Byla e2A-755-440/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 4000 Eur neturtinės žalos, 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 2 d. automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojamas A. G., ( - ) g. ir ( - ) g. sankryžoje nepraleido važiuojančio automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojamo ieškovės, ir su juo susidūrė. Įvykio metu patyrė sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu abiejų paakių srityje, nosies minkštųjų audinių patinimu, kairiojo nosikaulio lūžimą, abiejų blauzdų sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas A. G. ir 2018-04-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nuteistas 1506,40 Eur bauda. Atsakovė atlygino turtinę žalą automobiliui, visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo, bei dalį negautų pajamų. Neturtinei žalai atlyginti atsakovė skyrė tik 1000,00 Eur. Ieškovė mano, kad tai yra nepakankama suma. Neturtinė žala turėjo būti 5000,00 Eur, nes ieškovė yra dainininkė, šokėja, dirba dainų ir šokių mokytoja, todėl jai ypač svarbi yra estetinė išvaizda. Ji iki šiol patiria didelius nepatogumus dėl nosies sulaužymo. Pažymi, kad dėl autoįvykio ieškovė negalėjo pradėti vykdyti 2017-09-29 paslaugų teikimo sutarties, todėl ši sutartis su ieškove buvo nutraukta, ji negavo 2422,50 Eur pajamų. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles iš negautų pajamų sumos atsakovė galėjo atskaityti tik GPM, nes ieškovė negavo jokių socialinio draudimo išmokų, ligos pašalpų, netekto darbingumo pensijų ar kompensacijų. Todėl atsakovė turėjo išmokėti 2168,14 Eur (2422,5 - 254,36), nes GPM apskaičiuojamas pagal formulę (2422,5 - 30 %) x 15 %. Sąrašas, kas gali būti atskaitoma, yra baigtinis. Tačiau atsakovė atskaitė ne tik GPM, bet ir Sodros privalomojo draudimo įmokų sumas bei per sutarties laikotarpį kitoje darbovietėje gautas pajamas, kas prieštarauja Taisyklių 8 punkto nuostatoms, ir per du kartus išmokėjo tik 943,32 Eur (615,34+327,98). Todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėjo 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo.

62.

7Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir blauzdos sričių sumušimas. Šie sužalojimai, vadovaujantis Taisyklėmis „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo“ nėra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovei darbingumo praradimas nenustatytas bei byloje nėra duomenų, kad ieškovės sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jos sveikatos būklei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nepatogumus dėl nosies sulaužymo, jokių gydymo įstaigų išvadų, kurios pagrįstų, kad tai yra pasekmės visam gyvenimui ir nebus galima ateityje pašalinti šias pasekmes. Ieškovė buvo gydoma ambulatoriškai, duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, byloje nepateikta. Reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingai didelis, kadangi ieškovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atskaičius visus privalomus mokesčius, įmokas bei išmokas, atsakovė išmokėjo ieškovei 615,34 Eur. Tokia praktika skaičiuoti negautas pajamas yra grindžiama tuo, kad asmuo, turintis teisę į pajamas, jas gauna atskaičius mokesčius arba privalo juos sumokėti pats. Be papildomos pažymos atsakovas nemokėjo išmokos, kadangi nebuvo žinoma, ar nuo 2017-12-14 ieškovė ir toliau niekur papildomai neįsidarbino ir negavo pajamų. Vėliau ieškovė pateikė papildomą pažymą iš kurios nustatyta, jog ieškovė vis tik įsidarbino ir gavo darbo užmokestį. Įvertinus visus mokesčius, įmokas bei gautą darbo užmokestį, ieškovei papildomai išmokėta 327,98 Eur. Iš paslaugų sutarties gautinų pajamų atskaitė visus ieškovės privalomai mokamus mokesčius bei faktiškai gautą darbo užmokestį ir per du kartus išmokėjo ieškovei 943,32 Eur negautų pajamų sumą.

83.

9Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dėl 2017-10-02 įvykusio eismo įvykio D. M. buvo pripažinta laikinai nedarbinga ir jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2017-11-24. Fondo valdybos ( - ) skyriaus 2018-02-01 sprendimu Nr. ( - ) D. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-10-06 iki 2017-11-24 buvo skirta ir išmokėta ligos išmoka: priskaičiuota išmokos suma – 212,24 Eur, išmokėta išmokos suma – 167,67 Eur (pervesta į ieškovės sąskaitą 2018-02-02).

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintą ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nedirbo pagal 2017-09-29 Sutartį, tačiau neužilgo po eismo įvykio pradėjo dirbti kitose darbovietėse. Šalys neginčijo, kad jei nebūtų autoįvykio, ieškovė pagal Paslaugų teikimo sutartį būtų uždirbusi 2422,5 Eur (su mokesčiais), tačiau per tą patį laikotarpį ieškovė gavo į rankas 943,32 Eur (atsakovės skaičiavimais) mažesnes pajamas, todėl ši suma, kaip negautos pajamos, ieškovei ir buvo sumokėtos. Pažymėjo, kad ieškovė dėl patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti tik nepilną mėnesį (įvertinus ( - )), nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2017-11-24, duomenų, kad patirtas sužalojimas būtų trukdęs ieškovei dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą po nedarbingumo pasibaigimo, nėra. Pažymėjo, kad, kaip nurodė teismo posėdžio metu pati ieškovė, ji su vokaliniu ansambliu (su kuriuo dirba nuo 2013 metų 4 kartus per mėnesį) nedirbo tik du mėnesius po autoįvykio, kelis mėnesius padirbusi ( - ) ji dalyvavo konkurse į ( - ) muzikinį teatrą, kur nuo 2018 metų rugsėjo buvo priimta dainininke. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl 2017-10-02 autoįvykio negavo iš viso 2168,14 Eur pajamų (1224,82 Eur neišmokėtų), kurias ji planavo gauti nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų liepos 1 dienos. Pažymėjo, kad pagal teismui pateiktus Socialinio draudimo duomenis ieškovė, dirbdama pagal verslo liudijimą, visą laiką mokėdavo socialinio draudimo įmokas, todėl nesuprantamas ieškovės atstovo advokato teiginys, kad atsakovė negalėjo atskaityti mokėtinas socialinio draudimo įmokų sumas, nes ieškovė negavo jokių socialinių draudimo išmokų, ligos pašalpų.

145.

15Pažymėjo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 12 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau-TPVCAPDĮ) nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant šiame įstatyme nustatytos ribos (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 5 000 Eur dėl neturtinės žalos). Ieškovės atstovas reikalauja maksimalios 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, kad atstovo teiginiai, kad dėl nosies sulaužymo ieškovės susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo yra vertas maksimalios įstatyme nustatytos neturtinės žalos sumos, nepagrįsti įrodymais. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nosies iškrypimas yra nedidelis, šiuo metu naudoja vaistus nuo alergijos, nes žydėjimo metu yra sunkiau kvėpuoti, tačiau 2018 metais buvo priimta į muzikinį teatrą, dainuoja scenoje, nežino, ar darysis plastinę operaciją ir pan.

166.

17Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pagal draudimo sutartį išmokamos išmokos dėl neturtinės žalos mokėjimo būtina sąlyga laikytina per eismo įvykį padaryta žala asmens sveikatai (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 14 dalis), atsižvelgiant į Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalį, pagal kurią išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt., įvertinus tai, kad vertinamuoju neturtinės žalos vienu iš kriterijų yra patirta turtinė žala, kuri byloje sudaro ne daugiau kaip 160 Eur ( 76,18 Eur už medikamentų įsigijimą, 40,00 Eur už kuro išlaidas, važiuojant į gydymo įstaigą, 25,00 Eur už LOR gydytojo konsultaciją, 15,00 Eur už gydytojo suteiktą išrašą), atsižvelgus į teismo posėdžio metu ieškovės teiktus paaiškinimus dėl neturtinės žalos dydžio, kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, pateiktų įrodymų visumos pagrindu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra optimali suma kompensuojant patirtus nuostolius.

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

207.

21Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

227.1.

23Ginčo, kad pagal sutartį ieškovė turėjo pravesti 38 pamokas ir būtų gavusi 2422,50 Eur pajamų, nėra. Pagal Taisykles iš negautų pajamų sumos atsakovė galėjo atskaityti tik GPM, nes ieškovė negavo jokių socialinio draudimo išmokų, ligos pašalpų, netekto darbingumo pensijų ar kompensacijų. Todėl atsakovė turėjo išmokėti 2168,14 Eur (2422,5 - 254,36), nes GPM apskaičiuojamas pagal formulę (2422,5 - 30 %) x 15 %. Ginčo dėl atskaitytino GPM dydžio byloje taip pat nėra. Taisyklių 8 p. nurodytas sąrašas, kas gali būti atskaitoma, yra baigtinis. Atsakovė atskaitė ne tik GPM, bet ir Sodros privalomojo draudimo įmokų sumas bei per sutarties laikotarpį kitoje darbovietėje gautas pajamas, kas prieštarauja Taisyklių 8 p. nuostatoms, ir per du kartus išmokėjo tik 943,32 Eur (615,34+327,98). Dėl išmokėtos sumos dydžio ginčo taip pat nėra. Todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėjo 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo.

247.2.

25Teismas taip pat cituoja ir Taisyklių 8 p. nuostatas, tačiau jomis nesivadovauja, nors minėtos Taisyklių nuostatos ir draudžia išskaityti iš negautų pajamų sumos kitoje darbovietėje tuo pačiu metu gautas pajamas ir mokesčius Sodrai, tačiau teismas pasisakė, kad toks išskaitymas yra teisėtas. Pagal tokį teismo aiškinimą reikia suprasti, kad asmuo neturi teisės dirbti kelių darbų vienu metu ir už tai gauti atitinkamai kelis atlyginimus, jei sugeba juos suderinti, kas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui. Pagal sutartį, kurios vykdymą prarado dėl autoįvykio, ieškovei būtų reikėję dirbti tik po 2 val./sav. Laiku, kuris suderinamas su mokiniais, paprastai, kurią nors savaitgalio dieną. Kitoje darbovietėje ji dirbo slenkančiu grafiku, kas visiškai leidžia suderinti abu šiuos darbus. Todėl teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad asmens siekis gauti kelis atlyginimus už kelis darbus, kuriuos jis realiai gali vienu metu atlikti, yra siekis pasipelnyti. Mokesčiai Sodrai yra asmens nuosavybė, nes jais sukuriamos socialinės garantijos asmeniui, t. y. sukuriama pensija. Atsakovė byloje patvirtino, kad Sodrai nesumokėjo tų mokesčių, kuriuos išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos, kas reiškia, kad iš esmės pasisavino tokį ieškovės turtą. Teismas tokį pasisavinimą pateisino, tokiu būdu iš esmės įteisindamas atsakovės neteisėtą turto pasisavinimą ir nepagrįstą jos praturtėjimą. Prarastų pajamų sumos mažinimas Sodros mokesčiais galėtų būti pateisinamas nebent tuo atveju, jei atsakovė būtų tuos pinigus sumokėjusi Sodrai, tačiau atsakovė to nepadarė. Bet tokios procedūros nenumato teisės aktai, nes nenumatyta teisė atsakovei išskaičiuoti tokius mokesčius ir juos pervesti Sodrai, nes Sodros mokesčių mokėjimo pareiga individualiai dirbančiam asmeniui priklauso pačiam asmeniui. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pateisino neišmokėtų sumų neišmokėjimo teisėtumą ir nepriteisė jų ieškovei.

267.3.

27Mano, kad 1000,00 Eur yra nepakankama suma neturtinei žalai atlyginti, ir laiko, kad neturtinė žala turėjo būti 5000,00 Eur. Ieškovė yra dainininkė ir šokėja, dirba dainų ir šokių mokytoja, šiuo metu dirba Klaipėdos muzikiniame teatre dainininke, todėl jai ypač svarbi yra estetinė išvaizda ir nevaržomas bei laisvas kvėpavimas. Neskaitant patirto skausmo, nepatogumų, šoko dėl patirtų visų sužalojimų ir paties įvykio fakto, ieškovė iki šiol patiria didelius nepatogumus dėl nosies sulaužymo. Kaip matyti iš 2018-03-07 išrašo iš medicininių dokumentų, kuriuos pateikė LOR gydytojas, dėl nosies sulaužymo nosies pertvara ieškovei yra iškrypusi į abi puses, nosis nežymiai deformuota, dėl ko jai sunku kvėpuoti per nosį, kas ženkliai apsunkina dainavimą, ir dėl nosies kreivumo yra sugadinta estetinė išvaizda. Tai yra ne trumpalaikės pasekmės, o pasekmės visam gyvenimui. Atkreipia dėmesį, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą atlikti tyrimų ir operacijų bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Tai reiškia, kad jei nustatyti liekamieji sužalojimo reiškiniai, t. y. yra pasekmės, kurios nebuvo iš karto pašalintos, tai susirūpinimas preziumuojamas arba jo įrodymui pakanka nukentėjusio asmens pareiškimo. Teismas šių nuostatų nesilaikė, nes net ir nustatęs, kad po sužalojimo liko pasekmės, kurios nepašalintos ir neaišku, kada bus pašalintos, ar iš viso bus pašalintos, ieškovei pareiškus, kad tokia situacija jai kelia susirūpinimą, laikė, kad toks susirūpinimas neįrodytas ir visiškai neskaičiavo šios neturtinės žalos dalies. Būtent tokios pasekmės ir kyla ieškovei dėl nosies sulaužymo, nes ir šiai dienai neaišku, ar kvėpavimo sutrikimai dings, ir ar yra realios galimybės pašalinti nosies iškrypimus, kurie yra pastebimi, nors ir nežymūs, ar bus reikalinga ir galima atlikti plastinę operaciją, ar ji pašalins padarinius, nes spręsti dėl plastinės operacijos galimybių ir prognozuoti jos rezultatus galima praėjus ne mažiau, kaip dviem metams po sužalojimų. Akivaizdu, kad šie nepatogumai ir situacijos neaiškumas truks mažų mažiausiai du metus, o gal išliks ir visam likusiam gyvenimui.

287.4.

29Kasacinėse nutartyse, pasisakydamas dėl autoįvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydžio, teismas yra nurodęs, kad 3000,00 Eur yra iš esmės suformuotos praktikos vidurkis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372- 942/2015 ir kt.), tačiau toks neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra laikomas protingu, kai sužalojimo pasekmės yra pašalinamos iš karto ir nėra išgyvenimų kaip susirūpinimo būsimomis pasekmėmis. Jei yra išgyvenimai ir dėl susirūpinimo būsimomis pasekmėmis, tai yra pagrindas didinti neturtinės žalos dydį, ką ieškovė ir paskaičiavo. Todėl akivaizdu, kad atsakovė sumokėjo akivaizdžiai per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.

307.5.

31Teismas visiškai nesuprantamai ir nepagrįstai aiškina, kad 5000,00 Eur yra maksimali atlygintina neturtinės žalos suma. Tai prieštarauja ne tik CK, bet ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) nuostatoms, nes neturtinės žalos maksimalus dydis nėra nustatytas, o yra tik nustatyta maksimali, šiai dienai 5000,00 Eur, suma, kurią privalo atlyginti draudikas. Tai, kad ieškovės nusistatytas neturtinės žalos dydis sutapo su draudiko maksimaliai atlygintina suma, nereiškia, kad ieškovė prašo maksimalios sumos ir kad tai yra per didelė ir neprotinga suma.

328.

33Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

348.1.

35Išmokėdama visą ieškovės sutartimi nustatytą sumą, kurios reikalauja ieškovė už dainavimo pamokas, ieškovė būtų nepagrįstai praturtėjusi, kadangi negautų pajamų atlyginimas reiškia ieškovės turtinės padėties atstatymas į tą padėtį, kurioje ji būtų, jei nebūtų įvykęs eismo įvykis. Atsakovė apskaičiavo pajamų skirtumą tarp galimai gautinų ir gautų ieškovės pajamų ir tą skirtumą jai išmokėjo.

368.2.

37Apeliantė nurodo, kad atsakovė neteisėtai išskaitė socialinį mokestį ir nurodo, kad atsakovė išskaičiusi mokestį, nesumokėjo socialinio mokesčio sumos Sodrai. Atsakovė pažymi, kad jei ieškovė būtų savarankiškai uždirbusi pajamas pagal individualią veiklą, ji privalėtų sumokėti socialinius mokesčius, kaip įpareigoja Lietuvos teisės aktai. Tačiau ieškovė tų pajamų neuždirbo, o gavo iš draudimo bendrovės kaip negautas pajamas. Atsakovė neturėjo pareigos sumokėti šių mokesčių Sodrai, kadangi ir pati ieškovė jų nesumokėtų, kadangi nuo tokių fizinių asmenų pajamų kaip negautos pajamos nėra mokami socialiniai mokesčiai. Atsakovė visiškai teisingai ir teisėtai išskaitė visus mokesčius, išmokėdama ieškovei negautų pajamų sumą.

388.3.

39Ieškovė neįrodinėjo pirmos instancijos proceso metu galimybės suderinti darbus ar situacijos, kad dirbtų tik pagal Paslaugų sutartį dainavimo mokytoja. Asmuo turi teisę dirbti ir niekas šios teisės nekvestionavo, tačiau ieškovė privalo įrodyti, kad ji tuos darbus dirbtų faktiškai, o ne hipotetiškai. Ieškovė skunde teigia, kad kitoje bendrovėje ji dirbo slenkančiu grafiku ir jai tai leistų dirbti abu darbus, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

408.4.

41Teismui posėdžio metu kilo abejonės dėl paslaugų sutarties dėl mokymo dainuoti vaikus nutraukimo priežasčių po eismo įvykio. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl su ja buvo nutraukta minėta sutartis, jei jos nedarbingumas buvo iki 2017-11-24 dienos, sutartis buvo pasirašyta 2017-09-31, įvykis įvyko 2017-10-02. Ieškovė negalėjo pasakyti, kas dirbo vietoj jos su vaikais ir pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesidomėjo tuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

428.5.

43Atsakovė atlygino ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tokia suma yra tinkama, protinga ir sąžininga. Ieškovė neprarado darbingumo, gali toliau užsiimti muzikine veikla. Ieškovės teiginiai, kad jai yra sunku kvėpuoti ir ji yra susirūpinusi dėl būsimų pasekmių, operacijų sėkmės, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių plastinių chirurgų išvadų ar pažymų dėl nosies operacijų galimų pasekmių ir operacijų galimybių. Ieškovė teigia, kad jai nosies lūžio pasekmės kelia didelį susirūpinimą, bet pas specialistus, t. y. nosies chirurgus, ji nesikreipė nustatyti operacijos galimybių, išlaidų, ar sužalojimą galima būtų pašalinti visiškai. Todėl laikytina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jos sveikatos būklei.

448.6.

45Atsakovė pastebi, kad ieškovės nosies pažeidimas nėra vizualiai matomas. Teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, kad dainininkės darbas ( - ) muzikiniame teatre yra sudėtingesnis, dainavimo lygis, profesionalumo reikalavimai, yra aukštesnio lygio negu darbas sekmadienio mokykloje su vaikais. Atsakovė mano, kad, jei ieškovė ne tik gali dirbti savo buvusį darbą prieš auto įvykį, bet įsidarbino profesionalaus dainavimo institucijoje, tai reiškia, kad ieškovei nosies lūžio padariniai netrukdo užsiimti dainininkės veikla tokiu lygiu, koks buvo prieš įvykį.

46Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas atmestinas

509.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

5210.

53Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

5411.

55Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos ir atlygintinų negautų pajamų dydžio.

56Dėl faktinių bylos aplinkybių

5712.

58Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2017 m. spalio 2 d., 14 val. 55 min., A. G., vairuodamas automobilį ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ), nepraleido pagrindiniu keliu ( - ) gatve važiuojančio automobilio ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo ieškovė D. M., ir su juo susidūrė. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu, įvykdžius nusikaltimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t. y. jai nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas abiejų paakių srityje, nosies minkštųjų audinių patinimas, kairiojo nosikaulio lūžimas, abiejų blauzdų sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis, ieškovei D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017-11-24 ieškovė buvo pripažinta laikinai nedarbinga ir jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Ieškovė D. M. po eismo įvykio kreipėsi į atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. draudimo bendrovę, kuri priėmė sprendimą ieškovei išmokėti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 76,18 Eur už medikamentų įsigijimą, 40,00 Eur už kuro išlaidas, važiuojant į gydymo įstaigą, 25,00 Eur už LOR gydytojo konsultaciją, 15,00 Eur už gydytojo suteiktą išrašą ir 943,32 Eur negautų pajamų.

59Dėl negautų pajamų

6013.

61Ieškovė prašo 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi įstatymas numato ne tik tiesioginių nuostolių atlyginimą, bet ir netiesioginių, t. y. negautų pajamų, įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimą.

6214.

63Nagrinėjamoje byloje yra taikomos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 1 punkte numatyta, kad taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas) turi būti mokama draudimo išmoka. Taisyklių 6 punkte yra numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Biuras, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, administruoja žalą, nustato eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, apskaičiuoja ir moka draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais.

6415.

65Taisyklių 7 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba), teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

6616.

67Taisyklių 8 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

6817.

69Kaip pagristai detaliai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nurodė, kad skaičiuodama negautas pajamas vadovavosi 2017 metų rugsėjo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų, negautos pajamos buvo skaičiuojamos iki nurodytos sutarties pasibaigimo, kaip skirtumas tarp to, ką ieškovė būtų gavusi, jeigu būtų galėjusi dirbti pagal paslaugų teikimo sutartį, ir gauto darbo užmokesčio įsidarbinus ( - ) (nuo 2017-12-01), atskaičius visus ieškovės privalomai mokamus mokesčius bei faktiškai gautą darbo užmokestį. Atsakovė per du kartus išmokėjo 943,32 Eur negautų pajamų sumą. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad iš atsakovės apskaičiuotos 2422,50 Eur sumos pagal 2017-09-29 sutartį galėjo būti išskaičiuotas tik pajamų mokestis, todėl išmokėtina suma turėjo sudaryti 2168,14 Eur, negautų pajamų skirtumas sudaro 1224,82 Eur.

7018.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir akcentavo šias bylos faktines aplinkybes: 1) iki autoįvykio ieškovė dirbo (dainavo) ( - ), socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuotos 2017 metų rugsėjo mėnesį nuo 103,41 Eur pajamų, 2017 metų lapkričio mėnesį nuo 101,80 Eur pajamų; 2) ieškovė dėl patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti tik nepilną mėnesį (įvertinus darbą ( - )), nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2017-11-24; 3) duomenų, kad patirtas sužalojimas būtų trukdęs ieškovei dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą po nedarbingumo pasibaigimo, nėra; 4) kaip nurodė 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu pati ieškovė, ji su vokaliniu ansambliu (su kuriuo dirba nuo 2013 metų 4 kartus per mėnesį) nedirbo tik du mėnesius po autoįvykio, kelis mėnesius padirbusi ( - ) ji dalyvavo konkurse į ( - ) muzikinį teatrą, kur nuo 2018 metų rugsėjo buvo priimta dainininke (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 17:30 – 20:30); 5) pagal Paslaugų teikimo sutartį būtų uždirbusi 2422,5 Eur (su mokesčiais), tačiau per tą patį laikotarpį ieškovė gavo į rankas 943,32 Eur (atsakovės skaičiavimais) mažesnes pajamas, todėl ši suma, kaip negautos pajamos, ieškovei ir buvo sumokėtos; 6) tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog nurodytas ieškovės darbas ( - ), gautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nebuvo vertinamos išmokant ieškovei kompensaciją.

7219.

73Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl 2017-10-02 autoįvykio negavo iš viso 2168,14 Eur pajamų (1224,82 Eur neišmokėtų), kurias ji planavo gauti nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų liepos 1 dienos. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis pažymi, kad atsakovė pagrįstai išskaičiavo iš ieškovei išmokėtų negautų pajamų mokesčius Sodrai ir faktiškai gautą darbo užmokestį.

7420.

75Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

7621.

77Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą įstatyminį reglamentavimą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, kaip minėta, sprendžia, kad atsakovė pagristai išskaičiavo iš ieškovei sumokėtos negautų pajamų sumos faktiškai gautą darbo užmokestį. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji prieš auto įvykį dirbo arba pagrįstai ketino dirbti keliose darbovietėse. Viso bylos proceso metu ieškovė teigė, kad dėl auto įvykio ji neteko galimybės dirbti ( - ), apie kitus darbus tuo pačiu metu ieškovė nieko nenurodė, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas sprendė, jog asmuo neturi teisės dirbti kelių darbų vienu metu ir už tai gauti atitinkamai kelis atlyginimus, jei sugeba juos suderinti. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai apie galimybę suderinti kelis darbus vienu metu yra tik prielaidos, kadangi ji neįrodė, kad prieš avariją jį dirbo arba turėjo dirbti po jos keliose darbovietėse, tokių duomenų byloje nėra.

7822.

79Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė neteisėtai išskaitė mokesčius Sodrai ir kad juos galėjo iškaityti tik tuo atveju, jei ji tuos mokesčius būtų realiai sumokėjusi. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Taisyklių 10 punktu, numatančiu, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį. Iš aptarto reglamentavimo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokesčiai Sodrai turi būti išskaičiuojami iš negautų pajamų. Teisėjų kolegija vertina, kad mokesčiai Sodrai, sprendžiant negautų pajamų dydį, išskaičiuojami tuo pagrindu, kad jie patenka į nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, kadangi tuo atveju, jei ieškovė būtų savarankiškai uždirbusi pajamas pagal individualią veiklą, ji privalėtų sumokėti socialinius mokesčius, kaip įpareigoja Lietuvos teisės aktai. Dėl eismo įvykio ieškovė tų pajamų neuždirbo, o gavo iš draudimo bendrovės kaip negautas pajamas. Esant šioms aplinkybėms ieškovė neturi pareigos mokėti mokesčių Sodrai, kadangi jie nėra mokami nuo negautų pajamų sumos. Taigi, atsakovė pagrįstai išskaitė iš ieškovei išmokėtos negautų pajamų sumos mokesčius Sodrai. Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nukentėjęs asmuo turi gauti tas pačias pajamas, kokias būtų gavęs, jei nebūtų įvykio.

8023.

81Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal teismui pateiktus Socialinio draudimo duomenis ieškovė, dirbdama pagal verslo liudijimą, visą laiką mokėdavo socialinio draudimo įmokas, iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, jog D. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-10-06 iki 2017-11-24 buvo skirta ir išmokėta ligos išmoka: priskaičiuota išmokos suma – 212,24 Eur, išmokėta išmokos suma 167,67 Eur (pervesta į pareiškėjos sąskaitą 2018-02-02).

82Dėl neturtinės žalos

8324.

84Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės papildomai 4000 Eur neturtinės žalos (iš viso prašo 5000 Eur, 1000 Eur atsakovė jau yra sumokėjusi). Ieškovė nurodė, kad jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką baudžiamosiose bylose.

8525.

86Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai rėmėsi Kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

8726.

88Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

8927.

90Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimu, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, pagrįstai pažymėjo, kad praktika šiuo klausimu yra įvairi: neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo 2250 Lt (651,65 Eur), 6000 Lt (1737,72 Eur), 7000 Lt (2027,34 Eur), 8000 Lt (2316,96 Eur), 8632 Lt (2500 Eur), 10000 Lt (2896,20 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-895/2018).

9128.

92Taisyklių 12 punkte numatyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę su pretenzija kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio patikslinimo, o šalims nesusitarus – į teismą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, jog 5000,00 Eur yra maksimali atlygintina neturtinės žalos suma. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodo apeliantė, TPVCAPDĮ nustato ne maksimalų neturtinės žalos dydį, o maksimalią sumą, kurią privalo atlyginti draudikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CK, nei kiti teisės aktai nenustato maksimalaus neturtinės žalos dydžio. Tačiau vien šios normos netinkamas vertinimas dar reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą.

9329.

94Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

9530.

96Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika dėl susirūpinimo dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą atlikti tyrimų ir operacijų bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

9731.

98Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantė pasižymi tuo, kad susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo yra nurodytas tuo atveju, kai sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimas su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui). Svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

9932.

100Taigi, atsižvelgdama į aktualią teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

101Dėl tikėtinumo, įrodymų vertinimo

10233.

103Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra optimali suma kompensuojant patirtus nuostolius. Tokia išvada daroma atsižvelgus į aplinkybes, kad žala, padaryta eismo įvykio metu, ieškovės sveikatai kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad vertinamuoju neturtinės žalos vienu iš kriterijų yra patirta turtinė žala, kuri byloje sudaro ne daugiau kaip 160 Eur (76,18 Eur už medikamentų įsigijimą, 40,00 Eur už kuro išlaidas, važiuojant į gydymo įstaigą, 25,00 Eur už LOR gydytojo konsultaciją, 15,00 Eur už gydytojo suteiktą išrašą), įvertinus pačios ieškovės paaiškinimus 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje, atsižvelgiat į visas bylos faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą.

10434.

105Pažymėtina, kad pati ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji turi problemų su nosimi, sunkiau kvėpuoti akademinio dainavimo metu, patiria baimę dėl operacijos, operacija galima praėjus dviem metams, skauda galvą, kai keičiasi oras (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 11:34 - 14:00 min.); po trijų mėnesių nuo eismo įvykio, įsidarbino parduotuvėje pardavėja (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 17:30 min.); išėjo iš darbo, nes laimėjo konkursą į muzikinį teatrą, pakvietė 2018 m. rugsėjį (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 19:35 – 19:45 min.), dirbo tik teatre su vaikais be užmokesčio, savo norui padeda (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 19:55 – 20:30 min.); darbą teatre pati ieškovė vertina kaip aukštesnį karjeros laipsnį (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:20 – 15:55 min.); neturi alergijos, bet pavasarį žydėjimo metu yra sunkiau kvėpuoti, tuo metu reikia vaistų (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:50 – 21:30), dainuoti gali (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:50 – 21:30); pas LOR gydytoją buvo nustatyta, kad iškreipta pertvara, ji pataisoma, nesikreipė, nes bijo operacijos pasekmių, nėra dar taip blogai, todėl nesikreipė (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 23:12 – 24:00 min.), jei stipriai trukdys darbui, tada prašys operacijos (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 24:05 – 24:20 min.); plastinės operacijos darymui turi būti nuo įvykio praėję du metai, matosi šiek tiek nosies iškrypimas, jis nedidelis (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 24:40 – 26:00 min.); pastoviai jaučia diskomfortą, bet dainuoti gali (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 26:00 – 27:20 min.). 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kaip buvo apskaičiuotos negautos pajamos, kad jos skaičiuotos neteisingai byloje ginčo nėra (garso įrašas 51:22 – 52:00 min., 52:10 – 53:00 min.), ieškovė tik nesutinka su Sodros ir jos darbo užmokesčio išskaičiavimais.

10635.

107Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nežymus sveikatos sutrikdymas, aplinkybė, kad ji po dviejų mėnesių jau įsidarbino, kad gali dainuoti ir tai nesutrukdė gauti darbo dramos teatre, kad ji bijo galimos operacijos pasekmių, yra tos aplinkybės, kurios pagrindžia teismo sprendimą, jog 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, protingas, sąžiningas ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

108Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10936.

110Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

11137.

112Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

113Dėl bylinėjimosi išlaidų

11438.

115Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės D. M. apeliacinis skundas atmestinas , o duomenų apie atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai nepriteistinos.

116Dėl procesinės bylos baigties

11739.

118Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai išsprendė šalių ginčą, tinkamai taikė teismų praktiką, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

119Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

120Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

121Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

122Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu,... 6. 2.... 7. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu nesutiko ir... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė bylą... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 26 d.... 14. 5.... 15. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo... 16. 6.... 17. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis transporto... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 7.... 21. Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 22. 7.1.... 23. Ginčo, kad pagal sutartį ieškovė turėjo pravesti 38 pamokas ir būtų... 24. 7.2.... 25. Teismas taip pat cituoja ir Taisyklių 8 p. nuostatas, tačiau jomis... 26. 7.3.... 27. Mano, kad 1000,00 Eur yra nepakankama suma neturtinei žalai atlyginti, ir... 28. 7.4.... 29. Kasacinėse nutartyse, pasisakydamas dėl autoįvykio metu padaryto nesunkaus... 30. 7.5.... 31. Teismas visiškai nesuprantamai ir nepagrįstai aiškina, kad 5000,00 Eur yra... 32. 8.... 33. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktu atsiliepimu prašo... 34. 8.1.... 35. Išmokėdama visą ieškovės sutartimi nustatytą sumą, kurios reikalauja... 36. 8.2.... 37. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neteisėtai išskaitė socialinį mokestį ir... 38. 8.3.... 39. Ieškovė neįrodinėjo pirmos instancijos proceso metu galimybės suderinti... 40. 8.4.... 41. Teismui posėdžio metu kilo abejonės dėl paslaugų sutarties dėl mokymo... 42. 8.5.... 43. Atsakovė atlygino ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos. Atsakovė laikosi... 44. 8.6.... 45. Atsakovė pastebi, kad ieškovės nosies pažeidimas nėra vizualiai matomas.... 46. Apeliacinės instancijos teismas... 47. IV.... 48. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Apeliacinis skundas atmestinas... 50. 9.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 52. 10.... 53. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 54. 11.... 55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio metu padarytos... 56. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 57. 12.... 58. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2017 m. spalio 2 d., 14 val. 55... 59. Dėl negautų pajamų ... 60. 13.... 61. Ieškovė prašo 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249... 62. 14.... 63. Nagrinėjamoje byloje yra taikomos Eismo įvykio metu padarytos žalos... 64. 15.... 65. Taisyklių 7 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai... 66. 16.... 67. Taisyklių 8 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas... 68. 17.... 69. Kaip pagristai detaliai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė... 70. 18.... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 72. 19.... 73. Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė... 74. 20.... 75. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis,... 76. 21.... 77. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą įstatyminį reglamentavimą bei... 78. 22.... 79. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė neteisėtai išskaitė mokesčius... 80. 23.... 81. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal teismui... 82. Dėl neturtinės žalos... 83. 24.... 84. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės papildomai 4000 Eur neturtinės... 85. 25.... 86. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos... 87. 26.... 88. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos... 89. 27.... 90. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas kasacinio teismo praktiką... 91. 28.... 92. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis... 93. 29.... 94. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama... 95. 30.... 96. Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika dėl susirūpinimo dėl būsimų... 97. 31.... 98. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, kuria remiasi... 99. 32.... 100. Taigi, atsižvelgdama į aktualią teismų praktika, teisėjų kolegija... 101. Dėl tikėtinumo, įrodymų vertinimo... 102. 33.... 103. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1000... 104. 34.... 105. Pažymėtina, kad pati ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje... 106. 35.... 107. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nežymus sveikatos sutrikdymas,... 108. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 109. 36.... 110. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 111. 37.... 112. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 113. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 114. 38.... 115. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 116. Dėl procesinės bylos baigties... 117. 39.... 118. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 119. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 120. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d.... 121. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 122. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....