Byla 1A-40-307/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nuteistajam R. B., nukentėjusiųjų atstovams advokatams Arūnui Aleknai, Egidijai Belevičienei, nukentėjusiesiems P. B. ir V. B.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. B., P. B. ir jų atstovo advokato Arūno Aleknos (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

4– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę bausmę, ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams paskiriant R. B. įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101.

11R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 punkto, už tai, kad jis 2018 m. liepos 21 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti artimąjį giminaitį – brolį P. B. ir brolio žmoną V. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent, atvykęs į Varėnos rajono savivaldybėje, Merkinės seniūnijoje, ( - ) kaime esančią sodybą, kurios kieme nukentėjusiems P. B. ir V. B. pareiškęs padarysiąs Draučių tragediją ( - )kaime, pirmiausiai šaus V. B., o vėliau P. B. į kojas, nuo ko jie numirs, tyčia, legaliai turimu šaunamuoju ginklu – pistoletu IZH71 H, Nr. ( - ), vieną kartą šovė į garažo duris, tačiau nukentėjusieji aktyviais veiksmais pasipriešino ir atėmė iš jo šaunamąjį ginklą.

122.

13R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nenustatytą laiko tarpą iki 2018 m. liepos 21 d. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė bei gabeno šaudmenis, t. y. dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius, skirtus „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurie buvo rasti bei paimti iš R. B. 2018 m. liepos 21 d. baudžiamojo proceso veiksmų metu, sodyboje, esančioje Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, ( - ) kaime.

143.

15Apeliacinio skundo argumentai

164.

17Apeliaciniame skunde nukentėjusieji V. B., P. B. ir jų atstovas advokatas Arūnas Alekna prašo:

184.1.

19Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir pripažinti R. B. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą bei paskirti jam minėto straipsnio sankcijos ribose nustatytą laisvės atėmimo bausmę;

204.2.

21Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti R. B. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą paskirti R. B. įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiaisiais P. B. ir V. B..

224.3.

23Patenkinti nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. B. 1 650 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei po 10 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš R. B. apeliantų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

244.4.

25Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad kaltinimas R. B. pagal BK 22straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą nepasitvirtino – R. B. nesiekė ir nesikėsino tyčia nužudyti P. B. ir V. B.. Apeliantų teigimu, po to, kai paskelbus skundžiamą nuosprendį buvo panaikintas suėmimas ir R. B. paleistas į laisvę teismo salėje, nukentėjusieji P. B. ir V. B. iki šiol jaučiasi nesaugūs, gyvena nuolatinėje baimėje ir nežinioje, realiai suvokdami, kad bet kuriuo momentu gali sulaukti 2018 m. liepos 21 d. įvykio, kuomet tik laimingo atsitiktinumo bei ryžtingo pasipriešinimo R. B. ketinimams juos nužudyti dėka pavyko išsaugoti savo gyvybes, tęsinio. Apeliantai yra įsitikinę, kad R. B. tikslas 2018 m. liepos 21 d. įvykio metu buvo ne juos pagąsdinti, o nužudyti. Tokį apeliantų įsitikinimą patvirtina bylos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai iš kurių matyti, jog įvykio dieną neblaivus R. B., apsiginklavęs ne vienu, bet keliais šaunamaisiais ginklais, gausiu arsenalu šaudmenų, nekviestas, niekam apie tai nepranešęs ir neperspėjęs atvyko į nukentėjusiųjų sodybą. Laikydamas rankoje užtaisytą ginklą ir nukreipęs jį į V. B. nuteistasis nukentėjusiesiems pasakė, kad padarys Draučių tragediją (šio įvykio metu ginkluotas kaltininkas nužudė ne vieną auką) ( - ) kaime – pirmiausia nušaus V. B., o po to P. B.. Apeliantai pažymi, kad grasinimu neteisėti nuteistojo veiksmai nesibaigė, nes R. B. ėmėsi aktyvių veiksmų savo grasinimui įgyvendinti – jis šovė į V. B. ir tik laimingo atsitiktinumo dėka kulka pataikė ne į V. B., o į garažo duris, prie kurių pastaroji stovėjo. Faktas, jog buvo šauta į vieną iš nukentėjusiųjų, apeliantų manymu, yra esminė aplinkybė, patvirtinanti objektyvųjį požymį, jog kaltininkas pradėjo realizuoti savo ketinimą nužudyti nukentėjusiuosius. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad R. B. nusikaltimo (nužudymo) nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusieji aktyviais veiksmais pasipriešino R. B. – atėmė iš jo ginklą ir sulaikė iki atvyko policijos pareigūnai.

264.5.

27Apeliantai nurodo, jog pagal teismų formuojamą praktiką pasikėsinimas, kaip nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, Nr. 2K-239-139/2015). Veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, Nr. 2K-248/2013, Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-13-976/2018, Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-97-693/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017). Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju R. B. veikimą esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę patvirtina objektyvieji požymiai: nusikaltimo padarymo įrankiai (turimi šaunamieji ginklai ir šaudmenys); atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas (šūvis į žmogų bei dar du šūviai, kaltininko neblaivumas, jo aktyvūs veiksmai veikiant visuotinai pavojingu būdu); veiksmų nutraukimo priežastis (kaltininko veiksmai nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl aktyvių nukentėjusiųjų veiksmų).

284.6.

29Pirmosios instancijos teismas, eliminuodamas R. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą, nustatė, kad po pirmo šūvio iš kaltinamojo ginklo buvo iššauta dar du kartus. Teismas taip pat konstatavo, jog R. B. parodymai dėl minėtų dviejų šūvių prieštaringi – pirminiuose parodymuose jis parodė, kad norėdamas pagąsdinti nukentėjusiuosius jis šovė ir antrą kartą, bet ne į nukentėjusiąją V. B., tačiau apklausiamas teisme parodė, kad antrą kartą iššovė netyčia, paveiktas nukentėjusiojo P. B., tai yra, pastarajam sugriebus už jo rankos, kurioje laikė pistoletą. Teismo vertinimu nukentėjusiojo P. B. parodymai dėl šios aplinkybės taip pat prieštaringi. Apklausiamas teisme P. B. parodė, kad brolis iššovė du kartus į jo žmonos pusę, bet nepataikė. Tuomet jis stvėrė broliui už rankos, kurioje pastarasis laikė pistoletą, ir bandė atimti ginklą, jie abu griuvo ant žemės, nuaidėjo dar vienas šūvis. Jis (P. B.) laikė už ginklo, todėl išaudamas pistoletas jam atsimušė į rankos delną ir sužalojo nykštį. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis P. B. parodė, kad po pirmo šūvio jis iš karto griebė broliui už dešinės rankos riešo ir jį suko į kairę pusę, o tuo metu R. B. iššovė antrą kartą į netoli garažo vartų stovėjusios žmonos pusę. Apeliantų teigimu, R. B. parodymų prieštaringumą apygardos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės bei sušvelninti savo padėtį. Nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumas nagrinėjamu atveju nėra esminis. Juo labiau kad nukentėjusiųjų pirminiai parodymai, duoti iš karto po įvykio, stipriai susijaudinus, galėjo ne visiškai atitikti vėlesnius parodymus. Be to, apeliantų nuomone, kaltinimui dėl pasikėsinimo nužudyti iš esmės pakanka pirmojo šūvio, kurį R. B. paleido į V. B., fakto, nes tokiu būdu jis pradėjo įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus, prieš tai išsakytus nukentėjusiesiems. Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies reikalavimų. Suabejojęs kaltinančių įrodymų objektyvumu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos vertino atsietai ir selektyviai, palankiai išimtinai R. B.. Be to, teismas nepagrįstai svaresniais įrodymais laikė kaltinamojo R. B. parodymus.

304.7.

31Apeliantai taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į R. B. nusikalstamos veikos pobūdį bei kitus bylos medžiagoje esančius duomenis apie konfliktinius R. B. santykius su nukentėjusiaisiais, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstai nepaskyrė R. B. įpareigojimo nebendrauti su nukentėjusiaisiais.

324.8.

33Apeliantai atkreipia dėmesį, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas jame visiškai nepasisakė dėl nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų nuomone, net ir perkvalifikavus nuteistojo R. B. veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, šio asmens nusikalstama veika jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktas nepaneigtas, taigi, R. B. negalėjo būti atleistas nuo pareigos šią žalą atlyginti.

345.

35Bylos nagrinėjimo apeliacinės distancijos teisme metu nukentėjusieji P. B. ir V. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydami iš nuteistojo R. B. priteisti kiekvienam iš jų po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jiems padarytą turtinę žalą, t. y. iš viso 1 998,40 Eur. Taip pat nukentėjusiųjų atstovas advokatas Arūnas Alekna pateikė prašymą nukentėjusiųjų naudai priteisti pastarųjų patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, t. y. iš viso 350 Eur.

366.

37Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinį skundą bei civilinį ieškinį atmesti, prokuroras, nukentėjusieji ir nukentėjusiųjų atstovai prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir civilinį ieškinį patenkinti.

38III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

397.

40Nukentėjusiųjų V. B., P. B. ir jų atstovo advokato Arūno Aleknos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

418.

42Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir R. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus. Be to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. B. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir atidėdamas jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turėjo skirti jam įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiaisiais bei išspręsti nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį, priteisti pastarųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

439.

44Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme apklaususi nukentėjusiuosius P. B. ir V. B., ištyrusi jų pateiktus dokumentus, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. B. kaltės formos ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Minėtame straipsnyje įtvirtinta pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė nustato, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nors apeliantai nurodo, kad R. B. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus – kaip pasikėsinimas nužudyti artimą giminaitį ir pasikėsinimas nužudyti du žmones, pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo R. B. tiesioginės tyčios atimti gyvybę nebuvimą yra pagrįsta išsamiai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl nuteistojo R. B. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punkte nustatytą nusikaltimą. Įvertinusi byloje sutrinktus įrodymus, taip pat apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

4510.

46Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Ši tyčia nustatoma tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-139/2015, Nr. 2K-248/2013, Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-13-976/2018 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų dėl R. B. veiksmų prieš nukentėjusiuosius kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktą matyti, kad apie R. B. tyčios nužudyti nukentėjusiuosius nebuvimą teismas sprendė laikydamasis nurodytų teismų praktikos išaiškinimų.

4711.

48Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad R. B. 2018 m. liepos 21 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvykęs į Varėnos rajono savivaldybėje, Merkinės seniūnijoje, ( - ) kaime esančią sodybą, kurios kieme nukentėjusiems P. B. ir V. B. pareiškęs padarysiąs Draučių tragediją ( - )kaime, pirmiausiai šaus V. B., o vėliau P. B. į kojas, nuo ko jie numirs, tyčia, legaliai turimu šaunamuoju ginklu – pistoletu IZH71 H, Nr. ( - ), vieną kartą šovė į garažo duris, tačiau nukentėjusieji aktyviais veiksmais pasipriešino ir atėmė iš jo šaunamąjį ginklą. Bylos duomenimis taip pat patikimai nustatyta, kad iš nuteistojo ginklo įvykio metu buvo iššauti iš viso trys šūviai.

4912.

50Nukentėjusysis P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dieną su žmona V. B. dirbo prie jo tėvų sodyboje esančio garažo. Jie pamatė į tėvų sodybos kiemą automobiliu įvažiuojantį brolį R. B.. Pastarasis buvo neblaivus, priėjo prie jų ir, laikydamas pistoletą dešinėje rankoje, pasakė, jog atvažiavo jų iššaudyti. Brolis pasakė, kad ginklas kovinis, taip pat parodė ir dar vieną pistoleto apkabą. Kadangi jis (P. B.) buvo prie pat brolio, tiksliai matė, jog pistoletas yra užtaisytas ir paruoštas šaudymui. Jam kalbant su broliu, žmona V. B. paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Tada R. B. pasakė, jog pirmiausiai šaus jo žmonai į kojas, vėliau jam (P. B.) į kojas ir žmona nusibaigs darže, o jis (P. B.) – garaže. Taip pat R. B. pasakė, jog turi daugiau ginklų automobilyje ir policijai nepasiduos gyvas. Po tokių žodžių brolis iššovė du kartus į jo žmonos pusę, bet nepataikė. Tada jis (P. B.) stvėrė broliui už rankos, kurioje laikė pistoletą. Tuo metu žmona iš nugaros pusės brolį apglėbė, o jis (P. B.) bandė atimti ginklą ir jie abu su broliu griuvo ant žemės. Tada nuaidėjo dar vienas šūvis. Jis (P. B.) laikė už ginklo, todėl jam pistoletas trenkė į rankos delną ir sužalojo nykštį. R. B. nugriuvus ant pilvo, jis iš pastarojo rankos išmušė pistoletą ir užlaužė dešinę ranką, o žmona dar kartą paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. B.. Jis su broliu dažnai konfliktuoja, ypatingai, kai brolis būna neblaivus. R. B. ir anksčiau yra jiems (nukentėjusiesiems) grasinęs ginklu, tačiau tada jie pabėgo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Brolis tiek jam, tiek jo žmonai V. B. nuolat grasina susidorojimu.

5113.

52Nukentėjusioji V. B. apklausiama teisme parodė, kad jos vyro brolis R. B. 2018 m. liepos 21 d., rytą, atvažiavo automobiliu į tėvų sodybą ir greitu žingsniu ėjo link jų. Pastarajam artėjant, išgirdo užtaisomo ginklo garsą ir pamatė, kad R. B. dešinėje rankoje laiko pistoletą bei juo mosuoja. Buvo akivaizdu, kad jis neblaivus. R. B. priartėjo prie jos ir nukreipęs pistoleto vamzdį jai į pilvą, pareiškė, kad ginklas yra ne žaislinis, o kovinis; tada kita ranka iš kišenės išsitraukė dėtuvę ir pasakė, kad dėtuvė pilna, o be šios pastarasis turi dar daugiau šovinių ir kitą šautuvą mašinoje, kad dabar jis padarys Draučių tragediją ( - ) kaime – pirmiausia darže „gaiš“ ji, o po jos garaže „gaiš“ P. B.. Taip besikalbant, ji lėtai nuėjo už garažo, mobiliuoju telefonu paskambino Bendrajam pagalbos. Baigusi kalbėti su minėto centro operatore ir grįžusi prie garažo įėjimo, ji rado R. B. besikalbantį su jos vyru P. B.. Ji atsistojo prie atidarytų kairės pusės garažo vartų ir stovėjo nugara į juos atsirėmusi. R. B. pasakė, kad jai jau niekas nepadės, nesvarbu, kad ji paskambino ir iškvietė pagalbą, kad pagalba nespės atvažiuoti ir ji „gaiš“ šiandien. Taip grasindamas R. B. nukreipė ginklą į ją ir iš karto iššovė. Kulka praskriejo tiesiai tarp jos kojų. R. B. šaudamas nesitaikė, nes grasindamas nušauti žiūrėjo į ją, o ne per taikiklį ir tai, kad nepataikė jai į kojas yra tik laimingas atsitiktinumas. Po pirmo šūvio ji iš karto žengė žingsnį dešiniau ir apsisuko bėgti, tačiau išgirdo antrą šūvį ir jai pro kairį petį prazvimbiančią kulką. Ji neatsisukdama nubėgo už garažo, tačiau bijodama, kad R. B. nenušautų jos vyro, grįžo atgal ir pamatė, kaip vyras grumiasi su broliu. Matė, kaip jos vyras buvo nustvėręs R. B. už rankos, kurią pastarasis laikė iškeltą į viršų, o delne spaudė pistoletą. Ji priėjo R. B. iš už nugaros ir bendrai su vyru jėga pastarąjį paguldė veidu į žemę. Kažkuriuo metu R. B. dar kartą iššovė, nežino, ar tai buvo atsitiktinis šūvis. Matė, kaip po trečio šūvio jos vyras numetė į šoną pistoletą. Ji tuo metu R. B. laikė prispaudusi. R. B. muistėsi, bandė ištrūkti bei grasino, kad jį vis tiek išleis po dviejų trijų mėnesių, o išėjęs vis tiek juos nudės, nes dar turi nelegalių ginklų. R. B. tą kart ne vieną kartą grasino jai ir vyrui, sakė, kad nužudys ne tik juos, bet visą kaimą, policijai nepasiduos. Iš įvykio vietos R. B. išvežė policijos pareigūnai. R. B. nusiteikimas nužudyti ją ir jos vyrą atrodė akivaizdus.

5314.

54Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis R. B. nuosekliai parodė, kad veikdamas pirmiau nurodytu būdu jis neturėjo tikslo nužudyti ar sužaloti savo brolio ir jo žmonos, norėjo juos tik pagąsdinti. Įvykio dieną į paveldėtą iš tėvų sodybą užsuko vykdamas grybauti, su savimi buvo apsiėmęs legaliai turimą pistoletą IZH71 H. Taip pat į automobilį jis įsidėjo ir tėvo jam padovanotą medžioklinį šautuvą IŽ 16 bei automobilyje surastus šaudmenis, nes norėjo smėlio karjere esančioje šaudykloje patikrinti, ar minėti šaudmenys dar veikia. Atvykęs į tėvų sodybą joje pamatė savo brolį P. B. su žmona ir priėjo prie jų pasikalbėti apie tėvo palikimo dalybas. Matydamas, kad jiems nepavyks susitarti, jis supyko, todėl iš šortų kišenės išsitraukė bei užtaisė pistoletą ir vieną kartą juo šovė į garažo duris. Jis taikė šauti į šoną ir taip nukentėjusiuosius pagąsdinti, nesiekė pataikyti V. B. į kojas. Nors pirminiuose parodymuose nuteistasis negalėjo nurodyti, kur tiksliai įvykio metu stovėjo nukentėjusieji, apklausiamas teisme R. B. teigė, kad abu nukentėjusieji stovėjo kairiau nuo garažo vartų, nuo jo nutolę apytikriai 3 metrų atstumu, o jis šovė dešiniau. Jo manymu, tai buvo saugus atstumas. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog du kartus šovė į garažo duris, šalia kurių, netoliese stovėjo brolis su broliene. Po minėtų dviejų šūvių, kuriuos iššovė vieną po kito, brolis su broliene puolė ir jėga atėmė iš jo ginklą. Tačiau apklausiamas teisme R. B. parodė šiek tiek kitokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y., kad antrą kartą pistoletas iššovė, kai jo brolis P. B. uždėjo savo ranką ant jo rankos, kuria laikė pistoletą, riešo, taigi, šūvis įvyko tiek dėl jo, tiek dėl P. B. veiksmų – pastarasis, stengdamasis atimti ginklą, kreipė jo ranką į šoną ir jis kreipė ranką į šoną. Jis iššovė keleto metrų atstumu į šoną, kad nepataikytų į V. B.. V. B. stovėjo už kelių metrų nuo jo ir P. B., o šūvio kryptis buvo 2–3 metrai į šoną nuo jos, taigi, pavojaus pastarajai nebuvo. Nuteistasis nuosekliai parodė, kad nepamena, ar nukentėjusiesiems sakė, kad padarys Draučių kaimo tragediją ( - ) kaime, nes buvo labai supykęs. Dėl susijaudinimo galėjo taip pasakyti, tačiau visų minėtos tragedijos aplinkybių nežinojo. Supykęs galėjo pasakyti, kad šaus nukentėjusiesiems į kojas, tačiau jis kalbėjo nerimtai. Jei būtų kalbėjęs rimtai, šūviai būtų buvę kitokie. Trečias šūvis įvyko jiems visiems trims besigrumiant, kai abu nukentėjusieji bandė atimti iš jo pistoletą. Dėl to jis negali pasakyti, kuris iš jų trijų paspaudė pistoleto gaiduką. Grumtynių metu jis (R. B.) tyčia ir sąmoningai nukreipti ginklo į nukentėjusiuosius bei šauti, nesiekė. Šaudymo įgūdžių jis (R. B.) įgijo dirbdamas policijoje, ilgus metus dalyvaudamas medžiotojų būrelio veikloje, todėl valdyti ginklus mokėjo. Paleisdamas šūvius įvykio metu žinojo, kad šaudamas tokiu būdu nukentėjusiųjų nesužalos.

5515.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymus, taip pat kitą baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog R. B. tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiaisiais P. B. ir V. B. vieną kartą šovė į garažo duris. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymai, bet ir įvykio vietoje rasti pėdsakai bei garažo vartų kairės dalies vidinėje pusėje įstrigusi kulka. Tačiau nuteistojo R. B. teisme duoti parodymai, kad kitus du šūvius jis iššovė veikiamas nukentėjusiojo P. B. pasipriešinimo, t. y. antrą kartą nenustatyta kryptimi iššovė kai nukentėjusysis P. B. sugriebė R. B. už rankos, kurioje buvo pistoletas, o trečią kartą jiems grumiantis nugriuvus ant žemės, jie abu paleido šūvį, nukreiptą į žemę, nepaneigti.

5716.

58Nagrinėjamu atveju tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis P. B. nuosekliai parodė, kad trečiasis šūvis įvyko jiems besigrumiant. Tačiau nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl antrojo šūvio iššovimo aplinkybių yra prieštaringi. Nukentėjusysis P. B., apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio metu nuteistasis į jo žmonos pusę vieną po kito paleido du šūvius ir tuomet nukentėjusysis jam pasipriešino sugriebdamas broliui už rankos, kurioje pastarasis laikė pistoletą. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis P. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes, t. y. kad po pirmo šūvio jis iš karto griebė broliui už dešinės rankos riešo ir jį suko į kairę pusę, o tuo metu R. B. iššovė antrą kartą į V. B., buvusios netoli garažo vartų, pusę. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, teismų būtų vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016). Nagrinėjamu atveju pašalinti nukentėjusiojo P. B. ir nuteistojo R. B. parodymuose esančio prieštaravimo dėl įvyko metu iššauto antrojo šūvio aplinkybių nėra galimybės. Iš nukentėjusiosios V. B. parodymų matyti, kad ji nematė, kaip buvo paleistas antras šūvis, nes po pirmojo šūvio nusisuko nuo R. B. ir pasileido bėgti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio metu R. B. antrą šūvį iššovė nukentėjusiajam sugriebus jam už rankos. Nesant patikimų įrodymų, kad minėtas šūvis buvo paleistas nuteistajam veikiant tyčia, ši aplinkybė buvo pagrįstai pašalinta iš nuteistajam pareikšto kaltinimo.

5917.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. įvykio metu išsakytas teiginys, kad atvažiavo nukentėjusiųjų iššaudyti, pirmiausiai šaus V. B. į kojas, o vėliau P. B. į kojas ir kad dėl to įvyks mirtis, ir netgi vieno šūvio paleidimas į garažo duris, prie kurių stovėjo V. B., yra nepakankami konstatuoti, kad pastarasis, veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia siekė atimti abiems nukentėjusiesiems gyvybes.

6118.

62Pirma, nuteistojo parodymus, kad vykdamas į tėvų sodybą jis ketino grybauti, o ne vyko nužudyti P. B. ir V. B. patvirtina automobilio „Volvo“, kuriuo jis atvyko į įvykio vietą, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrint minėtą automobilį surasti guminiai auliniai batai, tušti kibirai, kamufliažinė apranga (t. 1, b. l. 86-90). Aplinkybė, jog nuteistasis automobilyje turėjo dar vieną medžioklinį ginklą ir šaudmenų taip pat savaime nepatvirtina jo tikslo šį ginklą panaudoti nukentėjusiųjų žudymui. Šis ginklas ir šaudmenys įvykio metu buvo palikti nuteistojo automobilyje, nukentėjusieji taip pat neparodė, kad nuteistasis grasino jiems minėtu ginklu. Nuteistasis R. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad tėvo jam padovanotą medžioklinį šautuvą IŽ 16 bei automobilyje surastus šaudmenis jis įsidėjo į automobilį, kuriuo atvyko į tėvų sodybą, nes norėjo smėlio karjere esančioje šaudykloje patikrinti, ar minėti šaudmenys dar veikia. Duomenų, paneigiančių šiuos nuteistojo teiginius byloje nėra. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad išankstinio tikslo žudyti brolį ir jo žmoną jis neturėjo, norėjo tik išsiaiškinti, „pasibarti“ dėl įsisenėjusių konfliktų dėl tėvų palikimo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir bylos duomenys iš kurių matyti, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo jau ilgą laiką yra susiklostę konfliktiniai santykiai (dėl tėvų palikimo, dėl atjungto elektros kabelio, dėl R. B. nepagarbaus elgesio su V. B. ir t. t.) (t. 2, b. l. 9–28), o tai leidžia spręsti, jog įvykio dieną pagrindinis R. B. tikslas apsilankius paveldėtoje iš tėvų sodyboje buvo tolesnė konflikto eskalacija ir nukentėjusiųjų bauginimas, bet ne iš anksto suplanuotas pastarųjų nužudymas.

6319.

64Antra, nuteistojo veiksmai įvykio vietoje ir jų seka rodo, kad jis demonstruodamas legaliai turėtą pistoletą ir šiam pistoletui užtaisyti skirtus šovinius, užtaisydamas šūviui pistoletą, teigdamas nukentėjusiesiems, kad automobilyje turi dar kitą ginklą ir šovinių ir padarysiąs kaime Draučių tragediją, bei paleisdamas vieną šūvį į V. B. pusę, nesiekė tyčia nužudyti nukentėjusiųjų, o grasino tai padaryti. Nukentėjusioji V. B. viso proceso metu teigė, kad pirmąjį šūvį nuteistasis paleido nukreipęs į ją ginklą, kad kulka šūvio metu praskriejo jai tarp kojų. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis P. B. taip pat tvirtino, kad R. B. šovė į jo žmonos pusę, o pastaroji stovėjo prie suveriamų garažo vartų, apytikriai toje vietoje, kurioje buvo surasta įstrigusi kulka. Tačiau ir dėl šių aplinkybių nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi.

6520.

66Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu R. B. buvo neblaivus, net ir po įvykio jis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio dalyvių išsidėstymo įvykio metu. Kaip jau buvo minėta, apklausiamas teisme jis teigė, kad nukentėjusieji įvykio metu stovėjo kairiau nuo garažo vartų. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio metu garažo vartai buvo atidaryti (t. 1, b. l. 13–26). Parodymų patikrinimo vietoje metu P. B. parodė, kad nukentėjusioji V. B. stovėjo iš esmės ten pat, kur garažo vartų vidinės kairiosios pusės dalyje buvo surasta įstrigusi kulka, t. y. 33 cm nuo garažo sienos (prie įėjimo į garažą angos) (t. 1, b. l. 35–42). Nukentėjusioji V. B. teigė, kad po šūvio kulka praskriejo jai tarp pražergtų kojų, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu, priešingai nei nurodė P. B., ji savo stovėjimo vietą nurodė apytikriai ties garažo vartų kairiosios dalies viduriu (t. 1, b. l. 51–61). Tuo tarpu apžiūrint įvykio vietą iš karto po įvykio (dalyvaujant nukentėjusiajam P. B.) V. B. stovėjimo įvykio metu vieta užfiksuota ne šalia įėjimo į garažą angos, o priešingoje pusėje, t. y. prie pat suveriamų garažo vartų kairiosios dalies vidinės pusės krašto, kaip teisme nurodė ir nuteistasis (t. 1, b. l. 13–26). Sulyginus nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo metu nurodytas V. B. stovėjimo vietas su pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota jos stovėjimo vieta matyti, kad jos nesutampa. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog V. B. įvykio metu stovėjo kairėje atidarytų garažo vartų pusėje, o garažo duryse rastas kulkos padarytas pėdsakas yra 36,5 cm aukštyje nuo žemės ir 33 cm atstumu nuo garažo įėjimo angos, t. y. dešinėje atidarytų garažo vartų pusėje (t. 1, b. l. 13–26). Taigi, objektyvūs byloje esantys įrodymai prieštarauja nukentėjusiosios V. B., o iš dalies ir P. B. teiginiams, kad nuteistojo paleista kulka praskriejo jai tarp kojų. Priešingai, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. B. pirmąjį šūvį iššovė ne siekdamas peršauti nukentėjusiosios koją, o dešiniau nuo jos stovėjimo vietos, taigi, tyčia nesiekė jos sužaloti, o priešingai, sąmoningai siekė to išvengti.

6721.

68Be to iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados Nr. 11-1628 (18) matyti, kad garažo vartų kairiosios vidinės pusės pažeidimo kanalo ir šūvio, kuriuo buvo padarytas šis pažeidimas, kryptis, šaunant į vidinę vartų pusę, buvo iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn vartų vidinės pusės paviršiaus atžvilgiu (1 t. b. l. 175–178). Analogiški rezultatai gauti ir atliekant šūvio trajektorijos nustatymą – atlikus matavimą 350 cm atstumu nuo kulkos kanalo pradžios nustatyta, kad šūvio trajektorija yra 142 cm aukštyje nuo žemės ir 234 cm atstumu nuo garažo sienos; atlikus matavimą 300 cm atstumu nuo kulkos kanalo pradžios nustatyta, kad šūvio trajektorija yra 124 cm aukštyje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šūvio metu R. B. buvo nutaikęs pistoletą pagal vertikalę lygmenyje iki nukentėjusiosios V. B. kelių ir į dešinę nuo nukentėjusiosios V. B. stovėjimo vietos. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, jog nukentėjusiesiems dėl nuteistojo paleistų šūvių buvo padaryti kūno sužalojimai gyvybei pavojingose vietose. Iš bylos duomenų matyti, kad antro šūvio kryptis buvo įtakota ir paties nukentėjusiojo P. B., kai šis buvo sugriebęs už nuteistojo rankos, kurioje pastarasis laikė pistoletą, o trečiasis šūvis įvyko atsitiktinai, grumtynių metu. Taigi, baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad įvykio metu R. B. visus tris šūvius iš legaliai turėto pistoleto iššovė veikdamas kryptingai ir taikydamasis į nukentėjusiuosius taip tyčia siekė pastaruosius nužudyti.

6922.

70Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiosios V. B. parodymus, kad po pirmo šūvio kulka jai praskriejo tarp kojų, o antra kulka jai būnant nusisukus, praskriejo pro jos petį. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad šaunant iš arti, t. y. 2–3 metrų atstumu nuo taikinio, šūvio garsas yra labai stiprus, todėl tokiomis aplinkybėmis matyti, girdėti ar jausti kulkos skridimo trajektorijos neįmanoma. Be to, apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog nuteistasis R. B. turėjo daugiametę šaudymo patirtį, kurią įgijo dirbdamas policininku ir medžiodamas, šūvis buvo iššautas netolimu atstumu nuo taikinio. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turėjo visas galimybes veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia į V. B. paleisti mirtiną šūvį, tačiau sąmoningai to nepadarė, nes jos nužudyti ar sužaloti nesiekė. Nukentėjusiųjų teiginiai, jog nuteistasis į V. B. nepataikė dėl to, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tėra tik prielaida, kuria negalima grįsti R. B. kaltės. Juo labiau kad nuteistojo R. B. parodymus, kad jis turėdamas patirtį valdyti šaunamuosius ginklus, šaudamas iš arti, neturėjo tikslo nužudyti ar sužaloti nukentėjusiuosius, o šaudydamas, pastaruosius gąsdino iš dalies patvirtina ir byloje esantys garso įrašai. Minėtuose garso įrašuose užfiksuota, kaip R. B. su nukentėjusiaisiais aiškinasi ką tik įvykusio šaudymo fakto aplinkybes. P. B. priekaištaujant dėl nuteistojo paleistų šūvių, R. B. atsako: „gi galvon nešoviau (keiksmažodis)“; P. B. – „nu nešovei žinai kur tu šaudai (keiksmažodis) canai“; V. B. – „negalvok kad čia tavį tep kas labai bijo“ (t. 1, b. 1. 108–111).

7123.

72Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

7324.

74Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas R. B. kaltės turinį, įvertino pirmiau aptartą nuteistojo elgesį įvykio metu, jo intensyvumą, išsakytų grasinimų pobūdį, nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. reakciją į nuteistojo R. B. nusikalstamus veiksmus, šaunamojo ginklo išsakant grasinimus panaudojimo faktą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal bylos aplinkybes R. B. suvokė, jog grasinimus atimti P. B. ir V. B. gyvybę išsako ir pavojingai elgiasi taip, kad nukentėjusieji patikėtų, jog grasinimai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiųjų būsenos siekė. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos ir teisingai vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize, atskleidė R. B. padarytos nusikalstamos veikos objektyvųjį (grasinimo) ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią grasinti nužudyti žmogų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 145 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktą nėra teisinio pagrindo.

7525.

76Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei paskirdamas tik dvi pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, turėjo skirti dar vieną pareigą, nustatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaisiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaskyręs šio įpareigojimo apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę ir nukentėjusiųjų interesą jog bauginantys nuteistojo veiksmai nesikartotų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, R. B. nuolatos siekia konfliktuoti su nukentėjusiaisiais, prieš jį ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nukentėjusiųjų bauginimo, kurie buvo nutraukti (t. 2, b. l. 9–17, 18–24, 25–30). Pirmiau nurodytas aplinkybes apie konfliktišką nuteistojo būdą, siekį konfliktuoti, patvirtina nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančių garso įrašų išklotinės, kuriose užfiksuota, kaip po sulaikymo nuteistasis vis tiek žadėjo susidoroti su nukentėjusiaisiais, ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam R. B. ir BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaisiais V. B. ir P. B..

7726.

78BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. B. ir V. B. pareiškė civilinį ieškinį prašydami iš nuteistojo R. B. priteisti 1 635 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai, kurią sudaro 1 500 Eur už sugadintus garažo vartus, 85 Eur už vaistus, 50 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidos, ir po 10 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 8–24). Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl šio civilinio ieškinio iš viso nepasisakė, dėl to šią pirmosios instancijos teismo padarytą procesinę klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teisme pateiktą civilinio ieškinio patikslinimą.

7927.

80Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

8128.

82Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

8329.

84Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 635 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, ją sudarė: 1) sugadinti garažo vartai – 1 500 Eur; 2) išlaidos vaistams – 85 Eur; 3) kelionių pas gydytojus išlaidos – 50 Eur (t. 3, b. l. 8–9). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusieji patikslino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydami iš nuteistojo priteisti: 1) už sugadintų garažo vartų pakeitimą – 1 863,40 Eur; 2) išlaidas vaistams – 85 Eur; 3) kelionių pas gydytojus išlaidas – 50 Eur (t. 3, b. l. 134–136). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dėl nuteistojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems P. B. ir V. B. buvo padaryta turtinė žala. Nukentėjusiajam P. B. priklausančio garažo vartų apgadinimai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (t. 1, b. l. 13–26, 54–61). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog iš karto po R. B. padaryto nusikaltimo dėl patirtų neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajai V. B. ir P. B. pablogėjo sveikata (t. 1, b. l. 80, 116–117, t. 3, b. l. 15–16, 23–24), įvykio metu P. B., bandydamas atimti ginklą iš nuteistojo taip pat patyrė nežymius sužalojimus (t. 1, b. l. 161), abu nukentėjusieji gydėsi ir po R. B. padaryto nusikaltimo (t. 3, b. l. 10–14, 17–22). Kita vertus, turtinės žalos dydis baudžiamajame procese negali būti preziumuojamas, jis turi būti pagrindžiamas objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji pateikė dokumentus, patvirtinančius jų teiginius, kad po incidento vykdami į gydymo įstaigas jie 50 Eur išleido kurui, po patirto streso dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų 85 Eur išleido vaistams. Nukentėjusieji kartu su patikslintu ieškiniu apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė UAB „Dzūkijos statyba“ parengtą lokalinę sąmatą dėl P. B. garažo metalinių vartų pakeitimo. Šiame dokumente nurodyta, jog senų garažo vartų išmontavimas ir naujų vartų sumontavimas, nauji garažo vartai su rakinama spyna iš viso kainuotų 1 863,40 Eur (t. 3, b. l. 146).

8530.

86Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusieji garažo vartų remonto išlaidų dar nėra patyrę, pagal jų pasirinktos įmonės pateiktus preliminarius paskaičiavimus, ši suma galėtų būti 1 863,40 Eur. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012, Nr. 3K-3-164-1075/2019). Aplinkybė, jog nukentėjusiajam P. B. priklausančio garažo vartai buvo apgadinti, įrodyta byloje esančiais duomenimis – fotolentelėse užfiksuota po nukentėjusiojo paleisto šūvio garažo vartų kairiosios dalies vidinėje pusėje esanti kulkos padaryta anga; siekiant atlikti reikiamus balistinius tyrimus ikiteisminio tyrimo metu buvo išpjauta garažo vartų kairiosios dalies vidinės pusės skardinė dalis (kvadrato formos 30,5x31,5 cm dydžio), taip pat šios garažo vartų vidinės pusės dailylentės dalis (stačiakampio formos (10,5x12 cm)); kulka surasta įstrigusi garažo vartų apšiltinimo medžiagoje, kuri, siekiant išimti įstrigusią kulką, nežymiai praardyta; pirmiau nurodytos dvi išpjautos garažo vartų vidinės pusės dalys (30,5x31,5 cm ir 10,5x12 cm) kartu su kulka pateiktos tyrimui (t. 1, b. l. 54–60, 175–178). Duomenų, kad buvo pažeista garažo vartų kairiosios dalies išorinė dalis bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek pats garažas, tiek jo vartai nusikaltimo padarymo metu nebuvo nauji. Logiška, kad garažo vartų pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys bei apsaugoti garaže esančius daiktus. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl padarytų sužalojimų senieji garažo vartai šios funkcijos neprarado. Akivaizdu, kad nukentėjusysis iki šiol jais naudojasi – garažo vartai neišmontuoti ir dar nepakeisti. Neabejotina, jog nuteistasis R. B. turi atlyginti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atsiradusių garažo vartų kairiosios dalies vidinės pusės sugadinimų, kurie nagrinėjamu atveju gali būti pašalinti panaudojus kokybiškas medžiagas ir užtaisius vartų vidinėje pusėje esančias skyles, šalinimo išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų reikalavimas senus, nusidėvėjusius garažo vartus, kurie dėl nuteistojo paleisto šūvio pagrindinės savo funkcijos neprarado, pakeisti visiškai naujais metaliniais garažo vartais, yra neproporcingas. Dėl to nukentėjusiųjų prašoma priteisti turtinės žalos už sugadintus garažo vartus suma yra mažinama iki 400 Eur.

8731.

88Nukentėjusieji civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti jiems po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8932.

90Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji P. B. ir V. B. dėl nuteistojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nuteistojo išpuolio metu nukentėjusiajam P. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuteistajam grasinant šaunamuoju ginklu bei paleidus šūvį link V. B. abu nukentėjusieji patyrė baimę, sukrėtimą, didžiulį stresą, šias neigiamas emocijas jie išgyveno ir grumdamiesi su nuteistuoju, kai bandė jį nuginkluoti, taip pat ir po to, kai ginklas iš pastarojo buvo atimtas, tačiau pastarasis ir toliau grasino su nukentėjusiaisiais susidoroti vėliau, kai išeis iš įkalinimo įstaigos. Išpuoliui pasibaigus abiems nukentėjusiesiems dėl patirto streso sutriko sveikata, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiųjų pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad po įvykio jų sveikata blogėjo ir toliau, jiems buvo skirtas gydymas. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusieji patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę, sukrėtimą, šoką, nepatogumus, be to, jie iki šiol jaučia neigiamas R. B. padaryto nusikaltimo pasekmės, gyvena baimėje, jog į juos ir vėl gali būti pasikėsinta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, taip pat atsižvelgdama į žalą padariusio asmens kaltę (BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), jo turtinę padėtį (nors nedirba, tačiau turi turto, gauna pensiją), aplinkybę, jog didelė turtinė žala nepadaryta, sprendžia, jog nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, atitinkamai iš R. B. kiekvienam nukentėjusiajam priteisiant po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų prašoma bendrai iš nuteistojo R. B. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos suma yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes. Pagal teismų formuojamą praktiką, panašaus dydžio sumos priteisiamos nužudymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-221-511/2018).

9133.

92Apeliaciniame skunde prašoma priteisti apeliantų turėtas išlaidas juos atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji neprašė priteisti išlaidų už jų atstovavimą pirmosios instancijos teisme, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti 350 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą bei nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 156). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma nelaikytina per didele. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir tik dalis šio skundo reikalavimų buvo pripažinta pagrįstais, nukentėjusiesiems iš nuteistojo R. B. priteistina atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 200 Eur.

9334.

94Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir R. B. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau apygardos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, nuosprendyje nepasisakė dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio. Dėl to Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Nutarė

95Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

96R. B., kuriam vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams paskiriant R. B. įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su P. B. ir V. B..

97Nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. B. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) P. B. neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) V. B. neturtinei žalai atlyginti.

98Priteisti iš R. B. 535 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) P. B. ir V. B. turtinės žalos atlyginimui.

99Priteisti iš R. B. 200 Eur (du šimtus eurų) P. B. ir V. B. turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

100Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145... 4. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I.... 9. Bylos esmė... 10. 1.... 11. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį,... 12. 2.... 13. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai,... 14. 3.... 15. Apeliacinio skundo argumentai... 16. 4.... 17. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji V. B., P. B. ir jų atstovas advokatas... 18. 4.1.... 19. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį,... 20. 4.2.... 21. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti R. B. kaltu pagal BK 22... 22. 4.3.... 23. Patenkinti nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. civilinį ieškinį ir priteisti... 24. 4.4.... 25. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu... 26. 4.5.... 27. Apeliantai nurodo, jog pagal teismų formuojamą praktiką pasikėsinimas, kaip... 28. 4.6.... 29. Pirmosios instancijos teismas, eliminuodamas R. B. pareikštą kaltinimą pagal... 30. 4.7.... 31. Apeliantai taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į R. B. nusikalstamos veikos... 32. 4.8.... 33. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį... 34. 5.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacinės distancijos teisme metu nukentėjusieji P. B.... 36. 6.... 37. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiųjų ir... 38. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. 7.... 40. Nukentėjusiųjų V. B., P. B. ir jų atstovo advokato Arūno Aleknos... 41. 8.... 42. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu... 43. 9.... 44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą... 45. 10.... 46. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog pasikėsinimas nužudyti galimas... 47. 11.... 48. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad R. B. 2018 m. liepos 21 d. apie 15.30... 49. 12.... 50. Nukentėjusysis P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė,... 51. 13.... 52. Nukentėjusioji V. B. apklausiama teisme parodė, kad jos vyro brolis R. B.... 53. 14.... 54. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis R. B.... 55. 15.... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nukentėjusiųjų ir... 57. 16.... 58. Nagrinėjamu atveju tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis P. B. nuosekliai... 59. 17.... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad... 61. 18.... 62. Pirma, nuteistojo parodymus, kad vykdamas į tėvų sodybą jis ketino... 63. 19.... 64. Antra, nuteistojo veiksmai įvykio vietoje ir jų seka rodo, kad jis... 65. 20.... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu R. B. buvo neblaivus,... 67. 21.... 68. Be to iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 31 d.... 69. 22.... 70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 71. 23.... 72. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų... 73. 24.... 74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas R. B. kaltės... 75. 25.... 76. Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios... 77. 26.... 78. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 79. 27.... 80. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį... 81. 28.... 82. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 83. 29.... 84. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 635... 85. 30.... 86. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusieji garažo vartų remonto išlaidų dar... 87. 31.... 88. Nukentėjusieji civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti jiems po 10... 89. 32.... 90. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji P. B. ir V. B. dėl nuteistojo... 91. 33.... 92. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti apeliantų turėtas išlaidas juos... 93. 34.... 94. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia,... 95. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.... 96. R. B., kuriam vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas... 97. Nukentėjusiųjų P. B. ir V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 98. Priteisti iš R. B. 535 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) P. B. ir... 99. Priteisti iš R. B. 200 Eur (du šimtus eurų) P. B. ir V. B. turėtų... 100. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti....