Byla 2K-602-693/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimos Ažubalytės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta prieš nukentėjusįjį A. J.) ir 182 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta prieš nukentėjusiąją S. U.) ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. K. nuteistas pagal:

2BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį A. J.) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

3BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją S. U.) laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir bausmė, paskirta Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Paskirtų draudimų ir įpareigojimų laikas nustatytas visas paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas, t. y. dveji metai.

5Iš A. K. priteista nukentėjusiajam A. J. 5168,27 Eur turtinei žalai bei 889,7 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti ir nukentėjusiajai S. U. 400 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį A. V.) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnis). Šiuo nuosprendžiu A. K. buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų, padarytų prieš nukentėjusiuosius A. Kr., A. J.) ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją S. U.) jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ričardo Užolo ir nukentėjusiųjų S. U. bei A. J. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliaciniai skundai atmesti.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dalis, kuria nukentėjusiųjų S. U. bei A. J. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinis skundas atmestas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, savo naudai padarė šias veikas:

11melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimu, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta), piktnaudžiaudamas A. J. pasitikėjimu, įtikino jį perduoti jam 19 000 Lt tariamai naudotiems automobiliams pirkti, žinodamas, kad automobilių nepirks ir pinigų negrąžins. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) R. J. apgaule suklaidinto A. J. prašymu ( - ), perdavė A. K. 5000 Lt, o 2010 m. kovo 12 d. ( - ), pats A. J. perdavė A. K. 14 000 Lt, taip A. K. apgaule savo naudai įgijo 19 000 Lt;

12piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios S. U. pasitikėjimu, 2010 m. rugsėjo mėn. (tiksli data nenustatyta) paprašė S. U. trumpam paskolinti 30 000 Lt ir nupirkti jam bei jo verslo partneriui M. C. lėktuvo bilietus iš Milano į Vilnių, melagingai sakydamas, kad pinigus panaudos automobiliams pirkti, žadėdamas visą skolą grąžinti po automobilių pardavimo, žinodamas, kad gautų pinigų negrąžins; tokiu būdu apgaule suklaidinta S. U. 2010 m. rugsėjo 22 d. pervedė į M. C. sąskaitą 30 000 Lt ir nupirko 1735,35 Lt (503,48 euro) vertės du lėktuvo bilietus, taip A. K. apgaule įgijo S. U. turtą – 31 735,35 Lt.

13Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš A. V.) bei išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš A. Kr.), tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

14Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

15Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir nukrypo nuo teismų praktikos pozicijos, kad sukčiavimo konstatavimui reikia nustatyti suklaidinimą, kuris turi būti lydimas apgaulės elementų, apsunkinančių asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiųjų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiųjų interesus civilinio proceso tvarka; nukentėjusiesiems buvo ir yra žinoma jo asmenybė, jie nebuvo dėl jos suklaidinti. Kasatoriaus nuomone, paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nesudaro apgaulės – būtino sukčiavimo sudėties požymio. Dėl to kasatorius teigia, kad jo veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribos, jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių ir jis nepagrįstai nuteistas. Kasatorius, aptardamas savo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų A. Kr., A. J., A. V., S. U. einamas pareigas ir darbo patirtį, nukentėjusiosios S. U. išsilavinimą, teigia, kad nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės liko neįvertintos, todėl jį pripažinti kaltu nepakanka vien nukentėjusiųjų pasakymu, jog šie buvo apgauti. Be to, nukentėjusieji A. J. ir S. U. pinigus kasatoriaus verslui davė pagal jų pačių parengtus vekselius, tačiau kuriuose jokios „verslo“ sąlygos neatskleistos, nenumatyti nei automobiliai ir jų tiekimo grafikai, nei darbai ar reikalingi finansai. Tai, anot kasatoriaus reiškia, kad patys nukentėjusieji, turėdami patirties versle, faktiškai elgėsi labai neatsakingai, jokių aiškių susitarimų tarp jo ir A. J. nebuvo ir nėra pagrindo teigti apie kokių nors įsipareigojimų, kurie galėtų būti įvardyti kaip apgaulė, nevykdymą. Tai, kad kasatorius nenuslėpė duomenų apie save, savo turtinę padėtį ir nenustatyti kokie nors jo bandymai nuslėpti turėtą turtą, patvirtina, jog nukentėjusieji visas turtines pretenzijas galėjo spręsti civilinio proceso tvarka. Juolab kad jo (kasatoriaus) veiksmai nepadarė lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui veikti taip, kaip jis veikė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2004, 2K-113/2004, 2K-133/2010).

16Nuteistasis nesutinka ir su kita skundžiamame nuosprendyje nurodyta apgaulės forma –piktnaudžiavimu nukentėjusiosios S. U. pasitikėjimu. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad kasatorius kokiais nors veiksmais būtų įgijęs šios nukentėjusiosios pasitikėjimą. Kasatorius pažymi, kad ji pati aktyviais veiksmais bandė prisidėti prie jo tėvo vykdomo nekilnojamojo turto verslo, reikalavo atlygio už tariamai suteiktas marketingo bei reklamos paslaugas ir byloje nenustatyti kokie nors ypatingi asmeniniai ar kitokie jų tarpusavio ryšiai, turtinis ar tarnybinis priklausomumas. Be to, ši nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus, ji nesugebėjo paaiškinti iš kur ir kokiomis sumomis perdavė pinigus kasatoriui. Skundo autoriaus nuomone, šios aplinkybės paneigia buvus tarp jo ir nukentėjusiosios kokį nors pasitikėjimą, nėra nustatyti jokie pasitikėjimo pagrindai, o S. U. elgesys nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip labai geranoriškas, grįstas naiviu pasikliovimu, o tai nelaikytina sukčiavimu.

17Be to, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad apgaulė pasireiškė tam tikrų susitarimų nesilaikymu, neteisingai atskleidė apgaulės turinį. Nagrinėjamoje byloje galimi pinigų perdavimo atvejai buvo įforminti labai neinformatyviais dokumentais, dėl to kasatorius teigia, kad nėra duomenų, patvirtinančių kažkokių susitarimų nesilaikymą. Tokie dokumentai – paskolos raštelis ir vekselis – civiliniame procese galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys pinigų perdavimo faktą, tačiau jie nepatvirtina apgaulės. Be to, veikos kvalifikacijai kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo fakto, nors nagrinėjamoje byloje, kasatoriaus nuomone, buvo būtent paskoliniai santykiai. Kartu svarbus yra apgaulės, kaip sukčiavimo objektyviojo požymio, subjektyvus suvokimas. Be to, kvalifikuoti veiką kaip sukčiavimą yra būtina nustatyti, kad asmuo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitokius būdus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą suteikti paskolą ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimą, ir visa tai suvokia. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad jis (kasatorius) pateikė save kaip kitą asmenį, prisistatė pasiturinčiu ar kokiais kitais būdais apsunkino paskolos atgavimą ir pan. Be to, anot kasatoriaus, net ir pripažinus, kad pinigai buvo duodami konkrečiam turtui įsigyti, o pinigus gavusiam asmeniui to nepadarius, negalima teigti apie pinigų užvaldymą apgaule. Juolab kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo pasitikėjimas peržengė protingumo ribas ir galimi jo teisių pažeidimai negali būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis.

18Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad apgaulė pasisavinant nukentėjusiųjų pinigus pasireiškė ir tuo, kad kasatorius nuslėpė faktą apie skolas kitiems asmenims, t. y. V. Č., yra nepagrįstas. Kasatorius teigia, kad jis, net ir būdamas kam nors skolingas, neturėjo pareigos apie tai pranešti kitam galimam kreditoriui. Nuteistojo nuomone, tarpusavio santykių logika, nenustačius aplinkybių, įgalinančių teigti apie egzistuojančius tam tikrus pasitikėjimo santykius, verčia būtent kreditorių (šiuo atveju – nukentėjusiuosius) pasidomėti asmens, kuriam ketinamos skolinti didelės pinigų sumos, turtine padėtimi, mokumu, pasirūpinti duodamų pinigų grąžinimo garantu ir pan. Nes priešingu atveju, pakankamai patirties turintys asmenys būtų skatinami elgtis neatsakingai, atmestinai žiūrėti į tarpusavio turtinius santykius, tikintis, kad bet koks pasakymas apie egzistavusią apgaulę užtikrins jų teisių gynimą baudžiamosios teisės priemonėmis. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji, turėdami rašytinius dokumentus apie paskolos suteikimą, galėjo savo teisę realizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, patvirtina jų paimti ir pateikti vykdyti vykdomieji raštai. Be to, patys nukentėjusieji patvirtino, kad dėl baudžiamojo persekiojimo kreipėsi tik tada, kai suprato, jog kasatorius turi daugiau turtinių įsipareigojimų ir paskolintų pinigų negrąžins. Kasatoriaus nuomone, toks paaiškinimas patvirtina, kad nukentėjusieji nesijautė apgauti iki to laiko, kol nesuprato, jog jiems gali būti negrąžinti paskolinti pinigai. Kartu skunde teigiama, kad egzistavusių civilinių teisinių santykių kriminalizavimas negali priklausyti nuo nukentėjusiojo valios atkeršyti kriminaline bausme netinkamai savo įsipareigojimus vykdžiusiam asmeniui.

19Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.

20Prokuroras, aptardamas BPK 369 straipsnio, 376 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigia, kad kasacinio skundo teiginiai dėl BK 182 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo paremti subjektyviu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir nepritarimu teismų atliktam įrodymų vertinimui, jie tik vertintini kaip deklaratyvūs ir pasirinktos gynybinės taktikos tąsa. Be to, šie teiginiai buvo žinomi apeliacinės instancijos teismui, kuris juos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pateikdamas atitinkamas išvadas.

21Atsiliepime pažymima, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais asmeniniais santykiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Be to, apgaulė pasireiškia ne tik melagingų faktų pateikimu, bet ir nutylėjimu esminių aplinkybių, turinčių įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti yra taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniu. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad bendravo su S. U., ją supažindino su savo šeima, tėvams pristatė kaip savo merginą, jų santykiai buvo geri, jie dažnai leisdavo kartu laiką. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji, kurią nuteistasis tokiu savo elgesiu įtikino apie planuojamus su ja rimtus santykius. Byloje nustatyta, kad ir nukentėjusysis A. J. bendravo su A. K. apie 2–3 metus iki paskolos davimo. Anot prokuroro, tai yra pakankamas laikas žmonėms susibendrauti ir natūralu, kad ilgainiui bendraujant su žmogumi atsiranda pasitikėjimas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad būtent artimas bendravimas su nukentėjusiąja S. U. ir kelerių metų ryšio palaikymas su nukentėjusiuoju A. J. ir buvo priežastis jiems pasitikėti A. K.. Byloje nustatyta, kad A. K. nukentėjusiesiems nurodė besiverčiantis automobilių verslu; skolindamasis dideles sumas iš S. U. nurodė, kad pinigus skolinasi automobilių verslui plėtoti, pažadėjo pardavęs automobilius grąžinti skolas; iš nukentėjusiojo A. J. pinigus gavo kaip avansą už automobilį. Be to, abiem nukentėjusiesiems parodė savo tėvų materialinę padėtį; S. U. paprašė padėti parduoti A. K. tėvams nuosavybės teise priklausančius butus; A. J. tarėsi su nuteistojo tėvais dėl žemės pardavimo; abu nukentėjusieji matė, kad A. K. šeima yra pasiturinti. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės suponavo patikimą nuteistojo materialinę padėtį ir buvo viena priežasčių, dėl kurios nukentėjusieji sutiko skolinti pinigus. Prokuroras nurodo ir tai, kad A. K. skolinimosi iš nukentėjusiųjų metu jokių legalių savo uždirbamų pajamų ar asmeninio turto neturėjo ir negalėjo tikėtis, kad jo skolas grąžins jo tėvas, nes jis jau turėjo nemažų skolų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai ir kurių nepadengė tėvas. Maža to, skolinimosi iš A. J. metu, kasatorius automobilių verslu neužsiėmė. Anot prokuroro, tokie duomenys patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog neturės galimybės grąžinti skolų, juolab kad jis jau buvo skolingas dideles sumas pinigų ir kitiems asmenims. Kartu prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad jis neprivalėjo galimam kreditoriui pranešti apie esamas skolas, nes tokių aplinkybių (turimas dideles skolas) nutylėjimas padarė didelę įtaką nukentėjusiųjų sprendimui skolinti pinigus. Kiekvienas bonus pater familia (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) kriterijus atitinkantis asmuo, prieš skolindamas dideles sumas pinigų, kritiškai įvertins jau turimas būsimo skolininko skolas ir neskolins pinigų manydamas, kad tai gali būti per didelė prievolė skolininkui. Todėl toks A. K. skolinimasis, neketinant grąžinti skolų ir nutylint apie esamas prievoles kitiems kreditoriams, įrodo, kad jis veikė neapibrėžta tyčia.

22Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiais, kad nukentėjusieji turėjo visas galimybes skolas prisiteisti civilinio proceso tvarka. Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant pasunkinimo kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas, naudodamas apgaulę, vengia vykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių kreditoriaus teisių gynimas yra negalimas ar labai pasunkėja. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis savo tyčiniais veiksmais sąmoningai sudarė situaciją, pagal kurią buvo pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, nes kasatorius jokio savo vardu įgyto turto ir savo pastangomis įgyjamų pajamų neturėjo, tik dideles skolas. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad A. K. akivaizdžiai jau nuo pat pradžių net neketino vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų nukentėjusiesiems. Kartu tai reiškia, kad nukentėjusieji tiesiog neturėjo galimybės išsireikalauti neteisėtai kasatoriaus įgyto turto ir jie pagrįstai dėl savo pažeistų teisių kreipėsi į teismą baudžiamojo proceso tvarka, juolab kad A. K. suvokė savo neteisėtus veiksmus, numatė galimus padarinius ir jų siekė.

23Be to, kasatoriaus teiginiai apie S. U. bei A. J. labai neatsakingą elgesį skolinant jam pinigus yra tik nepagrįsta gynybinė pozicija. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl A. K. tęstinio skolinimosi, pažadų grąžinti skolas, vekselių pasirašymo, kuriais garantavo prievolės įvykdymą, dalies skolų grąžinimo bei artimų santykių palaikymo su nukentėjusiaisiais, tiesiog pasitikėjo kasatoriumi ir pinigus skolino kaip artimai pažįstamam žmogui, todėl nukentėjusiųjų profesinė patirtis neturėjo jokios įtakos jų apsisprendimui skolinti pinigus.

24Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė visus būtinus A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Be to, teismas tinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir skundžiamame sprendime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę sukčiavus. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis teisminio proceso metu ir, priešingai nei teigia kasatorius, BPK 20 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

25Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusiųjų A. J. ir S. U. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis prašo kasacinį skundą atmesti, nes skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines bei procesines teisės normas.

26Nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad esminės aplinkybės, turinčios reikšmę sprendžiant, ar A. K. padaryta veika laikytina sukčiavimu, yra tai, ar jis turėjo tyčią naudojant apgaulę suklaidinti abu nukentėjusiuosius. Nagrinėjamoje byloje apgaulė pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl nuteistojo galimybių ir ketinimų (tikslo). Be to, apgaulė prieš nukentėjusiuosius, imant iš jų pinigus, buvo tęstinio pobūdžio, t. y. jie imti per kelis kartus. Tokia apgaulė buvo esminė, įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius. Vėliau A. K. prieš nukentėjusiuosius panaudojo pasyviąją apgaulės rūšį, kuri pasireiškė svarbios ir reikšmingos informacijos nepateikimu, nes jis suklaidino nukentėjusiuosius ir dėl kitų skolų kitiems asmenims. Svarbi aplinkybė, neišvengiamai nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti A. K. pinigus, buvo ir kasatoriaus netiesiogiai nurodytos aplinkybės apie savo tėvų gerą materialinę padėtį. Be to, esminė apgaulė buvo pradėta naudoti dar iki pirmųjų vekselių pasirašymo, paskui ji toliau vystyta ir plėtota imant kitas paskolas, neturint tikslo jų grąžinti. Visa tai paneigia A. K. sąžiningus ketinimus vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Juolab kad nuteistasis, jau būdamas skolingas dideles pinigų sumas, ir toliau skolinosi. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis įgijo svetimą turtą ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusiuosius, bet ir pasunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Dėl to atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai teigia apie išskirtinai civilinį teisinį jo ir nukentėjusiųjų santykių pobūdį, ir nuteistojo veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas, nes jis savo veiksmais visaip stengėsi pasunkinti nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimą ir padarė jį probleminį. Tai, kad jis ir pasirašė vekselius, šiuo atveju neturi reikšmės, nes jis net neketino jų vykdyti, skolinosi pinigus vis iš kitų asmenų, neturėdamas net jokių realių pasvarstymų apie skolų grąžinimą. Be to, tai, kad A. K. nė vienam nukentėjusiajam neatskleidė savo turimų kitų skolų kitiems asmenims, prieštarauja sąžiningo asmens elgesiui, nes tik įrodžius, jog nukentėjusieji žinojo tikrąją A. K. finansinę padėtį ir vis vien tęsė su juo finansinį bendradarbiavimą, būtų galima teigti, kad patys nukentėjusieji buvo labai neapdairūs. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra, todėl nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad A. K. veika buvo tęstinė, nulemta neapibrėžtos tyčios dėl imamų sumų dydžio ir ji laikoma baigta ta apimtimi, kiek A. K. realiai apgaule per kelis kartus įgijo svetimą turtą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų praktikoje pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2014, 2K-651/2006 ir kt.).

27Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

29Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija BK 182 straipsnio 1 dalies taikymą, teigdamas, kad jo padaryta veika neatitinka sukčiavimo sudėties požymių, nes nukentėjusieji jam davė pinigus pagal išrašytus vekselius, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiųjų S. U. bei A. J. susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti ir atmestini.

30Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015). Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiųjų S. U., A. J. ir kitų asmenų (A. Kr., A. V.) parodymų) vertinimo, prašymas juos vertinti kitaip ir daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir jie paliekami nenagrinėti.

31BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

32Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).

33Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

34Teismų praktikoje toks esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu. Naudojant tokią apgaulę nukentėjusiojo suklaidinimas turi lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2K-84/2014, 2K-150/2014 ir kt.). Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį, ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų negalimas arba iš esmės pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės pasislėpė, tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010 ir kt.).

35Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. K. iš pradžių įgijo nukentėjusiųjų S. U. ir A. J. pasitikėjimą, o po to šiuo pasitikėjimu ir pasinaudojo. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė abiejų nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kasatoriaus galimybių ir ketinimų (tikslo). Tyčia panaudoti apgaulę ir taip neteisėtai įgyti nukentėjusiųjų turtą A. K. kilo dar prieš nukentėjusiesiems paskolinant jam pinigus: nukentėjusiajam A. J. sakydamas, kad užsiima automobilių perpardavimo verslu (nors tuo metu realiai to nedarė), ir jam žadėdamas nupirkti užsienyje automobilį, šį atvežti į Lietuvą ir kaip avansą už tai, o vėliau ir už neva perkamo automobilio dokumentų tvarkymą paimdamas A. J. pinigus; nukentėjusiajai S. U. nurodydamas pinigų skolinimo priežastį – siekis nupirkti didesnį automobilių kiekį užsienio valstybėje, o sugrįžti į Lietuvą pritrūko pinigų lėktuvo bilietams; abiem nukentėjusiesiems pažadėdamas visas pinigų sumas greitai sugrąžinti (A. J. – jei nenupirktų automobilio) ir kaip greitą jų grąžinimo garantą pasirašydamas paprastuosius vekselius; tačiau žinodamas savo turtinę padėtį, jau turimus ankstesnius finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, ir nevykdydamas realios veiklos (verslo), o pasiskolintus pinigus išleisdamas tik savo reikmėms, suprato, kad neturės galimybių grąžinti nukentėjusiesiems iš jų pasiskolintų pinigų. Be to, tokia apgaulė prieš A. J. ir S. U. skolinantis pinigus buvo tęstinio pobūdžio (A. K. iš A. J. skolinosi pinigus per du kartus, o S. U. nupirko lėktuvo bilietus ir po to pinigus pervedė banko pavedimu). Nuteistasis, siekdamas, kad nukentėjusieji perduotų jam savo turtą (pinigus), prieš tai juos įtikino, kad verčiasi automobilių prekyba ir pinigai jam reikalingi automobiliams nupirkti užsienio valstybėse ir jiems parvežti į Lietuvą. Priešingai nei teigia kasatorius, toks pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų juos pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šiuos pinigus investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2006, 2K-55/2014). Be to, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją S. U. skolinti pinigus A. K. paskatino dar ir šio tėvų gera finansinė padėtis, žinoma ir nukentėjusiajai. Antrą kartą skolindamas A. K. pinigus, A. J. buvo suklaidintas dėl to, kad nuteistasis melagingai nurodė savo ketinimą pinigus panaudoti neva perkamo nukentėjusiajam automobilio dokumentams sutvarkyti.

36Šioje byloje svarbi aplinkybė, lėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą A. K. perduoti skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytas pinigų sumas, yra ir tai, kad dėl nuteistojo pasiskolintų iš A. J. ir S. U. pinigų, kaip šių grąžinimo garantas, buvo išrašyti vekseliai, pagal kuriuos pinigų susigrąžinimas vyksta supaprastinta tvarka, A. K. pažadant visus pinigus sugrąžinti greitu laiku, iki vekseliuose nurodytos datos (per mėnesį). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jei nustatoma, kad, surašant vekselį, jo gavėjo (nagrinėjamoje byloje – A. K.) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-642/2012). Priešingai nei teigia kasatorius, ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusieji, dėl skolinamų pinigų pasirašydami paprastuosius vekselius, veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Be to, nuteistasis prieš nukentėjusiuosius panaudojo ir pasyviąją apgaulės rūšį, kuri pasireiškė svarbios ir reikšmingos informacijos nutylėjimu (nepateikimu), t. y. A. K. suklaidino A. J. ir S. U. dėl to, kad jis jau skolingas daugeliui asmenų ir yra nemokus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš A. K., dar iki jam skolinantis pinigus iš A. J. ir S. U., jau buvo vykdomi antstolių išieškojimai didesnių nei 40 000 Lt sumų ne mažiau kaip keturiems asmenims. Teisme ir pats nuteistasis pripažino tuo metu buvusias skolas dar ir kitiems asmenims (A. V., A. Kr.). Nepaisydamas tokių finansinių įsipareigojimų, jis 2010 m. vasario–kovo mėn. dar skolinosi iš A. J. 19 000 Lt, o 2010 m. rugsėjo mėn. – iš S. U. 30 000 Lt, įsipareigodamas juos per mėnesį ar greitu laiku sugrąžinti. Taigi, įgydamas iš nukentėjusiųjų A. J. ir S. U. pinigus, A. K. suvokė, kad dėl savo nemokumo ir nevykdomo automobilių perpardavimo verslo šių paskolinių įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės, juolab kad tuo metu ir kiti kreditoriai buvo pradėję reikalauti iš nuteistojo grąžinti jiems skolas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie jo tuo metu vykdomą kokią nors veiklą, iš kurios nuteistasis būtų galėjęs uždirbti ir grąžinti per nustatytą terminą pasiskolintus nukentėjusiųjų pinigus.

37Tai, kad A. K. sudarė regimybę, jog verčiasi automobilių perpardavimo verslu, S. U. žadėjo greitai grąžinti pinigus, o A. J. – nupirkti automobilį, S. U. buvo žinoma nuteistojo tėvų gera finansinė padėtis, o antrą kartą A. J. skolinant pinigus nurodyta jau neva nupirkto automobilio dokumentų tvarkymo aplinkybė, ir turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui paskolinti pinigus. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais veiksmais nuteistasis A. K. sąmoningai sudarė situaciją, kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, ir, priešingai nei teigia kasatorius, jo padaryta veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamoji atsakomybė jam taikyta pagrįstai. Remdamasis tuo kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes A. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

38Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį A.... 3. BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją S.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir bausmė,... 5. Iš A. K. priteista nukentėjusiajam A. J. 5168,27 Eur turtinei žalai bei... 6. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikinta... 9. Teisėjų kolegija... 10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios... 11. melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimu, 2010 m.... 12. piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios S. U. pasitikėjimu, 2010 m. rugsėjo... 13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas ir pagal BK 182... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 15. Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus... 16. Nuteistasis nesutinka ir su kita skundžiamame nuosprendyje nurodyta apgaulės... 17. Be to, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad apgaulė pasireiškė... 18. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad apgaulė pasisavinant... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 20. Prokuroras, aptardamas BPK 369 straipsnio, 376 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 21. Atsiliepime pažymima, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas... 22. Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiais, kad nukentėjusieji turėjo... 23. Be to, kasatoriaus teiginiai apie S. U. bei A. J. labai neatsakingą elgesį... 24. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusiųjų A. J. ir S. U. atstovas... 26. Nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad esminės aplinkybės, turinčios... 27. Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BK 182 straipsnio 1 dalies... 29. Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija BK 182 straipsnio 1 dalies taikymą,... 30. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 31. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule... 32. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 33. Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai... 34. Teismų praktikoje toks esminės apgaulės panaudojimas prieš turto... 35. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo... 36. Šioje byloje svarbi aplinkybė, lėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą A. K.... 37. Tai, kad A. K. sudarė regimybę, jog verčiasi automobilių perpardavimo... 38. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Atmesti nuteistojo A. K. kasacinį skundą....