Byla 2K-98-1073/2019
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio.

3Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 265 straipsnio 1 dalį – areštu penkiasdešimčiai parų.

4Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas taikyto suėmimo laikas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas.

6Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad V. P. nuo 2016 m. vasaros, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė buto, esančio ( - ) pagalbinėse patalpose (balkone) 408,57 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 proc.

7V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir V. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10I. Bylos esmė

111. V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. vasaros, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė savo gyvenamojoje patalpoje, bute, esančiame ( - ), 202,186 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,7 proc. iki 16,4 proc., ir naudojamame garaže Nr. 80, korpusas Nr. 5, esančiame ( - ), labai didelį kiekį – 3950,58 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,21 proc. iki 2,82 proc., kol 2017 m. liepos 31 d. 12.30 val. kratos metu garaže ir 14.10 val. bute šį labai didelį kiekį – iš viso 4152,766 g kanapių surado ir paėmė policijos pareigūnai.

122. V. P. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ( - ), krūmynų viduje paruoštuose žemės plotuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 7455,66 g kanapių augalų, kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,5 proc. iki 2,9 proc., kol 2017 m. liepos 31 d. apie 14.05 val. ( - ) ir 15.05 val. ( - ), vietovių apžiūros metu didelį kiekį kanapių augalų surado ir paėmė policijos pareigūnai.

13II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

143. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams. Teismas sprendė, kad paskyrus tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas nurodė, kad V. P. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, yra pavojinga, žalojanti visuomenę, tačiau, vertinant padarytos veikos pavojingumą ir lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – narkotinių medžiagų rūšį, kiekį, kitas aplinkybes. Kanapės yra augalinės kilmės medžiaga, priskiriama prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip heroinas, kokainas ir pan. Kanapių kiekis nėra išskirtinai didelis, priešingai – žymiai neviršija minimalios labai didelio kiekio ribos. Šios aplinkybės rodo mažesnį V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginti su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu. Išdėstytas aplinkybes įvertinęs su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – V. P. teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, mažametę dukrą, rūpinasi sergančia motina, teismas padarė išvadą, jog nuteistojo izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam terminui itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius ir tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikta bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

15III. Kasacinio skundo argumentai

164. Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais skundžiamame 2018 m. spalio 5 d. nuosprendyje (kuriais pašalinta dalis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių). Kasatorė nurodo:

175. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neteisingai įvertino visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, nepagrįstai vienomis aplinkybėmis vadovavosi, o į kitas neatsižvelgė. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo bei paskyrė neteisingą, neproporcingai švelnią bausmę. Nesant pagrindo ir išimtinių aplinkybių, nepagrįstai padaręs išvadą dėl nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

186. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

197. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nepažeidė, todėl keisti teismo nuosprendžio nebuvo pagrindo. Teismas vertino galimybę taikyti V. P. BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet nenustatė pagrindo skirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę, konstatavo, kad įstatyme nustatyta bausmė atitinka V. P. padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Tai, kad V. P. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, turi mažametę dukterį, teismų praktikoje nepripažįstama išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir nesant pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje ar BK 62 straipsnyje, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis) paskyrė V. P. pagal sankcijos ribas nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. teisiamas pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, turi mažamečių vaikų, kuriuos privalo padėti išlaikyti, dalyvauti juos auklėjant, todėl jam už veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą bausmę.

208. Gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes būtent straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013). Šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą: byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, kurias nurodė apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, yra daugiau tipinės negu išimtinės, nes teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai už labai sunkių nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme nuteisiami pirmą kartą teisiami asmenys, jauno amžiaus, turintys mažamečius vaikus, nesant jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes netaikydamas V. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Į skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį – paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę.

219. Apeliacinės instancijos teismas įvertino V. P. asmenybę apibūdinančius objektyvius duomenis – šeimos statusą, teistumą, administracinį baustumą, tačiau nevertino jo vaidmens, atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, nusikaltimo motyvų. V. P. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo aktyvus, gerai suplanuotas, V. P. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis turėjo kanapių auginimo, jų priežiūros ir ruošimo patirtį, kanapėms auginti, prižiūrėti reikalingas medžiagas, taip pat fasavimo medžiagas, įrankius; visa tai rodo, kad V. P. veikė suplanuotai, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų mastą. Kratos metu V. P. naudojamame garaže rastos išdžiovintų kanapių augalų antžeminės dalys, priemonės, galimai skirtos kanapėms auginti, prižiūrėti, džiovinti, kratos metu V. P. gyvenamojoje patalpoje rastos kanapių dalys, medžiaga, paruošta rūkyti, daugybė polietileninių užspaudžiamų maišelių, svarstyklės, kiti daiktai, ant kurių rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad V. P. kanapes augino ne pirmi metai, gerai išmanė kanapių auginimo, priežiūros, džiovinimo technologiją, žinojo, kaip iš augalo (kanapės) išgauti medžiagas, tinkamas svaigintis, šias medžiagas smulkino, fasavo po kelis gramus ir jas platino kitiems asmenims. Be to, nustatyta, kad V. P. veikė savanaudiškais motyvais, siekė naudos iš įstatymu uždraustos veiklos, t. y. turėjo tikslą užaugintas kanapes platinti ir jas platino. Nors V. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nustatytos faktinės aplinkybės dėl narkotinių medžiagų platinimo fakto rodo didesnį V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę, į tai neatsižvelgė.

2210. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalino dalį įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių (dėl šios dalies nuosprendis neskundžiamas), tačiau kaltinimo apimtis pasikeitė nežymiai tiek dėl narkotinių medžiagų kiekio (bendras narkotinių medžiagų kiekis yra 4152,766 g), tiek dėl atliktų nusikalstamų veiksmų (nusikalstamų veiksmų apimtis nepakito), todėl reikšmingos įtakos sprendžiant bausmės dydžio pagrįstumo klausimą turėti neturėjo. Šios aplinkybės, motyvuodamas bausmės dydį ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, apeliacinės instancijos teismas neakcentavo. Teismas neteisingai įvertino V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes atsižvelgė tik į tipines jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nevertino jo vaidmens, atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, motyvų. Kaip pagrindines aplinkybes, kurios rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas nurodė narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį.

2311. Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, nurodoma, kad dažniausiai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, išlieka kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios medžiagos (72 punktas). Kanapių paplitimas Lietuvoje, jų prieinamumas, pasiūlos didinimas yra grėsmingas reiškinys, skatinantis vartoti lengvąsias narkotines medžiagas, kurios sukelia priklausomybę. Tendencija pereiti nuo lengvųjų narkotikų prie sunkesnių, sukeliančių dar didesnę priklausomybę, sunkesnes pasekmes sveikatai, yra moksliškai pagrįsta, todėl Lietuvoje yra taikomas visiškos netolerancijos principas (angl. zero tolerance) disponavimui narkotinėmis medžiagomis, neišskiriant jų rūšies: disponavimas bet kokiomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktomis medžiagomis yra draudžiamas (išskyrus medžiagas, kuriomis disponuoti leidžiama medicinos tikslais). Mažesnis kanapių pavojingumas sveikatai pagrįstai galėtų būti vertinamas individualizuojant vartotojų baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju V. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, ši veika kėlė pavojų didelio asmenų rato (vartotojų) gyvybei ir sveikatai, sukelti ir galėję kilti padariniai, pavojingumas žmonių gyvybei ir sveikatai kiekvienu atveju yra skirtingi, todėl narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, dėl kurios nuteistas V. P., vertinti kaip mažesnio pavojingumo.

2412. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendras narkotinių medžiagų kiekis (4152,766 g) žymiai neviršija minimalios labai didelio kiekio ribos. Prokurorės manymu, bendras šių medžiagų kiekis šiuo atveju yra žymiai didesnis, nei nustatyta minimali 2500 g labai didelio kanapių (antžeminių dalių) kiekio riba (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos).

2513. Tai, kad įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, suponuoja išvadą, jog šis nusikaltimas yra pavojingas, todėl yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad atgrasymas nuo tokių nusikaltimų darymo yra veiksmingiausias būtent atribojant asmenį tam tikram laikui nuo visuomenės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-25-942/2015).

2614. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu, tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2009). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

2715. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Tačiau šiuo atveju svarbi ne tik prevencinė, socialinė bausmės paskirtis, taip pat ne tik nubaudimo funkcija, bet ir galimybės atėmimas ar apribojimas daryti naujus nusikaltimus. Tik bausmė, užtikrinanti skirtingų interesų pusiausvyrą – nuteistojo, visuomenės ir valstybės, gali būti pripažinta teisinga ir atitinkančia bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg švelni, neproporcingai maža, paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebūtų pasiekti.

28IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2916. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės E. Matuizienės kasacinis skundas tenkintinas.

30Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

3117. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).

3218. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

3319. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

3420. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad veika, už kurios padarymą teisiamas V. P., yra labai pavojinga, ji sukelia sunkius padarinius, žaloja visuomenę, ypač jaunimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. V. P. vaidmuo buvo labai aktyvus, jis kanapių auginimu domėjosi jau 2015 metais. Byloje yra duomenų, kad jis platinti narkotines medžiagas perduodavo kitiems asmenims, iš neteisėtos veikos siekė turtinės naudos, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog įstatyme nustatyta bausmė atitinka V. P. padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenį. Šioje byloje išskirtinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, nenustatyta. Tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą ar turi mažametę dukrą, teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis. Todėl, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nesant pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje ar BK 62 straipsnyje, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, turi mažamečių vaikų, kuriuos privalo padėti išlaikyti, dalyvauti juos auklėjant, todėl jam už veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje įtvirtinta bausmė – 10 metų.

3521. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priėmė konstatavęs, kad, vertinant V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, rūšį, kiekį, kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai, tačiau narkotinės medžiagos pagal savo poveikį, sukeliamus padarinius, pavojingumą žmonių gyvybei ir sveikatai nėra vienodos – vienos yra pavojingesnės, kitos kelia mažesnį pavojų. Kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis V. P., yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip heroinas, kokainas ir pan. Narkotinės medžiagos – kanapių, kuriomis neteisėtai disponavo V. P., kiekis nėra išskirtinai didelis, priešingai – kanapių kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistasis, žymiai neviršija minimalios labai didelio kiekio ribos. Išdėstytos aplinkybės rodo mažesnį V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginti su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Išdėstytas aplinkybes įvertinus kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – nuteistasis V. P. teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, mažametę dukterį, rūpinasi sergančia motina, darytina išvada, jog nuteistojo izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam terminui – dešimčiai metų – itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

3622. Išnagrinėjus teismų sprendimus pagal aptartas teismų praktikoje taisykles, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino bylos aplinkybes, t. y. išskirtinę reikšmę suteikė narkotinių medžiagų rūšiai, teigdamas, kad kanapės yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip heroinas, kokainas ir pan. Tačiau sutiktina su prokurorės kasacinio skundo teiginiais, kad tokios teismo išvados prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikai, išdėstytai Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, tiek ir Lietuvoje taikomam visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principui, todėl narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, dėl kurios nuteistas V. P., vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Vertindamas narkotinių medžiagų kiekį, apeliacinės instancijos teismas teigė, kad 4152,766 g medžiagos kiekis „nėra išskirtinai didelis, priešingai – kanapių kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistasis, žymiai neviršija minimalios labai didelio kiekio ribos“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose yra nustatyta, kad minimali labai didelio kanapių (antžeminių dalių) kiekio riba yra 2500 g. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. disponavo beveik du kartus viršijančiu narkotinių medžiagų kiekiu – 4152,766 g. Todėl aptartos aplinkybės negali būti pripažintinos išskirtinėmis ar nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančiomis aplinkybėmis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos duomenis apie nuteistojo ilgalaikį domėjimąsi kanapių auginimu bei jų auginimo aplinkybes, apie jo nedarbą ir neturėjimą legalaus pragyvenimo šaltinio ir kt. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, kad V. P. jaunas amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, mažametės dukters turėjimas teismų praktikoje nepripažįstama išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, ir įvertinusi, kad individualizuodamas bausmę ir parinkdamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aptartas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė minimalią sankcijoje nurodytą bausmę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir V. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams naikintina ir šioje dalyje paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti:

39Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir V. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, ir šioje dalyje palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

40Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas... 4. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1,... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodyta pripažintos... 7. V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą... 10. I. Bylos esmė... 11. 1. V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2016 m.... 12. 2. V. P. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip... 13. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies... 15. III. Kasacinio skundo argumentai... 16. 4. Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. 5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies... 18. 6. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir... 19. 7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, vadovavosi... 20. 8. Gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės... 21. 9. Apeliacinės instancijos teismas įvertino V. P. asmenybę apibūdinančius... 22. 10. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalino dalį įrodyta pripažintos... 23. 11. Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo... 24. 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendras narkotinių... 25. 13. Tai, kad įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje... 26. 14. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę... 27. 15. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė... 28. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 30. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 31. 17. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi... 32. 18. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės,... 33. 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 34. 20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad veika, už... 35. 21. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3... 36. 22. Išnagrinėjus teismų sprendimus pagal aptartas teismų praktikoje... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 39. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,... 40. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...