Byla 1A-277-487/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Ugniui Vyčinui, Nerijui Marcinkevičiui, nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui, nuteistajam A. T., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities VMI atstovei J. N.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) pripažintas kaltu ir nuteistas:

4-

5pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

6-

7pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( - )“ ir UAB ,,( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

8-

9pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (padėjimas iššvaistyti UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ didelės vertės turtą), laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

10-

11pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ dokumentai perduoti G. S.), laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

12-

13pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ dokumentai perduoti A. T.), laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei M. L. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

15Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

16Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti.

17Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d.

18Iš M. L. ir A. T. į Lietuvos valstybės biudžetą priteista solidariai 138 446,20 Eur (šimtas trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir 20 euro centų) padarytai žalai atlyginti.

19Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas A. T., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

21I. Bylos esmė

221.

23M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės:

241.1.

25M. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas bendra tyčia su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ), vadybininku ir UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ), akcininku G. S., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „( - )“ sandorių su UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su G. S., kad M. L. jam pateiks UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „( - )“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ vardu dėl prekių pardavimo UAB „( - )“.

261.2.

27M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui V. O., UAB „( - )“ direktoriui M. V. ir UAB „( - )“ direktoriui V. P., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė G. S. 15 netikrų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 1 035 403,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 157 942,94 Lt PVM), o būtent: 2006-08-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 85 639,68 Lt (iš to skaičiaus 13 063,68 Lt PVM); 2006-08-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ) už 46 714,85 Lt (iš to skaičiaus 7 125,99 Lt PVM); 2006-08-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 45 560,31 Lt (iš to skaičiaus 6 949,88 Lt PVM); 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 83 926,89 Lt (iš to skaičiaus 12 802,41 Lt PVM); 2006-09-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 46 239,99 Lt (iš to skaičiaus 7 053,56 Lt PVM); 2006-09-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 85 810,96 Lt (iš to skaičiaus 13 089,81 Lt PVM); 2006-09-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 72 692,22 Lt (iš to skaičiaus 11 088,64 Lt PVM); 2006-09-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 85 810,96 Lt (iš to skaičiaus 13 089,81 Lt PVM); 2006-09-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 83 755,61 Lt (iš to skaičiaus 12 776,28 Lt PVM); 2006-09-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 45 725,25 Lt (iš to skaičiaus 6 975,04 Lt PVM); 2006-09-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 46 714,86 Lt (iš to skaičiaus 7 126 Lt PVM); 2006-10-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), iš to skaičiaus už 61 990,44 Lt (iš to skaičiaus 9 456,17 Lt PVM); 2006-10-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 92 630,41 Lt (iš to skaičiaus 14 130,06 Lt PVM); 2006-11-06 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 89 579,11 Lt (iš to skaičiaus 13 664,61 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ) už 62 612,12 Lt (iš to skaičiaus 9 551 Lt PVM); taip pat perdavė G. S. netikrą 2007-03-30 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), dėl prekių pardavimo UAB „( - )“ už 48 664,49 Lt (iš to skaičiaus 7 423,40 Lt PVM), taip pat perdavė G. S. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 60 877,49 Lt sumą (iš to skaičiaus 9 286,4 Lt PVM), o būtent: 2007-04-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 48 664,49 Lt (iš to skaičiaus 7 423,40 Lt PVM); 2007-08-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 12 213,00 Lt (iš to skaičiaus 1 863,00 Lt PVM); kuriose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pardavė, o UAB ,,( - )“ nupirko prekių už 1 144 945,64 Lt (iš to skaičiaus 174 652,74 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „( - )“, SIA „( - )“, AS „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, Lenkijos įmonės „( - )“. G. S. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras, nesuprasdami nusikalstamo G. S. veikimo, pasirašė UAB „( - )“ direktoriai S. M., I. S. ir S. R., ir po to šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. S. UAB „( - )“ vardu išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų dėl žuvies konservų, žuvies konservų, padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įformintas PVM sąskaitas faktūras) pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 1 244 256,96 Lt sumą (iš to skaičiaus 189 801,92 Lt PVM), o būtent: 2006-08-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 94 203,65 Lt (iš to skaičiaus 14 370,05 Lt PVM); 2006-08-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 50 622,57 Lt (iš to skaičiaus 7 722,09 Lt PVM); 2006-08-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija FRE Nr. 0021, už 47 514,16 Lt (iš to skaičiaus 7 247,92 Lt PVM); 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija FRE Nr. 0022, už 93 347,25 Lt (iš to skaičiaus 14 239,41 Lt PVM); 2006-09-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 47 514,16 Lt (iš to skaičiaus 7 247,92 Lt PVM); 2006-09-05 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 94 203,65 Lt (iš to skaičiaus 14 370,05 Lt PVM); 2006-09-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija FRE Nr. 0025, už 76 155,88 Lt (iš to skaičiaus 11 617 Lt PVM); 2006-09-11 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 94 203,65 Lt (iš to skaičiaus 14 370,05 Lt PVM); 2006-09-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 92 490,85 Lt (iš to skaičiaus 14 108,77 Lt PVM); 2006-09-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 47 958,22 Lt (iš to skaičiaus 7 315,66 Lt PVM); 2006-09-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 50 622,57 Lt (iš to skaičiaus 7 722,09 Lt PVM); 2006-10-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 71 049,22 Lt (iš to skaičiaus 10 838,02 Lt PVM); 2006-10-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 97 692,67 Lt (iš to skaičiaus 14 902,27 Lt PVM); 2006-11-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 94 524,8 Lt (iš to skaičiaus 14 419,04 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 71 049,22 Lt (iš to skaičiaus 10 838,02 Lt PVM); 2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 53 224,80 Lt (iš to skaičiaus 81 19,04 Lt PVM); 2007-04-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 52 303,64 Lt (iš to skaičiaus 7 978,52 Lt PVM); 2007-08-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 15 576,00 Lt (iš to skaičiaus 2 376 Lt PVM); kurias G. S. nurodymu pasirašė UAB „( - )“ direktoriai S. M., I. S. ir S. R.. G. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas bendra tyčia su M. L., turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „( - )“, ,,UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su M. L., kad šis jam pateiks UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „( - )“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui V. O., UAB „( - )“ direktoriui V. P. ir UAB „( - )“ direktoriui E. N., kurie, nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose yra įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė G. S. netikras UAB „( - )“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. O., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 9 PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 1 143 483,94 Lt sumą (iš to skaičiaus 174 429,75 Lt PVM), o būtent: 2006-11-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 123 092,76 Lt (iš to skaičiaus 18 776,86 Lt PVM); 2006-11-22 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 115 356,65 Lt (iš to skaičiaus 17 596,78 Lt PVM); 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 126 556,42 Lt (iš to skaičiaus 19 305,22 Lt PVM); 2006-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 329 831,71 Lt (iš to skaičiaus 50 313,31 Lt PVM); 2006-12-05 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 87 168,96 Lt (iš to skaičiaus 13 296,96 Lt PVM); 2006-12-06 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 114 799,08 Lt (iš to skaičiaus 17 511,72 Lt PVM); 2006-12-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 4 603,53 Lt (iš to skaičiaus 702,23 Lt PVM); 2006-12-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 118 182,76 Lt (iš to skaičiaus 18 027,88 Lt PVM); 2006-12-11 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 123 892,07 Lt (iš to skaičiaus 18 898,79 Lt PVM); taip pat perdavė G. S. netikras UAB „( - )“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. P., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 267 158,86 Lt sumą (iš to skaičiaus 40 753,05 Lt PVM), o būtent: 2007-08-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 91 756,80 Lt (iš to skaičiaus 13 996,80 Lt PVM); 2007-08-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 55 187,00 Lt (iš to skaičiaus 8 418,36 Lt PVM); 2007-09-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 65 151,92 Lt (iš to skaičiaus 9 938,43 Lt PVM); 2007-09-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 55 063,14 Lt (iš to skaičiaus 8 399,46 Lt PVM); taip pat perdavė G. S. netikrą UAB „( - )“ vardu išrašytą ir direktoriaus E. N., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytą 2007-12-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija AL Nr. 0029, iš viso už 34 323,84 Lt sumą, iš to skaičiaus 5 235,84 Lt PVM, nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „( - )“, SIA „( - )“, AS „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, SIA „( - )“, Lenkijos įmonės „( - )“. G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei R. K. (dirbusiai iki 2007-02-22), vyriausiajai buhalterei I. L. (dirbusiai nuo 2007-02-22 iki 2008-10-01), kurios nežinodamos, kad G. S. pateiktose UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, būtent: 2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 43 579,47 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 76 751,54 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 25 740,29 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 61 630,70 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 138 056,11 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 8 119,04 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 978,52 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 24 791,16 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 18 337,89 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5 238,84 Lt mažesnę UAB „( - )“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 288 132 Lt, 2007 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 53 719 Lt, 2006 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 76 835 Lt, 2007 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 10 743 Lt, ir PVM deklaracijas 2006-09-25, 2006-10-24, 2006-10-25, 2006-11-24, 2006-12-22, 2007-01-24, 2007-04-25, 2007-05-24, 2007-09-23, 2007-10-24, 2008-01-25, 2008-02-24, 2008-13-18, 2009-02-18, 2009-02-24, Metines pelno mokesčio deklaracijas 2007-05-21, 2008-09-30, Metines socialinio mokesčio deklaracijas 2007-09-01, 2008-09-30, 2008-10-01 ir 2008-10-10 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus AVMI, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje.

281.3.

29Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 839 649,56 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410 220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341 851 Lt pelno mokesčio ir 87 578 Lt socialinio mokesčio.

302.

31M. L., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, padėjo apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės:

322.1.

33M. L. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), komercijos direktoriumi (nuo 2008-02-20 – direktoriumi) A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „( - )“ sandorių su UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su A. T., kad M. L. jam pateiks UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „( - )“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui E. N., UAB „( - )“ direktoriui M. V. ir UAB „( - )“ direktoriams V. O. bei A. V., kurie, nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. 5 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 422 204 Lt sumą (iš to skaičiaus 64 404 Lt PVM), o būtent: 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 57 820 Lt (iš to skaičiaus 8 820 Lt PVM); 2007-12-22 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 139 712 Lt (iš to skaičiaus 21 312 Lt PVM); 2008-03-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 89 680 Lt (iš to skaičiaus 13 680 Lt PVM); 2008-04-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 116 584 Lt (iš to skaičiaus 17 784 Lt PVM); 2008-04-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 18 408 Lt (iš to skaičiaus 2 808 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 5 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 422 204 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2008-01-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 57 820 Lt; 2008-01-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 139 712 Lt; 2008-03-17 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 89 680 Lt; 2008-04-07 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 116 584 Lt; 2008-04-08 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 18 408 Lt; taip pat perdavė A. T. 17 netikrų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 206 521 Lt sumą (iš to skaičiaus 33 280,15 Lt PVM), o būtent: 2007-01-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 3 365,25 Lt (iš to skaičiaus 160,25 Lt PVM); 2007-01-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 5 827,50 Lt (iš to skaičiaus 277,50 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 8 342,25 Lt (iš to skaičiaus 397,25 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 16 520 Lt (iš to skaičiaus 2 520,00 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 45 878,40 Lt (iš to skaičiaus 6 998,40 Lt PVM); 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 968,75 Lt (iš to skaičiaus 93,75 Lt PVM); 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 3 937,50 Lt (iš to skaičiaus 187,50 Lt PVM); 2007-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 141 600,75 Lt (iš to skaičiaus 21 600 Lt PVM); 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 247,80 Lt (iš to skaičiaus 11,80 Lt PVM); 2007-03-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 3 675,00 Lt (iš to skaičiaus 175 Lt PVM); 2007-04-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 2 289 Lt (iš to skaičiaus 239 Lt PVM); 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 367,50 Lt (iš to skaičiaus 17,50 Lt PVM); 2007-04-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 294 Lt (iš to skaičiaus 14 Lt PVM); 2007-04-11 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 911,90 Lt (iš to skaičiaus 196,90 Lt PVM); 2007-04-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 050 Lt (iš to skaičiaus 50 Lt PVM); 2007-04-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 2 106,30 Lt (iš to skaičiaus 321,30 Lt PVM); 2007-05-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 420 Lt (iš to skaičiaus 20 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 7 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 239 381,15 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-03-26 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 34 055 Lt; 2007-03-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 45 878,40 Lt; 2007-03-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 9 829,05 Lt; 2007-04-02 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 28 200 Lt; 2007-04-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 42 600 Lt; 2007-04-12 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 70 800 Lt; 2007-05-31 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 8 018,70 Lt; taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 157 412,18 Lt sumą (iš to skaičiaus 24 012,03 Lt PVM), o būtent: 2006-06-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 59 002,54 Lt (iš to skaičiaus 9 000,39 Lt PVM); 2006-10-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 98 409,64 Lt (iš to skaičiaus 15 011,64 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 112 889,05 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 59 900 Lt; 2006-12-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 52 989,05 Lt. M. L. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus nesuprasdami nusikalstamo M. L. veikimo pasirašė UAB „( - )“ direktorius E. N., UAB „( - )“ direktorius M. V., UAB „( - )“ direktoriai V. O. bei A. V. ir po to šie dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą. A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 perdavė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. Š., kuri nežinodama, kad A. T. pateiktose UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas.

342.2.

35Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 94 315 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 43 486 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 41 590 Lt pelno mokesčio ir 9 239 Lt socialinio mokesčio.

362.3.

37Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „( - )“ sandorių su UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su A. T., kad M. L. jam pateiks UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „( - )“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“.

382.4.

39M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui I. Ž., UAB „( - )“ direktoriui V. P., UAB „( - )“ direktoriams V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „( - )“ direktoriui M. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. netikrą UAB „( - )“ 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), dėl fakso aparato Canon FAXTT20 pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 460,20 Lt sumą (iš to skaičiaus 70,20 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 151 983,88 Lt sumą (iš to skaičiaus 23 183,98 Lt PVM), o būtent: 2007-04-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 41 064 Lt (iš to skaičiaus 6 264,00 Lt PVM); 2007-05-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 110 919,88 Lt (iš to skaičiaus 16 919,98 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 151 983,88 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-09-03 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 11 už 41 064 Lt; 2007-09-05 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 12 už 110 919,88 Lt; taip pat perdavė A. T. 14 netikrų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 1 023 460,16 Lt sumą (iš to skaičiaus 156 121,04 Lt PVM), o būtent: 2006-06-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 61 950 Lt (iš to skaičiaus 9 450 Lt PVM); 2006-08-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 8 0240 Lt (iš to skaičiaus 1 2240 Lt PVM); 2006-10-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 113 797,60 Lt (iš to skaičiaus 17 358,96 Lt PVM); 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 68 440 Lt (iš to skaičiaus 10 440 Lt PVM); 2006-11-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 105 350,40 Lt (iš to skaičiaus 16 070,40 Lt PVM); 2006-11-15 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 49 734,45 Lt (iš to skaičiaus 7 586,61 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 26 713,12 Lt (iš to skaičiaus 4 074,88 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 49 734,45 Lt (iš to skaičiaus 7 586,61 Lt PVM); 2006-11-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 57 268,89 Lt (iš to skaičiaus 8 735,93 Lt PVM); 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 111 014,40 Lt (iš to skaičiaus 16 934,40 Lt PVM); 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 107 906,00 Lt (iš to skaičiaus 16 460,24 Lt PVM); 2006-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 109 667,69 Lt (iš to skaičiaus 16 728,97 Lt PVM); 2006-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 21 240 Lt (iš to skaičiaus 3 240 Lt PVM); 2006-12-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 60 403,16 Lt (iš to skaičiaus 9 214,04 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 5 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 558 794,69 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 61 950 Lt; 2006-08-08 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 80 240 Lt; 2006-10-26 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 113 797,60 Lt; 2007-01-22 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 283 007,09 Lt; 2007-01-23 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 19 800 Lt; taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 133 860,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 20 419,42 Lt PVM), o būtent: 2007-01-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 26 683,10 Lt (iš to skaičiaus 4 070,30 Lt PVM); 2007-02-05 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 107 177,56 Lt (iš to skaičiaus 16 349,12 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 4 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 133 860,66 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-03-28 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 26 683,10 Lt; 2007-03-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 32 000 Lt; 2007-04-02 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 14 000 Lt; 2007-04-11 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 61 177,56 Lt; M. L. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus nesuprasdami nusikalstamo M. L. veikimo pasirašė UAB „( - )“ direktorius I. Ž., UAB „( - )“ direktorius V. P., UAB „( - )“ direktoriai V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „( - )“ direktorius M. V. ir po to šie dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą. A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 perdavė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms A. T. (dirbo nuo 2006-05-18 iki 2007-02-12), D. J. (dirbi nuo 2007-02-26 iki 2008-05-30) ir A. Š. (dirbo nuo 2006-05-18 iki 2007-02-12), kurios nežinodamos, kad A. T. pateiktose UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas.

402.5.

41Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 383 712 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 217 074 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 130 101 Lt pelno mokesčio ir 36 537 Lt socialinio mokesčio.

423.

43M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą:

443.1.

45M. L. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), komercijos direktoriumi (nuo 2008-02-20 – direktoriumi) A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti iššvaistyti UAB „( - )“ turtą, susitarė su UAB „( - )“ direktoriumi A. T., kad jam M. L. pateiks PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ,,( - )“ parduotas prekes, o atsiskaitymą imituos netikrais kasos pajamų orderių kvitais. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui E. N., UAB „( - )“ direktoriui M. V. ir UAB „( - )“ direktoriams V. O. bei A. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. 5 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 422 204 Lt sumą (iš to skaičiaus 64 404 Lt PVM), o būtent: 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 57 820 Lt (iš to skaičiaus 8 820 Lt PVM); 2007-12-22 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), už 139 712,00 Lt (iš to skaičiaus 21 312 Lt PVM); 2008-03-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 89 680 Lt (iš to skaičiaus 13 680 Lt PVM); 2008-04-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija AL Nr. 0051, už 116 584 Lt (iš to skaičiaus 17 784 Lt PVM); 2008-04-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 18 408 Lt (iš to skaičiaus 2 808 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 5 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 422 204 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2008-01-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 57 820 Lt; 2008-01-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 139 712 Lt; 2008-03-17 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 89 680 Lt; 2008-04-07 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 116 584 Lt; 2008-04-08 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 18 408 Lt; taip pat perdavė A. T. 17 netikrų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 206 521 Lt sumą (iš to skaičiaus 33 280,15 Lt PVM), o būtent: 2007-01-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 3 365,25 Lt (iš to skaičiaus 160,25 Lt PVM); 2007-01-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 5 827,50 Lt (iš to skaičiaus 277,50 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 8 342,25 Lt (iš to skaičiaus 397,25 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 16 520 Lt (iš to skaičiaus 2 520 Lt PVM); 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 45 878,40 Lt (iš to skaičiaus 6 998,40 Lt PVM); 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 968,75 Lt (iš to skaičiaus 93,75 Lt PVM); 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 3 937,50 Lt (iš to skaičiaus 187,50 Lt PVM); 2007-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 141 600,75 Lt (iš to skaičiaus 21 600 Lt PVM); 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 247,80 Lt (iš to skaičiaus 11,80 Lt PVM); 2007-03-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 3 675 Lt (iš to skaičiaus 175 Lt PVM); 2007-04-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 2 289,00 Lt (iš to skaičiaus 239 Lt PVM); 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 367,50 Lt (iš to skaičiaus 17,50 Lt PVM); 2007-04-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 294 Lt (iš to skaičiaus 14 Lt PVM); 2007-04-11 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 911,90 Lt (iš to skaičiaus 196,90 Lt PVM); 2007-04-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 1 050 Lt (iš to skaičiaus 50 Lt PVM); 2007-04-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 2 106,30 Lt (iš to skaičiaus 321,30 Lt PVM); 2007-05-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 420 Lt (iš to skaičiaus 20 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 7 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 239 381,15 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-03-26 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 34 055 Lt; 2007-03-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 45 878,40 Lt; 2007-03-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 9 829,05 Lt; 2007-04-02 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 28 200 Lt; 2007-04-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 42 600 Lt; 2007-04-12 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 70 800 Lt; 2007-05-31 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 8 018,70 Lt; taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 157 412,18 Lt sumą (iš to skaičiaus 24 012,03 Lt PVM), o būtent: 2006-06-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 59 002,54 Lt (iš to skaičiaus 9 000,39 Lt PVM); 2006-10-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 98 409,64 Lt (iš to skaičiaus 15 011,64 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 112 889,05 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 59 900 Lt; 2006-12-28 kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), už 52 989,05 Lt.

463.2.

47A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. L. perduoti dokumentai yra netikri, faktiškai sandoriai nėra įvykę ir pinigų įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atstovams E. N., M. V., V. O. ir A. V. UAB „( - )“ nemokėjo, minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 perdavė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. Š., kuri, nežinodama, kad A. T. pateiktose UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose nurodyti duomenys melagingi, įtraukė gautus duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, o A. T. iš UAB „( - )“ kasos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų paėmė 786 137,18 Lt.

483.3.

49Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei padėjęs imituoti UAB ,,( - )“ atsiskaitymą su įmonėmis UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, padėjo A. T. iššvaistyti A. T. žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 786 137,18 Lt.

503.4.

51Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „( - )“, įmonės kodas 163730864, reg. Gargždų g. 13, Vėžaičiuose, Klaipėdos r. sav., direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti iššvaistyti UAB „( - )“ turtą, susitarė su UAB „( - )“ direktoriumi A. T., kad jam M. L. pateiks PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ,,( - )“ parduotas prekes, o atsiskaitymą imituos netikrais kasos pajamų orderių kvitais.

523.5.

53M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,( - )“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui I. Ž., UAB „( - )“ direktoriui V. P., UAB „( - )“ direktoriams V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „( - )“ direktoriui M. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

543.6.

55M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. netikrą UAB „( - )“ 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija DUL Nr. 0000102, dėl fakso aparato Canon FAXTT20 pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 460,20 Lt sumą (iš to skaičiaus 70,20 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 151 983,88 Lt sumą (iš to skaičiaus 23 183,98 Lt PVM), o būtent: 2007-04-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 41 064 Lt (iš to skaičiaus 6 264,00 Lt PVM); 2007-05-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 110 919,88 Lt (iš to skaičiaus 16 919,98 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 2 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 151 983,88 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-09-03 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 41 064,00 Lt; 2007-09-05 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 110 919,88 Lt; taip pat perdavė A. T. 14 netikrų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 1 023 460,16 Lt sumą (iš to skaičiaus 156 121,04 Lt PVM), o būtent: 2006-06-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 61 950,00 Lt (iš to skaičiaus 9 450 Lt PVM); 2006-08-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 80 240 Lt (iš to skaičiaus 12 240 Lt PVM); 2006-10-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 113 797,60 Lt (iš to skaičiaus 17 358,96 Lt PVM); 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 68 440 Lt (iš to skaičiaus 10 440 Lt PVM); 2006-11-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 105 350,40 Lt (iš to skaičiaus 16 070,40 Lt PVM); 2006-11-15 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 49 734,45 Lt (iš to skaičiaus 7 586,61 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 26 713,12 Lt (iš to skaičiaus 4 074,88 Lt PVM); 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 49 734,45 Lt (iš to skaičiaus 7 586,61 Lt PVM); 2006-11-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 57 268,89 Lt (iš to skaičiaus 8 735,93 Lt PVM); 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 111 014,40 Lt (iš to skaičiaus 16 934,40 Lt PVM); 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 107 906 Lt (iš to skaičiaus 16 460,24 Lt PVM); 2006-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 109 667,69 Lt (iš to skaičiaus 16 728,97 Lt PVM); 2006-12-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 21 240 Lt (iš to skaičiaus 3 240 Lt PVM); 2006-12-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 60 403,16 Lt (iš to skaičiaus 9 214,04 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 5 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 558 794,69 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 61 950 Lt; 2006-08-08 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 80 240 Lt; 2006-10-26 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 113 797,60 Lt; 2007-01-22 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 283 007,09 Lt; 2007-01-23 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 19 800 Lt; taip pat perdavė A. T. 2 netikras UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „( - )“, iš viso už 133 860,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 20 419,42 Lt PVM), o būtent: 2007-01-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 26 683,10 Lt (iš to skaičiaus 4 070,30 Lt PVM); 2007-02-05 PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už 107 177,56 Lt (iš to skaičiaus 16 349,12 Lt PVM); taip pat perdavė A. T. 4 netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 133 860,66 Lt sumokėjimo UAB „( - )“, o būtent: 2007-03-28 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 26 683,10 Lt; 2007-03-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 32 000 Lt; 2007-04-02 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 14 000 Lt; 2007-04-11 kasos pajamų orderio kvitą Nr. ( - ) už 61 177,56 Lt; A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. L. perduoti dokumentai yra netikri, faktiškai sandorių nėra įvykę ir pinigų įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atstovams I. Ž., V. P., V. O., G. V., A. V. ir M. V. UAB „( - )“ nemokėjo, minėtas UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 perdavė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms A. T. (dirbo nuo 2006-05-18 iki 2007-02-12), D. J. (dirbo nuo 2007-02-26 iki 2008-05-30) ir A. Š. (dirbo nuo 2006-05-18 iki 2007-02-12), kurios nežinodamos, kad A. T. pateiktose UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti duomenys yra melagingi, įtraukė gautus duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, o A. T. iš UAB „( - )“ kasos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų paėmė 1 309 764,90 Lt.

563.7.

57Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei padėjęs imituoti UAB ,,( - )“ atsiskaitymą su įmonėmis UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, padėjo A. T. iššvaistyti A. T. žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 1 309 764,90 Lt.

584.

59M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo:

604.1.

61M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ), vadybininku ir UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ), akcininku G. S., siekdamas apgaule UAB „( - )“ naudai padėti išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad UAB „( - )“ direktorius I. S., UAB „( - )“ direktorius V. O., UAB „( - )“ direktorius V. P., UAB „( - )“ direktorius E. N. ir UAB „( - )“ direktorius M. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė:

62- I. S. pasirašyti 2006-11-01 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. ( - ) su priedu, 4 PVM sąskaitose faktūrose: 2006-11-06 serija ( - ), 2006-11-17 serija ( - ), 2006-11-07 serija ( - ), 2006-11-17 serija ( - ), 2006-11-30 pranešime Latvijos bendrovei SIA „( - )“, 2006-12-29 pranešime UAB „( - )“ vadovui;

63- V. O. pasirašyti 24 PVM sąskaitose faktūrose: 2006-08-16 serija ( - ), 2006-08-25 serija ( - ), 2006-08-28 serija ( - ), 2006-08-31 serija ( - ), 2006-09-04 serija ( - ), 2006-09-04 serija ( - ), 2006-09-07 serija ( - ), 2006-09-08 serija ( - ), 2006-09-18 serija ( - ), 2006-09-21 serija ( - ), 2006-09-26 serija ( - ), 2006-10-16 serija ( - ), 2006-10-18 serija ( - ), 2006-11-06 serija ( - ), 2006-11-17 serija ( - ), 2006-11-20 serija ( - ), 2006-11-22 serija ( - ), 2006-12-01 serija ( - ), 2006-12-04 serija ( - ), 2006-12-05 serija ( - ), 2006-12-06 serija ( - ), 2006-12-07 serija ( - ), 2006-12-08 serija ( - ), 2006-12-11 serija ( - ), 5 prašymuose: 2006-09-21 UAB „T“ vadovui, 2006-10-18 UAB „( - )“ vadovui, 2006-11-29 UAB „( - )“ vadovui, 2006-12-07 prašyme UAB „( - )“ vadovui, 2006-12-11 UAB „( - )“ vadovui, 4 pirkimo–pardavimo sutartyse: 2006-08-01 Nr. ( - ) su priedu, 2006-09-01 Nr. ( - ) su priedu, 2006-10-01 Nr. ( - ) su priedu, 2006-11-01 Nr. ( - ) su priedu;

64- V. P. pasirašyti 6 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-04-17 serija ( - ), 2007-08-10 serija ( - ), 2007-08-03 serija ( - ), 2007-08-14 serija ( - ), 2007-09-07 serija ( - ), 2007-09-13 serija ( - ), 2 pirkimo-pardavimo sutartyse: 2007-04-12 Nr. ( - ), 2007-08-10 Nr. ( - ), 5 pranešimuose: 2007-04-20 UAB „( - )“ vadovui, 2007-08-14 UAB „( - )“ vadovui, 2007-08-15 UAB „( - )“ vadovui, 2007-08-23 UAB „( - )“ vadovui, 2007-09-12 UAB „( - )“ vadovui, 3 prašymuose: 2007-08-04 UAB „( - )“ vadovui, 2007-08-23 UAB „( - )“ vadovui, 2007-09-12 UAB „( - )“ vadovui;

65- E. N. pasirašyti 2007-12-12 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), 2007-12-15 pranešime UAB „( - )“ vadovui, M. V. pasirašyti 2007-03-30 prekių pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. ( - ), 2007-03-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), 2007-04-10 pranešime UAB „( - )“ vadovui, kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus G. S. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

665.

67M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo:

685.1.

69M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), komercijos direktoriumi (nuo 2008-02-20 – direktoriumi), turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB „( - )“ direktorius E. N., UAB „( - )“ direktorius M. V. ir UAB „( - )“ direktoriai V. O. bei A. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė:

70- E. N. pasirašyti 5 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-11-30 serija ( - ) už 57820,00 Lt, 2007-12-22 serija ( - ), 2008-03-17 serija ( - ), 2008-04-07 serija ( - ), 2008-04-08 serija ( - ); 5 kasos pajamų orderių kvituose: 2008-01-28 serija ( - ), 2008-01-29 serija ( - ), 2008-03-17 serija ( - ), 2008-04-07 serija ( - ), 2008-04-08 serija ( - );

71- M. V. pasirašyti 17 PVM sąskaitų faktūrų: 2007-01-24 serija ( - ), 2007-01-29 serija ( - ), 2007-01-29 serija ( - ), 2007-01-31 serija ( - ), 2007-01-31 serija ( - ), 2007-02-02 serija ( - ), 2007-02-02 serija ( - ), 2007-02-23 serija ( - ), 2007-03-02 serija ( - ), 2007-03-16 serija ( - ), 2007-04-03 serija ( - ), 2007-04-06 serija ( - ), 2007-04-10 serija ( - ), 2007-04-11 serija ( - ), 2007-04-16 serija ( - ), 2007-04-20 serija ( - ), 2007-05-03 serija ( - ); 7 kasos pajamų orderio kvitus: 2007-03-28 serija ( - ), 2007-03-30 serija ( - ), 2007-04-02 serija ( - ), 2007-04-04 serija ( - ), 2007-04-12 serija ( - ), 2007-05-31 serija ( - );

72- V. O. pasirašyti 2006-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), ir 2006-12-28 kasos pajamų orderio kvite, serija ( - );

73- A. V. pasirašyti 2006-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), ir 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvite, serija ( - ), kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus A. T. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

745.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB „( - )“ direktorius I. Ž., UAB „( - )“ direktorius V. P., UAB „( - )“ direktoriai V. O., A. V. bei G. V. ir UAB „( - )“ direktorius M. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė:

75- I. Ž. pasirašyti 2006-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ); V. P. pasirašyti 2 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-04-19 serija ( - ), 2007-05-17 serija ( - ); 2 kasos pajamų orderio kvituose: 2007-09-03 Nr. ( - ); 2007-09-05 Nr. ( - );

76- A. V. pasirašyti 2006-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ); 2006-06-30 kasos pajamų orderio kvite Nr. ( - );

77- G. V. pasirašyti 2006-08-08 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ); 2006-08-08 kasos pajamų orderio kvite Nr. ( - );

78- V. O. pasirašyti 12 PVM sąskaitų faktūrų: 2006-10-02 serija ( - ), 2006-11-02 serija ( - ), 2006-11-10 serija ( - ), 2006-11-15 serija ( - ), 2006-11-17 serija ( - ), 2006-11-17 serija ( - ), 2006-11-23 serija ( - ), 2006-11-30 serija ( - ), 2006-12-01 serija ( - ), 2006-12-04 serija ( - ), 2006-12-04 serija ( - ), 2006-12-07 serija ( - ); 3 kasos pajamų orderių kvituose: 2006-10-26 Nr. ( - ), 2007-01-22 Nr. ( - ), 2007-01-23 Nr.; ( - ) prašymuose UAB „( - )“ direktoriui: 2006-11-15, 2006-11-22, 2006-12-03, 2006-12-04, 2006-12-19, 2006-12-20, 2007-01-30 ir 2007-02-02; 2007-02-08 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą;

79- M. V. pasirašyti 2 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-01-09 serija ( - ), 2007-02-05 serija ( - ); 4 kasos pajamų orderių kvituose: 2007-03-28 Nr. ( - ), 2007-03-30 Nr. ( - ), 2007-04-02 Nr. ( - ), 2007-04-11 Nr. ( - ), kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus A. T. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

80II. Apeliacinio skundo argumentai

816. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. L. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl M. L. pakeisti:

821)

83Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius), ir šioje dalyje M. L. atžvilgiu priimti naują nuosprendį: M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

842)

85Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius) šioje dalyje M. L. atžvilgiu priimti naują nuosprendį: M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

863)

87Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. L. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas);

884)

89Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad M. L. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir, kad veikos padarymas bendrininkų grupėje yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

905)

91Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. L. solidariai su A. T. priteista į Lietuvos valstybės biudžetą 138 446,20 Eur žalai atlyginti, šioje dalyje priimti naują nuosprendį: Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmesti dviem pagrindais – išteisinus M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, arba suėjus civilinio ieškinio padavimo senaties terminui.

926)

93Pakeisti nuosprendį dalyje dėl M. L. paskirtos bausmės, paskiriant jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę arba baudos bausmę, į bausmės laiką įskaitant suėmimo laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

946.1.Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis įvairiais aspektais yra nepagrįstas, neteisėtas, surašytas pažeidžiant BPK numatytus nuosprendžio surašymo reikalavimus. Nuosprendyje netiksliai arba neteisingai kvalifikuoti M. L. ir kitų asmenų veiksmai, padaryti kiti baudžiamojo įstatymo pažeidimai, kas sutrukdė pirmos instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį bei paskirti M. L. teisingą bausmę.

956.2.Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme M. L. pilnai pripažino savo kaltę, tačiau teismas visiškai neįvertino šio prisipažinimo turinio, M. L., kaip padėjėjo, tyčios apimties, M. L. ir kitiems asmenims inkriminuotų veikų požymių, kas turėjo lemiamos reikšmės neteisingai kvalifikuojant M. L. veiksmus, paskiriant jam bausmę ir tenkinant civilinį ieškinį. Dėl bendrininkų grupės

967. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, veikęs bendrininkų grupėje su A. T. dėl padėjimo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimo panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius bei iššvaistyti turtą, o taip pat veikęs bendrininkų grupėje su neįvardintu asmeniu dėl padėjimo UAB „( - )“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius.

977.1. Anot apelianto, teismas, nustatęs bendrininkų grupės požymį, neanalizavo ir nevertino paties M. L. tyčios apimties, kokią kitų asmenų veiksmų dalį suvokė pats M. L. ir kokius veiksmus apėmė jo paties tyčia. Bendrininkų grupės požymis buvo pripažintas ir M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokia teismo pozicija, apelianto manymu, yra akivaizdžiai neteisinga ir prieštaraujanti tiek BK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikai, nes nei viename iš M. L. reikštų kaltinimų nebuvo dviejų vykdytojų.

987.2.Gynėjas, remdamasis BK įtvirtinta bendrininkų grupės požymio samprata bei padėjėjo požymio aiškinimu teisminėje praktikoje, nurodo, kad padėjėjas atsako tik už tas veikas, kurias apėmė jo paties tyčia. Nagrinėjamoje byloje nei iš M. L. inkriminuotų veikų aprašymo, nei iš nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku, kokius vykdytojo veiksmus jis suprato ir ko siekė pats, perduodamas kitiems asmenims dokumentus, kokius veiksmus jis, kaip padėjėjas, atliko.

997.3. Kvalifikuojant M. L., kaip padėjėjo, veiksmus epizode dėl turto įgijimo ir turtinės prievolės išvengimo UAB „( - )“ naudai, teismas nenurodė, kokiam tiksliai asmeniui / asmenims padėjo M. L.. M. L. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjimas įvykdyti sukčiavimą, neaprašyti, nenurodyta, kokie duomenys leido konstatuoti, kad M. L. suprato, kokiam tikslui kiti asmenys jo pateiktus dokumentus panaudos. Todėl, gynėjo manymu, nebuvo įvykdytas baudžiamojo įstatymo reikalavimas nustatyti nusikalstamos veikos požymius, padėjėjo ir vykdytojo susitarimo ribas, padėjėjo vaidmenį, padėjėjo tyčios apimtį, nuo ko priklauso M. L. veiksmų kvalifikavimas. Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

1008. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. L. padėjo kitiems asmenims įvykdyti sukčiavimus, kurie pasireiškė tuo, jog šie asmenys apgaule įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas bei tuo pačiu apgaule išvengė turtinės prievolės mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Gynėjo manymu, tokios teismo išvados ir M. L. veikos kvalifikavimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai sukčiavimo bylose

1018.1. Pagal minėtą praktiką veiksmų – ir turtinės teisės įgijimo apgaule, ir tuo pačiu turtinės prievolės išvengimo apgaule kvalifikavimas kaip nusikalstamos veikos – sukčiavimo yra visiškai neteisingas ir negalimas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012 pateiktu išaiškinimu, apeliantas nurodo, kad veika, suklastotus dokumentus panaudojant tikslu apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikuotina kaip sukčiavimas, apgaule panaikinant turtinę prievolę, nes dėl apgaulės į biudžetą dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybe, turtu. Neteisingu pripažintinas veiksmų, klastojant dokumentus ir mažinant PVM mokestį, kvalifikavimas ir kaip turto (turtinės teisės) įgijimas apgaule, ir kaip turtinės prievolės išvengimas apgaule. Šie du sukčiavimo padarymo būdai yra alternatyvūs, jų požymiai skiriasi ir asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei šie požymiai yra nustatyti.

1028.2.Antru aspektu, apeliantas, remdamasis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013), teigia, kad veiksmai, klastojant dokumentus ir tokiu būdu mažinant PVM mokestį, kaip nagrinėjamoje byloje, iš viso negali būti kvalifikuojami kaip turto ar turtinės teisės įgijimas, nors byloje ir nustatyta, kad kiti asmenys, kuriems M. L. perdavė netikras PVM sąskaitas faktūras, šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į PVM deklaracijas ir panaudojo mažinant į valstybės biudžetą apskaičiuotus mokėtinus mokesčius. Apelianto manymu, šie asmenų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami, kaip nusikaltimai finansų sistemai, nes asmenys niekada neįgijo teisės į valstybės biudžeto lėšas ir šių lėšų negavo. Tai tuo pačiu apsprendžia ir M. L., kaip padėjėjo, veiksmų kvalifikaciją. Byloje nustatyta, kad M. L., prašomas A. T. ar G. S., surasdavo įmones, kurios galėjo pateikti šių asmenų valdomoms įmonėms netikras PVM sąskaitas faktūras ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikdavo A. T. ar G. S.. Pats M. L. jokių veiksmų, vengiant mokesčių, neatliko.

1038.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad mokesčių nemokėjimas, net ir suklastojant PVM deklaracijas ir sąskaitas faktūras, turi būti kvalifikuojamas kaip mokestinis nusikaltimas. Svarbu ir tai, kad M. L. buvo nuteistas ir už tai, kad į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti ne tik PVM mokestis, bet ir kiti – pelno ir socialinis mokesčiai. Gi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kitų (ne PVM) mokesčių nesumokėjimas negali būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016).

1048.4. Byloje turi būti nustatyta M. L., teikiant suklastotus dokumentus kitiems asmenims, kaltės apimtis, t. y. įrodyta, kad šiuos veiksmus M. L. padarė, suprasdamas, kad vykdytojai PVM sąskaitas faktūras panaudos į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių vengimui sukčiavimo būdu. Vien aplinkybė, kad suklastotos PVM sąskaitos faktūros įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesuponuoja išvados dėl veiksmų kvalifikavimo, kaip sukčiavimo, nes suklastotų dokumentų įtraukimo tikslas gali būti ne mokesčių vengimas, o siekis turėti bendrovėje neapskaitytų pinigų, kiti galimi tikslai, dėl ko asmenų veiksmai nekvalifikuojami kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

1058.5. Teismas, apelianto manymu, visiškai neanalizavo M. L. kaltės turinio ir apimties, nevertino ir nepasisakė, kokiais tikslais M. L. pateikė kitiems asmenims suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp jo ir vykdytojų, kokius veiksmus jis atliko, kaip padėjėjas.

1068.6. Baudžiamojoje byloje kito nuteistojo A. T. galimai turėtus kitus tikslus patvirtina skundžiamo nuosprendžio turinys. Kaltinamuoju aktu A. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad savo valdomų bendrovių turtą jis pasisavino, iš ko galima daryti išvadą apie jo tikslą, klastojant buhalterinę apskaitą, turėti neapskaitytų pinigų.

1078.7. Nurodo, kad M. L. pilnai pripažino savo kaltę, tačiau viso proceso metu jis aiškino, pripažįstantis faktines veikos aplinkybes – suklastotų dokumentų teikimą kitiems asmenims. Teismas turėjo pareigą nustatyti ir įvertinti M. L. ir kitų asmenų atliktų veiksmų pobūdį, jo tyčios turinį ir tinkamai veiksmus kvalifikuoti. To nepadarius, siūloma pripažinti, kad teismo išvada, jog M. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, yra neteisėta ir nepagrįsta jokia bylos medžiaga, M. L. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį

1089. Apelianto nuomone, M. L. pripažinimas kaltu ir nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas net dėl kelių priežasčių.

1099.1. Pirma, byloje nenustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymio – didelės turtinės žalos padarymas. Pirmosios instancijos teismas, A. T. ir M. L. veiksmus perkvalifikuodamas iš BK 183 straipsnio 2 dalies (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas) į BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas) (o M. L. veiksmus – kaip padėjimą įvykdyti šiuos nusikaltimus), konstatavo, kad nebuvo paneigti A. T. parodymai (juos patvirtino ir M. L.), kad visos lėšos buvo panaudotos įmonių veikloje. Taigi, gynėjo manymu, teismas nustatė, kad bendrovėms nebuvo padaryta turtinė žala, nes visi pinigai, nesumokėti į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu, buvo panaudoti bendrovių veikloje.

1109.2. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 pateiktu išaiškinimu, nurodo, kad ir kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, ir pagal BK 184 straipsnį, būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra turtinės žalos padarymas. Nagrinėjamu aspektu BK 183 ir 184 straipsniai yra analogiški, o turtinė žala yra pagrindinis, būtinas šių veikų požymis.

1119.3. Situacija, kai turtinės žalos požymis nebuvo nustatytas ir veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neleidžia, nenustačius analogiško požymio, asmenų veiksmų kvalifikuoti ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Teismui nustačius, kad visos lėšos buvo panaudotos A. T. valdomų bendrovių veikloje ir žala bendrovėms nebuvo padaryta, asmenys turėjo būti išteisinti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties.

1129.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnyje ir BK 184 straipsnyje, yra panašūs, šių nusikalstamų veikų sudėtys savo požymiais reikšmingai skiriasi dėl skirtingų padarymo aplinkybių. Apelianto nuomone, teismas, nusprendęs perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus, privalėjo įvykdyti BPK 256 straipsnio reikalavimus. Net ir tuo atveju, jei veika perkvalifikuojama į švelnesnę, kaltinamas asmuo turi būti įspėtas apie perkvalifikavimo galimybę.

1139.5. Nagrinėjamoje byloje teismas šios pareigos neatliko, todėl, vertinant kartu su aukščiau nurodyta aplinkybe dėl perkvalifikavimo neteisingumo, anot apelianto, akivaizdu, kad tokie teismo veiksmai pažeidė M. L. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

1149.6. Pažymima ir tai, kad M. L. baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pagal Europos arešto orderį, jame aprašytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas M. L., ir jame nėra nuorodos į įtarimus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo Lietuvos Respublikoje negali būti sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas. Baudžiamojoje byloje M. L. nuteistas už nusikaltimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 184 straipsnio 2 dalis), kuris savo požymiais nėra tapatus nusikaltimui (BK 24 straipsnio 6 dalis, 183 straipsnio 2 dalis), už kurį yra išduotas Lietuvos Respublikai.

1159.7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad M. L. iš jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be aukščiau nurodytų pagrindų išteisinti M. L., apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ir šioje dalyje teismas visiškai nevertino M. L. kaip padėjėjo veiksmų, tyčios aspektų ir kitų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, kas sudaro savarankišką pagrindą vertinti, ar M. L. padarė nusikaitimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

11610. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, skundžiamu nuosprendžiu patenkinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, iš nuteistųjų priteista turtinė žala, padaryta bendrovėms UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetui.

11710.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ 2006-2008 metų laikotarpiu nesumokėjo 12 594,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 12 045,30 Eur pelno mokesčio, 2 675,80 Eur socialinio mokesčio sumos (viso 27 315,52 Eur), UAB „( - )“ 2006-2007 metų laikotarpiu nesumokėjo 62 868,98 pridėtinės vertės mokesčio, 37 679,85 Eur pelno mokesčio, 10 581,85 Eur socialinio mokesčio (viso 111 130,68 Eur).

11810.2 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2018 m. liepos 31 d., ieškiniu buvo prašoma solidariai iš A. T. ir M. L. priteisti 138 446,20 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimui. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės prasme, o kadangi mokestinės prievolės dėl padarytos nusikalstamos veikos neįmanoma įvykdyti mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka, taikytinas civilinės atsakomybės institutas.

11910.3. Apelianto vertinimu, baudžiamojoje byloje yra nustatyti visi pagrindai atmesti civilinį ieškinį M. L. atžvilgiu. Anksčiau jau argumentuota, kad M. L. neturi atsakyti solidariai su A. T., kadangi galimai nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, nulėmusios žalą valstybės biudžetui. M. L. veiksmai, perduodant A. T. suklastotus dokumentus, pagal byloje nustatytą M. L. tyčios apimtį gali būti vertinami tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Padėjėjas kaip bendrininkas atsako tik už tuos veiksmus, kuriuos apėmė jo tyčia, esant pagrindui išteisinti M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, civilinis ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas.

12010.4. Taip pat, apelianto teigimu, egzistuoja ir kitas pagrindas atmesti civilinį ieškinį M. L. atžvilgiu. BPK normos nereglamentuoja baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio senaties terminų, tačiau kartu nenumato ir nuostatos, kad ieškinio senatis netaikoma. Nesant šiuo aspektu BPK nustatyto teisinio reguliavimo, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties institutą.

12110.5. CK 1.125 straipsnio nuostatos numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK ir kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų – trejų metų terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

12210.6. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose (2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015), apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje taikomas 3 metų senaties terminas, o termino pradžia vertino dieną, nuo kada galimam civiliniam ieškovui tapo žinoma apie žalos atsiradimo faktą.

12310.7. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas 2018 m. liepos 16 d., tuo tarpu valstybinėms institucijoms apie valstybės biudžetui padarytą žalą tapo žinoma žymiai anksčiau. Iš civilinio ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad civilinis ieškinys pateiktas dėl valstybės biudžetui padarytos žalos, nustatytos specialistų išvadose – 2009 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) ir 2014 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“, 2009 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“.

12410.8. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad įtarimas M. L. buvo pateiktas 2014 m. liepos 31 d., tokiu būdu akivaizdu, kad vėliausiai 2014 m. liepos 31 d. visoms valstybės institucijoms tapo žinoma apie galimai valstybės biudžetui padarytą žalą. Todėl apelianto teigimu, 2018 m. liepos 16 d. pareikštas civilinis ieškinys yra pateiktas akivaizdžiai praleidus jo padavimo senaties terminą, kas turi būti pripažinta savarankišku pagrindu atmesti civilinį ieškinį. Dėl paskirtos bausmės

12511. Apelianto vertinimu, M. L. paskirta bausmė švelnintina priklausomai nuo to, kokia apimtimi bus patenkintas apeliacinis skundas.

12611.1. M. L. išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta bausmė atitinkamai mažintina, paskiriant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos bausmę. Palikus laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai mažintinas šios bausmės atidėjimo terminas.

12711.2. Bausmės dydžiui reikšminga aplinkybė, kad nuosprendžiu M. L. veiksmuose konstatuotas bendrininkų grupės požymis ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip nurodyta, M. L. nepagrįstai konstatavus bendrininkų grupės požymį, šis požymis neturi būti vertinamas kaip pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

12811.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad į M. L. paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaitytas visas jo kardomojo kalinimo laikotarpis – M. L. buvo sulaikytas ir suimtas Italijoje nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d. Šis laikotarpis į jam paskirtą bausmę neįskaitytas.

12912. Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas Olegas Šibkovas bei nuteistasis A. T. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė nuteistojo M. L. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo M. L. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

130III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

131Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13213. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas dėl M. L. pripažinimo kaltu – bendrininkų grupe padėjus įvykdyti sukčiavimą, pasireiškusį apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, t. y. įgyjant turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikinant UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turtinę prievolę sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį bei kitas mokestines prievoles (BK 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), padėjus išvaistyti didelės vertės UAB „( - )“ ir UAB ,,( - )“ turtą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 184 straipsnio 2 dalis). Taip pat keliamas klausimas dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės nustatymo, dėl turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo pagrįstumo ir paskirtos bausmės teisingumo. Apeliacinio skundo argumentus sudaro teiginiai, išreiškiantys nuteistojo gynėjo nuomonę į tai, kaip turėjo būti įvertinti įrodymai, kartu atkreipiant dėmesį į atskiras aplinkybes ar faktus, įžvelgiant jų vertinimo trūkumus ir darant priešingas išvadas, nei buvo išdėstytos skundžiamame nuosprendyje.

13314. Apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai išanalizavus byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei papildomai atlikus įrodymų tyrimą tikslu pašalinti bet kokias kilusias abejones, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl M. L. kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne visas bylos aplinkybes teisingai įvertino, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas ir 4 punktas). Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, 182 straipsnio 2 dalies taikymo

13415. Nuteistojo M. L. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo ginamąjį dėl nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teigiama, kad M. L. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal minėtas baudžiamojo įstatymo normas, pirmosios instancijos teismui nepatikrinus, kokius tikslus ir motyvus turėjo nuteistasis, nenustačius, kiek jis suprato, kokiems tikslams kiti asmenys naudos jo pateiktas suklastotas PVM sąskaitas faktūras, t. y. neįvertinus jo tyčios turinio, tuo pačiu apeliantas argumentuoja, kad ir asmenų, kuriems nuteistasis, kaip nustatyta nuosprendyje, padėjo padaryti nusikalstamą veiką, veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip mokestinis nusikaltimas, tačiau ne sukčiavimas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

13516. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

13617. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad su UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ ūkines operacijas turėję atitinkamai UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ buvo ūkinės finansinės veiklos nevykdančios ir valstybei privalomų mokesčių nemokančios bendrovės. Šių bendrovių direktoriai, t. y. UAB „( - )“ M. V., UAB „Turnista“ V. O., G. V., A. V., UAB „( - )“ V. P., UAB „( - )“ E. N. ir UAB „( - )“ I. Ž., buvo tik formalūs vadovai. Šios aplinkybės nustatytos nuteistųjų M. L. ir A. T. parodymais, liudytojų, tarp kurių ir V. O., I. Ž., įtariamųjų E. N., A. V., G. V. parodymais, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų patikrinimų duomenimis, kita bylos rašytine medžiaga. Minėtos bendrovės nevykdė ir negalėjo vykdyti ūkinės-ekonominės veiklos, kadangi tokiai veiklai vykdyti neturėjo nei žmogiškųjų, nei materialinių ar kitų išteklių, t. y. ūkinę-ekonominę veiklą tik imituodavo, o šių bendrovių dokumentus pasirašydavo formalūs (statytiniai) vadovai. Bylos įrodymais patvirtinta, jog UAB „( - )“, prekes įgijęs iš kaltinime nurodytų Latvijos Respublikos įmonių ir Lenkijos įmonės, negalėjo įgyti prekių iš UAB „( - )“, kuri prekes neva buvo įsigijusi iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, o šios bendrovės šias prekes neva buvo įgijusios iš kitų įmonių, o tuo pačiu ir UAB „( - )“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, kurias šios įmonės neva įsigijo iš kitų įmonių. Taip pat UAB „( - )“ negalėjo įgyti prekių iš UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, o UAB „( - )“ – iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. Sandoriams pagrįsti organizuotas tikrų dokumentų suklastojimas (PVM sąskaitų faktūrų dėl tariamo prekių pardavimo bendrovėms UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei šių, pirmiau minėtų ir realia ūkine veikla neužsiimančių bendrovių vadovų, formaliai einančių pareigas, dokumentų, o tuo pačiu ir kasos pajamų orderių kvitų, pirkimo-pardavimo sutarčių ir kt. pasirašymas) ir jų panaudojimas, pateikiant bendrovių – UAB „( - )“ vadybininkui, bei UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovui. Minėtus dokumentus pastariesiems apskaičius atitinkamai UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje (dokumentus, kuriuose nurodoma, kad atitinkamos realia ūkine veikla neužsiimančios bendrovės pardavė, o UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nupirko prekių (realiai jokių prekių neįgyjant)) ir tuo pagrindu gautus duomenis įtraukus į PVM deklaracijas, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, šios buvo pateiktos VMI, ir dėl to buvo panaikinta turtinė prievolė – sumokėti (konkrečiai UAB „( - )“ 410 220,56 Lt (118 808,08 Eur) PVM, 341 851 Lt (99 006,89 Eur) pelno mokesčio ir 87 578 Lt (25 364,34 Eur) socialinio mokesčio; UAB „( - )“ – 43 486 Lt (12 594,41 Eur) PVM, 41 590 Lt (12 045,29 Eur) pelno mokesčio ir 9 239 Lt (2 675,79 Eur); UAB „( - )“ – 217 074 Lt (62 868,97 Eur) PVM, 130 101 Lt (37 679,85 Eur) pelno mokesčio ir 36 537 Lt (10 581,84 Eur) socialinio mokesčio, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

13718. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pripažinta, kad veikdamas su UAB „( - )“ vadybininku G. S. ir UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovu A. T., turint tikslą ir žinant, kad UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ su pirmiau minėtomis realia ūkine veikla neužsiimančiomis bendrovėmis realių sandorių neturės, organizuojant sąskaitų faktūrų suklastojimą dėl tariamo prekių pardavimo ir jų pasirašymą, M. L. padėjo sukčiauti PVM sumokėjimo srityje. Konstatuota, jog M. L. apgaule padėjo kitiems asmenims įvykdyti sukčiavimus, kurie pasireiškė tuo, jog kiti nusikalstamos veikos dalyviai įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas bei tuo pačiu apgaule panaikino turtinę prievolę mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

13819. Apeliaciniame skunde gynėjo nurodoma, jog veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu, siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas kaip sukčiavimas, panaikinant turtinę prievolę ir kaip apgaule įgyjant turtinę teisę, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su skundo argumentu, kad M. L. pareikštame kaltinime pagal BK 24 straipsnio 6 dalį,182 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai suformuluoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, klaidos neištaisė.

13920. Minėta, kad BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką. Tai lemia tinkamą kaltinimo suformulavimą, tuo pačiu įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai užtikrinimą.

14021. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, apgaulė pasireiškė tariamų sandorių su realios veiklos nevykdančiomis įmonėmis imitavimu, šių įmonių išrašytų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų kvitų) dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų (tariamo prekių pirkimo iš realios veiklos nevykdančių įmonių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“) įtraukimu į realių bendrovių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir PVM, pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas ir kaip sukčiavimas, apgaule panaikinant turtinę prievolę, ir kaip sukčiavimas, apgaule įgyjant svetimą turtą (tuo pačiu ir turtinę teisę), yra nepagrįstas; šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikoma valstybės nuosavybe ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto įgijimas apgaule. Ši praktika suformuota, atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Pažymėtina, kad tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013, 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-156-788/2016, 2K-363-746/2016, 2K-258-222/2018). Todėl M. L. padaryta veika negali būti traktuojama kaip apgaule padėjimas įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas.

14122. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies – įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių šalintina aplinkybė, kad M. L. apgaule UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas.

14223. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatomojoje dalyje nurodė ir kitą nusikalstamos veikos alternatyvų požymį – kad M. L. UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Pažymėtina, kad išvengimas turtinės prievolės suprantamas kaip išvengimas realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo turtinę prievolę teisės turėtojo atžvilgiu. Tuo tarpu kaip minėta suklastotų PVM deklaracijų pagrindu į biudžetą mokėtinų PVM sumų sumažinimas ar visiškas likvidavimas kvalifikuojamas kaip turtinės prievolės panaikinimas. Mokestinės prievolės sumažinimas ar likvidavimas paprastai pasiekiamas, apskaitant didesnį nei priklauso kompensuotiną pirkimo ar importo PVM (atskaita) arba mažesnį į biudžetą mokėtiną pardavimo PVM. Šie melagingi duomenys įrašomi į PVM deklaraciją ir pateikiami mokesčių inspekcijai, taip juridiškai įteisinant melagingai apskaičiuotą (sumažintą) PVM prievolę. Minėta, kad sukčiavimo normos požiūriu tai reiškia, kad apgaulės būdu buvo panaikinta (nustojo formaliai egzistuoti) turtinės prievolės dalis. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės rodo ne turtinės prievolės išvengimą, o turtinės prievolės sumokėti privalomus mokesčius panaikinimą. Todėl M. L. iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių šalintinas ir šis požymis (padėjimas išvengti didelės vertės turtinės prievolės), kaip perteklinis.

14324. Tuo pačiu, teisėjų kolegijai nustačius, jog M. L. buvo nuteistas kartu su A. T., atitinkamai M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o A. T. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veikos UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai) ir A. T. taip pat yra netinkamai suformuluoti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. konkrečiai turtinės prievolės išvengimas apgaule ir turtinės teisės įgijimo apgaule į valstybės biudžeto lėšas, kas neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Ši aplinkybė vertintina kaip esminis BPK pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas ne tik dėl M. L., dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, bet ir A. T. atžvilgiu, kurio atžvilgiu toks skundas nepaduotas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14425. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija nustato tokias M. L. ir A. T. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

145M. L. UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę veiksmais, kurie aprašyti šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje; A. T. UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę veiksmais, kurie aprašyti šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Šie M. L. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o A. T. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

14626. Nuteistojo gynėjo apygardos teismo nuosprendis kritikuojamas ir dėl M. L. vaidmens bei kaltės dėl aptariamo nusikaltimo vertinimo, nurodant, kad teismas nenustatė, ar M. L. buvo žinoma apie daromus neteisėtus veiksmus, o dėl to skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo tyčios turinys nebuvo atskleistas.

14727. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama, vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Taigi, nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

14828. Pažymėtina, kad aptariamas nusikaltimas – padėjimas sukčiauti – padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Tokiu būdu, kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, kuri pasireiškia tuo, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, jog sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Teismų praktikoje suformuota, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir išsiaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016, 2K-253-693/2017 ir kt.).

14929. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. L. parodė, jog G. S. ir A. T. prašymu jis surado asmenis ir padėjo juos įdarbinti įmonių vadovais. Šiuos vežė į Registrų centrą, Sodrą. Paprašytas G. S. ir A. T., jo surastiems įmonių vadovams atveždavo dokumentų paketą (sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir kt.), kad jie juos pasirašytų, o pasirašytus dokumentus atitinkamai atiduodavo G. S. ir A. T.; labai nesigilino į situaciją, tačiau maždaug suprasdavo, kad jo surasti asmenys, kuriuos įdarbindavo įmonių vadovais, tik formaliai pasirašinėdavo dokumentuose, bet jokios veiklos nevykdė. Buvo kalbama, kad reikalingi vadovai, kuriems nereikėtų mokėti didelio užmokesčio ir kad jie bus fiktyvūs vadovai. Už kiekvieną tokį jo paties veiksmą jam būdavo atlyginama, tačiau šios sumos nebūdavo susijusios su sąskaitose nurodyta suma, tai buvo tiesiog jo atlygis. Taip pat nurodė, kad kai kuriems iš šių jo surastų asmenų jis surado ir kur gyventi. Už dokumentų pasirašymą šiems buvo mokami pinigai, maždaug apie 15-30 Lt (t. 48, b. l. 68–69, 127–128).

15030. Byloje liudytojo V. O. parodymais nustatyta, jog jis neturėjo nuolatinio darbo ir gyvenamosios vietos. Reikėjo pinigų, todėl sutiko, kad jo vardu būtų atidaryta įmonė. Jam buvo paaiškinta, kad bus laikinas įmonės direktorius ir turės tik pasirašinėti jam atvežtuose dokumentuose. Maždaug 2006 m. antroje pusėje buvo nuvežtas į Klaipėdos registrų centrą, tačiau kokios buvo atliekamos procedūros – nesuprato, viskuo rūpinosi jį atvežęs asmuo. Pastarojo taip pat buvo nuvežtas į ( - ) kaimą ir apgyvendintas. Maždaug pusę metų laiko jam buvo atvežami pasirašyti įvairūs dokumentai, atverčiamos atskirų lapų apatinės dalys, kuriose nurodydavo pasirašyti. Tačiau pinigų, kaip įmonės direktorius, negaudavo, į bankus nevyko, jokių prekių ir paslaugų nepirko ir nepardavė. Apie 2008 m. liepos mėnesį jis buvo informuotas, kad gali būti kviečiamas pareigūnų ir liepta meluoti, kad jis buvo tikras direktorius ir vykdė veiklą (t. 39, b. l. 56–58). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad V. O. atpažino M. L. kaip asmenį, kuris jam pateikdavo pasirašyti dokumentus, o remiantis jo duotų parodymų turiniu – ir kaip asmenį, kuris pasirūpino jo apgyvendinimu, reikalingomis procedūromis įmonei jo vardu užregistruoti, paaiškino, ką reikės daryti, atveždavo dokumentus pasirašyti (nurodydavo kur pasirašyti), liepė meluoti apie tariamai vykdytą realią veiką, duodant parodymus pareigūnams (t. 39, b. l. 59–62).

15131. Liudytojo I. Ž. parodymais, jis buvo supažindintas su asmeniu, kuris pasakė, kad jis (I. Ž.) bus įmonės direktorius. Sutiko, nes buvo pažadėtas atlygis už tai. Pastarajam jis pasirašydavo jam pateiktuose lapuose, už tai gaudavo apie 30–50 Lt atlygį. Kartą šio asmens buvo nuvežtas į Registrų centrą, po ko gavo pinigų. Taip pat šio asmens buvo apgyvendintas ( - ) kaime. Ten gyveno ir kiti asmenys, t. y. V. O., V. P., kurie taip pat nurodė, kad gaudavo iš pastarojo pinigų už pasirašymą ant šio atvežtų lapų. Taip pat jam buvo liepta nesakyti tyrėjams, kad pasirašinėjo ant tuščių lapų (t. 39, b. l. 75–78). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad I. Ž. taip pat atpažino M. L. kaip asmenį, kuris pateikė pasirašyti tuščius popieriaus lapus už atlygį, o tuo pačiu kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. parūpinusį jam gyvenamąją vietą, įregistravusį įmonę jo vardu, davusį nurodymus, ką reikės daryti, taip pat ko nesakyti tyrėjams (t. 39, b. l. 75–78).

15232. Byloje įtariamuoju apklaustas E. N. parodė, kad, M. L. pasiūlius, jis tapo formaliu UAB „( - )“ direktoriumi. Jam tik reikėjo pasirašinėti dokumentus, už ką būtų gavęs atlygį. Buhalteriją M. L. žadėjo tvarkyti pats. M. L. jis buvo nuvežtas į Registrų centrą, Mokesčių inspekciją, bankuose atidarė UAB „( - )“ sąskaitą, visus dokumentus ir gautą pultelį atidavė M. L.. Taip pat pastarasis pasirūpino jo apgyvendinimu (išnuomojo dviejų kambarių butą, mokėjo mokesčius). M. L. liepimu pasirašydavo ant jo atneštų dokumentų (PVM sąskaitose faktūrose, orderiuose, tuščiuose lapuose). Už tai iš pastarojo gaudavo 50–100 Lt. M. L. nurodymais susitikdavo ir su A. T. bei pasirašydavo šio atneštuose dokumentuose. Realiai įmonei nevadovavo, suprato, kad viskuo rūpinasi M. L.. Pastarasis su A. T. darė poveikį, liepė meluoti, duodant parodymus apie įmonės veiklą (t. 41, b. l. 9–13, 15–17). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad E. N. atpažino M. L. kaip asmenį, pasiūliusį jam tapti UAB „( - )“ direktoriumi ir apie kurį davė parodymus, kaip asmenį, pasirūpinusį jo apgyvendinimu, įmonės jo vardu įforminimu ir sąskaitos atidarymu, dariusį poveikį dėl atitinkamų parodymų davimo (t. 41, b. l. 26–29).

15333. Įtariamuoju apklausto A. V. parodymais, nepažįstamo vaikino, vardu M., siūlymu jis sutiko būti UAB „( - )“ direktoriumi. Šio aiškinimu, darbo įmonėje neturėjo būti daug, taip pat buvo aptartas atlyginimas. M. organizavo jo įforminimą UAB „( - )“ direktoriumi. Taip pat su pastaruoju vyko į banką, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl sąskaitos atidarymo, ten su banko darbuotojais kalbėjo ir gautus dokumentus bei generatorių paėmė M.. Buvo pasirašęs M. pateiktuose pirkimo–pardavimo dokumentuose, pastarajam paaiškinus, jog bus perkamas savivartis. Įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, jokių dokumentų neturėjo, PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pinigų negavo (t. 41, b. l. 57–58). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad A. V. atpažino M. L. kaip asmenį vardu M. apie kurį davė parodymus (t. 41, b. l. 67–69).

15434. Įtariamuoju apklausto G. V. parodymais nustatyta, kad M. L. prašymu sutiko pabūti įmonės direktoriumi, nes reikėjo parduoti sunkvežimį. Buvo nuvežtas į Mokesčių inspekciją, Sodrą, Registrų centrą, kur viską tvarkė M. L., o jis tik pasirašinėjo dokumentus. Tapus UAB „( - )“ direktoriumi, kaip atlygis jam buvo duotas 100 Lt, vėliau, jau nebebūnant direktoriumi, iš pastarojo gavo dar 100 Lt. Kartą su M. L. vyko į banką, kur nuėmęs pinigus juos perdavė pastarajam. Buvo iškviestas į Mokesčių inspekciją, kur rašė paaiškinimą dėl darbo UAB „( - )“. Duotame paaiškinime melavo M. L. nurodymu. Kartą susitikus su pastaruoju, su juo buvo atvykęs dar vienas asmuo, kurį, kaip matyti iš asmens parodymų atpažinti protokolo (t. 41, b. l. 78–79), jis atpažino kaip A. T.. Jokiais įmonės dokumentais nedisponavo, viską tvarkė M. L.. Pastarasis jam skambino ir domėjosi, ar jo nejudina teisėsauga (t. 41, b. l. 75–76).

15535. Nuteistojo A. T. parodymais nustatyta, kad jis buvo UAB ( - )“ ir UAB „( - )“ direktorius. Sugalvojo mokesčių išvengimo schemą, kurios dalyvis buvo ir M. L.. Pastarojo dalyvavimas pasireiškė fiktyvių įmonių vadovų suradimu, kad būtų išrašomos fiktyvios sąskaitos faktūros. Su M. L. taip pat buvo kalbėta, kad, kai įmonių finansinė padėtis pasitaisys, bus galima dirbti legaliai, be jokių nusikalstamų veikų. Mokamus valstybei mokesčius mažino tam, kad turėtų pinigų darbuotojams ir pastato atnaujinimo darbams. Fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti su įvairiomis įmonėmis. M. L. iš karto pasakė, kad neturi, iš ko mokėti ir jei nori, po kelerių metų, įmonei atsigavus, tuomet mokės. Įmonių, su kuriomis vyko fiktyvūs sandoriai, vadovus surasdavo M. L. (t. 48, b. l.67–68).

15636. G. S. (nuteistas išskirtoje byloje) parodymais, jis dirbo UAB „( - )“ vadybininku, taip pat buvo įgijęs UAB „( - )“. Tariami sandoriai su realios veiklos nevykdančiomis įmonėmis buvo vykdomi A. T. ir M. L. iniciatyva. Su realios veiklos nevykdančiomis įmonėmis daugiau dirbo per M. L., šiam teikdavo, o tuo pačiu ir iš jo gaudavo dokumentus, reikalingus sandoriams pagrįsti. Suvokė, kad šiais veiksmais darė nusikalstamas veikas. Iš M. L. per du kartus buvo gavęs 10 000 Lt (t. 40, b. l. 57–65, 86–89, 109–113, 149). Iš asmens parodymų atpažinti protokolo nustatyta, kad I. S. atpažino M. L., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 40, b. l. 73–76).

15737. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyti duomenys leido ir leidžia prieiti išvados ne tik dėl M. L. suvokimo (žinojimo) apie daromus neteisėtus veiksmus, bet ir dėl jo tyčios turinio. M. L. pozicija apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad jis nieko nesuprato, tik asmenų prašymu perdavinėjo dokumentus kitiems asmenims, atmestina, kaip paneigta byloje ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis. Byloje nustatyta, kad jis buvo nusikalstamos veikos dalyvis, padėjęs rasti asmenis, sutikusius už nedidelį atlygį būti įformintais įmonių, realiai nevykdžiusių veiklos, fiktyviais vadovais, rūpinosi jų nuvežimu į atitinkamas institucijas (Registrų centrą, Sodrą, Mokesčių inspekciją, bankus) ir įforminimui reikalingų procedūrų atlikimu, apgyvendinimu, leidžiantis šiems aiškiai suprasti tiek dėl šių veiksmų pobūdžio (ko iš jų reikalaujama), tiek nurodydamas, ką sakyti pareigūnams, taip pat pateikdamas reikalingus pasirašyti dokumentus, tuščius lapus, nurodant kur pasirašyti ir už tai duodamas atlygį, bei šiuos dokumentus perduodantis kitiems nusikalstamos veikos dalyviams, kurių nurodymu šie dokumentai buvo apskaityti atitinkamų įmonių buhalterinėje apskaitoje ir atitinkamai gauti duomenys įtraukti į PVM, pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas bei pateikti VMI. Šie veiksmai rodo, kad M. L. pakankamai gerai suvokė daromų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti nuo pat nusikalstamos veikos sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai nukreipdamas savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo atlikti veiksmai atskleidžia jo tyčios kryptingumą padėti kitiems nusikalstamos veikos dalyviams sukčiauti PVM sumokėjimo srityje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. L., kaip padėjėjo, veiksmai buvo reikšmingi, kitiems nusikalstamos veikos dalyviams darant nusikaltimą, t. y. sudarė jiems sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jo veiksmų ir kitų bendrininkų veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. L. turi atsakyti, kaip padėjėjas, už dėl jo veiksmų vykdytojų, atitinkamai G. S. ir A. T., padarytas aptariamas nusikalstamas veikas, nes jis buvo nusikaltimų padarymo vykdytojų veiksmais bei atsiradusių padarinių jungiamoji grandis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pateikė gana lakonišką surinktų įrodymų analizę, vertinant nuteistojo veiksmus, nesudaro besąlygiško pagrindo pripažinti teismo šioje dalyje padarytas išvadas nepagrįstomis ir neteisėtomis.

15838. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo argumentas, kad M. L. pareikštas kaltinimas netikslus, neapibrėžtas, neteisingas, kadangi iš kaltinimo formuluotės nesuprantama, kokius nusikalstamus veiksmus atliko pastarasis, kaip padėjėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. L., kaip padėjėjo, veiksmai pasireiškė tuo, jog jis savo veiksmais – asmenų, sutikusių būti fiktyviais įmonių vadovais, suradimas, jų įforminimas vadovais, apgyvendinimas, nurodymų jiems davimas, tikrų dokumentų suklastojimo organizavimas, duodant juos pasirašyti fiktyviems įmonių, nevykdžiusių veiklos, vadovams, ir jų perdavimas kitiems nusikalstamos veikos dalyviams – sudarė sąlygas kitiems nusikalstamos veikos dalyviams įvykdyti nusikaltimus. Išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodyta, kuo pasireiškė M. L. padaryti nusikalstami veiksmai, kokius ir kada jis atliko, toliau nurodoma, kaip veikė kiti nusikaltimo dalyviai, pasinaudodami M. L. sudarytomis sąlygomis nusikalstamai veikai daryti. Pažymėtina ir tai, kad padariniai, atsiradę bendrai darant nusikalstamą veiką, yra bendri visiems nusikalstamos veikos dalyviams ir nėra priskiriami ar išskaidomi kiekvienam bendrininkui atskirai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje, paskelbus kaltinamąjį aktą, M. L. nurodė, supratęs, kuo yra kaltinamas, pripažino kaltę ir sutiko duoti parodymus (t. 48, b. l. 24). Taigi, M. L. teisė žinoti, kuo kaltinimas ir atitinkamai gintis nebuvo pažeista. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo gynėjo paduotą apeliacinį skundą, M. L. turėjo galimybę kartu su gynėju tinkamai pasiruošti šios bylos procesui, teikti paaiškinimus dėl teismo nustatytų jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

15939. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad aptariami veiksmai, kuriuos kitiems nusikalstamos veikos dalyviams padėjo padaryti M. L., turėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas, o nusikalstamos veikos finansų sistemai.

16040. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Kita vertus, teismų praktikoje atskirais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami kaip turtinis sukčiavimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus. Veikos kvalifikavimo, kaip sukčiavimo, kontekste vertintina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį PVM – tai viena iš mokesčio rūšių, kurį mokesčių mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Apskaičius šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-258-222/2018). Ir nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis, kaip minėta, iš esmės fiktyviu pagrindu (kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones imituoti sandoriams, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Būtent už dalyvavimą tokioje veikloje nagrinėjamojoje byloje nuteistas M. L..

16141. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš melagingai deklaruotos PVM permokos įskaitos būdu gali būti mažinamos ar visiškai panaikinamos ir kitos mokestinės prievolės (gyventojų pajamų, pelno ir kiti mokesčiai). Taigi tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016, 2K-348-788/2017).

16242. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. L. pritaikytas tinkamai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies 184 straipsnio 2 dalies taikymo

16344. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-38-788/2019, 2K-7-648/2019 ir kt.). Svetimas turtas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan., o svetima turtinė teisė – kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Akcinės bendrovės turtas jos akcininkų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes.

16445. Byloje konstatuota, kad A. T., būdamas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ faktiniu vadovu, padedant M. L. imituoti prekių pirkimą ir atsiskaitymą už jas, t. y. M. L. organizuojant realios ūkinės veikos nevykdančių įmonių, atitinkamai UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų pasirašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „( - )“, o UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų pasirašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „( - )“, kasos pajamų orderių dėl tariamo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sumokėjimo už neva nupirktas prekes iš pirmiau minėtų įmonių, šių PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių perdavimą A. T., o A. T. žinant apie sandorių netikrumą, šiuos dokumentus įtraukiant į UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį paimant iš UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ kasos tam tikras pinigų sumas, išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turtą.

16546. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su M. L. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį keliais aspektais. Visų pirma akcentuojama, jog byloje nebuvo nustatytas būtinas turtinio išvaistymo požymis – turtinės žalos padarymas, todėl teigiama, kad, nesant šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos, nėra pagrindo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

16647. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui, atsiradimas. Kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus, kaip turto iššvaistymą, reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

16748. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad nebuvo nustatyta, jog padaryta žala bendrovėms UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad veiklos nevykdančios įmonės (UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“) realiai nepardavė UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ prekių, o šios savo ruožtu su pastarosiomis realiai neatsiskaitė. Taigi, prisidengiant prekių pardavimo pagrindu apiformintais apskaitos dokumentais buvo grindžiamas įvairių prekių įgijimas iš realios veiklos nevykdančių įmonių ir atsiskaitymas už tai, tuo sudarant sąlygas iš UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ kasų atsiskaitymui paimtas lėšas panaudoti nenustatytais tikslais. M. L. parodymais, jam nebuvo tiksliai žinoma, kur A. T. naudojo įmonių lėšas, tačiau jis iš pastarojo kalbų suprato, kad pinigus šis investuodavo į įmonių veiklą. Paties A. T. aiškinimu, iš UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ kasų paimtas lėšas jis panaudojo įmonių veikloje – mokėjo už statybos, cecho remonto darbus, įrangą, atlyginimus ir pan. Specialisto išvadomis – 2009 m. kovo 30 d. išvada dėl UAB „( - )“ Nr. ( - ) ir 2014 m. lapkričio 18 d. išvada Nr. ( - ), 2009 m. balandžio 27 d. išvada Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ (t. 34, b. l. 14–195; t. 36, b. l. 9–25; t. 37, b. l 12–200), ištyrus pateiktus ir baudžiamojoje byloje esančius minėtų įmonių dokumentus, vadovaujantis norminiais aktais bei standartinio tyrimo procedūros aprašymais, nustatyta, kiek piniginių lėšų buvo paimta iš bendrovių kasų. Tuo pačiu specialistai nurodė, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti duomenų, kurie pagrįstų, ar šios lėšos buvo panaudotos bendrovių veikloje. Teiginių apie lėšų panaudojimą nuteistieji nepagrindė jokiais konkrečiais duomenis, kuriuos būtų buvę galima patikrinti BPK numatytais būdais. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto išvaistymo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokiu būdu, visos šios aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo padaryta reali turtinė žala. Svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytų veiksmų su tariamais sandoriais, t. y. tariamo prekių įgijimo ir sumokėjimo už tai, pasitelkiant realiai veiklos nevykdančias įmones, o įmonės vadovui nepaisius ir pasinaudojus tuo, sudarymo galimybės išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipiant įmonių buhalterinės apskaitos duomenis, pateisinimas siekiu gauti papildomų lėšų (kaip šiuo atveju tvirtinama – įmonės veiklai gerinti ir vystyti) negalimas. Įmonės vadovas negali įmonės lėšomis ir turtu disponuoti savo nuožiūra, nes bet kuri ūkine, finansine ar kitokia veikla užsiimanti įmonė yra subjektas, įstatymų, sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu visada turintis tam tikras teises ir įsipareigojimus kitiems subjektams, taip pat valstybei bei savo darbuotojams. Tuo pačiu paminėtina, kad žalos konstatavimui neturi įtakos tai, jog šioje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, juolab, kad, kaip minėta, žalos konstatavimas susijęs su teismo objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, gi ieškinys byloje gali būti nereiškiamas ir dėl to, kad tokios žalos padarymu yra kaltinamas pats bendrovės vadovas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. L., veikdamas nusikalstamai, padėjo bendrovių, kurių lėšų išvaistymu apkaltintas, vadovui A. T. išvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės minėtų bendrovių turtą.

16849. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. buvo nustatytas kitoks, nei A. T., iššvaistytų UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pinigų sumų dydis, t. y. M. L. buvo nuteistas padėjęs A. T. išvaistyti didesnio dydžio bendrovių lėšas, nei už tai nuteistas A. T.. Negalima situacija, kai padėjėjo nusikalstamų veiksmų pinigine išraiška apimtis būtų didesnė nei vykdytojo, nes padėjėjas atsako už vykdytojo veiksmus tiek, kiek apima jo tyčia. Įvertinus tai, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keičiamas, nustatant, kad:

169-

170M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ atsiskaitymą su pastarosiomis įmonėmis, padėjo A. T. išvaistyti pastarojo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 774 474,19 Lt (224 303,23 Eur);

171-

172M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ atsiskaitymą su pastarosiomis įmonėmis, padėjo A. T. išvaistyti pastarojo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 844 639,23 Lt (244 624,43 Eur).

17350. Nors nuteistajam inkriminuotas išvaistyto turto dydis, kurį jis padėjo A. T. išvaistyti, mažinamas, ši aplinkybė neturi įtakos M. L. inkriminuotos veikos kvalifikavimui pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatytas dydis viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą didelės vertės dydį, t. y. 250 MGL.

17451. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tyčios turinio, sutinka, kad byloje pirmosios instancijos teismo pateiktas M. L., kaip padėjėjo, veiksmų tyčios aspektu vertinimas yra gan lakoniškas, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų visetu pagrįsta M. L. kaltė, padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą. M. L. suvokimas iš esmės atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, analizuojant paties nuteistojo veiksmus, jo santykį su kitu nusikalstamos veikos dalyviu. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad priešingai M. L. aiškinimams, jis buvo pakankamai aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, kuris savo veiksmais sudarė sąlygas A. T. įvykdyti šią aptariamą nusikalstamą veiką. Nustatyta, jog M. L. organizavo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių) su įrašytais juose melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir jų pateikimą A. T., kurio nurodymu šie dokumentai buvo apskaityti UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje ir jo iš šių bendrovių kasų paimtos lėšos buvo panaudotos nenustatytais tikslais. Nekyla abejonių, kad savo veiksmais M. L. sudarė sąlygas kitam šios nusikalstamos veikos dalyviui įvykdyti nusikaltimą. Ir nors jo aiškinimu, iš to jis pats (M. L.) jokios naudos negavo, tarp jo veiksmų ir kito nusikalstamos veikos bendrininko veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Protingas situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo, organizuodamas dokumentų su juose įrašytais melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir pateikimą kitam nusikalstamos veikos dalyviui, bendrais bruožais suvokia savo veiksmų neteisėtumą bei tokiu būdu prisideda prie daromos nusikalstamos veikos. Dėl to M. L. veiksmai, padėjus vykdytojui A. T. padaryti aptariamą nusikalstamą veiką, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

17552. Kita priežastimi dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistojo gynėjas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, M. L., o tuo pačiu – ir A. T. veiką perkvalifikuodamas iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, M. L. neįspėjo, jog gali keistis veikos kvalifikacija (BPK 255, 256 straipsniai), dėl to buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, t. y. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas.

17653. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-469-648/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K1-175-303/2018). Remiantis BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. -112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Tačiau, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

17754. Iš bylos medžiagos matyti, kad į teismą byla buvo perduota su kaltinamuoju aktu pagal kaltinimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog M. L. padėjo A. T. ne išvaistyti, o pasisavinti pastarojo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turtą – pinigines lėšas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, tuometinis nuteistojo M. L. gynėjas prašė teismo spręsti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo į BK 184 straipsnio 2 dalį, kartu prašydamas ir papildomai apklausti M. L., siekiant patikslinti nuteistojo poziciją dėl kaltės pripažinimo. Gynėjo prašymas dėl M. L. apklausos buvo tenkintas, tačiau apie tai, kad gali keistis veikos kvalifikacija, teismas neįspėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendė, kad M. L. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, o A. T. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal bylos faktines aplinkybes nepakako duomenų kategoriškai išvadai, jog iš įmonės kasų paimtas lėšas M. L. padėjo paversti A. T. turtu, taigi nebuvo paneigta versija, kad iš bendrovių kasų paimtos lėšos buvo panaudotos įmonių veikloje. Todėl visas abejones įvertinęs kaltininkų naudai, teismas konstatavo, kad M. L. veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 2 dalies (A. T. – iš BK 183 straipsnio 2 dalies) perkvalifikuoja į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (A. T. – į BK 184 straipsnio 2 dalį) ir išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad M. L. padėjo išvaistyti, o A. T. išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

17855. Sprendžiant, ar keičiant M. L. veikos kvalifikavimą iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį buvo suvaržyta M. L. teisė į gynybą, pažymėtina, kad BK 183 straipsnyje ir BK 184 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys skiriasi tik vienu požymiu: pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino svetimą turtą, pagal BK 184 straipsnį – tas, kas iššvaistė svetimą turtą. Turto pasisavinimas yra neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pavertimas savo turtu, taip padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui; turto iššvaistymas – kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi tiek turto pasisavinimo, tiek jo iššvaistymo atveju turto savininkas netenka turimo turto ir dėl kaltininko veiksmų patiria turtinę žalą. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos tokios pačios M. L. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai), išskyrus didelės vertės svetimo turto perleidimo pobūdį. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad papildomai pirmosios instancijos teisme apklaustas M. L. nurodė, su gynėju kalbėjęs, kuo skiriasi pasisavinimas nuo iššvaistymo ir supranta, kad buvo kaltinamas dėl padėjimo pasisavinti, bet tikintis, kad jo veika bus kvalifikuojama kaip padėjimas iššvaistyti (t. 48, b. l. 128). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad, atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas, pakeisdamas veikos kvalifikavimą, turėjo įspėti kaltinamąjį apie tokią galimybę, kas pripažįstama baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir buvo padarytas pažeidimas, šiuo konkrečiu atveju jis nelaikytinas esminiu, sutrukdžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu šis trūkumas buvo ištaisytas, ne tik M. L., bet ir kitas aptariamos nusikalstamos veikos dalyvis A. T. buvo papildomai apklausti. Tokiu būdu nuteistajam buvo suteikta galimybė gintis dėl jam pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo, o taip pat galimybė papildomai duoti parodymus, prašyti išnagrinėti papildomus įrodymus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, M. L. iš esmės jokių naujų ar papildomų aplinkybių nenurodė, o gynėjo prašymai dėl įrodymų tyrimo kitoje apimtyje buvo išspręsti. Todėl pripažintos įrodytomis M. L., o tuo pačiu ir A. T. nusikalstamos veikos aplinkybės kaltinimo ribų ir nuteistojo įstatymo garantuotos teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai – nepažeidė.

17956. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad M. L. negalėjo būti nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes pagal Europos arešto orderį Lietuvai jis nebuvo išduotas pagal šią nusikalstamą veiką.

18057. BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo perduotas, išskyrus BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 70 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitą, nei buvo perduotas Lietuvos Respublikai, nusikalstamą veiką, padarytą iki jo perdavimo. Atkreiptina ir į tai, kad pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas pirmiausia apibrėžia ne prašyme perduoti asmenį nurodomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, dalis ar punktas, o veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos yra prašoma perduoti asmenį baudžiamosios atsakomybės pritaikymui.

18158. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. buvo prašoma išduoti pagal Europos arešto orderį be kitų nurodytų nusikalstamų veikų ir dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos. Detaliame M. L. nusikalstamos veikos aprašyme buvo nurodyta, jog šis įtariamas padėjęs pasisavinti didelės vertės svetimą turtą <...> (t. 43, b. l. 13–33). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį nuteistas, perkvalifikavus jo veiksmus iš BK 24 straipsnio 6 dalies 183 straipsnio 2 dalies. Taigi apkaltinamuoju nuosprendžiu M. L. nebuvo nuteistas už jokią kitą veiką, nusikalstamos veikos aplinkybės (analogiška nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai) iš esmės nesikeitė, buvo pakeista tik nusikalstamų veiksmų kvalifikacija. Toks kvalifikavimo tikslinimas, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nelaikytinas kitos nusikalstamos veikos inkriminavimu. Todėl M. L. patrauktas atsakomybėn pagrįstai, sprendžiant atsakomybės klausimą pagal pateiktus kaltinimus, BPK 70 straipsnis nebuvo pažeistas. Išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos neperžengtos, nes pirmosios instancijos teisme nepasitvirtinus daliai aplinkybių, buvo pakeistas tik tos pačios nusikalstamos veikos, už kuria M. L. buvo išduotas, kvalifikavimas. Dėl bendrininkavimo formos ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

18259. Nuteistojo M. L. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikos (BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 184 straipsnio 2 dalyje) padarytos, bendrininkaujant su kitais asmenimis. Apelianto nuomone, nei vienoje iš M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra konstatuotas dviejų vykdytojų buvimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog nusikalstamas veikas M. L. padarė bendrininkų grupe. Šis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas pagrįstas.

18360. BK 25 straipsnio 1 dalyje įvardintos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų grupė nėra BK 182 straipsnyje ar BK 184 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis kvalifikuojantis požymis, tačiau teismas ją gali pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. L., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi byloje M. L. dėl UAB „( - )“ mokestinio sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) nuteistas padėjęs G. S. (nuteistas išskirtoje byloje), dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ mokestinio sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) padėjęs A. T. ir dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ didelės vertės turto išvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) padėjęs A. T.. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteisti tik du asmenys, iš kurių tik vienas pripažintas nusikaltimo vykdytoju, taip pat M. L. buvo nuteistas už tai, kad padėjo išskirtoje baudžiamojoje byloje nuteistam asmeniui, pripažintam vykdytoju. Bendrininkų grupę, kaip pagrįstai nurodė ir apeliantas, turi sudaryti bent du asmenys, pripažinti nusikaltimo vykdytojais. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas sumaišė bendrininkavimo rūšį su bendrininkavimo forma, nustatydamas, kad M. L. nusikalstamas veikas padarė su tuo pačiu asmeniu veikdamas ir bendrininkų grupe, ir veikdamas kaip padėjėjas. Baudžiamojoje byloje M. L. veiksmai atitinka paprastą bendrininkavimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje pripažinti M. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybę – apgaule turtinės prievolės panaikinimo ir didelės vertės turto išvaistymo padarymas, veikiant bendrininkų grupe, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

18461. Nustačius, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl veikų (BK 182 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis), kurias M. L. savo veiksmais padėjo padaryti A. T., pastarajam taip pat nepagrįstai buvo pripažinta ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) šioje dalyje keičiamas ir A. T. atžvilgiu, nors nuosprendis apeliacine tvarka jo atžvilgiu ir nebuvo apskųstas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

18562. Pažymėtina, kad šios aplinkybės panaikinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo švelninti jiems teismo paskirtas bausmes. Dėl teismo paskirtų bausmių pagrįstumo, atsižvelgiant į įstatyme numatytą bausmių maksimumą, vidurkį ir nuteistiesiems paskirtus bausmės dydžius, teisėjų kolegija pasisakys šiame procesiniame sprendime toliau. Dėl civilinio ieškinio

18663. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį dėl bendrovių UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ padarytos turtinės žalos (nesumokėtų mokesčių) atlyginimo. Anot nuteistojo gynėjo, M. L. neturi atsakyti solidariai su A. T., įvertinant šio tyčios apimtį, taip pat aiškinta, kad civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas, praleidus senaties terminą jam paduoti.

18764. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Ieškinio pareiškimas paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas šio tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškinio pagrindą bei dydį. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

18865. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija reiškė civilinį ieškinį dėl M. L. ir A. T. bendrais veiksmais įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos turtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš nuteistųjų atlyginti žalą solidariai yra pagrįstas.

18966. Vertinant argumentą dėl civilinio ieškinio padavimo senaties termino, pastebėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja senaties termino ieškiniams baudžiamajame procese reikšti, todėl taikytini Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti civilinio ieškinio senaties terminai. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 daleis nuostatą reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Įstatymas nenumato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129 straipsnis, 1.130 straipsnis).

19067. Apelianto nurodoma, kad valstybės biudžetui padaryta žala buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu pateiktomis specialistų išvadomis – 2009 m. kovo 30 d. Nr. ( - ) ir 2014 m. lapkričio 21 d. ( - ) dėl UAB „( - )“, bei 2009 m. balandžio 27 d. Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“. Tokiu būdu, apelianto manymu, vėliausiai 2014 m. lapkričio 21 d. tapo žinoma apie valstybės biudžetui padarytą žalą, juolab, kad ir įtarimas M. L. buvo pateiktas 2014 m. liepos 31 d. Dėl to apeliantas mano, kad, pareiškus civilinį ieškinį 2018 m. liepos 31 d., buvo praleistas ieškinio padavimo senaties terminas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

19168. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeisti. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti asmuo, svarbu yra nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą. Be to, atsižvelgiama į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

19269. Baudžiamojoje byloje, vertinant laiko tarpą nuo civilinės ieškovės sužinojimo apie žalos faktą iki ieškinio pareiškimo termino praleidimo aspektu, pažymėtina, kad civilinį ieškinį ieškovė pareiškė baudžiamojoje byloje. Ji nėra atsakinga nei dėl ikiteisminio tyrimo, kurio tikslas nustatyti reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenis, įvykdžiusius nusikalstamas veikas, trukmės, nei dėl teisminio proceso operatyvumo. Be to, aplinkybės apie pakankamai ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą leidžia pagrįstai spręsti, jog tiek atliktų veiksmų neteisėtumas, nusikalstamų veiksmų mechanizmas, tiek žalą padarę asmenys buvo išsiaiškinti specialių veiksmų pagalba, ir tik po to ieškovė galėjo sužinoti (sužinojo), kad dėl neteisėtų M. L. ir A. T. veiksmų padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Įvertintina ir tai, kad byloje nuo 2011 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbta M. L. paieška, o 2014 m. rugpjūčio 12 d. išduoto Europos arešto orderio pagrindu jis sulaikytas tik 2018 m. gegužės 12 d. ir į Lietuvą pargabentas 2018 m. liepos 6 d. Bylos medžiaga patvirtinta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2018 m. liepos 16 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, pranešdama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, atliktus objektų tyrimus dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ ūkinės veiklos ir tyrimų metu gautus rezultatus, kartu pažymėdama, kad A. T. ir M. L. pareikšti įtarimai bei parašydama pateikti informaciją apie ketinimą baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį (t. 46, b. l. 14). Savo ruožtu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje 2018 m. liepos 31 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš A. T. ir M. L. priteisti 138 446,20 Eur valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimui (t. 46, b. l. 15–21). Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl civilinio ieškinio priteisimo, įstatymo nustatytas ieškinio padavimo terminas nebuvo pažeistas.

19370. Nuteistojo M. L. gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys ir kreditoriniai reikalavimai UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bankroto bylose yra ieškiniai dėl tų pačių aplinkybių. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nustatyta, kad reikalavimai bendrovių bankroto bylose buvo pareikšti, įvertinus pagal atitinkamus teisės aktus bendrovių deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius bei su jais susijusias mokestines sumas – baudas ir delspinigius. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyti kaltininkų neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, neįvertinta bendrovių bankroto bylose pareikštuose reikalavimuose ir apskaičiuoti papildomai nedeklaruoti bei nesumokėti mokesčiai. Dėl bausmės

19471. Apeliaciniame skunde keliamas ir M. L. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Ginčijant M. L. nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį, buvo prašoma švelninti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, kad teisinio pagrindo M. L. išteisinti dėl apeliaciniu skundu ginčijamų veikų nėra, bendrai pasisakytina dėl nuteistajam skirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keičiamas ir A. T. atžvilgiu (BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl pasisakytina ir dėl pastarajam skirtų bausmių.

19572. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

19673. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistųjų M. L. ir A. T. atžvilgiu dalis keičiama (atitinkamai M. L. iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių šalinami pertekliniai objektyvieji veikos požymiai – padėjimas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę ir padėjimas apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės; pagal BK 25 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį mažinamas išvaistyto didelės vertės svetimo turto dydis (suma); naikinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); A. T. – iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių šalinami pertekliniai objektyvieji veikos požymiai – padėjimas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę ir padėjimas apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės bei naikinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Todėl teisėjų kolegija iš naujo svarsto klausimą dėl nuteistiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, kiekvieno iš kaltininkų vaidmenį, asmenybes, po nusikalstamų veiksmų praėjusį laiko tarpą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmę ir poveikį, kitas aplinkybes, reikšmingas šio klausimo sprendimui. Nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos nuteistiesiems palankiausiais bendrinimo būdais – apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinės jiems paskirtos bausmės – M. L. laisvės atėmimo ketveriems metams, o A. T. – laisvės atėmimo penkeriems metams ir 3 mėnesiams bausmės, esant pagrindui taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, sumažintos ?. Be to, pirmosios instancijos teismui priėjus išvados, kad nuteistiesiems bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, baudžiamojoje byloje įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų, tiek šiame procesiniame sprendime nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingas, neproporcingas, neatitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bausmes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems M. L. ir A. T. paskirtų bausmių yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo ją keisti nėra. Įvertinus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmių maksimumą, vidurkį ir nuteistiesiems M. L. ir A. T. už kiekvieną nusikaltimą paskirtus bausmės dydžius, mažesnius už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius, bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Tinkamai įvertintas padarytų nusikaltimų ir bausmių proporcingumas. Dėl kardomojo kalinimo įskaitymo

19774. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžiu į M. L. paskirtos bausmės laiką neįskaitytas visas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. spalio 17 d. Šis gynėjo argumentas pagrįstas. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į M. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. ir suėmime – nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d. Vienok, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad, teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi M. L. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą ir išdavus Europos arešto orderį, jis tuo pagrindu 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulaikytas Italijoje, tačiau Venecijos teismas atsisakė jį išduoti Lietuvos Respublikai. BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata taikoma ir asmeniui, sulaikytam pagal Europos arešto orderį, jei jis iki sprendimo dėl jo perdavimo priėmimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje. Tokiu būdu, šis laikotarpis turi būti įskaitomas į paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai M. L. buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 16 d., todėl BK 66 straipsnio pagrindu į M. L. nustatytos galutinės bausmės laiką įskaitomas laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

198Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

199Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

200Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

201M. L. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymo faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad jis apgaule padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir apgaule padėjo įgyti didelės vertės turtinę prievolę.

202A. T. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymo faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad jis apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir apgaule įgijo didelės vertės turtinę prievolę.

203Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio nustatomąją dalį pakeisti: nurodyti, kad M. L. jam įkaltintas nusikalstamas veikas <...> padarė, veikdamas bendrai su G. S., o taip pat M. L. ir A. T. jiems įkaltintas nusikalstamas veikas <...> padarė, veikdami bendrai.

204Nustatyti, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ atsiskaitymą su pastarosiomis įmonėmis, padėjo A. T. išvaistyti pastarojo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 774 474,19 Lt (224 303,23 Eur).

205Nustatyti, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ atsiskaitymą su pastarosiomis įmonėmis, padėjo A. T. išvaistyti pastarojo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – įmonės kasoje buvusius 844 639,23 Lt (244 624,43 Eur).

206Panaikinti M. L. ir A. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

207Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo, vykdant Europos arešto orderį, laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

208Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. -... 5. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( -... 6. -... 7. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „( -... 8. -... 9. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (padėjimas... 10. -... 11. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „( - )“, UAB „( - )“,... 12. -... 13. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „( - )“, UAB „( - )“,... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu,... 15. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu... 16. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. L. paskirtos bausmės... 17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. L. laikino... 18. Iš M. L. ir A. T. į Lietuvos valstybės biudžetą priteista solidariai 138... 19. Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas A. T., tačiau... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 21. I. Bylos esmė... 22. 1.... 23. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe... 24. 1.1.... 25. M. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Vilniaus mieste ir... 26. 1.2.... 27. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( -... 28. 1.3.... 29. Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę... 30. 2.... 31. M. L., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų... 32. 2.1.... 33. M. L. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 Klaipėdoje, tiksli vieta... 34. 2.2.... 35. Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę... 36. 2.3.... 37. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31... 38. 2.4.... 39. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( -... 40. 2.5.... 41. Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „( - )“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę... 42. 3.... 43. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo iššvaistyti... 44. 3.1.... 45. M. L. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-04-30 Klaipėdoje, tiksli vieta... 46. 3.2.... 47. A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. L. perduoti... 48. 3.3.... 49. Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „( -... 50. 3.4.... 51. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31... 52. 3.5.... 53. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „( -... 54. 3.6.... 55. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. netikrą UAB „(... 56. 3.7.... 57. Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „( -... 58. 4.... 59. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo netikrų... 60. 4.1.... 61. M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ),... 62. - I. S. pasirašyti 2006-11-01 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. ( - ) su... 63. - V. O. pasirašyti 24 PVM sąskaitose faktūrose: 2006-08-16 serija ( - ),... 64. - V. P. pasirašyti 6 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-04-17 serija ( - ),... 65. - E. N. pasirašyti 2007-12-12 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ),... 66. 5.... 67. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo netikrų... 68. 5.1.... 69. M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ),... 70. - E. N. pasirašyti 5 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-11-30 serija ( - ) už... 71. - M. V. pasirašyti 17 PVM sąskaitų faktūrų: 2007-01-24 serija ( - ),... 72. - V. O. pasirašyti 2006-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), ir... 73. - A. V. pasirašyti 2006-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ), ir... 74. 5.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB... 75. - I. Ž. pasirašyti 2006-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - ); V. P.... 76. - A. V. pasirašyti 2006-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - );... 77. - G. V. pasirašyti 2006-08-08 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ( - );... 78. - V. O. pasirašyti 12 PVM sąskaitų faktūrų: 2006-10-02 serija ( - ),... 79. - M. V. pasirašyti 2 PVM sąskaitose faktūrose: 2007-01-09 serija ( - ),... 80. II. Apeliacinio skundo argumentai... 81. 6. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. L. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas... 82. 1)... 83. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24... 84. 2)... 85. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24... 86. 3)... 87. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 24... 88. 4)... 89. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad M. L. nusikalstamas... 90. 5)... 91. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. L. solidariai su A. T. priteista... 92. 6)... 93. Pakeisti nuosprendį dalyje dėl M. L. paskirtos bausmės, paskiriant jam... 94. 6.1.Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis įvairiais aspektais yra... 95. 6.2.Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme M. L.... 96. 7. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L.... 97. 7.1. Anot apelianto, teismas, nustatęs bendrininkų grupės požymį,... 98. 7.2.Gynėjas, remdamasis BK įtvirtinta bendrininkų grupės požymio samprata... 99. 7.3. Kvalifikuojant M. L., kaip padėjėjo, veiksmus epizode dėl turto... 100. 8. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. L. padėjo kitiems asmenims... 101. 8.1. Pagal minėtą praktiką veiksmų – ir turtinės teisės įgijimo... 102. 8.2.Antru aspektu, apeliantas, remdamasis teismine praktika (Lietuvos... 103. 8.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad mokesčių... 104. 8.4. Byloje turi būti nustatyta M. L., teikiant suklastotus dokumentus kitiems... 105. 8.5. Teismas, apelianto manymu, visiškai neanalizavo M. L. kaltės turinio ir... 106. 8.6. Baudžiamojoje byloje kito nuteistojo A. T. galimai turėtus kitus tikslus... 107. 8.7. Nurodo, kad M. L. pilnai pripažino savo kaltę, tačiau viso proceso metu... 108. 9. Apelianto nuomone, M. L. pripažinimas kaltu ir nuteisimas pagal BK 24... 109. 9.1. Pirma, byloje nenustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymio –... 110. 9.2. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse... 111. 9.3. Situacija, kai turtinės žalos požymis nebuvo nustatytas ir veiksmai... 112. 9.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors nusikaltimai, numatyti BK 183... 113. 9.5. Nagrinėjamoje byloje teismas šios pareigos neatliko, todėl, vertinant... 114. 9.6. Pažymima ir tai, kad M. L. baudžiamajam persekiojimui Lietuvos... 115. 9.7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad M. L. iš jam inkriminuoto nusikaltimo,... 116. 10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, skundžiamu nuosprendžiu... 117. 10.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ 2006-2008 metų... 118. 10.2 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ieškinys... 119. 10.3. Apelianto vertinimu, baudžiamojoje byloje yra nustatyti visi pagrindai... 120. 10.4. Taip pat, apelianto teigimu, egzistuoja ir kitas pagrindas atmesti... 121. 10.5. CK 1.125 straipsnio nuostatos numato, kad bendrasis ieškinio senaties... 122. 10.6. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose... 123. 10.7. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas 2018 m. liepos... 124. 10.8. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad įtarimas M. L. buvo pateiktas... 125. 11. Apelianto vertinimu, M. L. paskirta bausmė švelnintina priklausomai nuo... 126. 11.1. M. L. išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24... 127. 11.2. Bausmės dydžiui reikšminga aplinkybė, kad nuosprendžiu M. L.... 128. 11.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad į M. L. paskirtos bausmės... 129. 12. Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas Olegas... 130. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 131. Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas tenkinamas... 132. 13. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 133. 14. Apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai išanalizavus byloje... 134. 15. Nuteistojo M. L. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios... 135. 16. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 136. 17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad... 137. 18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis... 138. 19. Apeliaciniame skunde gynėjo nurodoma, jog veikos, kuri reiškiasi... 139. 20. Minėta, kad BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas)... 140. 21. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, apgaulė... 141. 22. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš pirmosios instancijos teismo... 142. 23. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos... 143. 24. Tuo pačiu, teisėjų kolegijai nustačius, jog M. L. buvo nuteistas kartu... 144. 25. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija nustato tokias M. L.... 145. M. L. UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ naudai padėjo... 146. 26. Nuteistojo gynėjo apygardos teismo nuosprendis kritikuojamas ir dėl M. L.... 147. 27. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 148. 28. Pažymėtina, kad aptariamas nusikaltimas – padėjimas sukčiauti –... 149. 29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme... 150. 30. Byloje liudytojo V. O. parodymais nustatyta, jog jis neturėjo nuolatinio... 151. 31. Liudytojo I. Ž. parodymais, jis buvo supažindintas su asmeniu, kuris... 152. 32. Byloje įtariamuoju apklaustas E. N. parodė, kad, M. L. pasiūlius, jis... 153. 33. Įtariamuoju apklausto A. V. parodymais, nepažįstamo vaikino, vardu M.,... 154. 34. Įtariamuoju apklausto G. V. parodymais nustatyta, kad M. L. prašymu... 155. 35. Nuteistojo A. T. parodymais nustatyta, kad jis buvo UAB ( - )“ ir UAB... 156. 36. G. S. (nuteistas išskirtoje byloje) parodymais, jis dirbo UAB „( - )“... 157. 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti pirmosios instancijos teismo... 158. 38. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo argumentas, kad M. L. pareikštas... 159. 39. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad aptariami... 160. 40. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų... 161. 41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš melagingai... 162. 42. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje... 163. 44. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaisto jam patikėtą ar jo... 164. 45. Byloje konstatuota, kad A. T., būdamas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“... 165. 46. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su M. L. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio... 166. 47. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi... 167. 48. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad... 168. 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 169. -... 170. M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( -... 171. -... 172. M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“, UAB „( -... 173. 50. Nors nuteistajam inkriminuotas išvaistyto turto dydis, kurį jis padėjo... 174. 51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tyčios turinio, sutinka, kad byloje... 175. 52. Kita priežastimi dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistojo... 176. 53. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme,... 177. 54. Iš bylos medžiagos matyti, kad į teismą byla buvo perduota su... 178. 55. Sprendžiant, ar keičiant M. L. veikos kvalifikavimą iš BK 24 straipsnio... 179. 56. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad M. L. negalėjo būti... 180. 57. BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai perduotas... 181. 58. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. buvo prašoma išduoti pagal... 182. 59. Nuteistojo M. L. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 183. 60. BK 25 straipsnio 1 dalyje įvardintos šios bendrininkavimo formos:... 184. 61. Nustačius, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl... 185. 62. Pažymėtina, kad šios aplinkybės panaikinimas, teisėjų kolegijos... 186. 63. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas... 187. 64. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese –... 188. 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos... 189. 66. Vertinant argumentą dėl civilinio ieškinio padavimo senaties termino,... 190. 67. Apelianto nurodoma, kad valstybės biudžetui padaryta žala buvo nustatyta... 191. 68. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas... 192. 69. Baudžiamojoje byloje, vertinant laiko tarpą nuo civilinės ieškovės... 193. 70. Nuteistojo M. L. gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas... 194. 71. Apeliaciniame skunde keliamas ir M. L. paskirtos bausmės individualizavimo... 195. 72. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais... 196. 73. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 197. 74. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžiu į M. L. paskirtos... 198. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 199. Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti... 200. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.... 201. M. L. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje,... 202. A. T. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje... 203. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio nustatomąją... 204. Nustatyti, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“,... 205. Nustatyti, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „( - )“,... 206. Panaikinti M. L. ir A. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad... 207. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 208. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....