Byla 1-1903-990/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant A. P., Audronei Glambienei, Viktorijai Podlipskienei, Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorėms Ritai Vaitiekūnienei, Larisai Fedotovai, kaltinamajam N. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nukentėjusiajam Z. R. (Z. R.), jo atstovui advokatui Ričardui Užolui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas ( - ) lietuvis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4N. A. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės- 12 800 eurų vertės svetimą Z. R. priklausantį turtą: jis, veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei piktnaudžiaudamas Z. R. pasitikėjimu, 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.00- 19.00 valandą ( - ) patalpose, esančiose ( - ), melagingai pateikdamas Z. R. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam automobilio „Audi Q7“ pirkimui, pasiskolino iš Z. R. 4 000 eurų, melagingai žadėdamas jam grąžinti po dviejų savaičių 4 800 eurus.

5Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.00- 19.00 valandą patalpose, esančiose ( - ), negrąžinęs ankstesnės skolos, piktnaudžiaudamas Z. R. pasitikėjimu, melagingai žadėdamas po dviejų savaičių grąžinti 8 900 eurų, pasiskolino iš Z. R. dar 4 100 eurų tariamam automobilio „Audi Q7“ remontui.

6Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio 12 d. apie 18.00- 19.00 valandą patalpose, esančiose A.Smetonos g. 7A, Vilniuje, negrąžinęs ankstesnės skolos, žinodamas savo tikrąją turtinę ir finansinę padėtį bei tai, kad Z. R. skolos negrąžins, turėdamas išankstinį sumanymą nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip pat tai, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, apgaule suklaidino Z. R. bei pasinaudodamas Z. R. pasitikėjimu įkalbėjo Z. R. papildomai finansuoti tariamą automobilio „Audi Q7“ remontą, melagingai žadėdamas iki 2016 m. sausio 1 d. perduoti Z. R. nuosavybėn šį realiai neegzistuojantį tariamai suremontuotą automobilį „Audi Q7“ žemesne nei rinkos kaina ir tokiu būdu atgauti skolą. Paveiktas šių melagingų duomenų Z. R. nurodytu laiku ir vietoje perdavė N. A. 4 700 eurų, tačiau pažadėto automobilio ir 12 800 eurų N. A. jam negrąžino.

7Nors ikiteisminio tyrimo metu N. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė parodymus apie veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu N. A. pasinaudojo teise tylėti. Vertindamas galimybę nuosprendį grįsti N. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, teismas pažymi, kad viena iš pagrindinių Lietuvos baudžiamojo proceso maksimų- tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 242 straipsnyje, pagal kurį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai iki tol, kol šiuos parodymus patikrina teismas, turi ne įrodymų, bet tik duomenų teisinį statusą ir tik po to, kai asmuo parodymus duoda teisme, pastarieji, esant kitoms BPK 20 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, įgyja įrodymų teisinį statusą. Čia svarbu paminėti ir kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normas, susijusias su ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamojo) ir liudytojo duotų parodymų pripažinimu įrodymais: ( - ) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis ar liudytojas:

81) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, arba BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais;

92) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;

103) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.

11Taigi pagal šią teisės normą kaltinamajam ar liudytojui pasinaudojus teise tylėti, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi, taigi ir šiais parodymais galima grįsti nuosprendį tik tada, kai šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, bet ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kitiems ikiteisminio tyrimo subjektams- ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ar liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi ir gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (( - ) straipsnio 4 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas, įvertindamas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo svarbą, BPK 189 straipsnyje įtvirtino galimybę tais atvejais, kuomet manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu apklausti įtariamąjį (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamąjį). Analogiška procedūra, tik jau susijusi su liudytojo apklausa, numatyta ir BPK 184 straipsnyje, pagal kurią tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad:

121) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

132) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus;

143) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus,

15prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu apklausti liudytoją. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui įtariamojo (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamojo) ir liudytojo duoti parodymai, vadovaujantis jau minėtomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ir šiais parodymais galima grįsti nuosprendį. N. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taigi N. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus teismas vertina tik tikrindamas kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, šiems parodymams nesuteikdamas savarankiškos įrodomosios reikšmės. Šių teisės normų kontekste teismas pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu N. A. mama L. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė parodymus apie veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu L. A. pasinaudojo teise neduoti parodymų, taigi L. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus teismas vertina tik tikrindamas kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, šiems parodymams nesuteikdamas savarankiškos įrodomosios reikšmės.

16Teisiamojo posėdžio metu Z. R. parodė, kad jis bendravo su N. A.. 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje N. A. atvažiavo pas jį į darbovietę- į lombardą, esantį Antano Smetonos g. 7A, Vilniuje, prašydamas paskolinti 4 000 eurų automobiliui pirkti. N. A. pažadėjo atiduoti didesnę pinigų sumą. N. A. savo telefone rodė jam automobilio „Audi Q7“ nuotraukas: automobilis buvo juodos spalvos, be bamperio, lempos buvo nuimtos, automobilis stovėjo kažkokiame angare. Jis žinojo, kad N. A. anksčiau turėjo tokį patį automobilį, tačiau negalvojo, kad tai ankstesnis N. A. automobilis. N. A. jam pasakojo, koks variklio tūris, sakė, kad gavo gerą variantą už tokią kainą, kalbėjo, kad tokie automobiliai kainuoja virš 20 000 eurų, o čia gaunasi pigiau. N. A. aiškino jam, kad trūksta pinigų, nes yra kažkur kitur investavęs. N. A. jam nesakė, kiek kainuos automobilis, sakė, kad automobilį pirks iš pažįstamo žmogaus, kuris pritrūko pinigų, todėl automobilis kainuoja taip pigiai. Jis klausė, kokie automobilio numeriai, bet N. A. vis išsisukdavo, berods minėjo raides „JAV“. N. A. sakė, kad automobilį registravo savo mamos vardu. Jis su N. A. mama nebendravo. Tuo metu jis pasitikėjo N. A., todėl pastarajam jis paskolino 4 000 eurų grynais pinigais tą pačią dieną. N. A. žadėjo skolą grąžinti per dvi savaites. Anksčiau jis buvo N. A. skolinęs apie 300-400 eurų, skolą N. A. visada grąžindavo. Po dviejų savaičių pas jį vėl atvažiavo N. A. ir pasakė, kad neužtenka pinigų. N. A. pasiūlė jiems abiems užsidirbti, esą jis automobilį suremontuos ir duos šį automobilį jam. Tada jis N. A. paskolino dar 4 100 eurų. Vėliau jis su N. A. bendravo telefonu, klausė pastarojo, kada bus grąžinta skola. N. A. jam sakė, kad dar truputį neužtenka pinigų, bet greitu metu viskas turi būti, sakė, kad Šventoms Kalėdoms jis tikrai turės automobilį. Visa tai vyko nuo lapkričio mėnesio pabaigos iki gruodžio mėnesio. Jie tarpusavyje bendravo, tačiau N. A. sakė, jog labai užsiėmęs, mažiau užvažiuodavo, nes turėjo reikalų Druskininkuose. N. A. paaiškino jam, kad mažesnę kainą galėtų padaryti, jeigu jis sutiktų finansuoti visą automobilio kainą, tuomet automobilis atitektų jam. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu, kadangi jis buvo suinteresuotas nupirkti minėtą automobilį. Jis paskaičiavo, kiek minėtas automobilis kainuos, ir su N. A. susitarė dėl galutinės papildomos paskolos sumos- 4 700 eurų. Jis N. A. perdavė šią pinigų sumą, tačiau automobilio taip ir neapžiūrėjo. Su N. A. jis bendravo telefonu. N. A. aiškino, kur stovi automobilis, kad negali atvažiuoti, tada jis pats važiavo ieškoti automobilio, bet pastarojo nerado. Jis bandė su N. A. susitarti, tačiau jų kontaktai pradėjo nutrūkinėti: N. A. telefonu neatsiliepdavo, ignoruodavo jo prašymus atiduoti automobilį. Tada jis nuvažiavo pas N. A., duris atidarė pastarojo žmona. Atėjusiam N. A. jis pasakė, kad šis meluoja, N. A. atsakė nemeluojantis. Tada jis pasakė N. A., kad tam, jog būtų garantas, reikia nuvykti pas notarą pasirašyti dokumentus. N. A. sutiko važiuoti pas notarą. Tą dieną N. A. negalėjo važiuoti pas notarą, nes turėjo skubių reikalų, tada jis pasiūlė pasirašyti vekselius. Jie nuėjo prie automobilio požeminėje aikštelėje ir pasirašė keturis vekselius po 2 000 eurų, kadangi jam žinoma, kad paskola virš trijų tūkstančių eurų, nepatvirtinta notaro, neturi teisinės galios. Kitą dieną nuvažiavę pas notarą jie dar kartą pasirašė 16 000 eurų vekselį. N. A. sakė suprantantis, kad turėjo perduoti automobilį už paskolintą pinigų sumą. Po kurio laiko jis kreipėsi pas antstolį dėl skolos išieškojimo. Jis nežino, ar antstolis areštavo N. A. turtą. Skolindamas pinigus N. A. jis pastaruoju draugiškai pasitikėjo, jokių raštelių nepasirašinėjo. N. A. jam grąžino 500 eurų. Prieš imdamas pinigus N. A. jam nesakė, kokia jo- N. A. turtinė padėtis. Abejonių, kad N. A. negrąžins jam skolos, nebuvo. N. A. labai gerai atrodė, mokėjo reklamuotis, pasirodyti, kad su nauju automobiliu „Audi A7“ važinėjo, restoranus atidarinėjo. N. A. turėjo pasiturinčio, dirbančio žmogaus įvaizdį, visur pažįstami, mašinas naujas pirko lizingu. Jis pasijuto apgautas tuomet, kai N. A. pradėjo vengti susitikimų su juo, kai pradėjo ignoruoti jo telefoninius skambučius.

17Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jis pažįsta Z. R., N. A. yra matęs. 2015 metais N. A. Z. R. buvo pažadėjęs parduoti automobilį, tačiau automobilio N. A. nepardavė ir dingo su pinigais. N. A. pas Z. R. į pastarojo darbovietę, esančią ( - )je, buvo atvykęs pietų metu ir žadėjo šiam parduoti automobilį „Audi Q7“. Jis su jais buvo toje pačioje patalpoje. Jam girdint N. A. sakė, kad yra toks ir toks automobilis, Z. R. sutiko pirkti minėtą automobilį. Daugiau jis nieko negirdėjo, išėjo. Jis yra vieną kartą matęs, kaip Z. R. N. A. duoda pinigus, bet kokią sumą, jis nežino. N. A. su Z. R. buvo draugai, bendraudavo.

18Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. A. iš Z. R. per kelis kartus gavo grynuosius pinigus, Z. R. paaiškinęs, kad minėtais pinigais bus nupirktas bei suremontuotas automobilis, tačiau automobilio Z. R. N. A. neperdavė, pinigų negrąžino. Teismo pareiga yra įvertinti, ar iš Z. R. įgydamas pinigus N. A. veikė apgaule.

19Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

20Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

21Aprašydama būtinąjį sukčiavimo sudėties elementą- apgaulę, prokurorė nurodo, kad N. A. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis nuo Z. R. nuslėpė savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinojo, jog neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei piktnaudžiavo Z. R. pasitikėjimu, žinodamas savo tikrąją turtinę ir finansinę padėtį bei tai, kad Z. R. skolos negrąžins, taip pat tai, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai. N. A. nusikalstamus ketinimus, prokurorės manymu, parodo faktas, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R. gautas pinigais, neegzistavo. Šį faktą prokurorė įrodinėja, be kita ko, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „Audi Q7“, kurio valstybinių numerių raidės yra ( - ) arba ( - ), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje neregistruotas.

22Vertinant automobilio „Audi Q7“, kurio valstybinių numerių raidės yra ( - ) arba ( - ), sąsajas su N. A. įkaltinama veika, pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškime Z. R. nurodė, jog „nuotraukos, kurias demonstravo N. A., buvo spalvotos, tačiau jose aš nepamačiau automobilio valstybinio numerio, todėl paklausiau, koks yra mašinos VIN kodas ir valstybinis numeris. N. A. pasakė, kad mašina yra registruota jo mamos vardu ir jis neprisimena, koks automobilio valstybinis numeris“ (T. 1, b. l. 7-8). Tą pačią dieną apklaustas liudytoju Z. R. parodė, kad „nuotraukos, kurias demonstravo N. A., buvo spalvotos, tačiau jos buvo padarytos taip, kad nesimatė valstybinio numerio, t. y. valstybinis numeris nuotraukose buvo užtušuotas, valstybinio numerio tiesiog nesimatė. Aš paklausiau N., koks yra valstybinis numeris. N. bandė sakyti, kad prisimena tik valstybinio numerio raides, minėjo kažkokius variantus, bet tiksliai nepasakė valstybinio numerio raidžių“ (T. 1, b. l. 22-23). Vėlesnėse apklausose- 2016 m. spalio 11 d. ir 2017 m. vasario 14 d. Z. R. papildomų duomenų, leidžiančių identifikuoti automobilį „Audi Q7“, nenurodė (b. l. 28-31) ir tik 2017 m. gegužės 12 d. akistatos tarp Z. R. ir N. A. metu Z. R. pirmą kartą parodė, kad „valstybinis numeris, iš N. žodžių, prasidėjo raidėmis „JAV“ ar „JEV““ (T. 1, b. l. 38), t. y. pirmieji duomenys, leidžiantys identifikuoti automobilį „Audi Q7“ pagal valstybinių numerių raides, gauti procesinio veiksmo, kurio tikslas, vadovaujantis BPK 190 straipsnio nuostatomis, yra ne gauti naujus duomenis, bet sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti, metu. Teismas turi pagrindo abejoti Z. R. nurodoma aplinkybe, kad automobilio „Audi Q7“, kurį N. A. žadėjo pirkti ir remontuoti, valstybinių numerių raidės buvo ( - )arba ( - ) kadangi šie parodymai prieštarauja Z. R. ankstesnių apklausų duotiems parodymams- minėta, kad tiek pareiškime, tiek ir vėlesnių apklausų metu Z. R. nuosekliai teigė, jog N. A. nesakė jam, kokie yra minėto automobilio valstybiniai numeriai. Pažymėtina ir tai, kad Z. R. pirminius parodymus apie minėto automobilio valstybinius numerius patvirtina bei Z. R. akistatos metu duotus parodymus apie automobilio „Audi Q7“ valstybinius numerius paneigia ir N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: 2017 m. vasario 27 d. apklausos metu N. A. parodė, kad „automobilis buvo be valstybinių numerių, mačiau, kaip prie jo gulėjo tranzitiniai numeriai, kurių dabar nurodyti negaliu, nes neprisimenu“ (T. 2, b. l. 26), šios pozicijos N. A. laikėsi ir akistatos tarp jo ir Z. R. metu („buvo uždėti raudoni tranzitiniai numeriai“, T. 1, b. l. 39). Apibendrinant šias aplinkybes darytina išvada, kad Z. R. parodymai, esą automobilio „Audi Q7“, kurį N. A. buvo pažadėjęs perduoti Z. R., valstybiniai numeriai prasidėjo raidėmis ( - ) ar ( - ), laikytini nepatikimais, šiuos parodymus paneigia paties Z. R. anksčiau ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nei pats Z. R. matė minėto automobilio valstybinius numerius, nei apie pastaruosius Z. R. pasakojo N. A., taip pat šiuos parodymus paneigia N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, kaip minėta šiame nuosprendyje, teismas vertina tik tikrindamas kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis.

23Aplinkybę, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R. gautas pinigais, neegzistavo, prokurorė įrodinėja ir tuo, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. A. neparodė autoserviso, kuriame buvo remontuojamas minėtas automobilis. Vertindamas šiuos duomenis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta BPK 196 straipsnyje, parodymų patikrinimas vietoje yra procesinis veiksmas, atliekamas siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Tokiais atvejais galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Pagal apklausiamo asmens parodymus gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad parodymų patikrinimas vietoje yra iš asmens parodymų išvestinis procesinis veiksmas: parodymų patikrinimo vietoje metu yra tikrinami asmens parodymai, duoti ankstesnės apklausos metu- asmeniui nedavus parodymų arba apklausos metu parodžius, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių ar negali parodyti konkrečios vietos, parodymų patikrinimas vietoje neatliekamas. Vertindamas N. A. parodymų patikrinimo vietoje metu gautus rezultatus teismas pakartoja, kad N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas vertina tik tikrindamas kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, šiems parodymams nesuteikdamas savarankiškos įrodomosios reikšmės, kadangi N. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu N. A. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Esant tokioms aplinkybėms, N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams negalint būti pripažintiems įrodymais, įrodymais negali būti pripažinti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys: teismo įsitikinimu, tokie duomenys galėtų būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, jei N. A. ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, po ko, tikrinant ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, būtų buvęs atliktas N. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų patikrinimas. Abejoti N. A. parodymų patikrinimo metu gautais duomenimis teismas turi pagrindo ir dėl to, kad, kaip minėta, asmeniui apklausos metu parodžius, kad jis negali parodyti konkrečios vietos, parodymų patikrinimas vietoje neatliekamas, tuo tarpu kaip matyti iš 2017 m. vasario 27 d. N. A. apklausos protokolo, apklausos metu N. A. parodė, kad automobilis „buvo remontuojamas netoli Juodojo kelio esančiame privačiame garaže, tikslaus adreso nežinau, vietą, manau, galėčiau parodyti“ (T. 2, b. l. 25), taigi apklausos metu N. A. kategoriškai nenurodė galėsiąs parodyti tikslią vietą, kur buvo remontuojamas minėtas automobilis. Parodymų patikrinimo vietoje metu N. A. nenurodė tikslios vietos, kur buvo remontuojamas minėtas automobilis, tačiau paaiškino negalėjimo nurodyti tikslią vietą priežastis, parodydamas, kad „neprisimena tiksliai garažo vietos, nes jame buvo tik vieną kartą prieš du metus“ (b. l. 31). Teismas, negalėjimo nurodyti tikslios vietos, kur buvo remontuojamas minėtas automobilis, priežastis vertindamas kartu su 2017 m. vasario 27 d. N. A. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su negalėjimu tiksliai nurodyti vietos, kur buvo remontuojamas automobilis „Audi Q7“, N. A. parodymų patikrinimo vietoje metu gautų duomenų nevertina kaip patikimų, galinčių įrodyti aplinkybę, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R. gautas pinigais, neegzistavo. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) teismas aplinkybę, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R. gautas pinigais, neegzistavo, laiko neįrodyta.

24Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinos nuostatų matyti, kad sukčiavimo atveju kaltininko apgaulė gali pasireikšti ne tik aktyvia (pavyzdžiui, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan.), bet ir pasyvia forma (pavyzdžiui, nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti). Kaltinimas N. A., be kita ko, grindžiamas ir ta aplinkybe, kad jis nutylėjo nuo Z. R. aplinkybes, susijusias su jo finansine ir turtine padėtimi. N. A. sunki turtinė padėtis grindžiama tuo, kad jo atžvilgiu yra pradėta daug vykdomųjų bylų, be to, nagrinėjamų įvykių metu jis niekur nedirbo.

25Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (T. 2, b. l. 167-211), nagrinėjamų įvykių metu N. A. atžvilgiu iš tikrųjų buvo vykdomos kelios vykdomosios bylos, kurių metu buvo tenkinami tiek piniginiai, tiek nepiniginiai ieškotojų reikalavimai: 2015 m. liepos 30 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios pobūdžio tipas- nepiniginis; 2015 m. spalio 8 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios pobūdžio tipas- nepiniginis; 2015 m. spalio 8 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios pobūdžio tipas- nepiniginis; 2015 m. gruodžio 22 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios metu ieškotojas R. B. pareiškė 5 034,36 eurų dydžio piniginį reikalavimą; 2016 m. sausio 18 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios metu ieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 2,02 eurų dydžio piniginį reikalavimą; 2016 m. sausio 22 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr( - ), kurios pobūdžio tipas- nepiniginis; 2016 m. sausio 26 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios metu ieškotoja A. Š. pareiškė 325 eurų dydžio piniginį reikalavimą; 2016 m. kovo 31 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurios metu ieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 600 eurų dydžio piniginį reikalavimą. Teismas pažymi, kad dalis vykdomųjų bylų nagrinėjamų įvykių metu buvo baigtos kaip visiškai įvykdytos: 2014 m. gruodžio 19 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kuri 2016 m. sausio 5 d., tai yra nagrinėjamų įvykių metu buvo baigta kaip visiškai įvykdyta; 2015 m. birželio 11 d. pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ), kuri 2015 m. gruodžio 30 d., tai yra nagrinėjamų įvykių metu buvo baigta kaip visiškai įvykdyta. Be to, kaip matyti iš išrašo apie N. A. darbovietes (T. 2, b. l. 212-213), N. A. nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 17 d. dirbo ( - ), nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. sausio 30 d. dirbo ( - ), nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. dirbo ( - ), nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirba ( - ), nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.- ( - ), nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. spalio 16 d. dirbo ( - ). Taigi duomenys, nurodyti tiek antstolių informacinės sistemos registro išraše, tiek išraše apie N. A. darbovietes, patvirtina, kad nors nagrinėjamų įvykių metu N. A. atžvilgiu buvo pradėtos kelios vykdomosios bylos, tačiau dalis šių bylų buvo nepiniginio pobūdžio, taigi nėra susijusios su prokurorės įrodinėjamomis aplinkybėmis, tariamai patvirtinančiomis sunkią N. A. turtinę padėtį nagrinėjamų įvykių metu; kita dalis vykdomųjų bylų nagrinėjamų įvykių metu buvo įvykdyta, kas patvirtina, kad N. A. nagrinėjamų įvykių metu turėjo turto bei pajamų, į kurias buvo nukreiptas išieškojimas, kas leidžia pagrįstai paneigti kaltinime nurodytą aplinkybę, esą N. A. žinojo, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinime nurodoma sąvoka „žinodamas, kad nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai“, nurodanti ateities įvykius, iš viso negali būti pagrįsta teisiniais ar loginiais argumentais- N. A. yra jauno amžiaus darbingas žmogus, kuris, kaip minėta šiame nuosprendyje, po nagrinėjamų įvykių oficialiai įsidarbino į kelias darbovietes, taigi, nepaisant to, kad N. A. atžvilgiu yra pradėta vykdomųjų bylų, ši aplinkybė nesudaro kliūčių Z. R. piniginį reikalavimą išieškančiam antstoliui šį reikalavimą nukreipti į N. A. gaunamas pajamas. Kita vertus tai, kad N. A. po nagrinėjamų įvykių įsidarbino, paneigia ir kaltinimą, esą N. A. žinojo, kad nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai: teismo manymu, N. A. veiksmai oficialiai įsidarbinant žinant, kad dalis jo gaunamų pajamų bus areštuota antstolių, parodo, kad jis neketina ir nagrinėjamų įvykių metu neketino vengti prievolės vykdymo.

26Teismas taip pat pažymi, kad, nors N. A. kaltinamas nutylėjęs nuo Z. R. aplinkybes, susijusias su jo finansine ir turtine padėtimi, tačiau, vadovaujantis šiame nuosprendyje jau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sukčiavimo bylose, apgaulė gali pasireikšti nutylint esmines turto savininkų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Baudžiamojo proceso metu prokurorė neįrodinėjo, kokią ir iš kokio teisės akto kylančią teisinę pareigą pranešti apie tam tikras aplinkybes turėjo N. A.. Atsižvelgdamas į šiame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kurie, teismo nuomone, nepatvirtina sunkios N. A. turtinės padėties nagrinėjamų įvykių metu, teismas kaltinimą, kad N. A. turėjo pareigą apie savo turtinę padėtį pranešti Z. R., laiko neįrodytu.

27Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia pagrįstai teigti, kad N. A., iš Z. R. gaudamas pinigus automobilio „Audi Q7“ pirkimui ir remontui, Z. R. suklaidino tiek dėl automobilio „Audi Q7“ egzistavimo, tiek dėl savo turtinės padėties.

28Apgaulė N. A. veikoje, prokurorės nuomone, pasireiškė ir tuo, kad N. A. piktnaudžiavo Z. R. pasitikėjimu.

29Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą; šiuo atveju kaltininkas, siekdamas įgyti svetimą turtą (ar turtinę teisę), piktnaudžiauja tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais ryšiais, kurie grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu sukčiaujant galimas įvairiose situacijose; pavyzdžiui, kaltininkas, kuriuo nukentėjusysis pasitiki dėl susiklosčiusių asmeninių santykių, tuo pasinaudoja iš jo gaudamas atitinkamą pinigų sumą turtinio pobūdžio veiksmams nukentėjusiojo naudai atlikti, tačiau neketindamas to daryti ir taip nukentėjusiajam padaro turtinės žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2014), arba – kaltininko suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar nuosavybėn, tikėdamasis, kad šis, gavęs turtą, vykdys tam tikrus įsipareigojimus ir (ar) sugrąžins turtą teisėtam jo savininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589-696/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai šalys žodžiu sutaria dėl vienokių sutarties sąlygų, tačiau vėliau viena iš šalių vienašališkai, neinformavusi kitos, keičia (nesilaiko) sutarties sąlygas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2010, 2K-535/2011, 2K-589-696/2015). Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas nelėmė jo apsisprendimo perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012, 2K-328-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo atsakingas požiūris, jo apdairus, atidus, rūpestingas ir bent minimaliai protingas elgesys perleidžiant savo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-152/2015, 2K-602-693/2015).

30Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad N. A. ir Z. R. siejo draugiški santykiai- tai teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė pats Z. R., kurio parodymus šiuo aspektu patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu N. A. duoti parodymai, taigi galima pagrįstai teigti, kad Z. R. pasitikėjo N. A.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Z. R. parodė, kad jis pasitikėjo N. A., kadangi šis „labai gerai atrodė, mokėjo reklamuotis, pasirodyti, kad su nauju automobiliu „Audi A7“ važinėjo, restoranus atidarinėjo. N. A. turėjo pasiturinčio, dirbančio žmogaus įvaizdį, visur pažįstami, mašinas naujas pirko lizingu“. Ikiteisminio tyrimo metu- 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 11 d., 2017 m. vasario 14 d. apklausų metu Z. R. parodė, kad jis pasitikėjo N. A., nes prieš tai kartu su pastaruoju dirbo vienoje bendrovėje ir jų santykiai palaipsniui peraugo į abipusį pasitikėjimą ir draugystę (T. 1, b. l. 21-24), kad jis yra skolinęs N. A. nedideles pinigų sumas- iki 100 Lt, kurias N. A. laiku grąžindavo (T. 1, b. l. 28-29), 2017 m. gegužės 23 d. apklausos metu Z. R. parodė, kad jis pasitikėjo N. A., kadangi šis „važinėjo prabangiu automobiliu „Audi A7“, rengėsi vardiniais drabužiais, turėjo išreklamuotą restoranų verslą“ (T. 1, b. l. 34-35).

31Vertindamas Z. R. parodymus, susijusius su pasitikėjimo N. A. turiniu, teismas pažymi, kad, vadovaujantis šiame nuosprendyje jau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, veika sukčiavimu gali būti pripažinta ne tuomet, kai asmuo įgyja svetimą turtą tiesiog pasinaudodamas draugiškais santykiais, bet kai asmuo šį turtą įgyja piktnaudžiaudamas šiais santykiais, t. y. kaltininkas turi tyčia veikti taip, kad nukentėjusysis, esant abejonėms dėl kaltininko ketinimų, kurioms esant kitomis aplinkybėmis jis nesudarytų sandorio, šias abejones ignoruoja vien tik remdamasis tarp jo ir kaltininko susiklosčiusiais santykiais, kurių pagrindas yra pasitikėjimas. Teismas, vertindamas Z. R. parodymus, daro išvadą, kad tai, jog Z. R. pasitikėjo N. A. kaip draugu, neleidžia pagrįstai teigti, kad N. A., įgydamas Z. R. turtą, piktnaudžiavo pastarojo pasitikėjimu- priešingu atveju būtų pagrindas sukčiavimu piktnaudžiaujant pasitikėjimu pripažinti visus neįvykdytus sandorius, sudaromus tarp draugų, bendradarbių, šeimos narių ir pan. Kita vertus, kaip matyti iš Z. R. parodymų, jis N. A. skolino pinigus ne dėl to, kad pasitikėjo N. A. kaip draugu, bet siekdamas ekonominės naudos: pirmą kartą paskolinęs 4 000 eurų, su N. A. susitarė, kad šis po dviejų savaičių jam grąžins 4 800 eurų, kas sudaro 40 procentų mėnesinių arba 480 procentų metinių palūkanų; antrą ir trečią kartą skolindamas N. A. pinigus jis su pastaruoju buvo susitaręs, kad už šiuos pinigus jis žemesne nei rinkos kaina gaus automobilį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Z. R. pinigus N. A. perdavė ne pasitikėjimo pagrindu, bet būdamas asmeniškai suinteresuotas galimu uždarbiu bei nauda. Teismas taip pat pažymi, kad sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, taigi ir kaltininko veikimas arba neveikimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu turi būti tyčinis, tuo tarpu kaip matyti iš Z. R. parodymų, N. A. neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekdamas piktnaudžiauti Z. R. pasitikėjimu: tokių aplinkybių, kaip „labai gerai atrodė, mokėjo reklamuotis, pasirodyti, kad su nauju automobiliu „Audi A7“ važinėjo, restoranus atidarinėjo, turėjo pasiturinčio, dirbančio žmogaus įvaizdį, visur pažįstami, mašinas naujas pirko lizingu, rengėsi vardiniais drabužiais, turėjo išreklamuotą restoranų verslą“ neužtenka išvadai, kad N. A. tyčia veikė taip, kad apgaule įgytų Z. R. turtą- tai tiesiog asmens gyvenimo būdą apibūdinančios sąvokos, jokiu būdu nerodančios asmens tyčios piktnaudžiauti pasitikėjimu. Šias aplinkybes įvertinus kaip piktnaudžiavimo pasitikėjimu turinį būtų pagrindas piktnaudžiavimu pasitikėjimu pripažinti ir kitus atvejus, kuomet nesėkmingus sandorius sudaro gerai besirengiantys ir su prabangiais automobiliais važinėjantys asmenys.

32Aplinkybė, kad Z. R. pasitikėjo N. A., įrodinėjama ir tuo, kad Z. R. N. A. anksčiau skolindavo pinigų, kuriuos N. A. laiku grąžindavo. Vertindamas šią aplinkybę teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu Z. R. parodė, jog jis yra skolinęs N. A. nedideles pinigų sumas- iki 100 Lt, teisminio bylos nagrinėjimo metu Z. R. parodė šiek tiek didesnes sumas, kurias jis skolino N. A.- 300- 400 eurų, taigi N. A. iki nagrinėjamo įvykio Z. R. skolintos sumos yra keliasdešimt kartų mažesnes už sumą, kurią Z. R. perdavė N. A. nagrinėjamų įvykių metu. Minėta, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo atsakingas požiūris, jo apdairus, atidus, rūpestingas ir bent minimaliai protingas elgesys perleidžiant savo turtą, tuo tarpu Z. R. elgesys perduodant N. A. dideles pinigų sumas, tokį elgesį motyvuojant tuo, kad jis N. A. anksčiau yra skolinęs keliasdešimt kartų mažesnes pinigų sumas, taip pat tokį elgesį motyvuojant tuo, kad N. A. gerai atrodė ar važinėjo prabangiais automobiliais, negali būti laikomas atsakingu požiūriu teismų praktikos kontekste. Teismo vertinimu toks Z. R. elgesys negali būti pateisinamas ir pasitikėjimu N. A.: skolininkui negrąžinus pirmo susitikimo metu paskolintos didelės pinigų sumos (4 000 eurų) rūpestingam, apdairiam ir atidžiam skolintojui tai būtų pagrindas pradėti abejoti skolos grąžinimo galimybėmis, o ne toliau skolinti dar didesnes pinigų sumas (atitinkamai 4 100 eurų ir 4 700 eurų). Z. R. elgesį skolinant didelę pinigų sumą bei pakartotinai skolinant dar didesnes pinigų sumas galėtų pateisinti bei, atitinkamai, N. A. piktnaudžiavimą Z. R. pasitikėjimu galėtų pagrįsti analogiškų, t. y. didelių pinigų sumų skolinimas N. A. bei tinkamas skolos grąžinimas, t. y. jei N. A. iš Z. R. būtų periodiškai skolinęsis po kelis tūkstančius eurų ir šias pinigų sumas būtų laiku grąžinęs, toks N. A. elgesys galėtų būtų pagrindu jo elgesį vertinti kaip pasitikėjimo auginimą siekiant vėliau apgaule išvilioti dideles pinigų sumas, tačiau nagrinėjamu atveju Z. R. N. A. didelę pinigų sumą paskolino pirmą kartą (minėta, kad anksčiau Z. R. N. A. skolino nedideles pinigų sumas, siekiančias kelis šimtus eurų), po ko, N. A. negrąžinus skolos, pastarajam paskolino dar didesnes pinigų sumas, taigi toks Z. R. elgesys negali būti pateisinamas pasitikėjimu N. A. ir nelaikytinas apdairiu ir rūpestingu elgesiu teismų praktikos sukčiavimo bylose kontekste.

33Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad N. A. veiksmuose nebuvo tyčios piktnaudžiauti tarp jo ir Z. R. susiklosčiusiais draugiškais santykiais, o Z. R., skolindamas N. A. dideles pinigų sumas, nesielgė atsakingai, apdairiai, atidžiai ir rūpestingai.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje sukčiavimo bylose taip pat laikomasi nuostatos, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-179-895/2015). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

35Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-699-2016 kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (pvz., byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014).

36Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes vertinant šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, teismas nenustatė, jog N. A. Z. R. atžvilgiu būtų vartojęs apgaulę, t. y. aplinkybė, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R. gautais pinigais, neegzistavo, neįrodyta, taip pat neįrodyta, kad nagrinėjamų įvykių metu N. A. turtinė padėtis buvo sunki ir apie savo turtinę padėtį N. A. privalėjo pranešti Z. R.. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sukčiavimo bylose apgaulė gali pasireikšti ir tyčiniu tapimu beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, šio baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad N. A. po to, kai Z. R. jam perdavė pinigus, sudarė kokius nors sandorius, kuriais, siekdamas išvengti turtinės prievolės Z. R. vykdymo, perleido ar iššvaistė savo turtą, t. y. tyčia tapo beturčiu.

37Vertindamas, ar N. A. sąmoningai sudarė situaciją, kad Z. R. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, teismas pažymi, kad N. A. Z. R. reikalavimu sutiko pasirašyti vekselius: iš pradžių pasirašė paprastuosius vekselius (T. 1, b. l. 14-18), o kitą dieną- paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį patvirtino pas notarą (T. 1, b. l. 46). Kaip matyti iš šių vekselių turinio, visuose vekseliuose yra nurodyta, kad N. A. įsipareigoja Z. R. sumokėti pinigų sumą, didesnę už tą, kurią N. A. nagrinėjamų įvykių metu perdavė Z. R., vekselį tvirtinusiam notarui buvo pateiktas N. A. vardu išduotas asmens dokumentas, taigi vekseliuose yra nurodyti duomenys, atitinkantys tiek šalių valią, tiek susitarimo turinį. Šios aplinkybės N. A. įkaltinamus veiksmus leidžia pagrįstai atriboti nuo atvejų, kuomet vekseliai yra surašomi kitų asmenų vardais arba pateikiant netikrus asmens dokumentus, įgaliojimus, sutartis ir pan., tokiu būdu apsunkinant vekselio davėjo identifikavimą bei prievolės įvykdymą, taigi darytina išvada, kad N. A. sąmoningai nesudarė situacijos, kad Z. R. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog šiuo metu Z. R. nėra grąžinti šio N. A. perduoti pinigai, pati savaime neleidžia pagrįstai teigti, kad Z. R. atkurti savo pažeistos teisės negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas: teismo, Z. R. civilinį ieškinį nagrinėjančio baudžiamajame procese, įgalinimai atkuriant Z. R. pažeistas teises nėra platesni nei teismo, Z. R. civilinį ieškinį nagrinėjančio civiliniame procese: abiejų teisenų atvejais, nesant ginčo nei dėl sandorio šalių tapatybės, nei dėl sandorio turinio, teismas, išnagrinėjęs Z. R. civilinį ieškinį, gali pastarąjį patenkinti ir iš N. A. Z. R. naudai priteisti padarytą žalą atitinkančią pinigų sumą. Kita vertus baudžiamasis procesas per se (savaime) nesuteikia garantijų, kad Z. R. piniginis reikalavimas bus realiai įvykdytas.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

39Apibendrindamas baudžiamojo proceso metu surinktus bei ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad N. A. iš Z. R. įgydamas pastarajam priklausančius grynuosius pinigus- 12 800 eurų neveikė apgaule, kliūčių Z. R. civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises nėra, dėl ko N. A. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje. Z. R. civilinis ieškinys (T. 2, b. l. 121-122) paliktinas nenagrinėtas. N. A. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 32) naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 139 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

41Išteisinti N. A. jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

42Z. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

43N. A. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

44Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4. N. A. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės- 12 800 eurų... 5. Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio mėnesį, tiksliai... 6. Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio 12 d. apie 18.00-... 7. Nors ikiteisminio tyrimo metu N. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė... 8. 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių... 9. 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad... 10. 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo... 11. Taigi pagal šią teisės normą kaltinamajam ar liudytojui pasinaudojus teise... 12. 1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;... 13. 2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti... 14. 3) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus,... 15. prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu... 16. Teisiamojo posėdžio metu Z. R. parodė, kad jis bendravo su N. A.. 2015 metų... 17. Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jis pažįsta Z. R., N. A. yra... 18. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. A. iš Z. R. per... 19. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 20. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 21. Aprašydama būtinąjį sukčiavimo sudėties elementą- apgaulę, prokurorė... 22. Vertinant automobilio „Audi Q7“, kurio valstybinių numerių raidės yra (... 23. Aplinkybę, kad automobilis, kurį N. A. ketino pirkti ir remontuoti iš Z. R.... 24. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinos nuostatų matyti, kad sukčiavimo... 25. Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (T. 2,... 26. Teismas taip pat pažymi, kad, nors N. A. kaltinamas nutylėjęs nuo Z. R.... 27. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad baudžiamojo... 28. Apgaulė N. A. veikoje, prokurorės nuomone, pasireiškė ir tuo, kad N. A.... 29. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės suklaidinant dėl... 30. Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad N. A. ir Z. R. siejo draugiški... 31. Vertindamas Z. R. parodymus, susijusius su pasitikėjimo N. A. turiniu, teismas... 32. Aplinkybė, kad Z. R. pasitikėjo N. A., įrodinėjama ir tuo, kad Z. R. N. A.... 33. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad N. A. veiksmuose... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje sukčiavimo bylose taip... 35. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-699-2016 kasacinės... 36. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes vertinant šios teismų... 37. Vertindamas, ar N. A. sąmoningai sudarė situaciją, kad Z. R. negalėtų... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios... 39. Apibendrindamas baudžiamojo proceso metu surinktus bei ištirtus įrodymus... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115... 41. Išteisinti N. A. jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos... 42. Z. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 43. N. A. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 44. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...