Byla 2-6-291/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „SPV-6“ atstovui advokatui V. J., atsakovei I. K., jos atstovui advokatui G. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SPV-6“ ieškinį atsakovams I. K., K. N., M. B., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas UAB „SPV-6“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo:

31) pripažinti 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, sudarytą tarp atsakovų I. K. ir K. N., negaliojančia ab initio;

42) pripažinti 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682, sudarytą tarp atsakovų K. N. ir M. B., negaliojančia;

53) pripažinti 2008 m. lapkričio 18 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių I. K. ir L. V., negaliojančia;

64) grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės I. K. nuosavybėn, iš atsakovės I. K. atsakovui K. N. priteisti jo pagal 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875 sumokėtą buto kainą, o atsakovei M. B. iš atsakovo K. N. priteisti jos pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 sumokėtą buto kainą; ir iš atsakovės L. V. atsakovei I. K. priteisti piniginių lėšų dovanojimo sutartimi gautas pinigines lėšas;

75) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė tuo, kad ieškovas pagal žodinį susitarimą 2008-09-08 pervedė atsakovei I. K. į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą 98 000 Lt už žemės sklypą, tačiau atsakovė jokios rašytinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu nesudarė ir jai pervestų pinigų negrąžino. 2011-10-25 ieškovas išsiuntė atsakovei I. K. pretenziją dėl 98 0000 Lt per 15 d. nuo pranešimo gavimo grąžinimo, tačiau atsakovė pinigų negrąžino, tik 2011-11-16 raštu informavo, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris nėra pasibaigęs ir siūlė sudaryti nurodytą sandorį. Be kita ko, atsakovė I. K. 2011-11-16 neturėjo jokio žemės sklypo, kurio vertė būtų bent artima 98 000 Lt. Kadangi atsakovė pinigų negrąžino, tai ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo (civilinė byla Nr. 2-921-772/2012). Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1639-785/2012 pagal I. K. ieškinį UAB „SPV-6“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė I. K. po to, kai buvo paraginta grąžinti 98 000 Lt, 2011 m. lapkričio 18 d. pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui K. N., o šis minėtą butą 2012 m. rugsėjo 24 d. pardavė atsakovei M. B.. Be to, nagrinėjant tą pačią civilinę bylą, paaiškėjo, kad atsakovė I. K. 2009 m. padovanojo savo dukrai atsakovei L. V. 135 000 Lt sumą, o dovanojimo sutartį patvirtino notaras. Prašė pripažinti negaliojančiais visus nurodytus sandorius. Nurodė, kad prieš sudarant 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, atsakovė I. K. turėjo nekilnojamojo turto už 93 600 Lt, kurio būtų pakakę padengti įsipareigojimus ieškovui, tačiau atsakovė buvo nesąžininga ir žinodama, kad sudarydama šį sandorį pažeis kreditoriaus interesus, t.y., kad taps nemoki, sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti (actio Pauliana sąlygos). Anot ieškovo, atsakovas K. N., sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė neprotingai, neapdariai ir nesąžiningai, nes nepasidomėjo, ar nurodytas sandoris nepažeis I. K. kreditorių interesų. Pripažinus negaliojančia 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, pripažintina, kad atsakovas K. N. būdamas nesąžininga minėto sandorio šalimi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neįgijo, taigi negalėjo jo ir perleisti, todėl 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6682 taip pat pripažintina negaliojančia (CK 1.81 str., 6.307 str.). Kadangi atsakovė I. K. 2008-11-18 padovanojo 140 000 Lt savo dukrai L. V., t.y., artimajam giminaičiui, nors turėjo įsipareigojimus ieškovui grąžinti 98 000 Lt, todėl šis sandoris taip pat pripažintinas negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą (1 t., 1-7, 65-71 b. l.).

9Ieškovo atstovas posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad atsakovo K. N. nesąžiningumą įrodo tai, kad jis nebuvo pakankamai sąžiningas, apdairus ir rūpestingas sudarydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis domėjosi, ar atsakovė I. K. turi kitų kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų. Anot ieškovo atstovo, atsakovas K. N., sudaręs buto pirkimo – pardavimo sandorį, nesiėmė jokių veiksmų, kad butas būtų jam realiai perduotas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bute kilo gaisras, šioje byloje šis atsakovas buvo pasyvus. Lygiai tokią pat pasyvią poziciją užėmė ir atsakovė M. B.. Atsakovės L. V. atžvilgiu yra taikoma nesąžiningumo prezumpcija, t.y., ji yra atsakovės I. K. dukra. Atsikertant į atsakovės L. V. argumentus, nurodė, kad kadangi L. V. buvo valstybės tarnautoja ir gavo deklaruotinų piniginių lėšų iki 2008 m., tai ji privalėjo deklaruoti gautas pinigines lėšas jų gavimo momentu, o ne 2008 m.

10Atsakovas K. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti, nes jis yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, t.y., prieš sudarydamas ginčijamą sandorį klausė I. K., ar ši neturi kreditorių, neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o atsakovė jį patikino, kad tokių įsipareigojimų nėra, turtas buvo parduodamas už ne mažesnę nei rinkos vertę, derybos dėl turto truko ilgą laikotarpį, buto pardavimas užtruko ilgiau nei pusę metų, skelbimai dėl buto pardavimo buvo talpinami nekilnojamojo turto agentūroje Ober Haus, šios agentūros internetinėje svetainėje, laikraštyje „Ekspres kontaktas“. Be to, atsakovas pasidomėjo Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismuose, ar nėra užvesta civilinių bylų, kuriose atsakove būtų nurodyta I. K., dėl atsakovės skolų K. N. pasidomėjo internetinėse svetainėse www.antstoliai.lt ir www.kreditinfo.lt, prieš sudarydamas sandorį jis susipažino su notaro pažyma apie turto įkeitimą hipotekos įstaigoms ar paskirtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir notaras patikino atsakovą, kad kliūčių sudaryti sandorį nėra. Taigi ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875. Anot atsakovo, nėra pagrindo reikalauti taikyti restituciją, nes pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį atsakovė M. B. yra sąžiningas nekilnojamąjį turtą įgijęs trečiasis asmuo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., 55-58 b. l.).

11Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

12Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Sutiko su ieškovo teiginiu, kad su ieškovu tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, tačiau pinigų pervedimo dieną 2008-09-08 jai nuosavybės teise priklausė tik vienas žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje „Dūktas“, su įrengta infrastruktūra. Žemės sklypas buvo tinkamas gyvenamųjų namų statybai, todėl tokių žemės sklypų vertė 2008 m. buvo 12-18 tūkstančių litų už arą. Anot atsakovės, ieškovas turėjo visas galimybes pasidomėti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. 2011-10-25 ieškovo pretenziją atsakovė vertino, kaip ieškovo atsisakymą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškinio senaties pareikšti ieškinį taikant actio Pauliana institutą termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2008-09-08 (t.y., nuo momento, kai ji gavo pinigus už žemę), nes ieškovas sąmoningai delsė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove. Be to, ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama ne tik su momentu, kada kreditorius sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Paaiškino, kad dėl buto pardavimo atsakovė nuo 2011 m. kovo mėnesio reguliariai talpino skelbimus įvairiuose laikraščiuose, taip pat laikraštyje „Ekspres kontaktas“, o 2011-03-23 su nekilnojamojo turto prekyba užsiimančia bendrove „OBER-HAUS“ sudarė tarpininkavimo dėl buto pardavimo paslaugų sutartį. Su pirkėju K. N. dėl buto pirkimo – pardavimo derybas baigė 2011-09-26, o jos dukra (buto bendrasavininkė) davė sutikimą pas notarą parduoti butą. Butas buvo parduotas 2011-11-18 pas notarą sudarius pirkimo – pardavimo sutartį. Patikslino, kad parduodant butą, jokio ginčo dėl buto pardavimo su ieškovu nebuvo, butas jai asmeninės nuosavybės teise nepriklausė, šis turtas priklausė jungtinės nuosavybės teise jai ir jos dukrai. Apie tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą į 98 000 Lt ji sužinojo tik 2011-11-25 ieškovui kreipusis į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Todėl sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovui K. N. ji nurodė, kad šiuo metu jokių kreditorinių vykdytinų įsipareigojimų ji neturi. Taigi atsakovas K. N., sudarydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį buvo sąžiningas, apdairus ir rūpestingas. Be to, ginčo objektas jos iniciatyva užvestoje civilinėje byloje yra sandorio dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimas galiojančiu ir nurodyto žemės sklypo pripažinimas UAB „SPV-6“ nuosavybe. Dėl 2012-09-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6682 pripažinimo negaliojančia atsakovė nurodė, kad CK 6.67 straipsnis numato baigtinį skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašą. Jei sandorio šalių veiksmai nepatenka į minėtą sąrašą, tai šalys laikomos sąžiningomis, o šalies (-ių) nesąžiningumą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Anot atsakovės, ieškovas nepateikė jokio argumento, įrodančio atsakovo K. N. nesąžiningumą. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė nurodė, kad 1976 m. sudarė santuoką su atsakovės L. V. tėvu J. K.. Iki vyro mirties 1998 m. tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis vertėsi papildoma veikla pagal verslo liudijimus, dėl ko susitaupė apie 20 000 JAV dolerių. Gyvendama santuokoje su vyru ir po jo mirties atsakovė ne kartą pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą (sudarė iš viso 8 atsiliepime į ieškinį nurodytus sandorius), o pardavusi nekilnojamąjį turtą gavo pajamų. Mirus sutuoktiniui, jos dukra L. V. atsakovės I. K. naudai atsisakė paveldėjimo, todėl ji per keletą kartų dovanojo L. V. pinigų savo būsto ir gerbuvio susikūrimui. Kadangi L. V. nuo 2008 m. pradėjo dirbti valstybės tarnyboje statutinio valstybės tarnautojo pareigose, dėl ko turėjo deklaruoti savo turimą turtą, todėl jos 2008-11-18 Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure sudarė 140 000 Lt dovanojimo sutartį. Ji pinigus L. V. dovanojo iki sandorio su ieškovu sudarymo, tačiau pinigų dovanojimo faktą įformino vėliau tik dėl to, kad jos dukrai reikėjo deklaruoti turimą turtą, t.y., šis sandoris buvo naudingas ne jai, o jos dukrai. Sudarydama sutartį ji patvirtino, kad perduodama suma nėra įkeista, perleista ar areštuota, tuo metu ieškovas jai nereiškė jokių reikalavimų dėl 98 000 Lt grąžinimo. Be to, ieškovui pervedus 98 000 Lt į jos banko sąskaitą, ji gautą pinigų sumą iš karto išgrynino ir atidavė savo faktiniam žentui R. J.. Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad ji, gavusi 98 000 Lt iš ieškovo, šiuos pinigus padovanojo savo dukrai L. V.. Tai, kad ieškovas delsė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį 3 metus, dėl 98 000 Lt grąžinimo į ją kreipėsi tik su 2011-10-25 pretenzija, kurią atsakovė vertina kaip siūlymą pakeisti sandorio sąlygas arba jį nutraukti, jos 2011-11-16 raštas, kuriuo informavo, kad nėra kliūčių sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, paneigia atsakovės nesąžiningumą. Pažymėjo, kad ieškovo interesą gali pažeisti tik toks sandoris, kuris padaro skolininką nemokiu. Nemokumas nustatomas įvertinus skolininko turtą, turėtą iki sandorio sudarymo ir po jo. Atsakovės nuomone, įmanoma įvertinti tik registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sumažėjimą (1 t., 87-94 b. l.).

13Atsakovė I. K. teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, bei atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad jai R. J. pasiūlė parduoti jos žemės sklypą, esantį SB „Dūktas“ už 98 000 Lt. Ji sutiko, todėl jai į banko sąskaitą buvo pervesti 98 000 Lt, o ji šiuos pinigus išgrynino ir atidavė R. J.. R. J. kalbėjo, kad už 2 savaičių reikės sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo, tačiau po 2 savaičių R. J. paskambino ir pasakė, kad žemės sklypo niekas nebepirks, o jis pinigus grąžins UAB „SPV-6“ ir paims pakvitavimą. Ji negalvojo, kad yra skolinga ieškovui 98 000 Lt. 2008-11-18 ji padovanojo savo dukrai L. V. 140 000 Lt už tai, kad ji neparduotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, Šiauliuose. Vėliau šį butą jos dukra vis tiek pardavė, o Vilniuje pirko kitą būstą. 140 000 Lt ji susitaupė, be to, dalis pinigų liko po jos sutuoktinio mirties. Ji turėjo 140 000 Lt, tačiau jų realiai L. V. neperdavė. Ji šiuos pinigus padalino visiems vaikams.

14Ji dar 2011 m. pavasarį dėjo skelbimus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Butas buvo paveldėtas po atsakovės sutuoktinio mirties, jį paveldėjo ji ir jos dukra J. K.. Butą norėjo parduoti dėl to, kad jame ji gyveno viena, jos dukra liko gyventi Vilniuje. Tam kad parduoti butą, jos dukra 2011-09-26 davė leidimą parduoti, nes ji buvo buto bendrasavininkė. Nurodytą butą 2011-11-18 pardavė K. N.. K. N. domėjosi butu dar 2011 m. pavasarį, tačiau tuo metu jam netiko buto kaina. Ji 2011 m. pavasarį dar turėjo garažą, į kurį galėjo perkelti iš buto visus kilnojamuosius daiktus. Vėliau teigė, kad butas dar 2011 m. pavasarį buvo tuščias. Pardavus butą, ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten buvo žemės sklypas, pastatytas ūkinis pastatėlis, o vėliau ir namas (tuo metu nekilnojamasis turtas priklausė L. V.). Šiuo metu nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kaime priklauso jos sūnui G. K.. Pardavus butą, jai nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas, esantis SB „Dūktas“. Bute buvo buitine technika, kiti kilnojamieji daiktai. Ji žadėjo K. N. atlaisvinti butą iki 2011 m. pabaigos. Į butą ji atvyko prieš metų pabaigą, kur krovė akumuliatorių. Bekraunant akumuliatorių įvyko gaisras ir butas sudegė. Ji žadėjo grąžinti pinigus K. N., todėl ieškojo buto pirkėjo. K. N. nedavė jai jokio įgaliojimo ar pavedimo parduoti butą. Ji surado pirkėją – M. B.. Sandorį sudarė K. N., o ne ji. 2012 m. sudarius buto pirkimo – pardavimo sandorį, M. B. K. N. sumokėjo grynais pinigais 69 000 Lt, o ji sumokėjo K. N. likusius pinigus grynais.

15Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovui UAB „SPV – 6“ iš atsakovės I. K. priteista 98 000 Lt, kaip nepagrįstai gautos lėšos. Ji įsiteisėjusio teismo sprendimo dar nevykdo.

16Atsakovės I. K. atstovas advokatas G. A. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, bei ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais perleisto turto vertė yra 220 000 Lt, tačiau ieškovas I. K. pervedė tik 98 000 Lt, todėl ieškovo reikalavimai iš esmės pažeidžia protingumo principą. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas priteisė iš atsakovės I. K. ieškovui 98 000 Lt, išieškotiną sumą išdėstė 5 metams. Todėl neaišku, kam reikalinga pripažinti negaliojančiais sandorius. Nurodė, kad atsakovai K. N., M. B. ir L. V. buvo sąžiningi, sudarydami ginčijamus sandorius.

17Atsakovė L. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nes praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas, taip pat ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė skaičiavo nuo 2008-09-08 pinigų pervedimo momento arba nuo 2011-10-25 ieškovo pretenzijos atsakovei I. K.. Anot atsakovės, ieškinio senaties termino pradžia sietina ne tik su laiku, kuomet kreditorius faktiškai sužinojo apie ginčijamą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Patvirtino atsakovės I. K. atsiliepime nurodytas aplinkybes apie motinos ir tėvo santaupas, jų panaudojimą, turto paveldėjimą ir motinos skirtą jai paramą, kurią gavo per 4-6 kartus ir kurią atsakovė L. V. panaudojo būstui remontuoti, turtui įsigyti, studijoms apmokėti ir kitoms reikmėms. Kadangi ji 2008 m. pradėjo dirbti valstybės tarnautojos pareigose, todėl jai reikėjo deklaruoti turimą turtą. Siekdama pagrįsti turto atsiradimą, ji su motina 2008-11-18 sudarė notarinę pinigų dovanojimo sutartį. Kadangi jai formaliai pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį yra taikoma nesąžiningumo prezumpcija, todėl, anot atsakovės, jos nurodyti teiginiai apie tai, kad pinigus motina jai dovanojo iki 98 000 Lt gavimo iš ieškovo, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo naudingas išimtinai jai, o ne jos motinai, kad jai nebuvo žinoma apie 2008-09-08 ieškovo pervestus motinai pinigus, tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris taip ir neįvyko bei kad ieškovas turi kažkokias pretenzijas motinai, kad prieš sudarant dovanojimo sutartį ji klausė motinos, ar ši neturi kokių kreditorinių įsipareigojimų, paneigia atsakovės L. V. nesąžiningumą (1 t., 109-113 b. l.).

18Atsakovė L. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

19Atsakovė M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu. Nedalyvavimo priežastys nežinomos. Kadangi teismas negavo atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

20Ieškinys tenkintinas.

21Šalys patvirtino, kad ieškovo atstovas ir I. K. dukters būsimas sutuoktinis R. J., I. K. sutinkant, susitarė dėl žemės sklypo (-ų) pirkimo – pardavimo už 98 000 Lt sutartį. Kilus ginčui dėl to, kokį žemės sklypą ieškovas ketino pirkti iš atsakovės I. K., o atsakovė I. K. ketino parduoti ieškovui, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1639-785/2012, sprendė, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei dalyvaujančių byloje asmenų parodymus, labiau tikėtina, kad ieškovės (I. K.) faktinis žentas R. J. ir atsakovės (UAB „SPV-6“) atstovas V. K. vedė derybas ne dėl 0,068 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o dėl kito objekto. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

22Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir atsakovės I. K. paaiškinimų, kitų atsakovų atsiliepimų į ieškinį matyti, kad ieškovas atsakovei I. K. 2008 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16 pervedė 98 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „apmokėjimas už žemę“ (1 t., 14 b. l.). Tačiau rašytinė žemės sklypo (-ų) pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad 2008 m. lapkričio 18 d. atsakovė I. K. dovanojo savo dukrai atsakovei L. V. 140 000 Lt, o šią sutartį patvirtino Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. (1 t., 137 b. l.). 2011 m. lapkričio 18 d. atsakovė I. K. ir atsakovas K. N. sudarė buto, kurio unikalus Nr. 2997-5004-7014:0010, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, pagal kurią atsakovė I. K. perleido butą atsakovui K. N. už 75 000 Lt (1 t., 122-126 b. l.), o atsakovas K. N. ir jo sutuoktinė A. N. 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 su atsakove M. B., kuriai perleido butą už 69 000 Lt (1 t., 141-146 b. l.). Tuo tarpu ieškovas pateikė atsakovei I. K. 2011-10-25 pretenziją dėl pinigų grąžinimo, kurioje prašė 98 000 Lt sumą, skirtą žemės ūkio paskirties sklypų pirkimui, grąžinti į nurodytą banko sąskaitą per 15 kalendorių nuo pranešimo gavimo (1 t., 13 b. l.), tačiau atsakovė I. K. prašomos grąžinti sumos negrąžino, o pateikė ieškovui 2011-11-16 atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad sandoris nėra pasibaigęs ir kad nėra kliūčių sudaryti sandorį, konstatavo, kad sandoris nėra sudarytas dėl ieškovo kaltės, todėl kvietė jį sudaryti (1 t., 12 b. l.).

23Ieškovas teigia, kad atsakovė I. K., neprivalėjo sudaryti tiek pinigų dovanojimo sandorio, tiek ir 2011 m. lapkričio 18 d. buto pirkimo - pardavimo sandorio, tačiau juos sudarė siekdama nemokumo ar kitaip išvengti prievolės grąžinti 98 000 Lt ir taip pažeisdama kreditoriaus (ieškovo) teises, todėl prašo taikyti actio Pauliana institutą ir šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas K. N. taip pat buvo nesąžiningas, neturėjo teisės parduoti butą, todėl prašo ir 2012 m. rugsėjo 21 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, nes yra praleistas 1 m. ieškinio senaties terminas, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

24Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

25Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per 1 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 6.66 str. 3 d.).

26Šioje byloje ieškovas teigia, kad apie ginčijamus 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį, 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875 ir 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 jis sužinojo tik Mažeikių rajono apylinkės teisme pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-1639-785/2012, o būtent 2012 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, kurio metu ieškovės I. K. atstovas advokatas Saulius Alysas pateikė teismui ir prašė prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro išrašus, kuriuose atsispindi ieškovės nekilnojamojo turto istorija (1 t., 75-86 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teisme ieškovo UAB „SPV-6“ ieškinys atsakovams I. K., K. N., M. B. ir L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais gautas 2012-11-23, pašalinus trūkumus priimtas 2012-12-07. Atsakovai I. K., K. N. ir L. V. teigė, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo teismo posėdžio Mažeikių rajono apylinkės teisme dienos, o nuo 2008-09-08, t.y., nuo momento, kai ieškovas pervedė atsakovei I. K. pinigus arba nuo 2011-10-25 pretenzijos atsakovei I. K., nes ieškovas yra juridinis asmuo, jis turi galimybes ir pareigą anksčiau sužinoti apie galimai jo teises pažeidžiantį sandorį.

27Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2014; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

28Nagrinėjant šią bylą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis ieškovas dar 2011 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai gautų lėšų (98 000 Lt) priteisimo iš atsakovės I. K. (civilinė byla Nr. 2-8550-772/2011, vėliau numeris pakeistas į Nr. 2-20-772/2014), tačiau nurodytoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie ginčijamus sandorius. Ieškovas pateikė į bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1639-785/2012 teismo posėdžio 2012 m. lapkričio 6 d. protokolo nuorašą, iš kurio matyti, kad byloje ieškovė I. K. pateikė viso jai priklausiusio nekilnojamojo turto istoriją, byloje nėra duomenų, kad ieškovas laisvai galėjo naudotis nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų baze, duomenys apie kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą yra nevieši, atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui apie ginčijamus sandorius buvo žinoma anksčiau, ieškovas 2011-10-25 pretenzijoje atsakovei I. K. nenurodė, kad jam yra žinoma apie 2008-11-18 pinigų dovanojimo sutartį, o atsakovė I. K. 2011-11-15 atsakyme ieškovui nenurodė, kad yra sudariusi 2008-11-18 pinigų dovanojimo sutartį, taip pat kad ketina sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, nors tuo metu vedė derybas su atsakovu K. N. dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl pripažintina, kad ieškovas pirmą kartą sužinojo apie ginčijamus sandorius 2012 m. lapkričio 6 d. nagrinėjant civilinę bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas 1 metų termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti teisme nepraleido, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

29Dėl 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9875 pripažinimo negaliojančia

30Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

32Kreditorius įgyja reikalavimo teisę prievolės pagrindu. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, kreditorius įgyja teisę naudotis įstatymo suteikta jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais. Siekiant išsiaiškinti, ar turi kreditorius neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti teisinio santykio – prievolės buvimą.

33Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek ir atsakovė I. K. neginčija fakto, kad ieškovas su atsakove susitarė dėl žemės sklypo (-ų) pirkimo – pardavimo, ieškovas 2008-09-08 pervedė atsakovei 98 000 Lt už žemės sklypą (-us), tačiau rašytinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, o atsakovė ieškovui pinigų negrąžino. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į šiuos faktus, daroma išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl nepagrįstai gautų 98 000 Lt grąžinimo. Taigi ieškovas turi neabejotiną ir neginčijamą teisę reikalauti atsakovę I. K. grąžinti 98 000 Lt, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta rašytinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl sutartinių (atsiradusių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu) prievolių įvykdymo termino. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti terminu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ieškovas reikalavimo teisę į 98 000 Lt turi nuo pinigų pervedimo I. K. momento, t.y., nuo 2008-09-08.

34Kadangi ieškovas nuo 2008-09-08 turėjo teisę reikalauti I. K. grąžinti 98 000 Lt, todėl būtina įvertinti, ar I. K., sudarydama 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, pagal kurią perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui K. N., pažeidė kreditoriaus teises.

35CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008;2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

36Nagrinėjamu atveju byloje esantis 1998-09-03 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro Nr. 3-5138) patvirtina, kad po J. K. 1998-02-01 mirties atsiradusio palikimo ¾ dalis paveldėjo jo sutuoktinė I. K., o paveldimą turtą sudarė: ½ metalinio garažo, esančio 6-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini), ½ lengvojo automobilio Volvo 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ priekabos Maz 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ piniginio indėlio (1 t., 160 b. l.). 2008-09-08 I. K. nuosavybės teise (nuo 1994-12-30 iki 2011-11-18) priklausė butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 85 800 Lt (1 t., 8-9 b. l.). 2011-12-06 atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausė transporto priemonės Keeway Hurricane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Maz 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,0680 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), viso turto vertė – 7 800 Lt (1 t., 10-11 b. l.). Rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė I. K. 2011-11-18 turėjo kito turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, kurių būtų pakakę patenkinti ieškovo reikalavimą, byloje nėra. Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji 2007-11-13 pirko du garažus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė 2009-01-05, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, abejotina, kad 2 garažų vertė būtų patenkinusi ieškovo reikalavimą. Iš aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad atsakovės I. K. turto vertė, sudarius buto pirkimo – pardavimo sandorį žymiai sumažėjo ir kad iš turimo turto visiškai patenkinti ieškovo reikalavimą neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9875 pažeidė kreditoriaus (ieškovo) teises.

37Nepaisant to, kad nurodytas sandoris pažeidė ieškovo teises, būtina išsiaiškinti, ar šio sandorio atsakovė I. K. neprivalėjo sudaryti. Kasacinėje praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas.

38Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, kad atsakovė I. K. privalėjo sudaryti ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui K. N. parduotas butas buvo vienintelė atsakovei nuosavybės teise priklausiusi gyvenamoji patalpa, byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki 2008-09-08 turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminas suėjo 2011 m. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad atsakovė I. K. ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti.

39Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Tokie duomenys gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kasacinio teismo konstatuota, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt.). Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

40Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

41Kaip nustatyta šioje byloje ieškovas nuo 2008-09-08 turėjo teisę reikalauti atsakovę I. K. grąžinti 98 000 Lt. Apie šią reikalavimo teisę atsakovė žinojo, kadangi nurodyti pinigai buvo pervesti jai į jos banko sąskaitą, ji šiuos pinigus išgrynino ir perdavė būsimam dukros sutuoktiniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė teigė, kad ji ketino parduoti savo butą ir ėmėsi konkrečių veiksmų dar 2011 m. kovo mėnesį, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sutartį dėl buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų su UAB „OBER-HAUS“ ji sudarė tik 2011-09-21 (1 t., 161 b. l.). Ieškovas pateikė atsakovei 2011-10-25 pretenziją dėl 98 000 Lt grąžinimo (1 t., 13 b. l.). Nepaisant šios pretenzijos atsakovė vedė derybas su atsakovu K. N. dėl buto pirkimo – pardavimo ir 2011-11-18 sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Iš nurodytos buto pirkimo – pardavimo sutarties (1 t., 122-16 b. l.) matyti, kad butas parduotas už 75 000 Lt, nors jo vidutinė rinkos vertė buvo 86 500 Lt, o sudarydama buto pardavimo tarpininkavimo sutartį su UAB „OBER-HAUS“ butą ji įvertino 90 000 Lt. Šie duomenys leidžia konstatuoti tai, kad butas parduotas už 13,30 procentų mažesnę kainą, nei vidutinė rinkos kaina, taip pat už 16,78 procentų mažesnę kainą, nei atsakovė I. K. ketino parduoti butą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė butą pardavė už mažesnę kainą, nei planavo, kad butas parduotas po to, kai ieškovas jai pateikė pretenziją, pardavus butą atsakovė nesiėmė jokių veiksmų grąžinti ieškovui reikalaujamą pinigų sumą, o atsakovės turto vertė žymiai sumažėjo, dėl ko ji negalėjo patenkinti ieškovo reikalavimo grąžinti 98 000 Lt, daroma išvada, kad atsakovė, sudarydama 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, buvo nesąžininga.

42Šioje byloje būtina taipogi nustatyti, ar trečiasis asmuo, sudaręs 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, - atsakovas K. N. buvo sąžiningas. Tiek atsakovė I. K., tiek ir atsakovas K. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad K. N., sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo sąžiningas, t.y., nežinojo apie ieškovo reikalavimo teisę, kad sudaromas sandoris pažeidžia ją, taip pat ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar nėra kliūčių sudaryti ginčijamą sandorį. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į ieškovo reikalavimo teisės specifiškumą, o būtent – atsakovas K. N. neturėjo galimybių gauti objektyvių duomenų apie ieškovo reikalavimo teisę, nes ji nebuvo įregistruota, viešai paskelbta ar kaip kitaip viešai išreikšta ir ši informacija atsakovui nebuvo prieinama. Tačiau įtarimus atsakovui dėl atsakovės I. K. sąžiningumo galėjo sukelti parduodamo buto kaina taip pat tai, kad atsakovė I. K. sudarydama buto pirkimo – pardavimo sutartį buto atsakovui realiai neperdavė, nors sutartyje nurodė, kad jį perduoda ir atskiras buto perdavimo – priėmimo aktas nepasirašomas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas K. N. reiškė atsakovei I. K. kokias nors pretenzijas dėl buto perdavimo, todėl kyla abejonės dėl sandorio šalių tikrųjų ketinimų ir ar minėtas sandoris nebuvo sudarytas tik dėl akių (tariamas). Atsakovės I. K. parodymai dėl buto perdavimo ir/ar neperdavimo aplinkybių prieštaringi, nes iš pradžių ji nurodė, kad 2011 m. pavasarį, kuomet ji pradėjo dėti skelbimus dėl buto pardavimo, ji turėjo galimybes atlaisvinti butą, vėliau nurodė, kad 2011-11-18 butas buvo tuščias, po to teigė, kad bute buvo likę kilnojamieji daiktai, kuriuos ji K. N. žadėjo pasiimti 2011 m. pabaigoje, tačiau to taip ir nepadarė, nes bute kilo gaisras, kurio metu apdegė daiktai ir juos ji turėjo išmesti. Į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad bute buvo kilęs gaisras, atsakovė I. K. nepateikė. Byloje taip pat nėra daugiau rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo K. N. teiginius apie tai, kad jis buvo pakankamai sąžiningas, apdairus ir rūpestingas ir domėjosi, ar atsakovė I. K. neturi kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės parodymai dėl buto pardavimo aplinkybių nuolat keitėsi, kad atsakovų I. K. ir K. N. nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta, ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad K. N., sudarydamas 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, taip pat buvo nesąžiningas.

43Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875 negaliojančia ab initio.

44Dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6682 pripažinimo negaliojančia.

45Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682, sudarytą tarp atsakovų K. N. ir M. B., tuo pagrindu, kad pripažinus negaliojančia 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, K. N. neįgijo nuosavybės teisės į butą ir neturėjo teisės jo parduoti (CK 1.81 str., 6.307 str. 1 d.).

46CK 6.305 str. 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar pasitikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Taigi, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, kad pastarasis šį daiktą galėtų valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, tuo pačiu patvirtindamas savo nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Vadovaujantis CK 4.37 str. 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tik savininkas pats arba per įgaliotą asmenį turi teisę parduoti arba kitokiu būdu perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.). Pagal galiojančius įstatymus pardavėjui tenka pareiga užtikrinti, jog parduodamas daiktas jam teisėtai priklauso nuosavybės teise (CK 6.317 str. 2 d.). CK 6.307 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo, ieškinį. Pagrindą patenkinti tokį ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia sudaro faktinė aplinkybė, kad pardavėjas nebuvo parduodamo daikto savininkas. Teismų praktikoje asmuo, kuria nėra daikto savininkas, valdytojas arba pirkėjas, t.y., kurio su daikto savininku nesieja jokie prievoliniai santykiai, gali išreikalauti daiktą pagal vindikacijos taisykles (CK 4.95 – 4.97 str.). Norint išreikalauti nekilnojamąjį daiktą būtina įrodyti daikto įgijėjo nesąžiningumą arba tai, kad daiktas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.).

47Šioje byloje konstatuota, kad K. N., įgydamas iš I. K. nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo sąžiningas, nustatytos kitos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą bei 2011-11-18 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9875, kuria I. K. pardavė K. N. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojančia. Iš to seka, kad K. N. sudarydamas 2012 m. rugsėjo 24 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682, pardavė atsakovei M. B. nekilnojamąjį daiktą, kuris jam nepriklausė nuosavybės teise. Tačiau vien to fakto, kad K. N. pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą, nepakanka pripažinti 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 negaliojančia. Byloje būtina nustatyti, kad M. B. nebuvo sąžininga sudarydama ginčijamą sutartį. Kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurių M. B. laikytina nesąžininga pirkėja, ieškovas nurodė tai, kad šioje byloje atsakovė visiškai nesidomėjo vykstančia byla, savo pozicijos nagrinėjamais klausimais nepateikė. Atsakovas K. N. byloje argumentų apie tai, kad M. B. buvo sąžininga, sudarydama ginčijamą sandorį, nepateikė. Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji neturėdama jokio įgaliojimo ar pavedimo, atsakovo K. N. vardu ieškojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo, kuris būtų K. N. sumokėjęs didžiąją kainos dalį už butą, kadangi butas dėl jos aplaidumo buvo apgadintas ir ji turėjo K. N. atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovė paaiškino, kad ji surado pirkėją – M. B., kuri sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo K. N. 69 000 Lt už perkamą butą, o ji sumokėjo K. N. buto kainos, už kurią jis pirko minėtą butą, ir buto kainos, už kurią pirko butą M. B., skirtumą. Prisimintina, kad butą I. K. pardavė K. N. už 75 000 Lt, taigi buto kainos skirtumas, atsižvelgiant į tai, kad butas buvo parduotas nepraėjus 1 metams nuo pirmojo sandorio, kad 2012 m. ekonominė situacija rinkoje gerėjo, todėl kilo nekilnojamojo turto rinkos bei pardavimo kaina, yra pakankamai didelis. Iš to seka, kad M. B. sudarydama ginčijamą sandorį turėjo pasidomėti, kodėl pirkėjo ieško ne K. N., o I. K., kuri neturi jokio intereso bei teisinio pagrindo ieškoti buto pirkėjo, kodėl buto kaina palyginti su kito nekilnojamojo turto kaina rinkoje yra mažesnė, taipogi pasidomėti perkamo nekilnojamojo turto pirkimų – pardavimų istorija ir kodėl buvo sudaryti ankstesni sandoriai, ar I. K. ir/ar K. N. nebuvo reiškiami kreditoriniai reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad M. B. pasidomėjo nurodytomis aplinkybėmis, buvo pakankamai sąžininga, rūpestinga ir atidi, sudarydama ginčijamą sandorį, todėl pripažintina, kad M. B. nebuvo sąžininga ir yra visos sąlygos pripažinti 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 negaliojančia.

48Dėl 2008-11-18 140 000 Lt dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu

49Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2008-11-18 140 000 Lt dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių, t.y., motinos ir dukters, todėl galioja CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija, kurios atsakovės byloje nepaneigė.

50Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovei I. K. 2008 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16 pervedė 98 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „apmokėjimas už žemę“ (1 t., 14 b. l.). Tačiau rašytinė žemės sklypo (-ų) pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2008 m. lapkričio 18 d. atsakovė I. K. dovanojo savo dukrai atsakovei L. V. 140 000 Lt, o šią sutartį patvirtino Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. (1 t., 137 b. l.).

51Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismų praktikoje yra įtvirtintos šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

52Byloje kilo klausimas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2008-11-18 dovanojimo sutartį pagrįstumo, kadangi ieškovas reikalavo pripažinti negaliojančiais ir 2011-11-18 bei 2012-09-21 sandorius, o visa perleisto turto vertė yra 225 800 Lt, t.y., viršija ieškovo reikalavimo teisę (98 000 Lt).

53Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-18 atsakovė I. K. turėjo nekilnojamojo turto, kurio būtų pakakę ieškovo reikalavimo teisei patenkinti 2008 m., tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovė I. K. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą pardavė ir šio turto vertė šios bylos nagrinėjimo metu nėra žinoma. Todėl nežinoma, ar pripažinus negaliojančiais 2011-11-18 ir 2012-09-21 sandorius ir pritaikius restituciją, ieškovas turės galimybę visa apimtimi patenkinti savo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančia ir 2008-11-18 dovanojimo sutartį.

54Šioje byloje įrodyta, kad kreditorius (atsakovas) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 98 000 Lt, todėl pakartotinai motyvai dėl šios actio Pauliana sąlygos nepateikiami.

55Kadangi ieškovas 2008-09-08 pervedė atsakovei I. K. 98 000 Lt, I. K. 2008-11-18 sudarė su atsakove L. V. 140 000 Lt dovanojimo sutartį, o vėliau – 2011-11-18 perleido nuosavybės teisę į vienintelį atsakovei priklausiusį būstą atsakovui K. N., dėl ko žymiai sumažėjo atsakovės I. K. mokumas (ji nagrinėjant šią bylą nėra grąžinusi ieškovui 98 000 Lt ar bent dalies skolos), todėl nekyla abejonių, kad 140 000 Lt dovanojimo sutartis buvo sudaryta neatsižvelgiant į ieškovo reikalavimo teisę ir pažeidė jo interesus.

56Atsakovė I. K. teismo posėdyje teigė, kad pinginių lėšų sandoris buvo naudingas ne jai, o jos dukrai, nes ji, deklaruodama turimą turtą, turėjo pagrįsti turto įsigijimą, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes: kad L. V. 2008 m. pradėti eiti valstybės tarnautojos pareigas, kada ir kokį turtą ji deklaravo, kada minėtas turtas buvo įsigytas. Atsakovės teiginiai apie tai, ar įvyko realiai dovanojimo sandoris (atsiliepime į ieškinį teigė, kad nurodytus pinigus perdavė dukrai, tačiau mažesnėmis sumomis ir iki dovanojimo sutarties sudarymo, teismo posėdyje nurodė, kad šiuos pinigus davė sudarant ginčijamą sutartį, vėliau teigė, kad minėtų pinigų ji nedavė L. V., o išdalino visiems savo vaikams), dėl kokių priežasčių sudarė ginčijamą sandorį (iš pradžių teigė, kad norėjo padėti dukrai įsigyti turtą, susitvarkyti buitį, vėliau, kad tai buvo kaip kompensacija už tai, kad dukra neparduotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, Šiauliuose, tačiau nepaisant to butą dukra vis tiek pardavė), iš kokių šaltinių gavo 140 000 Lt (paveldėjimas, pajamos iš darbo santykių, pajamos iš sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių) yra prieštaringi, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl teismas priimdamas šį sprendimą juos vertina kritiškai ir atmeta. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų privalėjusi sudaryti dovanojimo sandorį: atsakovės I. K. sutuoktinis mirė 1998-02-01, ji ir vaikai po sutuoktinio mirties likusį turtą paveldėjo 1998-09-03 (1 t., 160 b. l.), taigi turto paveldėjimo klausimai buvo išspręsti dar 1998 m., rašytinių įrodymų apie tai, kad L. V. 2008 m. pradėjo eiti valstybės tarnautojos pareigas nėra kaip ir nėra įrodymų apie jos turimą, įsigytą ir deklaruotą turtą. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad atsakovė I. K. neprivalėjo sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo prieš kreditorių galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryšiais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

58Prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris – dovanojimo sutartis, sudaryta tarp artimais ryšiais susijusių asmenų – motinos ir vaiko. Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, todėl pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį galioja sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumo prezumpcija, nebent šią prezumpciją paneigia byloje esantys įrodymai bei dalyvaujančių asmenų parodymai. Tiek atsakovė I. K. teismo posėdyje, tiek ir L. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant dovanojimo sutartį I. K. neinformavo L. V. apie tai, kad I. K. yra skolinga ieškovui 98 000 Lt, kad L. V. nieko nežinojo apie sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės I. K., nes su ieškovu visas sandorio sąlygas aptarė R. J.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. J. buvo L. V. sugyventinis, o L. V. yra I. K. dukra, todėl abejotina, kad šie asmenys, atsižvelgiant į jų artimą tarpusavio ryšį (R. J. ir L. V. planavo statyti namą žemės sklype, esančiame SB „Dūktas“, kurį sudarius žodinę dovanojimo sutartį I. K. perleido savo dukrai, R. J. I. K. surado žemės sklypo pirkėją – ieškovą ir pasiūlė sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį), aptariamus einamuosius finansinius ir turimo turto perleidimo klausimus (I. K. žinojo apie tai, kad ieškovas su R. J. ir L. V. sudarė ne vieną sandorį) nebuvo aptarę ieškovo sandorio su atsakove I. K.. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad nėra atsakovių I. K. ir L. V. argumentus patvirtinančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovės I. K. ir L. V. nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

59Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti tarp atsakovių I. K. ir L. V. 2008-11-18 sudarytą 140 000 Lt dovanojimo sutartį negaliojančia.

60Dėl restitucijos, bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

61Ieškovas prašo taikyti restituciją ir I. K. grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o iš I. K. K. N. bei iš K. N. M. B. grąžinti jų už butą sumokėtas sumas. Be to, prašo iš L. V. grąžinti I. K. pagal dovanojimo sutartį gautą sumą.

62Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai, restitucija taikoma pagal CK 4.96-4.97 straipsnius.

63Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status quo ante (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Star1 Airlines“ v. bankrutuojanti UAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Star1 Airlines“ v. bankrutuojanti UAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014; kt.).

64Byloje pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9875, sudaryta tarp atsakovų I. K. ir K. N. (ab initio), 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6682, sudaryta tarp atsakovų K. N. ir M. B. (CK 6.307 str.) bei 2008-11-18 piniginių lėšų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių I. K. ir L. V.. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad taikant restituciją nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogės šalių padėtis, yra pagrindas taikyti restituciją, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2997-5004-7014:0010, grąžintinas atsakovės I. K. nuosavybėn, iš atsakovės I. K. atsakovui K. N. priteisiant jo pagal 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875 sumokėtą buto kainą (75 000 Lt), o atsakovei M. B. iš atsakovo K. N. priteisiant jos pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 sumokėtą buto kainą (69 000 Lt) ir iš atsakovės L. V. atsakovei I. K. priteisiamos piniginių lėšų dovanojimo sutartimi gautos piniginės lėšos (140 000 Lt).

65CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė I. K. visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovų K. N., M. B., L. V. lygiomis dalimis priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 5416,00 Lt žyminis mokestis (1 t., 18, 72 b. l.) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

66Kadangi atsakovę I. K. byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovė I. K. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl 1013,20 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų K. N., M. B., L. V. valstybei.

67Byloje susidarė 74,62Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų K. N., M. B. ir L. V. valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

682012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. kovo 6 d. nutartimis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio reikalavimus iš esmės patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d., 6.66 str., 6.67 str. 1 p., 6.307 str., bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 str.,

Nutarė

70Ieškinį tenkinti visiškai.

71Pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875, sudarytą tarp I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. N. a. k. (duomenys neskelbtini).

72Pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682, sudarytą tarp K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

73Pripažinti negaliojančia 140 000 Lt dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

74Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

75Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pagal 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9875 sumokėtą buto kainą – 21721,50 Eur (75 000 Lt) (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą, 50 euro centų (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų)).

76Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682 sumokėtą buto kainą – 19983,78 Eur (69 000 Lt) (devyniolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 78 euro centus (šešiasdešimt devynis tūkstančius litų)).

77Priteisti iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40546,80 Eur (140 000 Lt) (keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 80 euro centų (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių litų)), kurie buvo gauti pagal 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį.

78Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „SPV-6“, į. k. 301507155, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: po 522,86 Eur (1805,33 Lt) (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų, 86 euro centų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkių litų, 33 centų)) žyminio mokesčio.

79Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: po 7,21 Eur (24,88Lt) (septynis eurus, dvidešimt vieną euro centą (dvidešimt keturis litus, aštuoniasdešimt aštuonis centus)) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, po 97,81 Eur (337,73 Lt) (devyniasdešimt septynis eurus, 81 euro centą (tris šimtus trisdešimt septynis litus, 73 centus)) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

80Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. kovo 6 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

81Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas UAB „SPV-6“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo:... 3. 1) pripažinti 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr.... 4. 2) pripažinti 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6682,... 5. 3) pripažinti 2008 m. lapkričio 18 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartį,... 6. 4) grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys... 7. 5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi... 8. Ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė tuo, kad ieškovas pagal žodinį... 9. Ieškovo atstovas posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti... 10. Atsakovas K. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti, nes... 11. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta... 12. Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 13. Atsakovė I. K. teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 14. Ji dar 2011 m. pavasarį dėjo skelbimus dėl buto, esančio (duomenys... 15. Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovui UAB... 16. Atsakovės I. K. atstovas advokatas G. A. prašė taikyti ieškinio senatį ir... 17. Atsakovė L. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nes praleistas 1 metų... 18. Atsakovė L. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta... 19. Atsakovė M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje... 20. Ieškinys tenkintinas.... 21. Šalys patvirtino, kad ieškovo atstovas ir I. K. dukters būsimas sutuoktinis... 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir atsakovės I.... 23. Ieškovas teigia, kad atsakovė I. K., neprivalėjo sudaryti tiek pinigų... 24. Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį... 25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1... 26. Šioje byloje ieškovas teigia, kad apie ginčijamus 2008 m. lapkričio 18 d.... 27. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 28. Nagrinėjant šią bylą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos... 29. Dėl 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9875... 30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 32. Kreditorius įgyja reikalavimo teisę prievolės pagrindu. Prievolė –... 33. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek ir atsakovė I. K. neginčija fakto,... 34. Kadangi ieškovas nuo 2008-09-08 turėjo teisę reikalauti I. K. grąžinti 98... 35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 36. Nagrinėjamu atveju byloje esantis 1998-09-03 paveldėjimo teisės liudijimas... 37. Nepaisant to, kad nurodytas sandoris pažeidė ieškovo teises, būtina... 38. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima... 39. Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko... 40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis... 41. Kaip nustatyta šioje byloje ieškovas nuo 2008-09-08 turėjo teisę reikalauti... 42. Šioje byloje būtina taipogi nustatyti, ar trečiasis asmuo, sudaręs... 43. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje... 44. Dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6682... 45. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo –... 46. CK 6.305 str. 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas... 47. Šioje byloje konstatuota, kad K. N., įgydamas iš I. K. nekilnojamąjį... 48. Dėl 2008-11-18 140 000 Lt dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 49. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2008-11-18 140 000 Lt dovanojimo... 50. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovei... 51. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismų praktikoje yra įtvirtintos šios... 52. Byloje kilo klausimas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2008-11-18... 53. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-18 atsakovė... 54. Šioje byloje įrodyta, kad kreditorius (atsakovas) turėjo neabejotiną ir... 55. Kadangi ieškovas 2008-09-08 pervedė atsakovei I. K. 98 000 Lt, I. K.... 56. Atsakovė I. K. teismo posėdyje teigė, kad pinginių lėšų sandoris buvo... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad artimi šeiminiai... 58. Prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris – dovanojimo sutartis, sudaryta... 59. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje... 60. Dėl restitucijos, bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.... 61. Ieškovas prašo taikyti restituciją ir I. K. grąžinti butą, esantį... 62. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą,... 63. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas –... 64. Byloje pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo –... 65. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 66. Kadangi atsakovę I. K. byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės... 67. Byloje susidarė 74,62Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą,... 68. 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. kovo 6 d. nutartimis... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d.,... 70. Ieškinį tenkinti visiškai.... 71. Pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo –... 72. Pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo... 73. Pripažinti negaliojančia 140 000 Lt dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I.... 74. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),... 75. Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. N., a. k. (duomenys... 76. Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. N., a. k. (duomenys... 77. Priteisti iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys... 78. Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys... 79. Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys... 80. Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo 2012 m.... 81. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...