Byla 1-1001-880/2020

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam G. K., jo gynėjui Jan Kučynski, laiduotojai B. K., viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2G. K., kurio asmens kodas ( - ) gimęs ( - ),

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas,

Nustatė

5G. K. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent tuo, kad jis: 2019-09-30 apie 15.17 val. Pašto gatvėje prie namo Nr. 2, Pabradės m., Švenčionių r. sav., vairuodamas B. K. priklausantį automobilį „Opel Vectra", valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimus: "eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti" ir KET 30 punkto reikalavimus: "artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti", artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri dėl kairėje kelio pusėje stovinčio vilkiko "Renault AE 430" su puspriekabe nebuvo gerai apžvelgiama, nesulėtino važiavimo greičio, arba visai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kai ja ėjo pėstieji ir kairiu šonu partrenkė skersai gatvę ėjusią pėsčiąją J. I., gim. ( - ), kuriai po susidūrimo buvo padaryti dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio atokiųjų (apatinių) trečdalių lūžiai, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė J. I. sveikatą.

6Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

7Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. K. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir dieną, važiavo automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) priklausančiu jo žmonai B. K.. Automobilyje važiavo keturiese: jis, jo žmona su kūdikiu, ir draugas A. Jis vairavo automobilį, draugas A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, žmona su vaiku sėdėjo gale. Jis važiavo Pabradės mieste Pašto gatve, link Vilniaus gatvės. Buvo dienos metas, šviesu. Ten yra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas, priešais kuri yra pėsčiųjų perėja. Važiavo apie 40 km/h greičiu, gal net lėčiau. Matė, kad priešpriešinėje eismo juostoje stovi krovininis vilkikas su puspriekabe, kuris užstojo dalį pėsčiųjų perėjos ir G. K. nematė kas vyksta pėsčiųjų perėjoje iš kairės. Dalis puspriekabės buvo išlindusi ant pėsčiųjų perėjos. G. K. privažiavo prie pėsčiųjų perėjos, sulėtino greitį ir, įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nieko nėra, važiavo toliau. Jis žiūrėjo tiek į kairę pusę, tiek į dešinę, žmonių niekur nematė. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį į automobilio kairįjį galinį sparną. Iš karto sustojo ir pamatė ant perėjos gulinčią mergaitę. Išlipo, mergaitė verkė. G. K. paskambino bendruoju telefonu numeriu 112 ir iškvietė greitąją. Jo draugas A. nunešė mergaitę ant šaligatvio ir paskambino jos motinai. Atvykusi greitoji išvežė mergaitę į Santariškių klinikas. Gali paaiškinti, kad priekaba jam užstojo visą matomumą, galimai dėl to jis nepastebėjo vaiko pėsčiųjų perėjoje, nors kai žiūrėjo, tai nepastebėjo perėjoje žmonių. Jis sutinka, kad pažeidė KET taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Automobilį po įvykio jis patraukė atgal nuo važiuojamosios dalies, kadangi kažkas pasakė jam patraukti automobilį, todėl jis grįžo atgal prieš pėsčiųjų perėjos ir savo automobilį pastatė ant šaligatvio. Jis buvo šoke, labai išsigando, kad partrenkė vaiką. Labai dėl to gailisi. Buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją siūlė jai pagalbą. Jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

9Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. I. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad ėjo iš mokyklos su savo draugėmis ir vyresniąja seserimi. Tuo metu buvo mokslo metai, jie buvo tik prasidėję. Buvo šviesu. Ėjo iš mokyklos namo. Vilkikas stovėjo toje vietoje, kur yra gaisrinė, ten yra parduotuvė „Selmina“, policija ir parduotuvė, kurioje galima nusipirkti telefonus. Toje vietoje buvo perėja. Ji ėjo per perėją. Kai pradėjo eiti per gatvę, į šonus žiūrėjo, bet ten nieko nesimatė. Žiūrėjo į abi puses, pirmiausia žiūrėjo į dešinę pusę. Nieko nesimatė, nes ten buvo didelis vilkikas. Nors nieko nesimatė, ji vis tiek ėjo per kelią. Atvažiuojančios mašinos nematė. Ją pastebėjo, kai nutrenkė. Tai buvo juoda „BMW“". Ją nutrenkė, kai ji buvo truputi praėjusi vilkiką. Mašina, kuri ją nutrenkė, važiavo greitai. Nežino kokiu šonu ją nutrenkė mašina, nepastebėjo. Mašina trenkė į dešinę koją. Tada atvažiavo greitoji, tėvai. Mamą pasodino į greitąją ir nuvažiavo į ligoninę. Kol atvažiavo greitoji, tas dėdė, kuris partrenkė, ją ant rankų nunešė ant šaligatvio. Per perėją ji ėjo, nebėgo. Ėjo greitai. Per perėją ėjo su drauge ir seserimi. Ji pirma ėjo per perėją. (b.l. 51-52).

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4565/2019(01) konstatuota, kad J. I. nustatyta dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio atokiųjų (apatinių) trečdalių lūžiai. Blauzdos kaulų lūžiai padaryti kietu buku (tikėtina riboto paviršiaus) daiktu smūginiai paveikus dešinės blauzdos apatinę dalį iš dešinės pusės prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas per dešinės blauzdos apatinę dalį sudavus smūgį važiuojančio automobilio priekine atsikišusia žemai esančia dalimi, detale. Griuvimui sužalojimas nebūdingas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (b.l 67-68)

11Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja ir mažametės nukentėjusios atstovė pagal įstatymą N. R. paaiškino, kad J. I. yra jos dukra, jai yra 8 metai. 2019-09-30 po pietų apie 15.00 val. jai paskambino nepažįstamas vyras ir pranešė, kad partrenkė jos dukrą. Ji iš karto atvažiavo į vietą, dukra J. I. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje, ir greitoji nuvežė juos į Santariškių vaikų ligoninę. Atvykusi į vietą, ji su niekuo nebendravo, nes dukra iš karto buvo vežama į ligoninę. Jai atvykus, dukra buvo sąmoninga. Ligonėje dukrai buvo nustatyti dešinės blauzdos lūžis ir šeivikaulio lūžis. Po dviejų dienų ją su dukra išleido gydytis namo, tačiau spalio mėnesį dukra vėl atsidūrė ligoninėje, kadangi jos lūžiai negijo ir pasislinko kaulai. Dukra nuo įvykio dienos nelankė mokyklos, reguliariai lankėsi pas gydytojus, vaikščioti ji negali, tik gulimas rėžimas jai yra ir toliau vyksta gydymas. Nuo pat pradžių dukra gydėsi Santariškių vaikų ligoninėje, ateityje numatyta reabilitacija. Dukra jai pasakojo, kad ji nesuprato kas įvyko, ji ėjo per perėją, prieš tai pažiūrėjo, ar nėra mašinų ir nuėjo. Sakė, kad sunkvežimis ten stovėjo, kuris jai trukdė apžiūrėti kelią, o nuėjusi už sunkvežimio, dar kartą įsitikino ar nėra mašinų ir toliau ėjo per perėją. Jokių aplinkybių dėl atsitrenkimo į automobilį ji nepaaiškino, buvo išsigandusi, nepamena visų įvykio aplinkybių. Ji nežino kokia automobilio dalimi dukra buvo partrenkta. Negali nurodyti iš kurios pusės ji ėjo, žino tik, kad gatvę norėjo pereiti. Dukra J. I. dar pasakojo, kad kai ji gulėjo partrenkta, prie jos buvo priėjęs vyras, kuris ją nunešė ant šaligatvio. Ji buvo kartu su seserimi - vyresne dukra A. I., kuriai 10 metų. Tačiau dukra A. I. jai pasakojo, kad ji nematė paties partrenkimo momento, nes tuo metu stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjo su klasiokais, o J. viena nuėjo per gatvę. Vėliau jai skambino vyras, kuris partrenkė jos dukrą ir domėjosi dukros sveikata, jie buvo susitikę. Iš šio vyro žodžių suprato, kad jis nepastebėjo dukros, pamatė tik pro galinį veidrodėlį gulintį vaiką. Kadangi šio eismo įvykio metu jos dukra stipriai nukentėjo, ji turi pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė daug išlaidų dėl dukros gydymo, be to vaikas, kaip ir ji, patyrė didžiulį stresą. Dukra J. I. drausta nebuvo. (b.l. 30-33)

12Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. paaiškino, kad 2019-09-30 jis paprašė kaimyno G. K., kad jis pavežtų jį į autodalių parduotuvę, esančią prie pašto Pabradės m., Švenčionių r. Kaimynas sutiko ir jie nuvažiavo į minėtą parduotuvę. Kartu važiavo kaimyno žmona ir jų trijų mėnesių kūdikis. Parduotuvė buvo uždaryta ir jie važiavo atgal Pašto gatve link Vilniaus gatvės sankryžos. Privažiavus sankryžą, prie pėsčiųjų perėjos A. A. pamatė kitoje gatvės pusėje stovintį sunkvežimį su priekaba. Jis pajautė, kad prie pėsčiųjų perėjos G. K. pristabdė automobilį ir įsitikino, kad žmonių pėsčiųjų perėjoje nėra. Važiuojant per pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį į kairės pusės galinį ratą. Tai įvyko apie 15.20 val. Jis pažiūrėjo į kairę pusę ir pėsčiųjų perėjoje pamatė daug mergaičių. Jie iškarto sustojo ir jis išbėgo pasižiūrėti kas įvyko. Pamatė ant pėsčiųjų perėjos gulinčią mažametę, kuri verkė. G. K. iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. A. A. pakėlė mergaitę ir nunešė ją ant rankų ant šaligatvio. Pasodino ją ant kelių ir ramino kol atvažiuos greitoji pagalba. A. A. paskambino mergaitės motinai ir pranešė apie įvykį. Atvažiavo greitoji, kuri mergaitę kartu su motina išvežė į Vilniaus Santarų klinikas. (b.l. 109-10)

13Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. K. paaiškino, kad 2019-09-30 po pietų, apie 15.00 val., ji kartu su vyru G. K. ir kaimynu A., važiavo automobiliu „Opel Vectra“. Minėtas automobilis priklauso jai. Jie važiavo Pabradėje nuo Pašto gatvės link pagrindinės Vilniaus gatvės. Automobilį vairavo G., kaimynas sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Visi buvo blaivūs. Kartu su ja buvo jų kūdikis. Lauke buvo šviesu. Privažiuojant prie Vilniaus gatvės yra pėsčiųjų perėja. Prieš pėsčiųjų perėja priešpriešinėje eismo juostoje stovėjo krovininis automobilis su puspriekabe. Vėliau ji pastebėjo, kad puspriekabės dalis buvo ant pėsčiųjų perėjos. Krovininis automobilis stovėjo priekiu į Pašto gatvę, tai yra jis atvažiavo nuo Vilniaus gatvės ir sustojo iš karto už pėsčiųjų perėjos. Vyras prieš pėsčiųjų perėją sulėtino greitį. Įsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmonių ir važiavo toliau. Būnant pėsčiųjų perėjoje, ji išgirdo kažkokį garsą, net nesuprato kas įvyko. Garsas buvo ne nuo automobilio durelių, bet kažkur nuo galinio sparno. Ji jokių žmonių pėsčiųjų perėjoje nematė. Vyras staiga sustojo, ji nesuprato kas įvyko, parkritusio vaiko iš pradžių nematė, vėliau vyras pasakė kas įvyko. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio, kadangi jų kūdikis miegojo automobilyje, vieno jo palikti nenorėjo. Žino, kad vyras iškvietė greitąją, buvo atvažiavusi vaiko motina, jas abi į ligoninę išvežė. (b.l. 112-114)

14Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad puspriekabė, kurios valstybinis numeris ( - ), priklauso UAB "( - ) ". (b.l. 118)

15Iš 2020-02-10 UAB „( - )“ atsakymo į paklausimą matyti, kad 2019-09-30 vilkiką, kurio valstybinis numeris ( - ) su priekaba, kurios valstybinis numeris ( - ), vairavo vairuotojas R. Š., (b.l. 117)

16Iš 2020-03-26 Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. Š., gim. ( - ), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 417 str. 2 d. Paskirta 30 eurų bauda. (b.l. 132-134)

17Iš 2019-09-30 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Pašto gatvėje, Pabradės m., Švenčionių r. sav. Nustatyta, kad kelio dangos tipas - asfaltas, važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,50 m, kelkraščio plotis kairėje kelio pusėje 2,50 m., dešinėje kelio pusėje kelkraščio plotis 2,50 m. Kelio matomumas geras, kelias tiesus lygus, danga šlapia. Transporto priemonė: Automobilis „Opel Vectra“, v/n ( - ) stovi dešinėje kelio pusėje, dešinės puses ratai stovi ant kelkraščio. Automobilis priekiu nukreiptas į Vilniaus gatvės pusę. Nuo automobilio priekinio kairės pusės rato ašies iki kelio ženklo „PĖSČIŲJŲ PERĖJA“ 6,16 m. Nuo automobilio galinio kairės pusės rato ašies iki pastato Pašto g. 13,46 m. Atstumas nuo automobilio galinių kairės ir dešinės pusės ratų ašių iki kelio bortelio 6,0 m. Automobilis „Opel Vectra“, v/n ( - ) neapgadintas. Eismo įvykio vietoje šukių, kitų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. (b.l. 9-18)

18Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris ( - ) savininkė yra B. K., gim. ( - ). (b.l. 180)

19Iš 2020-01-06 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad UAB „Selmina“ vadybininkas M. K. pateikė vaizdo įrašą, susijusią su 2019-09-30 eismo įvykiu Pašto - Vilniaus gatvių sankryžoje, Pabradės m., kurį užfiksavo parduotuvės UAB „Selmina“ vaizdo kamera. (b.l. 101-102)

20Iš 2020-02-12 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas 192.168.4.101_ch17_20190930152156_20190930152320". Įrašo trukmė 01:23 min. Įrašo apačioje kairėje pusėje yra užrašas „Aikštelė1“. Įrašo dešinėje pusėje viršuje yra data: 2019-09-30 ir laikas (įrašo pradžia 15:21:55 val., įrašo pabaiga 15:23:20 val.). Filmuojama arčiau vaizdo filmavimo kameros esančia automobilių stovėjimo aikštelė, už jos esanti sankryža ir pėsčiųjų perėja. Apžiūrint įrašą nuo vaizdo filmavimo kameros, matosi, kad už pėsčiųjų perėjos, dešinėje kelio pusėje stovi krovininis automobilis (valstybinių numerių nesimato) su puspriekabe. Prie pėsčiųjų perėjos šaligatviu prieina penki vaikai. 15:22:04 val. keturi vaikai įžengia į pėsčiųjų perėja iš už stovinčio krovininio automobilio su puspriekabe, kryptimi iš dešinės pusės į kairę pusę (žiūrint nuo vaizdo filmavimo kameros). 15:22:07 val. į pėsčiųjų perėją įvažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis (valstybinių numerių nesimato), mergaitė su rožine kuprine pagreitina ėjimo tempą ir atsitrenkia į važiuojantį per pėsčiųjų perėją automobilį, bei krenta ant pėsčiųjų perėjos. Lengvasis automobilis sustoja už pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipa du vyrai ir pribėga prie mergaitės. Vienas iš vyrų nuneša mergaitę nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio. 15:23:07 val. krovininis automobilis su puspriekabe išvažiuoja. ( b.l. 103-106)

21Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-675(20) numatyta, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo G. K. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri dėl kairėje kelio pusėje stovinčio vilkiko „Renault AE 430“ su puspriekabe nėra gerai apžvelgiama, nesulėtino važiavimo greičio arba visai nesustabdė važiuojamos transporto priemonės, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kai ja ėjo pėstieji ir kairiu šonu partrenkė skersai gatvę bėgusią pėsčiąją J. I., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pėsčiosios J. I. veiksmai, - judėdama per pėsčiųjų perėją, ant kurios dalies stovėjo puspriekabė, kuri trukdė apžvelgti Pašto gatvę, kuria tuo metu prie pėsčiųjų perėjos artėjo automobilis „Opel Vectra“, neįsitikino, kad artėjančios transporto priemonės vairuotojas jai duoda kelią, išbėgo iš už puspriekabės galo į automobilio „Opel Vectra“ judėjimo eismo juostą ir atsitrenkė į važiuojančio automobilio „Opel Vectra" šoną, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Vilkiko „Renault AE 430“ vairuotojas sustojęs puspriekabės užpakaline dalimi ant pėsčiųjų perėjos užstojo perėjos matomumą kitiems eismo dalyviams - tiek per perėją einantiems pėstiesiems, tiek ir link perėjos artėjančiam automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui - taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui, tokie vilkiko "Renault AE 430" vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Išvadoje taip pat konstatuota, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas G. K., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri dėl kairėje kelio pusėje stovinčio vilkiko „Renault AE 430“ su puspriekabe nėra gerai apžvelgiama, bei pasirinkdamas tokį judėjimo greitį, kad pamatęs pėsčiųjų perėjoje esančius pėsčiuosius, kuriuos turėtų praleisti, laiku lėtindamas važiavimo greitį, arba visai sustabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėtų techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. (b.l. 77-82)

22Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

23BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

24Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 30 punkte numatytas reikalavimas: „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.

25Kaltinamasis G. K. privalėjo ir turėjo visas galimybės taip sulėtinti jo vairuojamo automobilio greitį, kad jis bet kurio momentu, atsiradus kliūčiai pėsčiųjų perėjoje, galėtų sustabdyti automobilį. Esant blogam matomumui (sustojus krovininiam automobiliui už pėsčiųjų perėjos), vairuotojas privalėjo sustoti, praleisti pėsčiuosius ir tik tuomet judėti į priekį. Tam kaltinamasis turėjo visas technines galimybes. Nepaisant to, kad pėsčioji pagreitino ėjimo tempą ar net bėgo per pėsčiųjų perėją, G. K. sulėtinus automobilio greitį, ar sustojus prieš perėją, eismo įvykis nekiltų ir pėsčioji mažametė J. I. nenukentėtų. Tokiu būdu, būtent automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą ir jo pasekmes - mažametės sužalojimą.

26Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

27Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir nukentėjusiosios J. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų N. R., A. A. parodymai, B. K. parodymai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4565/2019(01), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-675(20), 2019 m. rugsėjo 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2020 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolas, 2020 m. sausio 6 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys, 2020 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. Š., UAB „( - )“ atsakymas į paklausimą.

28Teismas sprendžia, kad G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis.

29Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

31Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas B. K. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji paaiškino, kad yra kaltinamojo žmona. Jie gyvena santuokoje nuo 2016 m., jų santykiai geri, šilti. Jie augina dukrą, gimusią ( - ). Darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos bendravimas su vyru padarys jam teigiamą įtaką, ji jam primins apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti jokių teisės pažeidimų. Jos vyras jau padarė tinkamas išvada dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir labai pergyvena dėl šio įvykio.

32BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

33Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

34Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad G. K. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Viena iš sąlygų būtina norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju Eismo įvykio metu G. K. buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „Lietuvos draudimas“ atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiosios atstovei pervesdamas 1437,82 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dalis žalos yra atlyginta.

35Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. K. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą 2018 m. liepos 21 d. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (bauda sumokėta), dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Teismo posėdyje G. K. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

36BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

37Nagrinėjamu atveju G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sutuoktinė B. K.. Ji yra įsitikinusi, kad galės daryti vyrui teigiamą poveikį, kadangi jie yra susituokę, augina ( - ) gimusią dukrą, o jų tarpusavio santykiai yra geri, šilti. B. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja B. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji kritiškai vertina kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, į laiduotojos pareigas žiūri atsakingai, galės daryti G. K. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

38Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui.

39Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokiu būdu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. K. patirs turtinio pobūdžio poveikį dėl savo neatsargaus ir rizikingo elgesio. Byloje nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis būtų išskirtinai sunki. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė taikytina atsižvelgiant ir į tai, kad tokios veikos pavojingumas tiesiogiai susijęs su rizika, kad nuo jos gali nukentėti žmonės.

40Dėl civilinio ieškinio

41Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios atstovė prašo nukentėjusiajai priteisti 1000 Eur turtinės ir 4000 Eur neturinės žalos. Ji nurodo, kad dėl patirtos traumos dukrai buvo reikalinga nuolatinė globa, dėl ko N. R. privalėjo ja rūpintis, buvo nedarbingume, todėl neteko dalies pajamų. Be to teko daryti eilę tyrimų, važiuoti pas gydytojus. Be to, dėl patirtos traumos nukentėjusioji jautė didelius skausmus, buvo apribotas jos judėjimas, eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė didelį stresą, kentėjo stiprius skausmus, vaiką kankino baimė ir nerimas, todėl patirtus išgyvenimus ji vertina 4000 Eur.

42Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl 1000 Eur turtinės žalos priteisimo, nes ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o draudimas atsižvelgęs į duomenis apie negautas N. R. pajamas dėl nedarbingumo kompensavo 50,32 Eur turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos atsakovas nurodė, kad draudimo bendrovė ją įvertino maksimalia 2775 Eur dydžio suma ir ją atsižvelgiant į nukentėjusiosios kaltę dėl eismo įvykio kilimo sumažino ½ dalimi ir išmokėjo nukentėjusiajai 1387,50 Eur neturtinės žalos.

43Kaltinamasis nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino jo padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti didesnę turtinės ir neturtinės žalos sumą.

44Teismas sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, jog šioje byloje nėra pagrindo priteisti daugiau turtinės žalos, nes ieškovė teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o pagal tai kokie įrodymai buvo, draudimo bendrovė N. R. atlygino 50,32 Eur turtinės žalos.

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

46Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

47Teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017). Tik išskirtiniais atvejais (past. – daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys, kad civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) yra išmokėjęs 1387,50 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti. Teismas sutinka su AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, kad ši suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra teisinga, adekvati ir proporcinga, o jos didinti ir priteisti nukentėjusiosios prašomus 4000 Eur neturtinės žalos nėra pagrindo. Jau minėta, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturtinę žalą įvertino 2775 Eur, t.y. beveik maksimaliai nei priteisiama teismų praktikoje šios kategorijos bylose. Teismo vertinimu, draudimas taip pat turėjo pagrindą sumažinti išmokamos neturtinės žalos dydį ½ dalimi, nes remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-675(20), dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusios žalos kalti tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta ir ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nebuvo aktyvi ir nesistengė pateikti konkrečių įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo bei nedalyvavo teismo procese.

48Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

Nutarė

49G. K., kurio asmens kodas ( - ) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

50Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

52N. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

53G. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

54Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. G. K., kurio asmens kodas ( - ) gimęs ( - ),... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas,... 5. G. K. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo... 6. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1... 7. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. K. kaltę pripažino visiškai ir... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu,... 9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. I. apklausta pas ikiteisminio... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja ir mažametės nukentėjusios atstovė pagal... 12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. paaiškino, kad 2019-09-30 jis... 13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. K. paaiškino, kad 2019-09-30 po pietų,... 14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad puspriekabė, kurios... 15. Iš 2020-02-10 UAB „( - )“ atsakymo į paklausimą matyti, kad 2019-09-30... 16. Iš 2020-03-26 Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. Š., gim.... 17. Iš 2019-09-30 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 18. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Opel... 19. Iš 2020-01-06 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad... 20. Iš 2020-02-12 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo... 21. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-675(20)... 22. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 23. BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris... 24. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 30 punkte numatytas reikalavimas:... 25. Kaltinamasis G. K. privalėjo ir turėjo visas galimybės taip sulėtinti jo... 26. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus... 27. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina... 28. Teismas sprendžia, kad G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281... 29. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis... 30. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.... 31. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas B. K. prašymas, perduoti jos... 32. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 33. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo... 34. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje... 35. Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar... 36. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo... 37. Nagrinėjamu atveju G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo... 38. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas... 39. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios... 40. Dėl civilinio ieškinio... 41. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios atstovė prašo nukentėjusiajai... 42. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nėra pagrindo... 43. Kaltinamasis nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino jo padarytą... 44. Teismas sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, jog šioje... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 46. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 47. Teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281... 48. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 49. G. K., kurio asmens kodas ( - ) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą... 50. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 52. N. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 53. G. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 54. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...