Byla 1A-114-557/2019

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-21 nuosprendžio, kuriuo I. Č., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleista, perduodant ją pagal laidavimą be užstato L. P. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jai nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, asmeniui, kuriam byla nutraukta I. Č. ir jos gynėjui Kaziui Bitariui, nukentėjusiosios E. Ž. įgaliotajam atstovui Vidmantui Žylei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. Ž. ir jos įgaliotojo atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-21 nuosprendžio, kuriuo I. Č., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleista, perduodant ją pagal laidavimą be užstato L. P. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

3Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios E. Ž. civilinis ieškinys ir E. Ž. priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Iš I. Č. priteista E. Ž. 500 Eur atstovavimo išlaidų.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61. Nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, jog I. Č., vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: I. Č. 2018-04-17, apie 17.30 val., vairuodama automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. ( - ), važiuodama Klaipėdos mieste, Baltijos prospekte, šešių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodama antrąja eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Baltijos prospekto 101 namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sulėtinus greitį nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusias pėsčiąsias E. Ž. ir I. K.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, I. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

7II. Apeliacinio skundo argumentai

82. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. Ž. ir jos atstovas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu, ir visiškai patenkinti civilinį ieškinį, priteisiant iš atsakovės I. Č. nukentėjusiajai E. Ž. 9 985,96 Eur dydžio žalos atlyginimą bei procesines išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

92.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino surinktų įrodymų, pagrindžiančių civilinio ieškinio dalyką, kurį bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu sukonkretino ieškovės atstovas. Pastarąjį sudaro 7 500 Eur neturtinė žala, kurios neatlygino draudikas, 2 400 Eur negautos pajamos pagal sulygtą darbą UAB „( - )“ už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-10-01 (už 20 savaičių) bei 85,96 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos, tačiau draudiko neapmokėtos išlaidos, skirtos įgytiems ir pagal paskirtį panaudotiems medikamentams.

102.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (pagal darbdavio išduotą rašytinę pažymą, kuri jokiais įrodymais nepaneigta), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltais ir teismo kvalifikuotais kaltinamosios I. Č. veiksmais E. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – šokikaulio lūžis, nes ją 2018-04-17, apie 17.30 val., pėsčiųjų perėjoje, esančioje Baltijos prospekte, ties 101 namu partrenkė I. Č. vairuojamas automobilis MAZDA, valstybinis Nr. ( - ), priklausantis įtariamosios darbdaviui. Po įvykio E. Ž. dvi savaites gulėjo ligoninėje. Po to jai buvo paskirtas individualus gydymas, kuris dėl dešinės kojos maudimo ir pilnaverčio jos nevaldymo, rytinio sustingimo bei fizinio varginimo tęsiasi iki šiol. Po gydytojo konsultacijos nukentėjusiajai E. Ž. paskirta reabilitacija, kuri tęsėsi šešis mėnesius, tai yra iki 2018-10-18, ir iki šiol nėra nustatyta E. Ž. pasveikimo (nepasveikimo) prognozė, kuri vargina tiek fiziškai, tiek moraliai, nes E. Ž., iki eismo įvykio būdama paskirta ( - ) mokyklos sporto veiklos organizatore, šiuo metu negali deramai sportuoti. Neabejotinai aišku ir tai, kad toliau E. Ž. laukia nežinomybė dėl savo pilnaverčio gyvenimo ateityje, tai gali pasireikšti invalidumu, netekto darbingumo nustatymu ir kitais reiškiniais, susijusiais su nusikalstamos veikos pasekmėmis.

112.3. Pagrindinė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Būtent nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra tiksliai konkretizuoti įrodymai, kuriais grindžiama nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, o neturtinė žala yra visiškai pripažinta pačios nuteistosios paaiškinimais ir jos mažinti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, laikantis nuostatos, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), o padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ir sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis). Be to, draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, sistemiškai aiškinant išvardytas teisės normas, I. Č. padarytu neatsargiu nusikaltimu nukentėjusiajai E. Ž. padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) atlygintina visiškai.

122.4. Minėta, kad pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

132.5. Nagrinėjamoje situacijoje 2018-03-13 I. Č. pareiškus įtarimą, ji prisipažino visiškai ir išreiškė norą geranoriškai atlyginti E. Ž. patirtą žalą. Tačiau pažadai taip ir liko pažadais, nes tai norima padaryti su draudiko pagalba ir kiek įmanoma be didelės žalos sau. Skundžiamu nuosprendžiu žalos atlyginimo pasekmių kaltinamoji išvengė. Paminėtina, kad nukentėjusiojo asmens teisių apsauga yra užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties, bet ir įstatymo pagrindu (deliktinės civilinės atsakomybės prasme). Todėl, apdrausdamas transporto priemonės civilinę atsakomybę, draudėjas negali tikėtis visiškos draudimo apsaugos, nes draudiko pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius (sumokėti draudimo išmoką) apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintomis draudimo sumomis žalos asmeniui ir žalos turtui atlyginti. Tuo atveju, jeigu draudimo išmoka nepadengia viso žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali jos reikalauti iš žalą padariusio asmens, vadovaudamasis CK nuostatomis. Vadinasi, tiek žalą padaręs asmuo, tiek draudikas tokiais atvejais prieš nukentėjusįjį asmenį atsako kaip solidarieji skolininkai. Todėl nukentėjusioji E. Ž., pasinaudodama įstatymų įtvirtinta teise gauti visišką žalos atlyginimą, šioje byloje reiškė savarankišką turtinį reikalavimą išskirtinai I. Č., kuriai neatimta teisė ginti savo turtines teises santykiuose su draudiku.

142.6. Neturtinės žalos atlyginimo atveju teismas kiekvienu atveju individualizuoja patirtos neturtinės žalos dydžio ir nusikalstamos veikos santykį, nes E. Ž. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, kurią reikės išgyventi nežinia kiek laiko. Tarp I. Č. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai E. Ž. atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padaryto prieš nukentėjusįjį nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes, į byloje nustatytas aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus (E. Ž. po įvykio jaučia nuolatinę įtampą, kankina nemiga, ji buvo priversta lankytis ir pas psichologus, kad išspręstų kilusias sveikatos problemas).

152.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios E. Ž. 7 500 Eur sumos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinei atsakovei I. Č. bus tinkama satisfakcija E. Ž. išgyvenimams, o tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

162.8. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką (kasacinė 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012) piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialinis turtas – negali atstoti, o pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Deja, ši padėtis nagrinėjamoje byloje nesugrąžintina, tai reiškia, kad yra pažeistas proporcingumo principas žalai atlyginti ir nusikalstamos veikos pasekmėms likviduoti principas, kai nukentėjusioji E. Ž. neprieštaravo I. Č., visiškai neprisidėjusios prie jai padarytos žalos kompensavimo, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

173. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Asmuo, kuriam byla nutraukta I. Č. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

18III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

194. Apeliacinis skundas atmestinas.

205. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusioji E. Ž. ir jos atstovas nesutinka su ta skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžio dalimi, kuria teismas E. Ž. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir, įvertinęs draudiko nukentėjusiajai sumokėtas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas bei jas pagrindžiančius duomenis, papildomai priteisė jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Apeliantų teigimu, I. Č. padarytu neatsargiu nusikaltimu E. Ž. padaryta tiek turtinė žala (2 400 Eur negautos pajamos pagal sulygtą darbą UAB „( - )“ už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-10-01 (už 20 savaičių) bei 85,96 Eur išlaidos už medikamentus), tiek neturtinė žala (7 500 Eur), kurios neatlygino draudikas, turi būti atlyginta visiškai.

215.1. Nors apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį patenkinti visiškai, tačiau jame pateikiami teisiniai argumentai, kuriais nesutinkama tik su nukentėjusiajai E. Ž. priteistu neturtinės žalos dydžiu. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. To paties straipsnio 4 dalis draudžia pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl netenkina civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, apeliantai, prašydami visiškai patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tame tarpe ir dėl turtinės žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl kurių jie nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas turtinės žalos klausimas. Apeliantams tokių argumentų nenurodžius, rungtyninio proceso metu kolegija neturi pagrindo kvestionuoti išsamiai motyvuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos, ir savo iniciatyva ieškoti argumentų, kurie galbūt galėtų pagrįsti kitokį sprendimą šiuo klausimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako tik dėl apeliantų ginčijamo nukentėjusiajai E. Ž. priteisto neturtinės žalos dydžio.

226. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

236.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

247. Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiamas, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos atlyginimas nuo 3 740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5 000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40 000 Lt – dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4 000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10 000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10 000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8 000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5 000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11 726,40 Lt – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7 000 Lt – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9 726,40 Lt – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4 000 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20 000 Lt – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3 740 Lt – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8 000 Lt – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10 000 Lt – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5 820 Lt – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10 000 Lt – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11 726 Lt – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (3 000 Lt – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9 165 Lt – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

258. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-31 specialisto išvados Nr. G 1270/2018 (03) matyti, kad eismo įvykio metu E. Ž. buvo konstatuoti šie sužalojimai: „1. <...> nubrozdinimas išorinio kulkšnelio srityje, uždaras dešinio šokikaulio lūžis su šokikaulio išnirimu į viršų ir į šoną su dešinės čiurnos srities patinimu, deformacija <...>. 4. E. Ž. nustatyti sužalojimai visumoje dėl dešinio šokikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu“ (t. 1, b. l. 31–32). Po įvykio nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo gydoma dvi savaites, po to išleista ambulatoriniam gydymui, gydymo eigoje buvo paskirta reabilitacija. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydosi iki šiol – lanko reabilitacines procedūras (vaikšto į mankštas, masažus), nes jos koja iki šiol nesilanksto, nors šiuo metu gerėja, tačiau ateityje gali prireikti operacijos. Po patirtos traumos negali aktyviai sportuoti (jos profesija ( - ) mokykloje susijusi su sportu ir iki traumos ji buvo labai aktyvi), bijo, kad dėl sužalojimų ateityje jaus pasekmes (nerimauja, jog gali pradėti nykti sąnarys).

269. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą E. Ž. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 3 500 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai E. Ž. jau yra išmokėjusi 2 500 Eur dydžio išmoką neturtinės žalos atlyginimui, papildomai priteisė nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas E. Ž. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantai, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

2710. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai E. Ž. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nepatogumai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – šokikaulio lūžio, sukeliančio dešinės kojos maudimą ir pilnavertį jos nevaldymą, rytinį sustingimą bei fizinį varginimą, tęsiasi iki šiol, dėl sužalojimų E. Ž. dvi savaites gulėjo ligoninėje, po to jai buvo paskirtas individualus gydymas, šešis mėnesius ji lankė reabilitacines procedūras, ir iki šiol nėra nustatyta E. Ž. pasveikimo (nepasveikimo) prognozė, tai vargina tiek fiziškai, tiek moraliai, nes E. Ž. iki eismo įvykio buvo paskirta ( - ) mokyklos sporto veiklos organizatore, o šiuo metu negali deramai sportuoti. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai E. Ž., atsižvelgė į visas šias apeliantų skunde nurodomas aplinkybes, įvertino tai, kad E. Ž. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų ir dvasinius išgyvenimus, tačiau ir tai, kad ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotos kūno dalies skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, tačiau kartu atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo atliekamos chirurginės operacijos ir kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė jai ilgalaikių itin neigiamų pasekmių, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų nustatytas nuolatinis darbingumo netekimas. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad I. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, kad šis įvykis buvo atsitiktinis jos gyvenime, ji vairavo blaivi, po įvykio pati siūlė kompensuoti patirtą žalą ir atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2 500 Eur dydžio išmoką, padarė išvadą, kad yra pagrindas papildomai priteisti nukentėjusiajai E. Ž. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir kad toks neturtinės žalos dydis (2 500 Eur + 1 000 Eur, iš viso 3 500 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius.

2811. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Anksčiau paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo apeliantai.

2912. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai E. Ž. apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka padarytos veikos pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas), nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį (E. Ž. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), I. Č., padariusios neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, elgesį po įvykio (skambino nukentėjusiajai E. Ž., geranoriškai siūlė sumokėti papildomą piniginę kompensaciją prie draudimo bendrovės jai apskaičiuotos 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos bei atlyginti turėtas išlaidas advokatui, tačiau nukentėjusioji su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko; bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu I. Č. sutiko kompensuoti nukentėjusiajai E. Ž. teismo priteistą protingą sumą; (nukentėjusioji I. K. civilinio ieškinio nereiškė ir su I. Č. (ji prie draudimo bendrovės I. K. apskaičiuotos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos papildomai sumokėjo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui) susitaikė ir jokių pretenzijų jai nereiškė) ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai E. Ž. atlyginimo priteisimo.

3013. Apeliantų argumentai, kad nukentėjusioji E. Ž., pasinaudodama įstatymų įtvirtinta teise gauti visišką žalos atlyginimą, šioje byloje reiškia savarankišką turtinį reikalavimą išskirtinai kaltinamajai I. Č., yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog I. Č. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“. 2018-04-17 I. Č. neatsargiai vairuojant, buvo partrenkta ir nesunkiai sužalota E. Ž., kuri kreipėsi į draudiką, ir ikiteisminio tyrimo metu draudimo kompanijos jai buvo išmokėta 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

3114. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

3215. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajai E. Ž. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ. Kaip minėta, AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. Ž. išmokėjo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Ž. patirtą neturtinę žalą, kurios suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos, papildomai priteisė iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“.

3316. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiosios E. Ž. civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies, t. y. priteisdamas jai papildomai 1 000 Eur iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti, įvertino visas aplinkybes, ieškovės pateiktus įrodymus, teismų praktiką, pagrįstai atsižvelgta ne tik į tai, kad E. Ž. dėl eismo įvykio patirtų fizinių sužalojimų patyrė skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir kad dėl sužalotos kūno dalies ji iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes ir diskomfortą bei nerimauja dėl galimų sužalojimo pasekmių ateityje, tačiau ir tai, jog jai nesukelta ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Nukentėjusiajai apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 3 500 Eur – yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius, todėl toks teismo sprendimas niekaip negali pažeisti proporcingumo principo žalai atlyginti ir nusikalstamos veikos pasekmėms likviduoti principo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiosios E. Ž. ir jos atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

34Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

3517. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios E. Ž. ir jos įgaliotojo atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą. Šia nutartimi apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti iš I. Č. nukentėjusiajai E. Ž. jos turėtas 500 eurų išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nėra teisinio pagrindo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37nukentėjusiosios E. Ž. ir jos įgaliotojo atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą atmesti.