Byla 1-65-478/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, civilinio ieškovo atstovei R. P., gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Linai Svirinavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2J. P., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB ,,S.“ mezgėja, neteista, gyvenanti ( - ), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat,

3kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

4D. V., a. k. ( - ). gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, IĮ ,,B.“ savininkė, neteista, gyvenanti ( - ), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat,

5kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7J. P., dirbdama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) pirmininke ir kasininke, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos bei neužtikrino, kad būtų sudaryti buhalterinių sąskaitų registrai už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 bei to paties laikotarpio ( - ) DNSB pirmininkės J. P. avansinės apyskaitos, taip pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

8be to, ji neužtikrino, kad apskaitos registruose būtų apskaitytos prekės bei paslaugos, įsigytos ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 už 15 664 litus (4531,61 eurą), bei neužtikrino, kad apskaitoje būtų atvaizduotas jų panaudojimas bei nurašymas (nesurašyti nurašymo aktai arba buhalterinės pažymos), tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

9be to, ji nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009, 2010 ir 2011 metus, tuo pažeidė 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.1K-372 patvirtintų taisyklių “Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 151 punktą, pagal kurį ,,Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos: 151.1. balansas (pagal 2 priedą); 151.2. veiklos rezultatų ataskaita (pagal 3 priedą); 151.3. aiškinamasis raštas”, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 17 straipsnį, kuris nustato, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“;

10be to ji, pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 punktą būdama atsakinga už inventorizacijos atlikimą laiku bei už teisingų inventorizacijos metu nustatytų duomenų įtraukimą į apskaitą, neatliko LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka - turto, pinigų, gautų ir mokėtinų skolų metinės inventorizacijos už 2009, 2010 ir 2011 metus, tuo pažeidė LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (nauja redakcija patvirtinta 2008-04-17 nutarimu Nr. 370) 3 punktą, kuris nustato, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama - turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“;

11be to, ji nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų iš kasos avansu išduotai 67 273,78 litų (19 483,83 eurų) sumai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“;

12be to, ji laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 bendrijos kasoje neapskaitė 19 247,50 litų (5574,46 eurų) bendrijos narių sumokėtų mokesčių, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

13dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17.

14Be to, J. P. laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17, dirbdama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) pirmininke ir kasininke, pasisavino didelės vertės jos žinioje buvusį ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau ( - ) DNSB) turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu iš ( - ) DNSB kasos pagal kasos išlaidų orderius gavo 96 717,10 litų (28 011,21 Eurus), iš kurių pateisino išlaidas pateisinančiais dokumentais tik 29 443,32 litų (8527,37 eurų), likusios sumos - 67 273,78 litų (19 483,83 eurų) į kasą negrąžino, pinigų pateisinančių dokumentų nepateikė, be to, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 iš ( - ) DNSB narių surinko 19 247,50 litų (5574,46 eurų) mokesčių, tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, bei tuo pačiu laikotarpiu ( - ) DNSB vardu įsigijo prekių už 13 206 litus (3824,72 Eur):

152009-07-27 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0255120791 įsigijo prailgintoją ir virvelinę elektrinę žoliapjovę už 124,80 litus,

162009-07-27 iš UAB ,,Innovation computer group“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ICG0098641 įsigijo spausdintuvą Canon Pixma MP190 už 199 litus,

172009-08-14 iš UAB ,,Sidabriniai vandenys“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV901153 įsigijo siurblį UPS 40-120, už 1850 litų,

182009-08-18 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0832506943 įsigijo elektros prekių, sraigtų, varžtų, veržlių, rėžtukų, šepečių, laikiklių ir kitų prekių už 216,44 litus,

192009-10-04 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS08114909928 įsigijo izoliacinio vamzdžio, tąšą, plaktuką, kanceliarinių prekių už 175,82 litus,

202009-12-11 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0832510093 įsigijo spyną, tarpines, durų detalę, putas montažines, pistoletą putoms, aklę už 252,26 litus,

212009-12-12 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0850905892 įsigijo santechnikos prekių už 134,03 litus,

222010-01-29 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0009311 įsigijo santechnikos prekių už 28,20 litų,

232010-03-18 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0231506240 įsigijo santechnikos prekių už 18,27 litus,

242010-07-20 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0010931 įsigijo santechnikos prekių už 395,51 litą,

252010-07-13 iš UAB ,,Amseka“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMS27080 įsigijo elektros prekių už 999,65 litus,

262010-07-12 iš UAB ,,Skiraida“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKR1017573 įsigijo kabelio laikiklių ir gorfruotą vamzdį už 86,50 litų,

272010-10-16 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0820144827 įsigijo spynų, durų detalių, durų rankenų, durų laikiklį, rankeną, tepalą už 203,87 litus,

282010-10-11 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0817823806 įsigijo putų montažinių, mūro mišinio už 93 litus,

292010-10-06 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0841329472 įsigijo mūro mišinio už 53,40 litų,

302010-10-28 iš UAB ,,ARV“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RAV10063535 įsigijo vandens siurblį už 531,05 litus,

312010-10-05 iš UAB ,,Inpantas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPK BUH4267629 įsigijo skardos lankstinius už 599 litus,

322010-10-27 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal kvitą Nr. 279470/154 įsigijo mūro mišinio už 53,40 litų,

332010-12-06 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0847113187 įsigijo santechnikos prekių už 40,89 litus,

342011-01-31 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0850914648 įsigijo statybinių medžiagų ir elektros prekių už 323,04 litus,

352011-01-31 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013314 įsigijo santechnikos ir kitų prekių už 337,40 litų,

362010-11-08 iš UAB ,,Dahlgera“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2DA000008577 įsigijo santechnikos prekių už 718,92 litus,

372011-02-24 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013577 įsigijo santechnikos, elektros prekių ir pirštinių už 514,90 litų,

382011-02-23 iš UAB ,,Dahlgera“ pagal sąskaitą Nr. 5538 įsigijo radiatorių už 130,34 litus,

392011-03-15 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013771 įsigijo santechnikos prekių už 64,17 litų,

402011-03-19 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0018955 įsigijo santechnikos, elektros prekių, pirštinių už 359,10 litų,

412011-04-29 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014309 įsigijo santechnikos prekių už 269,80 litų,

422011-04-22 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014205 įsigijo santechnikos prekių už 565,60 litų,

432011-05-03 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS08129318238 įsigijo purkštuką, laistymo žarną, jungtuvus, pastą, ventilį, sąvaržą už 67,70 litų,

442011-06-17 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014931 įsigijo santechnikos prekių už 72,50 litų,

452011-08-19 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015730 įsigijo santechnikos prekių už 334,60 litų,

462011-08-05 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015598 įsigijo santechnikos prekių už 400,70 litų,

472011-08-09 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015624 įsigijo santechnikos prekių už 407,80 litų,

482011-01-31 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal kvitą Nr. 426854/275 įsigijo elektros prekių už 61,79 litus,

492011-09-01 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015971 įsigijo santechnikos prekių už 716,30 litų,

502011-09-21 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0841338780 įsigijo palangę, gulščiuką, pirštines, žaislinį gyvūnėlį, įvarą, maišelį, teptukus ir kitas prekes už 576,58 litus,

512011-11-02 iš R. A. įmonės pagal sąskaitą Nr. PKK ACB 320246 įsigijo elektros prekių už 185,98 litus,

522011-11-07 iš S. V. įmonės ,,Santera“ įsigijo maišytuvą ir santechninę juostą už 152 litus,

532012-02-08 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS0803871021 įsigijo gyvatuką kanalizacijai už 109 litus,

542012-05-25 iš UAB ,,Sanistal“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA12000718321 įsigijo santechninių prekių už 782,69 litus,

55šių įsigytų prekių ( - ) DNSB veikloje nepanaudojo, dokumentų, pateisinančių prekių panaudojimą bendrijos veikloje, nepateikė, naujai išrinktai ( - ) DNSB pirmininkei A. K. įsigytų prekių neperdavė, tokiu būdu pasisavino ( - ) DNSB didelės vertės turtą, padarydama ( - ) DNSB 28 883,01 eurų (99 727,28 litų) žalą.

56D. V., dirbdama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) buhaltere, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

57pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-07-31 tvarkydama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau ( - ) DNSB) buhalterinę apskaitą, nesudarė buhalterinių sąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 bei nesurašė ( - ) DNSB pirmininkių J. P., A. K. ir R. P. avansinių apyskaitų, taip pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

58be to, ji apskaitos registruose neapskaitė prekių bei paslaugų, įsigytų ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 už 4777,68 Eurus, bei apskaitoje neatvaizdavo jų panaudojimo bei nurašymo (nesurašė nurašymo akto arba buhalterinės pažymos), tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,“

59dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04.

60J. P. savo kaltę nusikalstamų veikų padarymu pripažino iš dalies ir parodė, kad jokio buhalterinio išsilavinimo neturi. Bendrijos pirmininke tapo 2009 metais. Kai išėjo senas pirmininkas, kartu išėjo ir buhalterė. Kažkas iš valdybos narių pasiūlė, kad yra pažįstama buhalterė, tokiu būdu įtraukė D. V. į bendrijos veiklą. Jos abi buvo įdarbintos, nes visuomeniniais pagrindais dirbti negalėjo. Pareiginiai nuostatai buhalterei nebuvo sudaryti, atsakomybe nepasiskirstė. Revizijos komisija buvo, narių pavardžių negali pasakyti. Dokumentų, tame tarpe ir apie revizijos komisijos išrinkimą, neturėjo galimybės laikyti namuose. Turėjo kambarėlį, visus tuos popierius laikė spintoje, jų niekur nesinešė, jie ten turėjo likti. Jų A. K. neperdavė, nes darbai jau buvo atlikti, o po to, kai sudarė tą revizijos komisiją, niekas nesigilino į tai, ką jie darė ar veikė. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pasidomėjo prieš tai dirbusios buhalterės, manė, kad ji darė teisingai, lygiai taip pat darė ir pati. Jokių nurašymo aktų nebuvo. Su buhaltere turbūt nesikonsultavo. Apie prekių nurašymą nieko negali pasakyti, nemanė, kad kažkokias susidėvėjusias pirštines reikėjo nurašyti ir surašyti aktą, kad buvo atliekami darbai. Pirmiausiai puolė tvarkyti stogo dangą, nes stogas buvo avariniame stovyje. Stogo aktas yra, nes darė rangovai ir jie turbūt savo iniciatyva sudarė, kadangi jie oficialiai gavo tuos pinigus. Kur samdė žmones neoficialiai, nemanė, kad aktas reikalingas. PVM sąskaitas faktūras ir kvitus pateikdavo buhalterei, nurašymo aktų pateikti D. V. nereikalavo. Kalbėjosi su buhaltere apie tai, kad reikia nurašymo kažkokio, kodėl nedarė nurašymo, negali pasakyti. Bendrijos metines ataskaitas darė susirinkimams, mano, kad mokesčių inspekcijai turėjo pateikti finansinės atskaitomybės duomenis už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. Susirinkimų protokolų nėra, nes visi šie dokumentai nebuvo saugomi pas ją namuose ar pas D. V.. Visi šie popieriai buvo, bet jie visi liko bendrijoje. Kad 2009 - 2011 m. finansinės atskaitomybės turėjo būti bendrijoje ir kad buhalteriniai dokumentai yra saugomi 10 metų, žino, galvojo, kad saugomos yra tik buhalterinės knygos. Jos darbo laikotarpiu inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes nemanė, kad tai yra būtina. Kas atsakingas už inventorizacijos organizavimą, nežino. Ar buhalterė aiškino, kad reikia inventorizuoti turtą, nepamena. Visus darbus, kas buvo samdomi, mokėjo grynais pinigais ir nesurašė aktų, kad buvo atliekami darbai, dėl to nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų iš kasos avansu išduotai 672 273,78 litų sumai. Buvo mokama grynais pinigais, nesurašant dokumentų. Tuo metu manė, kad tai yra gerai, nes tokiu būdu bendrijai sutaupydavo pinigų. Kodėl nebuvo apskaityta gyventojų sumokėtų mokesčių 19 247,50 litų sumai, negali pasakyti. Kiekvienam žmogui, kuris sumokėdavo pinigus, išrašydavo kvitukus, jie negalėjo nepapulti į apskaitą. Ji pati buvo kasininkė, už pinigus bendrijoje buvo atskaitinga ji, kasos knygos nevedė. Buhalterei dokumentai buvo pateikiami kas mėnesį. D. V. praktiškai tik dėl mokesčių buvo reikalinga, kad sutvarkytų visus popierius mokesčių inspekcijai. Pirkimo-pardavimo čekius visus atiduodavo, ką turėdavo, kur išleisdavo pinigus, ką pirkdavo už čekius. Kai mokėdavo grynais pinigais, buhalterei nieko nepateikdavo. Įsakymo ar norminio akto, kur turi būti saugomi buhalteriniai dokumentai, nebuvo. Buhalterinius dokumentus, kurie yra svarbūs - išlaidos, pinigų priėmimo kvitai, saugodavo pas D. V., o kitus, kurie, jos nuomone, nebuvo svarbūs, laikė tame kambarėlyje. Iš kur dokumentuose yra pabraukymai, išbraukymai, perkėlimai, nežino. Tikriausiai D. V. žiniaraščius vedė. Įmokas ji priimdavo ir į knygą surašydavo. Dėl pribraukymo ir taisymų įmokų mokėjimo žiniaraščiuose, jų nelabai galėjo būti, jeigu pataisyta, tai rašydavo, kad taisyta. Jeigu kvitai kažkokie būdavo sugadinti, tai irgi prisegdavo kaip sugadintus. Bendrijoje yra 100 butų. Apie butą Nr. 401, kuriam iki 2009-11-30 buvo skaičiuojami mokesčiai, tačiau nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio šis butas žiniaraštyje nenurodomas, gali paaiškinti, kad šis butas visą laiką buvo įtrauktas į žiniaraštį, tik galėjo būti kitu numeriu įtrauktas - gal kaip 400 A, 401A ar 401B, kadangi vienas butas buvo padalinti į dvi dalis. Imdama pinigus iš kasos ar iš banko sąskaitos, avansinių apyskaitų nesurašinėjo. Jos išsilavinimas yra vidurinis, visą laiką dirbo gamykloje, su buhalterija nieko bendro niekada neturėjo. Per pirmininkavo bendrijoje laiką pretenzijų iš gyventojų dėl pirmininkavimo nebuvo, iš mokesčių inspekcijos pretenzijų taip pat nebuvo. Kaltinimo epizode dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta dalinai, nes galėjo padaryti daug klaidų. V. Š. mokėjo už darbą, todėl skolos nenurašinėjo. Sumokėto atlyginimo nefiksavo, skolos nenurašinėjo, jai pačiai atiduodavo pinigais. Sodrai apie valytojų įdarbinimą nebuvo pranešta, Sodros mokesčiai nebuvo mokami. Didelės vertės bendrijos turto nepasisavino. Pripažįsta, kad nepateikė pateisinančių dokumentų, kur buvo nurašyti pinigai, kur buvo atliekami dideli darbai, buvo mokama grynais pinigais. Tie pinigai buvo sudėti į bendrijos namą, už visus atliekamus darbus darbuotojams, kurie nebuvo samdomi oficialiai, buvo mokama grynais pinigais. Už stogo remontą buvo sumokėta dalinai. Dalį sumokėjo bendrovė ,,G.“, kuri yra išsipirkusi bendrijos dalį patalpų, pavedimu, o bendrija sumokėjo grynais pinigais, bet buvo išrašyta sąskaita. Iš sąskaitos negalėjo pervesti, nes visos bendrijos sąskaitos yra areštuotos už skolas nuo 1997 m. Kad sumokėti už stogo remontą, skolinosi pinigų iš savo pusseserės virš 10 000 Lt, sutartis buvo žodinė. Ta suma, kuri nepateisinta dokumentais, yra sumokėta grynaisiais ir panaudota bendrijos reikmėms. Darbų atlikimo aktų nėra. Pareigūnui rodė, kokie darbai buvo atliekami: stogo remontas, šiluminio mazgo visa renovacija, virtuvių tvarkymas, t. y. virtuvėse tvarkė vandenį, nuotekas, statė kranus, taip pat dušus, tualetus, klozetus statė, rūsyje nuotekas tvarkė, elektrą. Bendrija už darbus niekam neliko skolinga. Valytojoms buvo mokama iš tų pačių surinktų pinigų, kaip ir už santechniko, elektriko darbus. Įnašus surinko, bet jo neatvaizdavo, darbų atlikimo aktų nesurašė. Kad žmonės davė pinigus, buvo vedama knyga, į kurią žmonės, sumokėdami pinigus, pasirašydavo. Žiniaraščio, kiek yra surinkta, nevesdavo. UAB „H.“ ir IĮ „A.“ mokesčiai neatvaizduoti mokesčių mokėjimo žiniaraščiuose todėl, kad jie nemokėjo. UAB ,,H.“ tik už elektrą mokėdavo bendrijai, o IĮ „A.“ iš viso jokių mokesčių nemokėjo, tik kai už stogo remontą reikėjo, ėjo pas visus savininkus. Mokesčių žiniaraščiuose nėra UAB „H.“ į bendrijos kasą sumokėtų 2009 m. 1138,71 litų, 2010 m. 4644 litų, 2011 m. 3472 litų, 2012 m. 1000 litų, IĮ „A.“ 2009 m. sumokėtų 1313 litų, nes IĮ „A.“ mokėjo tik už stogą, o UAB „H.“ mokėjo už elektrą. Negali pasakyti, ar visi bendrijos dokumentai, kurie buvo laikomi tame kambariukyje, papuolė pas specialistę. Dėl kaltinimo pasisavinus bendrijos turtą, t. y. prekes, kurios neužpajamuotos įmonėje ir dokumentų, pateisinančių šių prekių panaudojimą, bendrovės dokumentacijoje nėra, parodo, kad viskas, kas buvo įsigyta, buvo panaudota bendrijoje. Kaltinime nurodytos prekės nebuvo naudojamos asmeninio namo renovacijai. Sąskaitoje nurodyti žaisliniai gyvūnėliai turbūt papuolė per klaidą. Spausdintuvas buvo naudojamas, vėliau jis buvo aplietas vandeniu ir sugedo, buvo išneštas į tą kambarėlį. Nežino, kaip patikrinti, kad prekės buvo naudotos bendrovės veikloje. Buvo atvejų, kad daiktai buvo padėti ir jie dingo, pvz. klozetas pavogtas, kranai buvo dingę. Vieną kartą kreipėsi į policiją dėl dingusio radiatoriaus, buvo pasakyta, kad nieko neras, todėl dėl kito bendrijos turto dingimo į policiją nesikreipdavo. Apskaitoje, kad pavogtas kranas, neįformino, patarimo buhalterės neklausė. Akvarelė, spalvotas kartonas, piešimo albumas, teptukai, spalvoti pieštukai, plastilinas, blizgantys klijai, flomasteriai, pieštukai spalvotu grafitu, želinių rašiklių rinkinys, drožtukas, lipnūs užrašų lapeliai, spalvotas popierius, guašas, spalvotas kartonas, skaičiavimo pagaliukai buvo panaudoti, nes spausdindavo ant spalvoto popieriaus skelbimus, kai susirinkimus darydavo, pasižymėdavo kažką pieštukais, rašyti irgi reikėjo, kur buvo panaudota akvarelė, negali pasakyti. Drožtukus naudodavo, dėl teptukų negali paaiškinti, kaip jie galėjo papulti į tą sąskaitą. Įrankių dėžė buvo naudojama rūsyje, buvo laikoma šiluminiame mazge, kuris buvo rakinamas. Druska buvo naudojama apledėjusioms plytelėms pabarstyti, kad ledas nutirptų. Tušinukų tikrai turėdavo ir jie buvo visi palikti. Žoliapjovė buvo nupirkta, ji sugedo, kai samdė kiemsargį, todėl liko tame rūsyje. Sniego kastuvas liko bendrijoje. Kastuvai du buvo pirkti, vieną rado, kai buvo su tyrėju. Pirštinės buvo perkamos valytojai ir kanalizacijai atkišti, ir bet kokius remontus atlikti. Sąsagos kokios buvo pirktos, negali pasakyti. Grindų dažais, mano, kad į rūsį laiptus dažė, taip pat vamzdžius, kur sutvarkydavo, apdažydavo. Vamzdžiams dažų nepirkdavo. Kam buvo naudojamas pjūklas metalinis, negali pasakyti. Kažkokius darbus darydavo jos vyras, jam reikėdavo įrankių. Viena pašto dėžutė buvo visam namui, ji kabėjo pirmame aukšte, buvo išplėšta, sulaužyta, tada pakeitė kita. Kiek tiksliai per savo pirmininkavimą įsigijo kodinių spynų, negali pasakyti. Kodėl visi liudytojai sako, kad namo gyventojai nėra matę žoliapjovės, negali atsakyti. Su E. N., V. Š., A. K. santykiai nėra blogi, V. G. nepažįsta. Valdybos susitarimai dėl stogo remonto, vamzdynų keitimo buvo palikti bendrijos kambaryje, o visos sąskaitos buvo pas D. V.. Grynus pinigus laikydavo namuose. Seifas buvo tik nepaimtiems laiškams sumesti, jis buvo nenaudojamas, be spynų ir be dugno. Buhalterijos dokumentų nei skaitmeninio varianto, nei kopijų neturi. A. K. tapus pirmininke, jokių dokumentų jai neperdavė. Tuo metu gyveno keturiese, abu su vyru dirbo ir gyveno iš atlyginimo, taip pat padėdavo tėvai, turėjo du vaikus ( - ) metų ir ( - ) metų gimimo, dabar turi dar ( - ) m. gimimo vaiką. Gaudavo apie 1700 litų atlyginimą iš UAB „S.“, kur dirbo mezgėja, ir 200 litų gaudavo iš bendrijos. Vyro atlyginimas virš 3000 litų. Iš nekilnojamojo turto turėjo sodą sodų bendrijoje, kurį įsigijo 2006 m., ir bendrabutyje vieną kambarį 18 kvadratų. Iš banko ėmė paskolą sodui ir namui pirkti. Sodui kreditą jau atidavė, o namui įsigyti ėmė paskolą 25 m. ir ją moka. Paskolą ėmė 2011 m. 140 000 Lt. Taip pat ėmė vartojimo paskolas 3000 Lt ir 5000 Lt, nes renovacijai paskolos nedavė. Jos pirmininkavimo laikotarpiu keitė automobilį, jį pirko už paskolą. Pirko dėvėtą automobilį, ėmė paskolą iš Swedbank. Kelionėse užsienyje nebuvo. Civilinio ieškinio 26 574 eurų sumai nepripažįsta.

61D. V. kalta nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad jos išsilavinimas aukštasis ir buhalterijoje dirba 17 metų. J. P. pažįsta nuo 2009 metų. Bendrijoje pradėjo dirbti 2009 m. balandžio mėnesį, su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimas jai buvo mokamas grynais pinigais. Atsispausdindavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį ir pasirašydavo, kad gavo pinigus. Apskaitoje yra darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštis, kuriame matėsi, kad yra priskaityta. Perėmė iš buhalterės, kuri prieš tai dirbo, apskaitos dokumentus, juos pavarčiusi susidarė nuomonę, kad tie dokumentai yra vedami taip vadinamu buhalteriniu paprastu įrašu: pajamos ir išlaidos, tuo vadovaudamasi toliau juos taip ir vedė. Turėdavo žiniaraščius, kuriuose surašyti visi butai, kokius mokesčius ir kiek surinkti, kiek kas sumokėjo, į juos taip pat kiekvienas gyventojas pasirašydavo, kiek sumoka, padeda parašą prie sumokėtos sumos. Žiniaraščiai gali būti laisvos formos. Tuos pinigus pagal kasos priėmimo kvitus įtraukdavo į kasą. Spausdindavo kasos pajamų orderį ir sudarydavo kasos knygą. Turėjo formą ir, pasibaigus metams, darydavo ataskaitas - kiek yra surinkta pajamų iš gyventojų, kiek darbo užmokesčiui, kiek už šildymą, už elektrą. Atiduodavo tas ataskaitas, jas turėdavo patvirtinti valdyba. Yra dalyvavusi dviejuose susirinkimuose, nei viename susirinkime nė viena valdyba tų ataskaitų netvirtino. Kadangi vedė buhalteriją tuo vadinamu paprastu įrašu, avansinės apyskaitos pagal tą vedimą neturėtų būti sudarytos. Jos sudaromos, kai yra debitas ir kreditas. Lėšų gavimas ir jų išlaidavimas yra debitas ir kreditas, tai yra pajamos ir išlaidos, bet kai vedama paprastai, nedebetuojama ir nekredituojama, yra vedamos pajamos ir išlaidos. Domėjosi, kaip reikia vesti bendrijos apskaitą. Su savo kolegėmis kalbėjosi, nes prieš tai neturėjo patirties su bendrija, internete forumuose skaitė, mokesčių inspekcijoje klausė. Kas liečia metines ataskaitas, bendrijai registrų centrui balanso nereikėdavo sudaryti, dėl to ir nevedė debetų ir kreditų tuo dvigubu įrašu. Kiekvienais metais eidama į mokesčių inspekciją klausdavo, ar reikia bendrijai metinių ataskaitų, rašė paaiškinimus, kodėl jų neteikia. Jei nebūtų tų paaiškinimų, pirmininkė būtų gavusi baudą už tas ataskaitas. Kadangi bendrija negaudavo kažkokių pajamų: paramos ar kažko, jai jokių ataskaitų nereikėjo, tuščių neprivaloma teikti. Mokesčiai už elektrą nėra tos pajamos, kurios turėjo būti įtraukiamos į finansinę atskaitomybę, todėl jų ir neteikė. Su A. K. rašė paaiškinimą, dėl ko nereikia. Turėtų būti mokesčių inspekcijoje visi tie paaiškinimai. Jos nuomone, dokumentai ne visi buvo pateikti, nes net patvirtinti nurašymo aktai nebuvo pateikti, patvirtintos ataskaitos nebuvo pateiktos. Vadovę konsultavo iš pat pradžių, kad jeigu pirktos prekės, kad jos turi būti užpajamuotos ir po to išlaiduotos. Tokių dokumentų nebuvo, buvo tik sąskaitos faktūros. Inventorizacijos įsakymo per tuos vadovavimo metus nebuvo, nedalyvavo inventorizacijoje. Bendrija ilgalaikio turto neturėjo, visas kitas mažavertis turtas, jis iš karto yra nurašomas į sąnaudas. Mažavertis turtas - tai pirštinės, kastuvai, klozetai. Žoliapjovės irgi mažavertis turtas, jeigu jis buvo pirktas už 100 litų, paprastai į ilgalaikį turtą keliauja turtas, kurio vertė yra nuo 500 – 600 litų. Dokumento, reglamentuojančio kas ir kur saugo buhalterinius dokumentus, nematė, supažindinta nebuvo. Sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo pas ją. Iš pradžių dirbo namuose, Raudondvaryje, po to persikėlė į patalpas Raudondvario plente ir kartu su savimi persikėlė tuos dokumentus, jie buvo laikomi jos kabinete. Direktorė dokumentus teikdavo pasibaigus mėnesiui, kartais atveždavo, dažniausiai pati važiuodavo pasiimti. To, kad ne visos ūkinės operacijos yra įformintos buhalteriškai, negali paaiškinti. Buvo tokių pajamų, kurios į banką įkrisdavo, kai pervesdavo, kur antstolis išskaičiuodavo iš gyventojų, juos atžymėdavo skolų žiniaraštyje, bet į kasos knygą jų netraukdavo, nes jie jau įkritę į banką. Darbus, už kuriuos nebuvo išduodami kvitai, išrašydavo kasos išlaidų orderį tai sumai, kurią pirmininkė išleisdavo be dokumento. Kai pirmininkė R. P. perėmė iš jos dokumentus, jai atidavė segtuvus su perdavimo aktu, kuriame buvo surašyti tik segtuvai, segtuvo pavadinimas ir viskas. Praėjus porai savaičių, ji paskambino ir pasakė, kad sunumeravo dokumentus ir norėtų, kad ji pasirašytų ant naujo perdavimo akto. R. P. atvežė tuos segtuvus, tie dokumentai buvo išsegti iš segtuvo, sudėti į segtuvą, ir paprašė jos pasirašyti ant paskutinio lapo, ja pasitikėdama padėjo parašą. Perdavė nesunumeruotus, nes tiesiog visada taip daro. Numeracija turi būti, bet kai perduoda įmonės vadovui, ne visada juos numeruoja. Kasos išlaidų orderiai, kad J. P. buvo išduoti pinigai, kur nebuvo dokumentų, tikrai buvo. Darbų aktai nebuvo pateikti. Kai pasiimdavo dokumentus, pirmininkė pasakydavo, kiek tą mėnesį išleido, ir jos parašydavo kasos išlaidų orderį, o gale metų valdyba turėjo patvirtinti tas išlaidas. Kasos išlaidų orderį išrašė pagal žodžius. Ji informuodavo, kad vamzdyną keičia, šiluminį punktą tvarko, reikės tokios sumos pinigų. Perdavė viską, ką bendrovė turėjo. Dar buvo žurnalai, kur elektros rodmenis rašė, ir ataskaitos, kur mokesčius rinkdavo ir dėdavo gyventojai parašus. Mano, kad ne visi dokumentai buvo pateikti specialistei, nes žino, kad kasos išlaidų orderiai buvo. J. P. laikotarpiu, kada turėjo teikti finansines ataskaitas, vietoje to teikė pažymas, kad bendrija negauna papildomų pajamų ir tų ataskaitų teikti nereikia. Atsakymo iš VMI negavo. Tų dokumentų kopijos neišliko. Tuo laikotarpiu pagal kaltinimą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo jokių pretenzijų neturėjo. Kai perdavė bendrijos dokumentus naujai pirmininkei, ji sakė, kad nori nutraukti su ja darbo sutartį ir nori priimti naują buhalterę. Savo atostogų metu teikė ataskaitas, tomis finansinėmis ataskaitomis baigėsi bendravimas. Sutinka, kad už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 nesudarė buhalterinių sąskaitų registrų ir nesurašė finansinių apyskaitų visų pirmininkių, nes vedė apskaitą vienodai. Apskaitos registrai bendrijai yra laisvos formos ir tuos, kuriuos ji ruošė, ji laikė tais žiniaraščiais, tais registrais. Žiniaraštį laikė registru, o avansinė apyskaita yra apyskaita, bet kadangi vedė apskaitą paprastu įrašu, tos avansinės apyskaitos nesudaromos. Tiesiog paprastai, - kasos pajamų orderiu įneši pinigus į kasą, o kasos išlaidų orderiu paimi pinigus iš kasos. Mokesčių inspekcijoje nesidomėjo, kaip turi būti vedama bendrijos apskaita. Dėl neapskaitytų prekių bei paslaugų už 4777,68 eurus ir dėl to, kad apskaitoje neatvaizdavo jų panaudojimo bei nurašymo, tie išlaidų orderiai buvo surašyti, o nurašymo aktų jai nepateikė, jų neturėjo. Darbo priemonėmis bendrija neaprūpino, viską iš savo atlyginimo įsigydavo. Sąsiuviniai, kur elektrą žymėdavo, buvo bendrijos, o segtuvai buvo jos asmeniniai, tušinukai taip pat. Ir kuras savo lėšomis, kur važiavo dokumentus pasiimti. Nėra tikra, kad bendrijos pirmininkė jai pateikė visus dokumentus, kurie turėjo būti suvesti į apskaitą. Kabinetas, kur buvo saugomi tie dokumentai, užrakintas. Dėl dokumentų saugojimo tvarkos nepasirašė, tokio įsakymo neteko matyti. Gyvena iš 500 – 600 Eur atlyginimo, nuosavo turto neturi, nes gyvena tėvų name su tėvais, tuo metu turėjo vartojimo paskolą, šiuo metu dar irgi turi, moka kreditą. Nepastebėjo, kad J. P. savintųsi turtą, nei kad kažką įsigytų.

62Civilinio ieškovo atstovė R. P. parodė, kad civilinis ieškinys yra ( - ) bendrijos J. P.. Atlikus reviziją paaiškėjo, kiek trūksta pinigų. Turtinė žala yra 26 574, 50 eurų sumai. Bendriją perėmė 2014 m. gale, buvo akivaizdus dokumentų trūkumas. Visi buhalteriniai dokumentai buvo pas D. S.. 2009-2010-2011 m. buhalteriniai dokumentai buvo sutvarkyti, o nuo 2012 m. buvo įdėti tik į įmautes. Pirmame akte, kur perduoda buhalterinius dokumentus, D. S. buvo parašiusi bendrai, kad buhalteriniai dokumentai perduodami, bet D. S. nurodė, kad taip netinka, tada buvo įvardinta kasos knyga, mokėjimo žiniaraščiai, viskas buvo išvardinta ir surašyta. Tai buvo pataisytas aktas, jis buvo pakankamai detalus, sunumeruotas, perduotas su viskuo. J. P. tame name priklausė nuosavybė, jos skola bendrijai buvo 1000 eurų, jokių kvitukų, kad ji mokėjo mokesčius, nebuvo, tik matėsi, kad jos skola mažėjo, o dokumentų, kad skola sumokėta, nebuvo. Tada pati pasiskaičiavo, kaip yra suvedamos išlaidos, suprato, kad trūksta dokumentų. Padarė viešą bendrijos narių susirinkimą, susirinkimo metu nutarė atlikti reviziją. Revizijos atlikimui reikalingi labai dideli pinigai, kurių neturėjo, todėl bendrijų asociacija pasiūlė pasisamdyti naują buhalterę, kuri gali atlikti reviziją. Susirado naują buhalterę V. G., ji atliko, perdavė į policiją, ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Revizijos metu buvo nustatyta, kad kasoje grynais trūksta 20 000 eurų. Buvo dokumentų, kad pripirkta daiktų, o daiktų nebuvo. J. P. atvyko su policija, per visas patalpas ėjo kartu, J. P., pamačiusi naują vamzdį, sakė, kad jį keitė pati. Rūsyje yra trys brangios sklendės, ji sakė, kad vieną iš jų pakeitė pati, bet tam nebuvo dokumentų. A. S. pakeitė vieną sklendę, vieną sklendę pakeitė ji pati, trečia sklendė pakeista gal dar prieš J. P.. Klausė jos, kur tame name sudėti nauji radiatoriai, gipso plokštės, palangės, ji to nežinojo. Yra gyventojai pasakę, kokius darbus ji yra padariusi bendrabutyje. Prieš jos darbo pabaigą buvo pirkti tikrai dideli, brangūs daiktai, net pirkti ne jos vardu. Nusprendė, kad pirkti daiktai tikrai ne bendrijai, ir ji už juos turi gražinti. 20 000 eurų tai gryni pinigai, kur trūksta, o 5000 eurų už pirkinius, kurių ji negalėjo pagrįsti. Rūsyje rado vieną gyvatuką kanalizacijai, o dokumentuose ji tų gyvatukų pirkusi daugiau - tris ar keturis. Ji buvo pirkusi kastuvus sniegui, kranų, dar kažką. Nesupranta, kur galima bendrijoje panaudoti žaislinį gyvūnėlį, skaičiavimo pagaliukus. J. P. parodė kažkokį vandens siurblį. Name vanduo yra paduodamas centralizuotai, kur galima panaudoti siurblį, nežino. Buvo pirkti du siurbliai, vienas iš jų labai brangus, kitas pigesnis. Bendrijai spausdintuvas yra reikalingas, bet 510 buto gyventoja sakė, kad išsispausdinti, ką reikia, J. P. ateidavo pas ją. J. P. rodė, kad skardos lankstiniai yra panaudoti ant stogo, stogo kraštams. Kur yra laistymo žarna, purkštukai, nežino, prie namo žolės niekas nelaisto. Nė vienas namo gyventojas nėra matęs ir žoliapjovės su laidu. Bendrijos pirmininkė buvo J. P., po to buvo A. S., jos pasirašė perdavimo aktą. Kai perėmė iš A. S., irgi pasirašė perdavimo aktą. Iš perimtų daiktų buvo gyvatukas, kodinė spyna, vėliava, prožektorius, bendrijos antspaudai ir pirmininko vardinis antspaudas, dar buvo raktai ir viskas. Dokumentai buvo perduoti patvirtinant priėmimo perdavimo aktu. Dėl vamzdynų priežiūros buvo sutartis su UAB „( - )“, ji prižiūrėjo vandentiekį ir kanalizaciją. Su jais sutartis buvo sudaryta dar esant J. P., jiems moka mėnesinį mokestį. Bendro naudojimosi patalpomis rūpinosi bendrija, o butuose už atliktas paslaugas moka patys savininkai. Gyventojai be leidimų, nelegaliai yra susivedę vandentiekį ir kanalizaciją, o bendrijos namo plane vandentiekis su kanalizacija yra tik bendrose patalpose. Kadangi jie jungėsi be jokių projektų, su „Sa.“ sudaryta sutartis, kad rūpinasi tik bendrom patalpom. J. P. parodė dalį vamzdžių, gyventojai patvirtino, kad juos keitė J. P.. Kai atėjo, valytoja dirbo E. N., darbo sutarties nebuvo. Jai E. N. pasakė, kiek ir kaip jai mokama. Bendrijos name, pirmame aukšte yra mažas sandėliukas, jame renkami mokesčiai. Tame kambariuke stovi stalas ir spinta su labai senais dokumentais. Toje spintoje esančių dokumentų netikrino, joje sudėti seni dokumentai, kokių 1990 metų. Tyrimo metu tyrėjai prašė dokumentų tik A. S. ir J. P. laikotarpio. Pirmininkas renkamas trims metams. A. S. išrinkta 2012 m., bendrija pretenzijų jai neturėjo. D. S. buhaltere dirbo iki 2015 m. birželio-liepos mėn. Pati dirba apskaitoje ir šiuo metu dirba buhaltere. Po A. S. pirmininke tapo ji, prieš A. S. pirmininke buvo J. P.. Iš A. S. gavo perdavimo aktą, pasirašytą jos su J. P., o ji pati pasirašė su A. S.. 2012 m. birželio-liepos mėn. J. P. nedirbo, nes į apskaitą įdėtas jos biuletenis. J. P. pirmininkavimo laikotarpiu nebuvo priimtas joks įsakymas dėl buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos. Pirmininkaujant J. P., gyveno ( - ).

63Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamųjų nėra mačiusi, jokių santykių. Ji yra buhalterė, tuo metu ieškojo darbo. Reikėjo, kad darbas būtų namuose, nes slaugė tetą, kuriai 96 m. ( - ) bendrijoje būti buhaltere paprašė 2015-08-03. Buvo kalba, kad įdarbins su perspektyva, kad dirbs namuose ir galės užsidirbti 117 eurų. R. P. atvežė dokumentus į namus, anksčiau su ja pažįstama nebuvo. Atlikus buhalterinių dokumentų reviziją, iš naujo darė buhalterinę apskaitą. Rado nukrypimų, tai kasos neatitikimas, tai grindžiančių dokumentų išlaidose. Tai yra pirminiai dokumentai, kurie labai greitai pasimato. Kaip pavyzdys, paimi, kad gavo pinigus pagal kasos pajamų orderį, tai turi būti ir įkelta, ir sumažintas likutis įsipareigojime. Jeigu vienur padidėjo, tai kitur sumažėjo. Tie nukrypimai buvo matomi plika akimi, kad trūksta dokumentų, kasos likutis sumažintas, bet nėra dokumentų, įrodančių, kuo sumažinta. Pirmiausiai skambino R. P. ir sakė, kad trūksta dokumentų. Ji suprato, kad buvo grobstomos lėšos. Iš turimų dokumentų darė naują buhalterinę versiją. Už tą patikrinimą jai per keturis mėnesius sumokėjo apie 2000 eurų. Tos revizijos metu nustatė trūkumą apie 50 000 litų, bet gerai neprisimena. Trūkumas nustatytas J. P. pirmininkavimo laikotarpiu. A. K. jai dėl sumos dydžio neužsifiksavo. Vieną reviziją padarė J. P., kitą reviziją – A. K., ten buvo salyginai nedidelė suma. A. K. vadovavimo laikotarpį nuo J. P. vadovavimo laikotarpio atskyrė pagal darbo sutarčių žurnalą, kas dirbo ir kas dėjo parašus. Dirbo tik su dokumentais, jokių prekių, daiktų neapžiūrėjo.

64Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąsias pažįsta, ne piktuoju. J. P. buvo ( - ) bendrijos pirmininkė, D. S. buvo buhalterė. Gyventi į tą namą atsikraustė 2011 m. ir maždaug po metų J. P. ėjo į dekretą ir pasiūlė jai būti pirmininke, sutiko. Pirmininke buvo nuo 2012-07-18 iki 2015 m. vasario mėn. Jos iniciatyva buvo surašytas aktas, jame nurodė, ką perėmė ir buvusią pinigų sumą 117 ar 119 litų. Ta suma abejonių nesukėlė, nes J. P. sakė, kad bendrija turi daug skolų. Prieš perduodant, J. P. tvarkė šilumkeitį, buvo išlaidos. Ji pati šilumos punkte keitė avarinę vandens sklendę, nes buvo įvykis su vandeniu, ir sakė, kad reikia keisti. Viską suorganizavo „Sa.“ ar „K.“, turi būti lydintys dokumentai. Pasitikėjo buhaltere, jei būtų klaidos iš gyventojų mokesčių, tai buhalterė jai visada ištaisydavo. Visus dokumentus įdėdavo į knygą ir gale mėnesio perduodavo D. S.. Mėnesio gale buhalterei atiduodavo iš gyventojų surinktus pinigus, atėmus 400 litų atlyginimą, tokiu būdu sumokėdavo sau. Jos pirmininkavimo laikotarpiu įsakymo dėl buhalterinių dokumentų saugojimo nebuvo, nežinojo, kad toks reikalingas. Dabar žino, gavo baudą už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kad laiptinėje keistų radiatorius, gyvatukus, nežino. Jos vadovavimo laikotarpiu aukšte, kur gyvena, „Sa.“ pastatė vieną radiatorių. Jos vadovavimo laikotarpiu didžiausias darbas buvo elektros skaitiklių iškėlimas į koridorių, dar laiptinėje savo aukšte pasidarė remontą, po to pasikeitė lempas. Iki to J. P. keitė stogą. Santechnikos darbus atlikdavo „Sa.“. D. R. buvo pasamdytas atlikti elektros darbus. Matė, kad valytoja plauna laiptinę. Valytoja buvo neįdarbinta, jai atsiskaitydavo grynais. Kad yra valytoja E. N., jai pasakė J. P. ir pasakė, kad jai mokama 200 litų. Tuos pinigus paimdavo iš kasos, niekur to neužrašydavo. Galvojo, kad tai daro buhalterė. Jos vyras vieną kartą prie namo pjovė žolę su savo benzinine žoliapjove. Bendrijoje jokios žoliapjovės ir laistymo šlangų nebuvo. Kompiuterio bendrija neturėjo. Visus reikalingus dokumentus ruošėsi ir spausdino pas save darbe. Yra žiūrėjusi dokumentus, esančius spintoje, kambaryje, kur buvo renkami mokesčiai. Joje rado bendrijos pažymėjimą ir įstatus. Ten buvo sudėti neatsiimti laiškai, reklaminiai bukletai. Naujai pirmininkei perdavė vėliavą ir visus kitus daiktus, kurie surašyti perdavimo akte. Didelių daiktų ar didelės vertės daiktų nepirko. Savo pirmininkavimo laikotarpiu inventorizacijos, revizijos neatliko. Vieną kartą gyventojams gale metų pateikė kaip ir ataskaitą, pasakė, kiek yra sukaupta pinigų. Toje ataskaitoje jokie trūkumai nesimatė. Šios bendrijos buhalteriniai dokumentai buvo pas D. V., nes visus dokumentus, visas sąskaitas atiduodavo jai. Iki tol, kol atiduodavo buhalterei dokumentus, juos laikė savo namuose. Seife nelaikė, nes buvo nesaugu. Niekur nematė ir nerado jokio inventorizacijos akto. Savo iniciatyva surašė perdavimo aktą, perimdama iš J. P.. Daiktai, kuriuos perdavė J. P., buvo dvi kodinės spynos, senas gyvatukas, vėliava nebuvo įtraukta, nes ją rado vėliau 5 aukšte. Dėl dokumentų surašė aktą, tai buvo gyventojų žinynas, kelių metų knygos, kur pildoma, kaip gyventojai atneša pinigus. Tai viskas, ką jai perdavė J. P. į rankas. Visus daiktus ir dokumentus, ką gavo, surašė į aktą. Jai neperdavė sąskaitų faktūrų, vertybių įsigijimo dokumentų, iš kitų įmonių apmokėjimų dokumentų. Atlyginimų žiniaraščių pati nepildė, tų sumų neįrašydavo ir jų nematė, nes galvojo, kad viską, kas susiję su buhalteriniais dokumentais, pildo buhalterė.

65Liudytojas S. J. parodė, kad nė vienos iš kaltinamųjų nepažįsta. Prieš kokiu penkis metus buvo nupirktas šviestuvas, ir jo parašas buvo sąskaitoje, bet neprisimena pirkimo aplinkybių. Dirba elektriku. Šviestuvas buvo nupirktas A. įmonėje, ten visą laiką perka medžiagas. Gyvena V. K. prospekte. Kam pirko šviestuvą, negali pasakyti. Koks šviestuvas buvo pirktas, taip pat nepamena. To šviestuvo nemontavo, jis tik nuvežtas ir paduotas. Jam tik davė pasirašyti ant sąskaitos, nes mokėjo grynais. Kategoriškai teigia, kad nemontavo, nes prisimintų tokius darbus, kadangi ten lauko šviestuvas ir juos ne kiekvieną dieną montuoja. Neprisimena, ar ( - ) gyventojų bendrijoje atliko kažkokius elektros darbus. Savanorių prospekte, Kaune, nepamena, ar darė kokius darbus, dešimt metų praėjo. Užsiima individualia veikla ir dirba UAB „V.“. Daugiabučių namų bendrijoms elektrą vedžiojo. 2009 – 2012 m. laikotarpiu individualios veiklos dar neturėjo, bet dirbo UAB „V.“. Ankstesniais metais dirbo pagal patentą. Apskaitą veda tik du metus, nes turi mokesčius mokėti.

66Liudytojas D. P. parodė, kad vieną iš kaltinamųjų prieš septynerius metus matė, jokių asmeninių santykių nėra. Bendrabutyje, esančiu ( - ), gyveno jo pusbrolis R. K., ir pusė bendrabučio buvo be elektros. Paskambino ir paprašė pagalbos atvažiuoti sutvarkyti. Važiavo kaip pusbrolis, tuo metu dirbo įmonėje elektriku. Nuvažiavo, rado gedimą, buvo ,,nusprogęs“ vienos pusės namo elektros įvadinis kabelis. Įvertino situaciją, tada važiavo supirkti medžiagas. Pirkdamas medžiagas ant sąskaitos faktūros pasirašė, nes medžiagas pirko bendrijos vardu, bendrija taip paprašė. Reikėjo atlikti darbus, sutvarkyti, kad gyventojai turėtų elektrą. Iš bendrijos atstovų su juo bendravo pirmininkė. Medžiagas nupirko grynais, iš savo pinigų, pasirašė sąskaitoje, o pinigus atidavė pusbrolis. Ar pusbrolis atsiskaitė savo ar bendrijos pinigais, nežino. Darbus atliko, bet jam sumokėjo tik už prekes. Už darbą atsiskaitė liaudišku metodu prie stalo su pusbroliu, o pirmininkė neatsiskaitinėjo. Prekes pirko UAB „S.“. Pirko gofruotą, apsauginį vamzdį, kabelio laikiklius ir patį kabelį greičiausiai, nepamena. Darbus atliko vienas. Tame name daugiau nedirbo.

67Liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąją J. P., santykiai darbiniai. Jam teko tame bendrabutyje, esančiame Savanorių pr., namo nepamena, keletą kartų atlikti santechnikos darbus, kadangi pastatas labai senas, ir atsiranda kažkokių gedimų. Pagal specialybę jis santechnikas, J. P. jo paprašė laisvu nuo darbo metu padėti. Būdavo, kad žiemos metu susprogsta kokie nors šildymo vamzdynai, jam teko atstatinėti šildymo sistemą, o dažniausiai būdavo vandentiekio avarijos. Kai būna vandentiekio avarija, atvažiavusi avarinė gali tik uždaryti vandenį, nes reikia pakeisti keletą metrų vamzdžio ar pakeisti sugedusį maišytuvą, tai darbai, kuriais avarinė neužsiima. Gaudavo atlyginimą, kurį jam mokėjo J. P.. Gaunant atlyginimą, jokių dokumentų nepasirašydavo, paduodavo pinigus ir tiek. Kiek tokių mokėjimų buvo, nepamena, kiek atvažiuodavo, kai būdavo avarija, tiek ir mokėdavo. Yra pirkęs tai bendrijai santechnikos prekes iš parduotuvės. Beveik visose santechnikos parduotuvėse yra tokia tvarka, kad jeigu tu esi jiems žinomas žmogus ar sudaręs sutartį, jie duoda medžiagas į skolą, kad pabaigęs darbą galėtum likučius grąžinti ir po to, kai atlieki darbą, nuvažiuoji pas juos ir susimoki. Tokiu būdu ir pirko medžiagas. PVM sąskaitas faktūras bendrijos vardu yra pasirašęs, kai pirko prekes. Iš jo pirktų santechnikos prekių, jeigu grąžino parduotuvei, jos nebuvo įtrauktos į sąskaitą. Viską, ką išsiveždavo, tą ir sumontuodavo. Atliktų darbų aktai nebuvo surašomi, nes niekas dokumentaliai nebuvo forminama, tai ir aktai nereikalingi. Bendradarbiavimas su J. P. truko apie 3 metus. Kas dar daugiabutį prižiūrėjo, nežino. Dėl santechnikos kartais kreipdavosi į būtų ūkio tarnybą, nes ne visus darbus gali be jų pagalbos atlikti. Į butų ūkį kreipdavosi pirmininkė. Buvo atvejų, kad J. P. prašydavo pagalbos įgyti prekes. Tokiu atveju nežino, ką perka žmogus, tik paskambina vadybininkui ir paprašo, kad suteiktų nuolaidą. Konkrečiai likvidavo padarinius, kai buvo laiptinėje iš dešinės pusės susproginėję radiatoriai ir vamzdynai šildymo, atstatė šildymą, kad būtų galima šildyti visą namą. Virš sporto klubo buvo visiškai surūdiję vandentiekio vamzdžiai, atstatė per keletą aukštų vamzdyną, tualetą, kurio ten iš viso nebuvo, buvo užkimšta kanalizacija, teko išdaužyti kanalizacijos vamzdyną ir įrengti tualetą, jei neklysta, trečiame aukšte. Tuo metu sutarties dėl šilumos punkto priežiūros nebuvo, nes kitaip būtų nesikreipę. Namo rūsyje darbus atliko: keitė šalto vandens vamzdį, šildymo sistemos vamzdžiai keliose vietose buvo prakiurę, teko tvarkyti. J. P. statomame name santechnikos darbų neatlikinėjo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 7 t., b. l. 42-43, kad pažinojo A. P., J. P. prašymu atlikdavo tik avarinius skubius darbus, UAB ,,( - )“ parduotuvėje, adresu ( - ), pagal 2012-05-25 PVM sąskaitą faktūrą dalyvavo perkant santechnikos prekes ir pasirašė sąskaitoje faktūroje, nes šioje bendrovėje turėjo nuolaidą, prekes pirko J. P., o jis tik pasirašė sąskaitoje kaip nuolaidos turėtojas, nupirktas prekes J. P. susikrovė į automobilį ir išsivežė, kur jos buvo panaudotos, nežino. UAB ,,G.“ parduotuvėje santechnikos prekes pagal sąskaitas faktūras pirko prašomas J. P. ir prekes pristatė į bendrabutį, kiek žino, prekės buvo panaudotos remonto darbams bendrabutyje, tačiau ar visos santechnikos prekės buvo sunaudotos remonto darbams, nežino.

68Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamoji J. P. jo sutuoktinė, kaltinamąją D. V. pažįsta, piktumų nėra. Gyveno tame name ( - ) bendrijoje, adresu ( - ), jo žmona bendrijoje buvo pirmininkė, D. V. buvo buhaltere. Kaip vyras padėdavo su ūkiniais darbais bendrose patalpose ir visame name. Bendrija už padarytus darbus jam neatsilygindavo. Prekes bendrijos vardu pirko, bet tai buvo su žmonos žinia. Bendrijos vardu PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos, ir jis jas yra pasirašęs. Kokias prekes pirko, tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo ūkinės prekės. Savo namą įsirenginėjo pats savo rankomis, yra savamokslis. Jo specialybė mezgimo pameistrys, yra baigęs ( - ) statybininkų rengimo centrą. Specialybė - statybos plėtros vadyba. Prekės, kurios buvo pirktos bendrijoje, pas juos nuosavame name neatsidūrė. Bendrijos elektrą ir santechniką, kur smulkūs darbai, kokį elektros jungiklį bendrų patalpų ar sugedusią spyną jis pakeisdavo pats. Santechniką tvarkė santechnikas R. V.. Stogą, kiek žino, įmonė kažkokia tvarkė. Ar bendrija buvo sudariusi sutartis su konkrečiais asmenimis ar įstaigomis, kad atliktų darbus, nežino, taip pat jam nežinoma apie apmokėjimus. Gyventojai, jeigu patys kažką padarydavo, tai nupirkdavo ir sąskaitas pateikdavo namo pirmininkei. Jeigu patys negalėjo sutvarkyti, tai kreipdavosi į pirmininkę, o pirmininkė arba ieškodavo žmogaus, kad sutvarkytų, arba, jeigu nedidelis gedimas, tai tvarkydavo jis. Ar tai buvo fiksuojama, negali pasakyti. Kur bendrija laikė visus bendrijos dokumentus, negali atsakyti. Jie būdavo ir kambaryje, ir kabinetas buvo, seifas buvo. Pirmininkė turėjo kambariuką pirmame namo aukšte, ir ten buvo seifas. Ar jis rakinamas, negali pasakyti. Žino, kad tame kambariuke buvo išdaužtas langas. Kiek žino, į policiją dėl įsibrovimo į kambariuką nebuvo kreiptasi. Žmona kaip pirmininkė organizavo stogo dengimą, šilumos punkto renovaciją, daugiau nežino. Jiems išsikrausčius, bendrijos reikalus perėmė namo gyventoja, jos nepažinojo. Buvo rūsyje, kai daiktus paliko. Kas buvo perduota, tiksliai nepamena: gyvatukas nuotekoms valyti, šlangos, laidų likučiai, žarnos, kur plaudavo. Pats tuo laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį, jo atlyginimas buvo apie 3000 litų, įvairiai, nuo 2500 – 3500 litų ir 4000 litų. Kaip bendrijos pirmininkė žmona uždirbo kelis šimtus litų, tiksliai negali pasakyti, ir dar žmona dirbo toje pačioje darbovietėje, kaip ir jis, mezgėja, jos atlyginimas buvo 1000 - 1500 litų. Tuo metu dvi mergaitės buvo mažametės, dabar trečia yra. Tuo laikotarpiu didesnių grynųjų pinigų sumų neturėjo, jų pajamos buvo tik atlyginimai ir paskolos. Paskolos buvo iš Ūkio banko jų abiejų vardais, jos buvo tikslinės ir buvo panaudotos namo įrengimui. Bendrijos turto savo šeimos reikmėms nenaudojo. Namą įsigijo už būsto paskolą, o būsto įsirengimui paskolos neėmė, ėmė dvi vartojimo paskolas - žmonos ir jo vardu. Su žmona dirba UAB „S.“.

69Liudytoja E. N. parodė, kad J. P. pažįsta iš matymo, nes ji buvo bendrijos pirmininkė, o D. V. nežino. Sunkiai vertėsi, nes viena augino nepilnametę dukrą ir buvo mažas atlyginimas, tai J. P. pasiūlė užsidirbti. Gyveno ten pat, kur bendrija, adresu ( - ). Valė dvi laiptines ir tvarkė aplinką, už tai gavo į mėnesį 200 litų. Buvo dvi laiptinės po 50 litų ir 100 litų už aplinką. Tame name yra dvi laiptinės. Viso namo neprižiūrėjo, tik laiptines, į koridorius ir visas kitas viešas erdves nėjo. Kitas erdves tvarkėsi, kaip kas susitardavo. Aplinkos tvarkymas, tai lapus sugrėbti, šiukšles surinkti prie to namo. Darbo sutarties su bendrija nepasirašė. Atlyginimą mokėdavo į rankas. Pinigų priėmimo kvito neišrašydavo, nieko neišrašydavo. Nuo mokesčių neatleido. Kai mokesčius nešdavo, pasirašydavo į knygą, o už atlyginimą niekur nepasirašydavo. Prie J. P. dirbo du metus, po jos buvo A. (A. K.), prie jos irgi dirbo du metus. Dabar 1,5 metų nebedirba, dirba kita. Tame name gyvena nuo 2002 m., apie 15 metų. J. P. esant pirmininke, stogą tvarkė, duris dėjo nuo gatvės pusės vienoje laiptinėje, - buvo dėtos rakinamos durys, bet ar tai buvo prie A. (A. K.), ar prie J. P., negali pasakyti. Kokie dar buvo daromi darbai prie J. P., nepamena. Darbams atlikti buvo duotas grėblys, šluota, kibirėlis, šiupeliukas, t. y. viskas, ko reikia. Kas daugiabutyje tvarkė elektrą, kanalizaciją ir visa kita, nežino. Žino, kad kai su kanalizacija kas pasidarydavo, tai kitą kartą matydavo, kad J. P. su A. P. tvarkydavosi arba būdavo iškviesta kažkas iš miesto, avarinė ar dar kas nors. Ne vieną kartą matė, kaip gyventojų vyrai, jeigu užsikišę, neša vandenį, visi kolektyviai dirbo. Smulkius darbus tvarkydavo bendrijos pirmininkė, o jei kas aukšte sugenda, tai įvairiai - kartais iš bendrijos, o kartais patys susimesdavo iš savo lėšų ir susitvarkydavo. Patys remontų didelių neatlikinėjo, nei sienų, nei patalpų nėra dažę, tik smulkmenas. Ar atvykdavo tvarkyti ne iš įmonės ar ne vietiniai, nežino, neklausdavo. Namo bendrijos dokumentai laikomi pas pirmininkę. Taip galvoja, nes ten tik vienas kambarėlis ir daugiau visur gyventojai. Ar tame kambarėlyje yra seifas, nežino, nevaikščiojo. Neteko girdėti atvejų, kad į tą kambarėlį kas nors įsibrovė. Kadangi turėjo nepilnametę dukrą ir už miesto tėvus, dažnai išvažiuodavo, nelabai žino. A., kuri po J. P. perėmė pirmininkės pareigas, gali būti S. (K.). Dabartinės pirmininkės nežino. Dirbo prie dviejų pirmininkių, prie trečios jau nedirbo, nes kovo mėnesį ją atleido. Prie abiejų pirmininkių dirbo atsiskaitant grynais be dokumentų

70Liudytoja V. Š. parodė, kad J. P. buvusi kaimynė, kitos kaltinamosios nepažįsta. J. P. pažįsta 16 m., nes bendrabutyje gyvena 17 m. Žino, kad J. P. yra padariusi bendrabučiui skolą. Viską iškėlė dabartinė pirmininkė. J. P. prašė padirbėti valytoja. Turėjo bendrijai skolą, tai sutarė, kad jai už darbą į rankas pinigų nemokės, o dengs skolą. Pinigų į rankas neėmė, kvitų neturi, tačiau pirmininkė skolų nedengė. Taip dirbo gal pusmetį, gal mažiau. Laiptines plaudavo į savaitę 3 kartus, kartais kiekvieną dieną. Valymas trukdavo pora valandų, 3 valandas. Algos nemokėjo, bet ir skolos nedengė. Prašė, kad mokėtų 100 litų, bet pirmininkė davė tik 50 litų. Tiksliai kada dirbo, negali pasakyti, nes praėjęs didelis laiko tarpas. Jos vyras pirmininkei padėdavo, jei užsikimšdavo rūsys ar sugesdavo kranas. Bet jam atlyginimo nemokėjo, tą žino, nes ji tų pinigų nematė. Kokius darbus padarė J. P., negali pasakyti, prisimena, kad stogą dengė, kad buvo pjaunami vamzdžiai. Negali pasakyti, ar buvo keista santechnika. Rūsyje buvo keisti plastikiniai vamzdžiai. Palangės tvarkytos nebuvo. Žaisliniai gyvūnėliai laiptinėje padėti nebuvo. Prie namo žolytės nelaistė, laistymo žarnų nematė. Prieš ją valytoja dirbo pensijinio amžiaus moteris, o po jos – E., pavardės nežino. Bendrabutyje nebuvo jokių darbų planų. J. P. gyveno už sienos, tai nueidavo, pasakydavo, ir jos vyras sutaisydavo. Nežino, ar buvo kokia firma, kuri bendrabutyje atlikinėjo kokius nors darbus, ar buvo paskirtas žmogus, kuris ką tvarkė. Kas pirkdavo bendrabučiui prekes, nežino ir nežino, ar kas ką pirko. Kad bendrabutis turėtų žoliapjovę, nematė. Kai pasikeitė pirmininkė, paaiškėjo, kad buvo ,,nuplauti“ pinigai. Gyventojai mano, kad tie pinigai ,,nuplauti“ į kišenę. Kas rinko pinigus, tvarkė apskaitą, nežino. Mokesčius rinkdavo pirmininkė pačiame bendrabutyje tokiame kaip kabinetuke. Jai reikėdavo mokėti 20-30 litų, sumokėjus pinigus, pirmininkė duodavo lapuką, kitas kvitukas atitekdavo jai. Pasikeitus pirmininkei, viskas pasikeitė, vyksta darbai, yra kažkas daroma. Kad pirmininkė ir buhalterė metų pabaigoje pateiktų ataskaitas, tokiame susirinkime niekada nedalyvavo ir niekada nematė skelbimo, kad toks vyks. Pas J. P. dėl nurašomos skolos nėjo, balanso nesurašinėjo, nes ja pasitikėjo. Lapukus, kiek reikia mokėti, gaudavo kas mėnesį, matė, kad skola bendrijai didėja. Kai gavo laišką, kad areštuotas butas, nuėjo pas J. P., ji pasakė, kad nieko nežino. J. P. vadovavimo laikotarpiu mokesčius mokėjo.

71Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamąją J. P. pažįsta, kitos - ne. Su J. P. ne piktuoju. Ten tvarkė santechniką. Tame name gyvena žmogus, su kuriuo anksčiau dirbo, jis paskambino ir pasakė, kad reikia užvirinti vamzdį. Nuvažiavo ir užvirino be jokios sutarties, be dokumentų, tai buvo ,,chaltūra“. Tas bendrabutis yra priešais Hyper Maximą, ( - ), adreso neprisimena. Tų vamzdžių virinti pakvietė J. P., jai telefoną davė jo pažįstamas, jo vardo ir pavardės neprisimena. Kiek jam sumokėjo, neprisimena. Vamzdį virino rūsyje, kai sumokėjo pinigus, kvito nedavė. Dar kažką darė antrame aukšte. Tam bendrabučiui prekes pirko savo vardu, parduotuvėje ( - ), jos pavadinimo neprisimena. Nupirkęs prekes, sudėjo bendrabutyje. Atrodo, kad bendrabutyje dėjo plastikinius vamzdžius. Visą laiką J. P. atiduodavo už viską grynus pinigus, be kvitų. Gal ir buvo iš pirktų daiktų, kad nepanaudojo, bet ar darė gražinimą, neprisimena. Jokie darbų atlikimo aktai surašomi nebuvo. Bendrabutyje tokią pagalbą vykdė su R. V., bet R. V. ir vienas ten važiuodavo dirbti. Jis pasakojo, kad pastatė klozetą, ir už valandos jį pavogė. Tikriausiai ir R. V. buvo apmokama už darbą. Kai J. P. paskambindavo, atėjęs užtrukdavo dieną, pusdienį, kelias valandas, jo darbas netrukdavo savaitėmis. Ten dirbo 3-4 kartus. J. P. darbo laikotarpiu dėl darbų bendrabutyje bendravo tik su ja. Ten reikėjo keisti viską: šildymą, kanalizaciją, vandentiekį. Viskas buvo surūdiję. Nuo šių metų dirba su verslo liudijimu, tuo metu dirbo kitoje įmonėje. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 7, b. l. 36-37, kad UAB ,,G.“ parduotuvėje pagal tris sąskaitas faktūras, išrašytas ( - ) DNSB vardu, A. ir J. P. prašymu padėjo parinkti jiems reikalingas santechnikos prekes, kur jie padėjo nupirktas santechnikos prekes, nežino, tame bendrabutyje yra atlikęs tik smulkius suvirinimo darbus, jokio atlyginimo negavo, nebent simboliškai.

72Specialistė A. B. parodė, kad su medžiaga, kurią tyrė specialistė, susipažino. Specialisto išvados antrame klausime yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 iš kasos J. P. buvo išduota 67 273,78 litai arba 19 483,83 eurai, kuriems nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai. Specialistai atlieka tik dokumentinį tyrimą, faktinių aplinkybių nenustatinėja. Tyrimas atliekamas pagal pateiktus dokumentus. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą visos ūkinės operacijos turi būti parodytos buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitytas jų gavimas, panaudojimas, apmokėjimai, atsiskaitymai, visos operacijos. Dėl panaudojimo atspindėjimo, tai turi būti kiekviena ūkinė operacija, sutinkamai su buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsniu, pagrįsta dokumentu. Dokumentas, šiuo atveju, kiek išdėsčiusi specialistė, tai būtų nurašymo aktas ar buhalterinė pažyma, tai yra dokumentas, kuris turi privalomus rekvizitus ir kuriame būtų užfiksuota panaudojimo ūkinė operacija. Kadangi tokių dokumentų nėra, todėl negalima nustatyti, kam bendrijos vardu pirktos prekės buvo panaudotos. Dėl patalpų suteikimo dviems bendrovėms ir mokesčių už paslaugas, kurie nebuvo skaičiuojami, bet jie atsispindi bendrijos kasoje, kaip yra išdėsčiusi specialistė, tai tarkim, jeigu gauta sąskaita už komunalines paslaugas, tiesiog yra dalinama pagal butus ir tame tarpe įmonėms, kurios užėmusios tam tikrą namo dalies plotą. Mokesčių priskaičiavimo žiniaraščiuose turėjo būti atvaizduoti visi namo butams, tame tarpe ir tiems plotams, kuriuos užėmusios įmonės, paskaičiavimai. Dėl to, kad bendrijos kasoje nebuvo bendrijos gyventojų sumokėtų mokesčių, apie tai yra specialistė 9 lentelėje išdėsčiusi, kad sumokėjimo žiniaraštyje buvo nurodytos sumokėtos sumos, o faktiškai patikrinus kasos dokumentus ir jų duomenis buvo nustatytos sumos, kurios neatitinka sumokėjimo žiniaraščio duomenų, ir buvo nustatytas 19 247,50 litų arba 5574,46 eurų skirtumas, t. y. tokia suma, kuri buvo sumokėta, tačiau neapskaityta bendrijos kasoje. Dėl to, kad skaičiuojant mokesčius kiekvienam bendrijos nariui yra priskaičiuotų mokesčių sumavimo klaidų, likučių atkėlimo kito mėnesio pradžiai klaidų, sumokėtų mokesčių sumos buvo žiniaraščiuose atžymimos ne visada tą mėnesį, kai mokestis buvo sumokėtas, žiniaraščiuose atžymėta ne visos sumos, kurias teismo antstoliai išieškojo iš skolininkų ir jie buvo pervesti į banko sąskaitas, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už tai atsako vadovas ar buhalteris, konkrečių atsakingų asmenų specialistė nenustato, nes tai ne jos kompetencija. Buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, o vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Specialisto išvadoje nėra tokių duomenų, kad būtų buvę buhalterės pareiginiai nuostatai.

73Pareiškimu su priedais (t. 1, b. l. 8-200, t. 2, b. l. 1-76) nustatyta, kad ( - ) DNSB valdybos pirmininkė R. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai nusikalstamų buvusios pirmininkės J. P. ir buvusios buhalterės D. S. (V.) veiksmų, padarant ( - ) DNSB turtinę žalą, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

74Nutarimu (t. 2, b. l. 78-81) nustatyta, kad 2017-03-03 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis BPK 216 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 212 straipsniu, 214 straipsniu, nutarė ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu nutraukti nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje.

75Juridinio asmens duomenimis (t. 2, b. l. 102-106) nustatyta, kad ( - ) DNSB, adr. ( - ), įregistruota juridinių asmenų registre ( - ), J. P. šios bendrijos valdybos pirmininkės pareigas ėjo nuo 2009-03-31 iki 2012-07-13, A. S. (K.) bendrijos pirmininke buvo nuo 2012-07-13 iki 2015-02-05, R. P. šios bendrijos pirmininke tapo 2015-02-05.

76Darbo sutartimi (t. 2, b. l. 49-50) nustatyta, kad J. P. ( - ) DNSB įdarbinta pirmininke 2009-04-17 sutartimi, kuria buvo sutarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2009-04-20, darbo sutartis nutraukta 2014-07-31 darbuotojui pačiam prašant pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

77Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 107-108) nustatyta, kad J. P. ( - ) DNSB dirbo nuo 2009-04-20 iki 2014-07-31.

78Darbo sutartimi (t. 2, b. l. 51-52) nustatyta, kad D. S. (V.) ( - ) DNSB įdarbinta vyr. buhaltere 2009-04-17 sutartimi, kuria buvo sutarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2009-04-20, darbo sutartis nutraukta 2015-07-31 darbuotojui pačiam prašant pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

79Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 109-110) nustatyta, kad D. S. (V.) ( - ) DNSB dirbo nuo 2009-04-20 iki 2015-07-31.

80Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 111) nustatyta, kad E. N., V. Š. ( - ) DNSB nebuvo įdarbintos.

81Pažymėjimu (t. 3, b. l. 53) nustatyta, kad ( - ) DNSB, adr. ( - ), įregistruota ( - ) Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 573.

82VMI raštu (t. 3, b. l. 83) nustatyta, kad ( - ) DNSB vadovai buvo/yra: J. P. nuo 2009-03-31 iki 2012-07-13, A. K. nuo 2012-06-11 iki 2014-11-03, R. P. nuo 2014-11-03. Apskaitą tvarkantis asmuo laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2015-02-01 nenurodytas.

83( - ) DNSB dokumentų, daiktų, priklausančių bendrijai, ir pinigų perdavimo priėmimo aktu (t. 2, b. l. 74-76) nustatyta, kad 2012-07-02 ( - ) DNSB pirmininkė J. P. perdavė naujai pirmininkei A. S. dokumentus: namų valdos techninės apskaitos bylą, pinigų priėmimo – išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą, skaitiklių registravimo sąsiuvinį, skolų išieškojimo bylas, ( - ) DNSB įstatus; daiktus: ( - ) DNSB štampą, valdybos pirmininkės štampą, dvi kodines spynas, prožektorių, du kanalizacijos gyvatukus, raktus nuo namo stogo, raktus nuo rūsio durų, raktus nuo pirmininko kabineto, raktus nuo pašto dėžutės, radiatorių nuorinimo raktą, plombų dėjimo aparatą. Bendrijos pinigų likutį – 119,96 Lt. Aktą pasirašė J. P., A. S. (K.) ir D. S. (V.). Šiame akte visiškai nenurodyta, kokie buhalteriniai dokumentai buvo perduoti naujai pirmininkei, taip pat nenurodyti jokie įrankiai ir daiktai (spausdintuvas, kastuvai, pjūklai, siurbliai ir kt.), kurie buvo pirkti ( - ) DNSB vardu už bendrijos pinigus.

84PVM sąskaitomis faktūromis (t. 2, b. l. 119-120, 123, 127, 130, 133-134, 139, 142-158, 161-162, 165-172, 176-218) nustatyta, kad 2009-2012 m. laikotarpiu ( - ) DNSB vardu įvairiose prekybos vietose buvo pirkta daug visokių santechninių, statybinių ir buitinių prekių, įrankių, kanceliarinių ir mokyklinių prekių, kurių J. P. naujai bendrijos pirmininkei A. K. neperdavė, taip pat neperdavė dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kur šios prekės buvo panaudotos.

85Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 162-182) nustatyta, kad R. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2011-07-18 kasos išlaidų orderį Nr. 046, kuriuo 2011-07-18 J. P. ūkio išlaidoms išduota 10 780 Lt, atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, ( - ) DNSB dokumentų, daiktų, priklausančių bendrijai, ir pinigų 2014-12-14 perdavimo priėmimo aktą, ( - ) DNSB dokumentų, daiktų, priklausančių bendrijai, ir pinigų perdavimo priėmimo akto 2014-12-20 pataisymą, 2015-08-03 dokumentų perdavimo priėmimo aktą bei 2015-08-05 jo pataisymą, ( - ) DNSB vartotojo skolų, apmokėjimų ir sąskaitos istoriją, revizijos patikrinimo aktą, revizijos dokumentų perdavimo priėmimo aktą.

86Dokumentų perdavimo priėmimo aktu, dokumentų perdavimo priėmimo akto pataisymu (t. 3, b. l. 168, 169) nustatyta, kad 2015-08-03 ( - ) DNSB vyr. buhalterė D. S. (V.) perdavė pirmininkei dokumentus nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. 30 d. (kasos dokumentus, darbo sutartis, darbo užmokesčio žiniaraščius, mokesčių, Sodros deklaracijas, banko išrašų kopijas), nedetalizuodama, kiek ir kokių dokumentų perduoda, o 2015-08-05 dokumentų perdavimo priėmimo akto pataisymu detalizuota, kiek ir kokių dokumentų perduota, šiuo aktu nustatyta, kad D. V., perduodama R. P. ( - ) DNSB bendrijos buhalterinius dokumentus, buhalterinių sąskaitų registrų, pirmininkių avansinių apyskaitų, atliktų darbų aktų, nurašymo aktų, buhalterinių pažymų ir metinių ataskaitų neperdavė.

87Revizijos patikrinimo aktu (t. 3, b. l. 180-182, t. 4, b. l. 79-80) nustatyta, kad 2015-09-04 atlikus ( - ) DNSB buhalterinės – finansinės veiklos patikrinimą laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. liepos mėn., patikrinus kasos dokumentus, kasos likutis 2012-06-30 yra 69 102,32 Lt, kai J. P. perdavė A. S. tik 119,96 Lt, tokia suma susidarė dėl blogai apskaičiuotų kasos išlaidų orderių, t. y. išrašyti kasos išlaidų orderiai, bet nėra tuos išlaidų orderius pagrindžiančių dokumentų, patikrinus mokėjimo žiniaraščius su pinigų priėmimo kvitais, prisegtais kasos dokumentuose, iš viso nėra apskaičiuota ir į pajamas įtraukta 41 013, 31 Lt, patikrinus stogo remonto išlaidas, iš viso yra permokėta 10 023,67 Lt.

88Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 183-245) nustatyta, kad R. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas, finansinės atskaitomybės už 2015 m. kopiją, 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 sausio, vasario mėn. sąskaitų registrų kopijas, 2014 m. inventorizacijos dokumentų kopijas.

89Registrų centro pateiktais dokumentais (t. 4, b. l. 1-58) nustatyta, kad J. P. ( - ) DNSB pirmininke išrinkta 2009-03-10 bendrijos narių susirinkime, A. S. (K.) bendrijos pirmininke išrinkta 2012-06-11 bendrijos narių susirinkime, revizijos komisijos narių skaičius bendrijos dokumentuose nenurodytas, taip pat registrų centre esančiuose bendrijos susirinkimų protokoluose nėra jokių duomenų apie revizijos komisijos ar revizoriaus išrinkimą.

90Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 65-76) nustatyta, kad liudytojas Vidmantas R. D. ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB ,,G.“ pažymą, daugiabučio namo ( - ) bendrijos valdybos narių 2009-04-15 ir 2009-03-12 susirinkimų protokolus, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir pažymą Nr. 1, UAB ,,G.“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą.

91Sutapdinto stogo remonto darbų lokaline sąmata (t. 4, b. l. 70-71), atliktų darbų aktu (t. 4, b. l. 72) nustatyta, kad sąmata sudaryta 2009 m. kovo mėn. kainomis UAB ,,K.“, sąmatoje numatyti ir skardinimo iš cinkuotos skardos darbai, atliktų darbų akte nurodyta, kad įrengti parapetai, prieglaudos iš cinkuotos skardos, apskardinti kaminai, medžiagos šiems darbams kainavo 2447,48 Lt be PVM, atliktų darbų aktą pasirašiusi J. P. 2009-11-20. Šiais dokumentais paneigiami J. P. parodymai, kad skardą ji pirko stogo remontui.

92Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 77-142) nustatyta, kad R. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2015 m. revizijos patikrinimo aktus, 2015 m. revizijos dokumentų perdavimo priėmimo aktus, prašymus, A. K. atsakymus, 2015 m. vasario mėn. atlyginimų paskaičiavimus, kasos knygą nuo 2012-07-01 iki 2014-12-14, kasos knygos detalizacijas (išlaidas) už 2009-2014 m., sąskaitų išrašus.

93Prekių, kurios yra įtrauktos į A. S. (K.) išlaidas jos darbo laikotarpiu, sąrašu (t. 4, b. l. 90) nustatyta, kad A. K. pirmininkavimo laikotarpiu taip pat buvo pirkta kibiras, vamzdis, spynos, sniego kastuvas, žarna santechninė, maišytuvai ir kt. daiktai.

942009-2014 metų kasos knygos detalizacijomis (t. 4, b. l. 116-136) nustatyta, kad buhalterė D. V., vesdama kasos knygas, blogai apskaičiuodavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, įrašydavo neteisingas sumas į kasos knygas, kurios skirdavosi nuo sumų, įrašytų kasos pajamų ar išlaidų orderiuose.

95AB ,,Swedbank“ raštu su sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 20-42) nustatytya, kad laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-07-31 J. P. sąskaitoje, esančioje AB ,,Swedbank“, operacijų nebuvo.

96AB DNB banko raštu ir pateiktais sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 44-55) nustatyta, kad šiame banke J. P. turėjo dvi sąskaitas, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 jai buvo pervedamas darbo užmokestis iš UAB ,,Kl.“, šiuo laikotarpiu J. P. mokėjo paskolos dalis pagal du sandorius bei palūkanas.

97AB ,,Šiaulių banko“ raštu ir sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 57-76) nustatyta, kad J. P. AB Ūkio banke turėjo sąskaitą ir mokėjo pagal lizingo sutartį, AB ,,Šiaulių banke“ ( - ) DNSB turėjo keturias sąskaitas, kurių likučiai yra 0.

98AB SEB banko raštu ir sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 194-220) nustatyta, kad šiame banke J. P. turėjo tris sąskaitas ir vieną bendrą paskolinę sąskaitą su A. P., į vieną iš sąskaitų buvo pervedamas darbo užmokestis iš UAB ,,D.“, 144 000 Lt paskola namo, adr. ( - ), pirkimui buvo suteikta 2011-05-30.

99Dokumentų perdavimo – priėmimo aktu (t. 6, b. l. 1) nustatyta, kad R. P. 2015-11-04 ikiteisminiam tyrimui pateikė 2009-2014 m. ( - ) DNSB buhalterinius dokumentus: darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos dokumentus, banko išrašus, mokesčių žiniaraščius.

100Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 6, b. l. 3-5) ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktu (t. 6, b. l. 6) nustatyta, kad R. P. 2016-07-26 ikiteisminiam tyrimui pateikė ( - ) DNSB buhalterinius dokumentus ir priėmimo perdavimo aktus.

101Specialisto išvada ,,Dėl ( - ) DNSB ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/136 (t. 6, b. l. 19-81) nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis, ( - ) DNSB įregistruota ( - ) adresu ( - ), tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 bendrijos pirmininke dirbo J. P. (a. k. ( - ) nuo 2012-07-18 iki 2015-02-04 - A. K. (S.) (a. k. ( - ) pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis nuo 2015-02-05 bendrijos valdybos pirmininkės pareigas pradėjo eiti R. P. (a. k. ( - ) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 tvarkė buhalterė D. S. (V.) a. k. ( - ) kasininko pareigas (rinko mokesčius, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus iš bendrijos narių, pirko prekes, mokėjo mokesčius, t. y. disponavo grynaisiais pinigais) ( - ) DNSB atliko bendrijos valdybos pirmininkės: nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 J. P., nuo 2012-07-18 iki 2014-12-14 A. K. (S.), nuo 2014-12-15 valdybos pirmininkės pareigas pradėjo eiti R. P.. Materialinės atsakomybės sutartys su kasininko pareigas atlikusiomis J. P., A. K. (S.) bei R. P. tyrimui nepateiktos.

102Pagal ( - ) DNSB pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04, nustatyti šie pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti ( - ) DNSB veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

1031. ( - ) DNSB tyrimui už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 nesudarė ir nepateikė buhalterinių sąskaitų (banko, kreditorių, debitorių ir kitų) registrų, atsargų, prekių bei paslaugų nurašymo aktų, avansinių apyskaitų (pinigai iš kasos pirmininkėms buvo išduodami kaip avansas ūkio išlaidoms). ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas, pagal kurias „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies nuostatas, pagal kurias „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes nevedė ir tyrimui nepateikė buhalterinių sąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04.

1042. ( - ) DNSB nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 17 straipsnio nuostatomis, pagal kurias „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir nesilaikė 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.1K-372 patvirtintų taisyklių ,,Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ XI skyriaus ,,Finansinės atskaitomybės sudėtis ir pateikimo tvarka“ 151 punktu, pagal kurį ,,Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos: 151.1. balansas (pagal 2 priedą); 151.2. veiklos rezultatų ataskaita (pagal 3 priedą); 151.3. aiškinamasis raštas“, nes nesudarė ir tyrimui nepateikė nė vienos finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04, t. y. už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus.

1053. ( - ) DNSB nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 17 straipsnio nuostatomis, pagal kurias „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2008-04-17 nutarimu Nr. 370; nauja redakcija patvirtinta 2014-10-03 nutarimu Nr.1070 nuo 2015-01-01) 3 punkto ir nuo 2015-01-01 7 punkto reikalavimų, nes neinventorizavo turto, grynųjų pinigų, gautinų ir mokėtinų skolų (laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04) už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus.

1064. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nes apskaitos registruose neapskaitė pirktų prekių bei paslaugų, neatvaizdavo panaudojimo bei nenurašė jų pasirinktu apskaitos dokumentu (aktu, buhalterine pažyma), laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04) už 4777,68 Eur.

1075. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nes 21 580,75 Eur avansu iš kasos išduotai sumai nėra išlaidas pateisinančių dokumentų ir ūkinės operacijos šiai sumai buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos. Laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 J. P. 19 483,83 Eur; laikotarpiu nuo 2012-07-02 iki 2014-12-14 A. K. (S.) 1956,20 Eur; laikotarpiu nuo 2014-12-14 iki 2015-02-04 R. P. 140,72 Eur.

1086. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 J. P. bendrijos kasoje neapskaitė 5574,46 Eur mokesčių, kuriuos sumokėjo bendrijos nariai, nustatyta kasos vedimo klaidos (balansavimo, dokumentų sudvejinimo (tas pats dokumentas du kartus apskaitytas kasos knygoje) klaidingai atkeltų kasos likučių).

1097. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 1997-08-15 įsak. Nr. 38 nuo 2011-03-17 pagal įsak. Nr. V-100 patvirtintų taisyklių, nes tyrimui pateikė ne visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (140 vnt. PVM sąskaitų faktūrų).

110Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 - 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d. nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad ,,Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

111Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 21 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 14 straipsnio „Bendrijos pirmininkas“ 6 dalyje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už ,,bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; dokumentų pateikimą bendrijos revizijos komisijai (revizoriui) ir (ar) auditoriui”.

112( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 nevedė buhalterinių sąskaitų registrų taip pat nevedė avansinių apyskaitų. Kasoje buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai valdybos pirmininkei J. P. nurodant, kad išlaidos skirtos ūkio išlaidoms. Pirmininkaujant J. P. prie kasos išlaidas pateisinančių dokumentų pateikta 79 dokumentai už 15 664,00 Lt arba 4531 Eur, pagal kuriuos nustatyti, ar išlaidos ekonominiu pobūdžiu buvo pagrįstos, neišvengiamos, naudingos ir susijusios su tiesiogine bendrijos veikla, nėra galimybės, nes bendrija tyrimui nepateikė prekių bei paslaugų nurašymo dokumentų. Dokumentuose nenurodyta, kokioms reikmėms buvo pirktos prekės ir kur jos panaudotos.

113( - ) DNSB pirmininkei J. P. laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 iš kasos išduota 67 273,78 Lt arba 19 483,83 Eur, kuriems nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai (2010 metais – 77,27 Lt arba 22,38 Eur, 2011 metais -39 076,00 Lt arba 11 317,19 Eur, 2012 metais 28 120,51 Lt arba 8144,26 Eur). Avansinių apyskaitų, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02, ( - ) DNSB nesudarė.

114Laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 J. P. bendrijos kasoje neapskaitė 19 247,50 Lt arba 5574,46 Eur mokesčių, kuriuos sumokėjo bendrijos nariai, ir dėl kasos vedimo klaidų perdavė naujai išrinktai valdybos pirmininkei 1659,07 Lt arba 480,50 Eur mažiau grynųjų pinigų. Laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 bendrija patyrė 19 247,50 Lt arba 5574,46 Eur nuostolį, nes faktiškai šiuo laikotarpiu bendrijos narių sumokėti mokesčiai kasoje neapskaityti.

115Tikrinant ( - ) DNSB mokesčių žiniaraščius nustatyta, kad skaičiuojant mokesčius kiekvienam bendrijos nariui yra priskaičiuotų mokesčių susumavimo klaidų, likučių atkėlimo kito mėnesio pradžiai klaidų, sumokėtų mokesčių sumos žiniaraštyje buvo atžymimos ne visada tą mėnesį, kai mokestis buvo sumokėtas, žiniaraščiuose atžymėta ne visos sumos, kurias teismo atstoliai išieškojo iš skolininkų, ir jie buvo pervesti į bankų sąskaitas. Nustatyta atvejų, kai: mokesčiai bendrijos nariui nepriskaičiuoti, tačiau kasoje yra mokėjimai už komunalines paslaugas, kai kuriems butams keletą mėnesių neskaičiuoti eksploatacijos ir administravimo mokesčiai. Iki 2012 metų liepos mėn. mokesčiai nebuvo skaičiuojami VŠĮ ,,H.“, iki 2012 metų rugpjūčio mėn. mokesčiai nebuvo skaičiuojami UAB ,,A.“, tačiau šios įmonės į bendrijos kasą mokesčius mokėjo. VŠĮ ,,H.“ į bendrijos kasą sumokėjo 10 255,80 Lt arba 2970,28 Eur, UAB ,,A.“ 2009 metais sumokėjo 1313,00 Lt arba 380,27 Eur, tačiau šių įmonių (bendrijos narių) mokesčių mokėjimai neatvaizduoti bendrijos mokesčių priskaičiavimo žiniaraščiuose. Kiek turėjo būti priskaičiuota mokesčių šioms įmonėms ir kokia jų skola bendrijai nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose tokia informacija nepateikta.

116J. P. darbo bendrijoje laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, į kasą buvo gauta 250 117,40 Lt arba 72 439,01 Eur pajamų, išlaidų buvo 181 769,28 Lt arba 52 644,02 Eur, todėl likutis 2012-07-02 turėjo būti 69 052,79 Lt arba 19 999,07 Eur (704,67 Lt + 250 117,40 Lt – 181 769,28 Lt = 69 052,79 Lt). Tačiau 2012-07-02 perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad J. P. naujai išrinktai bendrijos valdybos pirmininkei A. K. (S.) perdavė 119,96 Lt bendrijos pinigų likutį. Nustatytas skirtumas – 68 932,83 Lt arba 19 964,33 Eur (69 052,79 Lt - 119,96 Lt = 68 932,83 Lt). Nustatytą skirtumą sudaro: 19 483,83 Eur, kuriems nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai, ir 480,50 Eur dėl kasos apskaitoje, tyrimo metu, nustatytų klaidų. Dėl šių priežasčių ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 patyrė 19 483,83 Eur nuostolį.

117( - ) DNSB pranešimu dėl informacijos patikslinimo (t. 8, b. l. 61) nustatyta, kad nuo 2010 vasario mėnesio V. Š. įsiskolinimas bendrijai augo. Jokie mokėjimai nebuvo daromi. Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad J. P. mokėjo V. Š. po 50 litų kiekvieną mėnesį ar kad buvo mažinama V. Š. skola bendrijai nurodytu laikotarpiu. 2011 m. ir 2012 m. jokie mokėjimai V. Š. atžvilgiu taip pat nebuvo atlikti.

118Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 8, b. l. 73-86) nustatyta, kad J. P., atvykus prie ( - ), parodė duris, vedančias į šiluminį mazgą, įėjus į jį, ji po dešine puse parodė vietą, kur buvo pakeista dalis vamzdyno (keitė A. J.). Išėjus į koridorių, J. P. parodė elektros instaliacijos laidus, kuriuos tiesė A. M.. Koridoriumi nuėjus iki šiluminio mazgo patalpos, parodė du vandens siurblius bei prie lubų ir sienos pravestus pilkos spalvos plastikinius vamzdžius, kuriuos pravedė R. V. ir A. J.. Be to, J. P. toje pačioje patalpoje parodė vietą, kur buvo palikta laistymo žarna, parodė jos pirktą sniego kastuvą ir vietą, kur buvo palikti visi ( - ) DNSB vardu pirkti įrankiai, kurių dabar nėra (įrankių dėžės su įvairiais įrankiais, pjūklais, žoliapjove ir montažinėm putom). Išėjus iš šiluminio mazgo, J. P. nurodė nueiti į priešais esančias patalpas, kur ji parodė nupirktą vandentiekio sklendę, kurią sumontavo A. J.. Išėjus iš šiluminio mazgo, J. P. nurodė eiti į pirmos laiptinės trečią aukštą, kur parodė nuvestą vandentiekio vamzdį, nuotekų vamzdžius, kuriuos keitė R. V.. Tos pačios laiptinės ketvirtame aukšte parodė vandentiekio vamzdžius, kuriuos taip pat keitė R. V.. Išėjus iš pirmos laiptinės, J. P. nurodė eiti į antrą laiptinę, kur trečiame aukšte ji parodė tualetą, kurį pakeitė R. V.. Iš trečio aukšto J. P. nurodo eiti į penktą aukštą, kur parodė du R. V. pakeistus vandens maišytuvus. Pro antrą laiptinę J. P. nurodė lipti ant stogo, kur parodė skardos lankstinius, kurie buvo nupirkti ir sumontuoti A. M..

119Teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 9, b. l. 13-22) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017-03-20 baudžiamuoju įsakymu A. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė.

120Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

121Nors J. P. savo kaltę pripažino tik dalinai, nurodydama, kad galėjo padaryti klaidų dėl buhalterinės apskaitos vedimo, o svetimo turto nepasisavino, D. V. (S.) savo kaltės visai nepripažino, teismas sprendžia, kad jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

122Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (šiuo nuosprendžiu kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje)

123Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

124Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu J. P. buvo ( - ) DNSB valdybos pirmininkė ir tuo pasinaudodama pasisavino jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą bendrijos turtą ir pinigines lėšas. J. P. pripažįsta, kad iš bendrijos kasos pagal kasos išlaidų orderius gavo kaltinime nurodytą pinigų sumą, tačiau teigia, kad ji buvo panaudota bendrijos reikmėms: atliekant kažkokius darbus, išmokant atlygius valytojoms ar asmenims, atlikusiems remonto darbus, tačiau nefiksuojant nei atliktų darbų, nei išmokamų sumų. Tačiau šiuos J. P. parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai. Liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad ji atliko valytojos darbą, tačiau pinigų jai J. P. nemokėjo ir nenurašinėjo skolos, susidariusios bendrijai, jos vyras atlikdavo įvairius darbus bendrijai, tačiau atlygio už darbą taip pat negaudavo, liudytojas A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis jokio atlyginimo už smulkius remonto darbus negavo, nebent simboliškai, liudytojas D. P. taip pat nurodė, kad už atliktus darbus su juo atsiskaitė pusbrolis liaudišku metodu, o pirmininkė neatsiskaitinėjo. Nors liudytojai E. N., R. V. nurodė, kad jiems už darbą buvo atsiskaityta grynais pinigais, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų: nei atliktų darbų aktų, nei pinigų išdavimo – priėmimo kvitų ar kt., todėl teismas šių aplinkybių negali patikrinti ir pagrįsti įstatymo nustatytu būdu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ( - ) DNSB pirmininkei J. P. laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 iš kasos išduota 67 273,78 Lt arba 19 483,83 Eur, kuriems nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai (2010 metais – 77,27 Lt arba 22,38 Eur, 2011 metais -39 076,00 Lt arba 11 317,19 Eur, 2012 metais 28 120,51 Lt arba 8144,26 Eur), avansinių apyskaitų, laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02, ( - ) DNSB nesudarė. Taigi, 19 483,83 Eur nebuvo nei grąžinti į bendrijos kasą, nei įnešti į sąskaitą ar perduoti naujai bendrijos pirmininkei, jokių prekių ar paslaugų už šią sumą taip pat nebuvo įsigyta. Be to, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. P. savo pirmininkavimo bendrijai laikotarpiu iš bendrijos gyventojų surinko 19 247,50 Lt (5574,46 Eur) mokesčių, tačiau šių pinigų į bendrijos kasą neįnešė ir nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų. Kodėl iš gyventojų surinkti mokesčiai nebuvo įnešti į bendrijos kasą, J. P. negalėjo paaiškinti. Dėl kaltinime nurodyto turto pasisavinimo, J. P. nurodė, kad visos prekės, išvardintos sąskaitose faktūrose, buvo panaudotos bendrijos naudai, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. J. P. negalėjo paaiškinti, kur bendrijos veikloje buvo panaudotos už bendrijos lėšas pirktos mokyklinės prekės ar žaislai, cinko palangės, taip pat nurodė, kad jokių atliktų darbų aktų nesurašinėjo, sunaudotų medžiagų nenurašinėjo, o bylos įrodymais nustatyta, kad šių prekių naujai bendrijos pirmininkei ji taip pat neperdavė. Nors parodymų patikrinimo metu J. P. nurodė kai kuriuos vamzdžius, kranus, klozetą, maišytuvus, elektros instaliacijos laidus, siurblius, skardos lankstinius ir kt. daiktus, kaip jos keistus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. nurodyti daiktai buvo keisti būtent jos pirmininkavimo laikotarpiu ir būtent tais daiktais, kuriuos ji pirko. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad bendrijos vardu pirktų prekių J. P. neinventorizavo, jų nenurašė ir nesurašė jokių atliktų darbų aktų, o prekių, kurios yra įtrauktos į A. S. (K.) išlaidas jos darbo laikotarpiu, sąrašu (t. 4, b. l. 90) nustatyta, kad A. K. pirmininkavimo laikotarpiu taip pat buvo pirkta kibiras, vamzdis, spynos, sniego kastuvas, žarna santechninė, maišytuvai ir kt. daiktai. Kaip nustatyta liudytojų S. J., kuris pirko žibintus bendrijos vardu, liudytojo R. V., pirkusio santechnikos prekes bendrijos vardu, A. J., pirkusio santechnikos prekes bendrijos vardu, parodymais, jie sąskaitose faktūrose įrašytas prekes nupirko, tačiau S. J. žibintų nemontavo, R. V. ir A. J. padėjo J. P. įsigyti įvairias prekes, kurias ji susikrovusi į automobilį išsivežė, ar tos prekės buvo panaudotos bendrijoje, jie nežino. Teismas R. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis bendrabutyje keitė vamzdynus, remontavo šiluminį mazgą, kanalizaciją ir atliko kitus darbus, vertina kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja, kadangi pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tame bendrabutyje atliko tik smulkius avarinius darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Jūratė ir A. P. yra jo pažįstami, kuriuos jis konsultavo jų nuosavo namo vandentiekio ir centrinio šildymo įrengimo klausimais, todėl liudytojo R. V. parodymai vertintini kaip siekis padėti išvengti J. P. baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai R. P. parodymais nustatyta, kad J. P. pirmininkavimo laikotarpiu tarp ( - ) DNSB ir UAB „Sa.“ buvo sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir kanalizacijos priežiūros, šiai bendrovei bendrija moka mėnesinį mokestį, tai patvirtina ir laikotarpio nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 ( - ) DNSB pateikti prekių ir paslaugų pirkimą patvirtinantys dokumentai (t. 6, b. l. 102-111). J. P. parodymai, kad už bendrijos lėšas įgytą skardą ji panaudojo stogo skardinimo darbams, paneigia sutapdinto stogo remonto darbų lokalinė sąmata (t. 4, b. l. 70-71), atliktų darbų aktas (t. 4, b. l. 72), kuriais nustatyta, kad sąmata sudaryta 2009 m. kovo mėn. kainomis UAB ,,K.“, sąmatoje numatyti ir skardinimo iš cinkuotos skardos darbai, atliktų darbų akte nurodyta, kad iš cinkuotos skardos įrengti parapetai, prieglaudos, apskardinti kaminai, medžiagos šiems darbams kainavo 2447,48 Lt be PVM. Be to, sąskaitose faktūrose nurodyti įrankiai ir įrenginiai, pirkti už bendrijos lėšas: pjūklas, kirstukas, kampas gegnėms, gremžiklis, kaltai medžiui, kaltas betonui, elektrinė žoliapjovė, spausdintuvas CANON, siurbliai, plaktukas, laistymo žarna su purkštuku, gulsčiukas, grąžtas medžiui, pjūklų komplektas, pjūklas metalui, rėžtukas stiklui, ir kiti daiktai: gyvatukai kanalizacijos, pieštukinė, skaičiavimo pagaliukai, žaislinis gyvūnėlis, spynos įleidžiamos ir pakabinamos, žibintas, akavarelė, guašas, plastilinas 24 spalvų, flamasteriai, spalvoti pieštukai, klijai skaidrūs ir blizgūs, drožtukas, piešimo albumas, spalvotas kartonas, spalvotas popierius ir kt. (t. 2, b. l. 123, 164-172, 176-218) turėjo būti nurašyti kaip sunaudoti arba perduoti naujai bendrijos pirmininkei, tačiau priėmimo – perdavimo akte jie nėra nurodyti (t. 2, b. l. 74-76), o liudytoja A. K. patvirtino, kad visi šie įrankiai, įrenginiai ir daiktai perduoti nebuvo. Liudytojos V. Š., E. N., A. K., civilinio ieškovo atstovė R. P. nurodė, kad jokie darbai, išskyrus stogo remontą, bendrijoje nebuvo vykdomi, jos nematė nei laistomos ar žoliapjove pjaunamos žolės, nei kitų atliekamų darbų, o smulkius remonto darbus, kaip jos nurodė, atlikdavo A. P., V. Š. sutuoktinis ar kiti bendrabučio gyventojai. Nesant dokumentų, kur J. P. bendrijos vardu įgytos prekės buvo panaudotos ir nesant jų nurašymo dokumentų, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, jog šios prekės buvo panaudotos bendrijos naudai.

125Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P., būdama ( - ) DNSB valdybos pirmininke ir kasininke, nepateisino išlaidas pateisinančiais dokumentais 67 273,78 Lt (19 483,83 Eur) iš bendrijos kasos pagal kasos išlaidų orderius paimtų pinigų, neįnešė į bendrijos kasą 19 247,50 Lt (5574,46 Eur) iš bendrijos narių surinktų mokesčių ir nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų bei bendrijos vardu įgijo turto už 13 206 Lt (3824,72 Eur), tačiau šio turto bendrijos veikloje nepanaudojo, dokumentų, pateisinančių turto panaudojimą bendrijos veikloje, nepateikė ir šio turto neperdavė naujai išrinktai bendrijos pirmininkei. Teismų praktikoje nurodoma, jog sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pati bendrijos valdybos pirmininkė pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydama buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas ar pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Tas pats pasakytina ir apie surinktų pinigų neįnešimą į kasą ir jų panaudojimą neaiškiems tikslams bei turto, įsigyto už bendrijos lėšas, panaudojimą, nepagrindžiant jokiais dokumentais. J. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad iš bendrijos kasos paimti ir atgal nesugrąžinti pinigai ar iš gyventojų surinkti, bet į bendrijos kasą neįskaityti pinigai buvo panaudoti ( - ) DNSB reikmėms ir interesais, bei pati pripažino, kad tokių dokumentų nėra, o atliktų darbų aktų, kuriuose būtų nurodytos sunaudotos medžiagos, taip pat nesurašinėjo. Teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, ar jų perdavimo kitiems asmenims, turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ( - ) DNSB turtas - piniginės lėšos 25 058,29 Eur (86 520,78 Lt) ir turtas 3824,72 Eur (13 206 Lt) buvo pasisavinti ir bendrijai padaryta atitinkamo dydžio žala. J. P., būdama bendrijos valdybos pirmininke ir kasininke, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jos žinioje esantį bendrijos turtą (o ne savo) ir taip pažeidžia bendrijos interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai ji bendrovei priklausantį turtą ir pinigus pasisavino.

126J. P. nusikalstami veiksmai kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti kaip trys nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas nesutinka su tokiu nusikalstamų veikų kvalifikavimu.

127Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą), tačiau BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. P. veiksmai buvo nukreipti į to paties juridinio asmens – ( - ) DNSB turto pasisavinimą vienu ir tuo pačiu laiktotarpiu, tik kaltinime veiką išskaidant į tris pavienes veikas. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad J. P. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta, tačiau nustatoma, kad buvo padarytos ne trys pavienės, o viena tęstinė nusikalstama veika. J. P. veiksmų kryptingumas, tai, kad neteisėtai buvo disponuojama bendrijos, kurios valdybos pirmininke ji buvo, turtu, rodo, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai buvo atliekami tiesiogine ir vieninga tyčia, o kadangi pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

128Civilinio ieškovo ( - ) DNSB atstovė R. P. ikiteisminio tyrimo metu prašė pripažinti bendriją civiline ieškove 26 574,50 Eur sumai (t. 8, b. l. 64). BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o BPK 112 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015), t. y. jame turi būti nurodyta kas pareiškia civilinį ieškinį, kam pareiškiamas civilinis ieškinys (įtariamojo ar kaltinamojo arba materialiai atsakingo už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus vardas, pavardė bei gyvenamoji vieta, arba juridinio asmens pavadinimas), kokiais veiksmais ir kada padaryta žala, žalos pobūdis ir dydis, prašymas išieškoti iš kaltinamojo tolygią turtinei žalai pinigų sumą. Toks civilinis ieškinys iki įrodymų tyrimo pradžios kaltinamajai J. P. nebuvo pareikštas, todėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas nuosprendžiu nesprendžiamas. Kaip numato BPK 112 straipsnio 1 dalis, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl ( - ) DNSB, patyrusi turtinę žalą dėl J. P. nusikalstamų veiksmų, turi teisę pareikšti jai ieškinį civilinio proceso tvarka.

129Dėl kaltinimų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

130Teismų praktikoje aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Pažymėtina, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

131Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą. Teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose nurodoma, kad nors apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-127-976/2016).

132Nors J. P. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino dalinai, o D. V. visiškai kaltės nepripažino, teismas sprendžia, kad jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. J. P. pripažino, kad nežinodama buhalterinės apskaitos reikalavimų, galėjo padaryti klaidų, o D. V., nepripažindama savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, vis tik pripažino, kad nesudarė buhalterinių sąskaitų registrų ir nesurašė bendrijos pirmininkių avansinių apyskaitų, nes manė, kad to nereikia, o kaip galėjo būti apskaitos registruose neapskaitytos bendrijos įsigytos prekės ar paslaugos kaltinime nurodytai sumai, negalėjo paaiškinti, nurodė, kad prekių panaudojimo ir nurašymo nedarė, o kasos išlaidų orderius, nesant dokumentų, surašydavo iš pirmininkės žodžių.

133Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 - 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d. nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad ,,Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 21 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 14 straipsnio „Bendrijos pirmininkas“ 6 dalyje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už ,,bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; dokumentų pateikimą bendrijos revizijos komisijai (revizoriui) ir (ar) auditoriui“. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad ,,Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius“, o Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ,,Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“. Nors D. V. nurodė, kad ji bendrijos apskaitą vedė supaprastintu būdu - taip vadinamu buhalteriniu paprastu įrašu, tačiau, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 1 straipsnyje, šis įstatymas reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir kitų ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, o šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrijos buhalterinė apskaita turėjo būti vedama taikant dvejybinio įrašo būdą, kas suponuoja išvadą, kad D. V., laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 dirbdama ( - ) DNSB buhaltere, nebuvo susipažinusi su norminiais aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų savininkų bendrijų apskaitos tvarkymą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. V., būdama tiesiogiai atsakinga už ( - ) DNSB buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarė buhalterinių sąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04, nesurašė ( - ) DNSB pirmininkių J. P., A. K. ir R. P. avansinių apyskaitų, apskaitos registruose neapskaitė prekių bei paslaugų, įsigytų ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 už 4777,68 Eurus, bei apskaitoje neatvaizdavo jų panaudojimo bei nurašymo (nesurašė nurašymo akto arba buhalterinės pažymos), šiais savo veiksmais pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04. Šie D. V. veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

134J. P. nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 buvo ( - ) DNSB valdybos pirmininke, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 21 straipsnį buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, todėl ji atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio subjektui keliamus reikalavimus. Būdama atsakinga už bendrijos buhalterinę apskaitą, J. P. neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos bei neužtikrino, kad būtų sudaryti buhalterinių sąskaitų registrai ir jos kaip pirmininkės avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17, neužtikrino, kad apskaitos registruose būtų apskaitytos prekės bei paslaugos, įsigytos ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 už 15 664 litus (4531,61 eurą), bei neužtikrino, kad apskaitoje būtų atvaizduotas jų panaudojimas bei nurašymas (nesurašyti nurašymo aktai arba buhalterinės pažymos), nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009, 2010 ir 2011 metus, neatliko LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka bendrijos turto, pinigų, gautų ir mokėtinų skolų metinės inventorizacijos už 2009, 2010 ir 2011 metus, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų iš kasos avansu išduotai 67 273,78 litų (19 483,83 eurų) sumai, bendrijos kasoje neapskaitė 19 247,50 litų (5574,46 eurų) bendrijos narių sumokėtų mokesčių, šiais savo veiksmais ir neveikimu pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 6 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnį, 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.1K-372 patvirtintų taisyklių ,,Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 151 punktą, LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (nauja redakcija patvirtinta 2008-04-17 nutarimu Nr. 370) 3 punktą, dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog J. P. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį. Kaltinime J. P. nurodyta, kad dėl jos nusikalstamų veiksmų negalima nustatyti ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-07-02 iki 2014-12-14. Teismas mano, kad kaltinime padaryta techninė rašybos klaida, nurodant A. K. pirmininkavimo laikotarpį. Specialisto išvadoje nurodoma, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima nustatyti 119-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04, todėl teismas konstatuoja, kad J. P. yra atsakinga už savo pirmininkavimo bendrijai laikotarpį, dėl to kaltinime nurodytas laikotarpis keistinas, įrašant, kad ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17.

135Teismas sprendžia, kad tiek D. V., tiek J. P. šią nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, pasireiškusia nusikalstamu nerūpestingumu, nes jos, keletą metų atlikdamos buhalterės ir bendrijos pirmininkės pareigas, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, todėl iš dalies negalima nustatyti ( - ) DNSB turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir nors nenumatė, kad dėl jų nerūpestingumo, t. y. dėl teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos neorganizavimo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

136Bausmių skyrimas

137J. P. ir D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

138Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

139BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

140Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

141J. P. padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir neatsargų nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą (t. 7, b. l. 137), administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. 7, b. l. 138), dirba (t. 7, b. l. 139), augina tris nepilnamečius vaikus. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcija nenustato, todėl J. P., atsižvelgiant į tai, jog taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas J. P. atžvilgiu nėra jokio pagrindo, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nėra ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenų, kurie kaltinamąją charakterizuotų neigiamai, nėra, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė, atsižvelgiant ir į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik šešeri metai, nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis.

142Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, būtų galima atidėti bausmės vykdymą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas minimos įstatymo redakcijos galiojimo metu, neužkerta kelio spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei yra kitos tam reikalingos sąlygos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, duomenų, neigiamai charakterizuojančių J. P., nėra, ji anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajai pasitaisyti, dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamoji bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jos socialiniai ryšiai. J. P., įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamosios asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąją tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. J. P. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti materialiai atsakingą darbą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Taip pat J. P. skirtina BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš jos konfiskuotinas nusikalstamos veikos rezultatas – pasisavintos ( - ) DNSB piniginės lėšos.

143Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai J. P. į bendra jungtine nuosavybės teise su A. P. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (įkeisti, dovanoti, parduoti), paliktinas iki turto konfiskavimo įvykdymo, turto saugotoju paliekant J. P..

144BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. J. P. teisiama pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl už šią nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinus tai, kad J. P. dirba, šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, šeima turi paskolų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo skirti baudą ir viešuosius darbus, todėl J. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui.

145D. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą (t. 7, b. l. 106), bausta administracine nuobauda (t. 7, b. l. 107-108), dirba (t. 7, b. l. 109-110), todėl jai už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. dirba, nuosavo turto neturi, jos atlyginimas nėra didelis, ji turi kreditorinių įsipareigojimų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo skirti baudą ir viešuosius darbus, todėl D. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui.

146J. P. ir D. V. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Kaltinamosios į teismo posėdžius atvykdavo, todėl, nesant reikalingumo, kardomosios priemonės kaltinamosioms neskirtinos ir iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

147Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: AB ,,Šiaulių bankas“ ir AB ,,Swedbank“ pateikti kompaktiniai diskai su ( - ) DNSB, J. P. ir A. K. bankų sąskaitų išrašais, sunaikintini, nes byloje lieka spausdinti sąskaitų išrašai.

148Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

149J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę:

150pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

151pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. P. viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti.

152Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti J. P. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

153Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti materialiai atsakingą darbą 2 (dvejus) metus bei įpareigojant J. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

154Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš J. P. konfiskuoti 28 883,01 (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 01 ct) eurus.

155Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. P. į bendra jungtine nuosavybės teise su A. P. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (įkeisti, dovanoti, parduoti), palikti iki nuosprendžio įvykdymo, turto saugotoju paliekant J. P..

156Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. neskirti.

157D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. V. viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti.

158Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. neskirti.

159Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: AB ,,Šiaulių bankas“ ir AB ,,Swedbank“ pateiktus kompaktinius diskus su ( - ) DNSB, J. P. ir A. K. bankų sąskaitų išrašais, sunaikinti.

160Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. J. P., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė,... 3. kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso... 4. D. V., a. k. ( - ). gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė,... 5. kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. J. P., dirbdama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas (... 8. be to, ji neužtikrino, kad apskaitos registruose būtų apskaitytos prekės... 9. be to, ji nesudarė finansinės atskaitomybės už 2009, 2010 ir 2011 metus,... 10. be to ji, pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų... 11. be to, ji nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų iš kasos avansu... 12. be to, ji laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 bendrijos kasoje... 13. dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų... 14. Be to, J. P. laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17, dirbdama ( - )... 15. 2009-07-27 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 16. 2009-07-27 iš UAB ,,Innovation computer group“ pagal PVM sąskaitą... 17. 2009-08-14 iš UAB ,,Sidabriniai vandenys“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.... 18. 2009-08-18 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 19. 2009-10-04 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 20. 2009-12-11 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 21. 2009-12-12 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 22. 2010-01-29 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0009311... 23. 2010-03-18 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 24. 2010-07-20 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0010931... 25. 2010-07-13 iš UAB ,,Amseka“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMS27080... 26. 2010-07-12 iš UAB ,,Skiraida“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKR1017573... 27. 2010-10-16 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 28. 2010-10-11 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 29. 2010-10-06 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 30. 2010-10-28 iš UAB ,,ARV“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RAV10063535... 31. 2010-10-05 iš UAB ,,Inpantas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPK... 32. 2010-10-27 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal kvitą Nr. 279470/154... 33. 2010-12-06 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 34. 2011-01-31 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 35. 2011-01-31 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013314... 36. 2010-11-08 iš UAB ,,Dahlgera“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.... 37. 2011-02-24 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013577... 38. 2011-02-23 iš UAB ,,Dahlgera“ pagal sąskaitą Nr. 5538 įsigijo radiatorių... 39. 2011-03-15 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0013771... 40. 2011-03-19 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0018955... 41. 2011-04-29 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014309... 42. 2011-04-22 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014205... 43. 2011-05-03 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 44. 2011-06-17 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0014931... 45. 2011-08-19 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015730... 46. 2011-08-05 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015598... 47. 2011-08-09 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015624... 48. 2011-01-31 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal kvitą Nr. 426854/275... 49. 2011-09-01 iš UAB ,,Gerunda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGE0015971... 50. 2011-09-21 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 51. 2011-11-02 iš R. A. įmonės pagal sąskaitą Nr. PKK ACB 320246 įsigijo... 52. 2011-11-07 iš S. V. įmonės ,,Santera“ įsigijo maišytuvą ir santechninę... 53. 2012-02-08 iš UAB ,,Senukų prekybos centras“ pagal PVM sąskaitą faktūrą... 54. 2012-05-25 iš UAB ,,Sanistal“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.... 55. šių įsigytų prekių ( - ) DNSB veikloje nepanaudojo, dokumentų,... 56. D. V., dirbdama ( - ) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas (... 57. pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio... 58. be to, ji apskaitos registruose neapskaitė prekių bei paslaugų, įsigytų (... 59. dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų... 60. J. P. savo kaltę nusikalstamų veikų padarymu pripažino iš dalies ir... 61. D. V. kalta nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad jos... 62. Civilinio ieškovo atstovė R. P. parodė, kad civilinis ieškinys yra ( - )... 63. Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamųjų nėra mačiusi, jokių santykių. Ji... 64. Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąsias pažįsta, ne piktuoju. J. P. buvo... 65. Liudytojas S. J. parodė, kad nė vienos iš kaltinamųjų nepažįsta. Prieš... 66. Liudytojas D. P. parodė, kad vieną iš kaltinamųjų prieš septynerius metus... 67. Liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąją J. P., santykiai... 68. Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamoji J. P. jo sutuoktinė, kaltinamąją... 69. Liudytoja E. N. parodė, kad J. P. pažįsta iš matymo, nes ji buvo bendrijos... 70. Liudytoja V. Š. parodė, kad J. P. buvusi kaimynė, kitos kaltinamosios... 71. Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamąją J. P. pažįsta, kitos - ne. Su J.... 72. Specialistė A. B. parodė, kad su medžiaga, kurią tyrė specialistė,... 73. Pareiškimu su priedais (t. 1, b. l. 8-200, t. 2, b. l. 1-76) nustatyta, kad (... 74. Nutarimu (t. 2, b. l. 78-81) nustatyta, kad 2017-03-03 Kauno apygardos... 75. Juridinio asmens duomenimis (t. 2, b. l. 102-106) nustatyta, kad ( - ) DNSB,... 76. Darbo sutartimi (t. 2, b. l. 49-50) nustatyta, kad J. P. ( - ) DNSB įdarbinta... 77. Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 107-108) nustatyta, kad J. P. ( - ) DNSB dirbo... 78. Darbo sutartimi (t. 2, b. l. 51-52) nustatyta, kad D. S. (V.) ( - ) DNSB... 79. Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 109-110) nustatyta, kad D. S. (V.) ( - ) DNSB... 80. Sodros duomenimis (t. 2, b. l. 111) nustatyta, kad E. N., V. Š. ( - ) DNSB... 81. Pažymėjimu (t. 3, b. l. 53) nustatyta, kad ( - ) DNSB, adr. ( - ),... 82. VMI raštu (t. 3, b. l. 83) nustatyta, kad ( - ) DNSB vadovai buvo/yra: J. P.... 83. ( - ) DNSB dokumentų, daiktų, priklausančių bendrijai, ir pinigų perdavimo... 84. PVM sąskaitomis faktūromis (t. 2, b. l. 119-120, 123, 127, 130, 133-134, 139,... 85. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 162-182)... 86. Dokumentų perdavimo priėmimo aktu, dokumentų perdavimo priėmimo akto... 87. Revizijos patikrinimo aktu (t. 3, b. l. 180-182, t. 4, b. l. 79-80) nustatyta,... 88. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 183-245)... 89. Registrų centro pateiktais dokumentais (t. 4, b. l. 1-58) nustatyta, kad J. P.... 90. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 65-76)... 91. Sutapdinto stogo remonto darbų lokaline sąmata (t. 4, b. l. 70-71), atliktų... 92. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 77-142)... 93. Prekių, kurios yra įtrauktos į A. S. (K.) išlaidas jos darbo laikotarpiu,... 94. 2009-2014 metų kasos knygos detalizacijomis (t. 4, b. l. 116-136) nustatyta,... 95. AB ,,Swedbank“ raštu su sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 20-42)... 96. AB DNB banko raštu ir pateiktais sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 44-55)... 97. AB ,,Šiaulių banko“ raštu ir sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 57-76)... 98. AB SEB banko raštu ir sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 194-220) nustatyta,... 99. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktu (t. 6, b. l. 1) nustatyta, kad R. P.... 100. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 6, b. l. 3-5) ir... 101. Specialisto išvada ,,Dėl ( - ) DNSB ūkinės finansinės veiklos“ Nr.... 102. Pagal ( - ) DNSB pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo... 103. 1. ( - ) DNSB tyrimui už laikotarpį nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 nesudarė... 104. 2. ( - ) DNSB nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 105. 3. ( - ) DNSB nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 106. 4. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 107. 5. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 108. 6. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 109. 7. ( - ) DNSB pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.... 110. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 -... 111. Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 21 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir... 112. ( - ) DNSB laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2015-02-04 nevedė buhalterinių... 113. ( - ) DNSB pirmininkei J. P. laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 iš... 114. Laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02 J. P. bendrijos kasoje neapskaitė 19... 115. Tikrinant ( - ) DNSB mokesčių žiniaraščius nustatyta, kad skaičiuojant... 116. J. P. darbo bendrijoje laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-07-02, pagal... 117. ( - ) DNSB pranešimu dėl informacijos patikslinimo (t. 8, b. l. 61)... 118. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 8, b. l. 73-86) nustatyta, kad J.... 119. Teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 9, b. l. 13-22) nustatyta, kad Kauno... 120. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus... 121. Nors J. P. savo kaltę pripažino tik dalinai, nurodydama, kad galėjo padaryti... 122. Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1... 123. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 124. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu J. P.... 125. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P., būdama ( - )... 126. J. P. nusikalstami veiksmai kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti kaip trys... 127. Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta... 128. Civilinio ieškovo ( - ) DNSB atstovė R. P. ikiteisminio tyrimo metu prašė... 129. Dėl kaltinimų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį... 130. Teismų praktikoje aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikoma Lietuvos... 131. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos... 132. Nors J. P. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino dalinai, o D.... 133. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 -... 134. J. P. nuo 2009-04-20 iki 2012-07-17 buvo ( - ) DNSB valdybos pirmininke, todėl... 135. Teismas sprendžia, kad tiek D. V., tiek J. P. šią nusikalstamą veiką... 136. Bausmių skyrimas... 137. J. P. ir D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 138. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 139. BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra... 140. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos... 141. J. P. padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir neatsargų nusikaltimą,... 142. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui,... 143. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai J. P. į bendra jungtine... 144. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai,... 145. D. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą (t. 7,... 146. J. P. ir D. V. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu... 147. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms... 148. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298... 149. J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 150. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;... 151. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams,... 152. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 153. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės... 154. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, skirti J. P. baudžiamojo poveikio... 155. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. P. į bendra jungtine nuosavybės... 156. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. neskirti.... 157. D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 158. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. neskirti.... 159. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms... 160. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...