Byla e2-1399-196/2015
Dėl kompensacijos už žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1811-460/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“, akcinei bendrovei OLA Overseas Liner Agencies dėl kompensacijos už žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies dėl kompensacijos už žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Ieškiniu ieškovė prašo uždrausti atsakovės AB OLA Overseas Liner Agencies komercinę veiklą ir solidariai iš atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priteisti 1 403 656 Lt (406 526,87 Eur) žalos atlyginimą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi areštavo atsakovėms UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priklausantį Europos Sąjungos teritorijoje esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti lėšas ir kitą turtą, neperžengiant ieškiniu pareikšto reikalavimo ribų, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

6Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovių turtinė padėtis nežinoma.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir UAB „Overseas Baltic“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Skundą grindžia šiais motyvais:

91. Klaipėdos apygardos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse esančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto.

102. Esminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu. UAB „Overseas Baltic“ įrodymų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja tokia reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad atsakovas ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, kuriais mažintų savo mokumą, teismui nepateikė. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes reiškia tokio dydžio reikalavimą, už kurį net negali sumokėti žyminio mokesčio.

113. Ieškovė preliminariai nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Ieškovė nepagrindžia UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ neteisėtų veiksmų, kurie yra vienas iš pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė taip pat nepagrindžia ir žalos dydžio.

12Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apskųstoji nutartis vykdoma tik Lietuvos Respublikoje. Ieškovė ieškinį tikėtinai pagrindė, be to, egzistuoja ir tikimybė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Paaiškino, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo. Atmetus ieškinį, ieškovė privalėtų jį sumokėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovės argumentai nėra susiję su ieškinio reikalavimų preliminariu vertinimu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

15Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio sumos ribose atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ priklausančiam turtui.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

18Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kuriais akcentuojamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas. Ši aplinkybė, atsakovės nuomone, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, pakartotinai atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, akivaizdžių duomenų dėl ieškinio nepagrįstumo nenustatė. Tiek iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šalys nesutaria dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju sudarančių įrodinėjimo dalyką, vertinimo. Ieškovė įrodinėja, o atsakovė neigia civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovės teismui pateikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek ieškovės įrodinėjamos, tiek atsakovės neigiamos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės. Ta aplinkybė, jog tam tikros ieškinyje išdėstytos aplinkybės, apeliantės nuomone, nėra pakankamai pagrįstos, analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog preliminarus (prima facie) ieškinio pagrįstumas tėra viena sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Apibendrindamas išdėstytą apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai, kuriais ši neigė ieškinio preliminaraus pagrįstumo savybę, nepagrįsti.

19Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, esą byloje pareikšto reikalavimo suma savaime nesuponuoja poreikio aptariamu atveju taikyti atsakovui priklausančio turto suvaržymo priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį. Aptariamu atveju apeliantė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ kartu su atskiruoju skundo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos finansinę – turtinę padėtį, o poziciją šiuo klausimu grindė iš esmės deklaratyviais teiginiais, esą atsakovės turtinė padėtis yra gera, o ieškovė aptariamu atveju siekia sudaryti atsakovei neproporcingų ribojimų ir nepatogumų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos prielaidos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepaneigtos. Apeliacinis teismas pažymi, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

20Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta ir atskirojo skundo argumentą, esą pirmosios instancijos teismas, nurodydamas areštuoti turtą, esantį Europos Sąjungoje, pažeidė jurisdikciją.

21Apeliacinis teismas pažymi, jog pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieškinį (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Teismas, kompetentingas nagrinėti ieškinį, yra kompetentingas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu nepateikta duomenų, kad byla dėl ginčo esmės nėra teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Nurodytas teismas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, taigi ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apskųstoji nutartis vykdytina tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), tačiau ši aplinkybė vertinant nutarties teisėtumą nėra reikšminga. Ta aplinkybė, jog teismas nurodė areštuoti atsakovėms priklausantį turtą Europos Sąjungos teritorijoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokia nutartis be specialios procedūros (procesinio sprendimo paskelbimo vykdytinu kitoje valstybėje) suteikia galimybę šią nutartį vykdyti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Europos Sąjungos 2000 m gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 38 str.). Kaip ir tai, jog tuo atveju, jeigu teismas būtų tik abstrakčiai nurodęs areštuoti turtą (neįvardindamas teritorijos), savaime neduoda pagrindo išvadai, kad tokia nutartimi areštuojamas tik Lietuvos Respublikoje esantis turtas.

22Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

23Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi areštavo... 6. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirajame skunde prašo... 9. 1. Klaipėdos apygardos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl kitose... 10. 2. Esminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, kad... 11. 3. Ieškovė preliminariai nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Ieškovė... 12. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo... 19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės... 20. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta ir atskirojo skundo argumentą,... 21. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta,... 22. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti...