Byla 1A-494-574/2017

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajam D. P. (D. P.), jo gynėjui adv. Antonui Kviatkovski viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) p.p., paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu - iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
  1. D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti:

42015-02-09 apie 17.00 val. Trakų r., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k., ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo vartojimui bei turėdamas tikslą kitaip platinti, paprašęs V. G., kad šis iš M. G., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, už 12 eurų įgytų psichotropinės medžiagos, tokiu būdu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,320 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,093 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kuriuos gabeno automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. ( - ) po ko 2015-02-09 po 17.00 val. būdamas aikštelėje, esančioje Trakų r., Trakų sen., Senųjų Trakų k., ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai nenustatytą dalį miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, pavaišindamas perdavė V. G., tokiu būdu kitaip platindamas, o kitą dalį neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė prie savęs - kišenėje, kol 2015-02-09 apie 20.35 val. Vilniaus r. A3 kelyje 12 km, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai paėmė 0,320 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,093 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino,

  1. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį sušvelninti ir nubausti jį pagal LR baudžiamojo kodekso straipsnį – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti 20 parų arešto bausmę.
  2. Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, šioje dalyje jo kaltė nebuvo įrodyta. Prie jo buvo rasta 0,03 g amfetamino miltelių. Jis visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad pas jį rastas kiekis yra savo vartojimui.
  3. Jo parodymai nesutapo su V. G. parodymais, nes pastarasis bandė išvengti atsakomybės. Tačiau jų abiejų tikslas buvo tas pats, jie abu žinojo ką darys ir kur važiuos.
  4. V. G. parodė, kad jis (D. P.) jį pavaišino vienu takeliu, tuo tarpu jiedu prieš tai kalbėjo, kad V. G. jam atiduos automobilinę, todėl jis ir sumokėjo iš savo pinigų už maišelį, kurį davė V. G.. Pastarasis parodė, kad jis nežinojo ką jis V. G. davė.
  5. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo atsižvelgti į jų abiejų parodymus, taip pat turėjo juos abu kviesti bei apklausti teisiamajame posėdyje, tuo tarpu V. G. kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyko.
  6. Jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Jo veiksmuose nebuvo tyčios platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Namuose jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta, su savimi turėjo labai mažą kiekį psichotropinės medžiagos savo vartojimui be tikslo platinti ar pardavinėti.
  7. Jis yra vedęs, nedaro naujų nusikaltimų, savo noru lankėsi reabilitacijos centre ir baigė kursą, pakeitė draugų ratą. Ir taip jau yra nubaustas už probacijos nevykdymą.
  8. Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas

  1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei neteisingai kvalifikavo veiką. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
  3. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545-489/2015). BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui.
  4. Teismų praktikoje aiškinama, kad jei kaltininkas, įsigydamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau vėliau nusprendė visas šias medžiagas ar jų dalį parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007). Taigi tyčios platinti kaltininko turimas narkotines ar psichotropines medžiagas susiformavimo momentas iki ar po jų įsigijimo neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-139/2015). Vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).
  5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apklaustas V. G., kuris parodė, kad nuvažiuoti į Senuosius Trakus prie vieno namo kažką paimti pasiūlė D. P.. Su P. nesitarė, kad kartu važiuos pirkti narkotikų. Jis užėjo į D. P. nurodytą kiemą, padavė pinigus, kuriuos jam buvo davęs D. P.. Pakelį su milteliais padėjo automobilyje. D. jo paklausė ar jis norėtų pabandyti. Nesakė, kad tai narkotikai. Jam pasidarė įdomu, paragavo (t. 3, b.l. 93-95). Šie V. G. parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, kad jam ir D. P. išvažiavus iš Senųjų Trakų, jie sustojo aikštelėje, D. P. pasakė, kad tuoj suvartos narkotiką. D. P. jam pasiūlė, jis iš įdomumo sutiko ir paragavo. D. P. susuko 5 eurų kupiūrą į šiaudelį, iš maišelio ant kažkokio sąsiuvinio išpylė kažkiek miltelių, savo asmens tapatybės kortele pasmulkino miltelius ir padarė du takelius, vieną didelį sau ir mažą jam. Tuomet jis V. G. padavė sąsiuvinį ir pasakė, kad pamokys jį kaip reikia daryti, jis (V. G.) palaikė sąsiuvinį, D. P. per susuktą euro kupiūrą per nosies šnervę įtraukė savo takelį, tada kupiūrą padavė jam ir pasakė, kad jis padarytų taip pat su savo dalimi. Jis pabandė (1 t., b.l. 123-125).
  6. Aplinkybė, kad pas D. P. buvo rastas nedidelis narkotinės medžiagos kiekis, jo atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepašalina. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, D. P. dalį turėtos narkotinės medžiagos suvartojo pats, o dalį išplatino dar prieš policijos pareigūnams juos sulaikant.
  7. Nors apeliantas nurodo, kad jų abiejų tikslas buvo tas pats, jie abu žinojo ką darys ir kur važiuos, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai apelianto skundo argumentų nepatvirtina. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. P. parodė, kad nusprendė įsigyti sau narkotinės medžiagos, nutarė įsigyti narkotinę medžiagą – metamfetaminą pas M. G., kadangi buvo skolingas M. G., paprašė V. G., kad jis paimtų. Į Senuosius Trakus nuvyko jo (D. P.) automobiliu. Privažiavus prie M. G. namo, pasakė V. G., kad nueitų pas M. G. ir pasakytų, kad jis yra iš Lentvario. V. G. turėjo įsigyti metamfetaminą už jo (D. P.) pinigus. Jis davė V. G. 12 Eur. Grįžęs V. G. perdavė jam metamfetaminą. Sustojo aikštelėje ir jis (D. P.) pasiūlė padaryti po vieną takelį. V. G. sutiko. Vieną takelį suvartojo jis (D. P.), kitą davė suvartoti V. G.. Patvirtina, kad V. G. pavaišino (3 t., b.l. 37 – 39).
  8. Teisiamajame posėdyje pagarsinus D. P. parodymus, duotus 2015 m. liepos 27 d. ikiteisminio tyrimo metu, D. P. juos patvirtino, nurodė, kad parodymai surašyti teisingai (t. 3, b.l. 38). Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis pasiūlė V. G. nuvažiuoti į Senuosius Trakus ir paimti „vitamino“. „Vitaminu“ „liaudiškai“ vadina amfetaminą. Kartu su V. G. nuvažiavo link Senųjų Trakų. Privažiavus prie žalio namo, kuriame gyvena vaikinas pravarde „K“, „K“, jis V. G. davė 12 eurų, parodė namą ir pasakė jam, kad užeitų į to namo kiemą, pasakytų, kad yra iš Lentvario, paduotų pinigus ir gavęs „vitaminą“ grįžtų atgal į automobilį. Jis (D. P.) tuo metu nuvažiavo apsisukti. Tik privažiavus V. G. išėjo iš kiemo į kelią, atsisėdo į automobilį, ir atidavė jam maišelį su milteliais, t.y. „vitaminu“. Išvažiavus iš Senųjų Trakų užvažiavo į aikštelę, esančią prie Sentrakio žiedo. Sėdint automobilyje jis (D. P.) padarė du takelius iš dalies miltelių, buvusių maišelyje, vieną sau, o kitą - V. G., nes V. G. nusprendė pavaišinti (2 t., b.l. 34-35). Minėti parodymai buvo pagarsinti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau D. P. nurodė, kad jie su V. G. buvo susitarę važiuoti pirkti narkotines medžiagas (t. 93-95). Tačiau V. G. parodymai, kad jis nesitarė su D. P. kartu pirkti ir vartoti narkotines medžiagas, atitinka jo ikiteisminio tyrimo metų duotus parodymus, taip pat ir paties D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad važiuoti pirkti narkotinių medžiagų pasiūlė jis, taip pat pasiūlė V. G. šias medžiagas vartoti.
  9. Kaip minėta, tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K-225/2008 ir kt.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl susitarimo kartu įsigyti bei vartoti narkotines medžiagas nebuvimą, D. P. asmeninis sprendimas įsigyti narkotinės medžiagos sau, pasiūlymas nuvažiuoti į Senuosius Trakus, V. G. privežimas prie konkretaus namo, prašymas nupirkti narkotinės medžiagos, taip pat ir pinigų davimas V. G. narkotinių medžiagų įsigijimui, paketo su narkotine medžiaga perdavimas D. P., taip pat D. P. atlikti veiksmai po įsigytų narkotinių medžiagų - sprendimas pavaišinti V. G., dviejų takelių padarymas, pasiūlymas V. G. pamėginti bei V. G. pavaišinimas narkotinėmis medžiagomis pamokat kaip reikia įtraukti takelį per nosies šnervę, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl D. P. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstumą.
  10. Skundo argumentas, kad V. G. nežinojo kokią medžiagą D. P. jam siūlo vartoti, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju, svarbus faktas, kad D. P., jau po to, kai V. G. jo prašomas nuėjo ir nupirko narkotinę medžiagą ir jam atidavė, D. P. nusprendė pavaišinti V. G. ir davė jam narkotinės medžiagos (3 t., b.l. 38), o V. G. priėmė D. P. pasiūlymą ir pabandė pasiūlytos narkotinės medžiagos. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo D. P. siūlymą pavartoti narkotinės medžiagos, kuriuo V. G. pasinaudojo, įvertino kaip narkotinės medžiagos platinimą.
  11. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog D. P. pats vartoja narkotines medžiagas, jo namuose nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, su savimi turėjo labai mažą kiekį psichotropinės medžiagos, nepaneigia tokios medžiagos platinimo fakto. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, D. P. išplatino narkotinę medžiagą - metamfetaminą, duodamas ją vartoti V. G.. Teismo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės patvirtina, kad šiuos veiksmus D. P. atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Ši veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti tik pagal BK 259 str. 2 d.

6Dėl bausmės

  1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. P. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. P. anksčiau buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b.l. 59-62), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 51-58). Nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už abi nusikalstamas veikas paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra lygi BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui - 2 metai, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
  2. Apeliantas teigia, kad jis ir taip jau yra nubaustas už probacijos nevykdymą, tačiau 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 4 mėnesiais laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
  3. Aplinkybės, kad D. P. yra vedęs, pakeitė draugų ratą, savo noru lankėsi reabilitacijos centre, vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad reabilitacijos centre baigė kursą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. P. iš reabilitacijos centro „K. P.“ pabėgo (2 t., b.l. 165).
  4. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti

8Nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai