Byla 2K-221-628/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo A. A. didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. K. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo R. M. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo F. Š. didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo R. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo) areštu 90 parų.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, šias bausmes subendrinus jas apimant ir iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant G. T. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir atlyginti ne mažiau kaip 1/2 nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos žalos.

4Priteista iš G. T. nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti: A. A. 80 525,37 Eur, R. M. 3188,82 Eur, F. Š. 49 236,96 Eur ir R. L. 17 650 Eur.

5Priteista iš G. T. nukentėjusiesiems A. A. ir R. M. po 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

6Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendis pakeistas:

7Pašalinta iš nuosprendžiu pripažintų įrodytomis aplinkybių kaltinimo dalis dėl G. T. veiksmų apgaule įgyjant iš nukentėjusiojo F. Š. 49 208 JAV dolerius (43 236,96 Eur) ir G. T. veika dėl likusios dalies (dėl nukentėjusiojo F. Š. 6000 Eur vertės turto įgijimo apgaule) perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir už tai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (dėl nukentėjusiojo F. Š. turto įgijimo apgaule) paskirta bausmė subendrinta su keičiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas ir jas subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu G. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

9Panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria G. T. įpareigotas atlyginti ne mažiau kaip 1/2 nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos žalos, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, G. T. įpareigotas per vienerius metus šešis mėnesius išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (kiti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai nekeisti ir palikti galioti).

10Pakeista apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems A. A., F. Š. ir R. L. priteistų ieškinių ir nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti priteista: A. A. 75 650,19 Eur, F. Š. 6000 Eur, R. L. 11 810 Eur (nukentėjusiajam R. M. priteista suma nekeista).

11Patikslintos apylinkės teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pripažintos įrodytomis aplinkybės:

12dėl nukentėjusiojo A. A. didelės vertės turto įgijimo apgaule – nuosprendyje nurodytas 100 000 JAV dolerių sumos ekvivalentas eurais, t. y. 81 004,43 Eur suma, pakeistas 75 650,19 Eur suma;

13dėl nukentėjusiojo A. K. turto įgijimo apgaule – žodžiai įsiskolinimą A. A., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur), pakeisti žodžiais įsiskolinimą A. A., kylantį iš 2008 m. spalio 14 d. ir 2008 m. spalio 24 d. A. A. ir G. T. sudarytų paskolos susitarimų dėl 100 000 USD (75 650,19 Eur) paskolos;

14dėl nukentėjusiojo R. M. turto įgijimo apgaule – žodžiai 5) įsiskolinimą A. K., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolos, pakeisti žodžiais 5) įsiskolinimą A. K., kylantį iš pastarojo ir G. T. susitarimo dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolos;

15dėl nukentėjusiojo R. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule – pašalinti žodžiai 6) įsiskolinimą R. M., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 11 800 Lt (3 417,52 Eur), 7) įsiskolinimą F. Š., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 49 236,96 Eur.

16Nuspręsta išieškoti iš G. T. nukentėjusiajam A. A. 150 Eur, R. M. – 50 Eur, F. Š. – 100 Eur, R. L. – 100 Eur jų atstovo advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

17Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

18Teisėjų kolegija

Nustatė

19I. Bylos esmė

201.

21G. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, A. A. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslui plėsti, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y.: 1) įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, kylantį iš 2008 m. liepos 2 d. banko ir būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/09B, pagal kurią buvo suteiktas 278 035 Eur dydžio kreditas; 2) įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, kylantį iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur; 3) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis už UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, dėl UAB „K“ vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur), melagingai tvirtindamas, kad jokių didesnių finansinių sunkumų neturi, garantuodamas pinigų grąžinimą, taip įtikindamas ir suklaidindamas seniai pažįstamą A. A., 2008 m. spalio 14 d. AB SEB banko patalpose kaip fizinis asmuo iš A. A. gavo 50 000 JAV dolerių, 2008 m. spalio 24 d. AB SEB banko patalpose gavo 50 000 JAV dolerių, vėliau, piktnaudžiaudamas A. A. pasitikėjimu, atidėliojo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdamas, kad įgytą turtą grąžins vėliau, tačiau, jo negrąžinęs ir A. A. pareikalavus, 2010 m. sausio 14 d. G. T. išrašė įsakomąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų ir susikaupusių neapmokėtų palūkanų grąžinimą, ir šiuo dokumentu įsipareigojo iki 2010 m. kovo 17 d. be sąlygų sumokėdamas grynaisiais 107 500 JAV dolerių (su nesumokėtomis palūkanomis) atsiskaityti su A. A., nors iš anksto buvo suplanavęs prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, nes dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos iš jo išieškoti priverstinai. Taip G. T. apgaule suklaidino A. A. ir savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. A. priklausančius 100 000 JAV dolerių (75 650,19 Eur) – ir išdavė vekselį, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.

222.

23G. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, A. K. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslui plėsti, ir neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y.: 1) įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, kylantį iš 2008 m. liepos 2 d. banko ir būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/09B, pagal kurią buvo suteiktas 278 035 Eur dydžio kreditas: 2) įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, kylantį iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur; 3) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis dėl UAB „K“ vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur); 4) įsiskolinimą A. A., kylantį iš 2008 m. spalio 14 d. ir 2008 m. spalio 24 d. A. A. ir G. T. sudarytų susitarimų dėl 100 000 JAV dolerių (75 650,19 Eur) paskolos, melagingai tvirtindamas, kad jokių didesnių finansinių sunkumų neturi, garantuodamas pinigų grąžinimą, taip įtikindamas ir suklaidindamas seniai pažįstamą A. K., 2009 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje jis, kaip fizinis asmuo, iš A. K. gavo 10 000 Lt (2896,20 Eur), vėliau, piktnaudžiaudamas A. K. pasitikėjimu, atidėliojo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdamas, kad įgytą turtą grąžins vėliau, tačiau, jo negrąžinęs ir A. K. pareikalavus, 2010 m. gruodžio 7 d. jis išrašė paprastąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų ir susikaupusių neapmokėtų palūkanų grąžinimą, šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2011 m. gegužės 1 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 12 000 Lt (3475,44 Eur) (su nesumokėtomis palūkanomis) atsiskaityti su A. K., nors iš anksto buvo suplanavęs prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, nes dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos iš jo išieškoti priverstinai. Taip G. T. apgaule suklaidino A. K. ir savo naudai įgijo svetimą turtą – A. K. priklausančius 10 000 Lt (2896,20 Eur) – ir išdavė vekselį, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.

243.

25G. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, R. M. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslui plėsti, bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y.: 1) įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, kylantį iš 2008 m. liepos 2 d. banko ir būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/09B, pagal kurią buvo suteiktas 278 035 Eur dydžio kreditas; 2) įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, kylantį iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur; 3) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis už UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, dėl UAB „K“ vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur); 4) įsiskolinimą A. A., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur); 5) įsiskolinimą A. K., kylantį iš pastarojo ir G. T. susitarimo dėl 10 000 Lt (2896,20 Eur) paskolos, melagingai tvirtindamas, kad jokių didesnių finansinių sunkumų neturi, garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas seniai pažįstamą R. M., 2010 m. spalio mėn. jis, kaip fizinis asmuo, AB SEB banko pavedimais iš R. M. gavo 2010 m. spalio 11 d. 3000 Lt (868,86 Eur), 2010 m. spalio 13 d. 2000 Lt (579,24 Eur), 2010 m. lapkričio 11 d. 4000 Lt (1158,48 Eur), 2010 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytą dieną, R. M. perdavė grynaisiais 1400 Lt (405,47 Eur), t. y. iš viso gavo 10 400 Lt (3012,05 Eur), 2010 m. lapkričio 11 d. UAB „A“ patalpose išrašė paprastąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2010 m. lapkričio 25 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 10 400 Lt (3012,05 Eur) atsiskaityti su R. M., 2010 m. lapkričio 26 d. iš R. M. gavo 400 Lt (115,85 Eur), išrašydamas paprastąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, bei šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2010 m. gruodžio 10 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 10 800 Lt (3127,90 Eur) atsiskaityti su R. M., 2011 m. rugpjūčio 26 d. iš R. M. gavo 1500 Lt (434,43 Eur), išrašydamas paprastąjį vekselį, kuris neva turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, bei šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2011 m. rugsėjo 19 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 11 300 Lt (3272,71 Eur) atsiskaityti su R. M., 2011 m. lapkričio 11 d. iš R. M. gavo 500 Lt (144,59 Eur), išrašydamas paprastąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, bei šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2011 m. lapkričio 25 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 11 800 Lt (3417,52 Eur) atsiskaityti su R. M., nors iš anksto buvo suplanavęs prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotus vekselius nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, nes dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos iš jo išieškoti priverstinai. Taip G. T. apgaule suklaidino R. M. ir savo naudai įgijo svetimą turtą – R. M. priklausančius 11 800 Lt (3417,52 Eur) – ir išdavė vekselius, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.

264.

27G. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, F. Š. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslui plėsti, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y.: 1) įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, kylantį iš 2008 m. liepos 2 d. banko ir būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/09B, pagal kurią buvo suteiktas 278 035 Eur dydžio kreditas (ši sutartis nutraukta 2012 m. vasario 24 d. dėl nevykdomų įsipareigojimų); 2) įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, kylantį iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur; 3) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis už UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, dėl UAB „K“ vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur); 4) įsiskolinimą A. A., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur); 5) įsiskolinimą A. K., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 10 000 Lt (2896,20 Eur); 6) įsiskolinimą R. M., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 11 800 Lt (3417,52 Eur), melagingai tvirtindamas, kad jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi, garantuodamas pinigų grąžinimą, taip įtikindamas ir suklaidindamas seniai pažįstamą F. Š., 2013 m. gruodžio 2 d. jis, kaip fizinis asmuo, iš F. Š. gavo 6000 Eur, išrašydamas paskolos raštelį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, ir šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2013 m. gruodžio 5 d. be sąlygų sumokant grynaisiais 6000 Eur atsiskaityti su F. Š., nors iš anksto buvo suplanavęs prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą paskolos raštelį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, nes dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos iš jo išieškoti priverstinai. Taip G. T. apgaule suklaidino F. Š. ir savo naudai įgijo svetimą turtą – F. Š. priklausančius 6000 Eur – ir išdavė paskolos raštelį, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.

285.

29G. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, R. L. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslui plėsti, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y.: 1) įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, kylantį iš 2008 m. liepos 2 d. banko ir būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/09B, pagal kurią buvo suteiktas 278 035 Eur dydžio kreditas; 2) įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, kylantį iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur; 3) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis už UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, dėl UAB „K“ vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur); 4) įsiskolinimą A. A., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur); 5) įsiskolinimą A. K., kylantį iš išrašyto vekselio dėl 10 000 Lt (2896,20 Eur), melagingai tvirtindamas, kad jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi, garantuodamas pinigų grąžinimą, taip įtikindamas ir suklaidindamas seniai pažįstamą R. L., 2010 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, jis, kaip fizinis asmuo, iš R. L. gavo 14 600 Eur, grąžinęs 2700 Eur, 2013 m. vasario 10 d. išrašė 11 900 Eur sumos paprastąjį vekselį, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, šiuo dokumentu įsipareigodamas be sąlygų grynaisiais atsiskaityti su R. L., 2014 m. kovo 11 d. iš R. L. gavo 6500 Eur, kaip užstatą pasiūlęs automobilį „VW Passat“, tuo metu priklausiusį R. L. įmonei „Au“, pateikdamas nukentėjusiajam suklastotą Latvijos įmonės „SIA GJG Logistic“ latviškai sudarytą sutartį ir važtaraštį, serija GJG, Nr. 2014031101, kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kur pardavėju įvardytas Zigmas Vyšniauskas, ir pasirašė už šį asmenį, sakydamas, kad turi tam įgaliojimą, neva turėjusį garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, nors iš anksto buvo suplanavęs prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti, įgytų pinigų arba automobilio negrąžinti, nes dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos iš jo išieškoti priverstinai. Taip G. T. apgaule suklaidino R. L. ir savo naudai įgijo svetimą turtą – R. L. priklausančius 17 650 Eur – ir išdavė vekselį, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.

306.

31G. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 11 d. ( - ), pateikė suklastotą Latvijos įmonės „SIA GJG Logistic“ latviškai sudarytą sutartį ir važtaraštį, serija GJG, Nr. 2014031101, kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kur pardavėju buvo įvardytas Zigmas Vyšniauskas, pasirašė už šį asmenį, sakydamas, kad turi tam įgaliojimą, ir šių suklastotų dokumentų pagrindu neteisėtai iš R. L. įgijo 6500 Eur, kaip užstatą pasiūlęs automobilį „VW Passat“, tuo metu priklausiusį R. L. įmonei „Au“.

32II.

33Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

347.

35Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl paskolos iš A. A., nustatęs, kad 100 000 JAV dolerių kaltinime nurodytas ekvivalentas 81 004,43 Eur yra netikslus. Teismas nurodė, kad 2008 spalio 14 d. lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,5289, o 2008 m. spalio 24 d. – 2,6952, todėl iš A. A. 2008 m. spalio 14 d. gautos paskolos suma (50 000 JAV dolerių) sudarė 126 445 Lt, o 2008 m. spalio 24 d. (taip pat 50 000 JAV dolerių) – 134 760 Lt, t. y. iš viso 261 205 Lt, ir šios sumos ekvivalentas eurais yra 75 650,19 Eur.

368.

37Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl paskolos iš A. K., nustatęs pirmosios instancijos teismo netikslumą, padarytą aprašant kaltinime nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su G. T. turimais labai dideliais įsipareigojimais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ketvirtame punkte įsiskolinimas A. A. nurodytas kaip kylantis iš išrašyto vekselio dėl 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur), nors iš tikrųjų tuo metu vekselis dar nebuvo išrašytas. Šios veikos padarymo metu A. A. per du kartus – 2008 m. spalio 14 ir 24 d. – buvo paskolinęs G. T. 100 000 JAV dolerių (75 650,19 Eur), o vekselis buvo išrašytas tik 2010 m. sausio 14 d., t. y. po G. T. įsipareigojimo A. K. (2009 m. spalio mėn.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad neteisinga yra ir inkriminuota suma litais (279 692,10 Lt), nes ji atitinka 107 500 JAV dolerių sumą, t. y. sumą su palūkanomis vekselio išrašymo dieną, o ne sandorio su A. K. dieną.

389.

39Priimdamas sprendimą pakeisti kaltinimo dalį dėl paskolos iš R. M., apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, G. T. pasiskolinant pinigus iš R. M., vekselis A. A. jau buvo išrašytas ir įsipareigojimas pagal šį vekselį siekė 107 000 JAV dolerių, arba 279 692,10 Lt (81 004,43 Eur), tačiau vekselis A. K. buvo išrašytas tik 2010 m. gruodžio 7 d., t. y. jau po pinigų pasiskolinimo iš R. M. (2010 m. spalio mėn.). Taigi įsipareigojimas A. K. kilo ne iš išrašyto vekselio, o iš pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyto paskolos sandorio, sudaryto 2009 m. spalio mėn., kai G. T. gavo iš A. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur).

4010.

41Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. T. nusikalstama veika, padaryta prieš nukentėjusįjį F. Š., kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, turi būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam padaryta žala (6000 Eur) nesiekia 250 MGL dydžio. Teismas konstatavo, kad paskolos santykiai tarp F. Š. ir G. T. prasidėjo dar iki itin reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su turimais įsipareigojimais kredito įstaigoms ir kitiems asmenims. Nagrinėjamų kaltinimų dėl 49 208 JAV dolerių (43 236,96 Eur) pasiskolinimo iš F. Š. kontekste tokia išvada turi esminę reikšmę, nes būtent turimais įsipareigojimais bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. A., A. K. ir R. M. grindžiamas G. T. veikimas išankstine tyčia, siekis apgaule įgyti F. Š. turtą, nuslepiant nuo jo blogą finansinę būklę, tikruosius ketinimus bei išankstinį žinojimą, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė iš kaltinimo pašalinti G. T. įsipareigojimus dėl 49 208 JAV dolerių (43 236,96 Eur) nukentėjusiajam F. Š., nes jie buvo ankstesni.

4211.

43Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl paskolos iš R. L. ir dokumentų klastojimo, iš jos pašalindamas aplinkybę, kad G. T. iš R. M. kaltinime nurodytus pinigus pasiskolino vėliau, t. y. 2010 m. spalio mėn. Iš bylos duomenų (vekselių kopijų) matyti, kad G. T. paskola iš R. L. jau buvo 2010 m. liepos 10 d. Taigi G. T. paėmė paskolą iš R. L., neturėdamas įsipareigojimo R. M.

4412.

45Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas nukentėjusiesiems A. A. ir F. Š. atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydžius.

4613.

47Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam R. L. 17 650 Eur, nes teismas neįvertino nukentėjusiajam jau atlygintos žalos dydžio. Nukentėjusysis teismui paaiškino, kad jam buvo grąžintas automobilis, taip pat atsarginės detalės, dėl to pareikštas 17 650 Eur civilinis ieškinys turi būti sumažintas iki 11 810 Eur.

48III.

49Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5014.

51Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5214.1.

53Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 219 ir 223 straipsnių nuostatų pažeidimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnyje, sudėties požymių, tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nepagrįstai kriminalizuoti.

5414.2.

55Abiejų instancijų teismai nustatė, kad G. T., padarydamas visas jam inkriminuotas veikas, naudojo apgaulę, t. y. skolindamasis lėšas iš nukentėjusiųjų A. A., R. M., F. Š., R. L. ir A. K. neturėjo ketinimo su jais atsiskaityti, nes jau turėjo didelių finansinių įsipareigojimų – 278 035 Eur įsiskolinimą bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“ pagal 2008 m. liepos 2 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/093; 10 107,74 Eur įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartį Nr. LT077817/L dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo; 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur) įsiskolinimą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis, sudarytas nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., už UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimą. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, po paskutiniojo įsipareigojimo, prisiimto 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartimi su UAB „Swedbank lizingas“, G. T., nuslėpdamas visus pirmiau nurodytus skolinius įsipareigojimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, skolinosi pinigus: pirmiausia 2008 m. spalio 14 d. ir 24 d. iš A. A. pasiskolino po 50 000 JAV dolerių, 2009 metais, tiksliai nenustatytu laiku, jau nuslėpdamas ir įsipareigojimą A. A., iš A. K. pasiskolino 10 000 Lt, 2010 m. spalio mėn., nuslėpdamas įsipareigojimus A. A. ir A. K., iš R. M. pasiskolino 10 400 Lt, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iš kaltinime aprašytų aplinkybių matyti, kad po 2010 m. spalio mėn., nuslėpdamas įsipareigojimus A. A., A. K. ir R. M., iš F. Š. pasiskolino 49 208 JAV dolerius, 2010 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nuslėpdamas įsipareigojimus A. A., A. K., R. M., F. Š., iš R. L. pasiskolino 14 600 Eur. Taigi kaltinime dėl skirtingų veikų skolinantis lėšas iš skirtingų asmenų yra nurodyti G. T. turėti skoliniai įsipareigojimai bei pakeistos nukentėjusių asmenų pavardės. Toks kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir iš esmės riboja galimybę kaltinamajam gintis, nes jame nėra konkrečiai atskleistos kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o svarbiausia, neatskleista, kuo kiekvienu atveju pasireiškė G. T. apgaulė.

5614.3.

57Teismai G. T. apgaulę susiejo su finansinių įsipareigojimų turėjimu pirmiau nurodytoms finansinėms įstaigoms. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės išteisino G. T. dėl 43 236,96 Eur skolinimosi iš F. Š., nes nustatė, jog šios lėšos buvo pasiskolintos dar iki paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo su finansinėmis bendrovėmis, tarp G. T. ir F. Š. susiklosčius ilgamečiams paskolos santykiams.

5814.4.

59Teismai konstatavo, kad G. T., skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų, turėjo tyčią neatsiskaityti, žinojo, jog atsiskaityti neturės galimybių, nes jo finansinė padėtis buvo prasta dėl to, kad turėjo finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Tokios išvados nesuprantamos – iš būsto kreditavimo arba automobilio ir vilkikų išpirkimo laidavimo sutarčių kylantys įsipareigojimai buvo ilgalaikiai, t. y. jie buvo dengiami mokant nedideles įmokas ilgą laiko tarpą. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad G. T. dalį namo kainos – 240 000 Lt – sumokėjo iš savo lėšų ir šie įsipareigojimai buvo užtikrinti įkeistu turtu – atitinkamai nekilnojamojo turto hipoteka, o lizingo sutarčių atveju transporto priemonių savininkas iki išpirkimo lieka lizingo bendrovės ir lizingo gavėjo nemokumo atveju įsiskolinimas pirmiausia dengiamas iš lizingo sutarčių objektų. Svarbu ir tai, kad kredito įstaigos, priešingai negu nukentėjusieji šioje byloje, prieš suteikdamos kreditą ar sudarydamos sutartis dėl finansinių prievolių užtikrinimo, visais atvejais tikrina tokių sutarčių kontrahento kreditingumą, t. y. jo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi tai, kad finansinės institucijos sudarė sutartis dėl kredito būstui įsigyti ir laidavimo sutartis dėl automobilio ir vilkikų išpirkimo, reiškia, kad tuo metu G. T. finansinė padėtis ir finansinės perspektyvos buvo geros.

6014.5.

61Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. T. pinigus iš nukentėjusiųjų skolinosi trumpam laikui verslo reikalams, tačiau baudžiamosios atsakomybės neužtraukia nesėkmingai susiklostęs verslas ir dėl to kilęs asmens nesugebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Kasatoriaus nesėkmingą verslą lėmė 2008 metais prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė (jos fakto įrodinėti nereikia (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-459/2010, 3K-3-265/2011)) ir 2010 m. gruodžio 16 d. darbe patirta kojos trauma, dėl kurios G. T. prarado dalį darbingumo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad minėti asmenys žinojo, jog G. T. yra verslininkas, o įvertinus ir veikų padarymo laikotarpį (ekonominės krizės laikotarpį), tokių pinigų poreikis buvo visiškai racionalus ir suprantamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. G. T. buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad iš byloje pateiktos G. T. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0620724 matyti, kad nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. liepos 6 d. jam buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis ir kad kojos traumos pooperacinio gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu G. T. buvo apskritai nedarbingas.

6214.6.

63Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sukčiavimo būtinąjį sudėties požymį – apgaulę, nurodydamas, kad nukentėjusieji, skolindami pinigus G. T., juo pasitikėjo, nes daug metų jį pažinojo, be to, juo pasitikėjo dar ir dėl to, kad šis kūrė sėkmės lydimo verslininko įvaizdį – važinėjo prabangiu automobiliu, turėjo nuosavą namą, savo verslą, užsiėmė automobilių prekyba. Priešingai, dėl to nėra jokios apgaulės, nes G. T. iš tiesų turėjo didelį namą Šakiškių kaime, automobilį ir užsiėmė verslu – valdė bendroves „K“ ir „CTB“. Apgaulę BK 182 straipsnio prasme galėtų reikšti tai, jei asmuo, siekdamas įgyti lėšas iš kitų asmenų, jiems sudarytų finansiškai stipraus asmens įvaizdį, rodydamas ne savo nekilnojamąjį turtą ar prabangų automobilį ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad užsiima verslu. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji A. A. ir R. L. patys pasiūlė paskolinti pinigų G. T., tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl abiejų instancijų teismų išvados, kad nuteistasis minėtų nukentėjusiųjų lėšas įgijo apgaule, nepagrįstos.

6414.7.

65Teismai nepagrįstai konstatavo, kad G. T., skolindamasis lėšas iš nukentėjusiųjų, nuslėpė savo finansinius įsipareigojimus kitiems subjektams. Finansinių įsipareigojimų slėpimas kaip apgaulės požymis galėtų būti vertinamas kaip tam tikrų tikrovės neatitinkančių duomenų apie besiskolinančio asmens finansinius įsipareigojimus kitiems subjektams ar įsipareigojimų dydį pateikimas. Tokių duomenų byloje nėra. Darydami minėtas išvadas teismai nebuvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik F. Š. žinojo apie įsiskolinimą nukentėjusiajam A. A. ir R. L. žinojo apie įsiskolinimą F. Š. Tai, kad žinojo, jog G. T. turi įsipareigojimų bankui dėl suteikto kredito gyvenamajam namui įsigyti, duodamas parodymus nurodė ir nukentėjusysis R. M.

6614.8.

67Pagal teismų praktiką svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo atsakingas požiūris, jo apdairus, atidus, rūpestingas ir bent minimaliai protingas elgesys perleidžiant savo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-152/2015, 2K-602-693/2015). Abiejų instancijų teismai pripažino nukentėjusiųjų neatsakingumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų elgesys skolinant pinigus, neišsiaiškinus tikrojo paskolos tikslo, nuolat atidedant paskolos grąžinimo terminus ir perrašinėjant vekselius, buvo rizikingas ir nepakankamai apdairus. Šios aplinkybės ir tai, kad nukentėjusieji skolino savo pinigus nerūpestingai ir neapdairiai, norėdami uždirbti iš palūkanų, suponuoja išvadą, jog buvo padarytas civilinės teisės pažeidimas, o ne sukčiavimas. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014). Šioje byloje suformuota būtent tokia ydinga praktika.

6814.9.

69Teismai padarė išvadą, kad G. T. pasunkino nukentėjusiųjų galimybes ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, nes vengė bendrauti su antstoliais ir jų padėjėjais. Ši išvada nepagrįsta, padaryta remiantis tik antstolės P. K. padėjėjo T. J. parodymais, kurie nėra patikimi ir objektyvūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014, išnagrinėtoje pagal G. T. žmonos skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, konstatavus antstolės veiksmų neteisėtumą, buvo panaikintas jos 2013 m. birželio 28 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/01579 dėl pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų, arešto bei 2013 m. liepos 5 d. siūlymas išieškotojui A. A. kreiptis į teismą dėl skolininkui tenkančios bendro turto dalies nustatymo. Išvadų apie G. T. nesąžiningus veiksmus vykdymo procese darymas pirmiau nurodytais įrodymais rodo teismų šališkumą. Objektyvus ir nešališkas teismas turi atsižvelgti ne tik į kaltinančius, bet ir į teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teisme liudytojas antstolio R. V. padėjėjas V. K. (V. K.) nurodė, kad G. T. neatliko veiksmų, trukdančių išieškojimą, tačiau teismai šio liudytojo parodymais nesivadovavo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad G. T. nevengė ne tik antstolių ir jų padėjėjų, bet ir nukentėjusiųjų – jis neatsisakydavo perrašyti vekselių, kuriuos patvirtino ir pas notarą, be to, jiems siūlė perleisti savo turtą. Nukentėjusysis A. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad G. T. siūlė jam 33 arų sklypą Molėtų rajone, tačiau tai jo netenkino. Byloje taip pat nustatyta, kad G. T. su nukentėjusiuoju A. K. yra atsiskaitęs visiškai, be to, yra sumokėjęs dalį skolos kitiems nukentėjusiesiems bei dalį skolų yra išieškoję antstoliai. Tai įrodo, kad G. T. nebandė pasunkinti nukentėjusiųjų galimybių savo teises ginti civilinės teisės priemonėmis.

7014.10.

71Be to, svarbu ir tai, kad G. T. Latvijos Respublikoje Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu byloje Nr. C33760716 buvo paskelbtas nemokumo procesas ir tiek nemokumo proceso administratorius, tiek G. T. informavo nukentėjusiuosius A. A., R. M., F. Š. ir R. L. apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir pakvietė juos pateikti savo kreditoriaus reikalavimus per įstatymo nustatytą terminą, tačiau jie to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Latvijos Respublikoje vykstančio nemokumo proceso baigtis gali priklausyti ir nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad ši baudžiamoji byla ir buvo inicijuota tam, kad būtų sutrukdyta G. T. teisėtai spręsti kilusias savo nemokumo problemas, naudojantis fizinio asmens bankroto institutu.

7214.11.

73Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad G. T. apgaulės panaudojimą prieš nukentėjusiuosius patvirtina ir jo nesąžiningumas sudarant kredito ir laidavimo sutartis su finansinėmis įstaigomis. Taip šis teismas šiurkščiai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, nes G. T. kaltę įrodinėjo, be kita ko, jo iki paskolos santykių su nukentėjusiaisiais, t. y. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų, susiklosčiusiais santykiais su kredito bendrovėmis, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas bendrąjį G. T. nesąžiningumą iš esmės įrodinėjo duomenų, kad G. T. įnašu padidino akcinį UAB „K“ kapitalą, nebuvimu byloje, todėl G. T., norėdamas tokius teiginius paneigti, turėtų tokius duomenis pateikti teismui. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas yra aktyvus ir pats gali surinkti įrodymus, o jei tam tikrų įrodymų byloje trūksta, tokių įrodymų trūkumu negali motyvuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankių išvadų. 2007 m. rugsėjo 27 d. AB „Swedbank“ nurodymas įmokėti grynuosius pinigus (priedas Nr. 1, pateiktas prie kasacinio skundo) patvirtina, kad G. T. savo 90 000 Lt dydžio įnašu padidino UAB „K“ akcinį kapitalą. Apeliacinės instancijos teismo padarytas nekaltumo prezumpcijos pažeidimas lėmė ir G. T. nepalankių, nepagrįstų ir tikrovės neatitinkančių išvadų padarymą.

7414.12.

75G. T. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje klaidingai nurodyta Zigmo Vyšniausko pavardė nesukėlė jokių žalingų padarinių. Šio asmens pavardė minėtoje sutartyje galėjo atsirasti dėl techninės klaidos, t. y. ji galėjo būti nurodyta G. T. turėtame automobilio pirkimo–pardavimo sutarties šablone ir tai pildant sutartį tiesiog nebuvo pastebėta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje klaidingai buvo nurodyta, jog pardavėjo įmonės „SIA GJG Logistic“ atstovas yra Z. Vyšniauskas, o ne G. T., neturėjo įtakos šiuose teisiniuose santykiuose dalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms, t. y. nesutrukdė įmonei perleisti automobilį „VW Passat“, o nukentėjusiajam R. L. jį įsigyti (užregistruoti savo vardu). Be to, automobilio pardavėja įmonė „SIA GJG Logistic“ šio sandorio niekada neginčijo ir jį įvykdė, perleisdama minėtą automobilį R. L. Reikšminga ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino R. L. civilinio ieškinio dydį šio automobilio verte.

7614.13.

77BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių. Iš pradžių šią bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjo teisėja N. Žimkienė, tačiau 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje buvo pranešta, kad byla perduota nagrinėti kitai teisėjai R. Paužaitei. Ši teisėja iš naujo apklausė tik kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius, tačiau skundžiamame nuosprendyje rėmėsi ne naujai duotais nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymais, bet tais, kuriuos jie davė prieš tai baudžiamąją bylą nagrinėjusiai teisėjai N. Žimkienei, be to, rėmėsi ir šios teisėjos apklaustų liudytojų parodymais. Taigi, pasikeitus baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai, ši baudžiamoji byla nebuvo iš naujo pradėta nagrinėti, taip buvo padarytas esminis BPK 223 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas.

7814.14.

79Šioje byloje konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nusprendė išsireikalauti duomenis apie G. T. pajamas ir išlaidas kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 11 d. ir pavesti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) atlikti G. T. pajamų atitikties išlaidoms minėtu laikotarpiu analizę. Vilniaus apskrities VMI 2016 m. liepos 12 d. pateikė teismui prašomą analizę kartu su priedais, tačiau teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pavedė Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį patikrinimą, įvertinant ir duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, nes pateikta G. T., kaip mokesčių mokėtojo, veiklos analizės išvada atlikta neįvertinus tyrimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, todėl yra neišsami. Taip pasielgdama teisėja pademonstravo akivaizdų šališkumą ir išankstinę nuomonę dėl G. T. gynybos pozicijos, kartu ir dėl bylos baigties, nes, tenkindama vieno iš nukentėjusiųjų atstovo prašymą ir neatsižvelgdama į G. T. bei jo gynėjo išsakytus argumentus, netinkamai taikė BPK 205 ir 287 straipsnių nuostatas, pažeidė rungtyniškumo principą ir pati pradėjo rinkti G. T. kaltinančius įrodymus.

802.

81Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

8215.1.

83Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 182 straipsnio taikymo nepagrįsti. Nors visi G. T. inkriminuotos veiklos epizodai reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose sudarant su nukentėjusiaisiais civilinius sandorius, tačiau teismai teisingai konstatavo nusikalstamą jų pobūdį. Pagal teismų praktiką, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad, esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, jog kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Savo tikrųjų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-696/2016).

8415.2.

85Bylos duomenimis, dar iki pirmojo pinigų skolinimosi epizodo iš nukentėjusiojo A. A. kasatorius neturėjo teisės skolintis apskritai, nes tai draudė banko „Nordea“ kreditavimo sutartis ir didžiuliai įsipareigojimai bankui kaip kreditoriui, tačiau jis nevykdė banko nurodymų ir draudimų per vienerius metus prisiimti naujų įsipareigojimų, viršijančių 50 000 Lt sumą, – vos po mėnesio (2008 m. liepos 12 d.) sudarė su UAB „Swedbank lizingas“ automobilio „Mini Cooper“ lizingo sutartį dėl 10 107,74 Eur (apie 34 900 Lt) vertės automobilio įsigijimo finansavimo, o vos po trijų mėnesių, nepaisydamas banko interesų apsaugą garantuojančių reikalavimų, iš A. A. pasiskolino daugiau kaip penkis kartus didesnę sumą – 100 000 JAV dolerių. Jau prieš skolindamasis iš A. A. nuteistasis puikiai žinojo apie blogą savo finansinę padėtį, nes dar 2008 m. gegužės mėnesį UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nutraukė lizingo sutartį su jo vadovaujama bendrove UAB „K“ dėl prievolių nevykdymo, tačiau tokią savo padėtį nuo kreditoriaus nuslėpė. Šios aplinkybės atskleidžia G. T. nesąžiningumą ir suponuoja išvadą apie jo išankstinę tyčią negrąžinti skolos pagal 2008 m. spalio mėn. prisiimtus įsipareigojimus A. A. Kasatoriaus teiginiai, kad prieš gaunant kreditą finansų įstaigos tikrina kontrahento kreditingumą, nepaneigia byloje nustatytų faktų, kad kontrahentas (G. T.), vis sudarydamas naujas sutartis ir prisiimdamas naujus įsipareigojimus, jau turimus susitarimus ir įsipareigojimus nuslėpė, kartu neatskleidė ir tikrosios savo finansinės padėties. Tai yra apgaulės požymis.

8615.3.

87Pagal teismo nustatytas aplinkybes, po paskutiniojo įsipareigojimo, prisiimto 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartimi su UAB „Swedbank lizingas“, G. T., nuslėpdamas visus ankstesnius skolinius įsipareigojimus, tarp jų ir bankui „Nordea“, ir iš anksto neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, skolinosi pinigus iš dar keturių nukentėjusiųjų, jau nuslėpdamas ir įsipareigojimą A. A., t. y. skolinosi iš nukentėjusiojo A. K. (2009 metais, tiksliai nenustatytu laiku, – 10 000 Lt); dar vėliau, atitinkamai nuslėpdamas įsipareigojimus A. A. ir A. K., – iš R. M. (2010 m. spalio mėn. – 10 400 Lt); dar vėliau, nuslėpdamas įsipareigojimus A. A., A. K. ir R. M., iš nukentėjusiojo F. Š. (49 208 JAV dolerius – pagal kaltinimo ir teismo nustatytų aplinkybių aprašymą šis įsiskolinimas turėjo susidaryti vėliau nei 2010 spalio mėn.); dar vėliau, nuslėpdamas įsipareigojimus A. A., A. K., R. M., F. Š., iš R. L. (2010 metais, tiksliau nenustatytu laiku, – 14 600 Eur). Toks skolinimosi mechanizmas, nuslepiant ankstesnius įsipareigojimus bei sudėtingą, sunkią finansinę padėtį, atskleidžia ne tik tyčios turinį ir kryptingumą, bet ir siekį suklaidinti nukentėjusiuosius ir taip apgaule išvilioti iš jų pinigus. Tokį siekį įgyvendinti padėjo tai, kad su G. T. nukentėjusieji buvo seniai pažįstami, kai kuriuos siejo ilgalaikiai verslo santykiai, jis sudarė perspektyvaus ir patikimo verslininko įvaizdį, todėl nukentėjusieji nieko neįtardami tiesiog juo pasitikėjo.

8815.4.

89G. T. veiksmai: po tam tikro laiko pasirašymas ar perrašymas vekselių, taip neva garantuojant paskolintų pinigų grąžinimą per nustatytą terminą, dalies pinigų grąžinimas atskiru atveju ir siūlymas dalį skolos dengti Molėtų rajone turimu žemės sklypu, registruotu ne jo vardu, rodo tik tai, kad nuteistasis imitavo sutarties sąlygų vykdymą ir tai nepaneigia tikrųjų jo ketinimų paskolintų pinigų negrąžinti. Besitęsiantys pažadai skolas grąžinti, įsipareigojimų vykdymą imituojantys veiksmai paneigia kasatoriaus teiginius, kad nukentėjusieji visiškai nesilaikė sukčiavimui taikomo apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusieji ilgai nesuprato tikrųjų kasatoriaus ketinimų, todėl negalima tvirtinti, kad jie elgėsi visiškai neprotingai ar buvo nepateisinamai patiklūs.

9015.5.

91Priešingai negu teigia nuteistasis, abiejų instancijų teismų aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis, suėjus sutartyse nurodytiems skolų grąžinimo terminams, o vėliau ir vekseliuose nurodytiems terminams, ne tik vengė atsakinėti į telefono skambučius, bet ir ėmė slapstytis, pardavė savo įmonę, taip siekdamas išvengti bet kokių kontaktų su nukentėjusiaisiais, vengė susitikimų ir su antstoliais. Taigi teismai atskleidė ir šį sukčiavimui būdingą teisių gynimo pasunkinimo kriterijų.

9215.6.

93Nepanaikina baudžiamumo ir tai, kad Latvijos Respublikoje pareiškėjui buvo pradėtas fizinio asmens nemokumo procesas. Kaip informavo Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmai, jam nebuvo žinoma apie baudžiamąjį tyrimą Lietuvoje, nes G. T. tokį faktą nuslėpė, o pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymą, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nemokumo procesas negali būti taikomas arba pradėtas procesas privalo būti nutrauktas. Taigi nukentėjusieji pagrįstai nepareiškė savo kaip kreditorių reikalavimų Jūrmalos teisme, nes kasatoriui fizinio asmens bankrotas kitoje valstybėje negali būti paskelbtas, o pradėtas nemokumo procesas turės būti nutrauktas.

9415.7.

95Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, taip pat pinigų skolinimosi iš nukentėjusiųjų laikotarpį, periodiškumą ir daugybiškumą, laikytina, kad skolų negrąžinimą ir įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne pasaulinė ekonominė krizė ir 2010 m. gruodžio mėn. patirta kojos trauma, kaip nurodo kasatorius, o išankstinė tyčia negrąžinti skolų, suformuota sunkios finansinės būklės dėl prisiimtų ankstesnių kreditinių įsipareigojimų bankui ir lizingo bendrovėms. Taigi teismai objektyviai išnagrinėjo bylą, savo išvadas pagrindė neabejotinais motyvais, vadovaudamiesi bylos duomenų visetu, ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnį.

9615.8.

97Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio taikymo nepagrįsti. G. T., įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis į automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, taip patvirtindamas faktą, kad pardavėjas yra kitas asmuo, sudarė sąlygas apgaulės būdu įgyti papildomų pinigų (įtikinti R. L. paskolinti dar pinigų), o nenurodydamas tikrosios pardavėjo tapatybės, pasunkino tikrųjų sandorio šalių ir kitų sutarties sąlygų nustatymą. Tai rodo, kad G. T. veikimas buvo pavojingas ir turėjo esminę įtaką realizuojant jo nusikalstamą ketinimą piktnaudžiaujant nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu.

9815.9.

99Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pasikeitus teisėjui bylos neišnagrinėjo iš naujo, nepagrįsti. Pasikeitus teismo sudėčiai teismas neprivalo dar kartą iš naujo apklausti liudytojų, kitų proceso dalyvių, bet gali tik paskelbti pirmiau užfiksuotus duomenis teismo posėdžio protokole ir jais vadovautis priimdamas galutinį sprendimą. Taip šiuo atveju ir buvo pasielgta, todėl BPK 223 straipsnio pažeidimo nebuvo padaryta.

10015.10.

101Nėra ir teismo šališkumo požymių dėl to, kad tenkinant proceso dalyvių prašymą buvo pavesta VMI atlikti tam tikrą užduotį. Teismas turi teisę BPK 287 straipsnio pagrindu atlikti bet kokį proceso veiksmą pats, o jei tai pasunkina bylos nagrinėjimą, gali pavesti tokius veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

102IV.

103Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1043.

105Nuteistojo G. T. kasacinis skundas atmestinas.

106Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

1074.

108Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Todėl nuteistojo G. T. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, teismų sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumas, kritikuojant liudytojų T. J. ir V. K. parodymų atliktą vertinimą ir pateikiant savą byloje išnagrinėtų aplinkybių interpretaciją, paliekami nenagrinėti.

109Dėl BK 182 straipsnio 1, 2 dalių, 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir nurodomų BPK pažeidimų

1105.

111Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių (apgaulės ir tyčios), tvirtina, jog teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

1126.

113Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą patikrino byloje surinktus įrodymus ir, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas nustatant veikų faktines aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. T., apgaule piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, skolinosi įvairias pinigų sumas iš nukentėjusiųjų A. A., A. K., R. M., F. Š. ir R. L. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiuosius A. K., R. M., F. Š. ir R. L., atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje, o prieš nukentėjusįjį A. A. – 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymius.

1147.

115Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus ir kitus bylos duomenis teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nes, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pašalinęs netikslumus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kurioje aprašytos G. T. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pateikė teisingą G. T. nusikalstamų veikų teisinį vertinimą ir pagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su atitinkamais pakeitimais.

1168.

117Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

1189.

119Esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą, ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule. Antai kaltininko nukentėjusiajam išreikštas ketinimas grąžinti skolą, nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautą paskolą tikslams, priešingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali būti vertinamas kaip vienas iš apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma būdų. Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-322/2014, 2K-336/2014). Pabrėžtina, kad apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

12010.

121Be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

12211.

123Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

12412.

125Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

12613.

127Byloje nustatyta, kad kasatorius G. T., turėdamas labai didelių įsiskolinimų trims finansų įstaigoms – bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“ pagal 2008 m. liepos 2 d. būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 278 035 Eur kreditas, UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartį dėl automobilio „Mini Cooper“ išpirkimo už 10 107,74 Eur ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal šešias laidavimo sutartis, sudarytas nuo 2007 m. vasario 27 d. iki lapkričio 26 d., dėl UAB „K“, kurios vadovu tuo metu jis buvo, vilkikų su antstatais ir priekabomis įsigijimo už 195 355,14 Lt (56 578,76 Eur), po paskutiniojo įsipareigojimo, prisiimto 2008 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartimi su UAB „Swedbank lizingas“, nuslėpdamas pirmiau nurodytus finansinius įsipareigojimus, skolinosi pinigus iš penkių nukentėjusiųjų: pirmiausia per du kartus – 2008 m. spalio 14 d. ir 24 d. – pasiskolino iš A. A. 100 000 JAV dolerių; vėliau, jau nuslėpdamas ir įsipareigojimą A. A., 2009 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, jis pasiskolino 10 000 Lt iš A. K. (abiem atvejais G. T. neinformavo nukentėjusiųjų apie turimus finansinius įsipareigojimus ir tikrąją savo turtinę padėtį, teigė, kad pinigai reikalingi verslui (apyvartinėms lėšoms) ir jie neabejotinai bus grąžinti). Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiųjų iniciatyva buvo surašyti vekseliai, tačiau, suėjus skolų grąžinimo terminui, G. T. delsė jas grąžinti, visaip išsisukinėjo, siūlė A. A. skolą padengti nekilnojamuoju turtu (33 a žemės sklypu Molėtų rajone), kuris, pagal antstolių duomenis, jam nepriklausė. Po to G. T. pradėjo slapstytis, neatsiliepė telefonu, pareikalavus grąžinti skolas, nukentėjusiesiems nurodė, kad tie, kurie kreipsis dėl priverstinio skolų išieškojimo, pinigų neatgaus. Nukentėjusysis A. A. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, tačiau jam buvo trukdoma išieškoti turtą. Po pinigų pasiskolinimo iš A. A. ir A. K., nuslėpdamas finansinius įsipareigojimus šiems fiziniams asmenims ir finansų įstaigoms, 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. per kelis kartus G. T. pasiskolino iš R. M. 10 400 Lt. Šiam nukentėjusiajam nurodė, kad pinigų reikia verslui (apyvartinėms lėšoms), vėliau – kad reikia paskolai už butą susimokėti, kitų įsiskolinimų neminėjo. Buvo surašyti vekseliai, žadėjo grąžinti pinigus, bet negrąžino. Nuteistasis G. T. pervedė nukentėjusiajam tik 1000 Lt. Po pinigų pasiskolinimo iš R. M., nuslėpdamas finansinius įsipareigojimus jam, A. A., A. K. bei finansų įstaigoms, 2013 m. gruodžio 2 d. G. T. iš F. Š. pasiskolino 6000 Eur ir išrašė paskolos raštelį, po to notaro kontoroje išrašė vekselį. Nuslėpdamas finansinius įsipareigojimus F. Š., A. A., A. K., R. M. ir finansų įstaigoms, G. T. 2010 metais, tiksliau nenustatytu laiku, pasiskolino iš R. L. 14 600 Eur. Grąžinęs 2700 Eur, 2013 m. vasario 10 d. išrašė 11 900 Eur sumos paprastąjį vekselį, o 2014 m. kovo 11 d. iš pastarojo pasiskolino dar 6500 Eur. G. T. nukentėjusiajam aiškino, kad tai padės grąžinti ankstesnę skolą, pateikė kaip skolos grąžinimo garantą automobilį „VW Passat“ ir pasirašė suklastotą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį kito asmens vardu. Kad automobilio savininku nurodytas ne G. T., o kitas asmuo, R. L. pastebėjo ne iš karto. Netrukus po automobilio pardavimo G. T. jį pasiskolino ir vėliau R. L. jo negrąžino, tik pervedė labai nežymią automobilio kainos dalį.

12814.

129Patvirtinant teismų nustatytų G. T. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnį, visiškai pagrįstai teismai atkreipė dėmesį ir į kitas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, įvertino kitus dėl G. T. veiksmų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Iš byloje esančio įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas kasatoriaus sutuoktinės J. T. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (šiame procese G. T. dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo), matyti, kad J. T. nuo 2001 m. birželio 13 d. iki 2008 m. liepos 16 d. (Juridinių asmenų registre nurodyta, kad iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) buvo vienintelė UAB „K“ akcininkė, o jos sutuoktinis G. T. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. liepos 29 d. buvo šios įmonės vadovas. Įmonės akcijos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. 2007 m. tarp UAB „K“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, J. T. ir jos sutuoktinis kaip solidarūs skolininkai laidavo už savo valdomos UAB „K“ prievolių pagal šešias transporto priemonių lizingo sutartis, kurių bendra vertė 483 800 Lt, įvykdymą. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2008 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 01-08-778 informavo, kad dėl to, jog UAB „K“ nuolat vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, nuo 2008 m. gegužės 20 d. kreditorius vienašališkai jas nutraukia ir reikalauja grąžinti lizingo būdu įsigytą turtą lizingo davėjui bei sumokėti visas likusias mėnesines įmokas, delspinigius už vėlavimą ir atlyginti visus nuostolius dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Nors J. T. ir G. T. žinojo apie UAB „K“ prievolių, už kurias buvo laiduojama, nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pagrindo jų solidariajai atsakomybei kilti buvimą, taip pat apie UAB „K“ finansinius sunkumus, tiesiogiai lemiančius ir šeimos pajamas, šeimos turtinę padėtį ir finansinę situaciją, tuo pačiu metu abu kreipėsi su paraiška gauti būsto paskolą ir, 2008 m. liepos 2 d. sudarę būsto kreditavimo sutartį su bendrove „Nordea Bank Finland Plc“, paėmė iš jos 278 035 Eur paskolą, o praėjus daugiau kaip mėnesiui – 2008 m. birželio 12 d. – G. T. sudarė su UAB „Swedbank lizingas“ automobilio „Mini Cooper“ lizingo sutartį dėl 10 107,74 Eur vertės automobilio įsigijimo finansavimo 36 mėnesių laikotarpiui, kurios įvykdymą laidavimu užtikrino J. T. Be to, J. T., žinodama apie UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareikštas jos bei sutuoktinio valdomai UAB „K“ turtines pretenzijas pagal lizingo sutartis bei prisiėmusi naujus stambius ilgalaikius įsipareigojimus UAB „Nordea Bank Finland Plc“, beveik tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. liepos 16 d., pardavė UAB „K“ akcijas už 10 000 Lt, nors G. T. paraiškoje gauti būsto kreditą nurodė, jog jo vadovaujamos bendrovės akcijų vertė 500 000 Lt. Pardavus UAB „K“ akcijas, J. T. nustojo būti įmonės akcininke, o G. T. – įmonės vadovu. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu civilinę bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo J. T. ir G. T. nesąžiningumą prieš finansų įmones UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, bendrovę „Nordea Bank Finland Plc“ ir UAB Swedbank lizingas“ ir pažymėjo, kad jie abu, 2008 m. gegužės–rugpjūčio mėn. prisiėmę ir turėdami stambių finansinių įsipareigojimų, žinodami apie jiems pareikštas turtines pretenzijas, susijusias su lizingo sutarčių vykdymu, ir tuo pačiu metu perleisdami UAB „K“, iš esmės neteko pagrindinio šeimos pajamų šaltinio, pajamų, iš kurių buvo vykdomi finansiniai įsipareigojimai ir buvo planuota toliau juos vykdyti, t. y. pablogino savo turtinę padėtį ir finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybes.

13015.

131Be to, nustatyta, kad 2010 m. gegužės 28 d. G. T. ir jo sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog bet koks turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir (ar) registruotas, asmeninė nuosavybė (visiško turto atskirumo teisinis režimas).

13216.

133Pažymėtina, kad kaltininko tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo parodymus ir elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir pagal kitus objektyvius bylos duomenis, atskleidžiančius kaltininko elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. Visi pirmiau byloje nustatyti ir teismų įvertinti G. T. veiksmai rodo jo ketinimą apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu savo naudai užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, kuris susiformavo dar iki turto įgijimo momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. liepos 2 d. būsto kredito sutarties, sudarytos su bendrove „Nordea Bank Finland Plc“, 5.2.4 punkte, be kita ko, nurodyta, jog būsto kredito gavėjui draudžiama prisiimti daugiau pareigų ir įsipareigojimų kitoms kredito institucijoms ar kitiems asmenims pagal kreditų, išperkamosios nuomos ar pan. sutartis, laidavimo ar garantinius raštus, išskyrus kai kredito gavėjo finansinis pajėgumas tai leidžia, t. y. pajamų rodiklis neviršija 40 proc., tačiau bet kuriuo atveju kredito gavėjas negali prisiimti įsipareigojimų, kurių bendra suma per kalendorinius metus viršija 50 000 Lt ar šios sumos ekvivalento kita valiuta. Tačiau G. T., nepaisydamas sutartyje nurodytų draudimų, daugiau kaip po mėnesio – 2008 m. rugpjūčio 12 d. – sudarė sutartį su UAB „Swedbank lizingas“ dėl 10 107,74 Eur vertės automobilio įsigijimo finansavimo, o dar po dviejų su trupučiu mėnesių – spalio 14 ir 24 d. – pasiskolino iš A. A. 100 000 JAV dolerių.

13417.

135Kasatoriaus išankstinę tyčią negrąžinti nukentėjusiajam A. A. priklausančius pinigus patvirtina ir teismų nustatyta aplinkybė, kad G. T., skolindamasis pinigus iš jo, apie blogą finansinę savo padėtį žinojo jau 2008 m. gegužės mėn., kai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nutraukė lizingo sutartį su UAB „K“ dėl prievolių nevykdymo. Teismai pagrįstai teisingai įvertino, kad kasatorius sąmoningai nutylėjo nukentėjusiajam apie prisiimtus finansinius įsipareigojimus bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“ ir UAB „Swedbank lizingas“ bei savo tikrąją turtinę padėtį, siekdamas iš A. A. gauti norimus pinigus. Nustatytos bylos aplinkybės atskleidžia, kad iš esmės analogiškai buvo elgiamasi ir su kitais nukentėjusiaisiais (A. K., R. M., F. Š. ir R. L.), šiems sąmoningai neatskleidžiant ir papildomai atsiradusių finansinių įsipareigojimų, pasiskolinus pinigus iš fizinių asmenų.

13618.

137Tai, kad nukentėjusysis A. A. pinigus kasatoriui paskolino savo iniciatyva, nepaneigia jo tyčios užvaldyti svetimą turtą. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, tyčia tokiu būdu užvaldyti svetimą turtą gali susiformuoti ir vėliau, t. y. po atsiradusios galimybės pasiskolinti, tariantis dėl paskolos, ir nėra svarbu, kas tokį susitarimą inicijavo. Aptariant šias aplinkybes svarbu ir tai, kad paskolą nukentėjusysis suteikė, rekomendavus F. Š., kuris tuo metu nežinojo, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms ir kad jo turtinė padėtis sunki. F. Š. laikė G. T. sėkmės lydimu ir sąžiningu verslininku, juo pasitikėjo, nes, suteikus paskolas, tvarkingai mokėjo palūkanas.

13819.

139Byloje pagrįstai teismų buvo atkreiptas dėmesys į G. T. elgesį su nukentėjusiaisiais po pinigų pasiskolinimo, kuris patvirtina, kad jis neketino su jais atsiskaityti. Suėjus pinigų grąžinimo terminams, G. T. delsė juos grąžinti, išsisukinėjo, perrašinėjo vekselius, pradėjo slapstytis, neatsiliepė telefonu, nuvykus namo, nepavykdavo jo rasti. Kasatoriaus tikruosius ketinimus piktnaudžiaujant pasitikėjimu apgaule pasisavinti svetimą turtą rodo ir tai, kad nukentėjusiajam A. A. skolą jis bandė padengti nekilnojamuoju turtu – 33 arų žemės sklypu Molėtų rajone, kuris nuosavybės teise jam (G. T.) nepriklausė, taip pat tai, kad, nukentėjusiesiems primygtinai pareikalavus grąžinti paskolintus pinigus, G. T. atvirai išreiškė poziciją, jog tiems, kurie kreipsis dėl skolų išieškojimo, pinigai apskritai nebus grąžinti. Toks G. T. perspėjimas iš esmės pasitvirtino – nuteistasis savo veiksmais nukentėjusiesiems sunkino galimybes savo pažeistas teises apginti civilinės teisės priemonėmis, nes vengė bendrauti su antstoliais ir jų padėjėjais, neįsileisdavo jų į namus, taip trukdė nukentėjusiųjų naudai išieškoti turtą.

14020.

141Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismų padarytoms išvadoms, kad įvertinus G. T. nusikalstamų veiksmų pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, konstatuotina, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad G. T. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

14221.

143Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusieji, ryždamiesi skolinti pinigus nuteistajam, neveikė aklai ar neracionaliai, veikė visiškai neprotingai ar buvo nepateisinamai patiklūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar iki pinigų paskolinimo nukentėjusiuosius su G. T. siejo darbiniai (anksčiau dirbę vienoje darbovietėje) ar verslo santykiai. Taigi nukentėjusieji suteikė paskolas ne pašaliniam, o pakankamai seniai pažįstamam asmeniui, kuriuo pasitikėjo, nes jis sudarė patikimo, rimto ir perspektyvaus verslininko įvaizdį. Kadangi pinigai buvo skolinami ekonominės krizės laikotarpiu, visiems buvo suprantama, kad tokiu metu versle gali trūkti apyvartinių lėšų. Nukentėjusiesiems nekėlė abejonių kasatoriaus turtinė padėtis, nes jis turėjo namą, keitė prabangius automobilius, keliavo po egzotines šalis, pats save pristatydavo kaip sėkmės lydimą, pasiturintį verslininką, įtikinėjo, kad suteiktos paskolos bus grąžintos. Be to, kasatorius veikė taip, kad nukentėjusieji, paskolinę pinigus, ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jis neketina ar dėl turtinės padėties negali grąžinti skolų. Tam, kad kreditoriai nesuprastų tikrųjų ketinimų, G. T. po pinigų pasiskolinimo dar ilgą laiką atliko įvairius įsipareigojimų vykdymą imituojančius veiksmus – žadėjo pinigus grąžinti, sutiko pasirašyti vekselius, pripažindamas esamus finansinius įsipareigojimus, arba grąžino tam tikrą nedidelę dalį skolos, o vėliau, pavyzdžiui, po vekselio pasirašymo ar dalies skolos grąžinimo, tam tikrais atvejais įtikindavo nukentėjusiuosius paskolinti jam nedideles papildomas pinigų sumas. Imituodamas turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, kaip minėta, nuteistasis buvo pasiūlęs A. A. 33 arų žemės sklypą Molėtų rajone, kuris jam nuosavybės teise nepriklausė, o būdamas skolingas R. L. ir norėdamas užsitikrinti, kad būtų paskolinti dar papildomi 6500 Eur, imituodamas, jog ankstesni ir šis naujas įsipareigojimas bus įvykdyti, dėl ankstesnės skolos išrašė vekselį, o dėl naujai paskolintų 6500 Eur suklastotos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pasiūlė ne savo automobilį kaip skolos grąžinimo garantą; po to G. T. pasiskolino minėtą automobilį iš R. L. ir jo nebegrąžino.

14422.

145Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp nuteistojo G. T. ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes G. T., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti susitarimų, klaidino nukentėjusiuosius dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant sudaryti jiems nenaudingus sandorius. Tai, kad nukentėjusieji A. A. ir R. L. žinojo, jog G. T. turi finansinių įsipareigojimų F. Š., R. M. žinojo, kad nuteistasis moka būsto paskolą, o F. Š. žinojo apie įsiskolinimą A. A., nepaneigia apgaulės prieš juos panaudojimo fakto, nes šie visa informacija apie turimus G. T. finansinius įsipareigojimus ir tikrąją jo turtinę padėtį nedisponavo. Apie tai, kad nuteistasis skolinosi iš skirtingų asmenų įvairias pinigų sumas, kad jis yra nemokus, A. A., R. L. ir F. Š. (kaip ir kiti nukentėjusieji) sužinojo tik po pinigų paskolinimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji nurodė, kad jeigu būtų žinoję apie G. T. finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir jo turtinę padėtį, pinigų nebūtų jam skolinę. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl G. T. neteisėtų veiksmų – apgaulės, atliekant įvairias manipuliacijas, prarasto turto nukentėjusiųjų pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas. Taigi konstatuotina, kad minėti G. T. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Todėl darytina išvada, kad G. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 1 dalis (veikos prieš A. K., R. M., F. Š., R. L.) ir 182 straipsnio 2 dalis (veika prieš A. A.) – pritaikytas tinkamai.

14623.

147Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pagal teismų praktiką, ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nurodyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017).

14824.

149Bylos duomenimis, G. T., įgyvendindamas savo sumanymą apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu užvaldyti R. L. turtą, panaudojo suklastotą dokumentą – automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas negali būti laikomas formaliu ir negalinčiu sukelti teisinių padarinių. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad G. T. veiksmai – suklastoto dokumento panaudojimas, siekiant gauti 6500 Eur iš R. L., buvo pavojingi ir esminiai, jais buvo siekiama įgyvendinant nusikalstamą ketinimą užvaldyti R. L. turtą piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu. Sutarties, kurioje kaip automobilio pardavėjas įrašytas neegzistuojantis asmuo Zigmas Vyšniauskas, pateikimas nukentėjusiajam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo priemonė įtikinti jį papildomai paskolinti pinigų ir pasunkinti tikrųjų sandorio šalių bei kitų sutarties sąlygų nustatymą.

15025.

151Priešingai negu nurodo nuteistasis, kaltinamasis aktas atitinka jo surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 219 straipsnyje. Kasatoriaus nusikalstamos veikos prieš penkis nukentėjusiuosius buvo padarytos panašiomis aplinkybėmis, todėl natūralu, kad kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai aprašant didesnė dalis aplinkybių tekste kartojosi, tačiau tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad aprašytų nusikalstamų veikų aplinkybės neatskleistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pareikštą kaltinimą G. T. suprato.

15226.

153Kasatoriaus teiginys, kad, pasikeitus baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai pirmosios instancijos teisme, ši byla nebuvo iš naujo pradėta nagrinėti, kaip to reikalaujama BPK 223 straipsnyje, prieštarauja bylos duomenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymu G. T. baudžiamojoje byloje pakeitus teisėją, 2017 m. gruodžio 11 d. byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai į apklausą nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šios bylos proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas, prašė iš naujo nagrinėjant bylą apsiriboti apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų perskaitymu bei ankstesniuose teismo posėdžiuose neištirtų rašytinių įrodymų išvardijimu. Pradėjus įrodymų tyrimą buvo paskelbtas kaltinamasis aktas, papildomai apklausti nukentėjusieji A. A., F. Š., R. M., A. K., R. L., kaltinamasis G. T., paskelbti liudytojų T. J., G. V., T. M., J. T. pirmiau teisme duoti parodymai, taip pat pirmiau teisme neskelbti rašytiniai bylos dokumentai. Taip teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas galėjo pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes jie buvo ištirti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procedūrų.

15427.

155Negalima laikyti, kad teisėja, pirmosios instancijos teisme pakartotinai pavedusi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti G. T., kaip mokesčių mokėtojo, veiklos kaltinime nurodytu laikotarpiu analizę bei pateikti išvadą, demonstravo akivaizdų šališkumą ir išankstinę nuomonę dėl G. T. gynybos pozicijos. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta teismo pareiga bylą išnagrinėti išsamiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų nepadaryta. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Teismai aiškinosi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir savo išvadas dėl G. T. kaltės grindė ištirtų ir visapusiškai įvertintų bylos įrodymų visuma. Tai, kad bylą nagrinėję teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

15628.

157Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai negalėjo įrodinėti jo kaltės ir iki inkriminuotų nusikalstamų veikų susiklosčiusiais santykiais su kredito bendrovėmis. Kaip nutartyje jau minėta, tyčios turinys (ir ypač sukčiavimo atvejais) nustatomas ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal objektyviuosius bylos duomenis, atskleidžiančius jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat iki nusikaltimo padarymo ir po jo. Nuteistojo teiginiai apie nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio.

15829.

159Latvijos Respublikos Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas pradėti G. T. ir J. T. nemokumo procesą šiuo konkrečiu atveju negalėjo paveikti baudžiamojo proceso prieš G. T. pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi, o G. T. kreipėsi į Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmus dėl bankroto bylos inicijavimo 2016 m. lapkričio 10 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmams nebuvo žinoma apie baudžiamąjį tyrimą Lietuvoje, nes G. T. tokį faktą nuslėpė, o pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymą paaiškėjus tokioms aplinkybėms nemokumo procesas negali būti taikomas arba pradėtas procesas privalo būti nutrauktas.

160Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

161Atmesti nuteistojo G. T. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi,... 4. Priteista iš G. T. nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti: A. A. 80... 5. Priteista iš G. T. nukentėjusiesiems A. A. ir R. M. po 500 Eur advokato... 6. Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Pašalinta iš nuosprendžiu pripažintų įrodytomis aplinkybių kaltinimo... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6... 9. Panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria G. T. įpareigotas... 10. Pakeista apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems A. A.,... 11. Patikslintos apylinkės teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pripažintos... 12. dėl nukentėjusiojo A. A. didelės vertės turto įgijimo apgaule –... 13. dėl nukentėjusiojo A. K. turto įgijimo apgaule – žodžiai įsiskolinimą... 14. dėl nukentėjusiojo R. M. turto įgijimo apgaule – žodžiai 5)... 15. dėl nukentėjusiojo R. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule –... 16. Nuspręsta išieškoti iš G. T. nukentėjusiajam A. A. 150 Eur, R. M. – 50... 17. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 18. Teisėjų kolegija... 19. I. Bylos esmė... 20. 1.... 21. G. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad,... 22. 2.... 23. G. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad,... 24. 3.... 25. G. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad,... 26. 4.... 27. G. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad,... 28. 5.... 29. G. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad,... 30. 6.... 31. G. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 11 d.... 32. II.... 33. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 34. 7.... 35. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl... 36. 8.... 37. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl... 38. 9.... 39. Priimdamas sprendimą pakeisti kaltinimo dalį dėl paskolos iš R. M.,... 40. 10.... 41. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. T. nusikalstama... 42. 11.... 43. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti kaltinimo dalį dėl... 44. 12.... 45. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas nukentėjusiesiems A. A. ir F. Š.... 46. 13.... 47. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neteisingas pirmosios... 48. III.... 49. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 50. 14.... 51. Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 52. 14.1.... 53. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir... 54. 14.2.... 55. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad G. T., padarydamas visas jam... 56. 14.3.... 57. Teismai G. T. apgaulę susiejo su finansinių įsipareigojimų turėjimu... 58. 14.4.... 59. Teismai konstatavo, kad G. T., skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų,... 60. 14.5.... 61. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. T. pinigus iš... 62. 14.6.... 63. Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sukčiavimo būtinąjį... 64. 14.7.... 65. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad G. T., skolindamasis lėšas iš... 66. 14.8.... 67. Pagal teismų praktiką svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą... 68. 14.9.... 69. Teismai padarė išvadą, kad G. T. pasunkino nukentėjusiųjų galimybes ginti... 70. 14.10.... 71. Be to, svarbu ir tai, kad G. T. Latvijos Respublikoje Rygos rajono Jūrmalos... 72. 14.11.... 73. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad G. T. apgaulės panaudojimą... 74. 14.12.... 75. G. T. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes automobilio... 76. 14.13.... 77. BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi... 78. 14.14.... 79. Šioje byloje konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki.... 80. 2.... 81. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 82. 15.1.... 83. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 182 straipsnio taikymo nepagrįsti.... 84. 15.2.... 85. Bylos duomenimis, dar iki pirmojo pinigų skolinimosi epizodo iš... 86. 15.3.... 87. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, po paskutiniojo įsipareigojimo, prisiimto... 88. 15.4.... 89. G. T. veiksmai: po tam tikro laiko pasirašymas ar perrašymas vekselių, taip... 90. 15.5.... 91. Priešingai negu teigia nuteistasis, abiejų instancijų teismų aptartos... 92. 15.6.... 93. Nepanaikina baudžiamumo ir tai, kad Latvijos Respublikoje pareiškėjui buvo... 94. 15.7.... 95. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, taip pat pinigų skolinimosi iš... 96. 15.8.... 97. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio taikymo nepagrįsti. G.... 98. 15.9.... 99. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pasikeitus teisėjui... 100. 15.10.... 101. Nėra ir teismo šališkumo požymių dėl to, kad tenkinant proceso dalyvių... 102. IV.... 103. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 104. 3.... 105. Nuteistojo G. T. kasacinis skundas atmestinas.... 106. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 107. 4.... 108. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos... 109. Dėl BK 182 straipsnio 1, 2 dalių, 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir... 110. 5.... 111. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK... 112. 6.... 113. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo ir jo... 114. 7.... 115. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus... 116. 8.... 117. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 118. 9.... 119. Esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad... 120. 10.... 121. Be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės... 122. 11.... 123. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 124. 12.... 125. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis... 126. 13.... 127. Byloje nustatyta, kad kasatorius G. T., turėdamas labai didelių... 128. 14.... 129. Patvirtinant teismų nustatytų G. T. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182... 130. 15.... 131. Be to, nustatyta, kad 2010 m. gegužės 28 d. G. T. ir jo sutuoktinė sudarė... 132. 16.... 133. Pažymėtina, kad kaltininko tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo... 134. 17.... 135. Kasatoriaus išankstinę tyčią negrąžinti nukentėjusiajam A. A.... 136. 18.... 137. Tai, kad nukentėjusysis A. A. pinigus kasatoriui paskolino savo iniciatyva,... 138. 19.... 139. Byloje pagrįstai teismų buvo atkreiptas dėmesys į G. T. elgesį su... 140. 20.... 141. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismų padarytoms... 142. 21.... 143. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusieji,... 144. 22.... 145. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp nuteistojo G. T. ir... 146. 23.... 147. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 148. 24.... 149. Bylos duomenimis, G. T., įgyvendindamas savo sumanymą apgaule... 150. 25.... 151. Priešingai negu nurodo nuteistasis, kaltinamasis aktas atitinka jo surašymui... 152. 26.... 153. Kasatoriaus teiginys, kad, pasikeitus baudžiamąją bylą nagrinėjančio... 154. 27.... 155. Negalima laikyti, kad teisėja, pirmosios instancijos teisme pakartotinai... 156. 28.... 157. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai negalėjo įrodinėti jo kaltės ir... 158. 29.... 159. Latvijos Respublikos Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2016 m. lapkričio 23... 160. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 161. Atmesti nuteistojo G. T. kasacinį skundą....