Byla 2-1862-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „AGANTA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje ( - ), pagal ieškovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Altarnaja“ (nuo 2016 m. liepos 28 d. teisių perėmėja UAB „INKOMLITA“) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lemora“ ieškinį atsakovei UAB „AGANTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo UAB „AGANTA“ direktoriaus G. G. pareiškimą atsakovei UAB „AGANTA“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovių UAB „Altarnaja“ ir UAB „Lemora“ pusėje - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PERDANGA“, M. M., V. M., S. P., L. P.,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovės BUAB „Altarnaja“ ir UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą su pareiškimais atsakovei

   4UAB „AGANTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas UAB „AGANTA“ direktorius G. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovei UAB „AGANTA“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2. Ieškovė BUAB „Altarnaja“ paaiškino, kad atsakovė pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. vykdomąjį raštą ieškovei yra skolinga 10 585,48 Eur. Atsakovė į raginimus atsiskaityti nereaguoja, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriui skolinga 1 142,58 Eur, nuo 2015 m. darbuotojų skaičius nuolat mažėja, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovė yra nemoki. Papildomai pažymėjo, kad įmonės turimo turto nepakanka įsiskolinimams padengti. Dėl to ieškovė teismo prašė iškelti atsakovei bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 p., 3 str., 4 str. 6 str. 10 str. CPK 83 str. 1 d. 8 p., 9 p.).
3. Ieškovė UAB „Lemora“ paaiškino, kad atsakovė yra jos skolininkė, finansinio reikalavimo suma - 28 775,58 Eur. Teigė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, neleidžia jai padengti turimų įsipareigojimų, todėl atsakovei prašė iškelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir nemotyvuoti. Mano, kad įmonės veikla nuostolinga, priežastys, sukėlusios įmonės nemokumą, nėra laikino pobūdžio, atsakovė neturi aiškių veiklos perspektyvų. Ieškovė nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei (ĮBĮ 2 str. 8 p., 4 str., 9 str. 7 d., 20 str.).
4. Ieškovas UAB „AGANTA“ direktorius G. G. paaiškino, kad 2016 m. birželio 1 d. įvyko visuotinis UAB „AGANTA“ akcininkų susirinkimas, jo metu buvo nutarta pritarti bendrovės restruktūrizavimo procesui. Teigė, kad įmonė vykdo veiklą ir tai leidžia įmonei uždirbti pajamas. Tolimesnė atsakovės veikla leistų padengti susidariusius kreditinius įsipareigojimus. Nurodė, kad nuosavybės teise atsakovė valdo žemės sklypą Vilniuje, jame ruošiasi statyti gyvenamuosius kotedžus, turi investuotojų, todėl atsakovei būtina jos restruktūrizacija. Mano, kad restruktūrizacija, priešingai nei bendrovės bankroto procedūra, leis padengti visus įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėjo, kad įmonės turto vertė 2016 m. balandžio 30 d. yra 163 420 Eur, įsiskolinimų dydis – 265 930,09 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma – 75 960,27 Eur. Mano, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė nėra nemoki. Ieškovas pateikė teismui atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis ir prašė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 str., 5 str., 6 str., 7 str., 12 str.).
5. Atsakovė UAB „AGANTA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės BUAB „Altarnaja“ pareiškimą, su juo nesutiko ir paaiškino, kad bendrovė yra moki, įmonės turto vertė 2016 m. balandžio 30 d. yra 163 420 Eur, įsiskolinimų dydis – 265 930,09 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma – 75 960,27 Eur. Teigė, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, bet ketina pagerinti dabartinę bei būsimą veiklą ir padengti susidariusius kreditinius įsipareigojimus. Mano, kad bankroto procesas neleis kreditoriams atgauti debitinių įsiskolinimų, todėl minėtas procesas nėra naudingas ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Prašė ieškovės pareiškimą atmesti.
6. Trečiasis asmuo UAB „PERDANGA“ nurodė, kad ji nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei.
7. Tretieji asmenys UAB „PERDANGA“ M. M., V. M., S. P., L. P. nurodė, kad jie yra atsakovės kreditoriai, kreditinių reikalavimų suma sudaro 23 842,12 Eur, nors teismo sprendimas dėl šios skolos priteisimo iš atsakovės nėra įsiteisėjęs. Tretieji asmenys S. P., L. P. nurodė, jog jie yra atsakovės kreditoriai, kreditinių reikalavimų suma sudaro 11 234,65 Eur ir ši skola yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tretieji asmenys atkreipė dėmesį, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, restruktūrizavimo bylos metmenys yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei

   5UAB „AGANTA“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės administratore paskyrė R. P..

9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, įvertinęs įmonės balanso už 2013-2015 metus duomenis, nustatė, kad įmonės turto vertė 2016 m. balandžio 30 d. yra 163 420 Eur, skolų dydis – 95 747 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma – 75 960 Eur. Taigi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę į UAB „AGANTA“ balansą įrašyto turto vertės ir jos turtinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. (toliau ĮBĮ) numatytą įmonės nemokumo būseną. Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovės pardavimo pajamos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. sudarė 4860 Eur, pažymėjo, jog tai įrodo, kad atsakovė yra faktiškai nutraukusi veiklą. Atsakovė taipogi nepagrindė galimybės atgauti skolas iš debitorių.
10. Teismas padarė išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė turi realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Restruktūrizavimo plane yra numatytos priemonės atsakovės mokumui atkurti, tačiau šios priemonės nėra realios ir pagrįstos tikėtinais šių priemonių įgyvendinimo būdais. Atsakovė nepatvirtino realių galimybių vykdyti medžiagų eksportą, vykdyti statybas atsakovei priklausančiame sklype ir debitinių skolų išieškojimą. Todėl atsakovės metmenys neatitinka ir ĮRĮ 5 str. nurodytų reikalavimų.
11. Teismas konstatavo atsakovės nemokumą, kaip pagrindą bankroto bylos iškėlimui ( ĮBĮ 2 str. 8 d., 4 str. 1–3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atskirajame skunde ieškovas UAB „AGANTA“ direktoriaus G. G. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo nustatytas įmonės nemokumas yra nežymus, o žemės sklypo nustatyta vertė yra balansinė, ne rinkos vertė, todėl neatspindi tikrosios žemės sklypo vertės. Be to, kaip ir buvo nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse, atsakovė žemės sklype vystytų kotedžų statybą, kuriuos restruktūrizavimo proceso metu realizuotų, o gautomis pajamomis dengtų kreditorinius reikalavimus. Atsakovė turi visus statybos leidimus, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.
2. Neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovės veikla yra negrįžtamai nutraukta. Ieškovas pažymi, kad atsakovė su IBEGA AS yra pasirašiusi jungtinės veiklos, nuomos sutartis, tačiau šių sutarčių vykdymas yra sustabdytas dėl atsakovei taikomų areštų bei turto apribojimų. UAB „AGANTA“ direktorius taip pat pateikė su kontrahentais sudarytų sutarčių kopijas, kurios patvirtina įmonės veiklos tęstinumą.
3. Apeliantas pateikė restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodė, kokiu būdu ir iš kokių šaltinių atsakovė gaus pajamas bei dengs kreditorinius įsiskolinimus. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo nurodyta sąlyga kelti įmonei bankroto byla, laikytina ultima ratio priemone, jeigu nėra galimybės įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, kurios pagrindu įmonė atkuria savo mokumą, išlaiko darbo vietas, toliau sėkmingai ir konkurencingai vykdo veikla, moka mokesčius valstybei, savivaldybėms bei kitiems biudžetams. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bankroto procedūra turi būti pradedama tik tokiai įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai atitinkančiai ĮBĮ numatytus kriterijus. Tai reiškia, jog, sprendžiant klausima dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2011).
5. Ieškovas taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apygardos teismo paskirtas bankroto administratorius yra šališkas, todėl keistinas.
14. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą UAB „Lemora“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovaujantis ĮBĮ 2 str. 8 p., 4 str., 9 str. 7 d. nuostatomis, pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.
2. Atsakovės pradelstos skolos sudaro 73,75 procentus atsakovės turto vertės, todėl jos planai toliau vystyti veiklą grindžiami prielaidomis ir realiai neįgyvendinami. Dalis atsakovės debitinių skolų - nemažiau kaip 33 598,35 Eur, nebus išieškota, todėl šios lėšos negalės būti naudojamos atsakovės veikloje.
16. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą UAB „INKOMLITA“ (BUAB „Altarnaja“ teisių perėmėja) prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties.
17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nemokia ir iškėlė atsakovei bankroto bylą.
2. Antstolė A. R.-Žičkuvienė į atsakovo sąskaitą banke yra nukreipusi ieškovo reikalavimus, tačiau pinigai nėra išieškomi. Atsakovas nemoka atlyginimų darbuotojams bei įmokų į Valstybinį socialinio draudimo biudžetą todėl, kad yra nemokus, bei nepateikia įrodymų, kad ateityje jo padėtis galėtų pagerėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
3. Apelianto argumentai dėl paskirto bankroto administratoriaus šališkumo yra visiškai nepagrįsti. Byloje yra pateikti duomenys, kad pradinis ieškovas BUAB „Altarnaja“ perleido reikalavimo teises UAB „INKOMLITA“. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų abejoti paskirto administratoriaus objektyvumu, kompetencija, nešališkumu, sugebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei vienodai ginti visų atsakovo kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus (CPK 178, 179 str., ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.).
18. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovių BUAB „Altarnaja“ ir UAB „Lemora“ pusėje - M. M., V. M., S. P., L. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė, įvertino visą bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė atsakovės nemokumą.
2. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė turi statybos leidimą kotedžų statybai žemės sklype Stasio Šilingo g. 63, Vilniuje, ir restruktūrizavimo proceso metu vystytų koledžų statybą. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad minėtą statybos leidimą atsakovė turi jau nuo 2008 m., tačiau nuo to laiko nevykdo šiame sklype jokios veiklos.
3. Tretieji asmenys pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių reikalingų ir teismo reikalautų papildomų dokumentų, kurie pagristų atsakovės mokumą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „AGANTA“ atstovai nedalyvavo teismo posėdyje ir neparodė noro paaiškinti visų aplinkybių.

6Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „AGANTA“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

22. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų centre atsakovė UAB „AGANTA“ įregistruota 2006 m. balandžio 26 d.; šios įmonės vadovas yra G. G., akcininkai – I. K. (17 vnt. akcijų), G. G. (83 vnt. akcijų).
23. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2016 m. gegužės 31 d.
24. 2016 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė sudarė 163 420 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas – 78 067 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 85 353 Eur vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 265 930 Eur. Pažymėtina, kad didžiąją dalą atsakovės deklaruoto turto sudaro trumpalaikis turtas. Atsakovės pateikto 2016 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo 174880 Eur nuostolių.
25. Atsakovės kreditorių sąrašo duomenimis, atsakovė kreditoriams skolinga 75 960,27 Eur sumą, kurios mokėjimo terminai yra suėję.
26. Atsakovės debitorių sąrašo duomenimis, atsakovė turi reikalavimo teisę į debitorius 52 075,18 Eur sumai, iš kurios 50 983,27 Eur sumai mokėjimo terminai yra suėję.
27. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma bylos nagrinėjimo metu sudaro 95 747 Eur.
28. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis Stasio Šilingo g. 63, Vilnius, kuriuo 2012-07-31, 2014-06-16, 2016-03-18 apribotos disponavimo teisės.
29. Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „AGANTA“ 2016 m. rugsėjo 23 d. VSDFV (SoDrai) turėjo 3 160,11 Eur skolą.

30. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
31. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 str.). Jeigu minėtos aplinkybės (trūkumai) paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „AGANTA“ direktorius G. G. atskirąjį skundą padavė ir dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorių atrinko ir paskyrė vadovaujantis nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ nustatytos tvarkos (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo nutartis, kuria bankroto administratorius paskirtas pagal Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą, sukurtą vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, yra neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Taigi, skundžiamos nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacinio teismo kompetencijai paliktas tik patikrinimas, ar teisėtai teismas atsisakė skirti administratorių naudojantis naująja tvarka atrinktą asmenį.
33. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, apeliacinis procesas dėl ieškovo atskirojo skundo dalies, susijusios su bankroto administratoriaus paskyrimu, nutrauktinas.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo UAB „AGANTA“ direktoriaus G. G. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindais nustatė, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę į UAB „AGANTA“ balansą įrašyto turto vertės, atsakovė praktiškai yra nutraukusi savo veiklą, ieškovas nepagrindė galimybės atgauti skolų iš debitorių, o pateikti restruktūrizavimo plano metmenys taip pat nesudarė teismui pagrindo spręsti, jog bendrovė turi realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę – komercinę veiklą.
1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).
2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).
3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo

   75 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo

   82012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į minėtą įmonės apskaitos dokumentus pasirašiusių asmenų atsakomybės reglamentavimą bei į tai, jog 2016 m. balandžio 30 d. balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje, pasirašytuose direktoriaus G. G., yra pateikiami duomenys apie UAB „AGANTA“ turtą ir įsipareigojimus bei pelną (nuostolius), vertintina, jog tai yra naujausi finansiniai duomenys, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį nustatė, kad UAB „AGANTA“ turto vertė 2016 m. balandžio 30 d. yra 163 420 Eur, skolų dydis – 265 930 Eur. Atsakovė teismui pripažino, pradelstų įsipareigojimų suma – 75 960 Eur. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014). Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas jiems gauti turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, ir tik tada spręsti apie atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938/2012). Pirmosios instancijos teismas iš kreditorių sąrašo nustatė, kad skola trečiajam asmeniui S. P. yra 12 323 Eur ir ji pradelsta, antstolis vykdo šios skolos išieškojimą, 12 549 Eur atsakovė skolinga pagal vykdomąjį raštą ieškovei BUAB „Altarnaja“, dėl to pradelstų įsipareigojimų suma padidinta iki 24 872 Eur. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma bylos nagrinėjimo metu sudarė 95 747 Eur. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas padarė išvadas, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę į UAB „AGANTA“ balansą įrašyto turto vertės ir jos turtinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą įmonės nemokumo būseną.
6. Apeliantas teigia, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo balansinė vertė neatspindi šio žemės sklypo tikrosios vertės, bet tikrosios jo rinkos vertės jis pats nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė turi statybos leidimą kotedžų statybai žemės sklype ( - ), ir restruktūrizavimo proceso metu vystytų koledžų statybą. Skundžiamojoje teismo nutartyje, vertinant atsakovės turimą turtą, t. y. žemės sklypą Stasio Šilingo g. 63, Vilniuje, yra pažymėta, jog šis sklypas yra areštuotas ir statybų veikla jame yra negalima. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad minėtą statybos leidimą atsakovė turi jau nuo 2008 m., tačiau nuo to laiko nevykdo šiame sklype jokios veiklos. Atsakovės trumpalaikio turto vertė sudarė 85 353 Eur, jį sudaro: daugiau nei pusę gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų, susijusių su netinkamai atliktu UAB „AGANTA“ finansinės padėties įvertinimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, susijusią su jos nemokumu (CPK 178 str.). Apelianto atskirojo skundo argumentai orientuoti į įmonės restruktūrizavimo procesą, kurio metu bendrovė būtų pajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau sėkmingai tęsti veiklą.
7. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio

   95 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio

   108 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad UAB „AGANTA“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę į UAB „AGANTA“ balansą įrašyto turto vertės, taip pat, kad įmonės nuostoliai pastaraisiais metais žymiai išaugę, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2. str. 8 d.), todėl restruktūrizavimo byla negali būti keliama (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

8. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama metmenyse.

   11ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

   12Nr. 2-955-330/2015).

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įmonės restruktūrizavimo pano metmenis, padarė išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenų duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė turi realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra numatytos priemonės atsakovės mokumui atkurti, tačiau šios priemonės nėra realios ir pagrįstos tikėtinais šių priemonių įgyvendinimo būdais. Atsakovė nepatvirtino realių galimybių vykdyti medžiagų eksportą, vykdyti statybas atsakovei priklausančiame sklype, taip pat neįvykdomas ir debitinių skolų išieškojimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano metmenų, nors formaliai jis atitinka ĮRĮ nustatytus turinio kriterijus (pateikta informacija apie bendrovę, bendrijos nemokumo priežastis, turimą turtą, pateiktos bendrijos veiklos finansinės atskaitomybės, kreditorių ir debitorių sąrašai ir kt.), tačiau jis vertintinas kaip pernelyg abstraktus ir, kaip jau minėta, pagrįstas tik tikėtinais nurodomų priemonių įgyvendinimo būdais. Metmenyse pateikti duomenys apie atsakovės restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamas pajamas (1 120 000 Eur) ir išlaidas (240 000 Eur) yra nepagrįsti, nes nepateikta jokių konkrečių skaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių tokias pajamas ir išlaidas. Pagal tokius skaičius atsakovės restruktūrizavimo laikotarpiu (per keturis metus) pelnas (iki apmokestinimo) būtų 880 000 Eur. Per vienerius metus tai sudarytų 220 000 Eur pelno. Atsakovė 2015 metais patyrė - 53 496 Eur nuostolių, o 2016 metais per pirmus keturis mėnesius - 174 880 Eur nuostolių. Atsakovei veikiant nuostolingai, į įmonę neinvestuojant piniginių lėšų ir neatliekant esminių įmonės pertvarkymų bei veiklos pokyčių, metmenyse nurodytų pajamų gavimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į atsakovės planuojamos vykdyti veiklos ir planuojamų gauti pajamų, konstatuotina, kad į bylą nėra pateiktos nė vienos galiojančios rangos sutarties, nėra atliktų darbų aktų, kurie patvirtintų, kad atsakovė faktiškai vykdo veiklą (rangos darbus) ir gauna pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokios yra atsakovės šiais metais atliktų darbų apimtys ir gautos pajamos pagal faktiškai sudarytas ir galiojančias sutartis, taip pat kokios yra neatliktų darbų apimtys ir kokios būtų gautos pajamos užbaigus darbus pagal faktiškai sudarytas ir galiojančias sutartis.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovės pardavimo pajamos nuo

    132016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. sudarė 4 860 Eur. Ši aplinkybė bei pačios atsakovės pripažintas faktas, kad šiuo metu įmonėje dirba tik trys darbuotojai, patvirtina pirmos instancijos teismo padarytas išvadas, jog atsakovė yra faktiškai nutraukusi veiklą. Nors atsakovė teismui pateikė jungtinės veiklos sutartį su IBEGA AS, įrengimų nuomos sutartį, statybos ir remonto sutartį su AB „LOTOS Geonafta“, tačiau įrodymų, apie faktišką šių sutarčių vykdymą, ji nepateikė (LR CPK 178 str.). AB „LOTOS Geonafta“ yra nurodžiusi, kad sutarties su atsakove 2016 metais nevykdys. Todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog pakankamai abstrakčiai nurodytomis priemonėmis, taip pat jų apimtimi, atsakovė gali pasiekti restruktūrizavimu keliamų tikslų. Remiantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus metmenis ir padarė pagrįstą išvadą apie jų neatitikimą

    14ĮRĮ 5 straipsniui, kaip pagrindą atsisakyti bendrijai kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, atsisakydamas UAB „AGANTA“ iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo

    15(CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Dėl bankroto bylos iškėlimo/nekėlimo

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius duomenimis, konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje 1, 2 punktuose numatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, todėl iškėlė atsakovei UAB „AGANTA“ bankroto bylą. Apeliantas nesutikdama su šia išvada nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki, todėl Klaipėdos apygardos teismas be pagrindo iškėlė UAB „AGANTA“ bankroto bylą.
1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal įstatymo formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs apelianto finansinę būklę patvirtinančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pagrindas iškelti apeliantui bankroto bylą egzistuoja. Jau minėta, kad pagal 2016 m. balandžio 30 d. sudaryto atsakovės preliminaraus balanso duomenis, atsakovės turto balansinė vertė buvo 163 420 Eur,

   17turėjo 85 353 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudarė 33 158 Eur nebaigta statyba, 30 349 Eur išankstiniai apmokėjimai, 21 726 Eur pirkėjų įsiskolinimas ir 120 Eur piniginės lėšos. Atsakovė sudarė debitorių sąrašą, kuriame prie debitorių priskyrė tiek 30 349 Eur sumą išankstinių apmokėjimų, tiek 21 726 Eur pirkėjų įsiskolinimą, bendra suma 52 075 Eur.

   18Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertintinos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teisino 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015, 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje

   19Nr. 2-1305- 798/2016).

3. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, lyginant byloje esančius atsakovės balansus, įmonės turtas sumažėjo, nuotoliai išaugo kelis kartus t. y. įmonė per pastaruosius metus veikė nuostolingai. Byloje nesant duomenų apie realų veiklos vykdymą, atsakovės gautiną pelną, skolininkų galimybes atsiskaityti su atsakove (ieškovės UAB „Lemora“ pateikti duomenys apie atsakovės skolininkų nemokumą atsakovės nepaneigti), atsakovės turtinė (finansinė) padėtis vertintina kaip sudėtinga ir konstatuotinas jos negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė ir prioritetas teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo atsakovės finansinius duomenis ir veiklos rodiklius bei nustatė, kad realaus turto atsakovė turi tik už 163 420,00 Eur. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių įmonės mokumą, t. y. įrodymų, patvirtinančių, jog pradelstos įmonės skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, kad įmonės veikla pelninga, ji turi realias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl iš esmės nustačius, kad atsakovė yra nemoki, atsisakymas iškelti atsakovei bankroto bylą prieštarautų ĮBĮ nuostatoms bei pačios įmonės ir jos kreditorių interesams.
36. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „AGANTA“ yra nemoki, todėl pirmosios instancijos išvada, jog jai keltina bankroto byla, yra pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
37. Įmonės bankroto procese paaiškėjus, kad įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) galėtų teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (ĮBĮ 28 str. 1 d., 27 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas nutraukti bankroto bylą yra ir tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1274-180/2015).

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Apeliacinį procesą dėl apelianto UAB „AGANTA“ atskirojo skundo dalies, susijusios su bankroto administratoriaus paskyrimu, nutraukti.