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti tokia tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo minėtame straipsnyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, pagal kuriuos mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos, vadovaujantis ĮBĮ.
  4. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016,2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
  5. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
  6. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
  7. Kaip jau buvo minėta, nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016, 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
  8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo UAB „Kauno marių žuvys“ neįvykdė ĮBĮ nustatytos pareigos pranešti pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Tačiau pagrindas panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl procedūrinio pažeidimo būtų tik tokiu atveju, jeigu atitinkamas procedūrinis pažeidimas būtų esminis.
  9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatavęs, kad atsakovė pažeidė ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, šį procedūrinį pažeidimą vertino esminiu. Teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjos teisė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais prieš pradedant bankroto procedūrą bei galimybė prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus, taip pat ir dėl įmonės (ne)mokumo, siekti savo teisių gynimo.
  10. Apeliantas kvestionuoja šios nutarties 17 punkte nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus, motyvuodamas tuo, kad formalus procedūrinis pažeidimas – pareigos informuoti vieną kreditorių neįvykdymas – negali būti laikomas pagrindu panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriems pritarė didžioji dauguma kreditorių.
  11. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas, gali būti naikinamas dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011 ir kt.). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2012, ir kt.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, ar nustatytas procedūrinis pažeidimas buvo esminis ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes visi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
  13. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Kauno marių žuvys“ skolos kreditoriams ginčijamo nutarimo priėmimo metu sudarė 740 797,32 EUR, 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime ginčijamas nutarimas dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka įmonei vykdymo priimtas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 80,99 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, balsų dauguma, kreditorės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus finansinis reikalavimas sudaro 2,31 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad kiti BUAB „Kauno marių žuvys“ kreditoriai būtų pateikę teismui skundus dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš kreditorių, balsavusių prieš bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka, pateikė bankroto administratorei prašymą įtraukti jį į BUAB „Kauno marių žuvys“ kreditorių sąrašą. Kaip matyti iš ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo, už sprendimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau nei ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad į bendrą BUAB „Kauno marių žuvys“ kreditorinių reikalavimų sumą būtų įtraukti ne visi kreditoriai arba kreditoriai, kurių reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti, byloje nėra pateikta, todėl abejoti ginčo kreditorių susirinkimo metu balsavusių kreditorių bendra balsu procentine išraiška nėra jokio pagrindo.
  14. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių dėl bankrutuojančios įmonės nemokumo bei jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl, jos manymu, bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymas neatitinka įmonės ir jos kreditorių interesų. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė tik aplinkybes ir teismų praktiką dėl ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau jokių reikšmingų argumentų, kodėl/kokiu būdu neteisminės bankroto procedūros vykdymas pažeistų jos ir kitų įmonės kreditorių, taip pat pačios įmonės interesus, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nekonstatavus suinteresuoto asmens UAB „Kauno marių žuvys“ nesąžiningumo ir kreditorių bei pačios įmonės interesų pažeidimo ne teismo tvarka pradėta bankroto procedūra, nepaneigus visų būtinųjų sąlygų, kurioms esant tokia procedūra galėjo būti pradėta, nėra pagrindo nustatytą kreditorių susirinkimo organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos procedūrinį pažeidimą laikyti esminiu ir galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016). Priešingas vertinimas būtų formalus, neatitiktų daugumos kreditorių interesų dėl savalaikio nemokios įmonės bankroto proceso inicijavimo, bankroto proceso tikslų ir principų.
  15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas BUAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, apsiribojo formaliu padarytų procedūrinių pažeidimų vertinimu ir be pakankamo pagrindo skundžiamus nutarimus pripažino negaliojančiais. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažinti negaliojančiais ir panaikinti UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai iškelti UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore N. M. ir nutrauktas įmonės bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus skundas dėl UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmetamas.
  16. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes atsakovė nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

5Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Atskirąjį skundą tenkinti.

7Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria pripažinti negaliojančiais ir panaikinti UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai iškelti UAB „Kauno marių žuvys“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore N. M. ir nutrauktas įmonės bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus skundą dėl UAB „Kauno marių žuvys“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmesti.

8Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai