Byla 2K-363-746/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislovo Ranonio (pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Jono Prapiesčio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų sausį–2007 metų kovą 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį–2007 metų balandį ir UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63, 65 straipsniais, M. B. paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje. Civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51. M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdamas UAB „V. g.“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudodamas, apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) – už 2006 metų sausį–2007 metų kovą ir taip padarė valstybei didelę – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) – turtinę žalą.

61.1. M. B., būdamas UAB „V. g.“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V. g.“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V. g.“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2005 metais Vilniuje susitarė su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo atstovaujamai UAB „V. g.“ PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie neva UAB „V. g.“ parduotas prekes, taip sumažinant UAB „V. g.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

71.2. Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, M. B. 2006 metų sausį–2007 metų kovą pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V. g.“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose-faktūrose kaip neva parduodamos UAB „V. g.“. Dėl to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ realiai nepardavė jokių prekių UAB „V. g.“ pagal iš M. B. gautus duomenis organizavo ir vykdė žinomai netikrų UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitų-faktūrų, patvirtinančių, kad šios bendrovės neva pardavė, o UAB „V. g.“ iš viso nupirko prekių už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur) (iš kurių 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) PVM), pagaminimą.

81.3. Šias PVM sąskaitas-faktūras asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė M. B., kuris žinodamas, kad UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ realiai jokių prekių nepardavė, nurodė UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

91.4. Gautų nurodytų netikrų dokumentų pagrindu 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. iš UAB „V. g.“ AB „Parex“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pervedus į UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ banko sąskaitas iš viso 1 739 263,02 Lt (503725,39 Eur), asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavo šių pinigų išgryninimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko sau už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintus pinigus perdavė M. B.

101.5. UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. tvarkiusios vyr. finansininkės B. U., S. P., V. B. į UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą įtraukė M. B. pateiktus nurodytus netikrus UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ dokumentus, jų pagrindu UAB „V. g.“ 2006 metų sausio–2007 metų kovo mėnesių PVM deklaracijose padidino paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) suma ir šias suklastotas deklaracijas 2006 m. vasario 24 d., 2006 m. kovo 20 d., 2006 m. rugpjūčio 25 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. liepos 18 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. lapkričio 21 d., 2007 m. balandžio 11 d., 2007 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI.

112. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų sausį–2007 metų kovą.

122.1. M. B., būdamas UAB „V. g.“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V. g.“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V. g.“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2006 metų sausį–2007 metų kovą, žinodamas, kad UAB „V. g.“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ nepirko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pateikė UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikras UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitas-faktūras ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

132.2. UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukus į UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą, 2006 metų sausį–2007 metų kovą buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pirkimas iš UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Infotrasa“, UAB „Prolangus“, UAB „Trabansa“, UAB „Digilat“, UAB „Verslo krašto sistemos“ iš viso už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur).

142.3. Taip M. B., veikdamas per UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. tvarkiusias vyr. finansininkes B. U., S. P., V. B., nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, iškreipė tikrąją UAB „V. g.“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę ir duomenis apie turtą bei nuosavybę ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V. g.“ 2006–2007 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

153. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį–2007 metų balandį ir apgaulingą UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį.

163.1. M. B., būdamas UAB „I“ akcininku ir faktiniu vadovu, valdydamas UAB „I“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę A. Z., ir, būdamas UAB „V. g.“ akcininku ir faktiniu vadovu, valdydamas UAB „V. g.“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., žinodamas, kad UAB „I“ ir UAB „V. g.“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB „Prolangus“, UAB „Infotrasa“ nepirko ir realiai jokių paslaugų ir prekių UAB „Skaidula“ nepardavė, asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, prašymu sutiko į UAB „I“ ir UAB „V. g.“ PVM sąskaitas-faktūras įrašyti pateiktus žinomai melagingus duomenis apie neva parduotas prekes ir imituoti tarp UAB „Prolangus“, UAB „Infotrasa“, UAB „Skaidula“ ir UAB „I“ ir tarp UAB „Prolangus“, UAB „Skaidula“ ir UAB „V. g.“ neva sudarytus sandorius.

173.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2006 metų rugpjūtį–2007 metų balandį Vilniuje iš G. R. gavęs UAB „Prolangus“ ir UAB „Infotrasa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl neva parduotų prekių UAB „I“ ir UAB „V. g.“ žinodamas, kad UAB „I“ ir UAB „V. g.“ realiai jokių prekių UAB „Skaidula“ nepardavė, nurodė UAB „I“ administratorei S. L., nieko nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašyti UAB „I“ vardu PVM sąskaitas-faktūras dėl neva UAB „Skaidula“ parduotų prekių.

183.3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. nurodė UAB „I“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei B. L., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, netikras PVM sąskaitas-faktūras dėl UAB „I“ prekių pirkimų iš UAB „Prolangus“ bei UAB „Infotrasa“ ir prekių pardavimo UAB „Skaidula“, o UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei V. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką – netikras PVM sąskaitas-faktūras dėl UAB „V. g.“ prekių pirkimo iš UAB „Prolangus“ ir prekių pardavimo UAB „Skaidula“ įtraukti atitinkamai į įmonių UAB „I“ ir UAB „V. g.“ buhalterines apskaitas.

193.4. Šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukus atitinkamai į UAB „I“ ir UAB „V. g.“ buhalterines apskaitas, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatos ir įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – atitinkamai prekių pirkimas iš UAB „Prolangus“, UAB „Infotrasa“ iš viso už 1 013 558,64 Lt (293 546,87 Eur) bei prekių pardavimas UAB „Skaidula“ už 1 043 955,44 Lt (302 350,39 Eur) ir prekių pirkimas iš UAB „Prolangus“ iš viso už 109 362,40 Lt (31 673,54 Eur) bei prekių pardavimas UAB „Skaidula“ iš viso už 112 666,40 Lt (32 630,44 Eur).

203.5. Taip M. B., veikdamas per UAB „I“ ir UAB „V. g.“ buhalterines apskaitas tvarkančias vyr. buhalteres, nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, atitinkamai iškreipė tikrąją UAB „I“ ir UAB „V. g.“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir dėl to nebuvo galima iš dalies atitinkamai nustatyti UAB „I“ 2006 metų rugpjūčio–2007 metų balandžio mėnesių, o UAB „V. g.“ – 2006 metų rugsėjo mėnesio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

214. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

225. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė į visus jo ginamojo apeliacinio skundo argumentus.

235.1. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas terminą „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ vartojo bendrąja sukčiavimo prasme“, nes jo ginamajam buvo inkriminuotas dalies turtinės prievolės panaikinimas, o didelės vertės turto įgijimas apgaule yra alternatyvus sukčiavimo požymis. Kasatoriaus nuomone, taip apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo ginamojo apeliacinio skundo argumentą dėl ne to sukčiavimo požymio nurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje (turėtų būti – aprašomojoje) dalyje.

245.2. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad paskutinė veika, už kurią jo ginamasis nuteistas, yra sukčiavimas, kuris buvo baigtas 2007 m. liepos 13 d., todėl BK 95 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas suėjo 2015 m. liepos 13 d., neatsakė į jo ginamojo apeliacinio skundo argumentą dėl senaties terminų, nes jis skunde kėlė klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo už BK 222 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus, o ne už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Kasatoriaus nuomone, jo ginamajam už BK 222 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2015 metų balandį, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl šių nusikaltimų 2015 m. liepos 2 d negalėjo būti priimtas.

256. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, buvo šališkas, nes teismo nuosprendis nei turiniu, nei forma neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 304–307 straipsnių reikalavimų ir jame iš esmės yra nukopijuotas kaltinamojo akto turinys: nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta dvidešimtyje lapų, iš kurių devyniolikos struktūra ir tekstas yra identiški kaltinamajam aktui.

267. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatas, nes aprašydamas jo ginamojo nusikalstamą veiką, kurią jis padarė, būdamas UAB „I“ akcininku ir faktiniu vadovu, nenurodė baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos – tik vertinant teismo aprašytas faktines aplinkybes galima numanyti, kad jos atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

278. Kasatorius skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasatoriaus nuomone, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas nepagrįstai – vadovaujantis vien tik formaliu pagrindu.

288.1. Pasak kasatoriaus, pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka gali išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo arba negavus papildomos medžiagos. Anot kasatoriaus, abejotina, ar šiuo atveju buvo išimtinis atvejis BPK 115 straipsnio 2 dalies prasme, nes pirmosios instancijos teismui buvo pateikta papildoma medžiaga apie dalies žalos atlyginimą, kuri nebuvo didelės apimties, dėl jos nebūtų reikėję daryti ilgos teismo proceso pertraukos ar papildomo tyrimo. Be to, kasatoriaus teigimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti dokumentai buvo „jau anksčiau prieinami civiliniam ieškovui – Vilniaus apskrities VMI, tačiau rengiant civilinį ieškinį nebuvo įvertinta civilinio ieškovo duomenų bazių informacija ir pateiktas netikslus ieškinys“.

298.2. Kasatorius nurodo, kad galbūt M. B. padaryta žala atlyginta dar vykstant ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 06-1-00026-07, iš kurios vėliau išskirta ikiteisminio tyrimo byla

30Nr. 06-1-0096-13. Šiose bylose tiriamos finansinės operacijos tarp UAB „I“ ir UAB „Skaidula“ ir tarp UAB „V. g.“ ir UAB „Skaidula“. Taigi, kasatoriaus teigimu, neištyrus situacijos, ar UAB „Skaidula“ atlygino žalą, gali susidaryti situacija, kai bendras atlygintinos žalos dydis padvigubės, o valstybei ateityje realiai bus priteista dvigubai didesnė suma nei padaryta žala.

318.3. Be to, anot kasatoriaus, specialisto išvadoje Nr. 5-1/236 nustatyta, kad žala valstybės biudžetui (PVM prievolė) buvo 281 994 Lt (81 671 Eur) ir vertinant baudžiamojoje byloje esančius duomenis matyti, kad į kaltinimą nėra įtrauktas 2006 m. rugsėjo 11 d. pirkimo sandoris su UAB „Prolangus“ (16 683 Lt (4831,73 Eur) PVM). Civilinio ieškovo atstovas pateikė civilinį ieškinį tik kaltinimo ribose. Dėl to, esant tokiai situacijai, neišsprendus civilinio ieškinio klausimo šioje baudžiamojoje byloje, kasatoriaus nuomone, sukeliama painiava sprendžiant civilinio ieškinio klausimą galimo civilinio proceso tvarka.

328.4. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis nuteistas už sukčiavimą, padarytą bendrininkaujant su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jei jau pripažinta, kad jo ginamasis su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais padarė žalą ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnį atsako solidariai, tai ir sprendimas dėl solidarių skolininkų turi būti priimtas „bendras, neišskiriant, ir juo labiau, nepaliekant dalies ieškinio nenagrinėtu dėl kai kurių skolininkų, nes civilinė prievolė solidariai atlyginti žalą yra nedaloma“. Kasatoriaus nuomone, esant solidariai atsakomybei, civilinio ieškinio dėl to paties dalyko nagrinėjimas pagal skirtingų procesų taisykles yra neteisėtas ir neracionalus.

339. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. B. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinį skundą atmesti.

3410. Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neatitikimo įstatymo reikalavimams, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kaltinamojo teisių, taip pat nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų – teismas nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, išanalizavo bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir išvadas dėl M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

3511. Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo už M. B. BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Anot prokurorės, pagal baudžiamąjį įstatymą M. B. senaties eigos terminas skaičiuotinas nuo 2007 m. liepos 13 d. jam pateikus UAB „V. g.“ vardu suklastotą PVM deklaraciją VMI ir pagal BK 95 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Taigi, prokurorės teigimu, senaties terminas galėtų būti taikomas nuo 2015 m. liepos 13 d.; tuo tarpu nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje yra priimtas 2015 m. liepos 2 d.

3612. Prokurorė atsiliepime taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civiliniam ieškovui pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak prokurorės, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti papildomi dokumentai, turintys įtakos civilinio ieškinio sumai, ir teisme nebuvo galimybių tiksliai nustatyti civilinio ieškinio sumos.

3713. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

38Dėl kasatoriaus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

3914. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, buvo šališkas, nes teismo nuosprendis nei turiniu, nei forma neatitinka BPK 304–307 straipsnių reikalavimų ir jame iš esmės yra nukopijuotas kaltinamojo akto turinys. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4015. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neš??k prieš Slovakiją, peticijos Nr. 65559/01, 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens and July prieš Prancūziją, peticijų Nr. 21279/02 ir 36448/02, 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 32271/04; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

41Nr. 2K-132-788/2015, 2K-67-746/2015, 2K-248-895/2015, 2K-333-511/2015, 2K-477-746/2015). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (žr., pvz., 2007 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Boldea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 19997/02, 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Rupa prieš Rumuniją (Nr.1), peticijos Nr. 58478/00).

4216. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį surašė iš esmės laikydamasis BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. Teismas nuosprendį, kaip to ir reikalaujama BPK 301 straipsnio 1 dalyje, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, nurodė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl M. B. padaryto nusikaltimų įrodytumo, taip pat jo padarytų nusikaltimų kvalifikavimo motyvus bei išvadas. Taigi pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę; teigti pirmosios instancijos teismą buvus šališką nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nuteistojo padarytą BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje (4 lape) neteisingai nurodė, kad UAB „V. g.“ 2006 metų sausio–2007 metų kovo mėnesių PVM deklaracijose paslaugų pirkimo PVM buvo padidintas 265 251,32 Lt (76 822,09 Eur), nes, kaip matyti, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šiose PVM deklaracijose paslaugų pirkimo PVM buvo padidintas 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) suma. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nurodydamas ne tą pinigų sumą, teismas akivaizdžiai apsiriko. Tai vertintina kaip rašybos klaida. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė. Dėl to ši klaida taisytina teismų sprendimų aprašomosiose dalyse (nuosprendžio ir nutarties 4 lapuose) nurodant, kad UAB „V. g.“ 2006 metų sausio–2007 metų kovo mėnesių PVM deklaracijose paslaugų pirkimo PVM buvo padidintas 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur).

4317. Nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 304 straipsnio 5 punktą teismas įžanginėje nuosprendžio dalyje turi nurodyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo kasatorius, nuosprendyje, aprašydamas nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką, kurią jis padarė, būdamas UAB „I“ akcininku ir faktiniu vadovu, nenurodė baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, jis nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to šis pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 304 straipsnio 5 punkto pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas šios nutarties įžanginėje dalyje, aprašydamas nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką, kurią jis padarė, būdamas UAB „I“ akcininku ir faktiniu vadovu, nurodė, kad „M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį–2007 metų balandį ir apgaulingą UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį“.

4418. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. B. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teismo nešališkumo principo.

45Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

4619. Kasatorius teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas nepagrįstai, nes abejotina, ar šiuo atveju buvo išimtinis atvejis BPK 115 straipsnio 2 dalies prasme.

4720. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, šį sprendimą apkaltinamajame nuosprendyje privalo motyvuoti.

4821. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI byloje pareiškė 265 311 Lt (76 839,37 Eur) dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis M. B. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje su civilinio ieškinio dydžio nesutiko, nurodydamas, kad civilinio ieškinio suma turėtų būti mažesnė, nes, anot jo, UAB „V. g.“ yra padengusi nuostolius. Nuteistojo gynėjas įrodymų tyrimo pabaigoje, prieš apklausiant patį nuteistąjį, pirmosios instancijos teismui pateikė naujus dokumentus: UAB „I“ 2007 m. birželio 12 d. ir UAB „V. g.“ 2011 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymus, UAB „V. g.“ 2011 m. vasario 8 d. ir 2011 m. vasario 11 d. prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI atstovė pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala nustatyta pagal specialisto 2011 m. lapkričio 23 d. išvadą, kuri, kaip matyti, buvo surašyta vėliau nei pirmosios instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateikti dokumentai ir kurioje nurodyta, kad padaryta turtinė žala neatlyginta; kokie dokumentai buvo pateikti specialistui nežinoma. Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI atstovė pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo patikslinti, kokie mokėjimai atlikti, ir nurodė, kad reikia daryti pertrauką norint patikrinti, ar įvykdyti pateikti prašymai. Taigi, esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad ieškinio dydis tapo neaiškus ir nėra galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, ir motyvuotai nusprendė pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė kviesti specialistą tam, kad jis įvertintų sandorius su UAB „Skaidula“, ieškinio sumos dydį, ir savo baigiamojoje kalboje prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

4922. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

50Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių laikymosi

5123. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė į visus jo ginamojo apeliacinio skundo argumentus.

5223.1. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nurodęs, kad „pirmosios instancijos teismas terminą „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ vartojo bendrąja sukčiavimo prasme“, neatsakė į jo ginamojo apeliacinio skundo argumentą dėl ne to sukčiavimo požymio nurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje (turėtų būti – aprašomojoje) dalyje.

5323.2. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad paskutinė veika, už kurią jo ginamasis nuteistas, yra sukčiavimas, kuris buvo baigtas 2007 m. liepos 13 d., todėl BK 95 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas suėjo 2015 m. liepos 13 d., neatsakė į jo ginamojo apeliacinio skundo argumentą dėl senaties terminų, nes jis skunde kėlė klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo už BK 222 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus, o ne už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą.

5423.3. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad nagrinėjant jo ginamojo apeliacinį skundą buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos.

5524. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015,

562K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kartu nagrinėjamų kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ar atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvių nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme.

5725. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2016 m. kovo 25 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo esminių argumentų ir pateikė motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

5826. Nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal BK 95 straipsnio 8 dalį senaties eiga nutrūksta, jeigu asmuo iki BK 95 straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką. Tokiu atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

5926.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (apgaulingas UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas 2006 metų sausį–2007 metų kovą) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas apysunkis tyčinis nusikaltimas baigti 2007 metų kovą; BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (apgaulingas UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymas 2006 metų rugpjūtį–2007 metų balandį ir apgaulingas UAB „V. g.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas 2006 metų rugsėjį) baigtas 2007 metų balandį; BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas sunkus tyčinis nusikaltimas baigtas 2007 m. liepos 13 d. Vadinasi, aštuonerių metų senaties termino eiga už BK 221 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje M. B. padarytus nusikaltimus (BK 95 straipsnio 1 dalies c punktas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)) nutrūko 2007 m. liepos 13 d. jam padarius naują, BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą ir už šiuos nusikaltimus senaties eiga nuo šios dienos buvo pradėta skaičiuoti iš naujo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į kasatoriaus ginamojo skundo argumentą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo už BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą, teisingai nurodė, kad „numatytas aštuonerių metų senaties terminas suėjo 2015 m. liepos 13 d., o nuosprendis buvo priimtas 2015 m. liepos 2 d.“, ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo M. B. baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nepažeidė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino.

6027. Kartu kasatoriaus nagrinėjamų skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukčiavimo objektyvieji požymiai – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas, turtinės prievolės panaikinimas apgaule savo ar kitų naudai – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, turi savarankišką reikšmę ir skiriasi vienas nuo kito savo turiniu, pavyzdžiui, svetimo turto įgijimas BK 182 straipsnio prasme suprantamas kaip kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas apgaule savo ar kitų asmenų naudai, o turtinės prievolės panaikinimas – kaip nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.). Dėl to negalima nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į jo ginamojo skundo argumentą dėl ne to sukčiavimo požymio nurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas terminą „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ vartojo bendrąja sukčiavimo prasme“. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, nuosprendžio 21, 22 lapuose nurodydamas, jog M. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, apsiriko. Tai vertintina kaip rašybos klaidos, kurios turi būti ištaisytos nurodant, kad M. B. apgaule išvengė dalies didelės vertės turtinės prievolės.

6128. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant nuteistojo M. B. apeliacinį skundą buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos.

62Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

63Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą atmesti.

64Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutarties aprašomosiose dalyse (nuosprendžio ir nutarties 4 lapuose) padarytas rašybos klaidas: vietoje „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 251,32 Lt“ nurodant „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur)“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas rašybos klaidas: 21 lape vietoje „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės turtinės prievolės“, o 22 lape vietoje „apgaule įgijo didelės vertės (viršijantį 250 MGL dydį) turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės (viršijančios 250 MGL dydį) turtinės prievolės“ .

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1. M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 6. 1.1. M. B., būdamas UAB „V. g.“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V.... 7. 1.2. Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, M. B. 2006 metų sausį–2007... 8. 1.3. Šias PVM sąskaitas-faktūras asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas... 9. 1.4. Gautų nurodytų netikrų dokumentų pagrindu 2006 m. sausio 1 d.–2007... 10. 1.5. UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d.–2007 m. kovo... 11. 2. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą UAB „V.... 12. 2.1. M. B., būdamas UAB „V. g.“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V.... 13. 2.2. UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB... 14. 2.3. Taip M. B., veikdamas per UAB „V. g.“ buhalterinę apskaitą 2006 m.... 15. 3. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už apgaulingą UAB... 16. 3.1. M. B., būdamas UAB „I“ akcininku ir faktiniu vadovu, valdydamas UAB... 17. 3.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2006 metų rugpjūtį–2007 metų... 18. 3.3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. nurodė UAB „I“... 19. 3.4. Šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukus atitinkamai į UAB... 20. 3.5. Taip M. B., veikdamas per UAB „I“ ir UAB „V. g.“ buhalterines... 21. 4. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo... 22. 5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė... 23. 5.1. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė,... 24. 5.2. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas,... 25. 6. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo... 26. 7. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas... 27. 8. Kasatorius skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 28. 8.1. Pasak kasatoriaus, pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas... 29. 8.2. Kasatorius nurodo, kad galbūt M. B. padaryta žala atlyginta dar vykstant... 30. Nr. 06-1-0096-13. Šiose bylose tiriamos finansinės operacijos tarp UAB... 31. 8.3. Be to, anot kasatoriaus, specialisto išvadoje Nr. 5-1/236 nustatyta, kad... 32. 8.4. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis nuteistas už... 33. 9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 34. 10. Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl pirmosios... 35. 11. Prokurorė nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl patraukimo... 36. 12. Prokurorė atsiliepime taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 37. 13. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas... 38. Dėl kasatoriaus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 39. 14. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo... 40. 15. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės... 41. Nr. 2K-132-788/2015, 2K-67-746/2015, 2K-248-895/2015, 2K-333-511/2015,... 42. 16. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 43. 17. Nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste taip pat atkreiptinas... 44. 18. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 45. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų... 46. 19. Kasatorius teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis... 47. 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą priimdamas apkaltinamąjį... 48. 21. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI byloje... 49. 22. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 50. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3,... 51. 23. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė... 52. 23.1. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai... 53. 23.2. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas,... 54. 23.3. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia,... 55. 24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas... 56. 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Taigi apeliacinio skundo... 57. 25. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės... 58. 26. Nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad... 59. 26.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: BK 222 straipsnio 1 dalyje... 60. 27. Kartu kasatoriaus nagrinėjamų skundo argumentų kontekste atkreiptinas... 61. 28. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 63. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą... 64. Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio...