Byla 1A-528-574-2014

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M., teisėjų Algimanto Valantino, L. G., sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, dalyvaujant prokurorei R. A., nuteistajam G. S. bei jo gynėjui adv. Aidui Mažeikai, nukentėjusiųjų E. J. atstovui adv. Dariui Ališauskui, A. G. atstovui adv. A. M. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. J., A. G., civilinio ieškovo UAB „Ar“ (duomenys pakeisti) direktoriaus S. G., apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. (dėl turto įgijimo apgaule iš G. M.) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant atlyginti jai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl turto įgijimo apgaule iš A. T.) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl turto įgijimo apgaule iš S. L.) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant atlyginti jam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl turto įgijimo apgaule iš A. L.) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atlyginti jam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pagal LR BK 184 str. 1 d. (dėl jam patikėto UAB „Med“ (duomenys pakeisti) turto iššvaistymo) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant atlyginti įmonei nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pagal LR BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „s“(duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neišsaugojimo) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal LR BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neišsaugojimo) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per penkis mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: G. M., A. L., L. L., UAB „Med“ (duomenys pakeisti) nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

2Civilinio ieškovo UAB „Med“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. S. civilinio ieškovo naudai priteista 3 934,88 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

3Iš G. S. nukentėjusiajai G. M. priteista 1 200 Lt turtinės žalos atlyginimui.

4Iš G. S. nukentėjusiajam A. L. priteista 570 Lt turtinės žalos atlyginimui.

5Iš G. S. nukentėjusiajam S. L. priteista 6 300 Lt turtinės žalos atlyginimui.

6Tuo pačiu nuosprendžiu G. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl apgaule įgijus A. G. didelės vertės turtą), pagal BK 182 str. 2 d. (dėl apgaule įgijus J. J. didelės vertės turtą), pagal BK 182 str. 2 d. (dėl apgaule įgijus E. J. didelės vertės turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „H“ (duomenys pakeisti) turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Fin“ turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Ab“ turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Ott“ turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Liv“ (duomenys pakeisti) turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Liv“ turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus R. A. priklausantį turtą), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Mar“(duomenys pakeisti) turtą (jam būnant UAB „S“ vadovu), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Mar“ turtą (jam būnant UAB „E“ vadovu), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgijus UAB „Ul“ (duomenys pakeisti)turtą), pagal BK 186 str. 1 d. (dėl apgaule padarius turtinę žalą UAB „Ap“), pagal BK 186 str. 1 d. (dėl apgaule padarius turtinę žalą UAB „L“ (duomenys pakeisti), pagal BK 186 str. 1 d. (dėl apgaule padarius turtinę žalą UAB „Kr“), nes nepadarytos veikos, turinčios BK 182 str. 1 d. bei BK 186 str. 1 d. numatytų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civiliniai ieškiniai dėl veikų, dėl kurių padarymo G. S. išteisintas, palikti nenagrinėtais.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8G. S. nuteistas už tai, kad jis, apgaule savo naudai įgijo A. T. priklausantį turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – A. T. priklausančius 16 000 Lt, veikdamas UAB „S“, įm. kodas (neskelbiama), registruotos adresu Nemenčinė, Vilniaus r., direktoriaus vardu, žadėdamas iki 2006-12-01, adresu (duomenys pakeisti), Grigiškėse, Vilniuje, pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldus su buitine technika, tačiau žinodamas, kad baldų nepagamins, tačiau nuo A. T. nuslėpdamas šią aplinkybę bei turimus turtinius įsipareigojimus kitam juridiniam asmeniui – nuo 2005-11-12 būdamas skolingas UAB „H“ už prekes 1729 Lt, nuo 2006-02-15 būdamas skolingas UAB „Fin“ už prekes 1183,82 Lt, tuo suklaidindamas A. T., 2006-07-11, (duomenys pakeisti), Vilniuje, iš A. T. gavo 5000 Lt avansą ir 2006-09-20, , Grigiškėse, Vilniuje, iš A. T. gavo 11 000 Lt avansą, tačiau baldų nepagamino ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgydamas A. T. priklausantį turtą – 16 000 Lt.

9Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo S. L. priklausantį turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas S. L. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – S. L. priklausančius 6 300 Lt, UAB „S“, įm. kodas ( - ), registruotos adresu (duomenys pakeisti), Nemenčinė, Vilniaus r., direktoriaus vardu, 2008-09-08 su S. L. pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo pagaminti baldus iki 2008-10-01, nors nuo šios sutarties sudarymo momento jos neketino vykdyti ir žinojo, kad baldų nepagamins, nes nuo 2006-02-15 būdamas skolingas UAB „Fin“ už prekes 1 183,82 Lt, nuo 2007-11-29 būdamas skolingas UAB „Ott“ (duomenys pakeisti) už prekes 7 783,80 Lt, nuo 2007-12-22 būdamas skolingas už prekes UAB „Ab“ 25 810 Lt, nuo 2008-06-10 būdamas skolingas už prekes ir suteiktas paslaugas UAB „L“ 5 465,40 Lt, nuo 2008-02-29 būdamas skolingas UAB „Liv“ 9duoemnys pakeisti 11 984,88 Lt už degalus, nuo 2008-06-19 būdamas skolingas UAB „Kr“, tuo suklaidindamas S. L. bei pagal UAB „S“ vardu 2008-09-09 išrašytą kasos pajamų orderį serija( - ), Pilaitės (duomenys pakeisti), Vilniuje, iš S. L. gavo 4 000 Lt avansą, o pagal 2008-09-10 UAB „S“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį serija TAG Nr.( - ), P. L. g. 34 Vilniuje, prie „Senukai“ prekybos centro, iš S. L. gavo 2300 Lt avansą, tačiau baldų nepagamino ir gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgydamas S. L. priklausantį turtą – iš viso 6 300 Lt.

10Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo G. M. priklausantį turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, būdamas UAB „Ed“ į. k.(duomenys pakeisti), registruotos adresu Birbynių g. 4, Vilniuje, direktoriumi, piktnaudžiaudamas G. M. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - G. M. priklausančius 1 200 Lt, jis 2009-12-09 Žirmūnų g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, žodiniu susitarimu įsipareigojo G. M. už 1 600 Lt pagaminti miegamojo komplektą, nors nuo šios sutarties sudarymo momento jos neketino vykdyti ir žinojo, kad miegamojo komplekto nepagamins, nes nuslėpdamas, kad dar būdamas UAB „S“ direktoriumi nuo 2006-08-01 nevykdė savo turimų įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenis, t. y. – nuo 2005-11-12 būdamas skolingas UAB „H“ už prekes 1 729 Lt, nuo 2006-02-15 būdamas skolingas UAB „Finų medis“ už prekes 1 183,82 Lt, nuo 2007-11-29 būdamas skolingas UAB „Ott“ už prekes 7 783,80 Lt, nuo 2007-12-22 būdamas skolingas už prekes UAB „Ab“ 25 810 Lt, nuo 2008-06-10 būdamas skolingas už prekes ir suteiktas paslaugas UAB „L“ 5 465,40 Lt sumai, nuo 2008-02-29 būdamas skolingas UAB „Liv“ 11 984,88 Lt už degalus, nuo 2008-06-19 būdamas skolingas už paslaugas UAB „Kr“ 11 336,14 Lt, nuo 2008-07-21 būdamas skolingas už prekes UAB „Mar“ 7 695,74 Lt, nuo 2008-02-15 būdamas skolingas R. A. 1 080 Lt už neatliktus darbus, nuo 2008-07-21 būdamas skolingas už prekes UAB „Mar“ 7 695,74 Lt, taip ją suklaidindamas ir pagal UAB „Ed“ vardu 2009-09-09 išrašytą kasos pajamų orderį serija EDT Nr. 138 Žirmūnų g., Vilniuje, iš G. M. gavo 600 Lt avansą, o pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį serija EDT Nr. 138, Žirmūnų g., Vilniuje, iš G. M. pagal jo prašymą gavo dar 600 Lt, tačiau baldų nepagamino ir gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule UAB „Ed“ naudai įgydamas G. M. priklausantį turtą – iš viso 1 200 Lt.

11Taip pat, jis, apgaule savo naudai įgijo A. L. priklausantį turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas A. L. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - A. L. priklausančius 570 Lt, būdamas UAB „Ed“, į. k., registruotos adresu Birbynių g. (duomenys pakeisti) Vilniuje, direktoriumi, 2010-02-01 Ūmedžių g.(duomenys pakeisti), Vilniuje, pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo pagaminti spintelės dureles iki 2010-02-27, nors nuo šios sutarties sudarymo momento jos neketino vykdyti ir žinojo, kad spintelės durelių nepagamins, nuslėpdamas, kad dar būdamas UAB „S“ direktoriumi nuo 2006-08-01, nevykdė savo turimų įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenis, t. y. – nuo 2005-11-12 būdamas skolingas UAB „H“ už prekes 1 729 Lt, nuo 2006-02-15 būdamas skolingas UAB „Fin“ už prekes 1 183,82 Lt, nuo 2007-11-29 būdamas skolingas UAB „Ott“ už prekes 7 783,80 Lt, nuo 2007-12-22 būdamas skolingas už prekes UAB „Ab“ 25 810 Lt, nuo 2008-06-10 būdamas skolingas už prekes ir suteiktas paslaugas UAB „L“ 5 465,40 Lt sumai, nuo 2008-02-29 būdamas skolingas UAB „Liv“ 11 984,88 Lt už degalus, nuo 2008-06-19 būdamas skolingas už paslaugas UAB „Kr“ 11 336,14 Lt, nuo 2008-07-21 būdamas skolingas už prekes UAB „Mar“ 7 695,74 Lt, nuo 2008-02-15 būdamas skolingas R. A. 1 080 Lt už neatliktus darbus, nuo 2008-07-21 būdamas skolingas už prekes UAB „Mar“ 7 695,74 Lt, nuo 2009-09-26 būdamas skolingas už prekes 4 704,38 Lt UAB „Ul“, nuo 2010-01-05 būdamas skolingas už neatliktus darbus G. M., taip suklaidindamas A. L., 2010-02-01 Ūmedžių g., Vilniuje, iš A. L. paėmė 570 Lt avansą, tačiau durelių nepagamino ir gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo A. L. priklausantį turtą – iš viso 570 Lt.

12Taip pat, jis, iššvaistė jam patikėtą UAB „Med“ priklausantį turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „S“, įm. kodas 300089781, registruotos adresu Nemenčinė, Vilniaus r., direktoriumi, 2007-09-12 su UAB „Med“, įm. k.( - ), registruotos adresu Pamėnkalnio g. Vilnius, sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.( - ), remiantis kuria UAB „Med“ įsipareigojo iš UAB „S“ įsigyti savo nuosavybėn 2006 m. gamybos formatavimo pjovimo stakles Robland Z-3200 bei perduoti jas naudotis ir valdyti UAB „S“, o UAB „S“ įsipareigojo UAB „Med“ mokėti nustatytas mėnesines įmokas, 2007-09-12 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ) UAB „Med“ iš UAB „S“ įgijo ir 2007-09-12 turto priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „S“ žinion UAB „Med“ nuosavybės teise priklausančias formatavimo pjovimo stakles Robland Z-3200, kurios užimamų pareigų pagrindu G. S. nuo 2007-09-12 iki 2009-09-10 buvo patikėtos, tačiau nuo 2009 metų sausio mėnesio nustojus mokėti mėnesines įmokas, UAB „Med“ priklausančio neišpirkto turto - formatavimo pjovimo staklių Robland Z-3200 – 3 251,97 Lt vertės, negrąžino, jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu iššvaistė UAB „Med“ priklausantį 3 251,97 Lt vertės turtą.

13Taip pat, jis, neišsaugojo UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent: jis, nuo 2006-08-01 būdamas UAB „S“, įm. k.( - ), registruotos Nemenčinės m., Vilniaus r., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Įstatymo) 21 str. 1 dalies nuostatas – “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už UAB „S“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-11-07 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y.: jis nevykdė Įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimų, nes: įmonės kasoje nuo 2007-01-01 iki 2007-02-28 nustatytas minusinis kasos likutis: 2007-01-08 kasos likutis (-154,35 Lt), 2007-02-05 kasos likutis (-4 241,35 Lt), 2007-02-06 kasos likutis (-4 785,01 Lt). Iš kasos buvo išmokami pinigai nesant reikiamo pinigų likučio kasoje; 2008-04-04 kasos pajamų orderis TAG Nr. ...480 Lt (pinigus įmokantis asmuo B. G. yra parašas) kasininko apyskaitoje neapskaitytas; 2008-08-22 kasos pajamų orderis PVC Nr. ( - )112 Lt (pinigus įmoka UAB „Bal“ ties įrašytos pavardės yra parašas) kasos pajamų orderis nepasirašytas vyr. buhalterio ir kasininko, kasininko apyskaitoje neapskaitytas; 2008-08-13 kasos pajamų orderis PVC Nr. 10 336,50 Lt (pinigus įmoka UAB „Vom“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.PVC(duomenys pakeisti) kasininko apyskaitoje neapskaitytas; 2008-09-03 kasos pajamų orderis PVC Nr.14 105 Lt (pinigus įmoka UAB „A“) kasininko apyskaitoje neapskaitytas; iš Danske banke A/S Lietuvos filiale UAB „S“ sąskaitos Nr.( - ) išrašo nustatyta, kad 2008-08-06 pagal banko kasos išlaidų orderį Nr.( - ) G. S. iš sąskaitos išmokėta 16 700 Lt, 2008-08-22 pagal banko kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) G. S. iš sąskaitos išmokėta 500 Lt. G. S. išmokėti 17 200 Lt kasininko apyskaitoje neapskaityti.; iš Nordea B. F. PLC Lietuvos skyriuje UAB „S“ atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) (litais) išrašo nustatyta, kad 2008-06-19 G. S. buvo išmokėta 5 500 Lt, tą pačią dieną dar 2 500 Lt, 2008-06-20 G. S. išgrynino 6 700 Lt. G. S. išmokėti 14 700 Lt kasininko apyskaitoje neapskaityti; iš Šiaulių banke UAB „S“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) (litais) išrašo nustatyta, kad 2008-10-07 pagal čekį Nr. G. S. išmokėta 2 100 Lt kasininko apyskaitoje neapskaityti.

14G. S. nesilaikė Įstatymo 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, reikalavimų, nes: UAB „S“ kasos pirminiai dokumentai yra nuo 2007 metų sausio mėnesio 05 d. iki 2008 metų lapkričio mėnesio 7 d. Įmonės kasoje nuo 2007-01-01 iki 2007-02-28 nustatytas minusinis kasos likutis: 2007-01-08 kasos likutis (-154,35 Lt), 2007-02-05 kasos likutis (-4241,35 Lt), 2007-02-06 kasos likutis (-4785,01 Lt). Iš kasos buvo išmokami pinigai nesant reikiamo pinigų likučio kasoje. Jis nesilaikė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad pildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, nes: 2007-12-31 išrašytas kasos pajamų orderis Serija STA Nr. ( - ) 4177,62 Lt ir 2007-12-28 Serija STA Nr.( - ) 7172,99 Lt (be parašų vyr. buhalterio ir kasininko), 2007-11-07 išrašytas kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. 144 (nepasirašytas pinigus įmokančio asmens, vadovo ir kasininko), 2008-06-10 (diena taisyta) išrašytas kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 7000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. akcininko įnašas kasos papildymui, 2008-07-01 (diena taisyta) išrašytas kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 3000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. akcininko įnašas kasos papildymui.

15G. S. nesilaikė Įstatymo 16 straipsnio 1 d., reikalavimų kur nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d., kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 16 str. 4 d., kuri nustato, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Tai pat Įstatymo12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, reikalavimų, nes ūkinės operacijos nuo 2006-01-01 iki 2008-11-07 nebuvo užregistruotos apskaitos registruose (apskaitos registrai nepateikti). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 (2006 m., 2007 m., 2008 m. finansiniai metai) UAB „S“ neišsaugota: didžioji knyga, visi buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai; tarp UAB „S“ banko dokumentų nėra suvestų apskaitos registrų, kuriuose būtų apibendrinti 2006, 2007 ir 2008 metais vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (atlikti mokėjimai, pateiktoje patikrinimui, sąskaitoje Nr. ( - ), atidarytoje UAB „Med“, sąskaitoje ( - ) (litais) atidarytoje, Nordea B. F. PLC Lietuvos skyriuje; sąskaitoje Nr. ( - ) (litais), atidarytoje Danske banke A/S Lietuvos filiale; pateiktoje sąskaitoje Nr. ( - ), atidarytoje AB Šiaulių banke Vilniaus filiale; prekių ir paslaugų pirkimai); nėra 2006 m. kasos dokumentų. Laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2007-12-31 kasininko apyskaitos surašytos iki 2007 m. kovo 31 d. Laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-11-07 kasininko apyskaitos surašytos iki 2008-11-07. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. nepateiktos kasos knygos; į pirminius kasos dokumentus įtraukti kasos pajamų orderiai: 2007-09-25 išrašytas kasos pajamų orderis Serija STA Nr. 112 10 000 Lt (priimta iš A. M.) ir kasos pajamų orderio kvitas Serija STA Nr. ( - ) 8 000 Lt (priimta iš UAB „Sk“), 2007-12-07 išrašytas kasos pajamų orderis (toliau KPO) Serija STA Nr. ( - ) 3 000 Lt (priimti pinigai iš S. B. a.k. ( - ) ir 2007-12-17 išrašytas KPO Serija STA Nr. ( - ) 14 100 Lt (priimti pinigai iš V. P. a.k. ( - ) 2007-12-31 išrašytas kasos pajamų orderis Nr. ( - ) 4177,62 Lt ir 2007-12-28 Nr. ( - ) 7172,99 Lt (be parašų vyr. buhalterio ir kasininko). Nustatyti grynųjų pinigų judėjo ir likučio kasoje pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės, nes 2007-04-01 – 2007-12-31 laikotarpio kasos apskaita nevedama; nėra suvestų laikotarpio nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitų faktūrų (gaunamų ir išrašomų) registrų (registravimo žurnalai), kuriuos privalo tvarkyti PVM mokėtojai, pagal PVM sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (Žin., 2004, Nr.59-2102). G. S. nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, reikalavimų, nes: 2008-10-06 – 2008-10-13 laikotarpio kasininko apyskaitoje 2008-10-06 dienai užfiksuotas 746,69 Lt kasos likutis. Patikrinus 2008-10-06 – 2008-10-13 laikotarpio pirminius kasos dokumentus nustatyta, kad nėra kasos pajamų orderio 25000 Lt (akcininko įnašas kasos papildymui), nors kasininko apyskaitoje yra padarytas įrašas. Dokumento, pagrindžiančio šių pinigų įnešimo, nėra. Kasininko apyskaitoje užfiksuotas pinigų likutis 2008-10-13 dienos pabaigoje 22 234,02 Lt.

16G. S. nesilaikė Įstatymo18 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas, ir 18 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą, reikalavimų, nes:

172007-12-20 išrašytas kasos pajamų orderis Serija (nenurodyta) Nr.00127 (numeris taisytas) 2500 Lt mokėtojas nurodytas R. B., a.k. ( - ) įsegtas į liepos mėnesio pirminius kasos dokumentus, kasos pajamų orderyje taisytas įmonės kodas; 2008-06-10 (diena taisyta) kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 7 000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. akcininko įnašas kasos papildymui; 2008-07-01 (diena taisyta) kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 3 000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. akcininko įnašas kasos papildymui; 2008-01-23 (taisyta data) kasos pajamų orderyje Serija TAG Nr. ( - ) 1 800 Lt.

18G. S. būdamas atsakingas už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 patvirtintą „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p, tvarkant UAB „S“ kasos apskaitą laikotarpyje nuo 2007-01-05 iki 2008-11-07, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., kuriame nurodyta, kad Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas, reikalavimų, nes: 2007-12-31 išrašytas UAB „S“ kasos pajamų orderis Nr. 135 41 77,62 Lt ir 2007-12-28 Nr. 134 7 172,99 Lt (be parašų vyr. buhalterio ir kasininko), kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) išrašytas 2007-11-07 (nepasirašytas pinigus įmokančio asmens, vadovo ir kasininko), 2008-06-10 (diena taisyta) kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 7 000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. pagrindas –akcininko įnašas kasos papildymui): pinigus įmokantis asmuo nepasirašė; 2008-07-01 (diena taisyta) kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ) (numeris taisytas) 3000 Lt (suma taisyta) pinigai priimti iš direktoriaus G. S. (pagrindas – akcininko įnašas kasos papildymui), pinigus įmokantis asmuo nepasirašė.

19G. S. tvarkant UAB „S“ kasos apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p., kuriame nurodyta, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, <...>. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, reikalavimų, nes: 2008-03-03 išrašytas kasos išlaidų orderis (be numerio) 11 141,21 Lt sumai, nurodytas pagrindas apmokėti UAB „Med“ avansą. Išlaidas pateisinančio dokumento prie kasos išlaidų orderio nėra.

20G. S. tvarkant UAB „S“ kasos apskaitą, nesilaikė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p., kuriame nurodyta, kad Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p., kuriame nurodyta, kad Finansininko nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, reikalavimų, nes nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. kasos operacijos nebuvo įrašytos į kasos knygą. Nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31 nėra kasininko apyskaitų, kuriose būtų įrašytos 2007 m. 04 mėn. - 12 mėn. atliktos kasos operacijos. Nėra 2008 metų 11 mėn. -12 mėn. kasininko apyskaitos, kurioje būtų įrašytos atliktos kasos operacijos. Nėra 2006 metų kasos dokumentų. Jis pažeidė nuo 2005-05-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr.407 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimo Nr.780 „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimus, kad kasos pajamų orderyje turi būti nurodytas numeris, kuris turi būti formuojamas taip kaip ir PVM sąskaitų faktūrų. Numeris turi būti formuojamas didėjančia seka. Ūkio subjektai privalo užtikrinti kasos pajamų orderių unikalumą vedamoje kasos knygoje, tai yra skirtinguose kasos pajamų orderiuose negali būti nurodomas tas pats numeris, tačiau į UAB „S“ kasą įtraukti kasos pajamų orderiai, pažymėti tuo pačiu numeriu, tai yra: kasos pajamų orderis Serija MUR Nr. ( - ), išrašytas 2007-08-07, ir kasos pajamų orderis Serija STA Nr. ( - ), išrašytas 2007-11-20. Skirtingų serijų kasos pajamų orderiams priskirtas tas pats numeris; 2007-09-25 į pirminius kasos dokumentus įtraukti kasos pajamų orderiai: kasos pajamų orderis Serija STA Nr. 112 10000 Lt (priimta iš A. M.) ir kasos pajamų orderio kvitas Serija STA Nr. ( - ) 8000 Lt (priimta iš UAB „Sk“); 2007-12-07 išrašytas kasos pajamų orderis Serija STA Nr. 124 3000 Lt (priimti pinigai iš S. B., a.k. ( - ) ir 2007-12-17 išrašytas kasos pajamų orderis Serija STA Nr. ( - ) 14100 Lt (priimti pinigai iš V. P. a.k. ( - ) 2008-04-10 išrašytas kasos pajamų orderis Serija TAG Nr. ( - ) 1800 Lt (priimti pinigai iš S. D., a. k. ( - ) ir 2008-05-15 išrašytas kasos pajamų orderis Serija TAG Nr. ( - ) 600 Lt (priimti pinigai iš UAB „Pr“).

21G. S. nesilaikė Įstatymo 17 str. reikalavimo, kuris nustato, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 27 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims, nes būdamas atsakingas už UAB „Staga“ finansinės atskaitomybės pateikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 str. „Periodiškumo principas“ nuostatą, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė, 15 str. 1 d. nuostatą, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, šio įstatymo 15 str. 12 d. nuostatą, kad finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis, šio įstatymo 15 str. 9 d. nuostatą, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, šio įstatymo 4 str.1 d. nuostatą, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 str. 1 d. reikalavimų, pagal kurį visos įmonės turinčios juridinio asmens teises pildo finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas ir 2 d. kurioje nustatyta, kad visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą, nes 2007 m., 2008 m. UAB „S“ finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta ir pateikta mokesčių administratoriui.

22Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, tame tarpe trumpalaikio turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-11-07.

23Taip pat, G. S. neišsaugojo UAB „Ed“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, nuo 2008-09-08 būdamas UAB „Ed“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), Vilniuje direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „Ed“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-09-09 iki 2010-03-20 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. kovo 20 d., tvarkant UAB „Ed“ buhalterinę apskaitą, nesilaikė Įstatymo 16 straipsnio 1 d. reikalavimo, kuris nustato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d. reikalavimo, kuris nustato, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 16 str. 4 d. reikalavimo, kuris nustato, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, 12 str. 4 d. reikalavimų, kuris nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nes: ūkinės operacijos nuo 2008-09-09 iki 2010-03-20 nebuvo užregistruotos apskaitos registruose (apskaitos registrai nepateikti). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-09-09 iki 2010-03-20 (2009 m. finansiniai metai) nėra UAB „Ed“: Didžiosios knygos, visų buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų; tarp pateiktų UAB „Ed“ banko dokumentų nėra banko registrų, kuriuose būtų apibendrinti 2008, 2009 metais vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (įrašai pagal buhalterines sąskaitas, pateiktoje patikrinimui, sąskaitoje Nr. ( - ) ir EUR, atidarytoje UAB „Med“, sąskaitose Nr. ( - ), Nr. ( - ), atidarytose N. B. apie prekių ir paslaugų pirkimus); nėra laikotarpio nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. kovo mėn. PVM sąskaitų faktūrų (gaunamų ir išrašomų) registrų (registravimo žurnalai), kuriuos privalo tvarkyti PVM mokėtojai, pagal PVM sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr.VA-55 (Žin., 2004, Nr.59-2102). G. S. būdamas atsakingas už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr.179 patvirtintą „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. laikotarpyje nuo 2008-09-09 iki 2010-03-20, tvarkant UAB „Ed“ kasos apskaitą, nevykdė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p. reikalavimų, numatančių, kad Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p. reikalavimų, numatančių, kad Finansininko nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, nes: nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. kasos operacijos nebuvo įrašytos į kasos knygą. Laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-09-07 kasininko apyskaitos surašytos iki 2009-08-27 (2009-08-26 užpildytas ir apskaitytas paskutinis kasos pajamų orderis EDT Nr. 105 ir 2009-08-27 kasos išlaidų orderis Nr.45), kasininko apyskaitose, atspausdintose kompiuteriniu būdu, neišsaugoti kasininko apyskaitos (kasos knygos) būtini rekvizitai, t.y. neįrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai. Nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 kasininko apyskaitos nesudaromos, nėra kasos knygos.

24G. S. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 27 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims, būdamas atsakingas už UAB „Ed“ finansinės atskaitomybės pateikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 str. „Periodiškumo principas“ nuostatą, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė, 15 str. 1d. nuostatą, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, šio įstatymo 15 str. 12 d. nuostatą, kad finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis, šio įstatymo 15 str. 9 d. nuostatą, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, šio įstatymo 4 str.1 d. nuostatą, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 str. 1 d. reikalavimą, pagal kurį visos įmonės turinčios juridinio asmens teises pildo finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas“ ir 2 d. reikalavimą, kad visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą, nes 2009 m. „Ed“ finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta ir pateikta mokesčių administratoriui.

25Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Ed“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-09 iki 2010-03-20.

26Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl E. J. priklausančio didelės vertės svetimo turto įgijimo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį bei tenkinti jos civilinį ieškinį.

27Nurodo, kad G. S. šioje baudžiamojoje byloje viename iš epizodų buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas jos (E. J.) pasitikėjimu, turėdamas ir slėpdamas didelius turtinius įsipareigojimus kitiems asmenims bei savo sunkią materialinę padėtį: nuo 2007-12-03 būdamas skolingas A. G. 6 000 eurų, nuo 2007-12-06 būdamas skolingas A. G. 9 000 eurų, nuo 2007-12-13 būdamas skolingas A. G. 7 000 eurų, nuo 2008-07-04 būdamas skolingas A. G. 27 560 eurų; laikotarpyje nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2008-01-01 būdamas skolingas J. J. iš viso 250 000 Lt, žadėdamas gautus pinigus investuoti į naujai įsteigtos bendrovės UAB „Ed“, į.k. ( - ), reg. ( - ) g. 4 plėtrą, tačiau žinodamas, kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į UAB „Ed“ neatliks, pasiskolintų piniginių lėšų jai (E. J.) negrąžins, tuo suklaidindamas ją (E. J.), įtikino paskolinti 39 000 Lt sumą. Tuo tikslu 2009-08-24 Vilniuje, ( - ), prie degalinės „Liv“ pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, įsipareigodamas grąžinti jai (E. J.) 39 000 Lt iki 2009-12-31, iškart gavo pinigus grynaisiais.

28Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-09-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, G. S. su ja (E. J.) pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, įsipareigodamas grąžinti jai 35 000 Lt iki 2009-12-21 bei iškart gavo pinigus grynaisiais; 2009-09-26, Vilniuje, Pylimo g. 21, kavinėje „S“ su ja (E. J.) pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, įsipareigodamas grąžinti jai 38 000 Lt iki 2009-11-30 bei tą pačią dieną gavo pinigus grynaisiais, tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė - pinigų, gautų iš jos (E. J.) į UAB ,,Ed“ veiklą neinvestavo, jų jai (E. J.) negrąžina, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas didelės vertės svetimą, E. J. priklausantį turtą, iš viso 112 000 Lt.

29Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamų veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio mėn. 18 d. nuosprendžiu G. S. nepagrįstai šioje kaltinimo dalyje buvo išteisintas.

30Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013).

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu, verčiasi atitinkamu verslu, siūlant partnerystę ar prašant paskolos verslui plėtoti ir pan. (kasacine byla Nr. 2K-39512008).

32Teismas neteisingai įvertino jos duotus parodymus ir nepagrįstai laikė, kad ji esą žinojo G. S. sunkią finansinę padėtį. Tai, kad jam nesiseka UAB „S“, reiškė tik tiek, kad nesiseka jo vadovaujamai įmonei, o ne pačiam kaltinamajam, kaip fiziniam asmeniui. Pats G. S. save vaizdavo kaip turtingą, veiklų, verslų žmogų, kuris gali sėkmingai dirbti. Jis jai nieko nesakė apie UAB „S“ bankrotą, apie savo didžiules asmenines skolas, vykdomus išieškojimus.

33Ji ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, - kad G. S. įvardinto turto, kuris turėjo būti stabiliu skolos grąžinimo garantu, apskritai net nebuvo arba jis jau buvo įkeistas bankams, o pati bendrovė - UAB „S“ jokios realios ir pelningos veiklos nevykdė ir buvo nepajėgi vykdyti, visas turėtas turtas ankstesnių sutarčių su banku pagrindu buvo įkeistas, sąskaitos areštuotos, nežinojo. Šias aplinkybes žinojo ir suvokė tik kaltinamasis, tačiau nuo jos sąmoningai nuslėpė. Bylos duomenimis antstolių vykdomieji dokumentai buvo pradėti vykdyti jau nuo 2006 metų ir jų skaičius kas mėnesį vis augo. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad informacijos apie didelę skolų naštą nuslėpimas įrodo baudžiamojo teisinio pažeidimo pobūdį ir tokia aplinkybė laikoma svarbia kvalifikuojant asmens veiksmus, šiam nevykdant prievolės (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-133/2010). G. S., skolindamas pinigus, įsipareigojo juos grąžinti per palyginti trumpus terminus, suvokdamas, kad realiai jų grąžinti neturi jokių objektyvių galimybių, pinigų negrąžino ir taip veikti net neketino, o tokie veiksmai teismų praktikoje laikomi sukčiavimu (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-651/2006). Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina ir jo tyčios apgaule įgyti svetimą turtą susiformavimo momentą, siekį išvengti turtinės prievolės grąžinti skolą, vykdyti savo pareigą. Tai paneigia teismo argumentą, kad ji esą galėjo ginti savo teises įprastiniu būdu - paprastojo vekselio pagrindu išsiimdama vykdomąjį dokumentą ir pateikdama jį vykdymui. Akivaizdu, kad tai jokių rezultatų nebūtų davę, kadangi kaltinamasis neturi jokio turto, tik daug įsipareigojimų.

34Tai, kad G. S. iš anksto siekė ją apgauti, pelnyti jos pasitikėjimą, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, patvirtina ir tai, kad jis jai perdavė UAB „S“ priklausantį automobilį ( - ) paėmė už jį pinigus esą jo įsigijimui, nors suvokė, kad to daryti jis neturi teisės (automobilis priklausė lizingo bendrovei, o bankrutuojant UAB „S“, jis privalomai turi būti grąžintas) ir nesiėmė jokių veiksmų, kad realiai UAB „Ed“ įgytų kokį nors automobilį.

35Priešingai, nei nurodė teismas, tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio ryšiai, sudarantys tarpusavio pasitikėjimo pagrindą - ji buvo įmonės UAB „Ed“ akcininkė, o G. S. šios įmonės direktorius. Todėl jis pasitikėjo G. S.. Ji buvo įsitikinusi, kad jos perduodami pinigai bus įnešti į UAB „Ed“ kasą, bus joje apskaityti, bus nupirktos prekės, jai, kaip akcininkei, nebus sunkumų atgauti mano investuotas lėšas iš įmonės turto.

36Nesutinka su teismo motyvais, kad ji nevykdė pareigos pasidomėti asmens, kuriam skolina turtine padėtimi, mokumu, pasirūpinti duodamų pinigų grąžinimo garantu. Pinigų neįnešimas į įmonės apskaitą užkirto jai kelią tai padaryti, kas patvirtina, kad kaltinamasis jau pinigų gavimo metu suprato, kad elgiasi neteisėtai, neketino gautų pinigų naudoti sąžiningai ir jų grąžinti. Būtent tai, kad G. S. neapskaitė gautų lėšų įmonės balanse, panaikino jos, kaip kreditoriaus galimybes atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

37Teismas nepagrįstai sureikšmino G. S. pastangas (kurias teismas įvertino kaip nepamatuotas) toliau dirbti, jo veiklą būnant UAB ,,Ed“ direktoriumi. Teismas nustatė ir nuosprendžiu nuteisė G. S. už tai, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „Ed“ buhalterinę apskaitą, neišsaugojo įmonės buhalterinių dokumentų, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „Ed“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šis aplaidus apskaitos tvarkymas vyko būtent tuo laikotarpiu, kai G. S. disponavo pasiskolintais pinigais, kuriuos turėjo investuoti į veiklą. Kaltinamasis tik imitavo tam tikrą įmonės veiklą, siekdamas, kad įvykęs pinigų pasisavinimas būtų nepastebėtas kaip įmanoma ilgesnį laiką. Teismas G. S. pripažino kaltu dėl sukčiavimo, padaryto jam einant UAB „Ed“ pareigas (G. M. atžvilgiu). Tokia G. S. veikla patvirtina, kad jis UAB „Ed“ įsteigė ne su tikslu dirbti ir gauti pelną iš įmonės veiklos, o tik siekiant susidaryti galimybę toliau sukčiauti (nes apgaulinga UAB „S“ veikla jau buvo pernelyg žinoma). Net jei UAB „Ed“ ir įvykdė vieną kitą užsakymą, tai galėjo būti tik tam tikra priedanga, veiklos imitacija, o ne pagrindas teigti, kad buvo vykdoma normali ūkinė įmonės veikla.

38Teismas nepagrįstai tiki G. S. nurodomomis jam naudingomis aplinkybėmis, dėl ko sprendė, kad kaltinamasis iš tiesų vykdė ūkinę veiklą, nes esą važiavo į Lenkiją pirkti prekių, kurias jai (E. J.) parodė. G. S. vežė ją į sandėlius Aguonų g., Vilniuje, rodė kažkokias briaunas, tačiau tai greičiausiai buvo tik dar viena imitacija, siekiant ją apgauti, sukurti pasitikėjimą - neaiškus nei tų briaunų kiekis, nei vertė, nei jų priklausomybė. Teismas privalėjo vertinti konkrečius byloje esančius duomenis - UAB „Ed“ buhalterinius dokumentus, specialistų išvadas, kitus byloje esančius rašytinius dokumentus, pagal kuriuos nėra nustatytas nei joks briaunų įsigijimas UAB „Ed“ vardu, nei sandėlio Aguonų g. nuoma, nei kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti prekybą minėtomis prekėmis, ir kaltinamojo versiją apie tariamą prekių pirkimą ir prekybą atmesti.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K -108/2008 pažymėjo, kad pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes dokumentinės revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o neigiant šią aplinkybę, kaltinamajam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir šioje byloje, t.y. neabejotinai nustatyta, kad jos piniginės lėšos buvo perduotos G. S., kuris taip pat teigė, kad visos gautos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „Ed“ veikloje. Tačiau, dokumentinės revizijos akte konstatuota, kad nėra jokių duomenų apie gautų lėšų panaudojimą įmonės veikloje, o ikiteisminio tyrimo metu G. S. taip pat nepateikė jokių dokumentų ir ataskaitų apie šių lėšų panaudojimą. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, G. S., pateikdamas versiją, kad visos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, jis turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius šį teiginį, To nepadarius, ši jo gynybinė versija laikytina nepagrįsta, nuneigta ir vertintina kaltinimo naudai.

40G. S. siekė išvengti savo atsakomybės pagal prisiimtus įsipareigojimus, keitė duodamus parodymus - nepripažino, kad skolinosi iš nukentėjusiųjų pinigines lėšas, vėliau teigė, kad jai (E. J.) jas grąžino ir yra skolingas tik nedidelę dalį. Tai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ir apgaule įgyto turto neketina grąžinti. Niekaip kitaip, kaip sukčiavimu, šių jo veiksmų negalima vertinti ir kitų G. S. veiksmų (epizoduose su kitais nukentėjusiaisiais) kontekste. Jei G. S. sukčiavo ir apgaule įgijo turtą iš kitų nukentėjusiųjų, reiškia, kad kaltinamasis nesiekė ir neketino su jais atsiskaityti. Tai savaime nuneigia teismo motyvą, esą G. S. įsteigdamas UAB „Ed“, siekė atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais.

41Jai padaryta turtinė žala sudaro 142 000 Lt (įskaitant 2009 06 14 d. išrašytą vekselį 30 000 Lt sumai, dėl kurio kaltinimas G. S. dėl jai nežinomų priežasčių nebuvo pareikštas), bei padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 100 000 Lt, kadangi prarado didelę pinigų sumą, kurią pati skolinosi ir buvo priversta atidavinėti iš savo lėšų, buvo nepataisomai sugadinta jos reputacija, sužlugdytas verslas. Dėl neveikiančios, bet iki šiol nelikviduotos įmonės ji nuolat turi problemų, negali kurti kito verslo. Dėl nuolatinio jaudinimosi, nerimo dėl prarastų pinigų ir reputacijos bei didelių skolų sutriko jos sveikata.

42Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „Ab“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria G. S. buvo išteisintas pagal LR BK 182 str. 1 d. už tai, kad UAB „S“ naudai įgijo UAB „A“ prekes 25 810 Lt sumai.

43Nurodo, kad Viliaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-870/2014, pagal kurį G. S. dėl tam tikrų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo išteisintas, tame tarpe ir už tai, kad UAB „S“ naudai įgijo UAB „Ab“ priklausantį turtą neatsiskaitydamas už prekes 25 810 Lt sumai bei paliko nenagrinėtu bendrovės pareikštą civilinį ieškinį. Teismas šio epizodo veikos išteisinimo dalyje klaidingai konstatavo, kad G. S., įgydamas prekes 25 810 Lt sumai, neįvykdė nusikalstamos veikos UAB „Ab“ atžvilgiu.

44Teismas nepakankamai įsigilino į susiklosčiusius tarp bendrovių ir jų vadovų santykius, bylos aplinkybes, kaltininko siekius ir motyvus, neatskleistos G. S. veikos objektyvioji ir subjektyvioji pusės.

45Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendį, dalyje, kurioje G. S. išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., apgaule įgijęs jo (A. G.) didelės vertės turtą, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – G. S. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d., apgaule įgijus jo (A. G.) didelės vertės turtą bei tenkinti civilinį ieškinį dėl skolos priteisimo.

46Nurodo, kad G. S. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis įgijo jo (A. G.) pasitikėjimą, kuriuo vėliau pasinaudojo apgaule įgydamas jo turtą. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltinamojo galimybių ir ketinimų. Apgaulė buvo tęstinio pobūdžio, t.y. G. S. pinigus skolinosi iš jo (A. G.) keletą kartų. G. S., siekdamas, kad jis (A. G.) perduotų jam didelės vertės turtą – pinigus, prieš tai jį įtikino, kad turi nekilnojamojo turto, yra verslininkas ir pinigai jam reikalingi investuoti į UAB „S“ plėtrą. Aplinkybė, lėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą, dar kartą paskolinti G. S. pinigus, yra tai, kad G. S., skolindamasis iš jo (A. G.), išrašė paprastuosius vekselius, pagal kuriuos pinigų susigrąžinimas vyksta supaprastinta tvarka.

47G. S. apgaulė prieš jį (A. G.) pasireiškė ir svarbios bei reikšmingos informacijos nepateikimu, t.y. pasyviąja apgaulės rūšimi. G. S. suklaidino nukentėjusįjį nutylėdamas, kad jis jau yra skolingas daugeliui asmenų ir su jais neturi galimybės atsiskaityti. Taigi, įgydamas iš jo (A. G.) pinigus, G. S. suvokė, kad visų finansinių įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės, tai patvirtina ir byloje surinkti duomenys, kuriais remiantis G. S. nebūtų galėjęs uždirbti ir grąžinti per nustatytą terminą pasiskolintus jo (A. G.) pinigus.

48Jo apsisprendimą skolinti pinigus nulėmė tai, jog G. S. jį įtikino, kad jo finansinė padėtis yra gera, savo vardu turi daug nekilnojamojo turto, jo verslas klesti, siuntė įmonės registracijos dokumentus, išrašus, jog jis yra įmonės direktorius, išrašus iš banko. G. S. sudarė įspūdį, kad jis yra patikimas, mokus verslininkas. G. S. įrodinėjo, jog jam yra reikalingi papildomi pinigai siekiant įvykdyti tam tikrus sandorius, kuriuos įvykdžius skola bus grąžinta. Tačiau vien įgytas pasitikėjimas ar piktnaudžiavimas juo, nebuvo pakankamas pagrindas G. S. įgyti jo pinigus. B. G. S. panaudota apgaulė, t.y. neteisingų duomenų pateikimas, nutylėjimas apie kitus duomenis, lėmė tai, kad nukentėjusysis skolino jam pinigus. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu buvo tik pagalbinė priemonė apgaulei atsirasti ir ją įgyvendinti.

49Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nustatė, kad G. S. veikoje nebuvo tyčios ir apgaulės pasisavinant jo (A. G.) pinigus.

50Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovai bei civilinio ieškovo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

51Nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų E. J. ir A. G. bei civilinio ieškovo UAB „Ab“ apeliaciniai skundai netenkintini.

52Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad vertindamas baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai aiškino ir taikė sukčiavimo kaip nusikalstamų veikų sudėties požymius.

53Apeliantai iš esmės apgaulę supranta formaliai kaip tam tikrų įsipareigojimų, susitarimų nevykdymą, nes G. S. pažadėjo grąžinti pinigines lėšas, sumokėti už prekes, tačiau tai per tam tikrą laiką tai nebuvo padaryta. Vis dėlto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sukčiavimui baudžiamosios teisės prasme nepakanka vien susitarimo nevykdymo, apgaulei reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas.

54Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remiantis byloje surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, paneigiančiais G. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK182 str. 1 d., padarymo nukentėjusiųjų (E. J. ir A. G. bei UAB „A“ epizodai). Apylinkės teismo padarytų išvadų apeliantų skundų argumentai nepaneigia.

55Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantams nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apeliantų argumentus. Teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi.

56Dėl nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. J. skundo

57Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

58Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą teisminę praktiką, apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

59Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to, kai kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).

60Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek G. S., tiek E. J., kaip paskolos sandorių šalių, teisinė padėtis buvo vienoda ir nė viena iš jų sudarytų sandorių šalių nebuvo silpnesnė kitos šalies atžvilgiu. Abi sandorių šalys turėjo vienodas galimybes sudaromų sandorių sąlygų nustatymo, derinimo, įvykdymo saugiklių numatymo bei kitais su sudaromais sandoriais susijusiais klausimais. Tuo tarpu iš apeliantės skunde suformuotos pozicijos susidaro įspūdis, kad ji buvo tarsi silpnesnė sandorių šalis ir jai nebuvo galimybių būti atidžia ir rūpestinga sudaromų sandorių šalimi.

61Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis G. S. neneigia, kad E. J. davė jam pinigus, kad pinigai buvo reikalingi įkurti jų bendrą įmonę „Ed“, pirkti prekėms. Nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad jai pasiūlė veiklą – įkurti įmones, prekiauti briaunomis, skirtomis baldų gamybai, tai tokios juostelės. Ji jam davė pinigus. Jis žadėjo būti direktoriumi, o ji akcininke. Jis kažką kalbėjo, kad jam nesiseka UAB „S“, kad jo darbuotojai nedirba. Ji manė, kad visos problemos UAB „S“ dėl darbuotojų. Jis sužlugdė jos įmonę „Ed“. Kai atidarinėjo kitą įmonę, jai net PVM mokėjimo kodo nenorėjo duoti, nes yra „Ed“ skolos, mokesčiai, vien problemos. Pradžioje kaltinamasis sakė, kad jam reikia kažkokias kitas skolas atiduoti. Ji tik kai paskaitė internete, pamatė, kad G. S. yra daug kam skolingas. Jis parodė savo namą Antakalnyje, o paskui sužinojo, kad jis bankui užstatytas. Prieš skolinant pinigus, jis jai parodė, kad turi namą, gerą automobilį ir tai sukėlė pasitikėjimą juo. Apie finansines skolas nežinojo. Iš VĮ Registrų centro išrašo apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „Ed“ buvo įregistruota 2008 m. rugsėjo 9 d., akcininkė J., direktorius G. S. (t. 9, b. l. 17-20). Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nurodė, kad jai G. S. sakė, jog jam nesiseka su UAB ”S”, reikia kažkokias skolas atiduoti. Tokiu būdu, iš pačios E. J. parodymų matyti, kad G. S. neslėpė, kad turi skolų. Apeliantei nebuvo jokių apribojimų įsitikinti dėl G. S. finansinės padėties, pajėgumo vykdyti sudaromą sutartį, pareikalauti tai patvirtinančių duomenų, pasirūpinti paskolos grąžinimo užtikrinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog pats paskolos davėjas turi pareigą pasidomėti asmens, kuriam skolina turtine padėtimi, mokumu, pasirūpinti duodamų pinigų grąžinimo garantu. Byloje nenustatyti nei kokie nors ypatingi asmeniniai jų tarpusavio ryšiai nei tarnybinis, nei turtinis priklausomumas, abu sutarė turėti bendrą verslą, pasiskirstė vaidmenimis (J. finansavo, o S. vadovavo) ir įkūrė bendrovę „Ed“. Taigi E. J. pinigus davė su tikslu, jai buvo žinoma visos aplinkybės, susijusios su jų verslo planais. Nėra surinkta tokių duomenų, kad kaltinamasis sąmoningai būtų sudaręs tokią situaciją, jog nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių būdas būtų apsunkintas. Jau tuo metu, kada E. J. davė pinigus jų bendram verslui įkurti, teismo vertinimu, tiek UAB „S“, tiek paties G. S. finansinė padėtis buvo prasta, tačiau jis dėjo pastangas toliau dirbti ir kaip nurodo atsiskaityti su kreditoriais.

62Byloje nustatyta, kad įmonė vykdė veiklą. Tai patvirtina sudarytos sutartys UAB „N“ ir UAB „S“ sudarytos baldų gamybos sutartys (t. 5, b. l. 171-198). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. nurodė, kad pretenzijų G. S. dėl pagamintų baldų neturėjo. Liudytoja I. M., kuri dirbo tiek UAB „S“, tiek UAB „Ed“ parodė, kad UAB „Ed“ didelių užsakymų neturėjo, tačiau ir skolų didelių jai dirbant neturėjo. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Ed“ vykdė veiklą, pardavinėjo Lenkijoje įsigytas medžiagas. Nebuvo taip, kad G. S. gautų pinigų neinvestavo, tik imitavo aktyvią savo veiklą. Pastebėtina, kad nukentėjusioji E. J. nesijautė apgauta iki tol kol kaip ji paaiškino gatvėje iš jos atėmė automobilį. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ekonominės verslo rizika siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu. Nukentėjusioji neįvertino, ar per trumpą laiką žadamas pelnas gali būti realus, nepareikalavo užtikrinti paskolos grąžinimo turto įkeitimu ar kt. garantijomis, nenumatė jokių palūkanų ar kitokių įsipareigojimų, išskyrus grąžinti paskolą. Toks vertinimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2012).

63Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004,2K-549/2003,2K-293/2002,2K-851/2001).

64Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014). Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė aiškinant šį kriterijų galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja. Be to, gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7–9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, Nr. 2K-123/2014). Pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismų praktikoje gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2014, Nr. 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005).

65Dėl civilinio ieškovo UAB „Ab“ skundo

66Civilinė ieškovė UAB „A“ apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas klaidingai konstatavo, kad G. S., įgydamas prekes 25 810 Lt sumai, neįvykdė nusikalstamos veikos UAB „Ab“ atžvilgiu. Teismas nepakankamai įsigilino į susiklosčiusius tarp bendrovių ir jų vadovų santykius, bylos aplinkybes, kaltininko siekius ir motyvus, neatskleistos G. S. veikos objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

67Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, išsprendimas taip pat negalimas neišsiaiškinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, taigi būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2014, 2K-233/2014).

68Byloje nustatyta, kad G. S. iš UAB „Arba plius“ pirko prekes ne vienerius metus, mokėdavo grynais, buvo atidedami mokėjimai, kai skola būdavo susimokėdavo grynais. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį gavo prekių maždaug už 200 tūkstančių litų, o skola susidarė už paskutinį laikotarpį. Tai patvirtino ir UAB „Ab“ atstovė M. G. nurodydama, kad skola susidarė per kelis mokėjimus, per laikotarpį nuo 2007 m. pabaigos. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. paaiškino, kad jis (G. S.) pirko pas juos prekes ir iš kart atsiskaitydavo. 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirašyta prekybos sutartis. Po sutarties pasirašymo jis pradėjo atsiskaityti dalimis, o kartais ir iškart sumokėdavo. Tačiau jau nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. už paimtą buitinę techniką jis visiškai neatsiskaitė (t. 3, b. l. 46-47).

69Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad apgaule asmuo maskuoja savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą. Tai reiškia, kad BK 182 str. prasme, kaltininkas panaudodamas apgaulę turi tikslą ne tik užvaldyti svetimą turtą, bet ir jį užvaldyti neatlygintinai. Šiuo atveju matyti, kad UAB „Ab“ atstovai duodami prekes žinojo ir suprato, kad G. S. gali už duotas prekes neatsiskaityti laiku, kadangi dar neatsiskaičius arba tik dalinai atsiskaičius jam vėl prekės buvo išduodamos. Remiantis M. G. paaiškinimu, G. S. susitikdavo, bendraudavo, žadėdavo skolas apmokėti. Teismo vertinimu, nekyla abejonių, kad siekdamas gauti buitinę techniką iš UAB „Ab“ G. S. nebuvo visiškai atviras – nepranešė apie savo turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau kaip jau anksčiau teismas minėjo tam tikras informacijos nuslėpimas verslo santykiuose nebūtinai reiškia apgaulę BK 182 str. prasme, nes ne visi nesąžiningi verslo subjektų poelgiai turi būti vertinami kaip nusikalstami veiksmai. Tai, kad gautos prekės (buitinė technika) buvo naudojamos kažkur kitur, o ne tiesioginiam verslui vykdyti (plėtoti) tokių duomenų teismas nenustatė.

70Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

71Dėl A. G. apeliacinio skundo

72Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. G. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad pasitikėdamas kaltinamuoju bei jo tikinimais, kad jis perspektyvus verslininkas ir turi daug nekilnojamojo turto Lietuvoje savo vardu, o jo gamyba klesti (kaip to įrodymą pateikė sutarčių kopijas su esamais ir būsimais baldų pirkėjais) skolino jam kaltinime išvardytas pinigų sumas, pagrįstai nurodė, jog nepakanka vien nukentėjusiojo A. G. paaiškinimo, kad tokiu būdu jis buvo apgautas G. S.. Teismas įvertino paties nukentėjusiojo statusą, patirtį verslo projektuose ir kt. aplinkybes. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis yra verslininkas, turintis teisinį išsilavinimą (jis taip nurodė atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą). Kaip nurodė nukentėjusysis A. G. jis pinigus perdavė per kelis kartus. Teigia, kad skolindamas pinigus nežinojo apie kaltinamojo finansinę padėtį. Jokio patvirtinimo jis neprašė. Tuo metu santykiai buvo geri. Jis ėmė pinigus trumpam laikotarpiui ir nemanė, kad iškils tokie sunkumai. Jis jam rodė dokumentus. Kaltinamasis žinojo, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Jis suprato, kad tai kažkokios pažymos, kur nurodyti jo nekilnojamojo turto adresai. Kaip nurodė nukentėjusysis jis pinigus G. S. perdavė (suteikė paskolą) per kelis kartus (2007-12-03 – 6000 EUR, 2007-12-06-9000 EUR, 2007-12-13 – 7000 EUR - pervedė į G. S. sąskaitą, o 2008-07-04 pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius pasiskolino 27.560 EUR grynųjų pinigų). Pagal nukentėjusiojo parodymus bei pateiktą kaltinimą G. S. negrąžinus nei dalies skolos, nukentėjusysis vėl paskolino jam pinigų ir tai vyko kelių mėnesių laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog ir pats nukentėjusysis elgėsi nerūpestingai.

73Bylos duomenys nepatvirtina, kad G. S. nuslėpė savo sunkią materialinę padėtį. Tuo metu, kai pastarasis skolinosi iš A. G. pinigus, jis turėjo verslą, įmonė dirbo, turėjo užsakymų ne tik Lietuvoje. Tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, jog 2007 metais, jam statantis namą, G. S., prisistatęs kaip bendrovės, gaminančios baldus, savininkas, jam pagamino baldus, atvežė bei juos surinko. G. S. įvykdęs užsakymą, maždaug po poros dienų paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir paprašė paskolinti pinigų (t. 2, b. l. 1-3). Iš nukentėjusiojo paaiškinimo akivaizdu, kad jam priklausančiame name Latvijoje baldai buvo pagaminti ir surinkti. Tai, kad tuo metu G. S. priklausanti įmonė dirbo patvirtina ir liudytoja, buvusi UAB „S“ buhalterė I. M.. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2007 m. finansinė įmonės padėtis buvo gera, t. y. apie 20000 Lt pelnas. Liudytojas D. L. paaiškino, kad dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Jo darbo metu bendrovė veikė pelningai iki 2008 m. maždaug liepos mėn. Tai, kad bendrovė dirbo ir turėjo užsakymų patvirtina ir tarp UAB „N“ ir UAB „S“ sudarytos baldų gamybos sutartys (t. 5, b. l. 149-168). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba UAB „Nor“. Jie užsisakinėjo pas G. S. baldus vaistinei įrengti.

74Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentai, kad būtent asmuo, kuris paskolina pinigus ir tikisi iš to uždirbti turi pasidomėti asmens, kuriam skolina turtine padėtimi, mokumu, pasirūpinti duodamų pinigų grąžinimo garantu. Priešingu atveju, asmenys būtų skatinami elgtis neatsakingai, atmestinai žiūrėti į tarpusavio turtinius santykius, tikintis, kad paaiškinimas apie egzistavusią apgaulę užtikrins jo teisių gynimą baudžiamosios teisės priemonėmis. Tam tikras informacijos nuslėpimas verslo santykiuose nebūtinai reiškia apgaulę BK 182 str. prasme, nes ne visi nesąžiningi verslo subjektų poelgiai turi būti vertinami kaip nusikalstami veiksmai. Vien nutylėjimo kaip formalaus fakto konstatavimas nesuponuoja nusikalstamos veikos, nes turi būti konstatuota ir tyčia pasinaudojant ta apgaule pasisavinti pinigus.

75Pagal suformuotą teisminę praktiką, svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007). Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Vadinasi, kaltininkas, apgaule gaudamas svetimą turtą ar įgydamas turtinę teisę, jau žino, kad neįvykdys savininkui duotų įsipareigojimų. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

76Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę paskolos sutartį, viena sutarties šalis tikisi, kad kita sutarties šalis vykdys sutarties sąlygas ir prievoles pagal sutartį. Jei jos nevykdomos ir paskola negrąžinama, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Viena iš jų – paskolos davėjas turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką laikyti nusikaltimu, nepakanka vien paskolos negrąžinimo fakto. Nepakanka ir paties ketinimo paskolos ėmimo metu negrąžinti paskolintų pinigų, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo, laikomo apgaule (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-851/2001, 2K-329/2011, 2K-25/2014).

77Atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymą svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek šiuo atveju nuteistas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atkūrimo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais skolininko veiksmais, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

78Pirmosios instancijos, analizuodamas iš įvairių šaltinių gautus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas apie teisinių santykių tarp G. S., nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo ne baudžiamąjį, o civilinį teisinį pobūdį. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-123/2014).

79Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

80Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

81nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. J. ir A. G. bei civilinio ieškovo UAB „Ab“ apeliacinių skundų netenkinti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Civilinio ieškovo UAB „Med“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir... 3. Iš G. S. nukentėjusiajai G. M. priteista 1 200 Lt turtinės žalos... 4. Iš G. S. nukentėjusiajam A. L. priteista 570 Lt turtinės žalos atlyginimui.... 5. Iš G. S. nukentėjusiajam S. L. priteista 6 300 Lt turtinės žalos... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu G. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. G. S. nuteistas už tai, kad jis, apgaule savo naudai įgijo A. T.... 9. Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo S. L. priklausantį turtą, o būtent:... 10. Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo G. M. priklausantį turtą, o būtent:... 11. Taip pat, jis, apgaule savo naudai įgijo A. L. priklausantį turtą, o... 12. Taip pat, jis, iššvaistė jam patikėtą UAB „Med“ priklausantį turtą,... 13. Taip pat, jis, neišsaugojo UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir... 14. G. S. nesilaikė Įstatymo 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai... 15. G. S. nesilaikė Įstatymo 16 straipsnio 1 d., reikalavimų kur nustatyta, kad... 16. G. S. nesilaikė Įstatymo18 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad pinigų... 17. 2007-12-20 išrašytas kasos pajamų orderis Serija (nenurodyta) Nr.00127... 18. G. S. būdamas atsakingas už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų... 19. G. S. tvarkant UAB „S“ kasos apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos... 20. G. S. tvarkant UAB „S“ kasos apskaitą, nesilaikė LR Vyriausybės 2000 m.... 21. G. S. nesilaikė Įstatymo 17 str. reikalavimo, kuris nustato, kad finansinė... 22. Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų... 23. Taip pat, G. S. neišsaugojo UAB „Ed“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir... 24. G. S. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo... 25. Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų... 26. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 27. Nurodo, kad G. S. šioje baudžiamojoje byloje viename iš epizodų buvo... 28. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-09-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu... 29. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamų veiką, numatytą LR BK 182 str. 2... 30. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad labiausiai paplitęs apgaulės... 32. Teismas neteisingai įvertino jos duotus parodymus ir nepagrįstai laikė, kad... 33. Ji ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, - kad G. S. įvardinto... 34. Tai, kad G. S. iš anksto siekė ją apgauti, pelnyti jos pasitikėjimą,... 35. Priešingai, nei nurodė teismas, tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio... 36. Nesutinka su teismo motyvais, kad ji nevykdė pareigos pasidomėti asmens,... 37. Teismas nepagrįstai sureikšmino G. S. pastangas (kurias teismas įvertino... 38. Teismas nepagrįstai tiki G. S. nurodomomis jam naudingomis aplinkybėmis, dėl... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K -108/2008... 40. G. S. siekė išvengti savo atsakomybės pagal prisiimtus įsipareigojimus,... 41. Jai padaryta turtinė žala sudaro 142 000 Lt (įskaitant 2009 06 14 d.... 42. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „Ab“ prašo panaikinti Vilniaus... 43. Nurodo, kad Viliaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. priėmė... 44. Teismas nepakankamai įsigilino į susiklosčiusius tarp bendrovių ir jų... 45. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 46. Nurodo, kad G. S. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis įgijo jo (A.... 47. G. S. apgaulė prieš jį (A. G.) pasireiškė ir svarbios bei reikšmingos... 48. Jo apsisprendimą skolinti pinigus nulėmė tai, jog G. S. jį įtikino, kad jo... 49. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes... 50. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovai bei civilinio ieškovo... 51. Nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų E. J. ir A. G. bei civilinio... 52. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad vertindamas baudžiamojoje byloje... 53. Apeliantai iš esmės apgaulę supranta formaliai kaip tam tikrų... 54. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis,... 55. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino... 56. Dėl nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. J. skundo... 57. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 58. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą... 59. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui... 60. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek G. S., tiek E. J.,... 61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis G. S. neneigia, kad E.... 62. Byloje nustatyta, kad įmonė vykdė veiklą. Tai patvirtina sudarytos sutartys... 63. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės... 64. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai... 65. Dėl civilinio ieškovo UAB „Ab“ skundo... 66. Civilinė ieškovė UAB „A“ apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendį... 67. Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių... 68. Byloje nustatyta, kad G. S. iš UAB „Arba plius“ pirko prekes ne vienerius... 69. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 70. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 71. Dėl A. G. apeliacinio skundo... 72. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. G. parodymus,... 73. Bylos duomenys nepatvirtina, kad G. S. nuslėpė savo sunkią materialinę... 74. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 75. Pagal suformuotą teisminę praktiką, svarbu nustatyti ne tik apgaulės... 76. Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę paskolos sutartį, viena... 77. Atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių... 78. Pirmosios instancijos, analizuodamas iš įvairių šaltinių gautus įrodymus,... 79. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 81. nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. J. ir A. G. bei civilinio...