Byla 2A-373/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Vykintui Zulonui, atsakovui G. B., atsakovų atstovams advokatui Dariui Sauliūnui, advokatui Osvaldui Martinkui, advokatui Gintautui Daugėlai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Barklita“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-125-360/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Barklita“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį atsakovams G. B., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos šaldytuvų terminalui dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje J. G. ir A. K..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. gruodžio 3 d. ieškiniu prašė priteisti: iš atsakovo G. B. - 1 100 944,26 Lt nuostolių atlyginimą; solidariai iš atsakovų G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo - 1 139 457,69 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodyta, kad dėl neteisėtų atsakovų (buvusio UAB „Barklita“ vadovo G. B., UAB „Koralita“ bei UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo) veiksmų ieškovas UAB „Barklita“ buvo priverstas žlugti. G. B. taip pat priklausė 33,33 procento UAB „Barklita“ įstatinio kapitalo. 2002 m. lapkričio 12 d. UAB „Barklita“ su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu buvo sudariusi sutartį, pagal kurią UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas teikė UAB „Barklita“ prekių sandėliavimo paslaugas sandėlyje, esančiame Nemuno g. 24, Klaipėdoje. 2006 m. vasario 13 d. UAB „Barklita“ gavo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo pranešimą apie 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 5 nutraukimą nuo 2006 m. kovo 11 d. Tuo metu buvo sužinota, kad dar 2005 m. spalio 3 d. G. B. bendrovės vardu sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 5, kuri pakeitė prieš tai galiojusią 2002 m. lapkričio 12 d. sutartį. G. B. naują sutartį su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu sudarė siekdamas sukomplikuoti UAB „Barklita“ padėtį bei suteikti UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui galimybę nesudėtingai nutraukti šią sutartį ir sudaryti kitą sutartį su nauju sandėlio naudotoju. Dėl tokių G. B. veiksmų UAB „Barklita“ iš esmės prarado bet kokias garantijas dėl savo veiklos UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo sandėlyje užtikrinimo. 2005 m. spalio 3 d. sutartis buvo sudaryta atgaline tvarka, t.y. jau atšaukus G. B. iš UAB „Barklita“ direktoriaus pareigų. 2004 m. rugpjūčio 27 d. G. B. su sūnumi įsteigė UAB „Koralita“, o šios įmonės direktore buvo paskirta G. B. sesuo L. A.. 2006 m. vasario 23 d., dar tebegaliojant 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarčiai tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“, UAB „Koralita“ su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 6, pagal kurią UAB „Koralita“ įgijo teisę sandėliuoti prekes tame pačiame sandėlyje. G. B., siekdamas, jog UAB „Koralita“ iš UAB „Barklita“ perimtų šios veiklą, ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas buvo iš anksto susitarę dėl 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 5 sudarymo atgaline data, jos nutraukimo ir UAB „Barklita“ iškraustymo iš prekių sandėlio. G. B. pasinaudojo informacija ir duomenimis, kuriuos sukaupė būdamas UAB „Barklita“ vadovu. Jis, prisidengęs UAB „Koralita“ vardu, pratęsė UAB „Barklita“ vykdytą veiklą. Jam, kaip buvusiam UAB „Barklita“ vadovui, buvo žinomos visos jos komercinės paslaptys. UAB „Koralita“ perėmė kai kuriuos UAB „Barklita“ klientus. Iš UAB „Barklita“ į UAB „Koralita“ perėjo dirbti 15 buvusių UAB „Barklita“ darbuotojų. UAB „Barklita“ dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nuo 2006 m. kovo mėnesio pradėjo dirbti nuostolingai, o finansinius metus baigė su 722 077,33 Lt nuostoliu. Išdėstyti veiksmai buvo tiesioginė UAB „Barklita“ bankroto priežastis. Dėl UAB „Barklita“ bankroto pirmiausia kyla G. B., kaip buvusio jos vadovo ir akcininko, atsakomybė. Kadangi UAB „Barklita“ dėl G. B. veiksmų tapo nemoki, jis turi atlyginti UAB „Barklita“ kreditorių patirtą žalą – padengti jų kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kurie siekia 1 100 944,26 Lt.

8Ieškinyje taip pat pažymėta, kad dėl G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo veiksmų buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios sąžiningą konkurenciją. Jų veiksmai pakenkė UAB „Barklita“ galimybėms konkuruoti ir privedė ją prie bankroto. G. B. pasinaudojo įmonės ūkinėmis–komercinėmis paslaptimis bei informacija apie UAB „Barklita“ naudojamą sandėlį. Iš UAB „Barklita“ į UAB „Koralita“ perėjus dirbti 15 darbuotojų, UAB „Koralita“ įgijo pakankamai didelį pranašumą prieš UAB „Barklita“. Visi atsakovai turi atlyginti UAB „Barklita“ dėl nesąžiningos konkurencijos padarytą žalą, kuri siekia 1 139 457,69 Lt (285 536 Lt UAB „Koralita“ pelnas, 131 844,36 Lt, kuriuos UAB „Barklita“ būtų vidutiniškai gavusi per 2006 metus, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, per 2006 m. UAB „Barklita“ patirtas 722 077,33 Lt nuostolis).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

11Teismas laikė nepagrįstais ieškovo motyvus dėl atsakovo G. B. veiksmų neteisėtumo dėl 2005 m. spalio 3 d. sutarties nuostatų nenaudingumo UAB „Barklita“ interesams. 2004 m. balandžio 26 d. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriui išleidus įsakymą Nr. 1B-401 „Dėl pavyzdinių muitinės sandėlio aptarnavimo ir prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarčių patvirtinimo“, tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo sudaryta 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis neatitiko nustatytų reikalavimų. Tą patvirtina Klaipėdos teritorinės muitinės mokestinio patikrinimo 2005 m. rugsėjo 16 d. aktas bei UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo 2005 m. rugsėjį UAB „Barklita“ siųstas raštas, kad 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis nebeatitinka nustatytų reikalavimų. Teismo nuomone, 2005 m. spalio 3 d. sutarties sudarymas sąlygotas Muitinės departamento įpareigojimų. Ieškovas neįrodė, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis sudaryta atgaline data. Jis dar 2006 m. pareiškė ieškinį dėl 2005 m. spalio 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau nuo ieškinio reikalavimų atsisakė (2006 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. 2-2895-563/2006). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas, atsisakydamas reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pripažino, jog sutartis teisėta ir galiojanti, todėl pakartotinis jos sąlygų vertinimas netikslingas. Teismo įsitikinimu, atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų dėl 2005 m. spalio 3 d. sutarties sąlygų, nėra.

12Teismas atmetė ieškovo motyvus, kad dėl neteisėtų G. B. veiksmų į UAB „Koralita“ perėjo dirbti dalis UAB „Barklita“ darbuotojų, o dalis UAB „Barklita“ klientų tapo UAB „Koralita“ klientais. Darbo sutartyse nebuvo numatyta sąlygų, draudžiančių įsidarbinti panašia veikla užsiimančioje įmonėje. Byloje apklausus buvusius darbuotojus nustatyta, kad jie iš UAB „Barklita“ išėjo laisva valia, nebuvo viliojami, jiems nebuvo sudarytos geresnės darbo sąlygos nei kitiems darbuotoms, be to, ne visi darbuotojai įsidarbino UAB „Koralita“. Pagal bylos duomenis negalima nustatyti, ar buvę UAB „Barklita“ klientai buvo viliojami į UAB „Koralita“, ar jiems buvo siūlomos išskirtinės sąlygos tik todėl, kad jie prieš tai bendradarbiavo su UAB „Barklita“. Teismo manymu, vien ta aplinkybė, kad dalis darbuotojų įsidarbino UAB „Koralita“, o dalis buvusių UAB „Barklita“ klientų bendradarbiauja su UAB „Koralita“, nesudaro pagrindo atsakovo G. B. veiksmus pripažinti neteisėtais.

13Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokia informacija įmonėje laikyta komercine paslaptimi, kurią esą atskleidė atsakovas G. B., todėl ieškinio motyvai dėl komercinės paslapties atskleidimo laikyti neįrodytais. Teismas įvertino tai, kad G. B. nutraukus darbo sutartį su UAB „Barklita“, įmonės finansinė padėtis buvo gera. Teismas nusprendė, kad po atsakovo G. B. išėjimo iš įmonės atsiradę UAB „Barklita“ nuostoliai nesusiję su G. B., kaip direktoriaus, veikla. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo G. B., kaip akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo, veiksmų neteisėtumo. Teismas, nustatęs, kad nėra atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

14Sprendime pažymėta, jog UAB „Koralita“ pradėjo aktyvią veiklą tik po to, kai iš rinkos pasitraukė UAB „Barklita“. Šios įmonės nebuvo konkurentės. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Koralita“ akcininkas yra buvęs UAB „Barklita“ vadovas, nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningos konkurencijos. Teismas nurodė, kad nors ieškinyje teigiama, jog UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Koralita“ siekė sužlugdyti UAB „Barklita“, tačiau nepateikta duomenų, kodėl UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas siekė UAB „Barklita“ žlugimo. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas siekė pelno, todėl manyta, kad jai nebuvo skirtumo, kuri įmonė turėjo mokėti už išnuomotą sandėlį. Nepateikta duomenų, kad UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui buvo siūlomos geresnės ir išskirtinės sąlygos nutraukus nuomos sutartį su UAB „Barklita“ ir sudarius ją su UAB „Koralita“. Vien tik ieškovo spėliojimai bei prielaidos apie galimus G. B. ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ryšius nesudaro pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

15III.

16Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas apsiribojo tik paviršutinišku atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų tyrimu, o atsakovų UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo neteisėtų veiksmų iš viso netyrė, taip pat nenurodė, kodėl atmeta ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus, nepasisakė dėl kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, liudytojų parodymų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kitų ieškovo nurodytų reikšmingų bylai aplinkybių.

192. Teismas nepasisakė dėl atsakovo G. B., kaip bendrovės dalyvio (akcininko), civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nors buvo pateikti pagrindai, leidžiantys tvirtinti, jog jis nevykdė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos civilinių teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai.

203. 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl nebuvo būtinybės 2005 m. pabaigoje sudaryti naują sutartį, tuo labiau sąlygomis, kurios buvo nepalankios UAB „Barklita“. Teismas neįrodė, kokių reikalavimų neatitiko 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis. Klaipėdos teritorinės muitinės dokumentuose nurodyta kita problema, t.y., jog muitinės steigėju buvo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas, o realiai visas muitinės sandėlio savininko teises įgyvendino ieškovas, tačiau šalys nebuvo įforminusios muitinės sandėlio savininkų teisių ir pareigų perleidimo. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas muitinės sandėlio savininko teises ir pareigas turėjo perduoti ieškovui, tačiau to neįvyko. 2005 m. spalio 3 d. sutartis reglamentuoja sandėlio nuomos klausimus ir yra nesusijusi su muitinės sandėlio savininko teisių ir pareigų perdavimu. Liudytojo E. S. parodymai, esą 2005 m. spalio 3 d. sutartį jis tą pačią dieną pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei, yra deklaratyvūs, nes Klaipėdos teritorinėje muitinėje šis faktas nėra užfiksuotas.

214. Teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog sutartis sudaryta atgaline tvarka, nepagrįstas. UAB „Barklita“ akcininkai J. G. ir A. K. nurodė, jog apie 2005 m. spalio 3 d. sutartį sužinojo tik po to, kuomet gavo 2006 m. vasario 11 d. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo pranešimą apie 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimą. Pats G. B., dar būdamas UAB „Barklita“ vadovu, po tariamo sutarties sudarymo 2005 m. spalio 3 d., neužsiminė apie naujai sudarytą sutartį. Priešingai, 2005 m. gruodžio 19 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, jog UAB „Barklita“ naudojasi (o ne naudojosi) UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo šaldytuvu pagal 2002 m. lapkričio 12 d. sutartį, o šią sutartį pridėjo kaip rašytinį įrodymą. Ieškinio atsisakymas nereiškia, jog pripažįstamas reikalavimo nepagrįstumas. G. B. 2005 m. spalio 3 d. sutartį su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu sudarė atgaline data, siekdami sukomplikuoti UAB „Barklita“ padėtį bei suteikti UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui galimybę šią sutartį nesudėtingai nutraukti ir sudaryti kitą sutartį su UAB „Koralita“. Naujoje sutartyje numatyti žymiai didesni delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą, sutrumpintas atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas. Ieškovas buvo nuolat įsiskolinęs UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui, tačiau jis sutarties nenutraukė, taip pat nereiškė pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau netrukus po to, kai G. B. pasitraukė iš UAB „Barklita“ vadovo pareigų, informavo apie 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimą. Įrodyta, kad atsakovai G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas yra susiję asmenys, derinę savo veiksmus tarpusavyje tiek 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu.

225. Abejotina, ar buvę UAB „Barklita“ darbuotojai darbą UAB „Koralita“ pasirinko laisva valia. Iš UAB „Barklita“ į UAB „Koralita“ perėjo 15 darbuotojų. Jų perėjimas į UAB „Koralita“ buvo kryptingas, iš karto buvo įsidarbinama analogiškas paslaugas toje pačioje vietoje teikusioje UAB „Koralita“. Kiti darbuotojai pradėjo dirbti ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminale. Dauguma perėjusių darbuotojų nurodė, kad juos į UAB „Koralita“ pakvietė dirbti G. B. ir jo sesuo, kad UAB „Koralita“ dirbo tą patį darbą, kurį dirbo ir UAB „Barklita“, o jų klientai buvo tie patys. Tai patvirtina G. B., kaip bendrovės vadovo ir akcininko, neteisėtus veiksmus.

236. UAB „Koralita“ perėmus sandėlio nuomą iš UAB „Barklita“, jame prekes sandėliavę ieškovo klientai savaime tapo UAB „Koralita“ klientais. G. B. kontroliuojama UAB „Koralita“ faktiškai iš UAB „Barklita“ perėmė visą jos verslą. UAB „Koralita“ veiklos rezultatai buvo gauti dėl G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo neteisėtų veiksmų. G. B. kontroliuojamai UAB „Koralita“ perėmus galimybę sandėliuoti krovinius tame pačiame sandėlyje, pradėjus teikti paslaugas buvusiems UAB „Barklita“ klientams bei į UAB „Koralita“ perviliojus buvusius UAB „Barklita“ darbuotojus, UAB „Barklita“ buvo priversta žlugti, o tai buvo tiesioginė jos bankroto priežastis.

247. 2006 m. vasario 23 d., t.y. dar tebegaliojant 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarčiai tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“, UAB „Koralita“ su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį. G. B. ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas buvo iš anksto sutarę dėl 2005 m. spalio 3 d. sutarties sudarymo atgaline data, jie derino savo veiksmus, kuomet iš sandėlio buvo iškraustoma UAB „Barklita“. UAB „Koralita“ 2006 m. kovo mėnesį, t.y. dar ieškovui tebesinaudojant nuomojamu sandėliu, UAB „Barklita“ klientams pradėjo siuntinėti komercinius pasiūlymus. G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas iš anksto buvo suplanavę, kad visą UAB „Barklita“ vykdytą veiklą perimtų UAB „Koralita“ ir sąmoningais veiksmais siekė šio rezultato.

258. UAB „Barklita“ komercinių paslapčių sąrašas buvo įtvirtintas jos vidaus darbo taisyklių 15 punkte. Teismas netyrė komercinių paslapčių atskleidimo fakto, nors G. B., kaip buvusiam UAB „Barklita“ vadovui ir akcininkui, buvo žinomos visos bendrovės komercinės paslaptys. G. B., pasinaudojęs šiomis paslaptimis ir sukaupta informacija apie UAB „Barklita“ naudojamą sandėlį, perkėlė visą ieškovo veiklą į savo kontroliuojamą ir sesers vadovaujamą UAB „Koralita“.

269. Teismas nepagrįstai nurodė, kad po atsakovo G. B. išėjimo iš bendrovės vadovo pareigų atsiradę nuostoliai nesusiję su jo, kaip bendrovės vadovo, veikla. Pelnas yra tik vienas iš įmonės finansinių rodiklių ir negali būti pagrindu konstatuoti gerą įmonės būklę, neištyrus įmonės kreditorinių ir debitorinių reikalavimų dydžio, galimybės atgauti šiuos debitorinius reikalavimus, taip pat įmonės turimo turto, jo vertės ir likvidumo. G. B. negalima vadinti rūpestingu, apdairiu ir protingu vadovu, nes jis neišsaugojo galimybės bendrovei naudotis UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo sandėliu pagal 2002 m. lapkričio 12 d. sutartį, atgaline data sudarė šią sutartį pakeitusią 2005 m. spalio 3 d. sutartį UAB „Barklita“ itin nepalankiomis sąlygomis, taip sukurdamas galimybę UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui šią sutartį nutraukti ir sandėlio nuomininko vietą užimti kitam asmeniui. G. B. veiksmai, perkeliant UAB „Barklita“ vykdytą veiklą į UAB „Koralita“, laikytini nesąžiningais pačios UAB „Barklita“, likusių jos akcininkų ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. G. B. veiksmai buvo tiesioginė priežastis to, kad UAB „Koralita“ perėmė UAB „Barklita“ vykdytą veiklą, dėl ko ši, praradusi pajamų šaltinį ir likusi su faktiškai neatgaunamais debitoriniais ofšorinių kompanijų įsiskolinimais, bankrutavo.

2710. Teismas nevertino ieškovo nurodytų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimų. Tam, kad būtų konstatuotas nesąžiningos konkurencijos faktas, nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlikęs asmuo ir nuo jų nukentėjęs asmuo nebūtinai turi būti konkurentai. UAB „Koralita“ aktyvią veiklą pradėjo anksčiau, nei iš rinkos pasitraukė UAB „Barklita“. Apie pusę metų šios įmonės konkuravo tarpusavyje, tačiau UAB „Koralita“ dėl G. B. turėtų ir panaudotų ieškovo komercinių paslapčių, perviliotų darbuotojų, perimtų klientų, susitarimų su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu dėl 2005 m. spalio 3 d. nuomos sutarties su ieškovu nutraukimo, nesąžiningai įgijo pranašumą prieš UAB „Barklita“. Vien tai, kad G. B., būdamas UAB „Koralita“ akcininku, buvo UAB „Barklita“ vadovu, akcininku ir vadybininku, o UAB „Koralita“ vadove buvo G. B. sesuo, UAB „Koralita“ suteikė nepagrįstą pranašumą prieš UAB „Barklita“ ir yra pagrindas konstatuoti nesąžiningus veiksmus. Teismo posėdžio metu buvęs UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo vadovas E. S. nurodė, kad jis buvo suinteresuotas, jog sandėlį iš UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo išsinuomotų būtent su atsakovu G. B. susijęs asmuo, tačiau ne UAB „Barklita“ ar su jos akcininkais susijusi įmonė. Sudaryti sutartį su UAB „Koralita“ nurodė UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo akcininkai.

2811. Ieškovas buvo nurodęs keletą sąžiningos konkurencijos pažeidimų, kuriuos, veikdami kartu padarė atsakovai, tačiau teismas dėl šių pažeidimų ir atsakovams taikytinos atsakomybės nepasisakė. Ieškinyje išdėstyti veiksmai laikytini Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes jie pakenkė UAB „Barklita“ galimybėms konkuruoti. G. B. pasinaudojo UAB „Barklita“ komercinėmis paslaptimis tam, kad sudaryti sąlygas veikti UAB „Koralita“. Tai laikytina Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 4 dalies pažeidimu, nes tokie veiksmai pakenkė UAB „Barklita“ galimybėms konkuruoti su UAB „Koralita“. Iš UAB „Barklita“ į UAB „Koralita“ perėjus dirbti 15 darbuotojų, kuriuos į UAB „Koralita“ pakvietė dirbti G. B. ar jo sesuo, UAB „Koralita“ įgijo pranašumą prieš UAB „Barklita“, o tai yra Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. UAB „Koralita“ perėmė UAB „Barklita“ vykdytą veiklą, o ši prarado savo pajamų šaltinį. Tai buvo tiesioginė UAB „Barklita“ bankroto priežastis.

29Atsakovo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo atstovas atsiliepime į ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas nereikalavo 2005 m. spalio 3 d. sutartį pripažinti negaliojančia, todėl ji šalims turi įstatymo galią. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas 2006 m. balandžio 19 d. sutartimi su UAB „Barklita“ patvirtintas 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimo teisėtumas. Ieškovas, neginčydamas šių sutarčių, net neįrodinėjo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo neteisėtų veiksmų. Sprendime pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių, o sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

30Atsakovo BUAB „Koralita“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios apspręstų UAB „Koralita“ solidarią atsakomybę už ieškinyje įvardijamus nuostolius. 2005 m. spalio 3 d. sutartis yra teisėta ir nėra nuginčyta. Ieškovas reikalavimus grindžia tik prielaidomis.

31Atsakovas G. B. atsiliepime į ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo reikalavimai grindžiami prielaidomis. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui išeinant iš bendrovės vadovo pareigų, bendrovės finansinė padėtis buvo gera, o finansinis pelnas siekė 1 117 522 Lt. J. G. ir A. K. veiksmai sukėlė UAB „Barklita“ tyčinį bankrotą. 2005 m. sutartis visiškai atitiko UAB „Barklita“ interesus ir buvo vykdoma pagal sutarties šalių susitarimus. Atsakovas su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu neatliko neteisėtų veiksmų, nederino UAB „Barklita“ iškraustymo iš sandėlio, neatskleidė komercinių paslapčių, dėl ko būtų pakenkta ar galėjo būti pakenkta bendrovei. Atsakovas buvo rūpestingas, apdairus, elgėsi protingai ir veikė UAB „Barklita“ interesais.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

33Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės buvo aiškinamos nutylint atsakovams nepalankias aplinkybes arba iškreipiant jų esmę, o šių aplinkybių pagrindu padarytos išvados esą absoliučiai nepagrįstos, nėra pagrindo.

36Dėl G. B. netinkamo pareigų vykdymo ir 2005 m. spalio 3 d. sutarties sudarymo

37Iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Barklita“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas jos bankroto administratorius (t. 1, b. l. 25).

38UAB „Barklita“ buvo įsteigta pagal 1998 m. kovo 20 d. G. B., J. G. ir A. K. sudarytą steigimo sutartį (t. 1, b. l. 26). Šios įmonės direktoriumi nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. pradėjo dirbti G. B. (t. 1, b. l. 28). Jis 2005 m. gruodžio 27 d. prašymu prašė atleisti jį iš direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną buvo atleistas (t. 1, b. l. 30 - 31).

39Tarp UAB „Barklita“ (užsakovas) ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo (vykdytojas) 2002 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta sutartis dėl prekių krovos paslaugos, kraunant prekes 5 aukštų sandėlyje (šaldytuve), esančiame muitinės priežiūros zonoje (t. 1, b. l. 33-36), kuri vėlesniais susitarimais buvo keičiama ir pildoma (t. 1, b. l. 36-39). 2005 m. spalio 3 d. tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“ buvo sudaryta nauja prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 5 (t. 1, b. l. 41-42). UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas 2006 m. vasario 11 d. pranešimu pranešė UAB „Barklita“, jog sutarties 20 punkto pagrindu nuo 2006 m. kovo 11 d. nutraukia šią sutartį (t. 1, b. l. 40). UAB „Barklita“ nesutiko dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 43). Vėliau (2006 m. balandžio 19 d.) tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo buvo sudaryta sutartis Nr. 060419-1 „Dėl prekių sandėliavimo ir krovos šaldytuve Nemuno g. 24, Klaipėda“ (t. 1, b. l. 70), o 2006 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas šaldytuvo bendras perdavimo aktas Nr. 8 (t. 1, b. l. 71-76).

40Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei vertindama skundžiamo teismo sprendimo turinį, nesutinka su apelianto teiginiais, jog ginčijamame sprendime teismas apsiribojo tik paviršutinišku atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų tyrimu, o esą kitų atsakovų veiksmų apskritai netyrė. Tokius apelianto teiginius paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys ir išvados, padarytos įvertinus bylos duomenis.

41Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 str.).

42Europos Žmogaus Teisių teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams (Angel Angelov v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v.. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgment of 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997). Tokios teisinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Jeigu bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį, ir nenustatyta kitų pagrindų, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tai toks teismo procesinis sprendimas neturėtų būti naikinamas. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į ieškovo ieškinyje pateiktus argumentus. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepažeidė teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą.

43Ieškovas ieškinyje įrodinėjo G. B., kaip UAB „Barklita“ vadovo ir dalyvio (akcininko), civilinės atsakomybės klausimus (CK 2.87, 2.50 straipsnių nuostatos). Įrodinėtinos aplinkybės susijusios su deliktinės atsakomybės taikymu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Deliktinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, 2) turtinės ir neturtinės žalos padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltumas.

44Bendrovės valdymo organo - administracijos vadovo atsakomybei, kurią lemia vadovo padėties teisinė specifika ir vadovą bei bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai, įtakos turi vadovą ir bendrovę siejantys sutartiniai santykiai bei tai, jog daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo - ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

45Vertinant CK 2.50 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles.

46Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog ieškovas neįrodė G. B. - nei kaip UAB „Barklita“ vadovo, nei kaip akcininko neteisėtų veiksmų, sukeliančių pagrindą jam taikyti civilinę atsakomybę, neįrodė, jog G. B. buvo nesąžiningas. Nors skundžiamame teismo sprendime atskirai nėra išskirtas G. B., kaip buvusio įmonės vadovo, ir jo, kaip akcininko, veiklos vertinimas, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atmesti ieškovo reikalavimai, turinys nesudaro pagrindo teigti, jog apskritai nebuvo pasisakyta dėl G. B., kaip bendrovės dalyvio (akcininko), atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

47Kaip vieną iš neteisėtų atsakovo G. B. (kaip vadovo ir akcininko) veiksmų, ieškovas įrodinėjo 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 5, kuria buvo pakeista anksčiau galiojusi 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis, sudarymo faktą. Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog naujos sutarties tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo sudarymas buvo siejamas su Muitinės departamento 2004 m. balandžio 26 d. išleistu įsakymu Nr. 1B-401, nes po šio įsakymo priėmimo ankstesnė sutartis nebeatitiko nustatytų reikalavimų. Tokias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2005 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (LM03)-20/14-8659, kuriame nurodyta iki 2005 m. spalio 3 d. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti muitinės sandėlio savininko teisių ir pareigų perdavimo trečiajam asmeniui procedūrą ir pašalinti tikrinimo akte išvardintus muitinės sandėlio veiklos trūkumus (t. 3, b. l. 120-121). Tuo metu susiklosčiusios aplinkybės dėl teisinio reguliavimo pokyčių nulėmė naujos sutarties sudarymo būtinumą, todėl šioje situacijoje G. B. veiksmų dėl naujos sutarties sudarymo nesąžiningumas, o tuo pačiu ir jų neteisėtumas yra neįrodyti. Atsiradusią pareigą sudaryti naują sutartį patvirtina ir Klaipėdos teritorinės muitinės atlikto UAB „Barklita“ mokestinio patikrinimo 2005 m. rugsėjo 16 d. akte Nr. 5LM068M išdėstytos aplinkybės (žr. t. 2, b. l. 64-73). Šiame dokumente atkreiptas dėmesys į tai, jog UAB „Barklita“ vykdo muitinės sandėlio veiklą muitinės priežiūros zonoje, adresu Nemuno g. 24, Klaipėda, remiantis 2002 m. lapkričio 12 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Barklita“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, kad tai prieštarauja galiojantiems norminiams aktams (...). Perėmusi muitinės sandėlio savininko teises ir pareigas UAB „Barklita“ privalo kreiptis į teritorinę muitinę dėl muitinės sandėlio steigimo leidimo išdavimo. UAB „Barklita“ neužtenka sutarties pagrindu vykdyti muitinės sandėlio veiklą, ji privalo įstatymo nustatyta tvarka įsteigti muitinės sandėlį.

48Nors ir buvo numatyta, kad 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis galioja iki 2008 m. gruodžio 31 d., naujos sutarties sudarymą sąlygojo aukščiau išdėstytos objektyvios aplinkybės, todėl negalima sutikti su skundo teiginiu, esą nebuvo priežasties ar būtinybės 2005 m. pabaigoje sudaryti naują sutartį. Klaipėdos teritorinės muitinės atlikto UAB „Barklita“ mokestinio patikrinimo 2005 m. rugsėjo 16 d. akto Nr. 5LM068M 3.4.3. punkte išdėstytos aplinkybės, kodėl 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis prieštarauja galiojantiems norminiams aktams (žr. t. 2, b. l. 73). Vertinant tiek ankstesniosios 2002 m. lapkričio 12 d. sutarties, tiek vėliau sudarytos 2005 m. spalio 3 d. sutarties turinį matyti, jog naujos sutarties sąlygoms įtakos turėjo tiek Klaipėdos teritorinės muitinės 2005 m. rugsėjo 16 d. aktas Nr. 5LM068M, tiek Klaipėdos teritorinės muitinės 2005 m. rugsėjo 5 d. pranešimas Nr. (LM-03)-20/14-8659. Be to, kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. vasario 23 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 6, kurią vėliau sudarė UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas su UAB „Koralita“, ši sutartis taip pat buvo sudaryta identiškomis sąlygomis, kaip ir 2005 m. spalio 3 d. sutartis Nr. 5, kurią sudarė UAB „Barklita“ su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu.

49Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Barklita“ dar 2006 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovams UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui, G. B., prašydama pripažinti 2005 m. spalio 3 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį negaliojančia ir pripažinti galiojančia 2002 m. lapkričio 12 d. Sutartį dėl prekių sandėliavimo muitinės priežiūros teritorijoje esančiame sandėlyje. UAB „Barklita“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui informuoti trečiuosius asmenis apie nuomos sutarties su UAB „Barklita“ nutraukimą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nuomos sutarties nutraukimu, iki bus išspręstas kilęs ginčas tarp šalių dėl sutarčių galiojimo. Vėliau UAB „Barklita“ tokių savo reikalavimų atsisakė, pateikdama prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal UAB „Barklita“ ieškinį nutraukė, o ieškovas UAB „Barklita“ nurodė, kad jam ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vertindama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį (t. 1, b. l. 195, 196), pažymi, jog UAB „Barklita“ žinojo ieškinio atsisakymo pasekmes, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nors šioje byloje ieškovas ir nereiškia savarankiško reikalavimo dėl 2005 m. spalio 3 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau vėl iš esmės bando įrodinėti tos sutarties ydingumo faktą, t.y. jog ji apskritai neturėjo būti sudaryta, kas iš esmės sukeltų tapačias teisines pasekmes, kaip ir ankstesniu ieškiniu reikštas reikalavimas, nuo kurio ieškovas atsisakė. Tokiu atveju pakartotinis 2005 m. spalio 3 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties, sudarytos tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“, teisinis vertinimas yra procesiškai ribojamas.

50Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis buvo sudaryta atgaline data. Tokie teiginiai turėtų būti pagrįsti objektyviais įrodymus, tačiau šiuo atveju samprotavimai, kad nurodyta sutartis buvo sudaryta atgaline data, grindžiami tik prielaidomis. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Aplinkybės, kad kiti UAB „Barklita“ akcininkai apie 2005 m. spalio 3 d. sutartį sužinojo tik tuomet, kai gavo 2006 m. vasario 11 d. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo pranešimą apie sutarties nutraukimą, kad 2005 m. gruodžio 19 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui G. B. nurodė, jog UAB „Barklita“ remiasi 2002 m. lapkričio 12 d. sutartimi, neleidžia teigti, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartis buvo sudaryta atgaline data. G. B. paaiškinimais patvirtintos aplinkybės, kodėl skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo nurodyta būtent apie ankstesnę 2002 m. lapkričio 12 d. sutartį. Be to, ieškovo teiginius, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis galėjo būti sudaryta atgaline tvarka, paneigia abiejų sutarties šalių vėlesni veiksmai dėl šios sutarties nutraukimo, turto perdavimo aktas.

51Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartis, sudaryta tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“, buvo nutraukta UAB „Barklita“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų bei susidarius dideliam įsiskolinimui dėl neatsiskaitymo už sandėlio nuomą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad ši priežastis tiesiogiai nenurodyta UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo 2006 m. vasario 11 d. pranešime apie sutarties nutraukimą. Aplinkybė, kad UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas pasinaudojo sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl sutarties nutraukimo, neleidžia teigti, jog siekta nutraukti sutartį tik dėl to, jog būtų pašalintas (iškraustytas iš sandėlio) ieškovas, kaip sandėlio nuomininkas, ir sudarytos sąlygos sandėlyje pradėti veikti atsakovui UAB „Koralita“.

52Teisėjų kolegija, vertindama 2005 m. spalio 3 d. tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“ sudarytos sutarties nuostatas, negali sutikti su ieškovo teiginiais, jog nauja sutartis buvo sudaryta ieškovui nenaudingomis sąlygomis ir dėl to, jog ją būtų galima lengviau nutraukti. Pirmiausia, aukščiau yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas objektyvus naujos sutarties sudarymo būtinumas. Be to, kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. vasario 23 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. 6, kurią sudarė UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas su UAB „Koralita“, ji taip pat buvo sudaryta identiškomis sąlygomis, kaip ir 2005 m. spalio 3 d. sutartis Nr. 5, kurią sudarė UAB „Barklita“ su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinės bylos procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-322/2008). Šiuo atveju bylos medžiagos pagrindu negalima daryti išvados apie priežastinio ryšio tarp G. B. pasitraukimo iš vadovo pareigų ir 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimo, siekiant pašalinti UAB „Barklita“ iš sandėlio bei sudaryti sąlygas jame veikti UAB „Koralita“, buvimą. Vien ta aplinkybė, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartyje nustatytas trumpesnis terminas nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog nauja sutartis buvo sudaryta iš esmės nenaudingomis ieškovui sąlygomis, jog taip esą buvo sudarytas prieštaraujantis juridinio asmens tikslams sandoris. Toks CK 1.82 straipsnio nuostatų aiškinimas yra neteisingas. Sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina išsiaiškinti: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties ir tikslų ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu arba paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-567/2006).

53CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tai, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartyje numatyti didesni delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą, taip pat nesudaro pagrindo teigti apie sutarties prieštaravimą juridinio asmens tikslams. Ši sąlyga siejama su tinkamu sutartinių pareigų vykdymu, be to, ji vertinama abiejų sutarties šalių atžvilgiu. Privataus juridinio asmens tikslas - siekti pelno. Tai, jog vėlesnėje sutartyje buvo įtvirtintas trumpesnis atsiskaitymo terminas už suteiktas paslaugas, jog įtvirtinta galimybė nutraukti sutartį ne vėliau kaip prieš mėnesį pranešus apie tai kitai šaliai, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CK 1.82 straipsnio nuostatos, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga UAB „Barklita“. Be to, pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį privataus juridinio asmens sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje neįrodyta, todėl minėta norma nepažeista.

54Aplinkybę, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, buvo teisėtai nutraukta, patvirtina vėlesni pačių šalių veiksmai. Tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo 2006 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 060419-1 „Dėl prekių sandėliavimo ir krovos šaldytuve Nemuno g. 24, Klaipėda“ (t. 1, b. l. 70), o 2006 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas šaldytuvo bendras perdavimo aktas Nr. 8 (t. 1, b. l. 71-76). Šiuos dokumentus pasirašė UAB „Barklita“ direktorius J. G.. 2006 m. balandžio 19 d. sutartyje Nr. 060419-1 nurodyta, kad ja šalys nutraukia visas anksčiau pasirašytas sutartis dėl prekių sandėliavimo bei krovimo ir privalo apie tai iki 2006 m. balandžio 21 d. informuoti teismines ir kitas institucijas (9 p.). Šia sutartimi šalys patvirtino, kad dėl anksčiau galiojančių sutarčių jos neturi jokių finansinių pretenzijų viena kitai (10 p.). Šios sutarties įsipareigojimai lieka šalims galioti ir tuo atveju, jeigu sandėlis bus išnuomotas kitam nuomininkui. UAB „Barklita“ direktorius J. G. pasirašytame 2006 m. birželio 6 d. šaldytuvo bendrame perdavimo akte Nr. 6 nurodė, kad šaldytuve produkcija visiškai perduodama UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo atsakomybėn. Visi šie dokumentai yra galiojantys, jie nėra nuginčyti.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbią reikšmę nagrinėjamai bylai turi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria UAB „Barklita“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje nutartyje pažymėta, jog įmonę faktiškai valdė akcininkai J. G., G. B., A. K.. Tarp šių asmenų įvykus konfliktui, pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą pateikė J. G. ir A. K.. Iš 2005 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso nustatyta, kad jos turtas buvo 2 137 997 Lt vertės, o kreditoriniai reikalavimai sudarė 1 337 784 Lt. Iš 2006 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatyta, kad per devynis tų metų mėnesius įmonės turtas sumažėjo iki 1 008 006 Lt, o įmonės skolos sudarė 793 481 Lt. Per 2006 m. devynis mėnesius buvo realizuota turto už 1 129 991 Lt, o įmonės skolų padengta tik už 544 303 Lt. Pagrindine priežastimi iškelti bankroto bylą pareiškėjai nurodė 2006 m. kovo 11 d. vienašalį sutarties nutraukimą, inicijuotą UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, tačiau teisminis ginčas dėl sutarties nutraukimo buvo baigtas UAB ,,Barklita“ prašymu nutraukti bylą. UAB „Barklita“ atstovai atsisakė ieškinio, nors vėliau sutarties nutraukimo aplinkybe grindė bankroto bylos iškėlimo būtinumą. Akcininkų neturėjimą intereso tęsti UAB ,,Barklita“ veiklą įrodo tai, kad G. B. buvo UAB ,,Koralita“ steigėju, o A. K. ir J. G. tęsė privatų verslą įsteigtoje UAB ,,Barkvita“. Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje pažymėta, kad nėra paneigtas užslėptas turto perdavimas iš UAB „Barklita“ į UAB ,,Barkvita“. Kompiuterinė įranga parduota 22 096,96 Lt mažesne suma negu balanse nurodyta likutinė vertė. G. B. nurodė, jog J. G. vadovavimo laikotarpiu 2006 m. 20 000 eurų buvo pervesta ir 64 000 Lt paimta iš įmonės kasos kompanijai ,,Farkost“. Teismui buvo pagrindas teigti, jog J. G. vadovavimo laikotarpiu balanse įrašytas 585 688 Lt turtas nebuvo skirtas įmonės skoloms dengti (iš 2006-09-30 balanso nustatyta, kad per 9 mėnesius buvo realizuota turto už 1 129 991 Lt, o skolų buvo padengta už 544 303 Lt). 2006 m. birželio mėnesį J. G. pardavė tris Mercedes Benz automobilius po 20 000 Lt, o jų likutinė vertė buvo po 55 440,25 Lt, bei du Peugot 307 po 17 000 Lt, jų likutinė vertė buvo 25 447,29 Lt ir 29 333,75 Lt. Tai sumenkino bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tuo metu įmonės nemokumas jau buvo akivaizdus. 3 538 vnt. medinių padėklų pardavimas 2006 m. balandžio 1 d. - 30 d. mažesne negu likutine verte taip pat sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Iš 2006 m. vasario 1 d. įsakymo nustatyta, kad bendrovės finansų direktoriui ir akcininkui buvo padidintas darbo užmokestis. UAB „Barklita“ bankroto byla iškelta 2006 m. spalio 25 d., konstatavus jos nemokumą, todėl manyta, kad šie veiksmai sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčiai buvo ypatingai aukšti. Taip pat šis veiksmas nepaneigia interesų konflikto, įvertinus tai, kad J. G. ir A. K. tuo pat metu buvo ir įmonės akcininkai bei balsavo už atlyginimų pakėlimą sau. Teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB ,,Barklita“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Svarbi bylos aplinkybių vertinimui yra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM 2006 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-3/93 bei joje išdėstytos aplinkybės. Dokumentuose pateiktų duomenų pagrindu galima teigti, jog UAB „Barklita“ privedimas prie tyčinio bankroto vertinamas ne kaip atsakovo G. B. ar ieškovo ieškinyje kitais atsakovais įvardintų subjektų veiksmų padarinys.

56Kaip pažymėta, minėtoje teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje dėl UAB „Barklita“ tyčinio bankroto nurodoma, kad pagal 2005 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas buvo 2 137 997 Lt, o kreditoriniai reikalavimai sudarė 1 337 784 Lt. Iš 2006 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatyta, kad per devynis mėnesius įmonės turtas sumažėjo iki 1 008 006 Lt, o įmonės skolos sudarė 793 481 Lt. Tokius teiginius patvirtina ir byloje esantys finansiniai UAB „Barklita“ dokumentai. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad po G. B. pasitraukimo iš įmonės vadovo pareigų atsiradę nuostoliai yra nesusiję su jo, kaip vadovo, veikla. Teisėjų kolegija trečiojo asmens J. G. argumentus, kurie siejami su įmonės finansine padėtimi, vertina kritiškai, nes minėtoje teismo nutartyje analizuoti jo paties veiksmai, galėję turėti įtakos tyčiniam įmonės bankrotui. Vertinant byloje esančius UAB „Barklita“ finansinius dokumentus darytina išvada, jog UAB „Barklita“ finansinė būklė G. B. einant įmonės vadovo pareigas nebuvo bloga. Šį faktą taip pat patvirtina ir UAB „Barklita“ 2006 m. gegužės 15 d. visuotinio akcininkų susirikinimo protokolo Nr. 23 turinys (t. 2, b. l. 93-94).

57G. B. dar 2005 m. gruodžio 27 d. prašė jį atleisti iš generalinio direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną buvo atleistas (t. 1, 30, 31). UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo 2005 m. spalio 3 d. sutarties nutraukimas inicijuotas G. B. nesant UAB „Barklita“ vadovu, todėl ieškovo teiginiai, kad G. B. nesiėmė veiksmų, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartis nebūtų nutraukta, yra teisiškai nereikšmingi. Kaip jau pažymėta aukščiau, byloje nėra įrodytas G. B. nesąžiningų veiksmų faktas.

58Dėl nesąžiningos konkurencijos

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui, yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-519/2009).

60Apelianto skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad darbuotojai iš UAB „Barklita“ išėjo laisva valia. Pavyzdžiui, liudytoja V. M. (t. 3, b. l. 22-23) nurodė, kad pati priėmė sprendimą pereiti dirbti į UAB „Koralita“, o iš UAB „Barklita“ išėjo, nes buvo tokia situacija, akcininkai ir kolektyvas susipyko, ji bijojo, kad UAB „Barklita“ sužlugs. Liudytoja I. Š. (t. 3, b. l. 24) teigė, kad jai pereiti į UAB „Koralita“ pasiūlė L. A., pasirodė geresnės darbo sąlygos. Liudytojas M. P. (t. 3, b. l. 25) pažymėjo, kad netenkino santykiai su vadovu. Darbą pasiūlė L. A.. Liudytojas A. B. (t. 3, b . l. 26) nurodė, kad išėjo, nes jam pasiūlė geriau. Į darbą jį priėmė L. A.. Liudytojas Z. D. (t. 3, b. l. 27) paaiškino, kad perėjo dirbti į UAB „Koralita“, nes jam atrodė didesnės perspektyvos. Teisėjų kolegija, vertindama visų, ne tik aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, negali sutikti su apelianto teiginiais, jog darbuotojų perėjimas į UAB „Koralita“ buvo sąlygotas neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo G. B. veiksmų. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, kad esminis motyvas, sąlygojęs darbuotojų apsisprendimą keisti darbą, buvo UAB „Barklita“ nepalanki faktinė padėtis, konfliktai tarp įmonės akcininkų, abejonės dėl tolimesnio šios įmonės gyvavimo ir veiklos perspektyvų.

61Atsakovas UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno. Jam buvo svarbu operatyviai užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir iš jos gaunamas pajamas. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui nutraukus sutartį, sudarytą su UAB „Barklita“, sandėlis, esantis Nemuno g. 24, Klaipėdoje, pagal kitą sudarytą sutartį buvo perleistas naudotis UAB „Koralita“. Teigti, jog dėl to šiame sandėlyje prekes sandėliavę UAB „Barklita“ klientai savaime tapo UAB „Koralita“ klientais, nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad visi UAB „Barklita“ buvę klientai tapo UAB „Koralita“ klientais ir tai buvo padaryta dėl neteisėtų G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo veiksmų. Tuo metu, kai veiklą realiai pradėjo vykdyti UAB „Koralita“, savo veiklos UAB „Barklita“ faktiškai nebevykdė, todėl teigti apie konkurencijos normų pažeidimą bei apie tai, kad UAB „Koralita“ faktiškai perėmė iš UAB „Barklita“ verslą, nėra pagrindo. Be to, pats apeliantas teigia, kad kol G. B. nebuvo atšauktas iš UAB „Barklita“ vadovo pareigų, UAB „Koralita“ nevykdė jokios veiklos. 2006 m. vasario 23 d. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui sudarius sutartį su UAB „Koralita“, UAB „Barklita“ jau buvo informuota apie sutarties nutraukimą, tuo metu ji turėjo pakankamai didelį įsiskolinimą UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui, todėl pastarojo veiksmai dėl kitos sutarties sudarymo tik formaliai dar galiojant sutarčiai (iki nurodyto jos nutraukimo momento) su UAB „Barklita“, nelaikytini neteisėtais. Atsakovas UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas nutraukdamas 2005 m. spalio 3 d. sutartį su UAB „Barklita“ laikėsi sutartyje įtvirtintų jos nutraukimo sąlygų.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, yra neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą nepateikta duomenų, kokia informacija apie UAB „Barklita“ buvo pripažinta komercine paslaptimi. UAB „Barklita“ 2003 m. vasario 4 d. patvirtintų vidaus darbo taisyklių 15 punkte nurodytos įmonės ūkinės komercinės paslaptys (darbuotojų atlyginimo dydis; įmonės pajamos ir finansinė padėtis; sutarčių sudarymas su kitomis įmonėmis; įmonės realizacija; rinkos pasirinkimas; ekonominiai rodikliai; įmonės užsakovai ir klientai; darbo objektų dislokacija; darbuotojų skaičius; vystymosi strategija - t. 1, b. l. 163). Tačiau šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad buvo atskleistos UAB „Barklita“ ūkinės komercinės paslaptys bei kaip tai buvo padaryta. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad G. B., kaip buvusiam vadovui, buvo žinomos UAB „Barklita“ ūkinės komercinės paslaptys, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jos buvo atskleistos ir jomis buvo pasinaudota.

63Šios bylos medžiagos pagrindu, taip pat vertinant aukščiau minėtą teismo nutartį dėl UAB „Barklita“ tyčinio bankroto bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM 2006 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/93, negalima teigti, kad G. B. veiksmai buvo tiesioginė priežastis to, jog UAB „Koralita“ perėmė UAB „Barklita“ veiklą, o pastaroji įmonė bankrutavo būtent dėl tos priežasties.

64Atsakovas UAB „Koralita“ juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. rugpjūčio 27 d. (t. 1, b. l. 47-49). 2006 m. vasario 23 d. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Koralita“ sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 6 (t. 1, b. l. 56-57). UAB „Barklita“ jau buvo informuota apie tai, kad 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 5, sudaryta tarp UAB „Barklita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, bus nutraukta nuo 2006 m. kovo 11 d. (t. 1, b. l. 15). Vien atsakovo UAB „Koralita“ sutarties sudarymo su UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalu momentas neleidžia teigti, kad jis aktyvią veiklą pradėjo anksčiau nei iš rinkos faktiškai pasitraukė UAB „Barklita“, tokiu būdu nesąžiningai konkuruodamas. Nors abiejų įmonių – tiek UAB „Koralita“, tiek UAB „Barklita“ - veikla buvo susijusi su ūkiniu komerciniu veikimu tame pačiame sandėlyje, esančiame Nemuno g. 24, Klaipėdoje, teigti, jog abi įmonės realiai konkuravo tarpusavyje, faktiškai vykdydamos tą pačią veiklą tame pačiame sandėlyje tuo pačiu metu, nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija, vertindama UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Koralita“ 2006 m. vasario 23 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties bei 2005 m. spalio 3 d. tarp UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo ir UAB „Barklita“ sudarytos prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties nuostatas, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad šių sutarčių sąlygos yra iš esmės identiškos. Ieškovo teiginiai, kad UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas siekė sužlugdyti UAB „Barklita“, laikytini neįrodytais. Įrodymų, jog atsakovui UAB „Koralita“ buvo siūlomos geresnės veiklos sąlygos UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalui nutraukus sutartį su UAB „Barklita“, nepateikta.

65Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, jog jeigu ne konkurenciją pažeidžiantys atsakovų G. B., UAB „Koralita“ ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo veiksmai, likusiems UAB „Barklita“ akcininkams nebūtų reikėję imtis veiksmų dėl bendrovės turto pardavimo, inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Tokius teiginius paneigia aukščiau paminėta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis dėl UAB „Barklita“ tyčinio bankroto, nes joje iš esmės įvertinti kitų UAB „Barklita“ akcininkų veiksmai, galimai lėmę UAB „Barklita“ privedimą prie bankroto.

66Aplinkybė, kad G. B. buvo tiek UAB „Koralita“ akcininku, tiek UAB „Barklita“ akcininku ir vadovu, neįrodžius nesąžiningos konkurencijos fakto, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą. Priešingas aiškinimas neatitiktų Konkurencijos įstatymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė nei atsakovo G. B., nei kitų atsakovų (BUAB „Koralita ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo) nesąžiningo neteisėto elgesio bei sąžiningos konkurencijos reikalavimų pažeidimo.

67Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškinyje įvardinti atsakovai nėra atsakingi pagal šį ieškinį, todėl kolegija nepasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriuose dėstomos aplinkybės apie priteistinų nuostolių dydį.

68Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir pan.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70

71Proceso dalyviai reiškė prašymus dėl jų turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Kadangi teismas šiuo procesiniu sprendimu atmetė BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą, priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo. Atsakovo BUAB „Koralita“ bankroto administratorių atstovavo advokatas G. Daugėla, kuris prašė priteisti 1 500,40 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas. Kiti proceso dalyviai neteikė įrodymų apie atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Barklita“ bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“ 1 500,40 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2007... 7. Ieškinyje nurodyta, kad dėl neteisėtų atsakovų (buvusio UAB „Barklita“... 8. Ieškinyje taip pat pažymėta, kad dėl G. B., UAB „Koralita“ ir UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 11. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo motyvus dėl atsakovo G. B. veiksmų... 12. Teismas atmetė ieškovo motyvus, kad dėl neteisėtų G. B. veiksmų į UAB... 13. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokia informacija... 14. Sprendime pažymėta, jog UAB „Koralita“ pradėjo aktyvią veiklą tik po... 15. III.... 16. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 18. 1. Teismas apsiribojo tik paviršutinišku atsakovo G. B. neteisėtų veiksmų... 19. 2. Teismas nepasisakė dėl atsakovo G. B., kaip bendrovės dalyvio... 20. 3. 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.,... 21. 4. Teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog sutartis sudaryta atgaline... 22. 5. Abejotina, ar buvę UAB „Barklita“ darbuotojai darbą UAB „Koralita“... 23. 6. UAB „Koralita“ perėmus sandėlio nuomą iš UAB „Barklita“, jame... 24. 7. 2006 m. vasario 23 d., t.y. dar tebegaliojant 2005 m. spalio 3 d. prekių... 25. 8. UAB „Barklita“ komercinių paslapčių sąrašas buvo įtvirtintas jos... 26. 9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad po atsakovo G. B. išėjimo iš bendrovės... 27. 10. Teismas nevertino ieškovo nurodytų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio... 28. 11. Ieškovas buvo nurodęs keletą sąžiningos konkurencijos pažeidimų,... 29. Atsakovo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo atstovas atsiliepime į ieškovo... 30. Atsakovo BUAB „Koralita“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo... 31. Atsakovas G. B. atsiliepime į ieškovo BUAB „Barklita“ bankroto... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 33. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir išanalizavusi skundžiamą... 36. Dėl G. B. netinkamo pareigų vykdymo ir 2005 m. spalio... 37. Iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d.... 38. UAB „Barklita“ buvo įsteigta pagal 1998 m. kovo 20 d. G. B., J. G. ir A.... 39. Tarp UAB „Barklita“ (užsakovas) ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo... 40. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei vertindama skundžiamo... 41. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šie reikalavimai... 42. Europos Žmogaus Teisių teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad... 43. Ieškovas ieškinyje įrodinėjo G. B., kaip UAB „Barklita“ vadovo ir... 44. Bendrovės valdymo organo - administracijos vadovo atsakomybei, kurią lemia... 45. Vertinant CK 2.50 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą pažymėtina, kad... 46. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog ieškovas neįrodė G. B. - nei... 47. Kaip vieną iš neteisėtų atsakovo G. B. (kaip vadovo ir akcininko) veiksmų,... 48. Nors ir buvo numatyta, kad 2002 m. lapkričio 12 d. sutartis galioja iki 2008... 49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Barklita“ dar 2006 metais... 50. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai... 51. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartis,... 52. Teisėjų kolegija, vertindama 2005 m. spalio 3 d. tarp UAB Klaipėdos... 53. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš... 54. Aplinkybę, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Barklita“... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbią reikšmę nagrinėjamai bylai turi... 56. Kaip pažymėta, minėtoje teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje dėl UAB... 57. G. B. dar 2005 m. gruodžio 27 d. prašė jį atleisti iš generalinio... 58. Dėl nesąžiningos konkurencijos ... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 16... 60. Apelianto skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad darbuotojai iš UAB... 61. Atsakovas UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas yra privatus juridinis asmuo,... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra neteisinga pirmosios instancijos teismo... 63. Šios bylos medžiagos pagrindu, taip pat vertinant aukščiau minėtą teismo... 64. Atsakovas UAB „Koralita“ juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m.... 65. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, jog jeigu ne... 66. Aplinkybė, kad G. B. buvo tiek UAB „Koralita“ akcininku, tiek UAB... 67. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškinyje įvardinti atsakovai nėra... 68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 70. ... 71. Proceso dalyviai reiškė prašymus dėl jų turėtų atstovavimo išlaidų... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 74. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Barklita“...