Byla 1A-67-165/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič – Šimonei, gynėjams advokatams Aleksandrui Kočegarovui, Jonui Korsakui, nuteistosioms N. P., L. J., K. L., civilinio ieškovo ( - ) miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M., vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J. ir N. P. bei pastarosios gynėjo advokato Jono Korsako apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

2L. J. nuteista:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

4- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 55 MGL (7 150 Lt) dydžio bauda.

6N. P. nuteista:

7- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. J.), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

8- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. J.) - teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimu 1 metams;

9- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. N.) 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

10- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl I. N.) - teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

11- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. K.) 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda;

12- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl L. K.) - teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

13- pagal BK 182 straipsnio 1 dalimi (dėl N. S.) 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

14- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl N. S.) - teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

15- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. B.) 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda;

16- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. B.) - teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

17- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

18- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda ir teisės dirbti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje atėmimą 2 metams.

20Iš K. L., N. P., L. J. solidariai priteista ( - ) miesto savivaldybės administracijai 55 846,46 Lt turtinei žalai atlyginti.

21Iš N. P. ir K. L. solidariai priteista ( - ) miesto savivaldybės administracijai 6 930 Lt turtinei žalai atlyginti.

22Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista K. L., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų L. J. ir N. P. bei pastarosios gynėjo apeliacinius skundus,

Nustatė

24N. P. ir L. J. nuteistos už tai, kad bendrininkaudamos kartu su K. L., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

25K. L., būdama ( - ) miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžetinės įstaigos ( - ) miesto socialinės paramos centro (toliau – VSPC) Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarę ir veikdamos kartu su savo pažįstama L. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

26K. L., N. P. prašymu, pasiūlė L. J. jos ar jai artimų asmenų vardu neteisėtai įforminti pašalpą už tariamai globojamus vaikus bei šią pašalpą su ja ir su N. P. pasidalinti. L. J. sutiko ir pasiūlė globos dokumentus įforminti savo motinos J. J. vardu bei pateikė J. J. asmens duomenis, sąskaitos numerį ir banko rekvizitus. N. P. prašymu, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta VSPC darbuotoja suformavo asmens kortelę, tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjos bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K.L. pagal VSPC direktoriaus 2008-05-21 įsakymą Nr. 17-1-111 (toliau – Įsakymas) patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.5 papunktį turinti pareigą tvarkyti asmens (šeimos) duomenis paramai gauti bei išmokų skyrimą, pagal 13.9 papunktį - rengti sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtinant jį savo vardiniu spaudu ir parašu, pagal 13.11 papunktį - asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, gavusi iš N. P. aukščiau minėtus J. J. bei tikrovės neatitinkančius vaikų - R. J., gim. ( - ), ir E. J., gim. ( - ), duomenis, nuo 2004-08-07 iki 2010-03-12 paskyrė globos išmoką ir 2004-10-26 šią informaciją, t. y. J. J. vardą, pavardę, asmens kodą, tikrovės neatitinkantį adresą - ( - ), tikrovės neatitinkančius vaikų - R. J., gim. ( - ), ir E. J., gim. ( - ), už kurių globą neva priklauso išmoka, duomenis suvedė į kompiuterinę programą „Rūpyba“ (nuo 2005-09-01 pakeista programa „Parama“), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį - už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2004-10-26 patvirtino šios globos išmokos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu neteisėtai į J. J. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ) banke, už tariamai globojamus tikrovėje nesančius vaikus R. J. ir E. J., nuo 2004-11-01 iki globos išmokų sustabdymo 2009-03-01 buvo pervesta 55 846,46 Lt, t.y. 2004-11-01 išmokėta 2 806,46 Lt, nuo 2004-12-01 iki 2007-01-01 – kiekvieną mėnesį po 1 000 Lt, nuo 2007-02-01 iki 2009-03-01 – kiekvieną mėnesį po 1 040 Lt, kuriuos K. L., N. P. ir L. J. pasidalino, tokiais savo veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą Savivaldybei priklausantį turtą 55 846,46 Lt grynųjų pinigų ir Savivaldybei padarė didelę turtinę 55 846,46 Lt žalą.

27N. P. nuteista dar ir už tai, kad ji kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, o būtent: jos, būdamos valstybės tarnautojomis - K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarusios ir veikdamos kartu ir su savo pažįstama L. J., turėdamos tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos.

28Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

29K. L., N. P. prašymu, pasiūlė L. J. jos ar jai artimų asmenų vardu neteisėtai įforminti pašalpą už tariamai globojamus vaikus bei šią pašalpą su ja ir N. P. pasidalinti. L. J. sutiko ir pasiūlė globos dokumentus įforminti savo motinos J. J. vardu bei pateikė J. J. asmens duomenis, sąskaitos numerį ir banko rekvizitus. N. P. prašymu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta VSPC darbuotoja suformavo asmens kortelę, tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjos bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K. L. neteisėtai nuo 2004-08-07 iki 2010-03-12 paskyrė J. J. globos išmoką bei 2004-10-26 suvedė į kompiuterinę programą „Parama“ J. J. asmens kodą, tikrovės neatitinkantį adresą, tikrovės neatitinkančius vaikų - R. J., gim. ( - ) ir E. J., gim. ( - ), duomenis, o N. P. 2004-10-26 patvirtino J. J. skirtos globos išmokos tariamą teisėtumą, po ko į J. J. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ) banke, nuo 2004-12-01 iki 2009-03-01 buvo pervesta 55 846,46 Lt, kuriuos K. L., N. P. ir L. J. pasidalino. Tokiu būdu K. L. ir N. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos ir pažeidė: K. L. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, N. P. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turi pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtina išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį atsakinga už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, bei abi pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus - laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Savivaldybei, t.y. sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą, padarydamos Savivaldybei didelę neturtinę žalą ir didelę turtinę 55 846,46 Lt žalą.

30N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

31K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, ir N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarę ir veikdamos kartu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

32K. L. pateikė savo pažįstamai I. N. klaidinančią informaciją apie jai neva priklausančią socialinę pašalpą už močiutės V. N. slaugą, neturint jokių šios pašalpos skyrimo tikslingumą patvirtinančių dokumentų. K. L. žinomus I. N. asmens duomenis (vardą, pavardę) 2008-11-26 pateikė Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresniajai specialistei N. V., pagal darbo pobūdį turinčiai teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, užtikrino, jog visi reikiami dokumentai bus pateikti. N. V. užregistravo neva I. N. prašymą socialinei paramai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjos bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K. L. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį - prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį -pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį - rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį - asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, paskyrė I. N. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-26 iki 2009-04-01 ir 2008-11-26 14:59:01 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus I. N. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2008-11-26 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu I. N. vardu į AB ( - ) paštą neteisėtai laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. balandžio mėn. buvo pervesta 1 890 Lt, t.y. 2008-12-10 išmokėta 630 Lt, o nuo 2009 m. sausio iki balandžio mėn. – po 315 Lt kiekvieną mėnesį, kuriuos K. L. ir N. P. pasidalino su I. N., tokiais savo veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, Savivaldybei priklausantį turtą 1 890 Lt ir Savivaldybei padarė turtinę 1 890 Lt žalą.

33N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, o būtent: jos, būdamos valstybės tarnautojomis - K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P.- VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarusios ir veikdamos kartu, turėdamos tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

342008-11-26 K. L. prašymu, užtikrinus, jog visi reikiami dokumentai bus pateikti, Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė N. V., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, užregistravo neva I. N. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K. L. neteisėtai paskyrė I. N. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-10-01 iki 2009-04-01 ir 2008-11-26 14:59:01 val. suvedė į kompiuterinę programą „Parama“ reikiamus I. N. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), o N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2008-11-26 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu, I. N. gavus socialinę pašalpą viso 1 890 Lt, šią pašalpą K. L., N. P. ir I. N. pasidalino. Tokiu būdu K. L. ir N. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos ir pažeidė: K. L. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, N. P. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turi pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtina išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį atsakinga už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, bei abi pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus - laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Savivaldybei, t.y. sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą, padarydamos Savivaldybei didelę neturtinę žalą ir didelę turtinę 1890 Lt žalą.

35N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

36K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, ir N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarę ir veikdamos kartu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

37K. L. pateikė N. S. klaidinančią informaciją apie šiam neva priklausančią socialinę pašalpą už turinčių invalidumą tėvo ir brolio slaugą, tačiau neturint jokių šios pašalpos skyrimo tikslingumą patvirtinančių dokumentų. K. L. jai žinomus N. S. asmens duomenis (vardą, pavardę ir asmens kodą), 2009-01-28 pateikė Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresniajai specialistei M. N., kuri pagal darbo pobūdį turi teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“. M. N. N. P. prašymu, užtikrinus, jog visi reikiami dokumentai bus pateikti, užregistravo neva N. S. prašymą socialinei paramai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ). Po to K. L. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, paskyrė N. S. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-01 iki 2009-06-01 ir 2009-01-28 09:46:46 val. į programą „Parama“ suvedė reikiamus N. S. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. Tada N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2009-01-28 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu N. S. vardu į AB ( - ) paštą neteisėtai nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1575 Lt, t.y. 2009-02-09 išmokėta 630 Lt, o nuo 2009 m. kovo iki gegužės mėn. – po 315 Lt kiekvieną mėnesį, kuriuos K. L., N. P. ir N. S. pasidalino. Tokiais savo veiksmais K. L. ir N. P. bendrininkaudamos apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Savivaldybei priklausantį turtą – 1 575 Lt ir Savivaldybei padarė turtinę 1 575 Lt žalą.

38N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, o būtent: jos, būdamos valstybės tarnautojomis - K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P.- VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarusios ir veikdamos kartu, turėdamos tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

392009-01-28 pagal N. P. prašymą, šiai užtikrinus, jog visi reikiami dokumentai bus pateikti, Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė M. N., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, užregistravo neva N. S. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K. L. neteisėtai paskyrė N. S. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-01 iki 2009-06-01. Ji 2009-01-28 09:46:46 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus N. S. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), o N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2009-01-28 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu N. S. gavo socialinę pašalpą – viso 1575 Lt, šią pašalpą K. L., N. P. ir N. S. pasidalino. Tokiu būdu K. L. ir N. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, ir pažeidė: K. L. Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, N. P. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turi pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtina išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį atsakinga už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, bei abi pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus- laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Savivaldybei, t.y. sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą, padarydamos Savivaldybei didelę neturtinę žalą ir turtinę 1 575 Lt žalą.

40N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, ir N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarę ir veikdamos kartu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

41K. L. pateikė J. B. klaidinančią informaciją apie šiam neva priklausančią socialinę pašalpą, tačiau neturint jokių šios pašalpos skyrimo tikslingumą patvirtinančių dokumentų. 2008-12-22 nenustatytos VSPC darbuotojos prašymu K. L. žinomus J. B. asmens duomenis (vardą, pavardę ir asmens kodą) Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė A. V., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, K. L. jau suformavus J. B. asmens kortelę, užregistravo neva J. B. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ). Po to K. L. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, paskyrė J. B. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-01 iki 2009-05-01 ir 2008-12-24 09:43:12 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus J. B. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. Tada N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį - turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2008-12-24 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu J. B. vardu į AB ( - ) paštą neteisėtai nuo 2009 m. sausio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1890 Lt, t.y. 2009-01-08 išmokėta 630 Lt, o nuo 2009 m. vasario iki gegužės mėn. – po 315 Lt kiekvieną mėnesį, kuriuos K. L., N. P. ir J. B. pasidalino. Tokiais veiksmais K. L., N. P. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, Savivaldybei priklausantį turtą - 1890 Lt ir Savivaldybei padarė turtinę 1 890 Lt žalą.

42N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, o būtent: jos, būdamos valstybės tarnautojomis - K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P.- VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarusios ir veikdamos kartu, turėdamos tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

432008-12-22 nenustatytos VSPC darbuotojos prašymu Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė A. V., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, K. L. jau suformavus J. B. asmens kortelę, užregistravo neva J. B. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ). Po to K. L. paskyrė J. B. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-01 iki 2009-05-01 ir 2008-12-24 09:43:12 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus J. B. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę). Tada N. P., pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2008-12-24 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu J. B. gavus socialinę pašalpą -viso 1890 Lt, šią pašalpą K. L., N. P. ir J. B. pasidalino. Tokiu būdu K. L. ir N. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, ir pažeidė: K. L. Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, N. P. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turi pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtina išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį atsakinga už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, bei abi pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus- laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Savivaldybei, t.y. sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą, padarydamos Savivaldybei didelę neturtinę žalą ir turtinę 1 890 Lt žalą.

44N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L., bendrininkaudamos apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

45K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, ir N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarę ir veikdamos kartu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

46K. L. pateikė L. K. klaidinančią informaciją apie šiai neva priklausančią socialinę pašalpą, tačiau neturint jokių šios pašalpos skyrimo tikslingumą patvirtinančių dokumentų. K. L. pagal žinomus L. K. asmens duomenis (vardą, pavardę ir asmens kodą) suformavo L. K. asmens kortelę. 2009-01-28 Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė N. V., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, K. L. jau suformavus L. K. asmens kortelę, užregistravo neva L. K. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ). Po to K. L. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, paskyrė L. K. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-01 iki 2009-06-01 ir 2009-01-28 09:45:27 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus L. K. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. Tada N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2009-01-28 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu L. K. vardu į ( - ) paštą neteisėtai nuo 2009 m. vasario mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1575 Lt, t.y. 2009-02-11 išmokėta 630 Lt, o nuo 2009 m. kovo iki gegužės mėn. – po 315 Lt kiekvieną mėnesį, šias pašalpas K. L., N. P. ir L. K. pasidalino. Tokiais veiksmais K. L. ir N. P. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Savivaldybei priklausantį turtą – 1 575 Lt ir Savivaldybei padarė turtinę 1 575 Lt žalą.

47N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, o būtent: jos, būdamos valstybės tarnautojomis - K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P.- VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už LR teisės aktais reglamentuotų socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, VSPC patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitarusios ir veikdamos kartu, turėdamos tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

482009-01-28 Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji specialistė N. V., pagal darbo pobūdį turinti teisę ir pareigą registruoti asmenų, pretenduojančių į paramos gavimą, prašymus kompiuterinėje programoje „Parama“, K. L. jau suformavus L. K. asmens kortelę, užregistravo neva L. K. prašymą socialinei pašalpai gauti (prašymo Nr. ( - )), tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjo bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ). Po to K. L. paskyrė L. K. socialinę pašalpą po 315 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-01 iki 2009-06-01 ir 2009-01-28 09:45:27 val. suvedė į programą „Parama“ reikiamus L. K. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, duomenis apie šeimos padėtį, disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie darbovietę). Tada N. P. pagal Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turinti pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtinti išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį būdama atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį – už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, 2009-01-28 patvirtino šios socialinės pašalpos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu L. K. gavus socialinę pašalpą – viso 1575 Lt, šią pašalpą K. L., N. P. ir L. K. pasidalino. Tokiu būdu K. L. ir N. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, ir pažeidė: K. L. Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 13.1 papunktį - patikrina perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėja jų teisingumą, 13.2 papunktį – prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžina Asmenų aptarnavimo darbo grupėje dirbančiam specialistui papildymui, 13.3 papunktį – pirmą kartą į skyrių besikreipiančio asmens pateiktam prašymui formuoja asmens bylą, 13.9 papunktį – rengia sprendimo projektą išmokos skyrimui, patvirtina jį savo vardiniu spaudu ir parašu, 13.11 papunktį – asmens prašymą su dokumentais, sprendimo projektą ir pranešimą įriša į gavėjo asmens bylą ir perduoda Duomenų tikrinimo darbo grupės specialistui, N. P. - Įsakymu patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 papunktį turi pareigą tvirtinti sprendimą dėl išmokos skyrimo savo parašu, vardiniu spaudu ir skyriaus antspaudu bei 14.4 papunktį - tvirtina išmokų mokėjimą IS „Parama“, pagal tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 papunktį atsakinga už teisingą išmokos apskaičiavimą ir skyrimą bei pagal 25.3 papunktį atsakinga už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, bei abi pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus- laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Savivaldybei, t.y. sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą, padarydamos Savivaldybei didelę neturtinę žalą ir turtinę 1 575 Lt žalą.

49Be to, N. P. ir L. J. nuteistos už tai, kad neteisėtai disponavimo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: L. J. neteisėtai svetimą jos motinai J. J. 2004-09-24 išduotą AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON Nr. ( - ) teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė N. P., kuri neteisėtai ją įgijo.

50Be to, N. P. nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo kortelę:

51ji 2009-03-18 17:20:50 val. prekybos centre ( - ) adresu ( - ), atsiskaitymui už perkamas prekes 17,28 Lt sumai kasoje pateikė svetimą J. J. vardu išduotą AB ( - ) bankui priklausančią mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. ( - ), tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

52Nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir jai priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

53Apeliantės teigimu, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas šališkai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl jos dalyvavimo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

54Jos dalyvavimas jai inkriminuotose nusikalstamose veikose iš esmės grindžiamas tik nuteistosios K. L. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir netikslūs. K. L. 2010-01-29 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo tyrėją nurodė dėl L. J. globos bylos nieko negalinti pasakyti, kokiomis aplinkybėm ji buvo skirta neprisimenanti. Daugiau kaip po metų, 2011-11-28, K. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, atsisakė duoti parodymus ir prašė jos apklausą atidėti savaitei, tačiau po dviejų dienų - 2011-11-30 davė parodymus, nurodydama, kad neprisimena, kaip prisidėjo prie J. J. pašalpos skyrimo. 2011-12-05 apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir 2011-12-19 apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo K. L. jau davė visiškai priešingus parodymus - ji atsiminė kaip buvo skirta globos išmoka J. J., teigė, kad L. J. yra N. P. pažįstama, nors N. P. nei J. J., nei L. J. nepažįsta, kaip ir jos N. P.. Teismas, remiantis K. L. parodymais, konstatavo, jog N. P. iniciatyva, K. L. susitarė su centro patalpose esančioje kavinėje dirbusia L. J. dėl globos išmokų skyrimo forminimo ir gautų piniginių lėšų pasidalinimo, gavo iš apeliantės jos motinos J. J. paso ir banko mokėjimo kortelės duomenis, juos, o taip pat N. P. pateiktus vaikų duomenis suvedė į informacinę sistemą ir skyrė globos išmoką, o N. P. išmokos skyrimą patvirtino. K. L. nurodė, kad mokėjimo kortelė buvo pas N. P., kuri padalindavo gautus išmokos pinigus sau, K. L. ir L. J.. Apeliantės teigimu, tokie K. L. parodymai yra nelogiški, nes jei apeliantė būtų buvusi pažįstama su N. P., būtų nelogiška dėl pašalpos skirimo tartis su K. L. ir J. J. paso, banko sąskaitos ir V. E. kortelės duomenis perduoti ne tiesiogiai N. P., o per K. L..

55Teismas nevertino jos (apeliantės) parodymų apie tai, kad ji nepažįsta N. P. ir kad K. L. nurodytos aplinkybės dėl neva buvusio susitarimo su L. J. dėl pašalpos paskirimo J. J. dėl tikrovėje neegzistuojančių vaikų - R. J., gim. ( - ), ir E. J., gim. ( - ), yra melagingi. K. L. pateikta susitarimo su apeliante versija visiškai paneigta jos (L. J.), J. J. ir N. P. parodymais bei bylos rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas suteikė prioritetą K. L. melagingiems, nenuosekliems ir netiksliems parodymams. Jos (apeliantės) nuoseklūs parodymai teismo buvo nepagristai atmesti. K. L. savo parodymuose teigia, kad ji, N. P. prašymu, tarėsi su L. J. jos darbo vietoje - centro patalpose esančioje kavinėje, tačiau jis (apeliantės) parodymais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (išrašas iš Sodros pažymėjimo) neginčytinai nustatyta, kad L. J. šio susitarimo momentu nurodytoje kavinėje nedirbo jau daugiau kaip 4 metus. Apeliantės teigimu, abejotinos yra ir K. L. nurodytos aplinkybės, kad L. J. perdavė motinos banko Visa Electron kortelę K. L., o ji perdavė ją N. P.. Teismo posėdžio metu apeliantė ir J. J. parodė, kad tuo metu, kai tariamai vyko susitarimas tarp K. L. ir L. J. ir tariamai L. J. perdavė banko kortelės ir J. J. paso duomenis K. L., apeliantė negyveno su motina J. J. ir vyriausiąja seserimi ir netgi su jomis nebendravo. L. J. grįžo gyventi pas savo motiną J. J. tik po vaiko gimimo. Šios išlikusios abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, turėjo būti aiškinamos kaltinamosios naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas pasielgė priešingai.

56Nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl N. P. nuteisimo ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

57Apeliantų teigimu, skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl N. P. nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta.

58Teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas nagrinėjo ir vertino tik N. P. kaltinančius bylos duomenis ir visiškai netyrė ir nevertino ją teisinančių aplinkybių ir duomenų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neteisingai aiškino ir taikė įstatymų normas.

59Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, nemotyvuota, todėl toks teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio nuostatų ir teismų suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40).

60Apeliantai teigia, kad N. P. nėra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektu, nes už išmokų mokėjimą buvo atsakinga ne ji, o ( - ) miesto socialinės paramos centro vadovas. Šią aplinkybę gali patvirtinti ( - ) miesto socialinės paramos centro vadovo pareigybės aprašymas. N. P. veiksmai (išmokų tvirtinimas) gali būti kvalifikuojami tik kaip drausmės pažeidimas. Be to, N. P. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nes pasekmės atsirado ne dėl jos galimų veiksmų, o tik po to, kai sprendimą dėl išmokų išmokėjimo priėmė ( - ) miesto socialinės paramos centro vadovas, todėl N. P. veiksmuose nėra ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių.

61Apeliantai teigia, kad byloje nėra patikimų N. P. kaltumo įrodymų. N. P. kaltė iš esmės grindžiama vien tik nuteistosios K. L. parodymais, kurie yra nenuoseklūs. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ( - ) apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ) ir ginčijant VSPC direktorės paskirtą N. P. drausminę nuobaudą (dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), K. L., davusi priesaiką, teismui parodė, kad jai buvo daromas spaudimas, todėl ji rašė tokio turinio pareiškimus, kokį jai nurodė VSPC direktorė, už šios pažadą atleisti ją iš darbo savo noru. K. L. teismui nepatvirtino savo teiginių, nurodytų 2009-06-19 tarnybiniame paaiškinime, kuriame teigė, kad neva N. P. pasakė, kad galima paskirti socialines išmokas tik reikia pažįstamų žmonių ir kad N. P. siūlė surasti žmones. K. L. parodymus, duotus nagrinėjant civilinę bylą, patvirtino teisme 2013-04-25 ir šioje baudžiamojoje byloje. Tokie duomenys rodo, jog K. L., siekdama išvengti atsakomybės (drausminės nuobaudos) melagingai apkalbėjo N. P.. K. L. nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda ir tai ji pati patvirtino nagrinėjant šią bylą. Tokie duomenys neduoda pagrindo K. L. parodymus vertinti kaip nuoseklius.

62K. L. parodymai yra nenuoseklūs ir dėl kitų aplinkybių. 2010-01-29 pirmą kartą apklausta įtariamąja, K. L. tvirtino, jog ji neatsimena kokiomis aplinkybėmis J. J. buvo skirta globos pašalpa. Tačiau 2011-12-05 K. L. staiga labai smulkiai prisiminė visas aplinkybes, nors prieš tai, apklausta 2010-03-10 civilinėje byloje, tvirtino, kad per dieną suvesdavo iki 70-80 bylų, todėl atsiminti konkrečius asmenis yra neįmanoma ir savo kaltę pripažino iš dalies. 2011-12-19 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. L. savo kaltę pripažino visiškai bei užsiminė apie „sėdėjimą Panevėžyje“, kas, apeliantų teigimu, akivaizdžiai liudija, kad K. L. pažadėjus jos nesuimti ir neprašyti jai realios laisvės atėmimo bausmės, ji sutiko duoti melagingus parodymus prieš N. P. ir L. J..

63Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. L. 2013-04-25 teisminio nagrinėjimo metu į klausimus, kodėl po paieškos nutraukimo ji iš karto viską prisiminė, ar visada sakė tiesą, nurodė į šiuos klausimus neatsakysianti, kaip ir į klausimą, kodėl atsisakė akistatos su N. P. ikiteisminio tyrimo metu. Šios aplinkybės taip pat patvirtina K. L. nenuoširdumą ir jos parodymų nepatikimumą ir nenuoseklumą.

64Be to, K. L. parodymai yra iš esmės prieštaringi. Apeliantai nurodo, jog K. L. parodymai dėl gyvenimo su S. U. laiko prieštarauja J. B. parodymams. K. L. teigė, kad gyveno su S. U., kai jau nebedirbo Centre, o J. B. teisme nurodė priešingai - kai dirbo. Civilinėje byloje Nr. ( - ) K. L. davusi priesaiką neigė, kad N. P. pasiūlė surasti pažįstamų žmonių. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, būdama neprisiekusi, parodė priešingai - kad pasiūlė. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-05 K. L. nurodė, kad J. J. kortelė buvo matomai pas N. P.; 2011-12-19 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog N. P. J. J. banko kortelę davė L. J., o 2013-04-25 teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad L. J. negalėjo duoti savo motinos J. J. banko kortelės N. P., nes L. J. nežinojo su kuo K. L. dalinasi pašalpa.

65Apeliantai teigia, kad K. L. parodymai apie N. P. sąsajas su I. N., N. S., J. B. ir L. K. taip pat yra nepatikimi. K. L. tvirtino, jog I. N., N. S., J. B. ir L. K. nesakė N. P. pavardės. Tai patvirtino ir I. N., N. S., J. B. ir L. K., nurodydami, kad K. L. jiems nesakė su kuo ji turi dalintis, tik, kad su kolegėmis (daugiskaita). K. L. parodymus, kad N. P. skambino į priėmimo grupę, paneigė priėmimo grupėje dirbusios N. V., E. D., A. P., G. B.. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje K. L., apklausiama 2011-12-19 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad be J., I. N., L. K., N. S. ir J. B. žinojo, kad jiems skirtos pašalpos yra fiktyvios, kad tie pinigai jiems realiai nepriklausė. Tokius parodymus K. L. patvirtino ir teisme. Šį faktą teisme patvirtino ir N. S., J. B., L. K., todėl dėl šių asmenų turėjo būti pranešta prokurorui (BPK 257 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Todėl apeliantai apeliacinės instancijos teismo prašo, nustačius L. K., N. S. ir J. B. veiksmuose nusikalstamų veiksmų požymius, apie tai pranešti prokurorui.

66Apeliantų teigimu, negali būti patikimu N. P. kaltės įrodymu ir informacinės sistemos „Parama“ duomenys, nes ši sistema nepatikima. Šią aplinkybę patvirtina atvejis su M. R., kuri kreipėsi su prašymu į N. P., į Centrą, ( - ) gatvėje, o sistema „Parama“ parodė, kad ji kreipėsi ( - ) į B. S., ką kategoriškai paneigė M. R.. UAB ( - ) direktoriaus pavaduotojos V. T. parodymai dėl sistemos ,,Parama“ patikimumo negali būti laikomi patikimi, nes bendrovė ( - ) turi finansinį interesą (tarp UAB ( - ) ir Centro yra sudaryta 450 000 Lt vertės sutartis), ko pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė ir nevertino, nors to buvo prašoma. Iš informacinės sistemos „Parama“ langų matyti, kad išimtinai visais atvejais, I. N., N. S., J. B. ir L. K. epizoduose, po neva apeliantės tvirtinimo seka K. L. (ir kitų) bei administratoriaus koregavimas (I. N. atveju netgi 07:13 val. nedarbo metu), ko negalėjo būti, nes visos darbo grupės sistemoje gali atlikti tik tai grupei priskirtus veiksmus, kitų grupės funkcijų atlikti negalima. Tai patvirtino V. T., T. B., Centro skyriaus vedėja I. P., Todėl po N. P. atliktų veiksmų, nei K. L., nei kiti darbuotojai negalėjo padaryti jokių koregavimų veiksmų. Teismas šių prieštaravimų nenurodė ir nepašalino.

67Apeliantų manymu, N. P. nurodytos aplinkybės ir V. T. teismui duotas patvirtinimas, kad jų programuotojai informacinėje sistemoje „Parama“ duomenis gali trinti, keisti ir pildyti, liudija, kad neradus popierinių bylų ir negalint jų patikrinti, Centro direktorei kerštaujant N. P. už neprisipažinimą ir pareiškimą civilinėse bylose, N. P. pavardė paprasčiausiai buvo „įkoreguota“.

68Abejones dėl sistemos „Parama“ patikimumo nurodė ir Centro darbuotojos N. V., E. D., A. P., G. B., M. N., A. V..

69Teismas nevertino N. P. išanalizuotų ir raštu nurodytų sistemos „Parama“ pastovių sutrikimų, labai dažnų atvejų, kai sistema nerodydavo pareiškimą priėmusio, ar jį suvedusio, tvirtinusio, ar koregavusio darbuotojo arba rodydavo ne tą asmenį, kuris atliko veiksmus, problemų buvo ir dėl archyvinių bylų bei kitų sistemos „Parama“ problemų.

70Patikimais įrodymais apeliantai laiko nuteistosios L. J. parodymus, kuri visada vienodai ir nuosekliai tvirtino N. P. ir K. L. nepažįstanti ir niekada jų nemačiusi. Globos išmoka J. J. buvo paskirta nuo 2004-11-01, o Sodros išrašas patvirtina, kad L. J. nuo 2000 metų Centro pastate (( - ) gatvėje) nedirbo. Tokie bylos duomenys liudija L. J. parodymų teisingumą, tai patvirtina ir tyrėjos surašytas 2012-03-14 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog stebint N. P. ir L. J. ryšį mobiliaisiais telefonais per 3 metus jokių sąsajų nenustatyta, nenustatyta ir jokių sąsajų tarp N. P., K. L., R. I. ir L. P.. Tai rodo, kad L. J. su N. P. nebuvo net pažįstamos bei tai, kad nei N. P., nei K. L. susitikti ir/ar tartis su L. J. Centro pastate esančioje kavinėje „Indrė“ 2004 metų pabaigoje negalėjo, nes L. J. ten nedirbo. Tokie faktiniai duomenys, vertinant juos visumoje, paneigia K. L. parodymus, kad N. P. su L. J. buvo pažįstamos ir kad K. L. su L. J. susitiko kavinėje, o dėl pašalpos su L. J. kalbėjo ji viena.

71Be to, iš L. J. parodymų matyti, kad ji su savo mama J. J. negyveno ir nebendravo, nes buvo susipykusios, tai patvirtino ir liudytojos L. P. ir J. J.. Liudytoja L. P. parodė, jog jos sesuo L. J. mamos J. J. paso negalėjo gauti, nes ji net neateidavo. Liudytoja J. J. parodė, kad ji dukrai Lilijai savo paso niekada nebuvo davusi. J. J. nurodė, kad ji, atvežusi L. P. sūnų į mokyklą ir laukdama jį pasiimti, kad nesušalti, užeidavo į Centro pastate esančią kavinę ( - ) ir buvo davusi savo pasą K. L. (ją atpažino teisme) tikslu išsiaiškinti, ar ji gali gauti socialinę pašalpą. Aplinkybę, kad J. J. lydėdavo į mokyklą anūką ir laukdavo jo, patvirtino liudytoja L. P.. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės ir J. J. parašai ant 2004-09-24 Prašymo išduoti mokamąją kortelę, jos paso ir kortelės sąskaitos sutarties patvirtina, kad K. L. bendravo tik su J. J., padėjo jai išimti banko kortelę ir pati turėdama tą kortelę, vienasmeniškai ja naudojosi, nusiimdama iš jos sąskaitos pinigus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad K. L. neatsiminė jokių bendravimo su L. J. aplinkybių, neatsiminė kokio dydžio pinigų sumas gaudavo, negalėjo paaiškinti nei kas nuiminėjo pinigus, nei kur ir kokiomis dalimis dalinosi. K. L. viską smulkiai pradėjo prisiminti tik po to, kai buvo apklausti visi liudytojai, surinkti kiti bylos duomenys. K. L. 2011-11-28 ir 2011-12-19 prisipažino pagal jai nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis.

72Apeliantai teigia, kad N. P. parašas ant kasos kvito atsirado atitiktinai, N. P. kartu su K. L. apsipirkinėjant parduotuvėje. N. P., nežinodama, kad K. L. naudojasi svetima kortele, tam, kad, neužlaikyti pirkėjų eilės (17.20 val. pirkėjų būna daug), kol K. L. dėjosi prekes, ji nieko neįtardama pasirašė ant kasos kvito. Toks atvejis yra vienintelis ir tik 17,28 Lt sumai. Ikiteisminio tyrimo metu N. P. parodžius kasos kvitą, ji iš karto nesuprato kaip ant jo atsirado jos parašas, bet ramiai pagalvojusi, prisiminė tokį atvejį ir apie tai norėjo duoti parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu. Ji net du kartus su prašymais kreipėsi į prokurorę, tačiau prokurorė jos prašymus netenkino (pirmą prašymą - atmetė, o antrą - paliko nenagrinėtą), todėl apie tai ji nurodė tik teisme. Tačiau teismas šią aplinkybę nutylėjo ir jos nevertino.

73Be to, apeliantai teigia, kad N. P. negalėjo būti nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (J. J. epizode) dar ir dėl to, kad veikos padarymo metu buvo suėjęs 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 straipsnis). Teismas nustatė, kad globos išmoka buvo paskirta nuo 2004-11-01, o skyrimas ir tvirtinimas atliktas 2004-10-26. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turėjo būti taikoma ir kituose epizoduose (pvz. I. N. epizode). Iš naujo nustačius veiksmų apimtį, turėtų būti iš naujo sprendžiami ir ieškinių dydžiai.

74Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji L. J. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios L. J. apeliacinį skundą.

75Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas advokatas J. K. prašė tenkinti jų apeliacinį skundą.

76Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistosios L. J. ir nuteistosios N. P. bei šios gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

77Nuteistosios N. P. ir jos gynėjo bei nuteistosios L. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

78Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (( - ) straipsnio 3 dalis), tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (( - ) straipsnio 5 dalis).

79Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistosios N. P. ir L. J. nuteisimo.

80Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas, nesutikdami su skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde teigia, kad N. P. nėra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektu ir jos veiksmuose nėra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl N. P. nuteisimo ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

81Apeliantė nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl jos dalyvavimo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl prašo teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir jai priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

82Apeliantų prašymai tenkintini iš dalies.

83Dėl nuteistosios N. P. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su N. P. nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

84Nagrinėjamoje byloje N. P. nuteista už penkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas), padarymą. Nuteistoji N. P. teigia, kad ji nėra šių nusikalstamų veikų subjektu ir jos veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių.

85BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl N. P. kaltumo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, turi būti įvertinta, ar N. P. veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

86BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. Paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013, 2K–7–335/2013). BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007,2K-P-1/2014).

87Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d. redakcija) požymis, skiriantis šį nusikaltimą ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012).

88Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi N. P. veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Šio straipsnio prasme darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltės buvimą asmens padarytoje veikoje bei jos formą dažniausiai sprendžiama pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius.

89Pagal ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tokios, kokios jos nustatytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, turi būti aiškūs nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai ar neveikimas.

90Iš skundžiamame teismo nuosprendyje aprašytų nuteistosios N. P. (taip pat ir nuteistosios K. L.) įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių matyti, kad visais penkiais piktnaudžiavimo atvejais, aprašant N. P. (taip pat ir K. L.), piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, aplinkybes N. P. (ir K. L.) įvardijama kaip valstybės tarnautoja, savo neteisėtais veiksmais pažeidusi – 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo II skirsnio 14.3 bei 14.4 papunkčiuose bei tos pačios pareigybės aprašymo III skirsnio 25.2 ir 25.3 papunkčiuose įtvirtintas nuostatas bei 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus - laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, ir tokiais savo veiksmais padariusi didelę žalą Savivaldybei, t. y. sumenkinusi Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavusi VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojo, vardą, padarydama Savivaldybei didelę neturtinę žalą, o J. J. epizode dar ir didelę turtinę žalą.

91Iš skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, matyti, kad N. P. ( - ) savivaldybės Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriuje dirbo vyresniąja socialinių išmokų specialiste pagal ( - ) darbo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo įforminti N. P., dirbančios nuo 1993-01-07, darbo santykių pasikeitimai (3 t. 153-154 b. l.). Pagal darbo sutartį ( - ) savivaldybės Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriuje dirbo ir K. L. (3 t. 149-150 b. l.) Taigi iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad N. P. (taip pat ir K. L.) nebuvo valstybės tarnautoja. Tai, dėstydamas nusikalstamų veikų - piktnaudžiavimo - kvalifikavimo motyvus ir išvadas, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ,,Akivaizdu, kad nors kaltinamosios N. P. ir K. L. dirbo pagal darbo sutartį, jos kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo viešajame juridiniame asmenyje ir teikė viešąsias paslaugas, susijusias su socialinių pašalpų skyrimu ir išmokėjimu. Todėl jos atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens, kaip specialaus subjekto, požymius“. Tokia teismo išvada reiškia, kad teismas N. P. ir K. L. pripažino valstybės tarnautojoms prilygintais asmenimis. Tačiau teismui konstatavus, kad N. P. (taip pat ir K. L.) yra ne valstybės tarnautoja, o jam prilygintas asmuo, N. P. (taip pat ir L.) negalėjo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, ką nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad šis Įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Be to, N. P. (taip pat ir K. L.) negalėjo diskredituoti VSPC Socialinių išmokų skyriaus specialisto/socialinių išmokų vyresniojo specialisto, kaip valstybės tarnautojo, vardą, nes minėti specialistai nebuvo valstybės tarnautojais.

92Taigi, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismo įrodytomis pripažintos ir skundžiamame teismo nuosprendyje kaip nustatytos išdėstytos nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo) padarymo aplinkybės prieštarauja skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytiems šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvams ir išvadoms. Toks teismo nuosprendis pripažįstamas prieštaringu, neatitinkančiu ( - ) straipsnio 1 dalyje nurodytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir šioje byloje tai yra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio neaiškus nuteistosios N. P. kaip piktnaudžiavimo subjekto statusas, t. y. kokiu specialiu subjektu - valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu – teismas pripažino N. P., o tai suvaržo nuteistosios įstatymų garantuotas teises gintis nuo pareikšto kaltinimo ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į tinkamą teismo procesą, kuri yra teisės į teisingą teismą dalis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. sausio 30 d. nutartimi, pirmiau nurodytas esminis BPK pažeidimas gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (kasacinė nutartis 2K-P-1/2014), apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva pakeičiant kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, prieš tai apie tai pranešus nuteistajam. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aptariamų veikų padarymo aplinkybes N. P. (taip pat ir K. L.) veikoje nėra visų BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių.

93Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų (taip pat ir jiems prilygintų asmenų) atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

94Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad N. P. (taip pat ir K. L.), nebūdama valstybės tarnautoja, negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 7 punkte išdėstytų reikalavimų, nuteistajai N. P. (taip pat ir K. L.) gali būti inkriminuoti tik kaltinime ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyti 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtintų VSPC Socialinių išmokų skyriaus specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašyme nurodytų nuostatų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios N. P. ir jos gynėjo apeliacinį skundą, negali savo iniciatyva nustatyti ir nuteistajai inkriminuoti naujų, nenurodytų kaltinime, teisės aktų pažeidimų fakto, nes tai pablogintų nuteistosios padėtį, ką daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (( - ) straipsnio 4 dalis).

95Vertinant 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtintą VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymą, kaip nuteistosios N. P. pažeistą teisės aktą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į šio teisės akto patvirtinimo datą - 2008-05-21, kuri yra vėlesnė nei nuteistosios N. P. (taip pat ir K. L.) padaryta nusikalstama veika J. J. epizode. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. L. nuteista už tai, kad neteisėtai paskyrė, o N. P. - už tai, kad neteisėtai patvirtino J. J. globos išmoką 2004-10-26. Taigi akivaizdu, kad J. J. neteisėtai paskiriant ir patvirtinant globos išmoką, teisės aktas, už kurio pažeidimą nuteista N. P. (taip pat ir K. L.), dar nebuvo patvirtintas, todėl darytina logiška išvada, kad toks teisės aktas negalėjo būti ir pažeistas.

96Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad aptariamos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos J. J. epizode padarymo metu VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymas, už kurio pažeidimą nuteista N. P. (taip pat ir K. L.), negaliojo ir nenustačius kokius teisės aktus, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nuteistoji N. P. (taip pat ir K. L.) kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo pažeidė, ar kokių iš teisės aktų jai kylančių teisių ir pareigų nesilaikė, nėra teisinės galimybės nustatyti N. P. (taip pat ir K. L.) kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens piktnaudžiavo tarnybine padėtimi fakto, t. y. būtino nusikaltimo numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje sudėties objektyviojo požymio - pavojingos veikos.

97Išanalizavusi ir įvertinusi kitus nuteistajai N. P. (taip pat ir K. L.) inkriminuotus piktnaudžiavimo atvejus: I. N., N. S., J. B. ir L. K. epizodai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtintame VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto/vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų pareigų netinkamas atlikimas nekvalifikuotinas kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas.

98Minėta, kad nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, o pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 228 straipsnio taikymo prasme neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo.

99Šioje byloje nustatyta, kad N. P. jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu dirbo VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų vyresniąja specialiste, o K. L. - VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos ( - ) miesto socialinės paramos centro direktorė S. R. ir ( - ) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus vedėja I. P. parodė, kad specialistų parengtus įsakymų dėl socialinių išmokų skyrimo projektus savo parašu tvirtindavo skyriaus vedėja, po to Socialinės paramos centro direktorė ir Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius ir tik departamento direktoriaus pasirašytas įsakymas buvo teikiamas į Finansų departamentą, kuris vykdydavo išmokų mokėjimus. Tokia specialistų parengtų įsakymų projektų tvirtinimo tvarka leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Socialinės paramos centro mastu specialisto ir vyriausiojo specialisto atliekami veiksmai nėra tokios svarbos, kuriais būtų itin šiurkščiai pažeistos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Aptariamais atvejais didelės turtinės žalos požymis nenustatytas. Todėl remiantis tokiais byloje nustatytais faktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti nuteistosios N. P. (taip pat ir K. L.) padaryti 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtinto VSPC Socialinių išmokų skyriaus specialisto/vyriausiojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašyme nurodytų nuostatų pažeidimai nelaikytini nusikaltimu, nes nėra pagrindo išvadai, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala BK 228 straipsnyje išvardintiems subjektams. Aptariamais atvejais nenustačius ir didelės turtinės žalos požymio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. N., N. S., J. B. ir L. K. epizoduose N. P. (taip pat ir K. L.) veiksmuose nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio - didelės žalos padarymo valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios N. P. (taip pat ir K. L.) veiksmai, pažeidžiant pareigybės aprašyme nurodytas pareigas, gali būti vertinami tik kaip tarnybinis nusižengimas.

100Taigi, nenustačius nuteistosios N. P. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, sudėties objektyviųjų požymių: J. J. epizode - pavojingos veikos požymio, I. N., N. S., J. B. ir L. K. epizoduose - didelės žalos požymio, darytina išvada, kad N. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalies dėl N. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl visų penkių nusikalstamų veikų) naikintinas ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (( - ) straipsnio 1 punktas).

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ( - ) straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį dėl netinkamo BK 228 straipsnio 2 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) taikymo (penkios nusikalstamos veikos) naikina ir nuosprendžio dalį dėl K. L. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje taip pat priima išteisinamąjį nuosprendį (( - ) straipsnio 1 punktas).

102Dėl nuteistosios N. P. ir jos gynėjo bei nuteistosios L. J. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su BK 182 straipsnio 2 dalies taikymu

103Skundžiamu teismo nuosprendžiu N. P. ir L. J. nuteistos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad bendrininkaudamos kartu su K. L., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą - Savivaldybei priklausantį didelės vertės svetimą turtą - 55 846,46 Lt grynųjų pinigų, padarydamos Savivaldybei didelę turtinę 55 846,46 Lt žalą.

104Nuteistosios N. P. ir L. J. neigia padariusios šią nusikalstamą veiką. Nuteistoji N. P. teigia, kad jos veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Tarp jos ir nuteistųjų K. L. bei L. J. nebuvo susitarimo bendrininkauti dėl globos išmokų skyrimo forminimo ir gautų piniginių lėšų pasidalinimo, be to, jos veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (didele turtine žala), nes sprendimą dėl išmokų mokėjimų priima VSPC vadovas. Nuteistoji L. J. neigia dalyvavusi šioje nusikalstamoje veikoje, teigia, kad ji nei N. P., nei K. L. nepažinojo, todėl su jomis tartis dėl pašalpos paskyrimo J. J. negalėjo, apie jos motinai neteisėtai skirtas neegzistuojančių vaikų globos išmokas ir jų skyrimo aplinkybes jai nieko nežinoma. Abi nuteistosios prašo jas dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

105Šis apeliančių prašymas atmestinas.

106Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos, 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

107BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273/2014, 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007). Sukčiavimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo ir juridinis asmuo (BK 182 straipsnio 5 dalis).

108Aptariamu atveju nuteistosios N. P. ir L. J. pagrįstai pripažintos sukčiavimo subjektais, nes jos atitinka šio nusikaltimo subjekto požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nuteistųjų N. P. ir K. L. atliktus sukčiavimo veiksmus, juos siejo ir su šių nuteistųjų konkrečiomis pareigomis, numatytomis VSPC direktoriaus 2008-05-21 įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtintame Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus specialisto/vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (5 t. 11-15 b. l.). Tačiau sukčiavimo (BK 182 straipsnis) sudėtis nereikalauja nustatyti konkrečių teisės aktų pažeidimo faktų. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti apgaulės panaudojimo prieš turto teisėtą valdytoją – šiuo atveju savivaldybę - faktą, siekiant įgyti svetimą turtą. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, visuose sukčiavimo epizoduose nuoroda į N. P. ir K. L. konkrečias, Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus specialisto ir vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme numatytas pareigas, yra perteklinės.

109Pirmosios instancijos teismas J. J. epizode nustatė, kad K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialiste, tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, N. P., būdama VSPC Socialinių išmokų skyriaus vyresniąja socialinių išmokų specialiste, tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą, iš anksto susitarė ir veikdamos kartu su savo pažįstama L. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: K. L., N. P. prašymu, pasiūlė L. J. jos ar jai artimų asmenų vardu neteisėtai įforminti pašalpą už tariamai globojamus vaikus bei šią pašalpą su ja ir su N. P. pasidalinti. L. J. sutiko ir pasiūlė globos dokumentus įforminti savo motinos J. J. vardu bei pateikė J. J. asmens duomenis, sąskaitos numerį ir banko rekvizitus. N. P. prašymu, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta VSPC darbuotoja suformavo asmens kortelę, tačiau pagal įstatymų numatytus reikalavimus nesuformavo išmokos gavėjos bylos, suteikė jai registracijos Nr. ( - ), po ko K. L., gavusi aukščiau minėtus J. J. duomenis bei N. P. pateiktus tikrovės neatitinkančius vaikų - R. J. ir E. J. duomenis, nuo 2004-08-07 iki 2010-03-12 paskyrė globos išmoką ir 2004-10-26 šią informaciją, t. y. J. J. vardą, pavardę, asmens kodą, tikrovės neatitinkantį adresą - ( - ), tikrovės neatitinkančių vaikų, už kurių globą neva priklauso išmoka, duomenis suvedė į kompiuterinę programą „Rūpyba“ (nuo 2005-09-01 pakeista programa „Parama“), šio sprendimo projekto nepatvirtinusi savo vardiniu spaudu ir parašu. N. P. 2004-10-26 patvirtino šios globos išmokos skyrimo tariamą teisėtumą, tokiu būdu neteisėtai į J. J. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ) banke, už tariamai globojamus tikrovėje nesančius vaikus R. J. ir E. J., nuo 2004-11-01 iki globos išmokų sustabdymo 2009-03-01 buvo pervesta 55 846,46 Lt, kuriuos K. L., N. P. ir L. J. pasidalino, tokiais savo veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą Savivaldybei priklausantį turtą - 55 846,46 Lt grynųjų pinigų ir Savivaldybei padarė didelę - 55 846,46 Lt turtinę žalą.

110Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas bei nuteistoji L. J. teigia, kad nuteistųjų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės grindžiama nuteistosios K. L. parodymais ir savo apeliaciniuose skunduose pateikia šios nuteistosios parodymų analizę ir vertinimą, remiantis kuriuo teigia, kad nuteistosios K. L. parodymai yra nepatikimi, nes yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, negalima.

111Tokie apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

112Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis), t. y. bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis – teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamųjų/nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose). Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (( - ) straipsnio 1 dalis).

113Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, nuosprendyje išsamiai išdėstė kaltinamųjų ir liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, vertindamas ir analizuodamas sugretino juos tarpusavyje, aiškinosi, kokios kaltinamųjų ir liudytojų nurodomos įvykio aplinkybės sutampa, kokie yra prieštaravimai ir juos šalino. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. P., L. J. ir K. L., bendrininkaudamos įvykdė kvalifikuotą sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) pagrįsta ne tik nuteistosios K. L. parodymais, bet byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

114Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistosios K. L. parodymais, konstatavęs, kad jos parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti byloje surinktais įrodymais. Apeliantai teigia, kad toks teismo nuteistosios K. L. parodymų vertinimas yra neteisingas, nes K. L. parodymai yra nenuoseklūs, neteisingi, nelogiški, todėl nepatikimi.

115Apeliantė nuteistoji N. P. nuteistosios K. L. parodymų nenuoseklumą sieja su civilinėje byloje Nr. ( - ) duotais jos parodymais ir jų neatitikimu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotiems parodymams. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodoma civilinė byla su nagrinėjamu sukčiavimu J. J. epizode nesusijusi. K. L., kaip liudytoja, duodama parodymus ( - ) apylinkės teisme, apie šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, t. y. apie neteisėtos globos pašalpos skyrimo J. J. aplinkybes, parodymų nedavė. Civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo nagrinėjami socialinių pašalpų paskyrimo kitiems asmenims (I. N., J. B., L. K., N. S.) atvejai (7 t. 117-131 b. l.). Be to, analizuojant ir vertinat nuteistosios K. L. parodymus, duotus skirtingose bylose (civilinėje ir baudžiamojoje), yra reikšmingas parodymus duodančio asmens statusas, nes būtent jis suponuoja proceso dalyviui atitinkamas teises ir pareigas. Civilinėje byloje Nr. ( - ) K. L. buvo apklausta kaip liudytoja. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį šaukiamas liudytoju asmuo privalo duoti parodymus, jei nėra aplinkybių numatytų ( - ) straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu K. L. buvo apklausta kaip įtariamoji, o įtariamasis įstatyme įtvirtintos pareigos duoti parodymus neturi, įtariamasis turi teisę duoti parodymus ar tylėti (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis taip pat neturi pareigos duoti paaiškinimus apie byloje nagrinėjamas aplinkybes ar atsakinėti į visus jam užduodamus klausimus, tai yra kaltinamojo teisė (BPK 22 straipsnio 4 dalis), kuria kaltinamasis gali naudotis savo nuožiūra. Todėl kaltinamosios K. L. atsisakymas 2013-04-25 teisiamajame posėdyje atsakinėti į tam tikrus jai gynybos užduotus klausimus, nevertintinas kaip parodymų nepatikimumas. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu K. L. nurodė atsisakymo nuo akistatos su N. P. priežastį - dėl pastarosios daromo psichologinio spaudimo (5 t. 152-155 b. l.)

116Visi apeliantai nuteistosios K. L. parodymų nenuoseklumą įžvelgia ir tame, kad ji, duodama pirminius parodymus 2010-01-29, nurodė neatsimenanti kokiomis aplinkybėmis J. J. buvo skirta globos pašalpa, o vėlesnės apklausos metu - 2011-12-05 detaliai atsiminė minėtos globos išmokos paskyrimo aplinkybes. Iš tiesų, 2010-01-29 pateikus K. L. pranešimą apie įtarimą ir pasiūlius jai duoti parodymus apie įtarimo esmę K. L. parodymai buvo trumpi ir lakoniški, ji trumpai nurodė savo darbinę veiklą ir teigė neatsimenanti J. J. globos pašalpos skyrimo aplinkybių bei duoti tolesnius parodymus be advokato atsisakė (5 t. 147 b. l.). Vėliau - 2011-12-05, apklausta papildomai, dalyvaujant gynėjai, K. L. nurodė išsamias pašalpos J. J. ir išmokų I. N., J. B., L. K., N. S. skyrimo aplinkybes (5 t. 152- 155 b. l.) ir šiuos parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją (5 t. 160-162 b. l.). Gebėjimas prisiminti ir atkurti buvusius įvykius yra subjektyvus procesas, kurį lemia tiek asmeninės žmogaus savybės (amžius, sveikatos būklė ir pan.), tiek išoriniai faktoriai (praėjęs laikas, įvykiai ir pan.). Todėl teismas, vertindamas subjektyvios kilmės įrodymus, kokie ir yra asmenų parodymai, atsižvelgia į tai, kiek duodami parodymai yra logiški, išsamūs, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistosios K. L. duoti parodymai apie globos išmokos paskyrimo J. J. aplinkybes yra logiški, pakankamai išsamūs ir atitinka kitus byloje surinktus, teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus: informacinės sistemos ,,Parama“, AB ( - ) banko pateiktus duomenis bei kitus bylos įrodymus.

117Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių nuteistosios N. P. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodomus teiginius dėl teisėsaugos pareigūnų ir VSPC vedėjos galimo poveikio nuteistosios K. L. parodymų turiniui. Tokio poveikio buvimą kategoriškai paneigė K. L., nurodžiusi, kad jai niekas poveikio duodant parodymus nedarė. Apeliantų nurodoma, pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamosios K. L. pasakyta frazė ,,sėdėti Panevėžyje“, apeliantų interpretuojama neteisingai. Iš 2011-12-19 įtariamosios K. L. apklausos posėdžio protokolo turinio matyti, kad įtariamoji, atsakydama į prokurorės klausimus, nurodė ,,Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo pas mane buvo atvažiavusi N. P.. Ji, man nedirbant Centre, buvo atvažiavusi pas mane į parduotuvę ,,Iki“ Jasinskio g., kurioje aš tuo metu dirbau, pasakė, kad jeigu nenoriu sėdėti Panevėžyje ir siūti triusikų, turiu tylėti ir niekam nieko nepasakoti...>“ (5 t. 160-162 b. l.). Taigi apeliantų nurodoma K. L. parodymuose esanti frazė ,,<...sėdėti Panevėžyje...>“ neturi nieko bendro su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad anksčiau minėtoje civilinėje byloje K. L., duodama parodymus, nurodė, kad tarnybiniuose pasiaiškinimuose parašė tai, ką liepė direktorė, nagrinėjamoje byloje buvo tikslinama. Nuteistoji K. L. teismui paaiškino, kad jos tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys yra teisingi, Centro direktorė reikalavo ne konkrečių parodymų, o tiesos. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ( - ) miesto socialinės paramos centro direktorė liudytoja S. R. neigė dariusi spaudimą K. L.. Liudytoja S. R. parodė, kad K. L., atėjusi į darbą po ligos, žodžiu paaiškino visą situaciją. Ji pasiūlė K. L. parašyti tarnybinį pranešimą apie visa tai, ką ji išdėstė žodžiu ir K. L. sutiko. K. L. tarnybiniame pasiaiškinime nurodė, kad buvo priimti asmenų prašymai jau iš anksto žinant, kad jie neturės teisės į socialinę pašalpą, suformuotos bylos programoje, kurias suformavo K. L. kartu su N. P.. Sprendimą dėl socialinių pašalpų skyrimo priėmė N. P.. K. L. tarnybinį pasiaiškinimą rašė po to, kai padavė prašymą atleisti ją iš darbo. Jei ji nebūtų parašiusi prašymo atleisti ją iš darbo, jai būtų skirta drausminė nuobauda, nes ji buvo atsakinga už neteisėtai paskirtas socialines išmokas. Tačiau K. L. pateikus prašymą atlesti ją iš darbo drausminė nuobauda jai skirta nebuvo. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistosios K. L. parodymų turinį galėjo įtakoti kiti asmenys.

118Apeliantai teigia, kad nuteistosios K. L. parodymai yra neatitinkantys tikrovės. Apeliantai teigia, kad K. L. negalėjo susitarti su L. J. dėl neteisėtos globos išmokos skyrimo J. J., L. J. darbo vietoje – centro patalpose esančioje kavinėje, nes L. J. veikos padarymo metu kavinėje jau daugiau kaip 4 metus nedirbo ir tai patvirtina išrašas iš Sodros pažymėjimo.

119Iš byloje esančių SODRA duomenų matyti, kad L. J. B. J. privačioje įmonėje ( - ), esančioje ( - ), dirbo nuo 1997-11-24 iki 2000-07-01, UAB ( - ), esančioje ( - ), nuo 2000-07-03 iki 2003-01-03. Nuo 2003-02-10 iki 2007-08-27 L. J. dirbo UAB ( - ), nuo 2007-09-03 iki 2008-06-20 V. S. IĮ, nuo 2008-06-25 iki 2012-04-03 UAB ( - ) (8 t. 107 b. l.; 10 t. 117-121 b. l.).

120Nuteistoji K. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad ji su L. J. susitiko ir susipažino Centro pastate (( - ) ( - )) esančioje kavinėje, kurioje L. J. dirbo, o ji su N. P. ten eidavo pavalgyti. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, nuteistoji K. L. nenurodė laiko ir tikslios vietos, kur ji pateikė L. J. pasiūlymą gauti neteisėtas globos išmokas ir kur dėl tokios neteisėtos veikos buvo susitarta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu K. L. teigė neatsimenanti kur ir kada pateikė pasiūlymą L. J. gauti pašalpą, taip pat ji neatsiminė kada ir kur L. J. jai perdavė savo motinos J. J. banko kortelę ir sąskaitos numerį, nuo kada buvo skiriama pašalpa (5 t. 152-155 b. l.; 10 t. 104-112 b. l.).

121Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistosios L. J. gynėjo prašymu, apeliacinės instancijos teisme dar kartą apklausė nuteistąją K. L.. Nuteistoji K. L. apeliacinės instancijos teisme patvirtino pirmosios instancijos teisme duotų parodymų teisingumą ir parodė, kad N. P. pažinojo L. J., jos susipažino kavinėje, kurioje L. J. dirbo, ir į kurią N. P. eidavo pietauti. N. P. seniai dirbo Centre, ( - ) gatvėje, o ji ten pradėjo dirbti tik nuo 1998 m. N. P. jai ir parodė kavinę, kurioje pietauja ir kurioje dirba L. J., ten ji susipažino su L. J.. L. J. su N. P. susitikusios kavinėje pasikalbėdavo. Nors L. J. dirbo virtuvės teritorijoje, tačiau ji išeidavo į salę pakalbėti su N. P.. N. P. su L. J. bendravo ir jos akivaizdoje, tačiau jai dalyvaujant pokalbiai tarp jų buvo buitinio pobūdžio, kalbos apie pašalpos gavimą nebuvo. N. P. jai liepė pasikalbėti su L. J. apie pašalpą. Susitikimas su L. J. dėl pokalbio apie pašalpą įvyko netoli darbo, ( - ) gatvėje. Susitikimo metu ji pasakė L. J., kad reikia banko kortelės, į kurią bus pervedama kitam asmeniui skirta pašalpa. Ji L. J. minėjo, kad pervedamas į banko kortelę pinigines lėšas reikės dalintis dar ir su tuo žmogumi, kuris skiria pašalpą, tačiau N. P. pavardės neminėjo. L. J. nežinojo, kam dar teks dalis pašalpos. Ji, gavusi iš L. J. banko mokėjimo kortelę, ją perdavė N. P.. N. P. pasakė, kad reikia nuiminėti nuo kortelės pinigus ir dalinti juos į tris dalis. Banko mokėjimo kortelė buvo išduota L. J. motinos vardu. N. P. žinojo, kokie pinigai bus pervedami į tą kortelę. Su N. P. dažniausiai susitikdavo jos (K. L.) namuose, taip pat susitikdavo kavinėse. Pašalpos dydžio ji neprisimena. N. P. nuimdavo pinigus nuo kortelės, vieną dalį pasiimdavo sau, kitą dalį duodavo jai ir dar vieną dalį ji turėjo perduoti L. J.. Specialiai tai pašalpai gauti buvo išimta nauja kortelė L. J. motinos vardu. Pašalpą dalindavo į tris dalis kiekvieną mėnesį. Ji L. J. aiškino, kad pašalpa jai iš tikrųjų nepriklauso, bet bus jai paskirta. L. J. žinojo, kad pašalpa jai skirta neteisėtai.

122Taigi iš nuteistosios K. L. parodymų matyti, kad ji neatsimena susitikimo su L. J. ir pokalbio apie globos išmokų skyrimą laiko ir vietos, tačiau kategoriškai teigia, kad toks susitikimas su L. J. buvo, L. J. sutiko su pateiktu pasiūlymu neteisėtai gauti globos išmokas ir jas pasidalinti su K. L. ir trečiu, L. L. neįvardintu, asmeniu, bei pateikė K. L. savo motinos J. J. asmens ir banko mokėjimo kortelės duomenis, o vėliau ir banko mokėjimo kortelę išduotą J. J. vardu, kurią ji perdavė N. P., o ši pervestas į kortelę socialines išmokas išgrynindavo ir pinigus padalindavo į tris dalis.

123Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistosios K. L. parodymais, nes jos parodymai nurodant esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir neprieštaringi. Vienintelė iš esmės nesutapusi nuteistosios K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose nurodyta aplinkybė yra dėl J. J. banko mokėjimo kortelės perdavimo N. P. aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji K. L. parodė, kad L. J. pati perdavė savo motinos mokėjimo kortelę N. P., o abiejų instancijų teismuose K. L. teigė, kad tai padarė ji pati, t. y. ji, L. J. jai perduotą J. J. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, perdavė N. P.. Ši aplinkybė esminės reikšmės nustatant aptariamo sukčiavimo faktines aplinkybes ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neturi, tačiau ši aplinkybė yra esminė vertinant L. J. ir N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl šio nuteistosios K. L. parodymuose esančio neatitikimo ir jo vertinimo pasisakys aptardama BK 214 straipsnio 1 dalies taikymą.

124Nuteistosios K. L. nurodytas sukčiavimo J. J. epizode aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti bei patikrinti bylos įrodymai: gyventojų registro duomenų bazės ir informacinės sistemos ,,Parama“ duomenys, AB ( - ) pateikti rašytiniai duomenys, liudytojų parodymai, kurių patikimumu abejoti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

125Iš gyventojų registro duomenų bazės matyti, kad asmenų E. J., gim. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), Lietuvos Respublikoje nėra (2 t.119-120 b. l.).

126Informacinėje sistemoje „Parama“ yra duomenys apie J. J. suteitas socialines išmokas nuo 2004-08-01 iki 2009-05-28, duomenis įvedusi ir tvirtinusį asmenį: duomenis 2005-09-23 įvedė K. L., o tvirtino N. P.. J. J. neteisėtai išmokėta suma yra 55846,46 Lt (2 t. 129-131). Nors apeliantai - nuteistoji N. P. ir jos gynėjas teigia, kad informacinės sistemos „Parama“ duomenys ir liudytojos V. T., teisme patvirtinusios informacinės sistemos ,,Parama“ patikimumą, parodymai nepatikimi, teisėjų kolegija abejoti šių bylos įrodymų patikimumu pagrindo nenustatė. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu aiškinosi dėl informacinės sistemos „Parama“ patikimumą. Dėl šios aplinkybės teisme buvo apklausti liudytojai: Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja I. P., Centro darbuotojos: N. V., E. D., A. P., G. B., M. N., A. V., UAB ( - ), administruojančios informacinę sistemą ,,Parama“, projektų vadovė V. T., Socialinių išmokų skyriaus vyriausiasis kompiuterinės technikos specialistas T. B.. Visų šių liudytojų parodymai yra išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl šiame procesiniame sprendime nekartojami. Paminėti liudytojai parodė, kad sistemoje pasitaikydavo įvairaus pobūdžio nesklandumų, tačiau nei vienas iš jų nenurodė atvejo, kad sistemoje būtų atlikta trečiųjų asmenų korektūrų. Administruojančios informacinę sistemą ,,Parama“ projektų vadovė liudytoja V. T. ir Socialinių išmokų skyriaus vyriausiasis kompiuterinės technikos specialistas T. B. parodė, kad kiekvienos grupės darbuotojai turi tik jam suteiktas teises sistemoje ir keisti duomenis gali tik pagal jam nustatytas teises, visi pakeitimai sistemoje yra matomi. Netikėti teisme duotais paminėtų liudytojų parodymais nėra teisinio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų patikimų įrodymų visuma yra pakankama pagrįstai išvadai dėl informacinės sistemos ,,Parama“ duomenų patikimumo daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

127Iš AB ( - ) pateiktų dokumentų matyti, kad su J. J. buvo sudaryta mokėjimo kortelės sąskaitos sutartis ir 2004-09-24 išduota mokėjimo kortelė Nr. ( - ) (2 t. 184-185 b. l.). Nors liudytoja J. J. neigė kada nors kreipusi į AB ( - ) banką dėl mokėjimo kortelės išdavimo, AB ( - ) pateikti dokumentai: prašymas išduoti mokėjimo kortelę, J. J. paso kopija ir mokėjimo kortelės sąskaitos sutartis bei liudytojos G. M. parodymai, kad bankas mokėjimo kortelės sąskaitos sutartis sudaro tik betarpiškai su klientu, pateikusiu asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad be J. J. tiesioginio dalyvavimo ( - ) banke jos vardu mokėjimo kortelės sąskaitos sutartis nebūtų sudaryta ir jos vardu mokėjimo kortelė nebūtų išduota. Liudytojos J. J. pirmosios instancijos teisme nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu neminėta, aplinkybė, kad ji prisiminė kažkada davusi savo asmens dokumentą – pasą nepažįstamai moteriai, panašiai į K. L., kurios ikiteisminio tyrimo metu neatpažino (4 t. 151-156 b. l.), kad ši išsiaiškintų, ar jai priklauso kokios nors socialinės išmokos, vertinama kaip nelogiška. Apeliantės nuteistosios L. J. apeliacinio skundo teiginiai, kad ji su motina buvo susipykusi ir visiškai nebendravo, todėl negalėjo gauti motinos J. J. paso duomenų ir jos banko mokėjimo kortelės, prieštarauja nuteistosios K. L. parodymams, kuri kategoriškai neigė pažinojusi ir bendravusi su L. J. motina J. J. ir nuosekliai tvirtino, kad pažinojo L. J., nurodė susipažinimo ir bendravimo su ja aplinkybes. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių nuteistoji K. L. galėtų apkalbėti nuteistąją L. J., tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji L. J.. Todėl apeliantės nuteistosios L. J. teiginiai, kad ji nei K. L., nei N. P. nepažinojo ir apie neteisėtą globos išmokų paskyrimą ir mokėjimą jos motinai J. J. nieko nežinojo, vertinamas kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

128Iš 2009-10-15 AB ( - ) banko raštu Nr. 07.04.04.07-16521 pateikto J. J. mokėjimo kortelės Nr. ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad nuo kortelės išdavimo dienos 2004-09-24 iki 2009-09-25 periodiškai J. J. buvo mokamos globos išmokos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma nuo 2004-09-24 iki 2009-09-25 į J. J. mokėjimo kortelę pervedamų socialinės paramos išmokų buvo išgryninta bankomatuose VB ( - ) esančiame ( - ), ir ( - ) esančiame ( - ) (2 t. 160-163 b. l.). Byloje nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo metu ( - ) mikrorajone gyveno tik nuteistoji N. P. (adresu ( - )). Iš 2010-01-05 AB ( - ) banko raštu Nr. 07.04.04.07-168 pateiktos informacijos apie operacijas, atliktas su J. J. išduota mokėjimo kortele, matyti, kad 2009-03-18 17.20 val. minėta kortele atsiskaityta už 17,28 Lt pirkinį parduotuvėje ( - ) (2 t. 181 b. l.), ja atsiskaitė N. P.. Šią aplinkybę patvirtina 2009-03-18 UAB ( - ) pateiktame kvite Nr. ( - ), eilutėje „Parašas“ esantis N. P. parašas (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1686 (10) (3 t. 77-86 b. l.)).

129Sugretinus nuteistosios K. L. duotus parodymus su skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai išdėstytais ir šiame procesiniame sprendime aptartais rašytiniais bylos įrodymais, darytina išvada, kad nuteistosios K. L. parodymai sutampa su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais bei patikrintais įrodymais, todėl netikėti nuteistosios K. L. parodymais nėra pagrindo.

130Apeliantai – nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad net ir nustačius, kad nuteistoji N. P. tvirtino išmokų paskyrimą, tokie jos veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nes pasekmės – neteisėtos išmokos - atsirado ne dėl jos galimų veiksmų, o tik po to, kai sprendimą dėl išmokų mokėjimo priėmė ( - ) miesto socialinės paramos centro vadovas. Tokie apeliantų teiginiai nagrinėjamos bylos kontekste atmestini kaip nepagrįsti.

131Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatyti, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ir norėti tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

132Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu K. L. Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC dirbo Socialinių išmokų skyriuje specialiste ir buvo tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumą, o nuteistoji N. P., dirbdama vyresniąja Socialinių išmokų skyriaus specialiste, buvo tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už socialinių paramos išmokų skyrimo projektų teisėtumo tikrinimą ir šių išmokų tvirtinimą.

133Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantų nuteistosios N. P. ir jos gynėjo prašymu, apklausta ( - ) miesto socialinės paramos centro direktorė liudytoja S. R. parodė, kad N. P. ir K. L. dirbo socialinių išmokų skyriuje. Socialinių išmokų skyriuje darbuotojos buvo suskirstytos į tris darbo grupes: 1) prašymų priėmimas, 2) prašymų suvedimas ir 3) prašymų patikrinimas bei patvirtinimas. Šios grupės buvo sudarytos tam, kad būtų užtikrinta maksimali dokumentų kontrolė ir pašalpos skyrimo teisingumas. Išmokų skyrimas buvo organizuojamas priimant prašymą. Prašymus priimdavo socialinių išmokų specialistės. K. L. dirbo prašymų suvedimo grupėje, o N. P. - prašymų tvirtinimo grupėje. K. L. parengdavo dokumentų projektus, patikrindavo, ar pagal teisės aktus pateikti visi reikalingi dokumentai, suformuodavo bylą. N. P., būdama vyresniąja socialinių išmokų skyriaus specialiste, tiesiogiai buvo atsakinga už įsakymo projekto teisėtumo tikrinimą bei išmokų tvirtinimą. K. L. surinkdavo dokumentus, pateikdavo N. P. tvirtinti, o N. P. pasirašydavo sprendimą, kuris būdavo byloje ir atlikdavo tam tikrus veiksmus kompiuterinėje programoje. N. P. patvirtinus duomenų teisingumą ir buvo rengiamas įsakymas dėl pašalpos skyrimo. Įsakymų projektai buvo teikiami socialinių išmokų skyriaus vedėjai, po to jai (Centro direktorei). Jai kartu su įsakymo projektu asmens bylos nebuvo pateikiamos, kadangi viename įsakyme būdavo nurodoma didelė dalis gavėjų, jai buvo pateikiamas tik įsakymo projektas. Ji, pasirašiusi projektą, teikdavo jį departamento direktoriui. Departamento direktoriui pasirašius įsakymą, buvo leidžiama išmokėti socialinę išmoką.

134Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta Socialinių išmokų skyriaus vedėja I. P. parodė, kad ji nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. dirba Socialinių išmokų skyriaus vedėja. Socialinių išmokų skyrimo grupei priklausė K. L., o duomenų tikrinimo grupei priklausė N. P.. Kiekviena darbo grupė turėjo koordinatorius. Koordinatorius buvo atsakingas už visos darbo grupės organizavimą, tačiau nebuvo atsakingas už kiekvieno specialisto atliekamą darbą. Socialinių išmokų skyriaus rengdavo įsakymų projektus. Ji, kaip skyriaus vedėja, pasirašydavo įsakymų projektus. Su įsakymų projektais asmenų, prašančių išmokų, bylos jai nebuvo pateikiamos. Bylos jau buvo patvirtintos ir sprendimai priimti. Specialistai pagal pareigybės aprašymą buvo atsakingi už sprendimo priėmimą ir patvirtinimą, už pašalpos skyrimo teisingumą. Duomenų tikrinimo grupė buvo trečia grandis, kuri patikrindavo visus dokumentus ir pagal įstatymus nustatydavo, ar asmeniui galima skirti socialinę išmoką. Jos pasirašytas įsakymo projektas buvo pateikiamas Socialinės paramos centro direktorei, po šios pasirašymo projektas buvo perduodamas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui, kuris jį taip pat pasirašydavo ir po to buvo teikiamas į Finansų departamentą, kuris vykdydavo išmokų mokėjimus.

135Iš aptartų liudytojų parodymų darytina išvada, kad nors socialinės išmokos, po nuteistosios N. P. atliktų veiksmų iš karto nebuvo mokamos, tačiau jos atlikti veiksmai – projekte nurodytų duomenų teisingumo patvirtinimas - iš esmės sąlygojo projekto dėl socialinės išmokos turinį, kurio teisingumas papildomai tikrinamas nebuvo, o buvo tik keliose grandyse tvirtinamas. N. P., pasinaudodama tuo, kad išmokų skyrimo projektai pagal suformuotas piniginės socialinės paramos/išmokų davėjo asmens bylas netikrinami, būdama iš anksto susitarusi su K. L., įsakymų projektuose patvirtino kaip teisingus K. L. nurodytus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. J. globojamus tikrovėje neegzistuojančius vaikus ir už tai jai priklausančią socialinę išmoką, apgaulės būdu, bendrininkaudama su K. L. ir L. J., kuri pateikė savo motinos J. J. asmens ir banko sąskaitos duomenis, savo ir kitų naudai (K. L. ir L. J.) įgijo svetimą – Savivaldybei priklausantį didelės vertės turtą – 55 846,46 litų.

136Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes N. P. ir L. J. pagrįstai pripažintos kaltomis dėl kvalifikuoto sukčiavimo padarymo, joms teisingai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir paskirtos teisingos bausmės.

137Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

138Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

139Nagrinėjamoje byloje N. P. nuteista už keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą (I. N., N. S., J. B. ir L. K. epizodai).

140Nuteistoji N. P. neigia įvykdžiusi ir šias nusikalstamas veikas. Ji ir gynėjas skunde teigia, kad K. L. parodymai apie jos (N. P.) sąsajas su I. N., N. S., J. B. ir L. K. yra nepatikimi, taip pat nepatikimi informacinės sistemos „Parama“ duomenys ir liudytojos V. T. parodymai. Apeliantai teigia, kad Centro direktorei kerštaujant N. P. už neprisipažinimą ir pareiškimą civilinėse bylose, N. P. pavardė į informacinę sistemą „Parama“ buvo „įkoreguota“.

141Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

142Nuteistoji K. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp jos ir N. P. buvo susitarimas surasti patikimus asmenis, kuriems būtų galima skirti pašalpą. Tokius asmenis ji surado. Jos buvo sutarusios su N. P., kad ji suras asmenis, o N. P. patvirtins šių asmenų bylas, nes kitaip tie asmenys nebūtų gavę pašalpos. N. P. nenorėjo savų žmonių, o norėjo, kad būtų jos (K. L.) pažįstami asmenys. N. P. be jos (K. L.) negalėjo paskirti pašalpų, nes tikrintojų grupė negalėjo suformuoti kortelių, tikrintojai galėjo tik patvirtinti išmokas. Ji, duodama parodymus civilinėje byloje ir nurodydama tarnybiniuose pasiaiškinimuose pašalpų I. N., N. S., J. B. ir L. K. skyrimo aplinkybes, nurodė tiesą. Centro direktorė ir skyriaus vedėja reikalavo parašyti tiesą ir ji viską parašė. Ji apie galimybę skirti socialines išmokos pasakė dukrų draugėms L. K. ir I. N., pastarosios sugyventiniui N. S. bei savo tuometinio sugyventinio Sergejaus draugui J. B.. Minėtiems asmenims sutikus ir pateikus reikiamus duomenis, jiems buvo paskirtos ir mokamos socialinės išmokos. Ji, K. L., paaiškinusi, kad pinigus turi pasidalinti su bendradarbe, kuri padėjo skirti išmokas be eilės, dalį pinigų iš jų paimdavo ir pasidalindavo su N. P.. Šių parodymų teisingumą nuteistoji K. L. dar kartą patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme.

143Apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojai L. K., I. N., N. S., J. B. patvirtino nuteistosios K. L. nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad dėl socialinių išmokų patys į SPC nesikreipė, prašymų nerašė, I. N. pateikė K. L. išrašą iš medicininių dokumentų apie močiutės sveikatos būklę, o kiti tik pateikė vardą, pavardę ir asmens kodą.

144Iš socialinės paramos centre atlikto patikrinimo duomenų matyti, I. N., L. K., N. S., J. B. popierinės bylos nebuvo rastos. Bylų duomenys buvo atkurti pagal informacinę sistemą „Parama“. Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad L. K., I. N., N. S., J. B. atvejais duomenis apie šiuos asmenis kaip socialinės pašalpos gavėjus įvedė K. L., o socialinės pašalpų skyrimą patvirtino N. P..

145Šiame procesiniame sprendime, aptardama BK 182 straipsnio 2 dalies taikymą, teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus dėl nuteistosios K. L. parodymų vertinimo ir informacinės sistemos „Parama“ duomenų bei liudytojos V. T. parodymų patikimumo, todėl dar kartą jų nekartoja, ir nuteistosios K. L. parodymais bei informacinės sistemos „Parama“ duomenų patikimumu neabejoja, nes, kaip jau minėta, šių įrodymų patikimumą patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti bei patikrinti bylos įrodymai.

146Apeliantų versija, kad Centro direktorei kerštaujant N. P. už neprisipažinimą ir pareiškimą civilinėse bylose, N. P. pavardė buvo „įkoreguota“ į informacinės sistemos „Parama“ duomenų bazę yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertinama kaip deklaratyvi. Nuteistosios N. P. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad N. P., iš anksto susitarusi ir bendrininkaudama su K. L., apgaule, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie I. N., L. K., N. S., J. B. teisę gauti pinigines socialines išmokas, užvaldė svetimą, Savivaldybei priklausantį turtą. N. P. nusikalstamos veikos visais keturiais atvejais teisingai kvalifikuotos kaip pavieniai nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už šių nusikaltimų padarymą N. P. paskirtos teisingos bausmės.

147Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistajai K. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodžius ir teisme patvirtinus, kad liudytojoms I. N., L. K., N. S. ir J. B. buvo žinoma apie neteisėtai paskirtas socialines pašalpos ir šį faktą N. S., J. B., L. K. patvirtinus teisme, apie šių asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką teismas turėjo pranešti prokurorui (( - ) straipsnis), tačiau to nepadarė. Todėl apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo, nustačius L. K., N. S. ir J. B. veiksmuose nusikalstamų veiksmų požymius, apie tai pranešti prokurorui. Toks apeliantų prašymas atmestinas.

148( - ) straipsnio nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajam posėdyje (1 dalis).

149( - ) straipsnyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

150Visi apeliantų nurodyti asmenys šioje byloje buvo apklausti ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (ir ne kartą), todėl jų parodymai ir pozicija prokurorui buvo žinoma. Teisme duoti liudytojų L. K., N. S. ir J. B. parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamų aplinkybių nekito, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad L. K., N. S. ir J. B. galbūt padarė nusikalstamas veikas.

151Dėl ( - ) straipsnio taikymo

152Minėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

153BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių arba suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

154Nagrinėjamoje byloje N. P. ir L. J. nuteistos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad L. J. neteisėtai svetimą jos motinai J. J. 2004-09-24 išduotą AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON Nr. ( - ) (toliau - elektroninė mokėjimo priemonė VISA ELECTRON) teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė N. P., kuri neteisėtai ją įgijo.

155Nuteistosios N. P. ir L. J. neigia padariusius šią nusikalstamą veiką ir prašo jas dėl jos išteisinti. Prašymas tenkintinas.

156Skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, todėl ši teismo nuosprendžio dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 2 ir 3 punktuose išdėstytų reikalavimų.

157Nuteistoji L. J. viso proceso metu neigė perdavusi N. P. savo motinos J. J. vardu išduotą AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON. Nuteistoji N. P. neigė įgijusi J. J. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON. Nuteistoji K. L. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad ne pati L. J., o ji perdavė N. P. J. J. vardu išduotą AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON, kurią jai perdavė L. J.. L. J. pati tiesiogiai N. P. savo motinos vardu išduotos banko mokėjimo kortelės perduoti negalėjo, nes N. P. nenorėjo, kad L. J. žinotų su kuo dalinasi pinigus (t. 10 104-112 b. l.). Jokių kitų įrodymų, kad L. J. perdavė N. P. savo motinos J. J. vardu išduotą AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON, byloje nėra.

158Teisėjų kolegija, pripažindama nuteistosios K. L. parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti ir jos teisme duotais parodymais apie J. J. vardu išduotos AB ( - ) elektroninės mokėjimo priemonės VISA ELECTRON perdavimo N. P. aplinkybes.

159Taigi pagal byloje surinktus įrodymus būtų galima daryti išvadą, kad tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje L. J. neteisėtai perdavė svetimą, motinai J. J. 2004-09-24 išduotą, AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON K. L., o ši ją neteisėtai perdavė N. P., kuri neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON. Tačiau toks kaltinimo pakeitimas teisme reikštų esminių N. P. ir L. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą ir nuteistosios K. L. teisinės padėties pabloginimą, kuris atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, yra draudžiamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad L. J. ir N. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintinos, joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pripažįsta, kad toks įvykis, kad L. J. tiesiogiai perduotų N. P. savo motinai J. J. išduotą, AB ( - ) bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę VISA ELECTRON, nustatytas nebuvo.

160Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl N. P. ir L. J. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

161Dėl BK 215 straipsnio1 dalies taikymo

162BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteista N. P., objektyvieji požymiai, pasireiškė neteisėtu vienos finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimu, tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: N. P. 2009-03-18 17:20:50 val. prekybos centre ( - ), adresu ( - ), atsiskaitymui už perkamas prekes 17,28 Lt sumai kasoje pateikė svetimą J. J. vardu išduotą AB ( - ) bankui priklausančią mokėjimo kortelę ( - ), tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

163Apeliantai teigia, kad N. P. parašas ant kasos kvito atsirado atitiktinai, N. P. kartu su K. L. apsipirkinėjant parduotuvėje. N. P., nežinodama, kad K. L. naudojasi svetima kortele, tam, kad, neužlaikyti pirkėjų eilės, kol K. L. dėjosi prekes, nieko neįtardama pasirašė ant kasos kvito. Ši apeliantų versija nėra nauja. Analogišką versiją nuteistoji N. P. nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tokią versiją atmetė kaip neatitinkančią nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

164Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje - VISA ELECTRON Nr. ( - )), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai, šioje byloje - AB ( - ) bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje toks asmuo J. J.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir N. P., banko kortelė yra svetima, o jos panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-215/2012; 2K-15-699/2015).

165Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nuteistųjų N. P. ir K. L. parodymus, liudytojos J. J. parodymus, AB ( - ) dokumentus, susijusius su mokėjimo kortelės J. J. išdavimu (2 t., 184-185 b. l.), AB ( - ) banko rašte Nr. 07.04.04.07-168 pateiktą informaciją apie operacijas, atliktas su J. J. išduota mokėjimo kortele, iš kurios matyti, kad 2009-03-18 17.20 val. minėta kortele buvo atsiskaityta už 17,28 Lt pirkinį parduotuvėje ( - ) (2 t. 181 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenis, iš UAB ( - ) paimtą 2009-03-18 17.20 ( - ), esančios ( - ) kvitą Nr. ( - ) (3 t., 18, 19-25 b. l.), 2010-11-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1686 (10), iš kurios matyti, kad 2009-03-18 UAB ( - ) kvite Nr. ( - ), eilutėje „Parašas“ pasirašė N. P. (3 t. 77-86 b. l.), pagrįstai konstatavo, kad N. P., panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. Šios operacijos metu N. P., pasirašydama ant kasos čekio, UAB ( - ) pateikė save kaip J. J.. Toks svetimos mokėjimo kortelės panaudojimo būdas yra neteisėtas. Priešingai nei teigia apeliantai, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad N. P. suprato, jog naudoja svetimą, t. y. ne jai išduotą banko mokėjimo kortelę, ir ja inicijuoja finansinę operaciją ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Taigi pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 215 straipsnio 1 dalis nuteistajai N. P. pritaikytas tinkamai ir paskirta teisinga bausmė.

166Dėl senaties terminų

167BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal formuojamą teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Pagal BK 95 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-332/2008, 2K-36-693/2015).

168Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas), keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), bei vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (apysunkis tyčinis nusikaltimas). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą jų padarymo metu buvo penkeri metai; už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą – aštuoneri metai, o už sunkų nusikaltimą – dešimt metų.

169Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo daroma iki 2010 m. kovo 12 d. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl visų anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos) ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, nuteistajai N. P. prasideda 2010 m. kovo 13 d. Todėl akivaizdu, kad iki šioje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio dienos – 2013 m, spalio 9 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nei dėl vienos N. P. įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo suėjęs.

170Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

171Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl N. P. ir K. L. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (penkios nusikalstamos veikos) ir dėl N. P. ir L. J. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

172N. P. išteisinti:

173- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. J.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

174- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl I. N.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

175- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl L. K.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

176- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl N. S.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

177- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

178- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

179Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu N. P. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. J.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. N.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. K.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. S.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. B.) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir N. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL (3 762,36 eurų (13 000 Lt)) dydžio baudą.

180K. L. išteisinti:

181- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (J. J.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

182- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl I. N.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

183- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl L. K.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

184- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl N. S.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

185- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

186Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu K. L. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. J.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. N.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. K.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. S.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. B.), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir K. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

187L. J. išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

188L. J. panaikinti BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymą ir bausmių subendrinimą bei nustatyti galutinę bausmę - 50 MGL (1 882,53 eurų (6 500 Lt)) dydžio baudą.

189Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. J. nuteista:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 4. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos... 6. N. P. nuteista:... 7. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. J.), taikant BK 54 straipsnio 3... 8. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 9. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. N.) 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;... 10. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 11. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. K.) 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda;... 12. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 13. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalimi (dėl N. S.) 80 MGL (10 400 Lt) dydžio... 14. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 15. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. B.) 90 MGL (11 700 Lt) dydžio... 16. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 17. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;... 18. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 20. Iš K. L., N. P., L. J. solidariai priteista ( - ) miesto savivaldybės... 21. Iš N. P. ir K. L. solidariai priteista ( - ) miesto savivaldybės... 22. Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista K. L., tačiau dėl jos nuosprendis... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų L. J. ir N. P. bei... 24. N. P. ir L. J. nuteistos už tai, kad bendrininkaudamos kartu su K. L., apgaule... 25. K. L., būdama ( - ) miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė)... 26. K. L., N. P. prašymu, pasiūlė L. J. jos ar jai artimų asmenų vardu... 27. N. P. nuteista dar ir už tai, kad ji kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine... 28. Nusikalstamą veiką jos įvykdė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:... 29. K. L., N. P. prašymu, pasiūlė L. J. jos ar jai artimų asmenų vardu... 30. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule... 31. K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų... 32. K. L. pateikė savo pažįstamai I. N. klaidinančią informaciją apie jai... 33. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine... 34. 2008-11-26 K. L. prašymu, užtikrinus, jog visi reikiami dokumentai bus... 35. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule... 36. K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų... 37. K. L. pateikė N. S. klaidinančią informaciją apie šiam neva... 38. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine... 39. 2009-01-28 pagal N. P. prašymą, šiai užtikrinus, jog visi reikiami... 40. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. bendrininkaudamos apgaule... 41. K. L. pateikė J. B. klaidinančią informaciją apie šiam neva... 42. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine... 43. 2008-12-22 nenustatytos VSPC darbuotojos prašymu Išmokų skyriaus Asmenų... 44. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L., bendrininkaudamos apgaule... 45. K. L., būdama Savivaldybės biudžetinės įstaigos VSPC Socialinių išmokų... 46. K. L. pateikė L. K. klaidinančią informaciją apie šiai neva... 47. N. P. nuteista dar ir už tai, kad kartu su K. L. piktnaudžiavo tarnybine... 48. 2009-01-28 Išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo darbo grupės vyresnioji... 49. Be to, N. P. ir L. J. nuteistos už tai, kad neteisėtai disponavimo... 50. Be to, N. P. nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo... 51. ji 2009-03-18 17:20:50 val. prekybos centre ( - ) adresu ( - ), atsiskaitymui... 52. Nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 53. Apeliantės teigimu, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo... 54. Jos dalyvavimas jai inkriminuotose nusikalstamose veikose iš esmės... 55. Teismas nevertino jos (apeliantės) parodymų apie tai, kad ji nepažįsta N.... 56. Nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 57. Apeliantų teigimu, skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl N. P.... 58. Teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino visus byloje surinktus įrodymus.... 59. Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl N. P. inkriminuotų... 60. Apeliantai teigia, kad N. P. nėra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų... 61. Apeliantai teigia, kad byloje nėra patikimų N. P. kaltumo įrodymų. N. P.... 62. K. L. parodymai yra nenuoseklūs ir dėl kitų aplinkybių. 2010-01-29 pirmą... 63. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. L. 2013-04-25 teisminio... 64. Be to, K. L. parodymai yra iš esmės prieštaringi. Apeliantai nurodo, jog K.... 65. Apeliantai teigia, kad K. L. parodymai apie N. P. sąsajas su I. N., N. S., J.... 66. Apeliantų teigimu, negali būti patikimu N. P. kaltės įrodymu ir... 67. Apeliantų manymu, N. P. nurodytos aplinkybės ir V. T. teismui duotas... 68. Abejones dėl sistemos „Parama“ patikimumo nurodė ir Centro darbuotojos N.... 69. Teismas nevertino N. P. išanalizuotų ir raštu nurodytų sistemos... 70. Patikimais įrodymais apeliantai laiko nuteistosios L. J. parodymus, kuri... 71. Be to, iš L. J. parodymų matyti, kad ji su savo mama J. J. negyveno ir... 72. Apeliantai teigia, kad N. P. parašas ant kasos kvito atsirado atitiktinai, N.... 73. Be to, apeliantai teigia, kad N. P. negalėjo būti nuteista pagal BK 228... 74. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji L. J. ir jos... 75. Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas advokatas J. K. prašė tenkinti... 76. Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistosios L. J. ir... 77. Nuteistosios N. P. ir jos gynėjo bei nuteistosios L. J. apeliaciniai skundai... 78. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 79. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d.... 80. Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas, nesutikdami su skundžiamu teismo... 81. Apeliantė nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 82. Apeliantų prašymai tenkintini iš dalies.... 83. Dėl nuteistosios N. P. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų,... 84. Nagrinėjamoje byloje N. P. nuteista už penkių nusikalstamų veikų,... 85. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą... 86. BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė... 87. Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d.... 88. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės... 89. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio... 90. Iš skundžiamame teismo nuosprendyje aprašytų nuteistosios N. P. (taip pat... 91. Iš skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kuriais... 92. Taigi, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio... 93. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepritartina... 94. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad N. P.... 95. Vertinant 2008-05-21 Įsakymu Nr. 17-1-111 patvirtintą VSPC Socialinių... 96. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad aptariamos... 97. Išanalizavusi ir įvertinusi kitus nuteistajai N. P. (taip pat ir K. L.)... 98. Minėta, kad nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin... 99. Šioje byloje nustatyta, kad N. P. jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu... 100. Taigi, nenustačius nuteistosios N. P. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ( - ) straipsnio 5 dalies nuostatomis bei... 102. Dėl nuteistosios N. P. ir jos gynėjo bei nuteistosios L. J. apeliacinių... 103. Skundžiamu teismo nuosprendžiu N. P. ir L. J. nuteistos pagal BK 182... 104. Nuteistosios N. P. ir L. J. neigia padariusios šią nusikalstamą veiką.... 105. Šis apeliančių prašymas atmestinas.... 106. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 107. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule... 108. Aptariamu atveju nuteistosios N. P. ir L. J. pagrįstai pripažintos... 109. Pirmosios instancijos teismas J. J. epizode nustatė, kad K. L., būdama... 110. Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas bei nuteistoji L. J. teigia, kad... 111. Tokie apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini kaip... 112. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra... 113. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamo... 114. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistosios K. L. parodymais,... 115. Apeliantė nuteistoji N. P. nuteistosios K. L. parodymų nenuoseklumą sieja su... 116. Visi apeliantai nuteistosios K. L. parodymų nenuoseklumą įžvelgia ir tame,... 117. Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių nuteistosios N. P. ir jos... 118. Apeliantai teigia, kad nuteistosios K. L. parodymai yra neatitinkantys... 119. Iš byloje esančių SODRA duomenų matyti, kad L. J. B. J. privačioje... 120. Nuteistoji K. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu... 121. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistosios L. J. gynėjo... 122. Taigi iš nuteistosios K. L. parodymų matyti, kad ji neatsimena susitikimo su... 123. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistosios K. L.... 124. Nuteistosios K. L. nurodytas sukčiavimo J. J. epizode aplinkybes patvirtina... 125. Iš gyventojų registro duomenų bazės matyti, kad asmenų E. J., gim. ( - )... 126. Informacinėje sistemoje „Parama“ yra duomenys apie J. J. suteitas... 127. Iš AB ( - ) pateiktų dokumentų matyti, kad su J. J. buvo sudaryta mokėjimo... 128. Iš 2009-10-15 AB ( - ) banko raštu Nr. 07.04.04.07-16521 pateikto J. J.... 129. Sugretinus nuteistosios K. L. duotus parodymus su skundžiamame teismo... 130. Apeliantai – nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia,... 131. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto... 132. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo... 133. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantų nuteistosios N. P. ir jos... 134. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta Socialinių išmokų... 135. Iš aptartų liudytojų parodymų darytina išvada, kad nors socialinės... 136. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pagal... 137. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo... 138. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 139. Nagrinėjamoje byloje N. P. nuteista už keturių nusikalstamų veikų,... 140. Nuteistoji N. P. neigia įvykdžiusi ir šias nusikalstamas veikas. Ji ir... 141. Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys... 142. Nuteistoji K. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp jos ir N. P.... 143. Apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojai L. K., I. N., N. S., J. B.... 144. Iš socialinės paramos centre atlikto patikrinimo duomenų matyti, I. N., L.... 145. Šiame procesiniame sprendime, aptardama BK 182 straipsnio 2 dalies taikymą,... 146. Apeliantų versija, kad Centro direktorei kerštaujant N. P. už... 147. Apeliantai nuteistoji N. P. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad... 148. ( - ) straipsnio nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 149. ( - ) straipsnyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad... 150. Visi apeliantų nurodyti asmenys šioje byloje buvo apklausti ne tik teisme,... 151. Dėl ( - ) straipsnio taikymo... 152. Minėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio... 153. BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino... 154. Nagrinėjamoje byloje N. P. ir L. J. nuteistos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį... 155. Nuteistosios N. P. ir L. J. neigia padariusius šią nusikalstamą veiką ir... 156. Skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytų įrodymų, kuriais... 157. Nuteistoji L. J. viso proceso metu neigė perdavusi N. P. savo motinos J. J.... 158. Teisėjų kolegija, pripažindama nuteistosios K. L. parodymus patikimais,... 159. Taigi pagal byloje surinktus įrodymus būtų galima daryti išvadą, kad... 160. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl... 161. Dėl BK 215 straipsnio1 dalies taikymo... 162. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteista... 163. Apeliantai teigia, kad N. P. parašas ant kasos kvito atsirado atitiktinai, N.... 164. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje - VISA... 165. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nuteistųjų N. P. ir... 166. Dėl senaties terminų... 167. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 168. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. padarė vieną nusikalstamą veiką,... 169. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182... 170. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 171. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl N. P. ir... 172. N. P. išteisinti:... 173. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 174. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 175. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 176. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 177. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 178. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar... 179. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, Vilniaus... 180. K. L. išteisinti:... 181. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 182. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 183. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 184. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 185. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 186. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo... 187. L. J. išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos,... 188. L. J. panaikinti BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymą ir bausmių... 189. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....