Byla 1A-196-870/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

21)

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų ir (3) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

42)

5pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. U. sulaikymo pagal nuosprendį dienos.

8M. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą nurodyta kardomąsias priemones panaikinti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

121.

13M. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., būdamas automobilių klubo „A. I. S.“ ( - ) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus automobilių klubo „A. I. S.“ vardu bei kontroliuoti jo veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas automobilių klubo „A. I. S.“ turtą, 2014 m. sausio 1 dienai disponuodamas nepanaudotu klubui 2011 – 2013 metais suteiktos paramos likučiu, tuo metu galiojusia valiuta 1 990 121,62 Lt (576 379,06 Eur), tyrimui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių 2011 – 2013 m. gautos paramos nurašymą 2014 metais, apskaitos registruose nurodydamas kaip panaudotą 960 000 Lt (278 035,22 Eur) sumą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos įmonėms suteikus klubui paramą: UAB „R“ 2014 m. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), UAB „M. E.“ 2014 m. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), UAB „B“ 2014 m. – 12 500 Lt (3 620,25 Eur) ir 2015 m. – 18 500 Eur, UAB „S.“ 2014 m. – 15 000 Lt (4 344,30 Eur), UAB „K.g.“ 2014 m. – 147 000 Lt (42 574,14 Eur) ir 2015 m. – 56 000 Eur, UAB „V“ 2014 m. – 48 000 Lt (13 901,76 Eur) ir UAB „S“ 2015 m. – 20 000 Eur paramą, viso 182 110,05 Eur (2014 m. gauta paramos tuo metu galiojusia valiuta – 302 500 Lt (87 610,05 Eur), 2015 m. – 94 500 Eur), mokėjimo pavedimais pervedė užsienio bendrovėms 188 504,24 Eur: „T. G. & co“ 2014 m. sausio 3 d. pervedė 14 000 Eur ir 2014 m. lapkričio 4 d. – 23 000 Eur (viso 37 000 Eur), „T. I.“ 2014 m. spalio 2 d. pervedė 37 390,13 Eur, „S. B. LTD“ 2014 m. gruodžio 18 d. pervedė 14 000 Eur ir 2015 m. gruodžio 31 d. – 14 000 Eur, „S. B. SP“ 2014 m. gruodžio 29 d. pervedė 28 300 Eur, „T“ 2015 m. gruodžio 18 d. pervedė 7 014,11 Eur ir „B. e.“ 2016 m. vasario 10 d. pervedė 50 000 Eur ir 2016 m. kovo 24 d. pervedė 800 Eur (viso 50 800 Eur), tačiau įtraukimui į klubo apskaitą pateikė tik dalį dokumentų, patvirtinančių 130 790,13 Eur vertės prekių ir paslaugų gavimą iš nurodytų įmonių, t. y. 57 714,27 Eur mažiau, nei pervesta suma. Be to, iš pateiktų automobilių klubo „A. I. S.” buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose 130 790,13 Eur sumai buvo realiai gautos ir panaudotos klubo veikloje, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai. Tokiu būdu M. U. pinigų panaudojimui nepateikdamas jokių pateisinamų apskaitos dokumentų, kurie galėtų patvirtinti išleistų pinigų panaudojimą, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, automobilių klubui „A. I. S.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 466 539,46 Eur (278 035,22 Eur + 188 504,24 Eur) sumai, dėl ko padarė automobilių klubui „A. I. S.“ didelę turtinę žalą.

142.

15Taip pat, M. U. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., būdamas automobilių klubo „A. I. S.“ ( - ) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus automobilių klubo „A. I. S.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas automobilių klubo „A. I. S.“ turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už klubo buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2014 m. – 2017 m. laikotarpiu aplaidžiai tvarkė automobilių klubo „A. I. S.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 14 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, dokumentais neįformino ir apskaitoje neparodė ilgalaikio turto įsigijimo bei netekimo (pardavimas, nurašymas ar kt.), apskaitos dokumentais nepagrindė 2011 – 2015 metais gautos paramos, kaip panaudotos klubo veikloje, nurašymo, kadangi tyrimui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių 2011 – 2013 m. gautos paramos nurašymą apskaitos registruose ir nurodė kaip panaudotą 960 000 Lt (278 035,22 Eur) sumą. Taip pat, Lietuvos Respublikos įmonėms automobilių klubui „A. I. S.“ suteikus paramą: UAB „R“ 2014 m. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paramą, UAB „M. E.“ 2014 m. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), UAB „B“ 2014 m. – 12 500 Lt (3 620,25 Eur) ir 2015 m. –18 500 Eur, UAB „S.“ 2014 m. – 15 000 Lt (4 344,30 Eur), UAB „K.g.“ 2014 m. – 147 000 Lt (42 574,14 Eur) ir 2015 m. – 56 000 Eur, UAB „Vadas“ 2014 m. – 48 000 Lt (13 901,76 Eur) ir UAB „S“ 2015 m. – 20 000 Eur paramą, viso 182 110,05 Eur (2014 m. gauta paramos tuo metu galiojusia valiuta 302 500 Lt (87 610,05 Eur), 2015 m. – 94 500 Eur), M. U., disponuodamas klubo sąskaitoje esančiomis lėšomis, mokėjimo pavedimais gautas paramos lėšas pervedė užsienio bendrovėms: „T. G. & co“ 2014 m. – 37 000 Eur, „T. I.“ 2014 m. 37 390,13 Eur, „S. B. LTD“ 2014 m. 14 000 Eur ir 2015 m. 14 000 Eur, „S. B. SP“ 2014 m. 28 300 Eur, „T“ 2015 m. 7 014,11 Eur ir „B.e.“ 50 800 Eur, viso 188 504,24 Eur, tačiau klubo apskaitoje apskaitė prekių ir paslaugų, gautų iš nurodytų įmonių, vertę tik 130 790,13 Eur sumai, t. y. 57 714,27 Eur mažiau, nei pervesta suma. Be to, iš pateiktų automobilių klubo „A. I. S.” buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose 130 790,13 Eur sumai buvo realiai gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai. Pažeisdamas „Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kompanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ (2010 m. gruodžio 10 d. Nr.1K-372 redakcija) 162 punktą, už tiriamąjį laikotarpį nepateikė automobilių klubo „A. I. S.” inventorizacijos dokumentų. Dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti automobilių klubo „A. I. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį.

16II.

17Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

183.

19Nuteistasis M. U. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistąjį M. U. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo išteisinti nuteistąjį M. U., apeliaciniame skunde prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. U. paskirtos bausmės ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti jos vykdymą.

203.1.

21Apeliantai nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymą nuo civilinio delikto, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, turėtų būti iš anksto, dar iki sutarties sudarymo arba sutarties sudarymo metu, suplanuoti neteisėti kaltininko veiksmai, kurių tikslas – pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikėtą svetimą turtą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad M. U. buvo automobilių klubo „A. I. S.” (toliau – klubas) vadovu ir jis turėjo teisę atstovauti ir priimti sprendimus Klubo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, disponuoti klubo piniginėmis lėšomis. Tačiau, nei viename atsakyme iš užsienio teisėsaugos institucijų nėra nurodyta, kad M. U. iki komercinių santykių atsiradimo su nuosprendyje įvardytomis bendrovėmis suplanavo iššvaistyti klubo turtą, t. y. kad buvo pažįstamas su minėtų bendrovių savininkais/vadovais ar turėjo išankstinį susitarimą su šių bendrovių atstovais dėl klubo turto išvaistymo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kaip pasireiškė M. U. išankstinis susitarimas dėl klubo piniginių lėšų išvaistymo su bendrovių, kurios gavo šias pinigines lėšas, atsakingais asmenimis, kokie buvo M. U. iš anksto suplanuoti veiksmai, kurių tikslas – perduoti tretiesiems asmenims jam patikėtą svetimą turtą.

223.2.

23Nepagrįsta teismo nuosprendžio 21 puslapio 2 pastraipoje padaryta išvada, kad įmonės, kurioms buvo pervestos piniginės lėšos realiai jokios veiklos nevykdė, todėl klubas jokių paslaugų ir prekių faktiškai negavo. Skunde įvardijami duomenys, kurie apeliantų teigimu patvirtina, kad „T“, „T. INC“, „S. B. LTD“, „A. A. LTD“, klubo pinigines lėšas gavusios bendrovės, yra teisėtai įsteigti ir veikiantys ūkio subjektai, turintys savininkus ir vadovus, kurių duomenys yra skelbiami viešai. Kaltinime nurodytu laikotarpiu šios bendrovės vykdė aktyvią ekonominę veiklą, gavo įplaukas ne tik iš klubo, bet ir kitų subjektų, jų veiklos sritys buvo susijusios su automobilių ir jų atsarginių detalių prekyba, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad klubas pervedė sumas įmonėms, kurios realiai jokios veiklos nevykdė – nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims.

243.3.

25Kaltinamojo M. U. poziciją, kad klubas turėjo išlaidų vykstant ir derantis dėl automobilio įsigijimo/nuomos Dubajuje, anot apeliantų patvirtina ir klubo atliktas mokėjimas „T. INC“, kuri, surinktais duomenimis, aktyviai bendradarbiavo su Jungtinių Arabų Emiratų bendrove „M“, užsiimančia prekyba automobiliais ir jų naudotomis dalimis. Be to, pažymima, kad iš užsienio institucijų gautų dokumentų vertimuose į lietuvių kalbą nurodyta, kad duomenys teikiami apie bendrovę „Transpedica INC“, tačiau byloje nėra duomenų, kad klubas būtų turėjęs finansinių santykių su bendrove tokiu pavadinimu.

263.4.

27Dėl kitoms bendrovėms pervestų sumų teismas rėmėsi 2018 m. vasario 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau ir – FNTT) specialistės išvada, tačiau pažymima, kad skirtingai nei iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gautų duomenų apie įmones „T“, „T. INC“ ir „S. B. LT“ ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerinko duomenų apie įmonių „T. G. & co“, „S. B. SP“ ir „B. e.“ veiklos pobūdį, finansines operacijas ir pan., o nesurinkus šių duomenų, apeliantų teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad klubo vardu ir klubo naudai pervestos sumos buvo kaltinamojo iššvaistytos. Taigi, teismas perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nepaisė principo, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismo išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu pagal BPK įtvirtintas taisykles, o FNTT specialistės išvadų perrašymu, kurias paneigia byloje surinkti duomenys, o tai sudaro pagrindą abejoti teismo išvadų objektyvumu ir pagrįstumu.

283.5.

292018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvadoje pateikta ir teismo perrašyta pozicija, jog „automobilių klubo „A. I. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys nepatvirtina ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose buvo gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai“ – gali suponuoti buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo požymius, bet niekaip nesudaro BK 184 straipsnio sudėties. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodo, kad turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

303.6.

31Apeliantai atkreipia dėmesį į teismo nuosprendžio pastraipą dėl liudytojo S. V. dalyvavimo varžybose užsienio šalyse ir, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo daroma klubo „A. I. S.” lėšomis ir nurodo, kad šioje pastraipoje teismas rėmėsi prielaida, be to, teismo motyvai grindžiami prieštaravimais. Teismas laikė, kad S. V. dalyvavimas užsienio varžybose klubo lėšomis nelaikytinas iššvaistymu, tačiau pažymėjo, kad liudytojas klubo lėšomis nedisponavo. Apeliantai pažymi, kad jam ir nereikėjo disponuoti grynaisiais pinigais – Klubas galėjo daryti ir atlikdavo bankinius pavedimus ir nebuvo poreikio grynais pinigais atsiskaityti užsienyje už prekes ar gautas paslaugas.

323.7.

33Teismo išvados dėl tretiesiems asmenims nepagrįstai pervestų sumų yra padarytos iš esmės remiantis tik specialistės paaiškinimais, jog „automobilių klubo „A. I. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys nepatvirtina ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose buvo gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai“, kurių teismas, atsižvelgdamas į BPK 90, 284 straipsnių nuostatas, negalėjo pripažinti įrodymu. Duodant specialistei pavedimą atlikti tyrimą bei pateikti išvadą, klausimai apie lėšas gavusių bendrovių „T. G. & co“, „S. B. SP“ ir „B. e.“ veiklos pobūdį, finansines operacijas, iš viso nebuvo kelti ir tokie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rinkti. Taigi, teismo išvados pagrįstos duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą negalėjo būti laikomi įrodymu, o kaltinamojo teiginiai, kad buhalterinės apskaitos dokumentais nepatvirtinti piniginių lėšų pervedimai užsienio bendrovėms atitinka realius ūkinius įvykius, nepaneigti.

343.8.

35Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog klubo apskaitoje buvo įtraukti prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentai, tačiau turto iššvaistymas, teismo nuomone, pasireiškė tuo, kad „automobilių klubo ,,A. I. S.” buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys nepatvirtina ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose buvo gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai“. Remdamiesi kasacinio teismo praktika apeliantai nurodo, kad sąskaita faktūra gali būti laikoma prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentu ir sutartinius santykius patvirtinančiu dokumentu, todėl vien ta aplinkybė, kad apmokėjus už prekes ir paslaugas vėliau jos galimai visa apimtimi nebuvo suteiktos ar gautos – negali suponuoti turto išvaistymo sudėties baudžiamojo įstatymo prasme.

363.9.

37Apeliantai nesutinka su M. U. nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad sulyginus byloje pateiktą nepriklausomos UAB „TAX LAW GROUP“ auditorės konsultacinę specialisto išvadą su 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvada dėl tų pačių klausimų matyti, kad jos skirtingos. Apeliantų teigimu, teismo motyvai, kuriais buvo atmesta auditorės išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims, iš kurių matyti, kad pateikdama nepriklausomą išvadą, auditorė vadovavosi ne tik pačia 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvada, bet ir tais pačiais dokumentais, kurie yra FNTT specialistės išvados sudedamoji dalis.

383.10.

39Pažymima, kad 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvadoje nurodyti klubo deklaruoti duomenys „Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitoje“ už 2015 metus nesutampa su 2015 metų klubo buhalterinės apskaitos duomenimis, kurių skirtumai yra apibendrinti auditorės Konsultacinės išvados 30 lapo lentelėje.

403.11.

41Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvadoje nurodyta, kad 2014 m. sausio 1 d. dienai klubo žinioje buvo apskaityta 328 670,55 Lt (95 189,57 Eur) piniginių lėšų suma, įskaitant 49 057,44 Lt piniginių lėšų sumas banko sąskaitoje ir 279 613,11 Lt pinigines lėšas klubo kasoje. Tuo tarpu kaltinamajame akte nurodoma, kad 2014 m. sausio 1 d. dienai M. U. disponavo nepanaudotu klubui 2011–2013 metais suteiktos paramos likučiu, tuo metu galiojusia valiuta 1 990 121,62 Lt (576 379,06 Eur). Nuosprendyje teismas remiasi 2018 m. sausio 9 d. FNTT specialistės išvadoje pateikta 95 189,57 Eur suma, tačiau nepateikia jokių motyvų, kodėl pasirenka FNTT specialistės išvadoje, o ne prokuroro kaltinamajame akte nurodytą dydį.

423.12.

43Teismas neįvertino kad kaltinamasis, kaip asociacijos vadovas, įvykdė įstatyme nustatytą pareigą organizuoti ir užtikrinti juridinio asmens buhalterinės apskaitos vedimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal 2011 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 2011/2 klubo buhalterinę apskaitą nuo 2011 m. vasario 1 d. dienos tvarkė juridinis asmuo – asociacija „O“, kuriai buvo privalu vadovautis visais buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tačiau, buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė „O“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Klubo buhalterinę apskaitą tvarkė asociacija „O“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (10 ir 11 straipsnių nuostatomis) už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 16 d. už buhalterinių įrašų teisingumą atsako būtent ji.

443.13.

45Anot apeliantų, pastarąją išvadą patvirtina aplinkybė, kad buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2011/2 2.1.5 punkte įrašyta, kad Klientas pateikia Kompanijai pasirašytas ataskaitas pristatymui į valstybines institucijas ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki ataskaitų pristatymo termino pabaigos, tačiau šiame punkte neišvardinta kokias konkrečias ataskaitas ruoš kompanija „O“. Sutarties 2.2 dalyje 7 skyriuje įrašyta, kad klientas turi pateikti kitus dokumentus, tačiau neįvardinta kokie tai dokumentai. Atsižvelgiant į buhalterinės apskaitos sutartimi šalių prisiimtus įsipareigojimus, paslaugų teikėjo „O“ įsipareigojimai nėra išsamūs, nedetalizuoti, neįvardinta kokius buhalterinių sąskaitų likučius ir kokius dokumentus 2011 m. vasario 1 d. dienai priėmė apskaitą tvarkanti asociacija „O“ (neišvardintos ir nedetalizuotos dokumentų perdavimo – priėmimo faktinės aplinkybės), nenumatytas apskaitos politikos taikymo metodas, tačiau šie faktai neatleidžia buhalterinę apskaitą tvarkiusios asociacijos „O“ nuo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi tvarkant Klubo apskaitą.

463.14.

47Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2011/2 2.2 punktą, paslaugų teikėjas „O“ įsipareigojo atskiru prašymu kreiptis į klubo vadovą, jeigu bus reikalinga informacija tinkamoms paslaugoms suteikti, o 7.2 punktas numatė, kad paslaugų teikėjas „O“ gali nutraukti paslaugų sutartį, jeigu klubas neteikia būtinų duomenų ar informacijos arba daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Iki 2016 m. birželio 16 d. dienos, kuomet buvo nutraukta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, asociacija „O“ niekada nesikreipė į klubo vadovą, kad klubo apskaitos tinkamam vedimui ar deklaracijų pateikimui trūksta kokių dokumentų ar informacijos. Atitinkamai, M. U., nebūdamas tos srities specialistas ir šioms paslaugoms pasamdęs specializuotą įmonę, objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti kokių konkrečiai dokumentų trūksta tinkamam apskaitos vedimui.

483.15.

49Apeliantai prašo įvertinti, ar teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį yra proporcinga ir teisinga. Apeliaciniame skunde cituojamos BK nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su bausmės skyrimo taisyklėmis, bausmės vykdymo atidėjimo institutu bei teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. U. jau anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Visgi apeliantai pažymi, kad M. U. bausmės vykdymo atidėjimas buvo pritaikytas dar 2003 metais, o toks ilgas laiko tarpas negali suponuoti išvados apie kaltinamojo polinkį nepasimokyti iš savo klaidų.

503.16.

51Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinime nurodytu 2014 – 2017 metų laikotarpiu ar bylos nagrinėjimo laikotarpiu M. U. būtų padaręs nusikalstamas veikas, t. y. byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pasimokė iš savo praeities klaidų ir nėra linkęs daryti naujus nusižengimus ar naujas nusikalstamas veikas.

523.17.

53Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes, susijusias su veika, nuteistojo asmenybe ir nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingumo principu bei teismų praktika analogiškose bylose. Nuteistasis yra jaunas, stokoja gyvenimiškos patirties, teisiamas pirmą kartą, padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra mažesnis negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Todėl galima manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, po šio nusikaltimo padarymo nuteistasis daugiau nenusikalto ir nepadarė kitų teisės pažeidimų.

543.18.

55Pažymima, kad teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes (ypač bylose dėl ekonominių nusikaltimų), o šios bausmės rūšies taikymas yra kraštutinė priemonė. Nors minėtos aplinkybės ir nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau esminį teigiamą poveikį nuteistojo elgesiui apeliantų nuomone gali padaryti ne jo izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams, santykiams su šeimos nariais: apeliantai nurodo, kad nuteistasis ką tik sukūrė šeimą, o 2019 metų gegužės 14 dieną M. U. gimė pirmagimis L. U.. Apeliantų nuomone, teisingumas būtų įgyvendintas nuteistajam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

564.

57Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

58III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

59Nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

605.

61Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pripažino M. U. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai nesprendė klausimo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. U.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje yra įstatyminis pagrindas atidėti M. U. paskirtos bausmės vykdymą.

62Dėl didelės vertės turto iššvaistymo

636.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. ir jo gynėjas tvirtina, kad M. U. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, automobilių klubo „A. I. S.“ didelės vertės turto neiššvaistė, o pinigus panaudojo asociacijos reikmėms. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantai abejoja pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

657.

66Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

678.

68Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, nustatė, jog M. U., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., būdamas automobilių klubo „A. I. S.“ vadovu (prezidentu), iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, automobilių klubui „A. I. S.“ priklausantį, turtą – 466 539,46 Eur, ir dėl šių jo veiksmų automobilių klubas „A. I. S.“ patyrė didelę turtinę žalą.

699.

70Byloje nekyla ginčo dėl to, kad M. U. buvo automobilių klubo „A. I. S.” vadovu ir turėjo teisę atstovauti klubui, priimti sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, disponuoti klubo piniginėmis lėšomis. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. U. asociacijos gautas paramos lėšas panaudojo mokant už užsienio valstybėse gautas brangias automobilių sportui reikalingas automobilių prekes, taip pat už priežiūros paslaugas, dalyvavimą varžybose, tačiau baudžiamajame procese asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad M. U., būdamas automobilių klubo „A. I. S.“ vadovu, kaltinime nurodytu laikotarpiu iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą klubo „A. I. S.“ turtą (pinigines lėšas), įrodo iš dalies paties nuteistojo M. U. parodymai, liudytojų N. P., G. B. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistės Aušros Barzdaitienės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, taip pat rašytiniai įrodymai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvada „Dėl automobilių klubo „A. I. S.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-21-1664 (toliau – ir Specialisto išvada), Lietuvos automobilių sporto federacijos ir Lietuvos motociklų sporto federacijos raštai, pagal paklausimus gauta užsienio valstybių kompetentingų institucijų informacija, mokėjimų platformos „Paysera“ raštai, banko sąskaitos išrašai, kurie tinkamai atskleidė nuteistojo M. U. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

7110.

72Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka M. U. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nepadarė. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas – BK 184 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Taigi, turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.).

7311.

74Turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-322/2012 ir kt.). Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje – darbo teisinių santykių pagrindu. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. M. U. ėjo automobilių klubo „A. I. S.” vadovo pareigas, t. y. turėjo visus įgaliojimus laisvai disponuoti klubo lėšomis, tvarkyti bei pasirašyti finansinius dokumentus, buvo atsakingas už klubo veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą ir pan., taip pat ėjo kasininko pareigas. Į klubo „A. I. S.“ sąskaitą pervestos paramos davėjų lėšos buvo šio juridinio asmens turtu, t. y. svetimu turtu vadovui M. U.. Šios lėšos buvo skirtos konkretiems asociacijos tikslams (uždaviniams) įgyvendinti.

7512.

76Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, M. U. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą klubo „A. I. S.“ turtą, t. y. 1) 2014 m. sausio 1 dienai disponuodamas nepanaudotu 2011 – 2013 metais klubui suteiktos paramos likučiu – 576 379,06 Eur (tuo metu galiojusia valiuta – 1 990 121,62 Lt), tyrimui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šiuo laikotarpiu gautos paramos nurašymą 2014 metais, apskaitos registruose nurodant kaip panaudotą 278 035,22 Eur (960 000 Lt) dydžio sumą; 2) disponuodamas Lietuvos Respublikos įmonių 2014 – 2015 metais klubui suteikta parama – viso 182 110,05 Eur, 2014 – 2016 metais užsienio bendrovėms mokėjimo pavedimais pervedė 188 504,24 Eur, tačiau įtraukimui į klubo apskaitą pateikė tik dalį dokumentų, patvirtinančių 130 790,13 eurų vertės prekių ir paslaugų gavimą iš nurodytų įmonių, t. y. 57 714,27 Eur mažiau, nei pervesta suma. Be to, iš pateiktų automobilių klubo „A. I .S.” buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta, kad prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose 130 790,13 Eur sumai buvo realiai gautos ir panaudotos klubo veikloje. Šios iššvaistytos sumos (278 035,22 Eur ir 188 504,24 Eur) nustatytos remiantis byloje pateikta Specialisto išvada bei ją pateikusios specialistės paaiškinimais teisiamajame posėdyje.

7713.

78Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. U. neatliko jokių neteisėtų klubui priklausančio, t. y. svetimo turto iššvaistymo veiksmų, o visas asociacijos lėšas panaudojo jos reikmėms. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, kad iš klubo banko sąskaitos buvo atlikti pavedimai, tarp jų ir į su įtartina veikla siejamų įmonių sąskaitas, ir jokie M. U. pateikti dokumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pervestos lėšos buvo panaudotos klubo reikmėms, t. y., kad šiais pavedimais buvo atsiskaitoma už kokias nors gautas prekes ar paslaugas. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šis turtas nebuvo išvaistytas, o panaudotas klubo reikmėms. Pats M. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, kokioms klubo reikmėms ir kada pinigai buvo panaudoti, todėl jo teiginiai, kad pinigus jis panaudojo klubo reikmėms, pagrįstai vertinti kaip deklaratyvūs. Reikalavimas, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-150-628, Nr. 2K-271-719/2019 ir kt.).

7914.

80Apeliaciniame skunde abejojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų vertinimo ir tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-21-1664. Teigiama, kad teismo išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu pagal BPK įtvirtintas taisykles, o tik Specialisto išvados perrašymu. Tokie apeliacinio skundo teiginiai – deklaratyvūs, kaip jau pasisakyta šiame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, tarp kurių ir specialisto išvadą. Be to, siekiant patikrinti Specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes teisiamajame posėdyje paaiškinimus teikė ją atlikusi specialistė. Nekyla abejonių, kad išvados dėl užduotyje nurodytų klausimų buvo padarytos pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir automobilių klubo „A. I .S.“ pateiktus dokumentus (kasos ir banko dokumentus, avanso apyskaitas, registrus ir kt.).

8115.

82Kaip matyti iš specialisto išvados duomenų, 2014 m. sausio 1 d. automobilių klubo „A. I .S.” banko sąskaitoje ir kasoje buvo 95 189,57 Eur pinigų likutis. Pagal apskaitos registrus 2014 metais buvo nurašyta kaip panaudota 2011–2013 m. gauta parama – 278 035,22 Eur, tačiau tokį nurašymą patvirtinančių „A. I .S.” apskaitos dokumentų nepateikta. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad inkriminuotu laikotarpiu (2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.), automobilių klubas „A. I .S.” gavo 182 483,66 Eur piniginių lėšų, iš kurių Lietuvos Respublikos juridinių asmenų parama sudarė 182 110,05 Eur. Nurodytu laikotarpiu klubas mokėjimo pavedimais iš banko sąskaitos pervedė 188 504,24 Eur įvairioms užsienio įmonėms. Iš šių įmonių apskaitytų kaip gautų prekių ir paslaugų vertė sudarė 130 790,13 Eur, t. y. 57 714,27 Eur mažesnė, nei pervesta suma. Automobilių klubo „A. I .S.” buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys nepatvirtina, ar prekės ir paslaugos, nurodytos įsigijimo dokumentuose buvo realiai gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai. Be to, iš dalies įmonių, kurioms buvo atlikti pavedimai, prekių ir paslaugų gavimas apskritai nėra apskaitytas, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina, kad prekės ir paslaugos buvo gautos (t. 2, b. l. 37–75).

8316.

84Pirmosios instancijos teismas įvertino gynybos abejones dėl specialisto išvados ir apklausė ją pateikusią specialistę A. Barzdaitienę teisminio nagrinėjimo metu. Teisiamajame posėdyje specialistė patvirtino byloje pateiktą išvadą ir teismui davė išsamius paaiškinimus, šalinančius keliamas abejones dėl išvados pagrįstumo. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje duotų specialistės A. Barzdaitienės paaiškinimų, pagal tyrimui pateiktus klubo dokumentus nustatyta, kad 2014 m. sausio 1 d. automobilių klubo „A. I .S.“ banko sąskaitoje buvo 95 189,57 Eur pinigų likutis, o 2014 m. sausio 1 d. apskaitytas gautos paramos likutis – 576 379,06 Eur. Parama apskaitoma kaip gautas finansavimas, o kai yra panaudojama, turėtų būti nurašoma, kaip panaudota paramos suma. Panaudojant paramą, turi būti dokumentai, pagrindžiantys paramos panaudojimą, tačiau iš jai pateiktų dokumentų buvo matyti, kad parama buvo nurašyta (kaip panaudota), bet nėra paramos panaudojimo dokumentų. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys klubo išlaidas nuo 2008 iki 2014 metų, nes pati įmonė neapskaitė paramos sumų panaudojimo, tai patvirtinančių dokumentų nebuvo.

8517.

86Remdamasi 2014 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintomis „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kompanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų vertinimo“ taisyklėmis, specialistė paaiškino, kad pinigų panaudojimas turi būti pagrįstas dokumentais, o dėl paramos panaudojimo turi būti surašyta ataskaita, iš kurios matytųsi, kur ir kokiam konkrečiai tikslui panaudota parama bei kokios išlaidos tam patirtos. Taip pat nebuvo apskaitytas ir ilgalaikio turto gavimas tiriamuoju laikotarpiu, todėl nors ir M. U. parodė apie klubo turėtus kartingus, „BMW“ automobilius, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas nėra. Taip pat specialistė patvirtino savo pateiktas išvadas apie tai, kad 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo išleista mokėjimams 189 670,40 Eur, iš kurių dalis sumokėta kaip mokesčiai, o didžioji dalis – 188 504,24 Eur sumokėti bankiniais pavedimais užsienio įmonėms: „T. G. & co“, „T. I.“, „S. B. LTD“, „S. B. SP“, „T“, „B. e.“. Iš šių įmonių apskaitytų klubo apskaitoje kaip gautų prekių ir paslaugų vertė sudarė tik 130 790,13 Eur, t. y. 57 714,27 Eur mažesnė, nei pervesta suma, be to, nebuvo pateikti jokie kiti dokumentai (darbų priėmimo aktai, kvitai), patvirtinantys šių prekių ir paslaugų įmonėje panaudojimą ar jų nurašymą. Specialistė paaiškino, kad nesant pateisinančių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos iš nurodytų įmonių įgytos prekės ir paslaugos. Be to, likusiai daliai – 57 714,27 Eur sumai, klubo vadovas nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių prekių ir paslaugų įsigijimą ir jų panaudojimą, o šiai sumai apskaitoje nurodė, kad 51 814 Eur suma yra avansinis mokėjimas už prekes ir paslaugas, tačiau dokumentų, ar šios prekės vėliau buvo gautos ir panaudotos klubo reikmėms – nepateikta.

8718.

88Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti specialistės A. Barzdaitienės surašyta išvada bei jos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais. Teismui nekyla abejonių ir dėl išvadą pateikusios specialistės A. Barzdaitienės kvalifikacijos, atsižvelgiant į jos aukštąjį ekonominį ir teisinį išsilavinimą bei 22 metų darbinę patirtį ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Be to, nėra pagrindo abejoti tyrimą atlikusios specialistės suinteresuotumu teikiant išvadas, ji pasirašytinai buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (t. 2, b. l. 38). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje pateiktą specialisto išvadą pripažino tinkamu įrodymu, nes ji buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, ištirta ir patikrinta BPK įtvirtintais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Taip pat, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Specialisto išvada, nuosprendyje pagrįstai nurodė 2011 – 2013 metais klubui suteiktos paramos nepanaudotą likutį – 576 379,06 Eur. Kaip matyti iš specialistės A. Barzdaitienės paaiškinimų, nustatytas pinigų likutis klubo sąskaitoje ir apskaitytas gautos paramos likutis gali nesutapti, kadangi šie likučiai yra apskaitomi atskirai.

8919.

90M. U. neneigia bylos įrodymais nustatyto 2014 m. sausio 1 d. turėtos paramos nurašymo kaip panaudotos bei klubo lėšų pervedimo užsienio įmonėms fakto, tačiau teigia, kad paramos lėšos buvo panaudotos klubo reikmėms tenkinti, perkant automobilių detales, apmokant už remontą, rengiantis dalyvavimui varžybose, taip pat ir užsienio valstybėse, ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokie M. U. teiginiai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtų pavedimų atlikimo metu automobilių klubas „A. I .S.“ būtų vykdęs kokią nors veiklą. Nėra pagrindo abejoti byloje pateikta Specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktų klubo dokumentų duomenis nenustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., automobilių klubas „A. I .S.“ būtų vykdęs ūkinę veiklą, pajamų iš ūkinės veiklos taip pat neapskaityta.

9120.

92M. U. teiginių, kad inkriminuojamu laikotarpiu klubas vykdė veiklą ir gautos paramos lėšos buvo panaudotos klubo reikmėms nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas vertino ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų Š. V., A. A., A. D., E. G., L. Š. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad inkriminuojamu laikotarpiu klubas „A. I .S.“ turėjo sportinių automobilių ar kartingų, kuriais būtų važiuojama varžybose, atliekama jų priežiūra. Iš liudytojų A. A., E. G., A. D. parodymų matyti, kad nors varžybose dalyvavo ir licencijas gavo per „A. I .S.“, tačiau važiavo savo transporto priemonėmis. Iš L. Š. parodymų matyti, kad nors jam yra tekę dalyvauti varžybose su „A. I .S.“, tačiau neaišku, kelintais metais ir kam priklausančiu automobiliu, taip pat šis liudytojas parodė, kad užsienio valstybėse vykusiose varžybose nėra dalyvavęs. Nors liudytojas Š. V. parodė, kad klubo vardu dalyvavo užsienio valstybėse rengtose varžybose, tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamame nuosprendyje, šių parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys buhalteriniai klubo dokumentai. Kad nurodytu laikotarpiu klubas vykdė veiklą ir gautą paramą naudojo klubo reikmėms paneigia ir byloje pateikti Lietuvos automobilių sporto federacijos atsakymai pagal paklausimus. Be to iš byloje esančio Lietuvos automobilių sporto federacijos 2017 m. spalio 6 d. rašto matyti, kad automobilių klubas „A. I .S.” šios federacijos nariu buvo tik 2010 – 2013 metais, o 2014 – 2017 metų laikotarpiu klubas nebuvo šios federacijos nariu ir jokių paslaugų iš jos nepirko ir federacijos organizuojamuose renginiuose nedalyvavo (t. 4, b. l. 25). Lietuvos automobilių sporto federacijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštu nustatyta, kad nėra duomenų, jog M. U. (U.) kaip fiziniam asmeniui 2011 – 2017 metais būtų išduota kokia nors Lietuvos automobilių sporto federacijos licencija (t. 4, b. l. 37). Taip pat iš Lietuvos motociklų sporto federacijos 2018 m. gruodžio 20 d. rašto matyti, kad federacija neturi duomenų apie 2011 – 2017 metų laikotarpiu M. U. (U.) dalyvavimą motociklų sporto varžybose bei duomenų apie jo turimą nacionalinę licenciją (t. 5, b. l. 112). Šios aplinkybės sutampa ir su byloje esančiais duomenimis apie klubo turėtus sportinius automobilius tik 2011, 2012, 2013 metais (t. 1, b. l. 51–52, 62). Byloje pateikti straipsniai iš žiniasklaidos priemonių apie M. U. keliones motociklu Azijoje ir tam išleistus 2 500 Eur iš rėmėjų gautos paramos taip pat nepatvirtina M. U. tvirtinimų, kad visos paramos lėšos buvo panaudotos automobilių sporto klubo reikmėms. Taigi bylos įrodymai nepatvirtina, jog byloje tiriamu laikotarpiu klubas „A. I. S.“ gavo automobilių sportui reikalingų prekių ir/ar paslaugų už nurašytos kaip panaudotos paramos sumą bei užsienio įmonėms pervestas sumas. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų M. U. paaiškinimus, kad prekės ir paslaugos buvo realiai suteiktos ir lėšos užsienio kompanijoms buvo pervestos teisėtu pagrindu. Taip pat nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad iš įmonės sąskaitos išimtos didelės sumos grynųjų pinigų, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašų (t. 1, b. l. 58–95), buvo panaudotos klubo reikmėms.

9321.

94Kaip matyti iš apelianto pozicijos, vienas iš pagrindinių gynybos argumentų yra tai, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės, kurioms buvo pervestos asociacijos piniginės lėšos, realiai jokios veiklos nevykdė, todėl klubas jokių paslaugų ir prekių faktiškai negavo. Skunde nurodomi byloje esantys duomenys apie bendroves „T“, „T. INC“, „S. B. LTD“, „A. A. LTD“, t. y. jų steigėjai, adresai, atlikti pavedimai, apeliantų teigimu, patvirtina, kad klubo pinigines lėšas gavusios įmonės yra teisėtai įsteigti ir veikiantys ūkio subjektai. Iš byloje gautos informacijos iš kompetentingų užsienio valstybių (JAV ir Kipro) institucijų apie šias bendroves matyti, kad visos jos siejamos su įtartina veikla, įtartinais pinigų šaltiniais, įtartinomis finansinėmis operacijomis, galimu pinigų plovimu, tikrąjį veiklos pobūdį viršijančiais sandoriais, neaiškiais mokėjimais grynaisiais pinigais, neatitinkančiais kliento profilio, nebuvimu aiškių įrodymų, pagrindžiančių kliento sandorių dėl transporto priemonių eksporto į Lietuvos Respubliką, taip pat mokėjimo pavedimais didelės rizikos šalyse (pvz., Seišelių salose) esančioms bendrovėms (t. 3, b. l. 131, 134, 136, 138, 144, 150). Taigi, byloje esantys ir gynybos akcentuojami duomenys apie įmones, į kurių sąskaitas buvo atlikti pavedimai iš „A. I.S.“, nepatvirtina, kad jos vykdė realią teisėtą ūkinę veiklą, susijusią su sportinių automobilių detalėmis ir/ar servisu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad užsienio institucijų teiktų dokumentų vertimuose nurodyta, kad duomenys teikiami apie bendrovę „Transpedica INC“ ir byloje nėra duomenų, kad klubas būtų turėjęs finansinių santykių su šia bendrove. Tačiau iš byloje esančių dokumentų ir jų vertimų matyti, kad pateikta informacija yra būtent apie bendrovę „T“, o vertime padarytos tik techninės rašymo apsirikimo klaidos, juo labiau, kad tame pačiame vertime vartojamas ir teisingas įmonės pavadinimas (t. 3, b. l. 135–136).

9522.

96Byloje esančios mokėjimų platformos „Paysera“ pateikta informacija apie „B. E. LTD“ rodo, kad ši įmonė, gavusi mokėjimus iš „A. I. S.“ sąskaitos, atliko mokėjimus Kipre registruotai bendrovei „K. T. L.“, o pastaroji atliko pavedimą į bendrovės „S. T.“ sąskaitą (t. 3, b. l. 168, t. 4, b. l. 15). Bylos duomenimis, bendrovės „B. E. LTD“ sąskaitą valdyti ir naudoti turėjo teisę V. P., bendrovės „K. T. L.“ – K. S., o bendrovės „S. T.“ – G. B. (t. 3, b. l. 179, t. 4, b. l. 15). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. P. parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnis), jis įmonę savo vardu atidarė sutiktų pažįstamų Latvijos Respublikos piliečių prašymu, su kuriais vyko į banką atidaryti įmonės „B. E. LTD“ sąskaitą ir kuriems atidavė visus sąskaitos valdymo įrenginius. Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad jis pasirašė jam pateikiamus įmonės vardu išrašytus dokumentus, tačiau pats jokios veiklos įmonės vardu nevykdė, jokių pavedimų nedarė ir nieko apie „B. E. LTD“ paaiškinti negali (t. 4, b. l. 2–5). Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo metu asmens duotų parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014, Nr. 2K-276-976/2015). Taip pat iš teisiamajame posėdyje apklausto G. B. parodymų matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo atidaryta sąskaita bendrovės „S. T.“ vardu. G. B. paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo pasiūlė už atlygį (100 Eur) atidaryti banko sąskaitą Latvijos Respublikoje, visus sąskaitos valdymo įrenginius taip pat pasiėmė šis asmuo, nežino kokios įmonės vardu buvo atidaryta banko sąskaita. Liudytojas taip pat patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad po sąskaitos atidarymo praėjus keliems mėnesiams, jam paskambino tas pats asmuo ir vėl už atlygį kartu su juo vyko į Latvijos Respubliką, kur į banko sąskaitą buvo įnešta 10 000 Eur suma (t. 4, b. 1. 21–22).

9723.

98Atsižvelgiant į aptartas byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme buvo nepakankamai ištirtos aplinkybės, susijusios su įmonių, kurioms buvo pervesti klubo „A. I. S.“ pinigai, įsteigimu ir veiklos vykdymu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo tiriama įmonių „T. G. & co“, „S. B. SP“ veikla, tačiau, net ir nustačius aplinkybes, kad šios ar prieš tai aptartos įmonės vykdė realią veiklą, tai savaime nepatvirtintų, kad klubas „A. I. S.“ gavo iš jų konkrečias prekes ir/ar paslaugas, kurias panaudojo būtent klubo reikmėms, nesant tai pagrindžiančių dokumentų. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tretiesiems asmenims nepagrįstai pervestų sumų darytos iš esmės remiantis tik specialistės paaiškinimais. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų G. B., V. P. parodymai, pagal paklausimą dėl užsienio įmonių gauta informacija, „Paysera“ pateikti duomenys, leidžia manyti, kad įmonės, kurioms buvo pervestos klubo piniginės lėšos, realiai jokios veiklos nevykdė, todėl iš jų automobilių sporto klubas jokių paslaugų ir prekių faktiškai negavo. Klubo apskaityti prekių ir/ar paslaugų dokumentai savaime nepatvirtina, kad dokumentuose nurodytos prekės/paslaugos buvo realiai gautos ir panaudotos konkrečiai klubo veikoje, neužfiksavus to atitinkamais dokumentais. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto iššvaistymą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BPK 184 straipsnį kaip turto iššvaistymą, visų pirma turi būti vertinami duomenys apie tai, ar įmonės pinigai buvo panaudoti įmonės, šiuo atveju – klubo „A. I. S.“ reikmėms, o ne pats tokių pinigų panaudojimo neteisėtumas, šiuo atveju pasireiškiantis ne tik tuo, kad pinigų panaudojimas pilnai neparodytas apskaitos dokumentuose, bet ir, kad pinigai buvo pervesti su įtartina veikla siejamoms užsienio įmonėms. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 184 straipsnio atitinkamą dalį nebūtina nustatyti buvus išankstinį susitarimą su įmonėmis, kurioms buvo pervesti asociacijos pinigai, dėl asociacijos turto perleidimo, kadangi šioje byloje bendrininkavimo klausimas nesprendžiamas.

9924.

100Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.). BK 184 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis, o nustatoma konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Byloje nustatyta, kad iš klubo „A. I. S.“ banko sąskaitos mokėjimo pavedimais į užsienio kompanijų sąskaitas buvo pervestos sumos pinigų, (iš viso 188 504,24 Eur), kurie buvo panaudoti nenustatytais tikslais ir reikmėms, o byloje nėra duomenų, kad jie būtų buvę panaudoti klubo „A. I.S.“ reikmėms. Visa tai patvirtina, kad padaryta turtinė žala klubui „A. I. S.“ buvo reali, nes iššvaistyta didelės vertės automobilių sportui skirta parama. Kaip matyti iš klubo prašymų dėl paramos automobilių sportui, juose buvo pasižadama gautas lėšas panaudoti veiklos sritims, numatytoms klubo įstatuose, t. y. automobilių sportui skatinti ir vykdyti (t. 4, b. l. 85, 100, 132). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ištirti ir įvertinti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog M. U. jo žinioje buvusias klubo „A. I. S.“ pinigines lėšas panaudojo klubo reikmėms (interesams), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginės lėšos buvo iššvaistytos. M. U. tvirtinimai, kad buhalterinės apskaitos dokumentais nepatvirtinti piniginių lėšų pervedimai užsienio bendrovėms atitinka realius ūkinius įvykius – paneigti bylos įrodymų visuma. Taigi M. U. veiksmai, atlikti su jam patikėtomis klubo gautomis paramos lėšomis, buvo žalingi klubo interesams ir atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį sudėties požymius. Kadangi M. U. iššvaistyta klubo lėšų suma viršija 250 MGL dydžio sumą, M. U. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

10125.

102Dėl turto iššvaistymo kaltininko veikoje be objektyviųjų požymių taip pat turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, t. y. asmens kaltė – jo psichinis santykis su BK 184 straipsnyje nurodytais objektyviaisiais požymiais. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-615/2006 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog nėra jokių paramos nurašymą pagrindžiančių dokumentų, pavedimų užsienio įmonėms laikotarpiu klubas jokios veiklos nevykdė, į apskaitą buvo įtrauktos prekės ir paslaugos, kurių realaus gavimo nepatvirtina jokie dokumentai, rodo, kad M. U. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą klubui priklausantį turtą, numatė, jog klubas šio turto neteks, ir to norėjo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. U. už savo veiksmus turėtų atsakyti civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Bylos įrodymais M. U. veiksmuose nustatyti visi BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nustatyta, kad M. U. klubo gautus pinigus be jokio teisėto pagrindo pervedė užsienio įmonėms, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis turėtų atsakyti tik civilinio proceso tvarka

103Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo

10426.

105Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais nuteistojo M. U. veiksmus kvalifikuojant ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, teismų praktikoje tai pripažįstama nusikalstamai aplaidžiu teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, Nr. 2K-69-895/2018, Nr. 2K-133-697/2019).

10627.

107Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynybos pozicija šioje dalyje grindžiama tuo, kad M. U., kaip klubo vadovas, buvo sudaręs klubo vardu sutartį su buhalterinės apskaitos asociacija „O“, todėl byloje negalima daryti išvados, kad jis nesiėmė jokių veiksmų organizuojant asociacijos buhalterinę apskaitą. Nors automobilių klubo „A. I .S.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį nuo 2011 metų vasario l d. iki 2016 metų birželio 16 d. tvarkė asociacija „O“, būtent M. U., kaip klubo vadovas, buvo atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą vykdžiusiai asociacijai „O“, kuri privalėjo juos teisingai apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Gynybos argumentas, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako apskaitos tvarkytojas, o M. U. nežinojo, kokius dokumentus turi pateikti, nereiškia, jog jis nėra atsakingas už tinkamą apskaitą.

10828.

109Pagal teismų praktiką, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019). Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje duotų asociacijos „O“ atstovės, vedusios klubo buhalterinę apskaitą, N. P. parodymų, ji pačiame klube nedirbo, klubo kasoje esančiais pinigais nedisponavo, priėjimų prie klubo banko sąskaitos taip pat neturėjo, M. U. laiku nepristatydavo dokumentų, pasirodydavo labai retai, todėl jos atstovaujama įmonė negalėjo tvarkingai atlikti buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buhalterinės apskaitos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, iki to laiko pakankamai ilgai bandyta bendradarbiauti su klientu, reikalaujant laikytis sutarties įsipareigojimų. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad asociacija dėjo pastangos, kreipėsi į M. U. kaip klubo vadovą, prašė pateikti visus buhalterinei apskaitai vesti reikalingus dokumentus, tačiau M. U. į šiuos prašymus atsakingai nereaguodavo.

11029.

111M. U., būdamas klubo vadovu ir kasininku, buvo atsakingas už tinkamą asociacijos „A. I. S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tinkamą klubo įsigytų, perleistų ir pan. prekių dokumentų įforminimą bei išsaugojimą ir tokių dokumentų pateikimą asociacijos buhalteriją tvarkančiam asmeniui. Tai buvo numatyta ir sutartyje su asociacija „O“, kurioje buvo numatyta, kad „O“ prašymu reikalinga informacija turi būti pateikta per galimai trumpiausią laiką, o jei tai nepadaroma, buhalterinę apskaitą vedanti kompanija turi teisę nutraukti sutartį (t. 2, b. l. 80–81). Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent tai ir įvyko – 2017 m. birželio 17 d. (t. y., dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios) sutartis buvo vienašališkai nutraukta asociacijos „O“ iniciatyva dėl sutarties sąlygų nevykdymo (klubui grubiai pažeidus atskirus sutarties punktus, kuriuose numatyti minėti įpareigojimai) (t. 2, b. l. 82). Taigi M. U. yra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

11230.

113M. U. nors ir organizavo apskaitos vedimą per specialųjį subjektą, tačiau šią pareigą atliko nekokybiškai, nes neužtikrino apskaitos duomenų tikrumo bei operacijų teisėtumo, t. y. tinkamo apskaitos vedimo, kadangi būdamas klubo vadovu ir kasininku nepateikė reikiamų dokumentų finansinėms – ūkinėms operacijoms pagrįsti, o apskaitą vedusi asociacija tvarkė arba apskaitė tik tai, ką jai pateikdavo vadovas M. U.. Vadinasi M. U. netinkamai atliko savo kaip vadovo ir kasininko pareigas, nes nenustatė buhalterinės apskaitos politikos, aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą apskaitą ir to pasekoje buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, dėl ko negalima nustatyti automobilių klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11431.

115Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad sulyginus byloje pateiktą nepriklausomos UAB „TAX LAW GROUP“ auditorės konsultacinę specialisto išvadą su 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-21-1664 dėl tų pačių klausimų, matyti, kad jos skirtingos. Kaip matyti iš byloje esančios nepriklausomos konsultacinės išvados ir ją pateikusios Alvyros Blau paaiškinimų teisiamajame posėdyje, pagrindinis konstatuojamas dalykas yra tai, kad klubo apskaitoje buvo taikomi ne tie metodai, kad ne pelno siekiančios organizacijos apskaita turi būti vedama visai kitokia tvarka, kurią taikant turėtų būti pateikiami kitokie skaičiavimai. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 04/11-2-21-1664 ir ją pateikusios specialistės paaiškinimų taip pat matyti, kad konstatuota, jog automobilių klubas „A. I .S.” netinkamai vedė gaunamos paramos apskaitą. Vis tik ši aplinkybė nepaneigia to, kas konstatuota abejose išvadose, kad nėra pateikta didžiosios dalies klubo lėšų apskaitos dokumentų. Esant tokiai situacijai, kaip nurodyta ir nepriklausomoje konsultacinėje išvadoje, iš „A. I .S.“ buhalterinės apskaitos duomenų nustatyti klubo turtą, įsipareigojimus, pelną ar nuostolius nėra galimybės (t. 6, b. l. 6–31).

11632.

117Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors 2019 m. balandžio 30 d. konsultacinėje išvadoje iš esmės daugiausiai pasisakoma dėl nepanaudoto paramos likučio 2014 m. sausio 1 d., teigiama, kad įrašai buhalterinėje apskaitoje padaryti klaidingai, t. y. vadovaujantis ne paramos gavėjo apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau tokie konsultacinės išvados teiginiai nepaneigia specialisto išvados. Be to, matyti, kad konsultacinėje išvadoje buvo skaičiuojamas tik nepanaudoto paramos likučio dydis, nepasisakant dėl jo pagrįstumo apskaitos dokumentais. Taip pat, apeliaciniame skunde nurodomoje konsultacinėje išvadoje pasisakoma dėl laikotarpiu 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. klubo „A. I .S.” disponuoto piniginių lėšų dydžio, tačiau nepasisakoma dėl jų išleidimo pagrįstumo buhalteriniais dokumentais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, specialisto išvados nepaneigia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti duomenys (kuria rėmėsi konsultacinę išvadą pateikusi specialistė), kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodomi preliminarūs patikrinimo duomenys, nevertinant visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tuo tarpu iš specialistės A. Barzdaitienės paaiškinimų matyti, kad specialisto išvadą ji pateikė pagal tyrimui pateiktų klubo dokumentų duomenis, o byloje esančiomis Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymomis nesirėmė.

11833.

119Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti klubo, kaip ne pelno siekiančios organizacijos, buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi neginčijamai nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikta didžioji dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors M. U. tvirtino, kad jis buhalterinę apskaitą vedusiai N. P. pateikdavo visus jos prašomus dokumentus, tačiau iš jo paties parodymų matyti, jog jis negalėjo nurodyti, kokie dokumentai turėjo būti surašomi ir pateikiami apskaitą tvarkančiai įstaigai, taip pat nėra ir jokių dokumentų, patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą N. P.. Taigi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. U., nors ir organizavo apskaitos vedimą per specialųjį subjektą, tačiau šią pareigą atliko netinkamai, nes neužtikrino apskaitos duomenų tikrumo bei operacijų teisėtumo, t. y. tinkamo apskaitos vedimo. Būdamas klubo vadovu ir kasininku M. U. ne tik nepateikė visų iš klubo banko sąskaitos pervestas sumas patvirtinančių dokumentų, bet ir iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar įsigijimo dokumentuose nurodytos prekės ir paslaugos buvo realiai gautos, ar tik buvo apskaityti įsigijimo dokumentai, taip pat nepateikė automobilių klubo „A. I .S.” inventorizacijos dokumentų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl M. U. veiksmų kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti automobilių klubo „A. I. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12034.

121Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nors ir aplaidžiai, bet vis tik M. U. teikdavo tam tikrus dokumentus klubo buhalterinę apskaitą vykdžiusiai asociacijai „O“. Tai leidžia daryti išvadą, kad M. U. suprato, jog klubo buhalterinė apskaita, nepaisant paramos gavėjo statuso, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad M. U. yra atsakingas už tai, kad „A. I. S.“ apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir kad ši nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, yra pagrįstos. Esant išdėstytoms aplinkybėms M. U. veika pagrįstai pripažinta kaip atitinkanti BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą.

122Dėl bausmės

12335.

124Nuteistasis M. U. nesutinka su paskirta bausme, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingumo principu sprendžiant dėl bausmės paskyrimo M. U.. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo paskiriant M. U. švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Vis tik nagrinėjamoje byloje, apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas ir sąlygos taikyti M. U. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiu būdu bus ne tik tinkamai individualizuota bausmė nuteistajam, bet ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

12536.

126Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

12737.

128BK 75 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju taikytina 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018).

12938.

130Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. M. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 184 straipsnio 2 dalis) yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 223 straipsnio 1 dalis) – neatsargus nusikaltimas. Bylos duomenimis M. U. 2000 – 2014 metų laikotarpiu buvo penkis kartus teistas už: kyšininkavimą, vagystę, melagingą pranešimą apie nusikaltimą, viešosios tvarkos pažeidimą, papirkimą (t. 5, b. l. 84–88,), taip pat M. U. daug kartų buvo baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 5, b. l. 71– 3,), byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja M. U., tačiau nei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, nei skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina M. U. izoliuoti nuo visuomenės. Vertinant paskutinių M. U. padarytų veikų pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai vienas iš jo padarytų nusikaltimų priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai ir nors M. U. įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta didelė turtinė žala automobilių sporto klubui „A. I. S.“, tačiau byloje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų nėra, civiliniai ieškiniai nepareikšti.

13139.

132Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. U. pripažino kaltu ir nuteisė dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos 2014 – 2017 metų laikotarpiu, viena iš nusikalstamų veikų yra priskiriama sunkių nusikaltimų, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai, subendrinta bausmė paskirta – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadinasi, formalias sąlygas taikyti M. U. bausmės vykdymo atidėjimą bylos aplinkybės atitinka. Kita vertus, teismui sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo svarbu įvertinti, ar nuteistasis atitinka ir įstatymo keliamą sąlygą, t. y., kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo M. U., įvertino aplinkybę, kad praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip išskirtinė ir pakartotinai sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Priimdamas pakartotinį procesinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad asmuo anksčiau teistas, negali būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 56/2014).

13340.

134Bylos duomenimis, bausmės vykdymo institutas teismo nuosprendžiais M. U. buvo taikytas 2000 m. ir 2003 m., t. y. prieš septyniolika metų iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo. Per paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpius M. U. nenusikalto, vėlesniais teismų nuosprendžiais buvo baudžiamas tik švelniausiomis sankcijose numatytomis bausmėmis – baudomis. Šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad pakartotinis šio instituto taikymas būtų savaime negalimas ar netikslingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. U. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13541.

136Teisėjų kolegijos vertinimu, ekonominis M. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas ekonominio pobūdžio nusikaltimas baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų teisinga ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir M. U. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus tinkamai individualizuota bausmė ir pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į M. U. socialinius ryšius (sukurtą šeimą, gimusį kūdikį), nusikalstamos veikos pobūdį, mano, kad net ir minimalios BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų per griežta bausmė. Esant išdėstytoms aplinkybėms Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis dėl M. U. paskirtos bausmės keičiama (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

137Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

138Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

139Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. U. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių bausmę atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų (globos ir rūpybos įstaigose), nustatant 1 (vienerių) metų terminą jų atlikimui, ir įpareigojimą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL (941 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 3 (tris) mėnesius.

140Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 1)... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio... 4. 2)... 5. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 2 punktu, bausmės... 7. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. U. sulaikymo pagal... 8. M. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 12. 1.... 13. M. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už... 14. 2.... 15. Taip pat, M. U. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir... 16. II.... 17. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 18. 3.... 19. Nuteistasis M. U. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 20. 3.1.... 21. Apeliantai nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama... 22. 3.2.... 23. Nepagrįsta teismo nuosprendžio 21 puslapio 2 pastraipoje padaryta išvada,... 24. 3.3.... 25. Kaltinamojo M. U. poziciją, kad klubas turėjo išlaidų vykstant ir derantis... 26. 3.4.... 27. Dėl kitoms bendrovėms pervestų sumų teismas rėmėsi 2018 m. vasario 9 d.... 28. 3.5.... 29. 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvadoje pateikta ir teismo perrašyta... 30. 3.6.... 31. Apeliantai atkreipia dėmesį į teismo nuosprendžio pastraipą dėl liudytojo... 32. 3.7.... 33. Teismo išvados dėl tretiesiems asmenims nepagrįstai pervestų sumų yra... 34. 3.8.... 35. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje... 36. 3.9.... 37. Apeliantai nesutinka su M. U. nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir... 38. 3.10.... 39. Pažymima, kad 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės išvadoje nurodyti klubo... 40. 3.11.... 41. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. vasario 9 d. FNTT specialistės... 42. 3.12.... 43. Teismas neįvertino kad kaltinamasis, kaip asociacijos vadovas, įvykdė... 44. 3.13.... 45. Anot apeliantų, pastarąją išvadą patvirtina aplinkybė, kad buhalterinės... 46. 3.14.... 47. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal buhalterinės apskaitos... 48. 3.15.... 49. Apeliantai prašo įvertinti, ar teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė dėl... 50. 3.16.... 51. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog... 52. 3.17.... 53. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino... 54. 3.18.... 55. Pažymima, kad teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui... 56. 4.... 57. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 58. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 59. Nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 60. 5.... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį,... 62. Dėl didelės vertės turto iššvaistymo... 63. 6.... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. ir jo gynėjas tvirtina, kad M. U. jam... 65. 7.... 66. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes... 67. 8.... 68. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas,... 69. 9.... 70. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad M. U. buvo automobilių klubo „A. I. S.”... 71. 10.... 72. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje... 73. 11.... 74. Turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos... 75. 12.... 76. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, M. U. buvo pripažintas kaltu dėl... 77. 13.... 78. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. U. neatliko... 79. 14.... 80. Apeliaciniame skunde abejojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 81. 15.... 82. Kaip matyti iš specialisto išvados duomenų, 2014 m. sausio 1 d. automobilių... 83. 16.... 84. Pirmosios instancijos teismas įvertino gynybos abejones dėl specialisto... 85. 17.... 86. Remdamasi 2014 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintomis „Pelno... 87. 18.... 88. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti... 89. 19.... 90. M. U. neneigia bylos įrodymais nustatyto 2014 m. sausio 1 d. turėtos paramos... 91. 20.... 92. M. U. teiginių, kad inkriminuojamu laikotarpiu klubas vykdė veiklą ir gautos... 93. 21.... 94. Kaip matyti iš apelianto pozicijos, vienas iš pagrindinių gynybos argumentų... 95. 22.... 96. Byloje esančios mokėjimų platformos „Paysera“ pateikta informacija apie... 97. 23.... 98. Atsižvelgiant į aptartas byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip... 99. 24.... 100. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis... 101. 25.... 102. Dėl turto iššvaistymo kaltininko veikoje be objektyviųjų požymių taip... 103. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo... 104. 26.... 105. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir... 106. 27.... 107. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynybos pozicija šioje dalyje... 108. 28.... 109. Pagal teismų praktiką, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą... 110. 29.... 111. M. U., būdamas klubo vadovu ir kasininku, buvo atsakingas už tinkamą... 112. 30.... 113. M. U. nors ir organizavo apskaitos vedimą per specialųjį subjektą, tačiau... 114. 31.... 115. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo,... 116. 32.... 117. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors 2019 m. balandžio 30... 118. 33.... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti klubo, kaip ne pelno siekiančios... 120. 34.... 121. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nors ir aplaidžiai, bet vis... 122. Dėl bausmės... 123. 35.... 124. Nuteistasis M. U. nesutinka su paskirta bausme, apeliaciniame skunde teigiama,... 125. 36.... 126. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu... 127. 37.... 128. BK 75 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju taikytina 2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 129. 38.... 130. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje,... 131. 39.... 132. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. U.... 133. 40.... 134. Bylos duomenimis, bausmės vykdymo institutas teismo nuosprendžiais M. U. buvo... 135. 41.... 136. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekonominis M. U. padarytos nusikalstamos veikos... 137. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 138. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.... 139. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2... 140. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....