Byla 1A-85-926/2020

Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam G. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, nukentėjusiajam R. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. (toliau – G. V.) ir E. S. (toliau – E. S.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

3- G. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas – pagal BK 284 straipsnį, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant, skiriant G. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

4- E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas – pagal BK 284 straipsnį, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant, skiriant G. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – nukentėjusiojo R. K. naudai iš G. V. ir E. S. solidariai priteisiant 6000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinės ir 32,33 (trisdešimt du eurus 33 centus) turtinės žalos atlyginimui.

6Nukentėjusiojo R. K. patirtos 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų išlaidos dėl advokato dalyvavimo byloje pripažintos proceso išlaidomis ir jos nukentėjusiojo naudai priteistos lygiomis dalimis iš G. V. ir E. S., R. K. atlyginant lygiomis dalimis po 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus.

7Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš G. V. bei E. S. solidariai priteista 372,57 (trys šimtai septyniasdešimt du eurai ir 57 centai) turtinės žalos atlyginimui.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10G. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – ( - ) namo ( - ) kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais, sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką, dujiniu pistoletu vieną kartą šovė nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

112.

12Be to, G. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., vieną kartą mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką, dujiniu pistoletu vieną kartą šovė nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

133.

14E. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – ( - ) namo ( - ) kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, G. V. tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

154.

16Be to, E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., G. V. vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

175.

18Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

195.1.

20Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prieštaringus nukentėjusiojo parodymus, neįvertino liudytojų M. T. ir J. T. duotuose parodymuose esančių esminių prieštaravimų dėl šūvio laiko. M. T. aiškino, kad garsą, panašų į šūvio, jis išgirdo praėjus 10-20 min. po to kai grįžo namo po konflikto pabaigos. Tuo tarpu J. T. teigė, kad garsą, panašų į šūvio, išgirdo po 1-2 min. jam grįžus namo. Svarbu tai, kad, pasak J. T., tuo metu M. T. dar nebuvo namuose. Apelianto teigimu, vertinamu atveju policija netinkamai atliko savo darbą, ką sakydama savo baigiamąją kalbą pažymėjo ir prokurorė.

215.2.

22Be to, iš bylos duomenų, pasak nuteistojo, nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistieji vertinamu atveju veikė bendrininkų grupėje. Byloje taip ir liko nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Be to, teismas neįvertino ir G. V. santykių su nukentėjusiuoju. Šioje vietoje pažymima, kad jų santykiai yra įtempti, nes R. K. būdamas girtas sudaužė nuteistojo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi R. K. už tokius veiksmus policija griežtai nubaudė, šis ant nuteistojo pyksta.

235.3.

24Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Šiam skundžiamu nuosprendžiu priteista suma yra per didelė, neatitinka teismų praktikos ir bylos nustatytų aplinkybių visumos.

256.

26Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

276.1.

28Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nukentėjusiajam buvo vieną kartą suduota mediniu pagaliu į kairę ranką ir galvą, t. y. vienu smūgiu suduota į dvi vietas. Tokia teismo išvada, pasak E. S., kelia daug abejonių. Juo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai medine lazda į galvos sritį, apie smūgį į ranką neužsimenant. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nuteistojo įsitikinimu, nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis iš tiesų puolė nuteistuosius metaline golfo lazda, tačiau nepataikė. Toks nukentėjusiojo paaiškinimas aiškiai leidžia suprasti, kad jis ne tik kalbėjo pakeltu tonu, kaip kad teigiama skundžiamame nuosprendyje, bet ir švaistėsi metaline golfo lazda, tokiais savo veiksmais išprovokuodamas konfliktą. Teismas nevertino ir skirtingų nukentėjusiojo parydymų, iš kurių nėra aišku, ar nukentėjusysis išėjo nieko rankose neturėdamas, ar išbėgo iš laiptinės su lazda gintis nuo smūgių.

296.2.

30Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. V. ir E. S. veikė bendrininkų grupėje. Kuo remiantis padaryta tokia išvada, neaišku. Byloje nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji bendrininkavimo požymiai. Nuteistojo teigimu, bendrininkavimo nagrinėjamu atveju nebuvo, kadangi nukentėjusysis nuteistuosius užpuolė metaline lazda, o jie tik gynėsi nuo jo puolimo. Po to, E. S. išvažiavo ir nežino, kas vyko toliau. Tik vėliau sužinojo, kad R. K. buvo papurkšta dujų į veidą, bet jis nežino, kas ir kada tai padarė.

316.3.

32Be to, pasak E. S., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir taip padarė baudžiamojo proceso pažeidimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis R. K. pats atliko veiksmus, priešingus teisei. Be to, R. K. matė ginklą, kuriuo buvo sužalotas, tačiau nei vienas iš liudytojų ginklo pas G. V. nepastebėjo. Prokurorė šią aplinkybę įrodinėjo tik remiantis nukentėjusiojo paaiškinimu ir baigiamojoje kalboje pasisakė, jog apgailestauja, kad policija blogai atliko savo darbą ir ne visi įrodymai tinkamai surinkti. Teismas nuteistojo veiksmus pripažino nusikalstamais, darydamas šią išvadą, vadovavosi vien tik prielaida, byloje nesant jokių neginčijamų tai patvirtinančių įrodymų.

336.4.

34Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinę žalą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų, kadangi jokių bendrų veiksmų nebuvo, nuteistieji analizuojamu atveju tik gynėsi. Baigus gintis, E. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dauguma smurtinių veiksmų atliko ne E. S., veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti jam nebūnant įvykio vietoje, todėl tokios didelės neturtinės žalos nukentėjusysis negalėjo patirti dėl E. S. veiksmų. Dėl nuteistojo veiksmų R. K. tikrai nebūtų reikėję gydytis, todėl ligonių kasų ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, pats nukentėjusysis yra nuteistas už analogiškus veiksmus, tačiau tokios informacijos niekas netikrino.

357.

36Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. K. atsiliepimas į nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriame prašoma nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, teigiant, kad nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgdamas ir į kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.

378.

38Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs G. V. ir E. S. apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinto visiškai; Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 284 straipsnį panaikino, šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo, nustačius, kad E. S. ir G. V. veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K.) nutraukė; E. S. ir G. V. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pašalino nuosprendyje inkriminuotą G. V. ir E. S. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); E. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K. panaudojus dujas) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); G. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas panaudojus dujas), perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį, už šios veikos padarymą paskiriant jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. V. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; kardomąsias priemones E. S. ir G. V. panaikino.

399.

40Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apygardos teismas panaikino ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. V. ir E. S. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai priteista 6000 (šeši tūkstančiai) eurų neturtinei ir 32,33 (trisdešimt du eurai, 33 ct) turtinei žalai atlyginti, ją išdėstant taip: iš nuteistojo G. V. priteisiant 32,33 (trisdešimt du eurus 33 centus) turtinės ir 300 (tris šimtus) eurų neturinės žalos nukentėjusiajam R. K.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino ir iš G. V. priteisė 372,57 (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti. Iš G. V. taip pat priteisė 700 (septynis šimtus) eurų nukentėjusiajam R. K. atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4110.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. ir nukentėjusiojo R. K. kasacinius skundus, 2019 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4311.

44Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistieji bei jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė, nesutikdami su nuteistųjų apeliaciniais skundais, prašė juos atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4512.

46Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti nuteistuosius G. V. ir E. S., nukentėjusįjį E. K., liudytojus D. P. (D. P.), S. S.. M. T., J. T. R. A., perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jų parodymus, duotus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant Kauno apygardos teisme pirmąjį kartą.

4713.

48Nuteistasis G. V. parodė, kad 2017 m. vasario 13 d. 20 val. vakare E. S. su šeima jis išlydėjo iš namų. Tą vakarą šventė jo gimtadienį. E. S., nešdamas vaiką ant rankų, užkliudė R. K. automobilį. Suveikė jo signalizacija. R. K. buvo balkone ir jie su E. S. pradėjo ginčytis, „koliotis“ necenzūriniais žodžiais. Po kelių minučių, R. K. išėjo į kiemą su metaline golfo lazda. Tuo metu E. S. jau buvo nuėjęs link savo automobilio, ketindamas važiuoti namo. Išėjęs į kiemą R. K., golfo lazda trenkė jam (G. V.) į galvą ir ranką. Tuo metu kieme buvo ir smūgius galėjo matyti R. A.. Pribėgo E. S.. Jam taip pat buvo suduoti smūgiai. Abu jie bandė atimti lazdą iš R. K.. Šis pradėjo bėgti. Jie jį vijosi ir parvertė ant žemės. Bandė atimti lazdą, sudavė kelis smūgius, atėmė lazdą, numetė ją į šoną ir konfliktas baigėsi. M. T. jiems būnant ant žemės buvo priėjęs, galimai paėmė lazdą, kurią šie atėmė iš R. K.. Kiek smūgių sudavė R. K., nežino. Galėjo būti 2-3 smūgiai. Po šio konflikto E. S. išvažiavo namo. Jis (G. V.) nuėjo namo, persirengė ir paprašė kaimynės, kad jį nuvežtų į ligoninę. Išėjo į kiemą, kur nuėjo iki mašinos pasiimti dokumentų. Kartu iš automobilio pasiėmė ir dujų balionėlį. Tuo metu R. K. konfliktavo su jo (G. V.) sutuoktine, rėkavo, jį puolė, dėl ko, R. K. papurškė dujų. Papurškė, nes R. K. jį vėl puolė, ėjo link jo agresyviai, nežinojo, kuo tai baigsis. R. K. jam pataikė į kairę ranką. Galva jo taip pat buvo prakirsta, kruvina, bet galvoje sužalojimai nustatyti nebuvo.

4913.1.

50Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti nuteistojo G. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. vasario 13 d. savo namuose jis šventė savo gimtadienį. Pas jį svečiavosi E. S. ir šio sutuoktinė S. S. su mažamečiu vaiku. Su jais taip pat buvo jo sutuoktinė I. V.. Švęsdami gimtadienį, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Juos gėrė tik jis ir E. S.. Jie gėrė alų ir brendį. Baigę švęsti gimtadienį apie 20.30 - 21.00 val., išėjo į lauką išlydėti svečių. Jiems atsisveikinus, E. S., praeidamas pro R. K. priklausantį automobilį Citroen, užkliudė kairę automobilio pusę ir suveikė automobilio signalizacija. Išgirdęs signalizaciją, į balkoną išėjo kaimynas R. K. ir pradėjo keikti E. S. necenzūriniais žodžiais, o E. S. pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais R. K.. Praėjus kelioms minutėms, į lauką išbėgo R. K., rankose laikydamas golfo lazdą ir sudavė E. S., tačiau viskas įvyko labai greitai, todėl negali nurodyti, kiek kartų ir į kurias kūno vietas. R. K. golfo lazda trenkė ir jam vieną kartą per galvą į kairę ausį, o kadangi jis galvą dengėsi kaire ranka, smūgis pataikė dar ir į jo kairės rankos alkūnę. Tuomet jis, kartu su E. S., puolė R. K., paguldė šį ant žemės ir atėmė iš jo lazdą. Kol atėmė lazdą, gali būti, kad sudavė jam smūgių, tačiau į kurias vietas ir kiek smūgių, nurodyti negali. Atimtą lazdą kažkur numetė. Nežino, kur lazda dingo. Atėmę lazdą jie R. K. paleido, tačiau šis vėl puolė ant jų, todėl jis nuėjo iki kieme stovėjusio savo automobilio ir iš jo pasiėmė dujų balionėlį, kuriuo papurškė R. K. į veidą iš maždaug 1 m atstumo. Po įvykio nuo riksmų kieme, susirinko kaimynai, tačiau kokie kaimynai buvo, nurodyti negali, nes neprisimena. Kai papurškė dujų, R. K. apsiramino, o jis (G. V.) pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas, todėl parėjo namo, pasiėmė dokumentus, apsivilko striukę ir jį kaimynė R. (pavardės nežino) nuvežė į traumatologinį, kur jam nustatė galvos ir rankos sumušimus (t. 1 b. l. 161, 169).

5113.2.

52Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti nuteistojo G. V. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu jis nurodė, kad įvykio dieną pas jį svečiavosi E. S. su šeima. Apie 20.30 val. juos išlydėjo į lauką. E. S., eidamas su mažamečiu vaiku ant rankų, užkliudė R. K. automobilį. Įsijungė šio signalizacija ir R. K. išlindo į balkoną. Pradėjo su E. S. keiksnotis. Po kelių minučių R. K. išbėgo į lauką su golfo lazda ir puolė jį su G. V.. Sudavė smūgius E. S. į pilvą ir jam (G. V.) į ranką bei galvą. Su E. S. ėmė vytis R. K., pargriovė jį ant žemės. Priėjo kaimynas M. T. ir padėjo iš R. K. atimti lazdą. Atėmę lazdą, R. K. paleido. R. K. atsistojo ir kažkur nuėjo. Pamatė, kad jo (G. V.) galva prakirsta. Nuėjo iki mašinos, pasiėmė raktus, dokumentus ir pažiūrėjo dujų balionėlį. R. K. vėl ėmė pulti. E. S. tuo metu jau nebuvo. Tuo metu papurškė jam dujų ir konfliktas baigėsi. Jį kaimynė išvežė į ligoninę. Jo kairė ranka ir kairės pusės ausis ar galva buvo prakirsta. Ligoninėje buvo nustatyti tik sumušimai. Nesutarimų su R. K. turėjo dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo (G. V.) automobilis. R. K. teigimu, dėl to įvykio, t. y. dėl G. V. kaltės, jis prarado vairuotojo pažymėjimą. Nuo to laiko su R. K. nebendrauja. R. K. yra agresyvus, konfliktuoja su kitais asmenimis. Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, bet nedaug (2 t., b. l. 181-182).

5313.3.

54Tikslinant nuteistojo G. V. parodymus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo perskaityta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. specialisto išvada Nr. G 986/2017 (02), kurios duomenimis, G. V. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – kairės alkūnės sumušimas – nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 12 punktu, galima teigti, kad G. V. medicininiuose dokumentuose duomenų apie jo sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 122).

5514.

56Nuteistasis E. S. parodė, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. su šeima ir G. V. išėjo iš šio namų. Eidamas užkliuvo už R. K. automobilio. Tuo metu R. K. žiūrėjo per langą ar rūkė, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Jis atsakė tuo pačiu. Jie apsižodžiavo. Nunešė vaiką į automobilį, atėjo jo sutuoktinė, kuri prisegė vaiką automobilio kėdutėje. Tuo metu G. V. šalia nebuvo. Per tą laiką R. K. išbėgo į lauką su golfo lazda ir pradėjo mosikuotis. Su G. V. bandė atimti tą lazdą, nukrito visi ant žemės, pasivoliojo, atsistojo ir su sutuoktine išvažiavo namo. Po įvykio turėjo mėlynę krūtinės srityje, į kurią R. K. pataikė golfo lazda, tačiau, dėl sužalojimo niekur nesikreipė. G. V. taip pat buvo suduoti smūgiai. Kuriam pirmam sudavė, nepamena. Nei jis, nei G. V. rankose jokios lazdos neturėjo. Kai G. V. R. K. papurškė dujų, nematė, tačiau matė, kaip šis iš automobilio išsitraukė dujų balionėlį. Kiek smūgių sudavė R. K., nežino, galimai du.

5714.1.

58Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti nuteistojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. vasario 13 d. jis atvyko pas savo draugą G. V. į namus, nes tą dieną buvo šio gimtadienis. Vartojo alkoholinius gėrimus – šampaną ir alų. Pas G. V. atvyko su savo sutuoktine S. S. ir mažamečiu vaiku. Apie 20.00 - 21.00 val. jau ruošėsi namo. G. V. jį ir jo sutuoktinę su vaiku palydėjo iki laiptinės. Ten jis su G. V. parūkė ir šis nuėjo namo, o jis ėjo į mašiną ir eidamas užkliudė R. K. automobilį. Tuo metu R. K. stovėjo balkone ir pradėjo ant jo rėkti. Ką R. K. rėkė, neprisimena. Jis R. K. kažką atsakė, tačiau ką, neprisimena. Tuomet R. K. išbėgo į lauką, rankose laikydamas metalinę golfo lazdą ir pribėgęs prie jo trenkė vieną kartą lazda jam į pilvą. Bandė iš R. K. atimti lazdą ir jie pradėjo muštis, nukrito ant žemės. Tuomet, greičiausiai išgirdęs triukšmą, iš namų atbėgo G. V., kuris galbūt ir sudavė kažkiek smūgių R. K.. Ar G. V. turėjo kokią nors lazdą, nurodyti negali. Tuomet G. V. nuėjo iki savo automobilio, iš ten pasiėmė ašarinių ar pipirinių dujų ir papurškė iš apie 1 m atstumo R. K. į veidą. Tuomet visi apsiramino. Jokių šūvių kieme negirdėjo ir nematė, kad G. V. būtų šovęs. Jis įsėdo į automobilį, kurį vairavo jo sutuoktinė S. S. ir jie išvažiavo. Tuo metu, kai važiavo, pastebėjo, kad kieme susirinkę kaimynų, tačiau jų jis nepažįsta ir kas tokie buvo, nurodyti negali. Dėl muštynių patyrė sužalojimų, t. y. truputį skaudėjo pilvą bei ant pilvo buvo kraujosruva, tačiau į gydymo įstaigas nesikreipė. Nesutinka, jog buvo naudojamas šaunamasis ginklas. (t. 2 b. l. 21).

5914.2.

60Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti nuteistojo E. S. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu E. S. teigė, kad įvykio dieną buvo pas G. V., kur šventė šio gimtadienį. Apie 20.30 val. kieme parūkė ir ėjo į automobilį. Eidamas užkliuvo už R. K. automobilio. Šis pradėjo keiksnotis necenzūriniais žodžiais, jam atsakė tuo pačiu. Netrukus R. K. išbėgo iš laiptinės su golfo lazda, ir pradėjo ja mosikuotis. Kliudė jį. Šalia buvo ir G. V.. Parkrito visi ant žemės, susigrūmė. Jo sutuoktinė, G. V. sutuoktinė ir kaimynė juos išskyrė. Priėjo prie G. V. laiptinės, pasėdėjo. Per tą laiką jo sutuoktinė privarė automobilį arčiau laiptinės, jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Purškimo dujomis momento nematė. Daug alkoholio tą dieną nevartojo, simboliškai (2 t., b. l. 182-183).

6115.

62Nukentėjusysis R. K. parodė, kad vasario 13 d. vakare jis stovėjo prie lango, prie balkono ir rūkė. Pamatė, kaip E. S. praeidamas pradėjo spardyti jo mašiną. Išėjo į balkoną, kur su E. S. gavosi žodinis konfliktas. Nusileido į apačią. Su savimi pasiėmė golfo lazdą, nes su G. V. buvo konfliktiniuose santykiuose, nežinojo, kas jo laukia. Išėjus į lauką, E. S. jau buvo prie savo automobilio. Priėjo prie E. S. ir pasiūlė eiti pažiūrėti, ką šis jo automobiliui padarė. E. S. sutiko eiti kartu. Netrukus atbėgo G. V. su pagaliu, sakydamas, kad jį užmuš. Sudavė tuo pagaliu vieną kartą. Jis (nukentėjusysis) atsitraukė. Kai G. V. užsimojo antrą kartą, nebuvo kur trauktis, todėl prisidengė ranka. Neatsimena, ar sudavė G. V.. Pradėjo nuo jo trauktis, bet buvo slidu ir jis parkrito. Jį pradėjo spardyti, daužyti. E. S. ir G. V. buvo girti. Nežino, iš kur atsirado M. T.. Kieme dar buvo R. A. ir G. V. žmona. Jie traukė E. S. ir G. V. nuo jo. Pirminis konfliktas tuo ir baigėsi. Kol visa tai vyko, buto raktai buvo striukėje. Bet jis iš striukės išsinėrė, todėl be raktų negalėjo grįžti namo. Nuėjo iki kitos laiptinės, nusileido kaimynas D. P., kuris rado jo striukę, bet ne raktus, dėl ko, jis pats nuėjo ieškoti raktų. G. V. sutuoktinė priėjo prie jo, jie pradėjo kalbėtis. Tuo metu E. S. jau nebuvo. Netrukus pribėgo G. V. ir metro atstumu šovė jam į galvą dujiniu pistoletu. Matė pistoletą rankose ir garsas buvo. Pataikė. Po to, jis buvo išvežtas į ligoninę.

6315.1.

64Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti nukentėjusiojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. vasario 13 d., apie 20.15 val., adresu ( - ), būdamas namuose virtuvėje per langą pastebėjo, kaip kieme neblaivus E. S. spardo jo automobilį. Išėjęs į savo buto balkoną pasakė: „ką tu darai?“, „ką tau ta mašina maišo?“. Minėtas vyriškis jam atsakė: „Pašol n**** py****“. Tuomet jis apsirengęs išėjo į lauką ir priėjo prie vyriškio, kuris spardė jo automobilį. Jiems besiaiškinant, prie jų pribėgo kaimynas G. V., rankose laikydamas medinę lazdą, smūgiavo du kartus jam į galvos sritį. Vieno smūgio pavyko išvengti, antrasis smūgis kliudė kairę ranką ir galvos sritį. Atsitraukęs po šių smūgių, bėgdamas nuo vyriškių, jis paslydo ir jam pargriuvus, pribėgę abu vyriškiai pradėjo mušti jį rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, tikrai ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. Po šių smūgių pabėgo iki namo 4 laiptinės, kurioje pastebėjo, kad neturi buto raktų, kurie liko toje pačioje vietoje kartu su striuke. Muštynių metu kieme buvo I. V. ir kaimynė R. A., kurios muštynių metu rėkė, bandė skirti. Po šio sumušimo pasiėmęs savo striukę ir eidamas link namų pamatė, kaip staiga iš laiptinės išbėga G. V. šaukdamas: „užmušiu py*****“. Rankose šis laikė šaunamąjį ginklą ir pribėgęs vieną kartą šovė šiam į veido sritį. Jis užsidengė veidą, kadangi pradėjo deginti, iškart pajuto smūgį į kairę ranką ir galvos sritį. Po galimai dujinio ginklo šūvio ir jaučiant didelį skausmą veido srityje, kaimynui D. P. vedant jį už parankės namo, laiptinėje pajuto dar keletą smūgių į galvos sritį. Po šio įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo nustatyti įvairūs kūno sumušimai, akių nudegimas (t. 1 b. l. 11-12).

65Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. K. paaiškino, jog tuo metu, kai nusileido į kiemą pamatė, kad jo kaimyno draugas E. S. jau sėdi automobilyje VW Sharan, kurį vairavo jo žmona. E. S. dar nebuvo visiškai įsėdęs į automobilį, todėl priėjo prie jo ir paklausė, ką šis išdarinėja. E. S. atsakė, jog nieko nedarė. Pasiūlė E. S. nueiti iki jo automobilio ir pažiūrėti, ar šis ką nors apgadino ir jie dviese nuėjo. Jiems jau atėjus beveik iki automobilio, jis išgirdo už nugaros žodžius „velnias, užmušiu tave“, o atsisukęs pastebėjo, jog su pagaliu link jo atbėga G. V.. Tiek G. V., tiek E. S. buvo girti. G. V. pribėgęs bandė pagaliu jam trenkti i galvą, tačiau jis atsitraukė ir sugebėjo smūgio išvengti. Tuomet E. S. kumščiu vieną kartą bandė jam suduoti į galva, tačiau jis E. S. smūgį blokavo. Tuomet G. V. trenkė pagaliu, bet jis spėjo truputį prisidengti galvą, todėl smūgis pataikė į kairę ranką kliudė galvą. Pradėjo nuo jų trauktis atbulas ir už kažko užkliuvęs pargriuvo ant žemės. Jam gulint ant žemės veidu į žemę, kažkuris iš dviejų jį prispaudė prie žemės ir jie abu jį mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė, nurodyti negali, tačiau tikrai ne mažiau, kaip 10. Netrukus jam pavyko nuo jų dviejų pabėgti ir jis išsimovė iš striukės, kurioje liko jo raktai nuo namų. Jam stovint prie namo laiptinės, iš kitos laiptinės išėjo kaimynas D. P., kuris pradėjo jo klausinėti, kas čia nutiko. Jis D. P. paprašė, kad šis nueitų paimti jo striukės. Kol D. P. ėjo paimti striukės, E. S. su sutuoktine išvažiavo. Prie jo priėjo G. V. žmona, kuri jo pradėjo klausinėti: „Kodėl jiems nenusileidi? Juk matai, kad jie yra pergėrę, t. y. padauginę alkoholio“. Tuomet jiems su D. P. suradus jo striukę ir namų raktus, einant link namų, prie namo kampo iš laiptinės išbėgo G. V. su šaunamuoju ginklu rankose. Prie G. V. tuomet pribėgo kaimynė R. A., G. V. žmona, ir D. P.. G. V. vieną kartą šovė į veidą, greičiausiai iš dujinio šovinio ir jam pradėjo deginti akis. Tuomet D. P. jį parvedė iki jo namų. Einant namo, G. V. laiptinėje jam sudavė dar porą smūgių į galvą. D. P. jį nuvežė į Kauno klinikas. Įvykio metu turėjo metalinę golfo lazdą, su kuria išbėgo į lauką, kai jo kaimyno draugas spardė automobilį. Su lazda norėjo apsiginti nuo G. V. po to, kai gavo nuo G. V. 2 smūgius, tačiau lazda jam nepataikė. Dabar jau šios lazdos nebeturi, nes to įvykio metu, kai jį užpuolė, jis pabėgo ir lazdą paliko kieme (1 t., b. l. 29-31, 36-39).

6615.2.

67Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo R. K. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu R. K. parodė, kad vasario 13 d. jis stovėjo savo bute prie lango, rūkė. Prieš tai girdėjo, kaip triukšmavo žmonės. Matė, kaip E. S., praeidamas pro jo automobilį, pradėjo spardyti jo dešinį sparną. Išėjo į balkoną ir paklausė, ką šis daro, nurodydamas, jog tuoj nusileis. Pasiėmė golfo lazdą ir nusileido žemyn. Kartais neprofesionaliai žaidžia golfą. Priėjo prie E. S., stovinčio prie savo automobilio. Nurodė E. S. eiti kartu ir pažiūrėti, ką šis padarė automobiliui. Ėjo link automobilio, kai iš kažkur atbėgo G. V. su pagaliu ir sudavė jam pirmą smūgį. G. V. nepataikė. Suduodant antrą smūgį, neturėjo kur trauktis, dengėsi galvą ranka ir gavo smūgį į galvą. Gal sudavė G. V. atgal, nepamena. Jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti, paslydo ir nukrito, pradėjo jį G. V. ir E. S. spardyti kojomis. Į konfliktą įsikišo moterys – R. A., G. V. sutuoktinė, bei kaimynas, kurie konfliktą nutraukė. Atsistojo, išsinėrė iš striukės ir nubėgo prie kitos laiptinės. Tuo metu golfo lazdos jau nebeturėjo. E. S. su sutuoktine išvažiavo. Kadangi raktus paliko striukėje, negalėjo įeiti į namus. Su kaimynu ieškojo raktų. Rado. Po pirmojo incidento praėjus gal 10 minučių, G. V. išėjo iš laiptinės ir dujiniu pistoletu šovė jam į galvą. Pataikė į kaktą, į pačią akį nepataikė. Užsidengė galvą, o tuo metu G. V. sudavė dar porą smūgių rankomis ar kojomis į veidą, galvą. Grįžo namo ir vyko į klinikas. Akių klinikose pragulėjo 10 dienų. Nuo šūvio akyje atsirado krislai, ar parako detalės, jam taip sakė gydytojas. Jo automobiliui pažeidimai padaryti nebuvo. Su G. V. iki įvykio nebendravo, jokių santykių su juo nepalaiko. Buvo atvejis, kai į G. V. automobilį įvažiavo. 3 metus nevartoja alkoholio, įvykio metu buvo blaivas. Po įvykio turėjo tris galvos traumas. Šūvio metu buvo sužalota jo kairė akis. Pasekmės jaučiamos iki šiol – esant didesniam apšvietimui, akis ašaroja, nemato taip, kaip turėtų matyti (2 t., b. l. 110-111).

6816.

69Liudytojas D. P. (D. P.) parodė, kad tarp kaimynų įvyko konfliktas. Į kiemą jis išėjo, kai viskas jau praktiškai buvo pasibaigę. Įvyko konfliktas, atrodo viskas pasibaigė, tada R. K. gavo šūvį, dujų. Palydėjo R. K. į namus. J. T. jį nuvežė į klinikas. Girdėjo šūvį.

7016.1.

71Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti liudytojo D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, būdamas namuose jis išgirdo triukšmą iš lauko. Išėjęs į balkoną pamatė, jog kieme yra kaimynas G. V., jo sutuoktinė ir kaimynai. Nusileidęs į apačią pamatė prie jo laiptinės stovintį R. K., kuris greitai kvėpavo, lyg būtų buvęs po bėgimo. Ant R. K. jokių sužalojimų nepastebėjo, tačiau šis vienoje rankoje laikė kitos rankos riešą ir jam sakė, jog jam skauda ranką. Taip pat pastebėjo, jog G. V. draugas sėdėjo ant suoliuko prie paskutinės namo laiptinės, o šio žmona tempė, kad vyras eitų kartu su ja į automobilį ir jiems įsėdus į automobilį, G. V. draugas su žmona išvažiavo. Jo R. K. paprašė, kad nueitų iš šalia namo esančios pievos, kurioje yra sūpynės ir į žemę įkastos padangos, ir atneštų toje pievoje esančią striukę, kurios kišenėje buvo šio namų raktai. Kur tuo metu buvo G. V., neprisimena. Atgavęs striukę, R. K. ėjo link savo namų. Tuo metu iš savo laiptinės išbėgo G. V. ir puolė R. K.. Jiems iš paskos išbėgo ir išskirti bandė G. V. žmona ir kita kaimynė. Išgirdo šūvį. Suprato, jog tai buvo šūvis, o ne koks kitas garsas, nes anksčiau yra šaudęs, tarnavęs armijoje, pats anksčiau turėjo ginklą medžioklei, todėl šio garso tikrai negalėjo supainioti. Kas ir kur šovė, nematė, tik girdėjo šūvį. Išgirdęs šūvį, puolė bėgti link tos vietos, iš kur išgirdo šūvį. Nubėgęs pamatė stovintį R. K., kuris rankomis buvo užsidengęs veidą, o šone stovėjo G. V., kurį laikė jo žmona ir kaimynė R. A.. Ar G. V. rankose laikė ginklą, pasakyti negali. Jis parvedė R. K. į namus ir pasakė šiam, kad praskalautų veidą. Paprašė J. T., kad šis nuvežtų R. K. į ligoninę. (t. 1 b. l. 78).

7216.2.

73Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo D. P. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu D. P. parodė, kad R. K. ir G. V. pažįsta, yra kaimynai. Su R. K. bendrauja, buvo draugai. Pradžios konflikto nematė. Į lauką išėjo tuo metu, kai R. K. jau stovėjo. R. K. sakė, kad jam sudavė į ranką, kitas – kad jam suduota į nugarą. R. K. laikėsi sau už rankos, sunkiai kvėpavo. Ieškojo R. K. striukės, tačiau striukėje nerado raktų, todėl R. K. jų ieškoti nuėjo pats. Po to, galimai suveikė G. V. automobilio signalizacija ir netrukus vėl prasidėjo konfliktas. Girdėjo pliaukštelėjimą, po kurio R. K. rėkė, jog gavo dujų. R. K. plovė veidą, J. T. jį nuvežė į ligoninę. Nesakė, kad matė konfliktą iš balkono (2 t., b. l. 120-121).

7417.

75Liudytoja S. S. išreiškė pageidavimą, kad būtų remiamasi jos pirminiais parodymais. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

7617.1.

77Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. vasario 13 d. ji ir jos sutuoktinis E. S. šventė G. V. gimtadienį ir buvo pas G. V. namuose. Apie 20-21 val. ji su E. S. ir jų mažamečiu sūnumi, išėjo iš G. V. namų. Juos palydėjo G. V. ir prie laiptinės jis su E. S. sustojo parūkyti, o ji ant rankų laikė savo vaiką. Tiek G. V., tiek E. S. buvo išgėrę. Kai vyrai parūkė, jie ėjo per kiemą link E. S. automobilio. Jiems einant, E. S. netyčia užkliudė G. V. kaimyno automobilį. Į balkoną išėjo tas kaimynas ir pradėjo rėkti ant E. S.. Kokius žodžius sakė, neprisimena. Tuomet jos sutuoktinis kažką atsakė ir praėjus ne daugiau, kaip 2 minutėms iš laiptinės išbėgo kaimynas, rankose laikydamas golfo lazdą ir bėgo link jų kažką rėkdamas. Ji iškart puolė bėgti su vaiku ant rankų į automobilį ir girdėjo, jog su ta lazda kažkuriam iš vyrų kaimynas pataikė, tačiau, kuriam, t. y. ar G. V., ar E. S., nematė. Įlipusi į automobilį, ji patraukė automobilį toliau nuo kiemo ir pastatė jį prie G. V. namo šono. Kol ji laukė savo sutuoktinio, prie jos automobilio priėjo kažkokia moteris, kuri paprašė, kad ši pasaugotų šunį. Kiek ji suprato, ta moteris nuėjo prie besimušančių vyrų. Praėjus apie 5-10 minučių, į automobilį atėjo jos sutuoktinis, kurio sportinio stiliaus kelnės buvo suplėšytos, ir jie išvažiavo namo. Jiems išvažiavus, po maždaug 10-15 min jai paskambino G. V. sutuoktinė, kuri pasakė, kad G. V. kaimynė išvežė į ligoninę (t. 1 b. l. 73).

7818.

79Liudytojas M. T. parodė, kad parodė, kad dabar jau nieko nepamena. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

8018.1.

81Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti liudytojo M. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. vasario mėnesį, apie 20.00 - 20.30 val. jam būnant namuose, jo sesuo išgirdo triukšmą. Jis išėjo į lauką, kadangi pro langą nieko nesimatė. Lauke pastebėjo 3 besimušančius ir besivoliojančius vyrus, kuriuos bandė išskirti 2 moterys. Du vyrus atpažino, kaip savo kaimynus, t. y. G. (jo pavardės nežino), R. K. ir dar vieną vyrą, kurio nepažinojo, jį matė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo, jis yra G. V. draugas. O tos dvi moterys, kurios bandė išskirti vyrus buvo G. V. sutuoktinė ir kaimynė R. A.. Jis padėjo moterims išskirti besimušančius vyrus. Jam matant, niekas niekam jokių smūgių nesudavė, nes kiek jis spėjo pamatyti, tai R. K. gulėjo užsidengęs galvą veidu į žemę, G. V. laikė įsikabinusi jo sutuoktinė, o kaimynė R. A. bandė atitraukti G. V. draugą, kuris buvo smarkiai girtas. G. V. buvo išgėręs, tačiau nebuvo visiškai girtas. Kai jie išskyrė vyrus ir visi atsistojo, R. K. nubėgo prie antros nuo galo laiptinės, o jis pamatė, kad nuo žemės G. V. paėmė metalinę golfo lazdą, kurią iš jo atėmė. Parėjo namo, manė, kad konfliktas baigėsi. Vėl išgirdo triukšmą kieme, t. y. tikrai girdėjo G. V., jo sutuoktinės balsus, tačiau žodžių suprasti nebuvo galima. Dar kartą į lauką nėjo, nes visi jų laiptinės gyventojai žino, jog G. V. konfliktuoja su R. K. ir nuolatos apsižodžiuoja, rėkauja. Nuo tada, kai grįžo namo ir vėl išgirdo triukšmą, praėjus apie 10 min, išgirdo vieną šūvį. Praėjus dar apie 10 min po šūvio pas juos į namus atėjo R. K., kurį atvedė kaimynas D. P.. Šis paprašė jo tėvo J. T. pažiūrėti R. K.. Jo tėvas išvežė R. K. į ligoninę, jis išėjo į lauką pavedžioti šuns ir sugalvojo nueiti paimti golfo lazdą, kurią numetė, tačiau jam nuėjus į tą vietą, kur jis numetė golfo lazdą, jos ten jau nebebuvo. (t. 1 b. l. 67).

8218.2.

83Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo M. T. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu liudytojas paaiškino, kad įvykio dieną apie 20.00 val. jis buvo namuose. Sesuo išgirdo triukšmą lauke, sakė, kad kažkas mušasi. Pažiūrėjo pro langą, pastebėjo kaimynus R. K. ir G. V.. Šalia jų buvo dar vienas asmuo – E. S., kurio šis nepažįsta. Apsirengė ir išėjęs į kiemą pamatė, kaip visi mušasi, voliojasi ant žemės, o moterys – G. V. sutuoktinė ir kaimynė R. A., juos traukė. R. K. buvo apačioje, o G. V. ir E. S. – ant jo. R. K. neturėjo galimybės suduoti smūgių. Kai G. V. atsistojo, šis kažką rodė, petį ar kaklą. R. K. pabėgo. Golfo lazda voliojosi ant žemės. G. V., atsistojęs nuo žemės, ją paėmė, tačiau jis (liudytojas) lazdą iš jo atėmė ir numetė į krūmus. Daugiau jokių įrankių aplink nematė. Šiūvio garsą girdėjo vieną kartą, grįžęs namo praėjus 15-20 min. po grumtynių. Tai tikrai nebuvo padangos sprogimas. Grumtynių metu nepastebėjo, ar kuris iš dalyvių, turėjo ginklą. Ar R. K. buvo neblaivus, nežino, bet E. S. tikrai buvo apsvaigęs. G. V. buvo mažiau išgėręs (2 t., b. l. 109-110).

8419.

85Liudytojas J. T. parodė, kad įvykio dieną pas jį atėjo D. P. ir paprašė, kad nuvežtų R. K. į ligoninę. Važiuojant į ligoninę, R. K. pasakojo, kaip prasidėjo konfliktas, Nurodė, jog matė, kaip G. V. stovėjo prie jo mašinos, stumdė mašiną ar paspyrė, kad jis išbėgo į lauką ir užvirė konfliktas. Lauke vienas kraujuotas, kitas kraujuotas, su lazda vienas gavęs ir paskui G. V. šovė dujiniu pistoletu R. K. į akis.

8619.1.

87Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti liudytojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, 2017 m. žiemą, vasario pradžioje, parsivežė savo sutuoktinę iš darbo apie 21.00 val. ir pastatė automobilį garaže. Jam su sutuoktine einant namo, pastebėjo, kad prie dviejų paskutinių laiptinių yra susirinkę kaimynai. Jis pastebėjo prie paskutinės laiptinės stovintį G. V., kurio sprandas buvo kruvinas, o šalia G. V. stovėjo jo sutuoktinė Inga. Taip pat prie laiptinės stovėjo jų kaimynė R. A., jo sūnus M. T., G. V. draugas. Prie kitos laiptinės stovėjo D. P. su R. K.. Kadangi lauke buvo jau tamsu, todėl nepastebėjo, ar R. K. buvo sužalotas. R. K. yra konfliktiškas žmogus, jis su G. V. pykstasi nuo to laiko, kai prieš maždaug 2 metus, būdamas girtas, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į G. V. automobilį ir šis dėl to parašė pareiškimą. Jam su sutuoktine grįžus namo ir praėjus ne daugiau kaip 2 minutėms, išgirdo vieną šūvį. Praėjus apie 20-30 min pas jį į namus atėjo D. P., kuris pasakė, kad parvedė namo R. K., padėjo jam apsiprausti ir prašė, kad nuvežtų jį į ligoninę. Jis sutiko ir nuėjęs pas R. K. į namus, šį nuvedė iki jo automobilio ir nuvežė jį į Kauno klinikas. (t. 1 b. l. 69).

8820.

89Liudytoja R. A. parodė, kad įvykio dieną ji grįžusi iš darbo vedė šuniuką pasivaikščioti į lauką. Matė kieme kaimynus ir išgirdo sąmyšį tuo metu, kai R. K. išbėgo į kiemą, kur tuo metu buvo G. V. su E. S.. R. K. link vyrų bėgo su metaline lazda rankose ir trenkė ja G. V. į galvą. Matė du smūgius. Po įvykio pas G. V. ant rankos matė guzą. Liudytoja pažymėjo, jog su G. V. palaiko draugiškus santykius. Juos palaiko ir su kaimynu M. T.. Su jais nesipyksta. Su R. K. nebendrauja nuo pat jo atsikraustymo. Tarp jų buvo nesutarimų dėl to, kad ši rūkydavo prie laiptinės. Šūvio negirdėjo, nei ginklo, nei dujų balionėlio nematė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

9020.1.

91Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti liudytojos R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, R. K. yra jos kaimynas, su juo nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, o su G. V. ir jo sutuoktine, palaiko draugiškus santykius, jų vaikai yra bendraamžiai ir tarpusavyje bendrauja. 2017 m. vasario 13 d. (tą dieną, kai buvo G. V. gimtadienis), vakare, apie 20 val., lauke jau buvo tamsu, grįžusi iš darbo, pasiėmė šunį ir išsivedė jį į lauką. Jai išėjus iš laiptinės, prie laiptinės sutiko išgėrusį G. V., jo draugą su žmona ir vaiku, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. G. V. draugai sėdo į automobilį. Pirmiausiai pasodino vaiką į kėdutę, o tada sėdo patys, kai netrukus ji pastebėjo, kaip iš laiptinės išbėgo R. K., rankose laikydamas metalinę golfo lazdą ir ja trenkė 1 kartą G. V., galimai į galvą (mano, kad į galvą, nes vėliau, kai vežė G. V. į ligoninę, jam buvo prakirstas kaklas už ausies kairėje pusėje). Taip pat matė, jog užsimojo trenkti antrą kartą, tačiau jau buvo tamsu, todėl nematė, kur pataikė. Mano, kad pataikė G. V. į dešinę ranką, kadangi vėliau matė, jog ant rankos buvo iškilęs guzas. Ginti G. V. puolė šio draugas ir jie trise su kaimynu R. K. pradėjo grumtis, nukrito ant žemės. Tuomet ji su atėjusia I. V. bandė išskirti besimušančius kaimynus ir iš kažkur atsirado kaimynas M. T., kuris atėmė lazdą iš R. K. ir išskyrė besimušančius vyrus. Tuomet R. K. nubėgo prie laiptinės, G. V. draugas sėdo į automobilį ir su žmona išvažiavo, o ji nuėjo namo parvesti šuns ir pasiimti automobilio raktų, kad nuvežtų G. V. į ligoninę, kadangi. Jai grįžus prie laiptinės, pastebėjo vėl susikibusius R. K. su G. V.. Jie nesimušė, tik stumdėsi. Taip pat pastebėjo kieme stovintį kaimyną iš kitos laiptinės (D. P.). Išėjusi I. V. pasakė G. V., kad šis nustotų stumdytis ir važiuotų su ja į ligoninę. Nematė ir negirdėjo jokių šūvių, nei kai buvo kieme, nei tuomet, kai buvo parėjusi iki namų. G. V. įsėdus į automobilį, nuvežė jį į ( - ) ligoninę (t. 1 b. l. 71).

9220.2.

93Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimis, 290 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos R. A. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą. Tuo metu liudytoja paaiškino, kad įvykio metu vedė šuniuką į kiemą pasivaikščioti. Pamatė G. V. su svečiais, išėjusius iš laiptinės. Niekas negriuvinėjo, moteris nešėsi mažą vaiką ant rankų. E. S. su šeima ruošėsi sėsti į automobilį, kai iš laiptinės išbėgo R. K. su lazda. R. K. užsimojo G. V. vieną kartą. Pataikė kažkur į galvos sritį. Kitą kartą pataikė žemiau. Pribėgo E. S., ji ir G. V. žmona. Jos šuniuką palaikė G. V. žmona. Juos išskyrė ir E. S. išvyko į namus. G. V. bėgo kraujas iš ausies ar kaklo. Šio žmona paprašė nuvežti jį į ligoninę. Nuėjo namo palikti šuniuką. Grįžusi atgal matė G. V. ir R. K., tačiau niekas nebevyko. G. V. nuvežė į Raudoną kryžių. Su G. V. santykiai draugiški, su R. K. nebendrauja, nes jis konfliktiškas asmuo. Konflikto metu nei E. S., nei R. K. nieko rankose neturėjo (2 t., b. l. 191-192).

9421.

95Nuteistųjų G. V. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9622.

97Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9823.

99Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltais G. V. ir E. S. padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau, netinkamai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos priimamo procesinio sprendimo teisėtumui, dėl ko, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

10024.

101Darant šią išvadą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

10225.

103Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu ir tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Tačiau visais šiais atvejais būtina laikytis BPK 255, 256 straipsniuose numatytos kaltinimo keitimo tvarkos. Kartu pažymėtina, kad veikos kvalifikavimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 2 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens, teismo nuteisto už nusikaltimą, teisė į tai, jog aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Šios teisės įgyvendinimo pagrindus nustato įstatymas, taigi valstybė iš esmės turi tam tikrą diskreciją nurodytu aspektu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, apkaltinamojo nuosprendžio peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme gali apimti ir fakto, ir teisės klausimus, arba apsiriboti tik teisės klausimais (pvz., 2009 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Panou prieš Graikiją, peticijos Nr. 44058/05; 2001 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Krombach prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29731/96).

10426.

105Tokiu būdu, įvertinusi tiek aukščiau aptartus, tiek ir kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytus įrodymus, teisėjų kolegija nustato, kad: „G. V. ir E. S. 2017 m. vasario 13 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje – ( - ) namo ( - ) kieme, be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, G. V. tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, šiam nukritus ant žemės, veikdami bendrai R. K. sudavė rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrė nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydami R. K. kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, taip veikdami bendrai dėl kairės akies sužalojimo sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, G. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu objektu panaudodamas dujas, nukreiptas nukentėjusiajam R. K. į veidą, sukėlė šiam akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip G. V. ir E. S., veikdami bendrai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“. Tokiais savo veiksmais E. S. ir G. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

10627.

107Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas ir išteisintiesiems. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Taikant komentuojamą teisės normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje analizuojant analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

10828.

109Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek G. V., tiek E. S. savo kaltę jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme pripažįsta tik iš dalies. Jie neneigia tarp jų ir nukentėjusiojo E. K. vertinamo įvykio metu buvusio konflikto, nuosekliai tvirtindami, jog tai R. K. juos užpuolė, o šie tik gynėsi nuo neteisėto nukentėjusiojo puolimo, prašydami nagrinėjamoje situacijoje pripažinti jų veikimą esant būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau, įvertinus tiek aukščiau aptartus, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytus įrodymus, darytina abejonių nekelianti išvada, jog ši nuteistųjų versija nepasitvirtino. Ją iš esmės paneigė nukentėjusiojo R. K. bei byloje apklaustų liudytojų M. T., D. P. parodymai, ji neatitiko ir rašytinių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos.

11029.

111Remiantis nukentėjusiojo R. K. parodymų visuma, kilus konfliktui tarp jo ir E. S. dėl šio veiksmų užkabinant nukentėjusiojo automobilį, R. K., norėdamas išsiaiškinti tokio E. S. elgesio priežastis, išėjo į kiemą. Šių aplinkybių iš esmės neneigė nei G. V., nei E. S.. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad E. S. spardė jo automobilį tyčiniais veiksmais, tačiau jokie objektyvūs duomenys šios aplinkybės nepatvirtina – niekas kitas šio fakto nematė, R. K. automobiliui padaryti pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjami nebuvo, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad vertinamo įvykio metu E. S. buvo neblaivus, iki įvykio R. K. nepažinojo, todėl pagrindo tyčia apgadinti šio automobilį, neturėjo, labiau tikėtina, jog nukentėjusiojo automobilis buvo užkabintas netyčiniais E. S. veiksmais. Į kiemą R. K. išėjo rankose turėdamas metalinę golfo lazdą, ką betarpiškai patvirtino ir nuteistieji. Tai, kad įvykio vietoje buvo rasta metalinė golfo lazda patvirtino ir jokio suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi neturintis liudytojas M. T., kuris, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, išskyręs E. S. ir G. V. su R. K., numetė ją į krūmus. Pasak R. K., išėjęs į kiemą, jis priėjo prie E. S., kuris tuo metu jau sėdo į savo automobilį, ketindamas važiuoti namo, ir pasiūlė jam pasižiūrėti, ką šis padarė jo (nukentėjusiojo) automobiliui. Jiems abiem einant link automobilio, atbėgo G. V., kuris rankose turėjo medinę lazdą, ir smogė ja R. K., pataikydamas jam į kairę ranką ir galvos sritį. Po šių G. V. veiksmų, R. K. ėmė bėgti, tačiau paslydo ir krito veidu į žemę. Prie jo pribėgę E. S. ir G. V. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Išsinėręs iš striukės, R. K. atsistojo ir nuo nuteistųjų pabėgo. E. S. tuo metu išvažiavo, o R. K., kartu su kaimynu D. P., ieškojo pamestų raktų. Netrukus, t. y. praėjus gal 10 minučių po pirmojo incidento, iš laiptinės išbėgo G. V., kuris 1-1,5 metro atstumu, šovė R. K. į galvą dujiniu pistoletu. Pataikė į kaktą, po ko, R. K. išvyko į ligoninę.

11230.

113Nors aptarti nukentėjusiojo parodymai dėl G. V. ir E. S. jam suduotų smūgių nuteistųjų apeliaciniuose skunduose vertinami kritiškai, tačiau, tiek juos, tiek G. V. ir E. S. pareikštus kaltinimus iš esmės patvirtina rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, kurios patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. G455/2017(02), R. K. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimas, cheminis nudegimas, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje; kaktos, nosies pamato, dešinės akies vokų nubrozdinimai, akių ragenų, junginių pažeidimai, cheminis nudeginimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. šaunamuoju ginklu; viršugalvio, kaktos dešinės pusės, žastų, kairio dilbio, kairio kelio sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), šešių (ar daugiau) trauminių poveikių (1 t., b. l. 44-45). Iš esmės analogiškos išvados pateiktos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. pG884/2017(02), kurios duomenimis, R. K. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimas, cheminis nudegimas, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje (1 t., b. l. 59-60). Esant šių duomenų visumai, abejoti R. K. teiginiais, jog jam išėjus į kiemą G. V. sudavė jam mediniu pagaliu į galvą ir kairę ranką (kuria nukentėjusysis dengėsi galvą), nukentėjusiajam nukritus, G. V. ir E. S. sudavė jam eilę smūgių kojomis ir rankomis (tikslaus smūgių skaičiaus R. K. nurodyti negalėjo, kas, įvertinus jų intensyvumą ir konflikto trukmę, pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nesudaro), vėliau, E. S. jau išvykus, G. V. jam papurškė dujų į akis, dėl ko įvyko cheminis akies nudegimas, priešingai nei savo apeliaciniais skundais tai tvirtina nuteistieji, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11431.

115Motyvuojant šią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad aukščiau aptartus nukentėjusiojo R. K. parodymus iš dalies patvirtino liudytojai M. T. ir D. P.. Nors vertinamo konflikto pradžios nei vienas jų nematė, todėl negalėjo patvirtinti/paneigti R. K. nurodytų aplinkybių dėl konflikto pradžios, jam G. V. ir E. S. suduotų smūgių, tačiau jų parodymai svarbūs tikrinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir objektyvumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir joje nustatytinų faktinių aplinkybių kontekste. Svarbu tai, kad remiantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais. Tačiau, šiuo atveju atveju būtina nustatyti, kad įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, vertinant ją nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, neabejotina, jog nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimui gali būti vertinami ir tiesiogiai analizuojamo įvykio pradžios nemačiusių liudytojų M. T. ir D. P. parodymai.

11632.

117Liudytojas M. T. patvirtino pro langą pastebėjęs 3 besimušančius ir besivoliojančius vyrus – G. V., E. S. ir R. K., kuriuos bandė išskirti dvi moterys – S. S. ir R. A. (nukentėjusysis R. K. nuosekliai tvirtino, jog bėgdamas nuo G. V. smūgių lazda, jis paslydo ir nukrito, po ko, ant jo sušoko G. V. ir E. S., suduodami jam eilę smūgių į įvairias kūno vietas). Tuo metu R. K. buvo ant žemės, o virš jo – G. V. su E. S., dėl ko, liudytojo įsitikinimu, R. K. neturėjo jokios galimybės suduoti smūgius kuriam nors iš nuteistųjų. Grįžo namo ir maždaug už 10 minučių kieme vėl išgirdo triukšmą, po ko, sekė vieno šūvio garsas (R. K. patvirtino, jog G. V. šūvis pistoletu jam buvo paleistas E. S. jau išvykus, po pirmojo incidento praėjus tam tikram nenustatytam laiko tarpui). Pasak liudytojo, po šio garso kaimynas D. P. į jo namus atvedė R. K., prašydamas šio tėvo J. T. apžiūrėti R. K., po ko, J. T. R. K. išvežė į ligoninę (R. K. teigimu, po to, kai G. V. jam šovė į veido sritį, kaimynas D. P. jį nuvedė pas J. T., kuris šį išvežė į ligoninę).

11833.

119Liudytojas D. P., įvykio vietoje, bylos duomenimis, atsidūręs tuomet kai besimušantys G. V., E. S. ir R. K. jau buvo išskirti, patvirtino, jog R. K. šiam skundėsi rankos skausmu (R. K. nuosekliai tvirtino, jog į ranką jam buvo pataikyta G. V. turėta medine lazda, kai šis ja bandė smogti nukentėjusiajam į galvą, kurią šis dengėsi ranka). Liudytojo teigimu, R. K. jo prašė surasti jo striukę, nes jos kišenėje buvo jo namų raktai (R. K. teigė, jog grumtynių su G. V. ir E. S. metu, jis išsinėrė iš savo striukės, kurioje liko ir jo namų raktai. Striukę jam padėjo surasti kaimynas D. P., o namų raktų jis ieškojo pats). D. P. surado R. K. striukę, tačiau joje raktų nebuvo, dėl ko jų nukentėjusysis nuėjo ieškoti pats. Tuo metu iš laiptinės išbėgo G. V. ir puolė R. K.. Juos bandė išskirti G. V. sutuoktinė ir kaimynė R. A.. Išgirdo šūvį ir suprato, jog tai tikrai buvo šūvis, kadangi yra tarnavęs kariuomenėje ir šūvio garso su niekuo nesumaišytų. Parvedė R. K. į namus, šis nusiplovė veidą, tada paprašė J. T., kad nuvežtų R. K. į namus.

12034.

121Šių asmenų parodymus iš dalies patvirtino ir J. T., kurio teigimu, komentuojamo įvykio dieną su sutuoktine grįžęs namo kieme jis matė R. K., M. T., D. P., G. V. ir E. S.. Jam matant joks konfliktas tarp paminėtų asmenų nevyko, tačiau, jam grįžus namo, po kokių 5 minučių jis išgirdo šūvį, po ko, į jo namus buvo atvestas R. K.. D. P. jam sakė, jog į R. K. šovė dujiniu pistoletu. D. P. paprašius, jis nuvežė R. K. į ligoninę. Svarbu tai, kad jiems vykstant į ligoninę, R. K. jam pasakojo, jog konfliktas įvyko dėl to, kad G. V. ar jo draugas užkliudė R. K. automobilį, o jis išėjo į kiemą aiškintis. Matė sumuštą R. K. veidą.

12235.

123Nors šių liudytojų parodymai nuteistųjų apeliaciniais skundais vertinami kritiškai, tačiau abejoti jų patikimumu bei objektyvumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Aptarti liudytojai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, tiek jų ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu duoti parodymai sutapo tarpusavyje, atitiko ne tik nukentėjusiojo R. K. parodymus, bet ir rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą. Įvertintina ir tai, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino turėję kokių nors nesutarimų su kaimynu G. V. ar šio draugu, su G. V. tiek M. T., tiek J. T. ir D. P. komentuojamo įvykio metu nebuvo susipykę, dėl ko teigti, jog jų parodymus, palankesnius nukentėjusiajam, galėjo lemti jų galimas suinteresuotumas bylos baigtimi, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, aptartų liudytojų parodymus teisėjų kolegija vertina kaip patikimus, jais vadovaujasi ir spręsdama nuteistųjų kaltės klausimą jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

12436.

125Tuo tarpu nuteistųjų E. S. ir G. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie neatitiko ne tik nukentėjusiojo, bet ir aukščiau aptartų liudytojų parodymų, skyrėsi tarpusavyje, dėl ko, remtis jų parodymais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jų atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Įvertintina ir tai, kad tiek G. V., tiek E. S., remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais, komentuojamo įvykio metu buvo neblaivūs,. Šios aplinkybės neneigė ir patys nuteistieji, todėl šiuo atveju nuteistųjų parodymai turėtų būti vertinami itin atidžiai, atsižvelgiant ir į tai, kad nuo alkoholio apsvaigęs asmuo tam tikras įvykio aplinkybes suvokia ir jas aiškina savitai, o tam tikrų įvykio detalių gali ir neprisiminti.

12637.

127Kaip nustatyta E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai R. K. išbėgo į lauką rankose turėdamas metalinę lazdą (bylos duomenimis, tai buvo metalinė golfo lazda), šis nieko nelaukęs pribėgo prie jo (E. S.) ir smogė jam lazda į pilvą. E. S. bandė atimti iš jo lazdą, jie su R. K. nukrito ant žemės ir susimušė, po ko, prie jų pribėgo G. V., kuris galimai kažkiek smūgių sudavė R. K.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tačiau, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų skundus nagrinėjant pirmąjį kartą E. S. teigė, kad tuo metu, kai R. K. išbėgo iš laiptinės ir pradėjo mosikuotis rankose turėta metaline lazda, G. V. buvo šalia ir jie visi kartu parkrito ant žemės, bandydami iš R. K. atimti lazdą. Analogiškas aplinkybes jis patvirtino ir apklausiant jį apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą antrąjį kartą. Šie nuteistojo parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo nuosekliai tvirtinamoms aplinkybėms, jog tuo metu, kai jis išėjo į kiemą pakalbėti su E. S., G. V. įvykio vietoje nebuvo, jis atbėgo jam ir E. S. besiaiškinant automobilio užkabinimo aplinkybes. Aptarti E. S. parodymai iš esmės prieštarauja ir G. V. nurodytoms aplinkybėms. Viso baudžiamojo proceso metu G. V. iš esmės aiškino, kad tuo metu, kai iš laiptinės išbėgo R. K., jis visą laiką buvo šalia E. S., o pirmieji nukentėjusiojo smūgiai buvo suduoti ne E. S., bet jam. Negana to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant antrąjį kartą), G. V. paaiškino, kad R. K. pradžioje pribėgo ir smūgius metaline lazda sudavė būtent jam ir tik vėliau prie jų prisijungė E. S., kas iš esmės prieštarauja ne tik nukentėjusiojo, bet ir E. S. parodymų visumai.

12838.

129Svarbu ir tai, kad nuteistųjų E. S. ir G. V. versijos dėl G. V. veiksmų papurškiant dujų R. K. į veidą taip pat skyrėsi. Apklausiamas įtariamuoju E. S. patvirtino matęs, kaip G. V. papurškė dujų R. K. ir tik po to jis su savo sutuoktine ir sūnumi iš įvykio vietos pasišalino. Vėliau ši E. S. versija keitėsi, jam teigiant, kad dujų papurškimo R. K. momento jis nematė, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis vis tik patvirtino, jog momentą, kai G. V. iš automobilio išsitraukė dujų balionėlį, jis vis tik matė. Tokia E. S. pozicija iš esmės neatitiko G. V. parodymų visumos, kadangi viso baudžiamojo proceso metu jis tvirtino, jog dujų balionėlį iš automobilio jis išsitraukė ir jį panaudojo R. K. atžvilgiu jau tuo metu, kai E. S. įvykio vietoje nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusysis R. K. iš esmės palaikė G. V., bet ne E. S. versiją. Jo teigimu, tuo momentu, kai G. V. jo atžvilgiu panaudojo dujinį ginklą, E. S. įvykio vietoje jau nebuvo, ką iš esmės patvirtino ir liudytojas D. P., kurio parodymais teisėjų kolegija betarpiškai tiki.

13039.

131Vertinant nuteistųjų parodymų patikimumą paminėtina ir tai, kad nors tiek E. S., tiek G. V. nuosekliai tvirtino, jog R. K. savo aktyviais veiksmais – suduodamas smūgius metaline lazda, juos sužalojo, tačiau jų nurodytos aplinkybės dėl jiems suduotų smūgių ir jų lokalizacijos ne tik kad skyrėsi tarpusavyje, bet ir neatitiko rašytinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. V. paaiškino, kad R. K. sudavė smūgius lazda E. S., tačiau negalėjo nurodyti, į kurias kūno vietas. Kalbėdamas apie jam suduotus smūgius, G. V. teikė, jog R. K. jam trenkė į galvą ir kairę ausį, tačiau, kadangi jis galvą dengėsi kaire ranka, jam buvo pataikyta ir į kairės rankos alkūnę. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. V. paaiškino, jog R. K. sudavė po vieną smūgį jam ir E. S., tačiau nurodyti suduotų smūgių lokalizacijos, nesugebėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmąjį kartą) G. V. jau aiškino, jog tyčiniais R. K. veiksmais E. S. buvo suduota į pilvą, o jam į ranką bei galvą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant antrąjį kartą) G. V. parodė, jog R. K. sudavė jam į galvą ir ranką, po ko, prie jų pribėgo E. S., kuriam taip pat buvo suduoti smūgiai, tačiau konkretizuoti į kurias kūno vietas, G. V. nesugebėjo. Esant tokiems prieštaravimams G. V. parodymuose, būtina įvertinti ir E. S. išdėstytų aplinkybių visumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, jog išbėgęs iš laiptinės R. K. sudavė jam vieną smūgį metaline lazda į pilvą, po ko, atbėgo G. V.. Apie šiam R. K. suduotus smūgius šioje apklausoje E. S. neužsiminė. Analogiškos įvykių versijos E. S. laikėsi ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmąjį kartą). Teigė, jog jam buvo suduota į pilvą, apie G. V. R. K. suduotus smūgius neužsimindamas. Tačiau, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant antrąjį kartą) E. S. nurodė, jog po R. K. smūgio jam liko mėlynė ant krūtinės (nors jis nuosekliai tvirtino, jog smūgis jam buvo suduotas į pilvą), teigdamas, jog smūgiai tyčiniais R. K. veiksmais buvo suduoti ir G. V., smūgių lokalizacijos nekonkretizuodamas.

13240.

133Esant šiems prieštaravimams E. S. parodymuose, įvertintina ir tai, kad dėl komentuojamo įvykio metu patirtų sužalojimų E. S. į gydymo įstaigą nesikreipė, jo nurodomas pilvo/krūtinės sužalojimas, jo teigimu, padarytas kaltais ir tyčiniais nukentėjusiojo R. K. veiksmais, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Nors įvykio metu E. S. padarytus sužalojimus patvirtino jo sutuoktinė S. S., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, jog kitą rytą po vertinamo įvykio E. S. jai skundėsi šonkaulių skausmu (nors pats jis tvirtino, jog sužalotas buvo jo pilvas/krūtinė), tačiau pasikliauti vien tik jos parodymais šioje vietoje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ji yra E. S. sutuoktinė, jo pripažinimas kaltu neabejotinai įtakotų tiek jos pačios, tiek ir jos šeimos gyvenimo gerovę, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jos nuoširdumu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Juo labiau, jog jos pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kiek jie susiję su E. S. galimai padarytais sužalojimais, iš esmės skyrėsi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu išdėstytų faktinių aplinkybių. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog po įvykio E. S. sportinio stiliaus kelnės buvo suplėšytos, tačiau apie E. S. galimai padarytus sužalojimus šios apklausos metu ji neužsiminė. Ir nors šiuos parodymus ji patvirtino bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašydama vadovautis jos pirminiais parodymais, tačiau šių prieštaravimų teismo posėdžio metu ji vis tik nesugebėjo paaiškinti.

13441.

135Tuo tarpu vertinant G. V. komentuojamo įvykio metu galimai padarytus sužalojimus vis tik pažymėtina, jog remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 986/2017(02) nustatytomis aplinkybėmis, po vertinamo įvykio G. V. medicininiuose dokumentuose jokių duomenų apie trauminius pakitimus (sužalojimus), nėra; G. V. nustatytas kairės alkūnės sumušimas. Tačiau, net ir šis sužalojimas, sprendžiant iš specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, buvo nustatytas tik iš G. V. žodžių, kadangi jokia alkūnės imobilizacija vertinamu atveju taikyta nebuvo, joks gydymas, susijęs su tokio pobūdžio pažeidimu, netaikytas (1 t., b. l. 122). Net ir tikint, jog tokio pobūdžio sužalojimas G. V. atsirado kaip vertinamo įvykio pasekmė, įvertinus tai, kad tiek nuteistieji, tiek nukentėjusysis tvirtino, jog komentuojamo įvykio metu jie visi buvo nukritę ant žemės, kur G. V. ir E. S. sudavė eilę smūgių nukentėjusiajam, neatmestina galimybė, jog G. V. kairės alkūnės sumušimas galėjo būti padarytas paties G. V. aktyviais veiksmais, suduodant smūgius R. K. (krentant ant žemės, suduodant smūgį nepatogioje padėtyje ir pan.). Šioje vietoje įvertintina ir tai, kad viso baudžiamojo proceso metu G. V. tvirtino, jog R. K. metaline lazda pataikė ne tik jam į ranką, bet ir galvą, tačiau jokie sužalojimai G. V. galvoje jo medicininiais dokumentais nenustatyti, kas šiuo atveju teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti G. V. teiginiais dėl jam R. K. veiksmais padarytų sužalojimų, tuo pačiu kritiškai vertinant ir jo parodymų visumą.

13642.

137Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje analizuojant nuteistųjų parodymus ir sprendžiant jų patikimumo bei objektyvumo klausimą paminėtina ir tai, kad jų parodymai dėl R. K. automobilio užkabinimo E. S. veiksmais taip pat skyrėsi. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme G. V. nurodė, jog automobilį E. S. užkabino ant rankų nešdamas savo vaiką, tačiau šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis neminėjo. E. S. šią aplinkybę taip pat nurodė tik apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu E. S. sutuoktinė S. S., vertinamo konflikto metu buvusi įvykio vietoje, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (šiuos savo parodymus ji patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme), parodė, jog tai ji, pamačiusi R. K. išbėgantį iš laiptinės, ėmė bėgti su vaiku ant rankų į automobilį, kas iš esmės paneigia G. V. ir E. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iškeltą versiją dėl vertinamo konflikto pradžios.

13843.

139Nors tam tikra dalimi nuteistųjų parodymus patvirtino liudytoja R. A., tačiau viso baudžiamojo proceso metu jos parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl jais remtis analizuojamu atveju teisinio pagrindo nėra. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, jog apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog matė R. K. išbėgantį iš laiptinės ir trenkiantį pirmąjį smūgį G. V. į galvą, o antrąjį – į šio ranką, apie E. S. galimai suduotus smūgius, neužsimindama. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmąjį kartą) R. A. teigė, jog pirmasis smūgis G. V. buvo suduotas į galvą, o antrasis – kiek žemiau, apie E. S. galimai padarytus sužalojimus, ar R. K. jam suduotus smūgius jokių aplinkybių vėlgi nenurodydama. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjant antrąjį kartą, R. A. jau tvirtino iš esmės mačiusi tik vieną smūgį, G. V. suduotą į galvos sritį. Tuo tarpu G. V. teigė, jog jam buvo suduotas vienas smūgis į galvos sritį, tačiau, jam besidengiant galvą rankomis, buvo kliudyta ir jo kairė ranka. E. S. tvirtino, jog pirmiausiai R. K. pribėgo ne prie G. V., bet prie jo. Vertinant R. A. parodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad apklausiama apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmąjį kartą) ji nurodė mačiusi, kaip G. V. iš ausies ar kaklo bėgo kraujas, tačiau svarbu tai, jog jokie kaklo ar ausies sužalojimai medicininiais dokumentais G. V. nustatyti nebuvo, kas, įvertinus faktą, jog G. V. į ligoninę buvo atvežtas iš karto po vertinamo įvykio, leidžia pagrįstai abejoti R. A. parodymų objektyvumu. Esant tokiems prieštaravimams liudytojos R. A. parodymuose, atsižvelgiant į tai, jog, jos pačios teigimu, ji nuolat konfliktuoja su R. K. bei artimai bendrauja su G. V., pagrįstai manytina, jog šiuo konkrečiu atveju ji galėjo duoti G. V. bei E. S. palankius parodymus, siekdama jiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais remiasi tik tiek, kiek juos betarpiškai patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

14044.

141Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, nesant pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, be kita ko, tam tikra apimtimi patvirtino ir liudytojais apklausti M. T., J. T. bei D. P., tuo pačiu netikint prieštaringais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistųjų G. V. ir E. S. parodymais, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. V. ir E. S. R. K. atžvilgiu atliktų fizinio smurtinio pobūdžio veiksmų, teisinio pagrindo nėra.

14245.

143Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

14446.

145Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. V. ir E. S. aukščiau aptarti smurtinio pobūdžio veiksmai R. K. atžvilgiu buvo įvykdyti viešoje vietoje – gyvenamojo daugiabučio namo kieme, dėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais namo kieme sukeltų grumtynių kieme būriavosi ir kiti namo gyventojai, kai kurie jų kišosi į konfliktą, bandydami jį sustabdyti, nutraukti muštynes, po įvykio nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos, įvykio metu buvo panaudotas ir asmeniui žaloti dujomis skirtas įrankis, o tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai sutrikdė viešąjį rimtį ir tvarką nagrinėjamu atveju.

14647.

147Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojamu atveju R. K. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės akies obuolio sumušimo bei nežymus sveikatos sutrikdymas dėl akių ragenų bei junginių cheminio nudegimo (2 t., b. l. 199-204). Abejonių tuo, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K. analizuojamu atveju buvo padarytas bendrais G. V. ir E. S. tyčiniais veiksmais, jiems suduodant smūgius R. K., šiam gulint ant žemės, teisėjų kolegijai nekyla. Šią aplinkybę tinkamai aiškino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas cheminio R. K. akies nudegimo, bylos duomenimis, buvo padarytas tuo metu, kai įvykio vietoje E. S. jau nebuvo, t. y. kaltais ir tyčiniais G. V. veiksmais, šiam panaudojus asmeniui žaloti dujomis skirtą daiktą. Faktą, jog tuo metu, kai R. K. buvo padarytas cheminis akies nudegimas, E. S. įvykio vietoje jau nebuvo, betarpiškai patvirtino tiek nuteistieji, tiek ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, jog būtent G. V. jam papurškė dujų į akis, o tuo metu E. S. su savo sutuoktine jau buvo išvykęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad aktyviais G. V. ir E. S. bendrais veiksmais R. K. dėl kairės akies obuolio sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir pagal padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus tai, kad netrukus po pirmojo R. K., G. V. ir E. S. konflikto, E. S. jau išvykus iš įvykio vietos, G. V., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas asmeniui žaloti dujomis skirtą daiktą, R. K. sukėlė cheminį akių ragenų, junginių pažeidimą, šie G. V. veiksmai atskirai pagal padarinius nekvalifikuojami. Šiuos nuteistojo veiksmus apima BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad E. S. ir G. V. smurtinio pobūdžio veiksmus R. K. atžvilgiu nuo G. V. savarankiškų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant daiktą, skirtą asmenį žaloti dujomis, buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas, tiek vienus, tiek kitus G. V. veiksmus vienijo vieninga tyčia, tuo metu G. V. ir R. K. konfliktas dar buvo akivaizdžiai nesibaigęs.

14848.

149Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad R. K. cheminis akių ragenų, junginių pažeidimas buvo padarytas G. V. šovus R. K. į veidą dujiniu pistoletu, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. Faktą, jog vertinamu atveju buvo panaudotas šaunamasis ginklas, t. y. dujinis pistoletas, patvirtino tik nukentėjusysis, jo paties teigimu, matęs ginklą 1-1,5 metrų atstumu. Tačiau įvertinus tai, kad dujinis pistoletas G. V. vardu nėra registruotas, įvykio vietoje jis nebuvo rastas, o pats G. V. tvirtino, jog R. K. sužalojo ašarinių dujų balionėliu, įvertinus dar ir tai, kad jį sužalojusį ginklą R. K. matė iš pakankamai didelio atstumo, esant vėlyvam laikui, kai lauke jau būna tamsu, jokių duomenų apie specialiąsias R. K. žinias atpažįstant šaunamąjį ginklą ir nustatant jo pobūdį, byloje nėra, dėl ko aplinkybė, jog vertinamu atveju R. K. buvo sužalotas dujiniu pistoletu, iš G. V. pareikšto kaltinimo šalintina. Nesant jokios objektyvios galimybės nustatyti daiktą, kuriuo R. K. buvo padarytas cheminis akių nudegimas, konstatuotina, jog G. V. analizuojamu atveju panaudojo dujas nenustatytu objektu.

15049.

151Abejonių tuo, jog analizuojamu atveju G. V. ir E. S. veikė bendrininkų grupėje, priešingai nei tai sprendžiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegijai nekyla. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017, 2K-101-976/2019). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015, 2K-101-976/2019).

15250.

153Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Be to, asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2012, 2K-377-697/2015, 2K-253-693/2017).

15451.

155Nagrinėjamu atveju tiek E. S., tiek G. V. konflikto su R. K. pradžioje, t. y. iki savarankiškų G. V. veiksmų R. K. atžvilgiu atlikimo – iki dujų panaudojimo momento, veikė kaip bendrininkai, juos vienijo vieninga neapibrėžta tyčia nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atžvilgiu, jie abu veikė kaip nusikaltimo vykdytojai. Įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes neabejotina, kad R. K. bendraujant su E. S., jokie R. K. fizinio pobūdžio veiksmai E. S. atžvilgiu atlikti nebuvo, tačiau G. V. sudavus nukentėjusiajam medine lazda, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, abu nuteistieji puolė R. K. ir sudavė jam eilę smūgių į įvairias kūno vietas tiek rankomis, tiek kojomis. Nors jokio išankstinio susitarimo tarp nuteistųjų analizuojamu atveju nebuvo, tačiau jų tyčia ir vieningas sumanymas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, E. S. iš esmės pritariant G. V. fizinio pobūdžio veiksmams R. K. atžvilgiu. Nagrinėjamos situacijos kontekste įvertintina ir tai, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

15652.

157Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, kritiškai vertinant tiek nuteistųjų parodymus, kaip nepagrįsti atmestini ir jų apeliacinio skundo argumentai dėl galimos būtinosios ginties buvimo nagrinėjamoje situacijoje. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš aptarto seka, kad taikant BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažįstant veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012).

15853.

159Siekiant nustatyti ar buvo būtinosios ginties požymių, reikia įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, išsiaiškinti, kokie buvo nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmai konflikto metu, nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, įvertinti tokio kėsinimosi pradžios, eigos ir pabaigos momentus, nustatyti smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo ir nuteistojo sužalojimus padarymo mechanizmą, jų sudavimo momentą, patikrinti nuteistojo kaltės formą ir rūšį, taip pat padaryti išvadas, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

16054.

161Kaip matyti iš bylos medžiagos, po žodinio E. S. ir R. K. konflikto dėl užkabinto nukentėjusiojo automobilio, R. K. išėjus į kiemą, tarp asmenų kilo abipusės muštynės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nors R. K. analizuojamu atveju į kiemą išėjo rankose turėdamas metalinę lazdą, kurios egzistavimą patvirtino ir jokio suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi neturintis liudytojas M. T., tačiau, pirmasis smūgis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, analizuojamu atveju buvo suduotas ne R. K., bet G. V. veiksmais. Tokia išvada darytina įvertinus itin prieštaringus nuteistųjų parodymus, juos atmetant kaip nepatikimus bei tikint nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Nesutinkant su nuteistųjų teiginiais dėl būtinosios ginties situacijos egzistavimo nagrinėjamoje byloje paminėtina ir tai, kad tiek G. V., tiek E. S., remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, buvo neblaivūs, o tokių asmenų pasipriešinimas bei pavojingumas vertinant jį blaivo asmens atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriasi, todėl vien tai, kad analizuojamu atveju R. K. į kiemą išėjo rankose turėdamas metalinę lazdą, būtinosios ginties situacijos nesudaro. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji vertinamu atveju buvo panaudota, sužalojant E. S. ar G. V., byloje nenustatyta.

16255.

163Ir vis tik, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V. ir E. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, kas šiuo konkrečiu atveju pripažintina G. V. ir E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).

16456.

165Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu tiek G. V., tiek E. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Šios aplinkybės nuteistieji neneigė. Tai, kad jie abu buvo neblaivūs, remiantis R. K. parodymų visuma, jis matė jau tuo metu, kai dar buvo balkone ir konfliktavo su E. S. žodžių pagalba. Neabejotina, jog neblaivaus asmens elgesys dažnai būna neprognozuojamas, kartais ir pavojingas, tačiau, nepaisydamas šio fakto, suprasdamas galimas kilti neigiamas pasekmes, R. K. iš savo namų išėjo toliau aiškintis santykius su kieme buvusiais E. S. ir G. V., be kita ko, rankose turėdamas metalinę golfo lazdą. Tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai turėjo įtakos G. V. ir E. S. tolimesniems veiksmams, kadangi akivaizdu, jog asmuo, po žodinio konflikto išėjęs į kiemą rankose turėdamas metalinę lazdą, nuteistiesiems galėjo pasirodyti pavojingas ir neprognozuojamas. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad remiantis tiek G. V., tiek R. K. bei byloje apklaustų liudytojų parodymais, R. K. jau seniai konfliktuoja su G. V., nuolat su juo apsižodžiuoja, kas vėlgi galėjo įtakoti netinkamą R. K. veiksmų, šiam išėjus į kiemą su metaline lazda, vertinimą.

16657.

167Tačiau, net ir pripažįstant šią aplinkybę nuteistųjų atsakomybę lengvinančia, pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu G. V. ir E. S. paskirtas bausmes, šis faktas nesudaro. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018).

16858.

169BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018). Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

17059.

171Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems skirtas bausmes, visų pirma paminėtina, kad šiuo konkrečiu atveju abiem nuteistiesiems už BK 138 straipsnio 1 dalį buvo skirta švelniausia, o už BK 284 straipsnį – viena švelnesnių, laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis, kas šiuo atveju įvertinus net dvi asmenims nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje bei apsvaigę nuo alkoholio, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog dar labiau švelninti jų teisinės padėties nustačius aukščiau paminėtą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Svarbu ir tai, kad vertinamu atveju tiek G. V., tiek E. S. buvo skirtas vienintelis įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kuris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra proporcingas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui. Be to, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino G. V. ir E. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju buvo padarytos dvi nesunkios nusikalstamos veikos, abu nusikaltimai baigti ir tyčiniai, atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo G. V. ir E. S. paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ar neteisingas, pagrindo nėra. Apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. V. ir E. S. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytos veikos pobūdžiu ar G. V. ir E. S. asmenybėmis, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti jiems skirtas bausmes ar kitaip lengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, net ir nustačius vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra jokio juridinio pagrindo.

17260.

173Apeliaciniais nuteistųjų skundais nesutinkama ir su nukentėjusiajam R. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašant ją sumažinti. Vertinant šiuos nuteistųjų argumentus visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. buvo pareiškęs 12000 (dvylikos tūkstančių) eurų civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. K. padarytus sužalojimus, jų sukeltas pasekmes bei liekamuosius reiškinius, iš nuteistųjų solidariai priteisė 6000 (šešis tūkstančius) eurų nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011).

17461.

175Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.

17662.

177Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

17863.

179Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji E. S. ir G. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, sudavė smūgius nukentėjusiajam R. K., tokiu būdu padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus – nuteistųjų kaltės forma ir laipsnis, jų interesai, kad iš jų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus.

18064.

181Bylos duomenimis, po vertinamo įvykio R. K. buvo nustatyti daugybiniai veido sumušimai, tačiau nesunkus sveikatos sutrikdymas jam buvo nustatytas tik dėl kairės akies obuolio sumušimo, dėl kurio, sprendžiant iš bylos duomenų, nukentėjusiajam išsivystė kairės akies retrobulbarinis neuritas (regos nervo uždegimas) ir R. K. buvo gydomas ligoninėje. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. tvirtino, jog tokio pobūdžio akies sužalojimas jam išsivystė nuo G. V. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu panaudojant dujomis žaloti skirtą įrankį, kadangi būtent nuo to jo akyse atsirado skeveldrų, tačiau šis faktas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 11 d. ekspertizės akto Nr. EKG 12/2018(02) duomenimis, R. K. buvo nustatytas kairės akies obuolio sumušimas, kurio pasekmė – kairės akies retrobulbarinis neuritas bei akių ragenų svetimkūniai. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu R. K. parkrito veidu žemyn, po ko, G. V. ir E. S. jam sudavė eilę smūgių, neabejotina, jog svetimkūniai R. K. akyse šiuo konkrečiu atveju atsirado dėl tyčinių abiejų nuteistųjų, bet ne savarankiškų G. V. veiksmų. Šią išvadą iš esmės patvirtino ir ekspertai, ekspertizės akte nurodę, jog dėl cheminio akies nudegimo, padaryto dujomis žaloti skirtu įrankiu, nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko, pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą vertinamu atveju pagrįstai priteisė solidariai tiek iš G. V., tiek ir E. S..

18265.

183Sprendžiant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbu tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiškinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nors nukentėjusysis tvirtino priešingai, teigdamas, jog jis iki šiol jaučia liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiškinius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, jis ir ankščiau yra turėjęs galvos traumų, dėl ko jam dažnai skaudėdavo galvą, įvertinus faktą, jog jokių duomenų apie praeityje tikrintą R. K. regėjimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kategoriškai teigti, jog suprastėjusį nukentėjusiojo regėjimą bei nuolatinius galvos skausmus lėmė būtent įvykio metu jam padaryti sužalojimai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apie jokius kitus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius pats nukentėjusysis nekalba, jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Tokiu būdu neabejotina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus jo gyvybei, vertinamu atveju nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, tačiau, įvertinus R. K. patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei patirtus nepatogumus – stresą, baimę, nerimą ir pan., akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusysis iš tiesų patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, kurie šiuo konkrečiu atveju turi būti kompensuojami per neturtinės žalos atlyginimo institutą.

18466.

185Ir vis tik, spręsti, jog 6000 (šešių tūkstančių) eurų priteisimas R. K. neturtinei žalai atlyginti yra proporcingas nuteistųjų padarytiems veiksmams, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką bylose, kai nukentėjusiajam asmeniui nustatomi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 eurų iki 3000 eurų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-202-6693/2015, 2K-258-699/2015, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-36-895/2017). Nors nukrypti nuo aptartos teismų praktikos, esant reikšmingoms bylos aplinkybėms, galima, tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Minėta, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius nukentėjusiajam padarytų sužalojimų reiškinius, R. K. nepateikė, nors jo regėjimas po vertinamo įvykio suprastėjo, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog šio sveikatos sutrikimo R. K. neturėjo ankščiau, nukentėjusysis teismui nepateikė, tokių duomenų teismas neįžvelgia ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Esant šių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimas R. K. būtų proporcingas ir pagrįstas analizuojamu atveju, todėl skundžiamu nuosprendžiu jam priteistas 6000 (šešių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis šiuo nuosprendžiu mažinamas iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.

18667.

187Nukentėjusysis R. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš G. V. ir E. S. priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jo patirtas atstovavimo išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus (3 t., b. l. 168).

18868.

189Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017).

19069.

191Apeliacine tvarka antrą kartą byla nagrinėjama pagal nuteistųjų G. V. ir E. S. apeliacinius skundus, kurie tenkinami iš dalies, patikslinant jiems pareikštų kaltinimų faktines aplinkybes, pripažįstant vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sumažinant R. K. priteistos neturtinės žalos dydį. Svarbu tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, bylos nagrinėjimas buvo intensyvus, vyko ne vienas teismo posėdis, į kuriuos buvo kviečiami ne tik nuteistieji ir nukentėjusysis, bet ir liudytojai, dėl ko, nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, iš G. V. ir E. S. priteisiant po 425 (keturis šimtus dvidešimt penkis) eurus nukentėjusiajam R. K. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

192Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Nutarė

193nuteistųjų G. V. ir E. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

194Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nustatytas G. V. ir E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, jas išdėstant taip: G. V. ir E. S. 2017 m. vasario 13 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje – ( - ) namo ( - ) kieme, be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, G. V. tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, šiam nukritus ant žemės, veikdami bendrai R. K. sudavė rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrė nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydami R. K. kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, taip veikdami bendrai dėl kairės akies sužalojimo sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, G. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu objektu panaudodamas dujas, nukreiptas nukentėjusiajam R. K. į veidą, sukėlė šiam akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip G. V. ir E. S., veikdami bendrai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“. Tokiais savo veiksmais E. S. ir G. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

195Nustatyti vieną nuteistųjų G. V. ir E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

196Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam R. K. solidariai iš nuteistųjų G. V. ir E. S. priteistą neturtinės žalos dydį nuo 6000 (šešių tūkstančių) eurų iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.

197Iš nuteistųjų G. V. ir E. S. priteisti po 425 (keturis šimtus dvidešimt penkis) eurus nukentėjusiajam R. K. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

198Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

199Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.