Byla 1A-59-785/2016
Dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, R. J. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, J. A. gynėjui advokatui Aurelijui Gruodžiui, civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos, civilinio ieškovo UAB ( - ), atstovaujamo advokato Audriaus Pėstininko, ir J. A., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamoji bylą nutraukta, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

4J. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamoji bylą nutraukta, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

5A. J. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji bylą nutraukta, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir ji apeliacinio skundo nepateikė.

6UAB ( - ) civilinis ieškinys atmestas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8R. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-10-12, dirbdamas ŽŪB ( - ) direktoriaus pareigose ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir vykdymą siekiant gauti pajamų ir pelno, turėdamas tikslą ŽŪB ( - ) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – apmokėti UAB ( - ) (dabar UAB ( - )) 575398,64 litų sumą pagal tarp ŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) pasirašytas 2008-04-03 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP/080403/67AD ir 2008-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP/080918/80AD bei išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) sąskaitas faktūras: 1) 2008-04-15 Nr. KGV 592954 už 127440,00 litų sumą; 2) 2008-04-09 Nr. KGV 591983 – 69478,40 litų sumą; 3) 2008-04-25 Nr. KGV 594202 – 76464,00 litų sumą; 4) 2008-04-28 Nr. KGV 594140 – 57511,78 litų sumą; 5) 2008-04-28 Nr. KGV 594385 – 72499,20 litų sumą; 6) 2008-04-28 Nr. KGV 594512 – 3186,00 litų sumą; 7) 2008-06-19 Nr. KGV 599337 – 7080,00 litų sumą; 8) 2008-06-20 Nr. KGV 599531 – 3558,76 litų sumą; 9) 2008-08-27 Nr. KGV 202069 – 50126,40 litų sumą; 10) 2008-07-22 Nr. KGV 200468 –1593,00 litų sumą; 11) 2008-06-20 Nr. KGV 599527 – 4286,94 litų sumą; 12) 2008-06-25 Nr. KGV 599606 – 25818,40 litų sumą; 13) 2008-06-25 Nr. KGV 599607 – 10093,01 litų sumą; 14) 2008-09-09 Nr. KGV 202784 – 11033,00 litų sumą; 15) 2008-10-21 Nr. KGV 204523 –2864,16 litų sumą; 16) 2009-02-27 Nr. KGV 208348 – 2546,42 litų sumą; 17) 2008-12-30 Nr. KGV 207046 – 16927,55 litų sumą; 18) 2008-11-21 Nr. KGV 206073 – 605,62 litų sumą; 19) 2008-11-21 Nr. KGV 206072 – 8046,14 litų sumą ir delspinigių paskaičiavimo sąskaitą 2009-01-07 Nr.207324 – 28328,23 litų sumą, 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasirašydamas UAB ( - ) paprastus neprotestuotinus vekselius 28490,43 litų ir 482067,74 litų sumoms, ir pažadėdamas UAB ( - ) direktoriui A. B. apmokėti visas skolas pagal ŽŪB ( - ) išrašytas sąskaitas faktūras, to nepadarė ir pardavė ŽŪB ( - ) turtą, o būtent:

9ŽŪB ( - ), atstovaujama direktoriaus R. J. 2009-04-17 sutartimi pardavė UAB ( - ) atstovaujamai J. A., veikiančios pagal 2009-04-17 Kauno miesto 3-ojo notaro biuro notarės V. V. patvirtintą įgaliojimą, ŽŪB ( - ) priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą už 334000 litų, iš kurių UAB ( - ) 34000 litų sumokėjo sutarties sudarymo dieną, o likusius UAB ( - ) įsipareigojo sumokėti iki 2010 metų spalio 31 d., tačiau to nepadarė.

10ŽŪB ( - ) pagal 2009-04-07 PVM sąskaitas faktūras ŽŪB Nr.0013, ŽŪB Nr.0014, ŽŪB Nr.0015 pardavė UAB ( - ) ŽŪB ( - ) priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą už 107330,80 litų.

11ŽŪB ( - ) 2009-05-29 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB ( - ) nuosavybės teisę į pasėlius, kuriuose yra pasėtos žieminių kviečių ir rapsų kultūros (įgyjant teisę deklaruoti pasėlius LR įstatymų numatyta tvarka ir gauti tiesiogines išmokas už 2009 metus), po to ŽŪB ( - ) 2009-05-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą ŽŪB Nr.0017 pardavimui 85 ha žieminių kviečių pasėlių už 25500 litų (t.sk. 4071,43 Lt PVM) ir 200 ha žieminio rapso pasėlių už 60000 litų (t.sk. 9579,83 Lt PVM), bei 2009-09-17 su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ŽŪB ( - ) bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu apgaule ŽŪB ( - ) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir padarė UAB ( - ) (dabar UAB ( - )) 575398,64 litų turtinę žalą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

12Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-10-12 dirbdamas ŽŪB ( - ) direktoriaus pareigose ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinė operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“: 1) neorganizavo apskaitos dokumento, kuriame būtų apskaityta 4,15 ha pievų bei ganyklų 2009 metų produkcija, surašymo, be kurio 2009 m. birželio - rugsėjo mėn. materialinėje ataskaitoje (apyvartos žiniaraštyje „Žemės ūki produkcija“) taip pat nebuvo užpajamuota produkcija gauta iš 4,15 ha pievų bei ganyklų, dėl to nebuvo galima nustatyti 2009 metais iš 4,15 ha pievų bei ganyklų gautos produkcijos kiekine ir vertine išraiška, jos pardavimo pajamų; 2) 2008 m. balandžio mėnesį nebuvo surašytas joks apskaitos dokumentas dėl bendrovės kiaulėms sušertų pašarų kiekio, dėl ko 2008 m. balandžio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Pirkti pašarai“ bei „Žemės ūkio produkcija“ į sąnaudas nurašyta pašarų vertė nepatvirtinta pirminiais apskaitos dokumentais, dėl to nebuvo galima nustatyti kiek pašarų, kiekine bei vertine išraiška, sušėrė kiaulėms 2008 metų balandžio mėnesiais; 3) 2008-04-21 - 2009-03-22 nesurašė jokio dokumento bendrovėje esančioms lėkštinėms akėčioms ir kultivatoriui apskaityti (pardavė 2009-03-23 pagal PVM sąskaitas faktūras ŽŪB Nr.0010 ir ŽŪB Nr.0011), dėl to J. A. (2008-03-28 - 2009-10-06) 2008 m. balandžio mėn. - 2009 m. kovo mėn. apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose): nei „Ilgalaikis turtas“, nei „Prekės, skirtos perparduoti“ ar kitame atsargų apyvartos žiniaraštyje, neįrašė (neapskaitė) minėtų lėkštinių akėčių ir kultivatoriaus, dėl 1-3 punktuose nurodytų pažeidimų nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės.

13Be to, jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 3 punktą nustatantį kad „įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“ ir 9 punktą nustatantį, kad „įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“, nepateikė 2008 metų pabaigos gautinų (pirkėjų įsiskolinimai) ir mokėtinų (skolos tiekėjams) skolų inventorizacijos aprašų ir skolų suderinimo aktų, todėl tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2008 m balanse esančių įrašų apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį teisingumo, dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 3 ir 9 punktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-10-06 iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪB ( - ) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė ŽŪB ( - ) buhalterinę apskaitą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

14Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2004-01-29 iki šiol dirbdamas UAB ( - ) direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. nustatantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pasirašė 2009 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktą Nr. Ž.ūk.pr.02 0006747 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktą Nr.Ž.ūk.pr.03 0006748, kuriame nenurodė, kokioms augalininkystės kultūroms (vasarinis rapsas, žieminis rapsas, vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai) ir kiek sunaudojo trąšų bei augalų apsaugos priemonių pagal kiekvieną kultūrą atskirai, todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus, nebuvo galima nustatyti faktiškų mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių sąnaudų vertę pagal kiekvienos grūdinės kultūros rūšį atskirai.

15Be to, jis pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, neorganizavo apskaitos tvarkymo taip, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-30 būtų surašyti kiekvieną dieną sunaudotų žaliavų, medžiagų ir aliejaus išpilstymo pirminių apskaitos dokumentai taip pat tyrimui nepateikė 2009 metų nei grūdų prikūlimo rejestrų, nei grūdų svėrimo žiniaraščių ar grūdų svėrėjo knygos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. prekių judėjimo suvestinėse ir apskaitos registruose „Augalininkystė“ esančių įrašų apie prikultus grūdus teisingumo taip pat tyrimui nepateikė jokių Žemės ūkio produkcijos pajamavimo, nurašymo, pardavimo suvestinėse ir apyvartos žiniaraščiuose „Žemės ūkio produkcija“ į išlaidas nurašytų kaip „natūrali nuoskaita“ 11445 kg 3706,49 Lt vertės kviečių ir 16365 kg 14057,74 Lt vertės rapso įrašų teisingumą patvirtinančių dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-10-06 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ( - ) turto, nuosavo kapitalo vertės, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

16J. A. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2009-11-02, dirbdama ŽŪB ( - ) vyriausios buhalterės pareigose ir būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2008 m. kovo mėn. materialinėje ataskaitoje (apyvartos žiniaraštyje „Auginami bei penimi gyvuliai) įrašė 4132 kg 25205,20 Lt vertės kiaulių priesvorį, tačiau prie 2008 m. sausio - balandžio mėn. laikotarpio Gyvulių ir paukščių fermoje judėjimo ataskaitos nebuvo pridėtas kiaulių svėrimo žiniaraštis ar kitas apskaitos dokumentas, patvirtinantis kiaulių svorio padidėjimą 4132 kg 25205,20 Lt verte, dėl to laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2009-10-06 iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪB ( - ) turto, nuosavo kapitalo dydžio, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė ŽŪB ( - ) buhalterinę apskaitą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

17Be to, ji kaltinama tuo, kad nuo 2008-01-01 dirbdama UAB ( - ) vyriausios buhalterės pareigose ir būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, nustatantį, kad “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams” ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2008-01-01 - 2009-03-30 laikotarpiu surašė aliejaus išpilstymo aktus ir sunaudotų medžiagų apskaičiavimo suvestines, kuriose sunaudotos medžiagos fiksuotos vienu įrašu – iš viso per mėnesį, tačiau nei prie aliejaus išpilstymo aktų, nei prie sunaudotų medžiagų apskaičiavimo suvestinių nėra pridėtų kiekvieną dieną sunaudotų žaliavų, medžiagų ir aliejaus išpilstymo pirminių apskaitos dokumentų, todėl nebuvo galima nustatyti sunaudotų medžiagų apskaičiavimo suvestinėse ir aliejaus išpilstymo aktuose fiksuotų įrašų teisingumo; taip pat kiekvieną mėnesį surašomuose žiniaraščiuose „Sandėlis-medžiagos“ fiksavo tik aliejaus fasavimo žaliavų ir medžiagų likučius mėnesio pirmą dieną, tačiau neįrašė įsigytų žaliavų ir medžiagų kiekio bei vertės, jų sunaudojimo ir likučio kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, todėl pagal įrašus laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-09-30 žiniaraščiuose „Sandėlis-medžiagos“ nebuvo galima nustatyti nupirktų bei sunaudotų žaliavų ir medžiagų pagal pavadinimus, jų kiekį ir įsigijimo vertę; taip pat 2008 m. kovo - gruodžio mėn. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje įrašė, kad bendrovėje buvo tik 2951,49 Lt vertės fasavimo žaliavų, kai pagal įrašus 2008 m. kovo mėn. apskaitos registre (apyvartos žiniaraštyje) „Žaliavos fasavimui“ ir 2008 m. kovo 31 d. atsargų inventorizacijos apraše sandėlyje buvo 61161,33 Lt vertės fasavimo žaliavų, todėl nebuvo galima nustatyti 58209,84 (61161,33-2951,49) Lt vertės fasavimo žaliavų panaudojimo ar pardavimo pajamų; taip pat 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir spalio mėn. prekių judėjimo suvestinėse įrašė, kad bendrovė prikūlė rugpjūčio mėn. – 295580 kg žieminių kviečių, 277300 kg žieminio rapso, rugsėjo mėn. – 8480 kg vasarinio rapso ir 401230 kg vasarinių kviečių, o spalio mėn. – 1919 kg vasarinio rapso ir 99591 kg vasarinių kviečių, tačiau nebuvo užpildyti 2009 metų nei grūdų prikūlimo rejestrai, nei grūdų svėrimo žiniaraščiai ar grūdų svėrėjo knygos, todėl nebuvo galima nustatyti 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių prekių judėjimo suvestinėse ir apskaitos registruose „Augalininkystė“ esančių įrašų apie prikultus grūdus teisingumo; taip pat 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Žemės ūkio produkcijos pajamavimo, nurašymo, pardavimo suvestinėse ir apyvartos žiniaraščiuose „Žemės ūkio produkcija“ į išlaidas nurašė kaip „natūrali nuoskaita“ 11445 kg 3706,49 Lt vertės kviečių ir 16365 kg 14057,74 Lt vertės rapso, tačiau nebuvo pridėti minėtus įrašus patvirtinantys dokumentai, dėl to laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-10-06 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ( - ) turto, nuosavo kapitalo vertės, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalį.

18Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl R. J. ir R. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veika, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje, o baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai tam tikrų gėrių apsaugos negalima užtikrinti kitomis teisės šakomis. Tada, kai kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, yra pagrindas konstatuoti, kad jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamoji atsakomybė.

20Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2008-04-03 tarp UAB ( - ) ir ŽŪB ( - ) buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PP/080403/67AD ir 2008-09-18 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PP/080918/80AD bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 1) 2008-04-15 Nr. KGV 592954 už 127440,00 litų sumą; 2) 2008-04-09 Nr. KGV 591983 – 69478,40 litų sumą; 3) 2008-04-25 Nr. KGV 594202 – 76464,00 litų sumą; 4) 2008-04-28 Nr. KGV 594140 – 57511,78 litų sumą; 5) 2008-04-28 Nr. KGV 594385 – 72499,20 litų sumą; 6) 2008-04-28 Nr. KGV 594512 – 3186,00 litų sumą; 7) 2008-06-19 Nr. KGV 599337 – 7080,00 litų sumą; 8) 2008-06-20 Nr. KGV 599531 – 3558,76 litų sumą; 9) 2008-08-27 Nr. KGV 202069 – 50126,40 litų sumą; 10) 2008-07-22 Nr. KGV 200468 – 1593,00 litų sumą; 11) 2008-06-20 Nr. KGV 599527 – 4286,94 litų sumą; 12) 2008-06-25 Nr. KGV 599606 – 25818,40 litų sumą; 13) 2008-06-25 Nr. KGV 599607 – 10093,01 litų sumą; 14) 2008-09-09 Nr. KGV 202784 – 11033,00 litų sumą; 15) 2008-10-21 Nr. KGV 204523 – 2864,16 litų sumą; 16) 2009-02-27 Nr. KGV 208348 – 2546,42 litų sumą; 17) 2008-12-30 Nr. KGV 207046 – 16927,55 litų sumą; 18) 2008-11-21 Nr. KGV 206073 – 605,62 litų sumą; 19) 2008-11-21 Nr. KGV 206072 – 8046,14 litų sumą ir delspinigių paskaičiavimo sąskaitą 2009-01-07 Nr.207324 – 28328,23 litų sumą. 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ŽŪB ( - ) pasirašė UAB ( - ) paprastus neprotestuotinus vekselius dėl 28490,43 litų ir 482067,74 litų sumų. 2009-04-17 ŽŪB ( - ), įm. kodas 159727015, turtą, kurio vertė 334000 litų, pardavė susijusiai UAB ( - ), įm. kodas 135496468, už 34000 litų, iš kurių UAB ( - ) 34000 litų sumokėjo sutarties sudarymo dieną, o likusius UAB ( - ):įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. spalio 31 d., nors 2009 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ŽŪB ( - ) iškelta bankroto byla. Taigi matyti, kad UAB ( - ) pažeistų teisių gynimo būdai civilinio proceso tvarka tapo neįmanomi, todėl R. J. veiksmai turėjo būti kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

21Prokurorė taip pat teigia, jog pagal BK 95 straipsnio 8 punktą asmeniui, padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta, todėl R. J. pripažinus kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas.

22Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas UAB ( - ), atstovaujamas advokato Audriaus Pėstininko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. J. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o UAB ( - ) civilinis ieškinys atmestas ir R. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priteisti UAB ( - ) padarytą turtinę žalą.

23Apeliaciniame skunde teigiama, kad ŽŪB ( - ) turto perleidimas UAB ( - ) rodo R. J. siekį, ne tik išvengti didelės vertės turtinės prievolės, bet ir pasipelnyti. UAB ( - ) dėl apgaulingų ir priešingų teisei R. J. veiksmų negalės visa apimtimi patenkinti savo turimų turtinių reikalavimų į ŽŪB ( - ). Konkrečiais ilgalaikio materialiojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais tarp ŽŪB ( - ), vadovaujamos R. J., ir UAB ( - ), atstovaujamos J. A., buvo bandoma nuslėpti nusikalstamus veiksmus, sudarant sąžiningos sandorio šalies įvaizdį, ir tokiu būdu tyčia sumenkinti ŽŪB ( - ) turtą ir pradėti bankroto procedūrą. UAB ( - ) dėl R. J. nusikalstamų veiksmų patyrė didėlę turtinę žalą, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pasėlių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir actio Pauliana instituto taikymo. Tačiau toks kreipimasis į teismą negali būti laikomas įprastinėmis teisinėmis priemonėmis, nes įprastinės teisinės priemonės, šiuo atveju, reikštų kreditoriaus tiesioginį kreipimąsi į teismą su reikalavimu priteisti skolą, o ne dėl turto išsireikalavimo iš nesąžiningo trečiojo asmens. R. J. nesąžiningumas, vengimas atsiskaityti su kreditoriais, įmonės turto iššvaistymas bei nemokumo būsenos sukūrimas, bandymas pasipelnyti ir išvengti turtinių reikalavimų, visa tai, pagrindžia tyčinį, apgaulingą ir nusikalstamą R. J. veikimą. Manoma, kad abstrakčios teismo formuluotės negali būti vertinamos kaip pakankamos ir pagrindžiančios R. J. nekaltumą.

24Apeliacinio skundo autorius mano, jog nepagrįsta ir nuosprendžio dalis dėl UAB ( - ) ieškinio atmetimo, kadangi R. J. privalo atsakyti už ŽŪB ( - ) prievolę savo turtu subsidiariai, nes tik dėl nesąžiningų R. J. veiksmų ŽŪB ( - ) negali įvykdyti savo prievolės kreditoriams.

25Apeliaciniame skunde J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, ir jos gynėjas advokatas Aurelijus Gruodis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nusprendė J. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti šioje dalyje bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, jog J. A. nėra padariusi nusikalstamos veikos, todėl siekia visiško reabilitavimo. Kauno apylinkės teismas iš vis nepasisakė nuosprendyje dėl su pareikštais kaltinimais J. A. susijusių aplinkybių, ir jei atitinkamas aplinkybes nustatytų tik apeliacinės instancijos teismas, tokiu atveju J. A. būtų paneigta teisė į apeliaciją.

26Teismo posėdyje prokurorė Asta Chramina palaikė savo ir civilio ieškovo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o J. A. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovas advokatas Audrius Pėstininkas prašė tenkinti civilinio ieškovo apeliacinį skundą. R. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašė apeliacinius skundus atmesti. J. A. gynėjas advokatas Aurelijus Gruodis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

27Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas atmetamas. Civilinio ieškovo UAB ( - ), atstovaujamo advokato Audriaus Pėstininko, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinis skundas atmetamas.

28Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

29Dėl Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinio skundo.

30Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su skundžiamu išteisinamuoju nuosprendžiu ir mano, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis dalyje dėl R. J. išteisinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prokurorė mano, kad UAB ( - ) pažeistų teisių gynimo būdai civilinio proceso tvarka tapo neįmanomi, todėl R. J. veiksmai turėjo būti kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

31Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

32Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-235/2012).

33Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

34Bylos duomenimis nustatyta, jog ŽŪB ( - ) turėjo sumokėti UAB ( - ) (dabar UAB ( - )) 575398,64 litų sumą pagal tarp ŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) 2008-04-03 ir 2008-09-18 pasirašytas pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP/080403/67AD, Nr. PP/080918/80AD bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. R. J. 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasirašė UAB ( - ) paprastus neprotestuotinus vekselius už 28490,43 litų ir 482067,74 litų sumas ir pažadėjo UAB ( - ) direktoriui A. B. apmokėti visas skolas pagal ŽŪB ( - ) išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau to nepadarė ir pardavė ŽŪB ( - ) turtą.

35Šiame kontekste pažymima, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-235/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Apgaulės, dėl kurios iš esmės apsunkinamas pažeistos teisės atstatymas civilinio proceso tvarka, panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-387-2008, 2K-329-2011, 2K-535-2011).

36Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog R. J. turėjo tikslą ŽŪB ( - ) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka to, kad R. J. pardavė UAB ( - ) ŽŪB ( - ) priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą ir nuosavybės teisę į pasėlius, kuriuose yra pasėtos žieminių kviečių ir rapsų kultūros (įgyjant teisę deklaruoti pasėlius LR įstatymų numatyta tvarka ir gauti tiesiogines išmokas už 2009 metus) bei 2009-09-17 su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ŽŪB ( - ) bankroto bylos iškėlimo.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. J. 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasirašydamas UAB ( - ) paprastus neprotestuotinus vekselius už 28490,43 litų ir 482067,74 litų sumas, supaprastino kreditoriaus galimybes civilinio proceso tvarka užsitikrinti nesumokėtos pinigų sumos susigražinimą. Be to, iš 2012-02-20 UAB „Ūkininko patarėjas“ rašte pateiktos informacijos matyti, kad R. J. 2008-07-31 pateikė el. paštu užsakymą dėl skelbimo patalpinimo laikraštyje apie ŽŪB ( - ) turto pardavimą. Taigi ŽŪB ( - ) turtas buvo parduotas viešai, to neslepiant ir nesiekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės – apmokėti UAB ( - ) susidariusią skolą. Tai patvirtino Kauno apygardos teismas, kuris 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-3102-259/2011 (sprendimas įsiteisėjęs) konstatavo, jog 2009-04-17 pirkimo pardavimo sutartimi, kuria ŽŪB ( - ) nekilnojamas turtas buvo parduotas UAB ( - ), bendrovei ( - ) turtinė žala nebuvo padaryta ir atmetė ieškinį, kuriame buvo keliamas buvusio įmonės vadovo R. J. civilinės atsakomybės klausimas.

38Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp ŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) (dabar UAB ( - )) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Šiame kontekste pažymima, kad UAB ( - ) savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka. Be to, vertinant ŽŪB ( - ) 2009-05-29 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB ( - ) nuosavybės teisę į pasėlius, kuriuose yra pasėtos žieminių kviečių ir rapsų kultūros (įgyjant teisę deklaruoti pasėlius LR įstatymų numatyta tvarka ir gauti tiesiogines išmokas už 2009 metus), atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu (įsiteisėjo 2015 m. birželio 10 d.) BŽŪB ( - ), atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2009 m. gegužės 29 d. BŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) sudarytą pasėlių pirkimo – pardavimo sutartį bei taikė restituciją. Visa tai rodo, kad žalą atlyginti įmanoma civilinės teisės priemonėmis. Be to, Kauno apygardos teismas jau 2010 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtino UAB ( - ) – 525689,59 Lt kreditorinį reikalavimą. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų apsunkintos ar atimtos bendrovės ( - ) teisės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, todėl negalima ir išvada, kad R. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.

39Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

40Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat teigia, jog asmeniui, padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta, todėl R. J. pripažinus kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K–143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog senaties eiga būtų nutrūkusi, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl BK 223 straipsnio 1 dalies dviejų veikų R. J., J. A., o taip pat ir A. J. S. yra suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)).

41Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas R. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrįstai R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinto, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

42Dėl civilinio ieškovo UAB ( - ), atstovaujamo advokato Audriaus Pėstininko, apeliacinio skundo.

43Civilis ieškovas UAB ( - ), atstovaujamas advokato Audriaus Pėstininko, nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalimi, kuria R. J. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o UAB ( - ) civilinis ieškinys atmestas.

44Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. J. nesąžiningumas, vengimas atsiskaityti su kreditoriais, įmonės turto iššvaistymas bei nemokumo būsenos sukūrimas, bandymas pasipelnyti ir išvengti turtinių reikalavimų pagrindžia tyčinį, apgaulingą ir nusikalstamą R. J. veikimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog tarp ŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) (dabar UAB ( - )) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o R. J. pagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja apeliacinio skundo motyvų dėl R. J. kaltės, nes dėl R. J. veiksmų ir jų teisinio kvalifikavimo yra išsamiai pasisakyta atsakant į Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos apeliacinio skundo motyvus.

45Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB ( - ) dėl R. J. nusikalstamų veiksmų patyrė didelę turtinę žalą ir manoma, jog R. J. privalo atsakyti už ŽŪB ( - ) prievolę savo turtu subsidiariai. Pažymėtina, kad jei sutarties pažeidimas ir žalos padarymas susijęs su nusikalstama veika, pareiga atlyginti žalą gali kilti ir fiziniam asmeniui. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas ir dėl jos kilusi žala. BPK 115 straipsnis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tuo tarpu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

46Nagrinėjamu atveju R. J. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB ( - ) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

47Pažymima, kad UAB ( - ) savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka, o baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tik kraštutiniu atveju. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

48Dėl J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinio skundo.

49Apeliaciniame skunde J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, ir jos gynėjas advokatas Aurelijus Gruodis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nusprendė J. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti šioje dalyje bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, jog J. A. nėra padariusi nusikalstamos veikos, todėl siekia visiško reabilitavimo.

50Pažymima, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui apskritai negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, t. y. jame faktinių bylos aplinkybių konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-558/2012). Taigi konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai nepasisakė dėl J. A. kaltės ir jai baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

52Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo UAB ( - ), atstovaujamo advokato Audriaus Pėstininko, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinį skundą atmesti.

53Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB ( - ) civilinis ieškinys atmestas, pakeisti ir UAB ( - ) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

54Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamoji bylą nutraukta,... 4. J. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) baudžiamoji bylą nutraukta,... 5. A. J. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji bylą nutraukta,... 6. UAB ( - ) civilinis ieškinys atmestas.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. R. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-10-12,... 9. ŽŪB ( - ), atstovaujama direktoriaus R. J. 2009-04-17 sutartimi pardavė UAB... 10. ŽŪB ( - ) pagal 2009-04-07 PVM sąskaitas faktūras ŽŪB Nr.0013, ŽŪB... 11. ŽŪB ( - ) 2009-05-29 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB ( - )... 12. Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-10-12... 13. Be to, jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3... 14. Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2004-01-29 iki šiol dirbdamas UAB ( - )... 15. Be to, jis pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį,... 16. J. A. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2009-11-02, dirbdama... 17. Be to, ji kaltinama tuo, kad nuo 2008-01-01 dirbdama UAB ( - ) vyriausios... 18. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą... 20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2008-04-03 tarp UAB ( - ) ir... 21. Prokurorė taip pat teigia, jog pagal BK 95 straipsnio 8 punktą asmeniui,... 22. Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas UAB ( - ), atstovaujamas advokato... 23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ŽŪB ( - ) turto perleidimas UAB ( - ) rodo... 24. Apeliacinio skundo autorius mano, jog nepagrįsta ir nuosprendžio dalis dėl... 25. Apeliaciniame skunde J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, ir jos gynėjas... 26. Teismo posėdyje prokurorė Asta Chramina palaikė savo ir civilio ieškovo... 27. Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos... 28. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 29. Dėl Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos... 30. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su skundžiamu išteisinamuoju... 31. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 32. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo)... 33. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika... 34. Bylos duomenimis nustatyta, jog ŽŪB ( - ) turėjo sumokėti UAB ( - ) (dabar... 35. Šiame kontekste pažymima, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar... 36. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti,... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. J. 2008 metų lapkričio... 38. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 39. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek... 40. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat teigia, jog asmeniui, padarius naują... 41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio... 42. Dėl civilinio ieškovo UAB ( - ), atstovaujamo advokato Audriaus Pėstininko,... 43. Civilis ieškovas UAB ( - ), atstovaujamas advokato Audriaus Pėstininko,... 44. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. J. nesąžiningumas, vengimas... 45. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB ( - ) dėl R. J. nusikalstamų... 46. Nagrinėjamu atveju R. J. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 47. Pažymima, kad UAB ( - ) savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso... 48. Dėl J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinio skundo.... 49. Apeliaciniame skunde J. A., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, ir jos gynėjas... 50. Pažymima, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos... 53. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB (... 54. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....