Byla 1A-386-449/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjui Bogdanui Jarmakui, nuteistajam S. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

3S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4-

5pagal BK 199 str. 1 d. 200 MGL dydžio bauda,

6-

7pagal BK 1992 str. 1 d. 180 MGL dydžio bauda.

8Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. J. paskirta subendrinta bausmė 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.

9Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į S. J. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta 196 MGL dydžio (7 381 Eur) bauda, įpareigojant nuteistąjį šią baudą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

10Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. J. (V. J.), dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas nustatė, kad šiuos nusikaltimus padarė tokiomis aplinkybėmis.

131.1. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. J. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2017 m. liepos 12 d., apie 21 val. 45 min., ( - ), tarp valstybės sienos ženklų (toliau – VSŽ) Nr. XXXX ir Nr. XXXY, apie 17 m atstumu nuo VSŽ Nr. XXXX link VSŽ Nr. XXXY, pagal išankstinį susitarimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvusiems nenustatytiems asmenims permetus per valstybės sieną cigaretes, sudėtas į 20 dėžių, jie šias dėžes kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, perėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tokiu būdu jie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 29 652 Eur.

141.2. Be to, S. J. ir V. J., veikdami kartu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. liepos 12 d., apie 21 val. 45 min., ( - ), tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, apie 17 m atstumu nuo VSŽ Nr. XXXX link VSŽ Nr. XXXY, kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabentas cigaretes, sudėtas į 20 dėžių, veikdami kartu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, nešdami pėsčiomis nuo valstybės sienos apie du kilometrus į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 29 652 Eur, kol buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

152. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d., BK 1992 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Jį pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. Nuteistasis S. J. taip pat prašo jam paskirtos baudos dydį sumažinti iki minimumo, numatyto už panašius nusikalstamus veiksmus, kurie buvo nutraukti pasikėsinimo stadijoje.

162.1. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė nešališkumo principą, o vertindamas įrodymus, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir humaniškumo principais, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

172.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. J. nuteisimo pagal BK 199 str. 1 d.

182.2.1. Skunde dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 16 ir 18 punktai. Skunde dėstoma teismų praktika apie esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, apie BK 2 d. 4 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2007, 2K-202/2006), taip pat skunde dėstomos ir BPK 3 str. 1 d. nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. J. nuomone, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 str. 1 d., pažeidė BK 2 str. 3 d. nuostatas, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., nepadarė. Jo nuomone, nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pasak S. J., neįrodyti šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o priešingai, didžioji dalis objektyvių įrodymų pagrindžia, kad veika, už kurią jis nuteistas, padaryta nebuvo.

192.2.2. Skunde nurodoma ir apie tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 d. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d. Pažymima, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu norint apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netiesioginiais įrodymais būtinas tokių įrodymų visetas. Nuteistojo S. J. nuomone, tokių netiesioginių įrodymų viseto šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.17. ir 3.1.8. punktus, į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą byloje X prieš Lietuvą, nuteistojo nuomone, minėtos nuostatos buvo akivaizdžiai pažeistos, dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

202.2.3. Be to, skunde nurodoma apie tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (XX, YY v. Spain, no. judgmentof 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgementof 20 March 2001; GG v. Finland, no. 21022/04, judgementof 31 March 2009). Šis principas, esant nepašalintoms aplinkybėms, draudžia ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-177/2009, 2K- 205/2012, 2K-269/2013).

212.2.4. Skunde dėstomos dar ir Konstitucijos Teismo 2013 m. lapkričio 15 nutarimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie tai, kad Konstitucijoje (31 str.) ir BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d.) įtvirtina kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytoms veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

222.2.5. Skunde nurodoma, kad įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistojo S. J. nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenuosekliai ir netinkamai vertino surinktus įrodymus, tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Be to, pasak nuteistojo, teismo išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais ir visapusiškai neištirtais įrodymais, taip pat tinkamai nebuvo įvertinta dalis įrodymų, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, apie juos nebuvo pasisakyta, nepašalinti prieštaravimai.

232.2.5.1. Pirmosios instancijos teismas jo, S. J., kaltę pagrindė išimtinai kito nuteistojo V. J. nenuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pakeitė teisme, liudytojų Ž. V. ir kitų pasienio pareigūnų parodymais.

242.2.5.2. S. J. nuomone, iš kito nuteistojo V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matosi, kad šie nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jį, S. J., pažįsta, nes jie mokėsi vienoje klasėje, tačiau jokių draugiškų santykių nepalaiko ir iki sulaikymo dienos nebendravo. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis S. J. nesupranta teismo išvados apie tai, kad nusikaltimo padarymo dieną jį ir V. J. siejo draugiški santykiai. Be to, ir pats teismas, dėstydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad V. J. nežinojo, jog eidamas paimti kontrabandines cigaretes miške sutiks jį, S. J., nes su juo (S. J.) iki įvykio nebendravo. Jis, S. J., miške buvo vienas, tuo tarpu, kai V. J. atėjo į mišką su trimis nenustatytais asmenimis, kelią miške link paslėptų cigarečių rodė tyrimo metu nenustatytas asmuo pravarde „S“. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. neužsiminė apie jo, S. J., dalyvavimą cigarečių kontrabandoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. nenurodė vietos, kur cigaretės buvo permestos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes negalėjo nurodyti tikslios vietos. Be to, teismui įtarimo nesukėlė nuteistojo V. J. žinojimas, kurioje vietoje yra valstybės sieną žymintys stulpai Nr. XXXX ir Nr. XXXY, nes prie nurodytos vietos V. J. buvo atvežtas pasienio pareigūnų iniciatyva ir, kaip parodymų patikrinimo vietoje protokole pabrėžta, V. J. paaiškino, kad galimai šioje vietoje baltarusiai per valstybės sieną permetė 20 dėžių su cigaretėmis. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu jam, S. J., nebuvo pasiūlyta dalyvauti šiame parodymų patikrinimo vietoje.

252.2.5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasienio pareigūnas kinologas A. G. parodė, kad tą pačią sulaikymo dieną jis su tarnybiniu šuniu buvo atvykęs į sulaikytų asmenų vietą – ( - ), kurioje pagal sulaikytų asmenų kojų pėdsakus buvo siekiama atskleisti vietą, iš kur atkeliavo sulaikytieji, tačiau miške šuo prarado pėdsakus ir iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos priėjęs nebuvo.

262.2.5.4. Iš fotonuotraukos, atsiųstos iš MMS kameros, teismas padarė išvadą, kad šioje nuotraukoje užfiksuoti būtent jis, S. J., ir V. J. bei trys nenustatyti asmenys, kurie eina link valstybės sienos. Nuteistojo S. J. nuomone, tokia teismo išvada neparemta kitais įrodymais. Nors fotonuotraukoje matosi penki asmenys, tačiau šių asmenų veidai nesimato ir atpažinti iš tos nuotraukos, kad joje užfiksuoti būtent jis ir kiti asmenys negalima. Be to, fotonuotraukoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad užfiksuoti asmenys juda būtent link valstybės sienos. Nuteistasis pažymi ir tai, kad byloje nepateikta duomenų kokiu teisės aktu remiantis ( - ) miške ant medžio buvo įrengta MMS kamera. Teismas nepatikrino įrodymų patikimumo ir teisėtumo. Be to, neišsiaiškinta, kodėl iš minėtos kameros fotonuotraukos patekdavo pasienio pareigūnui Ž. V. į mobilųjį telefoną, o ne budinčiam pasienio pareigūnui. Neišsiaiškinta ir tai, dėl ko gavęs atitinkamą fotonuotrauką pareigūnas Ž. V., kuris tuo metu buvo po darbo ir nevykdė savo pareigų, nepranešęs budėtojui ar kitam įgaliotam asmeniui, pats davė nurodymą kitiems pasienio pareigūnams stebėti aplinką.

272.2.6. Nuteistojo S. J. nuomone, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojo Ž. V. parodymų, fotonuotraukos iš MMS kameros, nėra pagrindo išvadai, kad jo kaltė pagal BK 199 str. 1 d. įrodyta, nes minėtame protokole neužfiksuota jokių aplinkybių, nurodančių, jog jis būtų pažeidęs valstybės sieną.

282.2.7. Skunde nurodoma, kad teismas kritiškai įvertino jo, S. J., ir kito nuteistojo V. J. pasirinktą gynybos taktiką, atmetė jo (S. J.) parodymus ir V. J. parodymus, duotus teisme, pripažindamas šiuos parodymus kaip siekimą pritaikyti prie besikeičiančios situacijos ir siekimą palengvinti savo padėtį. Nuteistasis pažymi, kad BPK 21 str. ir 22 str., be kitų įtariamojo ir kaltinamojo teisių, numato ir teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus ir paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Įstatymas nenumato įtariamojo ir kaltinamojo atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą. Tai reiškia, kad įtariamas ar kaltinamas asmuo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu turi teisę ir neduoti jokių parodymų, ir duoti bet kokius parodymus, priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo ir taktikos. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. J. nuomone, kaip baudžiamojo proceso dalyviai jis ir V. J., žinodami savo teises, galėjo laisvai pasirinkti, kaip jiems elgtis, ar laikytis aktyvios pozicijos (duoti parodymus, pačiam pateikti naujus duomenis ar prašyti, kad tokie būtų surinkti), ar pasyvios pozicijos (atsisakyti duoti parodymus).

292.2.7.1. Skunde nurodoma, kad nuo pat pradžių jis, S. J., davė parodymus, taip pat, nevengdamas duoti parodymus, parodymus davė ir teisme. Šie parodymai tarpusavyje nuoseklūs, neprieštaraujantys. Be to, iš pradžių ir kitas nuteistasis V. J. buvo aktyvus ir, įteikus pranešimą apie įtarimą, davė parodymus apie jam žinomas faktines bylos aplinkybes, dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, tačiau vėliau iš dalies savo parodymų atsisakė. Nuteistasis S. J. pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistasis teisme davė parodymus, kurie skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, savaime nelaikytini jo kaltės įrodymu. Priešingu atveju, pasak S. J., būtų supainioti baudžiamojo proceso subjektų vaidmenys įrodinėjimo procese, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo rinkti bylai reikšmingus duomenis, o teismas privalo šiuos tikrinti, o prireikus ir rinkti papildomus duomenis bei spręsti, ar šie yra įrodymai, taip pat privalo ir juos įvertinti. Tuo tarpu, kaip minėta, kaltinamasis įrodinėjimo procese turi teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, teismo išvados dėl jo, S. J., kaltės už nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d., padarymą yra prieštaraujančios nekaltumo prezumpcijos principui. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis, S. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymų nekeitė, nuo pat pradžių parodė, kad kontrabandos neįvykdė, o dėl kito nusikaltimo (BK 1992 str. 1 d.) prisipažino. S. J. nuomone, vien tik kito nuteistojo V. J. parodymais jis negali būti pripažintas kaltu už BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, taip pat ir į tai, jog šioje byloje paduotas tik jo, nuteistojo S. J., skundas ir dėl to nėra galimybės pašalinti prieštaravimų, nuteistojo nuomone, jis pagal BK 199 str. 1 d. turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

302.3. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 1992 str. 1 d.

312.3.1. Nuteistojo S. J. nuomone, teismo išvados apie baigtą neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 str. 1 d.) neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas neteisėtai šią nusikalstamą veiką pripažino baigta veika. Pasak S. J., šios nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas pasienio policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis daro išvadą, kad jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 1992 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d.

322.4. Skunde dėstomi argumentai dėl paskirtų bausmių.

332.4.1. Dėstoma teismų praktika apie atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), apie kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-2008, 2K-38-2009, 2K-259/2009). Nuteistasis S. J. nurodo, kad iš bylos matosi, jog jis savo kaltę pripažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymų nekeitė. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 str. 1 d., laikomas nuoširdžiu. Todėl tokį jo, S. J., prisipažinimą ir gailestį yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei skirti jam švelnesnę bausmę.

342.4.2. Skunde nurodoma apie bausmės paskirtį, apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir aplinkybes į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę (BK 54 str. 1 d., 2 d.) bei apie sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Dėstomi Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie teisingumo principą, apie tai, kad tarp nusikalstamos veikos pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Teisinga ir protinga bausmė yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinat nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

352.4.2.1. Nuteistojo S. J. nuomone, teismas pažeidė minėtus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nemotyvavo jam skiriamų bausmių dydžių, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, tinkamai jų neindividualizavo, todėl jam paskyrė neteisingas, aiškiai per griežtas bausmes. Nuteistasis nurodo, kad jis, S. J., padarė vieną nebaigtą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – 10 000 cigarečių pakelių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, bendra muitinė vertė yra 29 652 Eur. Nors skirdamas jam bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad jis ankščiau neteistas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau parinkdamas bausmės dydį teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. S. J. nuomone, įvertinus nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas nepagrįstai už BK 1992 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jam nepaskyrė baudos, savo dydžiu žymiai mažesnės už baudos vidurkį.

363. Teismo posėdyje nuteistasis S. J. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, sumažinti jam paskirtą bausmę – baudą, nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo S. J. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

374. Apeliacinis skundas atmetamas.

385. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. J., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti. Tuo tarpu S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Apeliaciniame skunde S. J. nesutinka su jo nuteisimu už kontrabandą (BK 199 str. 1 d.), nurodo, kad šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, todėl prašo jį pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis S. J. nurodo, kad šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiančių priežasčių, todėl prašo šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 1992 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą apeliacine tvarka patikrino tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde.

396. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis S. J. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

407. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad S. J., veikdamas bendrininkų grupe su V. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje, pagal išankstinį susitarimą Baltarusijos Respublikoje nenustatytiems asmenims permetus per valstybės sieną cigaretes, sudėtas į 20 dėžių, S. J. ir V. J., kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šias cigaretes perėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tada S. J. kartu su V. J. ir kitais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, šias cigaretes, sudėtas į 20 dėžių, nešė pėsčiomis nuo valstybės sienos apie du kilometrus į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

418. Kad S. J. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis padarė kontrabandą ir neteisėtai disponavo (gabeno) akcizais apmokestinamomis prekėmis, patvirtina nuteistojo V. J. parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų Ž. V., R. V. ir D. B. parodymai, apžiūrų protokolai ir kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

429. Nuteistasis S. J. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis tik nešė cigaretes, tačiau prie sienos priėjęs nebuvo. Jis dirbo miško ūkio darbininku netoli ( - ) kaimo, kai prie jo priėjo trys vyrai ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis nesidomėjo, koks tai uždarbis. Tie vyrai jam sakė, kad reikės padėti pernešti krovinį. Jie pasakė kelintą valandą ir kur ateiti su jais susitikti. Laukuose susitikęs su jais, kartu buvo ir V. J., ir užsidėjęs jų duotą maskuojančią kaukę, jie nuėjo į mišką. Jis ėjo iš paskos tų vyrų, kurie rodė kelią. Per mišką ėjo apie 1,5-2 km. Penkiese priėjo prie eglių, prie kurių jau buvo paruoštos dėžės, suprato, kad dėžėse yra cigaretės. Iš kur atsirado šios dėžės jis nežino, nors supranta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją cigaretės patenka nelegaliu būdu. Paėmę krovinį jie ėjo link kelio. Jam iš anksto buvo pasakyta, kad privažiuos automobilis. Jie nepriėjo kelio, nes buvo sulaikyti pasieniečių. Nuteistasis parodė, kad nematė asmenų, kurie permetė cigaretes, prie tos vietos priėjęs nebuvo. Nuteistasis nesutinka su V. J. parodymais, nes jam niekas nesakė, kad reikės nešti keturias dėžes su cigaretėmis. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis, prisipažinęs kaltu, parodė, kad darbo pabaigoje prie jo priėję nepažįstami vyrai, apsirengę kamufliažinėmis uniformomis ir užsidėję kaukes, pasiūlė greitesniu būdu užsidirbti, pasakė, kad už vieną pakuotę gali sumokėti po 30-40 Eur. Vėliau suprato ką jie turėjo galvoje sakydami „pakuotė“. Tie vyrai pasakė, kad tuo atveju, jeigu jis nori užsidirbti, turi būti apie 18 val. ( - ) kaimo prieigose grikių lauke ir padavė kaukę. Pagalvojęs, kad jam papildomi pinigai reikalingi, apie 18 val. jis nuvyko į sutartą vietą. Toje vietoje jau buvo keturi vyrai. Tie patys trys vyrai ir, nors mažai bendrauja, tačiau jo geras pažįstamas V. J.. Jis V. J. paklausė, ką jis čia veikia, o šis atsakė, kad tą patį, ką ir jis, S. J.. Tie trys vyrai pasakė, kad reikės eiti į miško gilumą, kurioje viskas bus paruošta. Kelią rodė tie trys vyrai. Mišku ėjo apie 2 km. Prie eglių buvo sukrautos 20 dėžių, kurios buvo surištos diržais, skirtais nešti dėžes. Jis suprato, kad šiose dėžėse yra cigaretės. Kiekvienas pasiėmė po keturias dėžes su cigaretėmis, jas užsidėjo ant pečių ir ėjo atgal prie to kelio, kur susitiko. Toje vietoje nematė jokių valstybės sieną žyminčių ženklų, taip pat nematė ir kontrolinės pėdsakų juostos. Iš darbo miškuose patirties jis žino, kad siena nuo miške rastų cigarečių dėžių yra apie 3 km atstumu. Beeinant jam tie trys vyrai pasakė, kad prie kelio turi atvažiuoti automobilis, į kurį pakraus dėžes su cigaretėmis. Jie ėjo vienas paskui kitą, pirmas ėjo V. J., o jis antras, o už jo tie trys vyrai. Kai išėjo iš miško į lauką, pamatė, kad pasieniečiai sulaikė V. J., jis metęs dėžes bandė bėgti į mišką, tačiau ir jį sulaikė (1 t., 168-170 b.l.). Kitos ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu S. J. irgi kaltu prisipažino ir iš esmės parodė apie tokias pačias aplinkybes, kaip ir ankstesnėje apklausoje (1 t., 176-177 b.l.).

43Nuteistasis V. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad užsidirbti pinigų pasiūlė asmuo pravarde „S“. Susirinkę miške jie penkiese ėjo, trise nuėjo prie valstybės sienos, o jis liko miške. Jie ten nešiojo cigaretes. Jis valstybės ženklų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu protokolą skaitė jo advokatas, kuris ir pasakė pasirašyti, todėl jis ir pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad jo pažįstamas pravarde „S“ pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis pasakė, kad jam reikės nueiti prie valstybės sienos ir iš ten paimti cigaretes bei jas nunešti prie automobilio. Jam pažadėjo sumokėti 150 Eur už perneštas keturias dėžes su cigaretėmis. Jie susitarė liepos 12 d. apie 17 val. susitikti miško aikštelėje ( - ) kaime. Einant į sutartą vietą jis sutiko draugą S. J.. Iš anksto nežinojo, kad ir S. J. eis nešti cigarečių. Kai jie atėjo į miško aikštelę, ten jau buvo asmuo pravarde „S“ ir du jo draugai. Visi tie trys asmenys buvo su juodomis kaukėmis, kaip kepurėmis. Susitikę visi penki mišku link ( - ) kaimo nuėjo link valstybės sienos. Jie ėjo apie 1 val. 20 min. link valstybės sienos. Jiems kelią rodė „S“. Jis, asmuo pravarde „S“ ir dar vienas vyras naudojo racijas. „S“ ir tas vyras racijomis bendravo su baltarusiais. Apie 19 val. priėjo valstybės sieną, matė lietuviškus ir baltarusiškus valstybės sienos ženklus. Jis ženklo numerio nepastebėjo, nes su S. J. laukė krūmuose, kol kiti trys apžiūrinėjo vietovę, tikrino, ar viskas gerai ir laukė baltarusių. Jie laukė maždaug valandą laiko. Tada prie valstybės sienos iš Baltarusijos pusės atėjo penkti baltarusiai, kurie mėtė dėžes su cigaretėmis per valstybės sieną. Baltarusis, kuris stovėjo arčiausiai sienos Baltarusijos pusėje, ėmė dėžes iš kitų baltarusių ir metė jas per sieną į Lietuvos pusę. Lietuvos teritorijoje arčiausiai stovėjo asmuo pravarde „S“ ir gaudė dėžes ir šias dėžes mėtė jiems. Jie visi stovėjo krūmuose miške netoli valstybės sienos ir gaudė dėžes. Iš viso baltarusiai permetė dvidešimt dėžių su cigaretėmis. Kiekviena ši dėžė buvo įvyniota į juodą polietileną ir perrišta virve. Kiekvienas jų pasiėmė po keturias dėžes ir nešė į Lietuvos teritorijos gilumą. Ėjo visi penki ir dėžes nešė apie 20 min., po to ilsėjosi ir vėl nešė. Jie, pasiėmę dėžes, nuėjo apie 3 km. Šias dėžes su cigaretėmis jie turėjo nunešti į ( - ) mišką, kuriame buvo „S“ automobilis, netoli tos aikštelės, kurioje susitiko (2 t., 23-25 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Jis su S. J. susitiko išėję į pagrindinį kelią, eidami jie kalbėjosi apie dėžes su cigaretėmis, jis jam sakė, kad reikės padėti nešti keturias cigarečių dėžes. Po to matė, kaip S. J. nešė cigaretes. Dėžės buvo ir skirtingose vietose, „S“ su dvejais vyrais nuo sienos nunešdavo, toliau miške pasiimdavo. Dėžes su cigaretėmis jie nunešė apie 2-3 km. Jis suprato, kad jie gabena cigaretes iš Baltarusijos į Lietuvą, suprato, jog tos dėžės su cigaretėmis yra tų žmonių, kurie permeta cigaretes ir tai daro bendrininkaudami. Kai sėdėjo krūmuose šiek tiek matė penkis asmenis, kurie buvo Baltarusijos teritorijos, ir suprato, kad tai baltarusiai, taip pat šiek tiek matė, kad tie asmenys permeta cigaretes. Tos pačios apklausos metu V. J. parodė, kad cigaretės buvo permestos prie jų akių. Nors per krūmus tiksliai nematė kokie ten ženklai, tačiau matė valstybės sieną. Jis suprato, kad pinigus gaus už tai, kad neš cigaretes ir šias dėžes su cigaretėmis jis nešė. Tos pačios apklausos metu V. J. parodė, kad jis kartu su S. J. buvo prie dėžių. Nors parodė ir tai, kad jis buvo arčiau ir matė baltarusius, o ką tuo metu veikė S. J. nežino. Kai dėžės su cigaretėmis buvo permetinėjamos per sieną, tuo metu S. J. dar nebuvo. Jis matė, kad dėžės yra permetinėjamos, o S. J. nematė, nes jis buvo toliau miške, gal apie 300-400 m. Po to jis atėjo ir padėjo nešti dėžes. Nors ėjo kartu, tačiau S. J. liko miške, toliau nuo sienos, už geltonų stulpų. Jis nunešė keturias dėžes iki S. J., o toliau šis nešė. Dvidešimt dėžių jie sudėjo miške, eglyne. Kai baltarusiai permetė dėžes, „S“ žmonės tas dėžes atnešdavo arčiau jo, o jis nunešdavo ir padėdavo į tą vietą. Kai sunešė visas dvidešimt dėžių, tai visi susirinko ir nešė tas dėžes. Visi jie nuėjo iki geltonų stulpų, kur pasienio ruožas, S. J. buvo ten, o jie nuėjo arčiau prie sienos. Tos pačios apklausos metu V. J. parodė, kad visi jie nuėjo iki stulpų, o S. J. pasiliko. Teisiamojo posėdžio metu, nuteistojo gynėjo prašymu, V. J. buvo apklaustas papildomai. Šioje apklausoje V. J. parodė, kad nematė, kaip buvo permetinėjamos cigaretės. Iš toli matė baltarusius. Tos pačios apklausos metu parodė, kad nematė baltarusių. Nebuvo taip, kad arčiausiai sienos stovintis baltarusis periminėjo dėžes ir jas mėtė į Lietuvos pusę. Po egle, kuri yra 200-300 m nuo sienos, cigaretes atnešė asmuo pravarde „S“ ir du jo draugai, o tada jis su S. J. nuėjo ir jas nešė link „S“ automobilio. Nežino, ar S. J. irgi buvo pasakyta, kad jie eina paimti cigarečių. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas ir kitas ikiteisminio tyrimo V. J. apklausos protokolas. Šioje apklausoje V. J. parodė, kad pasilieka prie pirmos apklausos metu duotų parodymų. Be to, parodė, kad pažįsta ir atsimeną tą vietą, kurioje 2017 m. liepos 12 d. ( - ) kaimo prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, kartu su kitais asmenimis iš Baltarusijos Respublikos piliečių perėmė dvidešimt cigarečių dėžių (2 t., 28 b.l.). Dar kitos apklausos metu V. J. parodė, kad su S. J. ir kitais asmenimis nuėję prie valstybės sienos perėmė baltarusių permestas cigarečių dėžes. Šias dėžes jis kartu su S. J. ir kitais asmenimis nuo valstybės sienos nešė apie 2 km į Lietuvos teritorijos gilumą, kol juos sulaikė pasieniečiai (2 t., 46-47 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas ir V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Nuteistasis V. J. parodė aikštelę, į kurią jis kartu su S. J. atėjo apie 17 val. ir susitiko su trimis asmenimis, su kuriais jie ėjo link valstybės sienos gabenti cigarečių. V. J. parodė vietą tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, kad galimai šioje vietoje baltarusiai per valstybės sieną permetė dvidešimt dėžių su cigaretėmis. Tikslios vietos jis nurodyti negalėjo, nes kai vyko dėžių permetimas jis buvo įėjęs į mišką. V. J. parodė ir kryptį į miško gilumą Lietuvos teritorijoje ir paaiškino, kad eidami šia kryptimi nuo valstybės sienos kartu su kitais asmenimis nešė dėžes su cigaretėmis į Lietuvos teritorijos gilumą. V. J. parodė vietą miške Lietuvos teritorijoje, kurioje jis periminėjo permestas iš Baltarusijos atneštas nuo valstybės sienos dėžes su cigaretėmis (2 t., 48, 49-51 b.l.).

44Liudytojas Ž. V. teisme parodė, kad yra YYY pasienio užkardos vadas. Apie šį įvykį gavo informaciją jau po darbo, tačiau jis, būdamas pareigūnu, pareigas eina visą laiką. Apie šį įvykį pirminę informaciją gavo iš MMS kameros. Iš MMS kameros, t. y. iš anksto sumontuotos žvalgybinės kameros, į žinybinį telefoną jis gavo nuotrauką, kurioje matė, kaip penki asmenys, apsirengę maskuojančiais drabužiais, juda kryptimi link valstybės sienos. Ši kamera buvo sumontuota miško keliuke, iki valstybės sienos apie 3 km. Apie šią informaciją jis pranešė užkardos pasienio sargybai, kurią pats nustatinėja, o būtent pareigūnams R. V. ir D. B.. Tuo metu šie pareigūnai buvo tarp judančios grupės ir valstybės sienos. Be to, jis davė nurodymą pamainos vyresniajam ruošti rezervą, t. y. kinologą su tarnybiniu šuniu, jeigu būtų poreikis ir vyktų sulaikymas. Apie 21-22 val. jis gavo pranešimą iš R. V., kad sulaikyti du asmenys, o kiti asmenys pabėgo, taip pat pranešė ir apie dvidešimt dėžių su cigaretėmis. Pasalos metu jie pamatė, kad nuo valstybės sienos ateina šie asmenys ir nešasi dėžes. Po to buvo organizuota pabėgusių asmenų paieška. Buvo apžiūrėta ir valstybės siena. Pati pasienio juosta yra 13 m, tai kur yra pati sienos linija, kur išdėstyti visi ženklai, kur yra inžineriniai įrenginiai, kurie užtikrina ir padeda jiems saugoti sieną, tai yra 5 m kontrolinė juosta, kuri būna išarta, 5 m patrulio tako. Pasienio juostoje požymių nebuvo, bet ant pasienio juostos krašto buvo takas, t.y. žmonių takas, tas pats takas, kuris baigėsi toje vietoje, kur stovėjo MMS kamera. Toje vietoje buvo rasti švieži požymiai, kad žmonės buvo toje vietoje. Tikėtina, kad kontrabanda buvo permesta nepažeidžiant valstybės sienos linijos. Šviežumas buvo akivaizdus, nes buvo sumindžiota žolė, miško paklotas. Išmindžiotas takas vedė link valstybės sienos, ties ženklais Nr. XXXX ir Nr. XXXY. Ši juosta yra tikrinama pagal poreikį, periodiškai bent kartą per 12 valandų. Ši vaizdo fiksavimo kamera buvo sumontuota, nes ten yra pasienio ruožas ir jie turi teisę, užtikrinant valstybės sienos rėžimą, ties valstybės siena įrengti tam tikrus dalykus, tuo pačiu ir techninius dalykus.

45Liudytojas R. V. (R. V.) teisme parodė, kad nuteistuosius sulaikė miškingoje vietoje, nuo valstybės sienos apie 3-4 km. Jie gabeno kontrabandines cigaretes. Kiti trys asmenys pasišalino. Jis su D. B. buvo pasaloje miško pakraštyje, matė, kad link valstybės sienos eina penki asmenys. Iš pradžių jie ėjo link sienos, o po to grįžo su cigaretėmis. Iš tos vietos, kurioje sulaikė šiuos asmenis, jie negalėjo matyti iš kur buvo paimtos cigaretės, kokiu būdu cigaretės buvo permestos per sieną. Visi šie asmenys buvo apsirengę maskuojančiais drabužiais, su kaukėmis, turėjo radijo stotis. Vieną radijo stotį rado pas V. J., o kitą pamestą radijo stotį rado kinologas.

46Liudytojas D. B. (D. B.) teisme parodė, kad nuteistuosius sulaikė miške, apie 3 km nuo valstybės sienos. Jie iš vado Ž. V. gavo pirminius duomenis, kad link valstybės sienos juda penki asmenys. Jie visą dieną stebėjo šiuos asmenis pasaloje. Matė, kad penki maskuojančiais drabužiais apsirengę, su kaukėmis asmenys nuėjo link valstybės sienos, o apie 21 val. 45 min. visi tie patys asmenys tuo pačiu maršrutu judėjo atgal. Pamatė, kad visi nešė juodus ryšulius. Iš kur jie paėmė šiuos ryšulius, jis nematė. Jis sulaikė S. J., o R. V. sulaikė V. J.. Jis matė, kaip S. J. išmetė radijo stotį, kurią rado. MMS kameros viską užfiksuoja, tai stacionari vaizdo stebėjimo įranga, kuri filmuoja tą ruožą. Visi duomenys saugomi pas Ž. V..

47Iš apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) kaimo prieigose. Įvykio vietos apžiūros objektas ( - ) miškas, esantis tarp ( - ) ir ( - ) kaimų. Minėta vietovė yra nutolusi apie 2 km atstumu nuo valstybės sienos. Maždaug 700 m atstumu nuo ( - ) kaimo link ( - ) kaimo, nuo kelio ( - ) – ( - ) šiaurės rytų kryptimi paėjus apie 8 m, matomos keturios dėžės su cigaretėmis, supakuotos į juodos spalvos polietileną ir tarpusavyje perrištos diržais. Nuo minėtų dėžių matoma žolėje išminta brydė, vedanti šiaurės rytų kryptimi per pievą link miško. Paėjus dar maždaug 35 m, ( - ) miško pakraštyje prie miško keliuko ant žolės matomos dar šešiolika dėžių su cigaretėmis, kurios yra supakuotos į juodos spalvos polietileną ir po keturias dėžes tarpusavyje perrištos diržais. Visose dėžėse yra cigaretės „N. G. S.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Iš viso rasta dvidešimt dėžių cigarečių „N. G. S.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apžiūrint įvykio vietą, maždaug 5 m atstumu nuo šešiolikos cigarečių dėžių, žolėje rasta radijo stotis „W“, maždaug 4 m atstumu nuo šios radijo stoties rasta dar viena radijo stotis „W“ (1 t., 18-20, 21-24 b.l.).

48Iš įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų matosi, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostos atkarpa, kuri pažymėta valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY. Įvykio vieta yra ( - ) kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY. Lietuvos Respublikos valstybės siena su Baltarusijos Respublika tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY eina iš pietvakarių į šiaurės rytus, atstumas tarp ženklų apie 100 m. Iš pietvakarių į šiaurės rytus valstybės sieną žymintys stulpai išdėstyti didėjančia tvarka nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXX. Lygiagrečiai valstybės sienos eina 5 m pločio kontrolinė pėdsakų juosta, o už jos patrulio takas. Kontrolinė pėdsakų juosta apaugusi žole. Tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek Baltarusijos Respublikos pusėje auga mišrus miškas. Tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, apie 17 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXX link valstybės sienos ženklo Nr. XXXY, nuo patrulio tako krašto linijos link miško matoma žolėje išminta brydė, vedanti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio miško gilumą (1 t., 25-27, 28-30, 31-33 b.l.).

49Iš apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėtos 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“ (dvidešimt dėžių), pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (1 t., 34-37, 38-40 b.l.).

50Vilniaus teritorinės muitinės rašte dėl cigarečių muitinio įvertinimo Nr. (9.3/46)-2V-12108 nurodoma, kad bendra 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius, yra 29 652 Eur (1 t., 51 b.l.).

51Valstybės sienos apsaugos tarnybos X pasienio rinktinės rašte nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos X pasienio rinktinės YYY pasienio užkardos pareigūnai ( - ), tarp ( - ) ir ( - ) kaimų, esančiame ( - ) miške, maždaug 3 km nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXY, buvo sumontavę išankstinę žvalgybinę MMS kamerą ant medžio, šalia esančio miško keliuko. 2017 m. liepos 12 d. 18 val. 14 min. ši MMS kamera atsiuntė nuotrauką, kurioje matosi penki asmenys, apsirengę maskuojančiais drabužiais, judantys link valstybės sienos (2 t., 168, 169 b.l.).

5210. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina teismo nustatytas bylos aplinkybes ir išvadas dėl S. J. kaltės. Šių išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis S. J., veikdamas bendrininkų grupe su V. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant muitinės kontrolei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, be to, pažeisdami nustatytą tvarką, šias akcizais apmokestinamas prekes (10 000 pakelių cigarečių, sudėtų į dėžes) gabeno į Lietuvos Respublikos gilumą.

5311. Pagal BK 199 str. 1 d. atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Galiojančioje teisminėje praktikoje nurodyta, kad kontrabandos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais: gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios procedūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

5412. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. nurodo, kad jis nedalyvavo padarant kontrabandą, tačiau jo dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje ir kaltę patvirtina jau išdėstytų įrodymų visuma.

5513. Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su tuo, kad nuteistasis S. J. davė pakankamai nuoseklius parodymus, tačiau iš šių parodymų matosi, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu neigė dalyvavęs kontrabandos padaryme. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme S. J. parodė, kad prie valstybės sienos priėjęs nebuvo ir asmenų, kurie permetė cigaretes, nematė. Jis parodė, kad darbo metu prie jo priėję kamufliažinėmis uniformomis apsirengę ir kaukes užsidėję trys vyrai pasiūlė užsidirbti papildomų pinigų, o būtent pernešti krovinį, už vieną pakuotę pasiūlė sumokėti po 30-40 Eur. Su šiais vyrais apie 18 val. susitiko jų nurodytoje vietoje – laukuose. Šioje vietoje buvo ir V. J.. Užsidėjęs duotą kaukę jis kartu su kitais keturiais vyrais ėjo apie 2 km į miško gilumą, kai priėjo prie eglės sukrautų dvidešimt dėžių. Suprato, kad šiose dėžėse buvo cigaretės, šios dėžės buvo surištos diržais, skirtais nešimui. Kiekvienas pasiėmė po keturias dėžes su cigaretėmis ir ėjo atgal į tą vietą, kurioje susitiko. Išėję iš miško į lauką, jį ir V. J. sulaikė pareigūnai, o kiti trys vyrai pabėgo.

5614. Iš šių išdėstytų parodymų akivaizdu, kad S. J. neigia patį nuėjimą iki valstybės sienos ir cigarečių perėmimą iš kitų asmenų, buvusių Baltarusijos Respublikoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokias aplinkybes patvirtina ne tik kitų įrodymų, apie kuriuos nurodoma ir apeliaciniame skunde, visuma, bet netgi ir paties S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos tam tikros aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kitais trimis asmenimis ir V. J. susitiko apie 18 val. Iš liudytojų pareigūnų parodymų ir nuotraukos, užfiksuotos žvalgybine vaizdo kamera, matosi, kad visi šie penki asmenys pastebėti einantys link sienos 18 val. 14 min. Tie patys asmenys grįžtantys jau su dėžėmis pastebėti apie 21 val. 45 min., tačiau iš šių asmenų buvo sulaikyti tik S. J. ir V. J.. Pats S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jie mišku ėjo apie 2 km į miško gilumą, o po to pasiėmę po keturias dėžes su cigaretėmis ėjo atgal link susitikimo vietos. Tų pačių pareigūnų parodymai ir apžiūros protokolai patvirtina, kad nuo S. J. ir V. J. sulaikymo vietos iki valstybės sienos atstumas yra apie 2 km. Kito nuteistojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad būtent tokį laiko tarpą (maždaug nuo 18 val. iki 21 val. 45 min.) ir užtruko nuėjimas prie valstybės sienos, laukimas baltarusių asmenų, po to iš šių asmenų dėžių su cigaretėmis perėmimas ir grįžimas į susitikimo vietą.

5715. Nepaisant to, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nepatikėjęs S. J. parodymais, kad prie valstybės sienos jis nebuvo, o dėžės su cigaretėmis buvo jau sukrautos prie eglės ir tik iš šios vietos tas dėžes paėmęs nešė link susitikimo vietos, nurodė, kad tokius parodymus paneigia kito nuteistojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, V. J. pakankamai detaliai paaiškino nuskalstamų veikų aplinkybes, o šiuos savo paaiškinimus palaikė ir teisiamajame posėdyje.

5816. Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad kito nuteistojo V. J. parodymai (ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) nėra itin nuoseklūs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. davė nuoseklius parodymus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jo parodymai nėra tokie nuoseklūs ir išsamūs. Nors V. J. teisiamųjų posėdžių metu davė ir nenuoseklius parodymus, tačiau dalį šių parodymų pirmiausia patvirtina jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

5917. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad visi, tame tarpe ir S. J., buvo nuėję prie valstybės sienos, jie visi kartu laukė asmenų, kurie būdami Baltarusijos Respublikos teritorijoje, permes cigaretes. Atėję asmenys, buvę Baltarusijos Respublikoje, per sieną permetė dėžes, kurias gaudė asmuo pravarde „S“, buvęs kartu su jais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tada pastarasis šias dėžes mėtė jiems, tame tarpe ir S. J., kurie stovėjo miške netoli valstybės sienos. Iš viso baltarusiai permetė 20 dėžių, o pasidalinę po keturias dėžes visi penki ėjo atgal ten, kur ir susitiko. Šiuos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats V. J.. Teisiamojo posėdžio metu patvirtinęs šiuos parodymus V. J. parodė ir tai, kad eidamas į susitikimo vietą sutiko S. J.. Jis jam pasakė, kad reikės nešti keturias dėžes su cigaretėmis. Parodė ir apie tai, kad kartu ėjo ir S. J., tačiau šis liko miške, toliau nuo sienos, už geltonų stulpų, kur pasienio ruožas, o jie nuėjo arčiau sienos. Asmens pravarde „S“ žmonės baltarusių permestas dėžes nešė arčiau jo, o jis nunešdavo iki S. J.. Jis kartu su S. J. buvo prie dėžių, cigaretės buvo permestos prie jų akių. Tos pačios apklausos metu V. J. parodė, kad jis matė permetinėjamas dėžes, o S. J. nematė, nes buvo toliau miške, apie 300-400 m. Iš teisiamojo posėdžių protokolų matosi, kad po S. J. ir liudytojų apklausų, gynėjo prašymu, papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. J. jau parodė, kad nematė, kaip dėžės su cigaretėmis buvo permetinėjamos per sieną. Tos pačios apklausos metu V. J. parodė ir tai, kad matė baltarusius, ir tai, jog jų nematė. Šios apklausos metu V. J. parodė, kad prie eglės, esančios apie 200-300 m nuo sienos, asmuo pravarde „S“ ir du jo draugai atnešė dėžes su cigaretėmis, o tada jis su S. J. nuėjo ir šias dėžes nešė link „S“ automobilio.

6018. Iš šių išdėstytų parodymų matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu V. J. parodė, kad penkiese, tame tarpe ir S. J., nuėjo link valstybės sienos. Parodė ir tai, kad S. J. pasiliko prie pasienio ruožo, o kiti nuėjo arčiau valstybės sienos. Nuteistasis parodė dar ir tai, kad vieni asmenys periminėjo baltarusių permestas dėžes su cigaretėmis, o kiti jas nešė toliau nuo sienos. Būtent apie tokias aplinkybes, tačiau tiksliau ir išsamiau V. J. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaip minėta, V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi penki asmenys, tame tarpe ir S. J., susitikę miško aikštelėje nuėjo prie valstybės sienos, visi kartu laukė kitų iš Baltarusijos Respublikos asmenų, turėjusių permesti cigaretes. Tada šie asmenys, būdami Baltarusijoje, permetė dėžes, o asmuo pravarde „S“, būdamas Lietuvos teritorijoje, šias dėžes gaudė ir metė jiems, tame tarpe ir S. J., kurie stovėjo miške netoli valstybės sienos. Be to, nuteistojo V. J. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. Iš įtariamojo papildomos apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų (2 t., 28, 48, 49-51 b.l.) matosi, kad dalyvaujant nuteistojo gynėjui pats V. J. paaiškino, jog pažįsta vietovę ir atsimena vietą ( - ) kaimo prieigose tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, kur iš Baltarusijos Respublikos piliečių kartu su kitais asmenimis perėmė 20 dėžių cigarečių, nurodė, kad šią vietą parodys. Šio procesinio veiksmo metu, dalyvaujant nuteistojo gynėjui, V. J. parodė vietą, į kurią jis kartu su S. J. nuėjo ir susitiko su kitais trimis asmenimis, su kuriais nuėjo link valstybės sienos. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. J. parodymų teisingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu, parodęs vietą tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, tikslios vietos, kur buvo permestos cigaretės iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, negalėjo nurodyti, nes, kaip ir nurodė apklausose, tuo metu jis buvo įėjęs į mišką. Tuo tarpu jis parodė vietą miške, kurioje jis perėmė nuo valstybės sienos atneštas dėžes, permestas iš Baltarusijos. Nors tikslios vietos negalėjo nurodyti, tačiau V. J. nurodė kryptį į miško gilumą Lietuvos teritorijoje ir paaiškino, kad nuo valstybės sienos jis kartu su kitais asmenimis nešė dėžes su cigaretėmis į Lietuvos teritorijos gilumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu neišskyrė S. J. atliktų veiksmų, nepaneigia paties S. J. dalyvavimo kontrabandoje, o kaip tik patvirtina, kad visi penki asmenys bendrai atliko tam tikrus veiksmus perimant cigaretes iš kitų asmenų, buvusių Baltarusijos Respublikoje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. nebuvo pasiūlyta dalyvauti V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo nuteistasis ir jo gynėjas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo laikomasi BPK numatytų bendrųjų įtariamųjų apklausos taisyklių ir proceso veiksmas atliktas laikantis BPK 196 str. nustatytos tvarkos. Taigi, nuteistasis V. J. davęs jau išdėstytus parodymus, be to, paaiškinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir įvykio vietoje, papildomos apklausos teisme metu V. J. apie anksčiau nurodytas aplinkybes parodė kiek kitaip. Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad asmuo pravarde „S“ ir du jo draugai dėžes su cigaretėmis nunešė apie 200-300 m prie eglės, o tik tada jis su S. J. nuėjo ir šias dėžes nešė link automobilio. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. J. parodymų teisme (apklausos ir papildomos apklausos metu) nenuoseklumą nulėmė kelios priežastys. Iš bylos matosi, kad V. J. ir S. J. yra pažįstami, o ikiteisminio tyrimo metu V. J. S. J. įvardijo kaip draugą, iš bylos matosi ir tai, kad teisme V. J. pakeitė parodymus po to, kai išklausė savo pažįstamo kito nuteistojo S. J. ir liudytojų parodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, papildomos teisme apklausos metu nuteistasis V. J., nurodydamas kiek kitaip esmines aplinkybes, siekė palengvinti kito nuteistojo S. J. padėtį. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad būtent pirmosios apklausos teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus V. J. parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų Ž. V., R. V., D. B. parodymai, apžiūrų protokolai, be to, patvirtina ir nuotrauka, atsiųsta iš žvalgybinės kameros.

6119. Pirmiausia, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nuotraukos, atsiųstos iš žvalgybinės vaizdo kameros (MMS), patikimumo ir teisėtumo. Iš tikrųjų ši nuotrauka, kurioje užfiksuoti penki asmenys, einantys mišku, buvo nusiųsta Ž. V., teisingai nurodoma skunde ir tai, kad šią nuotrauką pareigūnas gavo ne darbo metu, o jau po darbo. Pats pasienio užkardos vadas Ž. V. teisme parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį informaciją gavo ne darbo metu, po darbo, tačiau būdamas pareigūnu, šias pareigas eina visą laiką. Šis pareigūnas parodė ir tai, kad iš žvalgybinės vaizdo kameros nuotrauką, kuri ir buvo pirminė informacija, gavo į žinybinį mobilųjį telefoną. Apie tai informavo pamainos vyresnįjį. Be to, pats nustatinėdamas užkardos pasienio sargybą, žinojo, kad tuo metu pareigūnai R. V. ir D. B. buvo tarp judančios grupės ir valstybės sienos. Iš šių pasienio užkardos vado parodymų matosi, kad žvalgybinė vaizdo kamera (MMS) buvo įrengta toje vietoje, kur baigėsi žmonių takas, pasienio juostos kraštas. Šioje vietoje buvo matomas akivaizdus sumindžiotos žolės šviežumas. Išmindžiotas takas vedė link valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY. Atsakydamas būtent į nuteistojo S. J. gynėjo klausimus, Ž. V. paaiškino ir kokiu pagrindu vaizdo fiksavimo kamera buvo įrengta. Ž. V. nurodė, kad užtikrinant valstybės sienos režimą turi teisę ties valstybės siena įrengti techninius dalykus, todėl vaizdo fiksavimo kamera buvo sumontuota ties pasienio ruožu. Tokius pasienio užkardos vado parodymus patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas. Šiame rašte nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos X pasienio rinktinės YYY pasienio užkartos pareigūnai ( - ), tarp ( - ) ir ( - ) kaimų, esančiame ( - ) miške, maždaug 3 km nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXY, buvo sumontavę išankstinę žvalgybinę MMS kamerą ant medžio, šalia esančio miško keliuko. 2017 m. liepos 12 d. 18 val. 14 min. ši MMS kamera atsiuntė nuotrauką, kurioje matosi penki asmenys, apsirengę maskuojančiais drabužiais, judantys link valstybės sienos (2 t., 168, 169 b.l.). Šie dokumentai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (2 t., 172 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti pareigūno Ž. V. kompetencija ir vaizdo fiksavimo kameros įrengimo teisėtumu, taip pat ir šios vaizdo kameros užfiksuotos nuotraukos patikimumu. Tai, kad iš šios žvalgybinės vaizdo kameros nuotrauka buvo nusiųsta į pasienio užkardos vado žinybinį telefoną ne jo darbo metu, nepaneigia pačioje nuotraukoje užfiksuoto vaizdo teisingumo, be to, šią nuotrauką Ž. V. gavo ne į asmeninį, o į žinybinį telefoną ir apie gautą nuotrauką informavo pamainos vyresnįjį bei pranešė atitinkamiems pareigūnams, kurie atliko reikalingus veiksmus.

6220. Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pačioje nuotraukoje, atsiųstoje iš MMS kameros, tikslių duomenų, kad nuotraukoje užfiksuoti asmenys yra būtent S. J. ir su juo kartu buvę kiti asmenys, taip pat ir tai, jog šie asmenys juda link valstybės sienos, nėra. Tačiau tokias aplinkybes patvirtina kitų įrodymų visuma. Kaip minėta, nuteistasis V. J. parodė, kad visi penki, tame tarpe ir S. J., ėjo prie valstybės sienos. To neneigia ir pats S. J., tik nurodo, kad prie pačios valstybės sienos priėjęs nebuvo. Tačiau kitas nuteistasis V. J. parodė, kad nuėję prie sienos perėmė iš baltarusių dėžes su cigaretėmis ir visi kartu ėjo atgal. Liudytojas Ž. V. parodė, kad gavęs informaciją apie penkis vyrus einančius link valstybės sienos, šią informaciją perdavė kitiems pareigūnams. Pareigūnai R. V. ir D. B. parodė apie tai, kad pasalos metu jie matė tuos pačius maskuojančiais drabužiais apsirengusius penkis asmenis ir einančius link sienos, ir nešinus dėžėmis grįžtančius nuo sienos. Patys nuteistieji S. J. ir V. J. parodė, kad kartu su jais buvę asmenys buvo apsirengę maskuojančiai ir užsidėję kaukes, taip pat ir S. J.. Patys nuteistieji parodė ir apie tai, kad susirinkę apie 18 val. miško aikštelėje ėjo gilyn į mišką pasiimti cigarečių, o po to pasiėmę po keturias dėžes su cigaretėmis ėjo atgal link susitikimo vietos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuotraukoje užfiksuoti maskuojančiais drabužiais apsirengę penki asmenys, 18 val. 14 min. einantys mišku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į asmenų skaičių, į apsirengimą, į laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuotraukoje, atsiųstoje iš žvalgybinės vaizdo kameros, kuri sumontuota miške, maždaug apie 3 km nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXY, akivaizdu, kad tarp šių užfiksuotų asmenų yra ir S. J.. Be to, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į laiką, ir į tai, kad S. J. ir kiti asmenys užfiksuoti tuščiomis rankomis, be jokių nešulių, dėžių ar kitų daiktų, o pareigūnai S. J. ir V. J. sulaikė jau su dėžėmis, kuriose buvo cigaretės, akivaizdu ir tai, jog S. J. ir kiti asmenys dar tik eina link valstybės sienos. Pareigūnai patvirtino, kad S. J. tai tas pats asmuo, kuris pastebėtas su kitais asmenimis ir nueinantis link valstybės sienos, ir tas, kurį grįžtantį su dėžėmis sulaikė.

6321. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J., kartu su V. J. ir kitais trimis nenustatytais asmenimis, buvo nuėjęs prie valstybės sienos, o sulaukę asmenų, buvusių Baltarusijos Respublikoje, permestų dėžių su cigaretėmis, šias dėžes nešė atgal, gilyn į Lietuvos teritoriją. Tai patvirtina ne tik V. J. parodymai, tačiau ir kiti jau išdėstyti įrodymai. Akivaizdu, kad S. J., susitikęs su kitais keturiais asmenimis, apsirengę maskuojančiais drabužiais nuėjo link valstybės sienos. Tai patvirtina ir nuotrauka, atsiųsta iš vaizdo kameros, kuri sumontuota miške, maždaug apie 3 km nuo valstybės sienos ženklo Nr. XXXY, ir apžiūros protokolas, kad tarp valstybės sienos ženklų Nr. XXXX ir Nr. XXXY, nuo patrulio tako krašto linijos link miško išminta brydė, vedanti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio miško gilumą. Tokius duomenis patvirtina net ir laiko tarpas, nes S. J. einantis su kitais asmenimis link valstybės sienos užfiksuotas 18 val. 14 min., o S. J. su V. J. sulaikyti 21 val. 45 min. Pats V. J. paaiškino, kad nuėję prie sienos dar apie valandą laiko laukė asmenų iš Baltarusijos. Nuotraukoje užfiksuotas S. J., V. J. ir kiti trys asmenys dar tik einantys link valstybės sienos, nes jokių daiktų su savimi nesinešė, o grįžtančius jau su dėžėmis S. J. ir V. J. sulaikė pareigūnai, kiti trys asmenys pabėgo. Iš pareigūnų, sulaikiusių S. J. ir V. J., parodymų akivaizdu, kad jie matė tuos pačius penkis asmenis, grįžtančius nuo valstybės sienos pusės, ir visi jie nešė juodus ryšulius. Šių nuteistųjų sulaikymo vietoje rastos 20 dėžių su cigaretėmis. Apžiūros protokolai patvirtina, kad miške, nutolusiame apie 2 km nuo valstybės sienos, S. J. ir V. J. sulaikymo vietoje aptiktos keturios dėžės su cigaretėmis, supakuotos į juodos spalvos polietileną ir tarpusavyje perrištomis diržais, o netoliese (maždaug 35 m atstumu), link miško aptiktos dar 16 dėžių su cigaretėmis, kurios analogiškai supakuotos po keturias dėžes ir perrištos diržais. X teritorinės muitinės raštas dėl cigarečių muitinio įvertinimo Nr. (9.3/46)-2V-12108 patvirtina, kad šių cigarečių, sukrautų į 20 dėžių, vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiame rašte nurodyta, kad bendra 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius, yra 29 652 Eur. Iš pačių nuteistųjų parodymų ir rastų dėžių su cigaretėmis supakavimo nešimui mechanizmo akivaizdu, kad kiekvienas iš šių penkių asmenų nuo valstybės sienos nešė po keturias dėžes. Teisėjų kolegijos nuomone, nelogiška, kad kiti asmenys, išskyrus S. J., nuėjo prie valstybės sienos, o šis pasiliko miške, ir sulaukę kitų asmenų, buvusių Baltarusijos teritorijoje, permestų dėžių, visas šias 20 dėžių, tame tarpe ir S. J. dėžių dalį, nešė iki S. J., o po to jam pačiam pasiėmus keturias dėžes toliau ėjo į pradinę jų susitiko vietą, nelogiška ir tai, kad visas 20 dėžių nešė tik S. J. ir V. J.. Iš bylos matosi, kad grįžtančius su dėžėmis, kuriose buvo cigaretės, S. J. ir V. J. sulaikė pareigūnai R. V. ir D. B., o kiti asmenys pasišalino. Pasienio užkardos vado Ž. V. nurodymu į nuteistųjų sulaikymo vietą buvo iškviestas kinologas. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. nurodo, kad kinologas A. G. su šuniu prarado sulaikytų asmenų pėdsakus ir iki valstybės sienos priėję nebuvo. Iš dalies su tokiu argumentu galima sutikti, tačiau iš paties liudytojo A. G. parodymų akivaizdu, kad kinologas su šuniu ieškojo ne sulaikytų asmenų, t. y. S. J. ir V. J., pėdsakų, o kitų asmenų, kurie iš šios vietos pasišalino. Šuo buvo skirtas pabėgusių asmenų krypties nustatymui, o ne S. J. bei V. J..

6422. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J., veikdamas bendrininkų grupe, padarė kontrabandą, o būtent S. J. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 pakelių cigarečių „N. G. S.“, kurių vertė yra 29 652 Eur. Ši nusikalstama veika (kontrabanda) laikoma baigta nuo to momento, kai minėtos cigaretės nebuvo pateiktos muitinės kontrolei, šiuo atveju neteisėtai pergabentos (permestos) per valstybės sieną. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad liudytojo Ž. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotrauka, atsiųstos iš vaizdo kameros, nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. J. fiziškai buvo pažeidęs valstybės sieną, tačiau ši nusikalstama veika padaryta buvo padaryta kitiems asmenims, buvusiems Baltarusijos Respublikos teritorijai, cigaretes permetant per sieną, o kitiems, asmenims, buvusiems Lietuvos teritorijoje, tas cigaretes perimant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju netgi ir nebuvo būtina nustatyti, kad S. J. kontrabandos padaryme atliko aktyviausius veiksmus, t. y. būtent jis buvo arčiausiai valstybės sienos ir gaudė baltarusių asmenų permetamas dėžes su cigaretėmis. Remiantis kito nuteistojo V. J. parodymais, tokius veiksmus atliko kitas jų bendrininkas pravarde „S“. Tačiau visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad S. J. tuo metu irgi buvo visai arti, matė bendrininkų veiksmus ir jiems ne tik pritarė, bet ir kartu nešė dėžes su cigaretėmis iš karto po jų permetimo per valstybės sieną. Tai reiškia, kad S. J. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji kontrabandos nusikaltimo sudėties požymiai ir teismas pagrįstai pripažino jį šio nusikaltimo bendravykdytoju. Teismas pagrįstai pripažino S. J. kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 199 str. 1 d.

6523. Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina ir teismo išvadą, kad S. J. ne tik padarė kontrabandą, tačiau ir pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė irgi viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš apeliacinio skundo matosi, kad kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis S. J. neginčija, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog šis nusikaltimas yra baigtas.

6624. Pagal BK 1992 str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būtų padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 1992 str. 1 d. dispozicijoje numatytų veiksmų. Pagal teismų praktiką šios nusikalstamos veikos sudėtis irgi yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai taip pat nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

6725. Šioje byloje nustatyta, kad S. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintus „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. ir 3 p. reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o būtent S. J. pėsčiomis nuo valstybės sienos apie du kilometrus į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nešė kontrabandos būdu gautas cigaretes. Kaip minėta, ši nusikalstama veika (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) laikoma baigta nuo to momento, kai vieno iš BK 1992 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. iš Baltarusijos Respublikos permestas cigaretes pėsčiomis nešė nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorija apie du kilometrus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteistojo veiksmus įvertino kaip baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 str. 1 d. Pats nuteistasis S. J. parodė, kad mišku nuėjo apie 1,5-2 km, o po to kiekvienas pasiėmęs po keturias dėžes ėjo atgal į tą vietą, kurioje susitiko, tačiau buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Kitas nuteistasis V. J. parodė, kad į Lietuvos teritorijos gilumą dėžes su cigaretėmis jie nunešė apie 2-3 km. Tai, kad S. J. cigaretes, sudėtas į dėžes, pėsčiomis nešė nuo valstybės sienos apie 2 km patvirtina ir jį, taip pat ir V. J., sulaikiusių pareigūnų parodymai bei apžiūros protokolai. Tai, kad S. J. buvo sulaikytas pareigūnų nesuteikia pagrindo išvadai, kad šios nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, atmesdamas tokį prašymą, pagrįstai nurodė, jog nėra svarbu kiek laiko asmuo gabeno akcizais apmokestinamas prekes iki tol, kol buvo sulaikytas pareigūnų. Akivaizdu, kad nuo valstybės sienos cigaretes nešdamas (gabendamas) apie du kilometrus į Lietuvos teritorijos gilumą, S. J. realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius, betarpiškai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, todėl jis padarė baigtą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti apeliaciniame skunde nurodytą prašymą ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 1992 str. 1 d. į BK 22 str. ir 1992 str. 1 d. pagrindo nėra.

6826. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šias nusikalstamas veikas S. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios. Būtinas bendrininkavimo (BK 25 str.) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje teismas nustatė, kad pagal išankstinį susitarimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvusiems nenustatytiems asmenims permetus per valstybės sieną cigaretes, sudėtas į 20 dėžių, S. J., bendrininkų grupe su V. J. su kitais nenustatytais asmenimis, buvusiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, šias dėžes perėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nepateikiant muitinės kontrolei iš Baltarusijos į Lietuvą gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė buvo 29 652 Eur. Iš nuteistųjų S. J. ir V. J. parodymų ir jų atliktų veiksmų akivaizdu, kad S. J. jau eidamas į susitikimo vietą su nenustatytais asmenimis suprato, kad dalyvaus kontrabandoje. Pats nuteistasis parodė, kad maskuojančiais drabužiais apsirengę ir kaukes užsidėję trys nenustatyti vyrai jam pasiūlė užsidirbti pinigų pernešant krovinį, taip pat pasakė susitikimo vietą ir laiką. Po to jis suprato, ką sakydami „pakuotė“ turėjo galvoje tie vyrai. Be to, susitikimo vietoje buvęs ir V. J. į jo klausimą atsakė, kad jis veikia tą patį, ką ir S. J.. Kitas nuteitasis V. J. parodė, kad nenustatytas asmuo pravarde „S“ irgi pasiūlė užsidirbti pinigų, nurodė, jog nuėjus prie valstybės sienos reikės paimti cigaretes ir nunešti iki automobilio. Nors S. J. neigia, tačiau V. J. parodė dar ir tai, kad eidamas į susitikimo vietą susitiko ir S. J., su juo kalbėjosi apie tai, jog reikės nešti po keturias dėžes su cigaretėmis. Nuteistojo S. J. supratimą patvirtina ir tai, kad visi asmenys buvo apsirengę maskuojančiais drabužiais, o prieš eidami link valstybės sienos užsidėjo dar ir kaukes. Be to, buvo naudojamos ir radijo stotys. Iš nuteistojo V. J. parodymų ir nuteistųjų sulaikymo vietoje rastų radijo stočių matosi, kad su asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikoje, bendravo nenustatytas asmuo pravarde „S“. S. J. sulaikęs pareigūnas D. B. parodė, kad jis matė, kaip S. J. išmetė radijo stotį. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu būtų perneštas bet koks kitas krovinys, o ne privalomi pateikti muitinei daiktai (šiuo atveju cigaretės), jiems nebūtų reikalinga speciali apranga ir radijo ryšys. Be to, ta aplinkybė, kad šio krovinio ėjo pasiimti prie valstybės sienos, patvirtina jų suvokimą dėl kontrabandos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad S. J. nebuvo nuėjęs prie valstybės sienos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie S. J. ir V. J. santykius, apie tai, kad jie iki įvykio nebendravo, todėl V. J. nežinojo, jog eidamas daryti kontrabandos sutiks ir S. J., nepaneigia teismo išvados apie S. J. susitarimą daryti nusikalstamas veikas bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad S. J. ir V. J. teismas pripažino bendravykdytojais, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų nusikalstamos veikos (šiuo atveju kontrabandos) sudėties objektyviems požymiams, todėl net ir tai, kad pats fiziškai S. J. nesugavo asmenų, iš Baltarusijos Respublikos, permestų dėžių su cigaretėmis, nepaneigia jo dalyvavimo padarant kontrabandą. Akivaizdu, kad nuteistasis matė kito nuteistojo V. J. ir nenustatytų asmenų veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir pats atliko tam tikrus veiksmus bei tokiu būdu padarė kontrabandą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., padarė tiesiogine tyčia.

6927. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su BPK normų pažeidimais, irgi atmetami. Iš apeliacinio skundo matosi, kad visus tariamai padarytus procesinių įstatymų pažeidimus S. J. sieja tik su įrodymų vertinimu, teismo išvadomis apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir su pačiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, o išnagrinėtus įrodymus įvertino tinkamai ir BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, kurie išdėstyti skundžiamo nuosprendžio ir šios nutarties aprašomojoje dalyje. Motyvus, susijusius su S. J. parodymų apie tai, kad jis prie valstybės sienos nebuvo nuėjęs, o dėžes, kuriuose buvo cigaretės, paėmė kitoje vietoje, atmetimu ir jo dalyvavimu kontrabandos padaryme, teisėjų kolegija papildė šioje nutartyje. Be to, šioje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl nuteistojo V. J. parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką baudžiamojo proceso įstatymai nedraudžia teismui vienaip ar kitaip vertinti ne teismui duotus asmenų parodymus. Pagal BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015, 2K-31-511/2018, 2K-48-788/2018 ir kt.). Iš bylos matosi, kad būtent taip buvo įvertinti ir perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo V. J. parodymai, kurie patvirtino byloje esančius kitus įrodymus, netgi ir paties V. J. teisme duotus parodymus, ir tapo veiksniu, formuojančiu teismo vidinį įsitikinimą. Teisėjų kolegija pasisakė ir apie kitus įrodymus, patvirtinančius S. J. dalyvavimą padarant kontrabandą. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad S. J. pagrįstai ir teisingai pripažintas kaltu bei nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė kontrabandą. Taip pat buvo pasisakyta ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai S. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 str. 1 d., įvertino kaip baigtą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra jokių abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos nuteistojo S. J. naudai. Šioje byloje S. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu ne tik su V. J., tačiau ir su nenustatytais asmenimis. Iš bylos matosi, kad patys nuteistieji, nurodydami šių asmenų atliktus veiksmus, jų tapatybių nenurodė, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams irgi nepavyko jų nustatyti (1 t., 151 b.l.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liko nenustatyti asmenys, veikę kartu su S. J., teisėjų kolegijos nuomone, nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą, juolab, kad ir pats S. J. parodė apie šių nenustatytų asmenų veiksmus. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos S. J. teisės arba kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

7028. Apeliaciniame skunde prašymai, susiję su paskirtomis S. J. bausmėmis, grindžiami prašymu jį pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 1992 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad šie prašymai jau buvo atmesti, atmetami ir prašymai, susiję su paskirtomis bausmėmis.

7129. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes teismas vadovavosi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Teismas nustatė S. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltu prisipažino iš dalies, proceso metu parodymų nekeitė, o jo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 str. 1 d., padarymo turi būti laikomas nuoširdžiu ir dėl to turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.

7230. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal galiojančią teismų praktiką nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu ta veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal galiojančią teisminę praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos iš tikrųjų matosi, kad dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) nuteistasis S. J. kaltu prisipažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau dėl kitos nusikalstamos veikos – kontrabandos – kaltės nepripažino. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad kiti įrodymai patvirtina S. J. dalyvavimą kontrabandos padaryme ir jo kaltę. Nors S. J. viso proceso metu dėl cigarečių gabenimo į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą kaltu prisipažino, apie tai davė parodymus, tačiau jo parodymai apie aplinkybes, susijusias su šių gabentų cigarečių perėmimu, paėmimu, paneigtos kitais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, S. J. parodymai ir dalinės kaltės pripažinimas šioje byloje buvo sąlygoti kitų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytų bylos aplinkybių. S. J. nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl dalyvavimo kontrabandoje, tuo tarpu kaltę dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimo pripažino faktiškai tik dėl to, kad buvo sulaikytas gabenantis tas cigaretes. Taigi šį po prisipažinimą nulėmė kiti neabejotinai jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatyti nėra pagrindo, jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra.

7331. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir į nuteistojo S. J. asmenybę. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d.), priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Abu nusikaltimai yra baigti. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. J. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus ir dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad S. J. atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, pagal šiuos įsakymus paskirtas baudas S. J. yra sumokėjęs (1 t., 184-185, 188-190, 193 b.l.). Nors šie teistumai išnykę ir nusikaltimų recidyvo nėra, vis dėlto tai apeliantą apibūdina nepalankiai. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nuteistasis baustas ir administracine tvarka (1 t., 197-200 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dalis šių administracinių nusižengimų susiję ir su pasienio teisinio režimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais.

7432. BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d. sankcijos numato alternatyvias bausmių rūšis: baudą arba laisvės atėmimą (atitinkamai iki aštuonerių ir septynerių metų). Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad S. J. nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir S. J. už abi nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnės rūšies bausmes – baudas. Nustatydamas baudos dydžius teismas atsižvelgė ir į S. J. gaunamą atlyginimą (2 t., 153-154 b.l.), ir į tai, kad skiriama bauda neturėtų būti mažesnė nei administracinėse bylose. Nuteistajam pagal BK 199 str. 1 d. paskyrė 200 MGL dydžio baudą, o pagal BK 1992 str. 1 d. – 180 MGL dydžio baudą. Šias paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir S. J. paskyrė subendrintą bausmę 200 MGL dydžio baudą. Be to, į šią paskirtą bausmę teismas įskaitė ir sulaikyme išbūtą laiką ir galutinę subendrintą bausmę jam paskyrė 196 MGL dydžio (7 381 Eur) baudą. Atsižvelgęs į S. J. turtinę padėtį, išsilavinimą, jo ribotas galimybes ateityje gauti žymiai didesnį atlyginimą ir į būtinumą šiuo metu pragyventi bei siekdamas užtikrinti realią jo galimybę sumokėti baudą, šios baudos sumokėjimo terminą nustatė ilgesniam laikotarpiui. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. prašo pagal BK 1992 str. 1 d. jam paskirtos baudos dydį sumažinti iki minimumo, tačiau šis prašymas grindžiamas prašymu šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. Toks prašymas jau buvo atmestas ir padaryta išvada, kad BK 1992 str. 1 d. nusikalstama veika pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinta kaip baigtas nusikaltimas. Skunde S. J. nurodo ir apie tai, kad teismas už šį nusikaltimą (BK 1992 str. 1 d.) nepagrįstai nepaskyrė baudos, žymiai mažesnės už baudos vidurkį. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį BK 47 str. 3 d. 4 p. (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už sunkų nusikaltimą buvo nustatyta iki 1 500 MGL dydžio bauda. Šio BK straipsnio 2 d. buvo nurodyta, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 47 str. 2 d. ir 3 d. 4 p. redakciją už sunkų nusikaltimą nustatytos baudos vidurkis buvo 750 MGL dydžio. Todėl S. J. ne tik už BK 1992 str. 1 d. nusikaltimą, tačiau ir už kitą (BK 199 str. 1 d.) nusikaltimą teismas paskyrė baudas, žymiai mažesnes už tuo metu galiojusioje BK 47 str. 3 d. 4 p. redakcijoje numatytos baudos vidurkį. Be to, S. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis irgi ženkliai mažesnis už tuo metu galiojusioje BK 47 str. 3 d. 4 p. redakcijoje numatytos baudos vidurkį. Kad S. J. paskirtų baudų dydis ne per didelis ir šios bausmės ne per griežtos, daroma išvada ir įvertinant nusikalstamų veikų dalyko, t. y. cigarečių muitinę vertę, kuri yra net 29 652 Eur. Įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas S. J. paskirtos bausmės, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

76Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. -... 5. pagal BK 199 str. 1 d. 200 MGL dydžio bauda,... 6. -... 7. pagal BK 1992 str. 1 d. 180 MGL dydžio bauda.... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus... 9. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į S. J. paskirtą bausmę įskaitytas... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. J. (V. J.), dėl jo nuosprendis... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu S. J.... 13. 1.1. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. J. ir su kitais ikiteisminio... 14. 1.2. Be to, S. J. ir V. J., veikdami kartu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu... 15. 2. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 16. 2.1. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė nešališkumo principą, o... 17. 2.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. J. nuteisimo pagal BK 199... 18. 2.2.1. Skunde dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d.... 19. 2.2.2. Skunde nurodoma ir apie tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas... 20. 2.2.3. Be to, skunde nurodoma apie tai, kad bet kokios abejonės turi būti... 21. 2.2.4. Skunde dėstomos dar ir Konstitucijos Teismo 2013 m. lapkričio 15... 22. 2.2.5. Skunde nurodoma, kad įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti... 23. 2.2.5.1. Pirmosios instancijos teismas jo, S. J., kaltę pagrindė išimtinai... 24. 2.2.5.2. S. J. nuomone, iš kito nuteistojo V. J. parodymų, duotų... 25. 2.2.5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasienio pareigūnas... 26. 2.2.5.4. Iš fotonuotraukos, atsiųstos iš MMS kameros, teismas padarė... 27. 2.2.6. Nuteistojo S. J. nuomone, iš įvykio vietos apžiūros protokolo,... 28. 2.2.7. Skunde nurodoma, kad teismas kritiškai įvertino jo, S. J., ir kito... 29. 2.2.7.1. Skunde nurodoma, kad nuo pat pradžių jis, S. J., davė parodymus,... 30. 2.3. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. J. nusikalstamos veikos... 31. 2.3.1. Nuteistojo S. J. nuomone, teismo išvados apie baigtą neteisėtą... 32. 2.4. Skunde dėstomi argumentai dėl paskirtų bausmių.... 33. 2.4.1. Dėstoma teismų praktika apie atsakomybę lengvinančią aplinkybę,... 34. 2.4.2. Skunde nurodoma apie bausmės paskirtį, apie bendruosius bausmės... 35. 2.4.2.1. Nuteistojo S. J. nuomone, teismas pažeidė minėtus baudžiamojo... 36. 3. Teismo posėdyje nuteistasis S. J. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti,... 37. 4. Apeliacinis skundas atmetamas.... 38. 5. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą... 39. 6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas... 40. 7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų... 41. 8. Kad S. J. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis... 42. 9. Nuteistasis S. J. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis... 43. Nuteistasis V. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad užsidirbti pinigų... 44. Liudytojas Ž. V. teisme parodė, kad yra YYY pasienio užkardos vadas. Apie... 45. Liudytojas R. V. (R. V.) teisme parodė, kad nuteistuosius sulaikė miškingoje... 46. Liudytojas D. B. (D. B.) teisme parodė, kad nuteistuosius sulaikė miške,... 47. Iš apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (... 48. Iš įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros... 49. Iš apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėtos 10 000 pakelių... 50. Vilniaus teritorinės muitinės rašte dėl cigarečių muitinio įvertinimo... 51. Valstybės sienos apsaugos tarnybos X pasienio rinktinės rašte nurodyta, kad... 52. 10. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, dar kartą išdėstytų, o... 53. 11. Pagal BK 199 str. 1 d. atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės... 54. 12. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. nurodo, kad jis nedalyvavo... 55. 13. Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su tuo, kad nuteistasis S. J.... 56. 14. Iš šių išdėstytų parodymų akivaizdu, kad S. J. neigia patį... 57. 15. Nepaisant to, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas,... 58. 16. Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad kito... 59. 17. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad visi, tame tarpe ir S. J., buvo... 60. 18. Iš šių išdėstytų parodymų matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu V.... 61. 19. Pirmiausia, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl... 62. 20. Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pačioje... 63. 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą,... 64. 22. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J.,... 65. 23. Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina ir teismo išvadą, kad S. J. ne... 66. 24. Pagal BK 1992 str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką... 67. 25. Šioje byloje nustatyta, kad S. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio... 68. 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šias nusikalstamas... 69. 27. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su BPK normų pažeidimais, irgi... 70. 28. Apeliaciniame skunde prašymai, susiję su paskirtomis S. J. bausmėmis,... 71. 29. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes teismas... 72. 30. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nustatoma tik... 73. 31. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d.... 74. 32. BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d. sankcijos numato alternatyvias... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 76. Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti....