Byla 1A-148-150/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Viktoro Kažio ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems V. K., E. K., Ž. A., jų gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Mindaugui Šatui, R. Ž., kuriam byla nutraukta, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., E. K. ir Ž. A., taip pat R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5-6 dalyse ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir ji nuteista:

3pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams,

4pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda,

5pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, o ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bei V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, ją įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms.

8V. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 288 straipsnį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl bendrų veiksmų kartu su E. K. ir V. P.), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

9E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bei jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms.

11E. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 288 straipsnį (dėl bendrų veiksmų kartu su V. K. ir V. P.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

12Ž. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jis nuteistas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 metams.

13Šiuo nuosprendžiu taip pat K. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o V. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

14Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

15V. K., E. K. ir Ž. A. nuteisti už tai, kad V. K., būdama ( - ) teismo teisėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 43 straipsnio 1 dalį, kuri numato prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir kitų įstatymų, laikytis teisėjų etikos taisyklių (etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai), numatančių teisėjo prievolę nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, kitiems asmenims, naudojantis savo tarnybine padėtimi, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimų, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, ir E. K., veikdami bendrai, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą ir padėti K. J., kad pastarasis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) išvengtų atsakomybės už du pažeidimus ir taip būtų nubaustas mažesne nuobauda, sukurstė (palenkė) Ž. A., dirbusį ( - ) teismo teisėju, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o V. K., be to, duodama jam patarimus, kaip išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, padėjo piktnaudžiauti, dėl ko Ž. A., dirbdamas teisėju, pažeisdamas Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuri numato prievolę laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, laikytis teisėjų etikos taisyklių (etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai), numatančių teisėjo prievolę nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, kitiems asmenims, naudojantis savo tarnybine padėtimi, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimų, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2010-11-15 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl K. J.. Tokiais nuteistųjų veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas, pakenkta teismo autoritetui ir kartu padaryta didelė žala valstybei.

16V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5-6 dalyse ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

17Be to, V. K. nuteista už tai, kad ji 2010-11-25, apie 12.15 val., kavinėje „K (duomenys pakeisti)“, esančioje ( - ), Šiaulių mieste, už pageidaujamą sprendimą, kad V. K. civilinė byla būtų paskirta pageidaujamam teisėjui, bylų skirstymą vykdančiam ( - ) teismo pirmininkui R. Ž. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „Red Label“ butelį.

18V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

19Be to, V. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama ( - ) teismo teisėja, pažeisdama Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuris numato jai prievolę laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, laikytis teisėjų etikos taisyklių (etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai), numatančių teisėjo prievolę nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, naudojantis savo tarnybine padėtimi, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimų, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, 2011-04-20 piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, telefonu paskambino ( - ) teismo teisėjai R. A. ir prašė neskirti jos sūnui E. K. kardomosios priemonės – suėmimo, kurio klausimą sprendė minėta teisėja, taip V. K. pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir kartu padarė didelę žalą valstybei.

20V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

21Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

22Nuteistoji teigia, kad teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, jos kaltė pagrįsta prielaidomis ir neteisėtai surinktais įrodymais.

23Pasak V. K., teismas, pripažindamas ją kalta dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, praktiškai visa apimtimi rėmėsi kaltinamajame akte išdėstytais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės iš kaltinamojo akto perrašytas įrodymų dėstymas, tačiau nėra pateikta įrodymų visumos analizė, nepasisakyta apie įrodymų leistinumą ir patikimumą, taip pat dėl įrodymų, gautų atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, teisėtumo. Tvirtina, kad šioje byloje atliekant operatyvinį tyrimą dėl jos, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodyti operatyvinei veiklai keliami uždaviniai, nes jai inkriminuotos veikos buvo tirtos pakankamai ilgą laiką, operatyvinės veiklos subjektui pasyviai tai stebint. V. K. apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus parengtą 2007-06-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos dalį dėl operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014 šiuo klausimu ir nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino operatyvinio tyrimo atlikimo faktinio ir teisinio pagrindo, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo keliami tokie klausimai. Todėl teismas neturėjo teisės remtis operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. 2013-12-17 teisiamajame posėdyje teismas tenkino V. K. gynėjo prašymą išslaptinti operatyvinės bylos dokumentus, susijusius su operatyvinio tyrimo atlikimu dėl apeliantės, kaip teisėjos, siekiant patikrinti operatyvinio tyrimo pradėjimo ir vykdymo teisėtumą, bei įpareigojo prokurorę pateikti tokius dokumentus, tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdyba atsisakė vykdyti nurodymą. Taigi, teismas nepatikrino, ar buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) sutikimas pradėti operatyvinį tyrimą dėl V. K., kaip numatyta Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, bei atsisakė tenkinti nuteistosios gynėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad būtų gautas toks atsakymas. V. K. teigimu, operatyvinio tyrimo metu surinkus tam tikrus duomenis, iš kurių galima padaryti išvadą, jog asmens veiksmai galimai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, nedelsiant turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančių nutarčių sankcionuoti operatyvinius tyrimo veiksmus matyti, kad šie veiksmai buvo sankcionuoti 2010-10-12 nutartimi trims mėnesiams ir vėliau 2011-04-04 nutartimi antrą kartą buvo pratęsti dar trims mėnesiams. Remiantis duomenimis, kurie buvo gauti atliekant pirmą kartą sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus, ji pripažinta kalta padariusi BK 24 straipsnio 5-6 dalyse ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kita vertus, dėl pirmos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011-06-08, o dėl antros nusikalstamos veikos – tik 2011-09-02. Antrą kartą sankcionavus operatyvinio tyrimo veiksmus, kurių atlikimo metu buvo surinkti duomenys, ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2011-07-12. Tokie operatyvinės veiklos subjekto veiksmai patvirtina, kad buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio nuostatos. Be to, teismas pripažino įrodymu 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-10-394, kuriame užfiksuotas 2011-04-20 vykęs V. K. telefoninis pokalbis su teisėja R. A. iš apeliantės darbo kabinete esančio stacionaraus tarnybinio telefono, tačiau 2011-04-04 nutartimi nebuvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kontroliuojant šiuo telefonu, kurio Nr. ( - ), perduodamą informaciją. Naudojant kabinete sumontuotą garso įrašymo įrangą, galėjo būti užfiksuota tik tai, ką nuteistoji sakė teisėjai R. A., tačiau ne jų dialogas. Atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad V. K. pokalbį iš E. K. telefono su vyriškiu, prisistačiusiu „apskrities policija“, ikiteisminio tyrimo institucijos užfiksavo 2010-07-02 atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje byloje ir vykdant pagal BPK normas sankcionuotas procesines prievartos priemones dėl jos sūnaus E. K.. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijoms 2010-07-02 užfiksavus galimai V. K. padarytą nusikalstamą veiką, nedelsiant, o ne 2011-12-05 turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, V. K. nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, privalėjo atmesti operatyvinių tyrimų metu gautus duomenis, nepripažinti jų įrodymais ir nesiremti jais darant išvadas. Šiuo atveju taip pat turėjo būti atmesti telekomunikacijų tinklais užfiksuoti duomenys dėl to, kad teismas negalėjo įsitikinti kai kurių telefoninių pokalbių įrašų turinio esme, nes įrašai nekokybiški ir nesuprantami, o galimybė išklausyti juos negali būti sutapatinama su galimybe perskaityti surašytus protokolus dėl įrašų.

24Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde visų pirma teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistosios nusikalstami veiksmai tęsėsi nuo 2010-11-08 iki 2010-11-15, nors jai buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2010-11-10, taip išeinant už jai pareikšto kaltinimo ribų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčytinai nustatyta, kad apeliantė ir E. K. nepažinojo K. J. bei byloje nėra duomenų, kad V. K. ir jos sūnus bendravo su K. J. tiesiogiai ar per kitus asmenis. Nepažinodama K. J. ar jo artimųjų, nuteistoji neturėjo tikslo ir motyvo domėtis jo asmeniniu gyvenimu ar padarytu administraciniu teisės pažeidimu. E. K. klausė jos patarimo dėl konkrečios situacijos, t. y. ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio prasme yra tuo atveju, kai automobilis patraukiamas turint tikslą, kad nebūtų trukdoma pravažiuojančiam transportui. Atsakymo reikėjo E. K. draugui R., kuris buvo patekęs į eismo įvykį su policininku. V. K. teismo tvarkaraščiuose pamatė, kad teisėjas Ž. A. 2010-11-08 nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J. buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnį, todėl pasiteiravo teisėjo dėl sūnaus iškelto klausimo. V. K. papasakojo sužinotą informaciją sūnui, kuris perdavė ją R.. Nuteistosios ir Ž. A. 2010-11-08, 8.17 val., vykęs pokalbis apie darbą buvo trumpas, ji gavo reikiamą informaciją ir jos nedomino K. J. byla. 2010-11-09, 15.30 val., pokalbis neįrodo, kad V. K. kokiu nors būdu kurstė Ž. A. ar padėjo jam piktnaudžiauti tarnyba, nes ji nedavė patarimų, kaip išspręsti K. J. bylą ir kokį sprendimą priimti, o tik patarė teisėjui vertinti įrodymus pagal tai, kokie jie yra pateikti byloje ir priimti sprendimą savo nuožiūra. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Ž. A. patvirtino minėtas aplinkybes, be to, pastarasis nurodė, kad prieš priimdamas sprendimą, jis diskutavo dėl įrodymų vertinimo ne su vienu kolega. Teismo išvadą, kad V. K. ir E. K. 2010-11-08 pokalbio metu aptarė galimą pažeidėjo K. J. parodymų davimo teismui administracinio teisės pažeidimo byloje seką, paneigia K. J. tuoj po eismo įvykio 2010-10-30 duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, jog jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Tokią K. J. poziciją patvirtino ir kartu su juo važiavę keleiviai bei nukentėjusysis R. G.. Taigi, po eismo įvykio K. J. nurodė aplinkybes, dėl kurių, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji aptarė su savo sūnumi ir turėjo perduoti šią informaciją pažeidėjui 2010-11-08, kad šis pakartotų analogiškas aplinkybes teisme, kas yra nelogiška ir neprotinga. V. K. teigimu, teismas nuosprendyje iškraipė bylos duomenis nurodydamas, jog asmens parodymo atpažinti protokole K. J. parodė, jog E. K. yra panašus į asmenį, kurį jis sutiko prie teismo. K. J. dar ikiteisminiame tyrime paneigė minėtame protokole užfiksuotą aplinkybę, kad „tas asmuo jam skambino ir aiškino, kokias aplinkybes nurodyti teisėjui“, o byloje nėra gautas joks 2010-11-08 telefoninis pokalbis su K. J., nors E. K. telefoninių pokalbių buvo klausomasi. Be to, teismo pastato vidus ir prieigos stebimos vaizdo kameromis, tačiau joks E. K. susitikimas su K. J. 2010-11-08 ar kitą dieną nebuvo užfiksuotas. V. K. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje neargumentuota, kuo remiantis buvo konstatuota jos ir E. K. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kokius jų veiksmus teismas vertino kaip Ž. A. kurstymą daryti nusikalstamą veiką, tuo labiau, kad jos sūnus apskritai nepažinojo Ž. A..

25Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistoji pabrėžia, kad teismas nesuabejojo nė dėl vieno prokuroro pateikto įrodymo ir skundžiamame nuosprendyje pakartojo ikiteisminiame tyrime padarytas akivaizdžias klaidas, kurios buvo įrodytos teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus, pagarsinus bylos medžiagą bei peržiūrėjus vaizdo įrašus. Skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad ji 2010-11-25, laikotarpiu nuo 8.35 val. iki 8.41 val., iki susitikimo su R. Ž. kavinėje, kalbėdama su sekretore V. M., pasakojo, jog telefoninio pokalbio, vykusio 2010-11-24 su R. Ž., metu prašė jo, kad pažįstamo V. K. bylą paskirtų normaliam teisėjui, neatitinka tiek V. M. parodymų, tiek telefoninių pokalbių įrašų. V. K., apeliaciniame skunde aptarusi 2010-11-24 telefoninio pokalbio su R. Ž. turinį, nurodo, kad pokalbyje su sekretore V. M. buvo užfiksuoti V. K. pasvarstymai ir pamąstymai apie tai, ką nuteistajai pasakojo pažįstamas V. K., tačiau šie pasvarstymai neturi jokio ryšio su jos ir R. Ž. 2010-11-24 pokalbiu. Tai, kad V. K. pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teko teisėjai A. A., kurią apeliantė mini pokalbyje su sekretore, yra tik atsitiktinumas, nes V. K. pareiškimas teisėjai atiteko eilės tvarka. Pasak V. K., filmuotoje medžiagoje yra užfiksuoti neatitikimai realiems faktams. Iš filmuotos medžiagos ir prie jos pridėtų 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-10-389 ir Nr. S6-10-390 matyti, kad nuteistoji 2010-11-25, 12.16 val., yra savo darbo kabinete ir tariamai ruošiasi susitikti su R. Ž., o tos pačios dienos, 12.12 val. (vaizdo įraše nurodyta 12.14 val.), ji su R. Ž. yra kavinėje, kuri nuo jos darbo vietos yra apie 200 metrų atstumu. Kaltinimo pateikta įvykio eiga, kad V. K. kartu su R. Ž. iš pradžių pabuvo kavinėje, po to ji nusipirko maišelį ir dar kažką, su kuriuo grįžo į savo darbo kabinetą, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Be to, jokiuose įrašuose neužfiksuota, kad ji perdavė ką nors R. Ž.. Patys įrašai yra nekokybiški, daryti su pertraukomis, todėl jie negali būti laikomi patikimais įrodymais. Teismas turėjo pašalinti įrašuose esančius prieštaravimus, o nepašalinęs prieštaravimų, negalėjo jais remtis priimdamas skundžiamą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad darant vaizdo įrašą, kartu nebuvo padarytas ir garso įrašas, leidžia daryti prielaidą, jog garso įrašas nebuvo palankus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad techninių priemonių naudojimas sekant V. K. gatvėje ar kavinėje nebuvo sankcionuotas.

26Apeliantės teigimu, ji nedarė jokios įtakos R. Ž. ir neprašė paskirti bylos konkrečiam teisėjui, neišsakė jokių pageidavimų dėl sprendimo bei nedavė kyšio jam. Tokius jos parodymus patvirtino R. Ž. nurodydamas, kad teisme gautas V. K. pareiškimas buvo paskirtas teisėjai A. A. teisme nustatyta tvarka. Tą įrodo byloje esantis pareiškimų skirstymo žurnalas ir liudytojų A. A. bei R. B. parodymai. Pabrėžia, kad niekas V. K. neprašė, kad apeliantė, bendraudama su R. Ž., ko nors prašytų jo, o dėl V. K. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Alkoholinio gėrimo padovanojimas yra įprasta dovana švenčių proga ir nuteistoji, įteikdama jį R. Ž., neketino atlikti neteisėtų veiksmų.

27V. K., apeliaciniame skunde aptardama jos nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisėtumą ir pagrįstumą, neneigia, jog ją ir ( - ) teismo teisėją R. A. sieja draugiški santykiai, tačiau apeliantė niekada nepiktnaudžiavo šia pažintimi ir neprašė R. A. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Pasak V. K., ji, sužinojusi iš advokatės, kad sūnaus E. K. kardomosios priemonės skyrimo klausimą nagrinės teisėja R. A., paskambino pastarajai ir norėjo pasiguosti siekdama vienintelio tikslo, kad ši, pamačiusi pavardę, suprastų, kad sulaikytas asmuo yra apeliantės sūnus, ir nusišalintų nuo prokuroro pareiškimo nagrinėjimo, kad nekiltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Nors skundžiamame nuosprendyje V. K. pasakyti žodžiai R. A. vertinami kaip užslėptas prašymas, tačiau liudytoja apklausta R. A. suprato aptariamą pokalbį būtent taip, kaip V. K. nurodė duodama parodymus. Dėl galimų abejonių, susijusių su nešališkumu, R. A. kreipėsi į teismo pirmininkę prašydama kardomosios priemonės skyrimo E. K. klausimą perduoti kitam teisėjui, tačiau tuo metu laisvų teisėjų nebuvo ir šis klausimas buvo paliktas spręsti tai pačiai teisėjai. V. K. neturėjo teisės reikalauti teisėjos nusišalinti, o ji tik norėjo, kad dėl etinių sumetimų tai padarytų pati R. A.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistoji 2011-04-20 dar kartą skambino R. A., kalbėjo su ja ar buvo susitikusi, todėl V. K. mano, kad liudytoją dėl nagrinėjamo įvykio suklaidino STT pareigūnai. Teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį liudytojos V. M. parodymais, tačiau ši liudytoja nedavė parodymų teisiamajame posėdyje, o jos pagarsintuose parodymuose nėra teiginio, kad nuteistoji užuominomis pasakė R. A., kad „pas ją atves berniuką ir ji supras“.

28Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, kuriose aptariamas didelės žalos požymis BK 228 straipsnio prasme, ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarinių, o šios nusikalstamos veikos buvimas pagrįstas tik tendencingomis tikrovės neatitinkančiomis išvadomis.

29Įvertinus visas aplinkybes, V. K. manymu, byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad ji padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, todėl dėl jos turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

30Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

31Nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo padarytos išvados dėl jo kaltės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

32Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis padarė nusikalstamus veiksmus kartu su V. K. ir Ž. A. nuo 2010-11-08 iki 2010-11-15, nors jam buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2010-11-10, taip išeinant už jam pareikšto kaltinimo ribų. Teigia, kad jis pirmą kartą pamatė K. J. Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Iki tol nuteistasis nepažinojo K. J., jo artimųjų ar draugų. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojų R. G., J. S. ir M. O. parodymai, kuriais remiantis K. J. nepajuto, kad 2010-10-30 buvo sukeltas eismo įvykis Šiauliuose. Dėl 2010-11-08, 8.50 val., tarp E. K. ir jo motinos V. K. vykusio pokalbio apeliantas tvirtina, kad jis teiravosi motinos dėl situacijos, į kurią pakliuvo jo pažįstamas R., t. y. kaip turėtų būti vertinami veiksmai, kai asmuo po eismo įvykio patraukia automobilį į kelkraštį siekdamas netrukdyti eismui. E. K., sužinojęs iš V. K., kad minėta situacija nevertinama kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, perdavė šią informaciją susitiktam R.. Tvirtina, kad K. J. apklausose nurodytos pažeidimų padarymo aplinkybės yra visiškai kitokios nei eismo įvykio aplinkybės, kuriomis dalyvavo pažįstamas R., nes K. J., vairuodamas automobilį, nekliudė policininko automobilio ir už tai nebuvo baudžiamas.

33Pasak E. K., jis, susipažinęs su baudžiamąja byla, sužinojo, kad jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi ilgą laiką, taip pat 2010-11-08, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis minėtą dieną skambino K. J., tuo labiau, kad jie tarpusavyje tarėsi. Nuolatinis telefoninių pokalbių klausymasis šioje byloje yra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis apelianto parodymų teisingumą. Be to, E. K. motina pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškino, dėl kokios priežasties E. K. 2010-11-08 ir 2010-11-09 dažniau lankėsi jos darbo kabinete nei įprasta, t. y. E. K. prašymu jo motina 2010-11-08 kreipėsi į banką „Swedbank“ siekiant gauti 8 000 Lt kreditą, nes nuteistasis norėjo pirkti šautuvui optiką. Kad būtų mažiau sugaišta laiko, E. K. veždavo savo motiną į banką automobiliu. 2010-11-09 gautas kreditas buvo išimtas iš bankomato, nuteistasis nunešė pinigus į ginklų parduotuvę ir sumokėjo už prekę. Norėdamas, kad pardavėjas Ž. M. greičiau išsiųstų užsakymą į Suomiją, E. K. paklausė motinos, ar vertėtų pardavėjui nupirkti dovanų – kvepalų ar kokią kitą simbolinę dovaną, tačiau buvo nuspręsta to nedaryti. Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo daryti klaidingas išvadas dėl jo sąsajų su Ž. A., nes teisėjo vardas yra toks pats kaip ir ginklų parduotuvės pardavėjo Ž. M.. Pastarasis, teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, patvirtino E. K. nurodytas aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, susijusius su užsakymo pateikimu ir pinigų sumokėjimu. E. K. tvirtina, kad jis byloje rado iššifruotą jo ir motinos telefoninį pokalbį, kurio metu ji klausė apelianto, „ar atnešei Ž.“, tačiau tokio pokalbio tarp jų nebuvo. Šis pokalbis ne tik iššifruotas neteisingai, bet ir akivaizdžiai parodo ikiteisminio tyrimo tendencingumą. E. K. buvo paruošęs Ž. M. dovaną už patarimus perkant brangų daiktą ir ją keletą dienų vežiojosi automobilyje, todėl motina pasiteiravo, ar jis rado laiko ir nunešė Ž. M. dovaną. Liudytojas Ž. M. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino šias aplinkybes.

34Nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja K. J. asmens parodymo atpažinti metu gautais rezultatais. Atliekant šį procesinį veiksmą, K. J. duoti paaiškinimai, kad E. K. panašus į asmenį, kuris skambino jam, aiškino, ką jis turi sakyti teisėjui, ir buvo susitikęs prie teismo, tačiau šimtu procentų nebuvo garantuotas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Vėliau K. J. prisipažino, kad jis buvo sulaikytas dėl įvykusio įvykio, nelabai kreipė dėmesį į pildomus dokumentus, bet nurodė, jog jis iki bylos nagrinėjimo nepažinojo E. K., o jei praeidamas ir sveikinosi, tai ne konkrečiai su nuteistuoju. Be to, K. J. pirmą kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn teisme, jis labai jaudinosi prieš teismo posėdį ir tik vėliau prisiminė, kad teisme buvo susitikęs R. L., kurio administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama tą pačią dieną, kaip ir K. J..

35E. K. teigimu, sutapimai, kad jis lankėsi pas motiną darbe 2010-10-08, kai tą pačią dieną buvo nagrinėjama K. J. administracinio teisės pažeidimo byla tame pačiame teisme, kuriame dirbo V. K., jo ir motinos pokalbis apie panašų eismo įvykį, kiti pokalbiai apie asmenis, turinčius tokius pačius vardus kaip ir teisme teisėju dirbęs Ž. A., yra atsitiktiniai ir nėra pakankami bei patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, jog jo padaryti veiksmai yra nusikalstami.

36Be to, apeliantas tvirtina, kad teismo išvados apie jo padarytą Ž. A. sukurstymą nusikalsti siekiant asmeninės naudos kitam asmeniui yra paremtos prielaidomis, tendencingai interpretuojant jo pokalbius su V. K.. E. K. nei pats ar per motiną neprašė Ž. A. atlikti nusikalstamus veiksmus ir nėra su juo bendravęs. Nuteistasis neturėjo suinteresuotumo siekti naudos K. J.. E. K. nesuprantama, kaip asmenine nauda K. J. galima laikyti tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pastarasis buvo nubaustas už du padarytus teisės pažeidimus ir nenubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kurio nenustatė apylinkės teismas. Priimtas nutarimas buvo išsiųstas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuri neskundė nutarimo apeliacine tvarka. Liudytoju apklaustas M. O. parodė, kad pagrindo apskųsti nutarimą nebuvo, nes jis priimtas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. STT siekė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau teismas neatnaujino proceso, nenustatęs tinkamo pagrindo.

37Pasak E. K., skundžiamas nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes nėra teismo motyvų ir išvadų dėl esminių bylos aplinkybių. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

38Atsižvelgiant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, E. K. nuomone, Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo turi būti panaikinta ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

39Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Visų pirma nuteistasis nurodo, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje teigdamas, jog buvo padaryta nusikalstam veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, plečiamai aiškino šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, nes pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį piktnaudžiavimas nepadaromas siekiant asmeninės ir turtinės, ir kitokios naudos kitam asmeniui. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo perkopijuotos iš pranešimo apie įtarimą, nesigilinant į baudžiamojo įstatymo straipsnio dispoziciją, kurioje nėra numatyta veika – naudos siekimas kitam asmeniui.

41Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus parengtą 2007-01-04 Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgą dėl piktnaudžiavimo objektyviųjų požymių, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kaip veikos, aiškinimo ir teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jį su K. J. siejo draugystės ar kitokie ryšiai, nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Ž. A. siekė naudos būtent K. J.. Teismas pripažino, kad apeliantas pažeidė teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimus, tačiau juose nenumatyta nesiekti naudos asmeniui, su kuriuo teisėją nesieja jokie ryšiai. Skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimus, taip pat nepagrįstai perkelti iš pranešimo apie įtarimą. Teismas net nesvarstė teisės aktų konkurencijos aspekto, o mechaniškai parinko pačią griežčiausią teisės šaką ir atsakomybės formą. Tuo tarpu dėl Ž. A. nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nespręstas klausimas dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn, tam įgaliotos institucijos nesvarstė, ar jo veiksmai pažeidė teisėjų etiką. Pasak nuteistojo, jo priimtas 2010-11-10 nutarimas dėl K. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų nebuvo apskųstas įgaliotos institucijos, jis yra nepanaikintas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-09 nutartyje konstatavo, jog nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtą teismo procesinį sprendimą pripažinti neteisėtu. Ž. A. priėmė aptariamą nutarimą įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, būdamas įsitikinęs, kad jis yra teisingas.

42Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad atliekant operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo pažeista specialioji teisės norma – Teismų įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis teisėjo imunitetą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog operatyvinį tyrimą dėl teisėjos V. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėjo operatyvinės veiklos subjekto – STT – vadovas ir buvo gautas Generalinio prokuroro sutikimas. 2011-06-08 tarnybiniu pranešimu operatyvinis darbuotojas pranešė apie nustatytas aplinkybes STT Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus laikinai einančiam viršininko pareigas D. B., o šis užvizavo tarnybinį pranešimą E. F., kurio pareigos neaiškios, neduodamas jokio pavedimo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo galimai neteisėtai pradėtas. Ž. A. pažymi, kad 2011-06-08 tarnybiniame pranešime sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmė ne laikinai einantis viršininko pareigas, o STT Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas. Be to, nors Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-12 nutartyje, kuria tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-10-11 teikimas sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, yra rašoma, jog operatyvinis tyrimas pagrįstai pradėtas Generalinio prokuroro sutikimu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu prašyti duomenys apie tokį sutikimą nebuvo gauti. Dėl jo paties nebuvo naudojamos operatyvinės priemonės, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas atsitiktinai gavus duomenų. Esant tokiai situacijai, remiantis BPK 162 straipsniu, buvo privaloma gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimą naudoti gautus duomenis, tačiau tokio leidimo byloje nėra, taip pažeidžiant įrodymų leistinumo principą. BPK 154 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, kada galima klausytis telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ar prokuroro nutarimo. Byloje nėra duomenų, kad byloje buvo gautas leidimas sumontuoti ir naudoti vaizdą bei garsą įrašančią aparatūrą patalpose, kurios kartu yra teisėjo kabinetas, posėdžių salė ir pasitarimų kambarys, taip pat leidimas fiksuoti patalpose esančiu laidiniu telefonu perduodamą informaciją.

43Pasak Ž. A., teismas nesuteikė jam ir jo gynėjui susipažinti su dokumentais, pagrindžiančiais operatyvinių priemonių taikymo teisėtumą. Byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Teismas neturėtų tirti informacijos, su kurios turiniu negali būti supažindinti visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Teigia, kad teismas, grįsdamas skundžiamą nuosprendį vaizdo ir garso įrašais bei telefoninių pokalbių išklotinėmis, neišreikalavo ir nepateikė apeliantui visų bylai reikšmingo laikotarpio įrašų. Tai buvo reikalinga Ž. A., kad jis galėtų įrodyti, jog kiti pokalbiai, kurie nebuvo byloje pateikti, parodo, jog jis neturėjo tikslo ar motyvo padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pažymima, kad teismas atmetė jo gynėjo prašymą ištirti įrašus, jų vientisumą, turinio logiškumą, sąsajumą.

44Ž. A. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2004, 2K-113/2006 dėl dokumentų kopijų vertinimo BPK prasme, kad nesant byloje dokumento originalo ar nustatyta tvarka patvirtintos jo kopijos, būtina atlikti papildomus patikrinimo veiksmus ir įsitikinti, ar kopija atitinka originalą. Apelianto teigimu, šioje byloje galima išvesti analogiją operatyvinio tyrimo metu gautų įrašų patikimumui, nes buvo pateikti kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašų kopijomis, todėl jų atitikimas įrašų originalams kelia abejonių. Tai iliustruoja 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-389 ir Nr. S6-10-390, pridėtuose prie filmuotos medžiagos, užfiksuotos aplinkybės, kad V. K. 2010-11-25, 12.16 val., sėdi savo darbo kabinete, o 12.12 val. (vaizdo įraše 12.14 val.) ji kavinėje kalbasi su R. Ž., nors toks pokalbis pagal įvykių seką realiai vyko V. K. išėjus iš kabineto ir ( - ) teismo pastato bei susitikus su R. Ž..

45Nuteistojo teigimu, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iš esmės perkėlė į nuosprendį prokuroro pateiktus duomenis, įvertino byloje surinktus įrodymus fragmentiškai, iš konteksto paimdamas atskiras dalis, pagrindžiančias suformuluotą kaltinimą. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojų R. G., J. S., M. O. ir R. L. parodymai (apeliacinio skundo 8 lapas), į kuriuos nebuvo atsižvelgta nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Ž. A. apeliaciniame skunde taip pat dėsto rašytinių įrodymų (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, administracinio teisės pažeidimo protokolo, K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų) turinį (apeliacinio skundo 8-9 lapai), kuriais remdamasis teismas pripažino apeliantą kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pažymi, kad E. K. konsultavosi su savo motina V. K. dėl jo draugo R. padaryto eismo įvykio, o V. K. pateikė kaip pavyzdį Ž. A. nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančią situaciją ir galimą vertinimą. Apeliantas ir V. K. baudžiamajame procese neneigė, kad jie kelis kartus kalbėjo apie šią bylą, tačiau nurodė, jog toks pokalbis vyko apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir jos taikymą konkrečiu atveju. Kita vertus, teismas, iškraipydamas Ž. A. ir V. K. parodymus, nepagrįstai pripažino, kad nuteistieji aptarinėjo K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą turėdami tikslą jam sušvelninti administracinę atsakomybę. Akcentuojamas 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-380, kuriame užfiksuota, kad V. K. pokalbio su Ž. A. metu pasakė „tu ten dėk, kiek ten išeina“, kas parodo, jog jų veiksmuose nebuvo jokio tikslo ar motyvo padėti K. J.. Be to, skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad K. J. buvo perduota nuteistųjų sugalvota versija ir parodymai, kuriuos jis turi sakyti jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Jei K. J. būtų pamokytas, kokias aplinkybes jis privalo sakyti, K. J. turėjo duoti parodymus, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos siekdamas nekliudyti transporto eismui, o ne teigti, kad nepastebėjo kontakto su nukentėjusiojo automobiliu ir važiavo toliau. Ž. A. tvirtinimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuriame būtų užfiksuota, kad V. K. prašė, o jis pažadėjo padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Vien apelianto pasakymas kalbant apie aptariamą bylą su V. K. „nu tada reiktų bandyt. Gal neskųs. Su D. šnekėt, sakyt, kaip atrodo“, patvirtina, kad jis abejojo dėl įrodymų vertinimo ir formuojamos praktikos bei svarstė, ar nereikia gauti papildomos informacijos iš Kelių policijos pareigūnų, kad byla būtų išspręsta teisingai ir nepadaryta teisės taikymo klaida. Ž. A., apeliaciniame skunde cituodamas teismo motyvus, kuriais pripažino apeliantą ir kitus nuteistuosius kaltais (apeliacinio skundo 9-10 lapai), teigia, kad šiuo atveju buvo savaip interpretuojama įvykių seka, suformuluotos tendencingos nuostatos dėl nusikaltimo sudėties buvimo. Kadangi K. J. šioje byloje yra išteisintas, todėl akivaizdu, kad priimtas nutarimas jo administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisingas. Teismas pripažino įrodymais duomenis, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu iš sulaikyto K. J., nors jie buvo pastarojo paneigti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodant argumentus, kodėl skiriasi jo pirminiai parodymai nuo parodymų, duotų teisme.

46Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra didelės žalos padarymas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismas skundžiamame nuosprendyje nedetalizavo, kaip Ž. A. veiksmais pasireiškė valstybei padaryta didelė žala, tik formaliai nurodė, kad šiuo atveju buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Tai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui.

47Dėl minėtų priežasčių, Ž. A. manymu, Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo turi būti panaikinta ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

48R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio dalį, kiek tai susiję su V. K. pripažinimu kalta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, pašalinant visas aplinkybes ir formuluotes dėl R. Ž. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą/nenusikalstamą veiką.

49R. Ž. nurodo, kad nors skundžiamas nuosprendis tiesiogiai nėra susijęs su juo, tačiau procesiniame sprendime nurodytos aplinkybės ir vartojamos formuluotės dėl V. K. pripažinimo kalta padarius BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką leidžia susidaryti įspūdį, kad kartu buvo įrodyta R. Ž. kaltė dėl kyšio priėmimo. R. Ž. apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-81/2013, kurioje pasisakyta dėl procesinio sprendimo formuluočių vartojimo tais atvejais, kai byla asmeniui nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir kurią, apelianto manymu, ignoravo teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Tokia išvada daroma apeliaciniame skunde cituojant skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad R. Ž. nesilaikė bylų skirstymo tvarkos, nesikreipė į Nacionalinę teismų administraciją su paklausimu, kodėl pareiškimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo iki ieškinio padavimo neįmanoma registruoti „LITEKO“ sistemoje (nors telefonu ne kartą tokie paklausimai buvo daromi), kad dėl V. K. bylos V. K. tarėsi su R. Ž., byla tik po R. Ž. įsikišimo buvo perduota teisėjai A. A., R. Ž. už šią paslaugą buvo atsilyginta alkoholinio gėrimo buteliu, bei teismo konstatavimą, kad byloje surinkti įrodymai paneigia V. K. ir R. Ž. teiginius apie tariamą pasveikinimą su gimtadieniu. Pasak R. Ž., toks skundžiamo nuosprendžio surašymas prieštarauja teismų praktikai, Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, todėl jame pavartotos formuluotės, susijusios su apeliantu, turi būti pašalintos.

50Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistieji V. K., E. K., Ž. A. ir jų gynėjai, taip pat R. Ž., kuriam byla nutraukta, gynėjas prašė patenkinti visus apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų V. K., E. K., Ž. A. ir R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliacinius skundus atmesti.

51Nuteistųjų V. K., E. K. ir Ž. A., R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

52Dėl nuteistųjų V. K. ir Ž. A. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su operatyvinio tyrimo atlikimu ir ikiteisminių tyrimų pradėjimu byloje

53Nuteistieji V. K. ir Ž. A. apeliaciniuose skunduose kelia operatyvinio tyrimo pradėjimo, jo vykdymo byloje teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

54Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi patikrinti ne tik tai, ar operatyvinė informacija pasitvirtino, bet ir tai, ar operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai bei teisėtai, nes tik teisėtu būdu surinkti duomenys gali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-557/2012). Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-315/2013). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Baudžiamosiose bylose dažniausiai tenka tikrinti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardintus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tai tam tikra informacija. Faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą teismas turi tikrinti atlikdamas Lietuvos Respublikos BPK numatytus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011). Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010, 2K–413/2011).

55Skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl operatyvinio tyrimo atlikimo šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atliekant šią slapto pobūdžio procesinę veiklą, nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai. Teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo imuniteto klausimus. Šio straipsnio (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 3 dalyje numatyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas siekiant patikrinti, ar pradedant operatyvinį tyrimą dėl tuo metu teisėjos pareigas ėjusios V. K., buvo laikomasi Teismų įstatymo 47 straipsnio nuostatų. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba (toliau – Šiaulių valdyba) pateikė išslaptintus dokumentus, reikšmingus šiai bylai (t. 6, b.l. 39-49). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – Operatyvinės veiklos skyrius) vyriausiojo specialisto surašytoje 2010-10-05 pažymoje detaliai išdėstyta gauta galima informacija apie V. K. padarytas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 228 straipsnio 1 bei 2 dalyse, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nebuvo nustatyti (t. 6, b.l. 46-47). Tokios informacijos gavimas laikytinas operatyvinio tyrimo pradėjimo faktiniu pagrindu. Remiantis minėta pažyma ir jos turinį patvirtinančia informacija, Šiaulių valdybos 2010-10-07 nutarimu Nr. S8-10-615 nutarta pradėti operatyvinio tyrimo bylą dėl V. K.. Operatyvinio tyrimo pradėjimas buvo suderintas su Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku D. B., procesinį dokumentą patvirtino Šiaulių valdybos viršininkas Ž. B., be to, dėl šios slapto pobūdžio procesinės veiklos atlikimo sutikimą davė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras D. V. (t. 6, b.l. 48-49). Operatyvinio tyrimo pradėjimo dėl nuteistosios metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-03 nutarimo Nr. 1559 „Dėl operatyvinės veiklos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų operatyvinės veiklos masto nustatymo“ 1.5 punktas numatė, jog operatyvinio tyrimo subjektu buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyviniai padaliniai. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad sprendimą pradėti operatyvinį tyrimą dėl V. K. priėmė ne pats Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, nelaikytina kaip patvirtinanti, kad buvo pažeistos Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors byloje yra pateikti iš dalies išslaptintų dokumentų išrašai, tačiau teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad šie išrašai neatitinka dokumentų originalų turinio. Be to, negalima daryti išvados, kad aptariami dokumentų išrašai neturi teisinės reikšmės ir jais negali būti sprendžiama, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą dėl V. K.. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų 2010-10-07 pradedant operatyvinį tyrimą dėl nuteistosios.

56V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje atliekant operatyvinį tyrimą dėl jos, buvo pažeisti Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodyti operatyvinei veiklai keliami uždaviniai, nes jai inkriminuotos veikos buvo tirtos pakankamai ilgą laiką, operatyvinės veiklos subjektui pasyviai tai stebint. Visų pirma pasakytina, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnis (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1537 redakcija) nustatė bendro pobūdžio normą, reglamentuojančią operatyvinės veiklos uždavinius. Nuteistoji deklaratyviai cituoja šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytus uždavinius – nusikalstamų veikų prevenciją ir asmenų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, o byloje nenustatyta, kad atliekant operatyvinį tyrimą, buvo nesilaikyta šiai slapto pobūdžio procesinei veiklai keliamų uždavinių. Kaip minėta, operatyvinis tyrimas dėl V. K. buvo pradėtas 2010-10-07, o šioje byloje 2011-06-08 priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. K. ir Ž. A. galimai nusikalstamų veiksmų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (t. 1, b.l. 1). Vien pakankamai nemažas laiko tarpas tarp šių dviejų skirtingų procesinių veiklų pradžios savaime neįrodo, kad operatyvinis tyrimas dėl nuteistosios buvo atliekamas sąmoningai ilgai. Operatyvinės veiklos subjektas, naudodamasis Operatyvinės veiklos įstatyme numatytomis teisėmis ir vykdydamas pareigas, turėjo kompetenciją rinkti, fiksuoti, analizuoti operatyvinių veiksmų taikymo metu surinktą informaciją ir nuspręsti, kad yra surinkta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kas sudaro pagrindą pradėti baudžiamąjį procesą. Taigi, visos operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos apibendrinimas ir atitinkamų išvadų darymas gali trukti pakankamai didelį laiko tarpą. Todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimas iš karto, kai operatyviniam tyrimui reikšminga informacija užfiksuojama naudojant technines priemones specialia tvarka, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK 2 straipsnio nuostatos. Pastebėtina, kad byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai buvo užbaigti surašyti 2011-06-08 (t. 1, b.l. 48-137). Būtent tą pačią dieną taip pat surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuota, kad gautos informacijos pagrindu tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokios pačios išvados darytinos dėl naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimo 2011-07-12 ir 2011-09-02 nustačius, kad V. K. galimai padarė kitas nusikalstamas veikas (t. 1, b.l. 2, 4). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-06-08 pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyvinis tyrimas dėl V. K. nebebuvo tęsiamas, nes ikiteisminio tyrimo atlikimą reglamentuoja ne Operatyvinės veiklos įstatymas, o BPK. 2011-07-12 ir 2011-09-02 sprendimai pradėti naujus ikiteisminius tyrimus dėl nuteistosios priimti anksčiau atlikto operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu, jau nebetaikant jokių operatyvinio tyrimo veiksmų. Apibendrinus konstatuotina, kad V. K. abejonės dėl byloje atlikto operatyvinio tyrimo ir ikiteisminių tyrimų pradėjimo atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, pagal Operatyvinio įstatymo 6 straipsnio 9 dalį asmuo, manantis, kad operatyvinės veiklos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėjo apskųsti šiuos veiksmus operatyvinės veiklos subjekto vadovui, prokurorui ar teismui. Šioje byloje nenustatyta, kad V. K., sužinojusi, jog dėl jos buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, įstatymo nustatyta tvarka skundė operatyvinės veiklos subjektų veiksmus dėl jos galimai pažeistų teisių.

57Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Šiaulių valdybos viršininko D. B. 2015-02-03 raštas, kuriame nurodyta, jog operatyvinis tyrimas dėl Ž. A. nebuvo pradėtas, o duomenys apie jo galimai neteisėtus veiksmus buvo gauti fiksuojant V. K. galimai nusikalstamas veikas (t. 6, b.l. 39-40). Byloje yra išslaptinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro teikimai sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūrą, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko nutartys, kuriomis buvo sankcionuotas minėtų operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimas tik dėl V. K. ar E. K. (t. 1, b.l. 36-47, t. 5, b.l. 67-88). Ta aplinkybė, kad Ž. A. galimai nusikalstami veiksmai buvo nustatyti vykdant operatyvinį tyrimą dėl kito asmens, nedraudė surinkus pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo ir naudoti surinktų duomenų šioje baudžiamojo proceso stadijoje. Ž. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja neva pažeistas BPK 154 straipsnio 5 dalies ir 162 straipsnio nuostatas, nes jos yra taikomos baudžiamajame procese, o duomenys apie nuteistojo galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo gauti atliekant operatyvinį tyrimą. Operatyviniame tyrime surinktus duomenis naudojant kaip reikšmingus ikiteisminiame tyrime nėra reikalavimo gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimą. Be to, Ž. A. darbo kabinete, pasitarimų kambaryje ar jo naudotoje posėdžių salėje nebuvo sumontuota ir naudota vaizdą bei garsą įrašanti aparatūra, todėl jo apeliaciniame skunde pateikta subjektyvi nuomonė, kad tokiems veiksmams atlikti turėjo būti gautas sutikimas BPK nustatyta tvarka, atmetama kaip nepagrįsta.

58Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išslaptinti dokumentai (teikimai, nutartys), kurių pagrindu atlikti operatyviniai veiksmai dėl V. K.. Nėra abejonių, kad tiek Ž. A., tiek jo gynėjas susipažino su šiais dokumentais, pagrindžiančiais operatyvinių priemonių taikymo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teisme taip pat išreikalauti iš Šiaulių valdybos papildomi dokumentai, įrodantys, kad buvo faktinis pagrindas tiek pradėti operatyvinį tyrimą dėl nuteistosios, tiek taikyti operatyvinio tyrimo veiksmus. Teisėjų kolegija ištyrė minėtus dokumentus teismo posėdyje dalyvaujant Ž. A. ir jo gynėjui, todėl darytina išvada, kad šalių lygybės ir rungimosi principai byloje nebuvo pažeisti.

59Ž. A. apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad 2011-06-08 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. 2011-06-08 tarnybiniame pranešime aiškiai užfiksuota, kad Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas D. B., kuris tuo metu laikinai ėjo ir Šiaulių valdybos viršininko pareigas, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui E. F. (t. 1, b.l. 1). Tai, kad antspaude su D. B. pareigomis nėra nurodyta, jog jis laikinai ėjo Šiaulių valdybos viršininko pareigas, nereiškia, kad šis asmuo neužėmė tokių pareigų ir neturėjo procesinės teisės spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

60V. K. apeliaciniame skunde ginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai piktnaudžiavimo tarnyba ir kišimosi į pareigūno V. P. veiklą momentą. Kaip teisingai pastebi nuteistoji, jos 2010-07-02, 09:42:26, telefoninis pokalbis su vyriškos lyties asmeniu buvo užfiksuotas kitoje byloje, kurioje buvo tiriami E. K. ir kitų asmenų galimai padaryti nusikalstami veiksmai (ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00590-09) (t. 2, b.l. 90-92). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-09-26 nutarimu gauti duomenys buvo panaudoti šioje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 86). Ikiteisminis tyrimas dėl minėtų V. K. veiksmų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 288 straipsnį buvo pradėtas 2011-12-05 (t. 1, b.l. 7). Visų pirma pasakytina, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. buvo išteisinta iš kaltinimo šioje dalyje, nė vienas iš apeliacijos teisę turinčių subjektų neskundė priimto procesinio sprendimo, todėl jis yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti aptariamos skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo. 2011-12-05 ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 288 straipsnį buvo pradėtas jau atliekant tokią procesinę veiklą dėl kitų apeliantės galimai padarytų nusikalstamų veikų. Todėl papildomo ikiteisminio tyrimo pradėjimas neturi jokios reikšmės vertinant V. K. ankstesnio ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisę turintys subjektai, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, yra kompetetingi nuspręsti, kada turi būti pradedamas baudžiamasis procesas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Vien apeliantės nesutikimas su priimtu sprendimu neleidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

61Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad apygardos teismas, nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis, nes operatyvinis tyrimas pradėtas ir atliktas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradėjimą.

62Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2 dalį, E. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, Ž. A. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

63Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

64BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. To paties straipsnio 2 dalyje baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

65V. K., E. K. ir Ž. A. nuteisti kaip bendrininkai už tai, kad V. K., E. K., siekdami padėti K. J., kad šis administracinio teisės pažeidimo byloje išvengtų atsakomybės už du administracinius teisės pažeidimus ir taip būtų nubaustas mažesne nuobauda, sukurstė Ž. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o V. K. davė Ž. A. patarimus, kaip išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko Ž. A. laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2010-11-15 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl K. J..

66Byloje nustatyta, kad K. J. 2010-10-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, t. y. kad jis 2010-10-30, 11.43 val., ( - ) gatvių sankryžoje, Šiauliuose, vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė priešingos krypties eismo juostoje stovėjusį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. K. J., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b.l. 168-169). K. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ( - ) 2010-11-04 gauta ( - ) teisme ir paskirta nagrinėti teisėjui Ž. A. (t. 1, b.l. 142). Teismo posėdžio data nurodyta pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole – 2010-11-08, 10 val. (t. 1, b.l. 168). Ž. A., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ( - ), 2010-11-10 priėmė nutarimą, kuriuo K. J. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, o bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė (t. 1, b.l. 170-172).

672011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-375 užfiksuota, kad Ž. A. 2010-11-08, 8.17 val., atėjo į V. K. darbo kabinetą su byla ir netrukus paklausė „dabar tavo yra šitas?“, parodydamas atsineštoje byloje dokumentą. V. K. atsakė teigiamai ir pasakė vardą „K“, po to paaiškino, kad „<...> ten kažkokio policininko mašiną, žinai, užkliudė, tas policininkas neturi jokių pretenzijų, nuvažiavo, paprašė, susitarė <...>“. Abu nuteistieji trumpai aptarė dėl pasitraukimo iš įvykio vietos (sankryžos) vertinimo ATPK prasme. Ž. A. teigė, jog „gali ištraktuot, kad nebuvo noro pabėgt, o sustot pasitraukus iš sankryžos“, tuo tarpu V. K. atsakė, kad „<...> tu žiūrėk, kaip ten išeina“ (t. 1, b.l. 48-50). Nuteistųjų pasakyti teiginiai pokalbio metu neleidžia abejoti, kad Ž. A. atėjo pasitarti su V. K. dėl konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių neatsitiktinai. Ž. A., pasakydamas „dabar tavo yra šitas?“, patvirtino, kad V. K. asmeniškai domėjosi aptariama byla. To neneigė ir pastaroji pokalbio metu. Priešingai – apeliantė žinojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą, o Ž. A. iš karto, konkrečiai nedetalizuodamas eismo įvykio aplinkybių, analizavo, kaip galėtų būti vertinamas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kad asmuo nebūtų traukiamas administracine tvarka. Šiame pokalbyje V. K. minimos policijos pareigūno automobilio apgadinimo aplinkybės ir vėlesni kaltininko veiksmai, įvertinus byloje užfiksuotus nuteistųjų pokalbius ir visumą kitų byloje surinktų įrodymų, neįrodo, kad nuteistoji su Ž. A. kalbėjo būtent norėdama išsiaiškinti, kaip turėtų būti vertinama situacija, susijusi su policijos pareigūno automobilio apgadinimu. Vien ta aplinkybė, kad V. K. ir Ž. A. 2010-11-08, 8.17-8.40 val., pokalbio metu skyrė nedaug laiko nuteistojo atsineštai administracinio teisė pažeidimo bylai, taip pat nereiškia, kad apeliantės nedomino ši byla. V. K. domėjimąsi patvirtina vėlesni jos pokalbiai su sūnumi E. K. ir Ž. A.. Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad E. K. konsultavosi su savo motina V. K. dėl jo draugo R. padaryto eismo įvykio. Pažymėtina, kad K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės nėra itin dažnai pasitaikančios, t. y. vairuotojas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį sankryžoje ir patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos, tuo labiau kad sprendžiant, ar kaltininkas padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kiekvieną kartą būtina individualiai įvertinti visas aplinkybes. Neįtikėtina, kad V. K. teismo tvarkaraščiuose pamatė, jog teisėjas Ž. A. 2010-11-08 nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J. buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnį, ir manydama, kad ši byla savo aplinkybėmis panaši į E. K. tariamo draugo R. atvejį, pasiteiravo Ž. A. dėl sūnaus iškelto klausimo. Šiuo atveju nesuprantami Ž. A. veiksmai, kai jis atsinešė į V. K. darbo kabinetą jo dar neišnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, norėdamas pasikalbėti su apeliante jai rūpimu klausimu dėl tariamo E. K. draugo atvejo. Be to, pastarasis apeliaciniame skunde iš pradžių tvirtina, kad K. J. apklausose nurodytos pažeidimų padarymo aplinkybės yra visiškai kitokios nei eismo įvykio aplinkybės, kuriomis dalyvavo pažįstamas R., nes K. J., vairuodamas automobilį, nekliudė policininko automobilio ir už tai nebuvo baudžiamas (apeliacinio skundo 2 lapas, t. 6, b.l. 12), o vėliau jau teigia, kad jis su savo motina kalbėjo apie panašų įvykį, kuriame dalyvavo išteisintasis (apeliacinio skundo 3 lapas, t. 6, b.l. 13). Išdėstyti savo poziciją, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio prasme yra tuo atveju, kai automobilis patraukiamas turint tikslą, kad nebūtų trukdoma pravažiuojančiam transportui, įmanoma ir nesiremiant konkrečia administracinio teisės pažeidimo byla, tuo labiau kurioje nepriimtas galutinis procesinis sprendimas ir nagrinėjamos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, dėl kurių neva V. K. teiravosi Ž. A.. V. K., E. K. ir Ž. A. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė aptariamos versijos (t. 3, b.l. 18, 44-47, 78, t. 5, b.l. 32-35). Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad E. K. baudžiamajame procese nenurodė tariamo draugo R. pavardės ar kitų jo anketinių duomenų, kas leidžia abejoti, kad nagrinėjamas įvykis buvo susijęs būtent su šiuo asmeniu. Be to, V. K. 2010-11-08, 8.17-8.40 val., pokalbio su Ž. A. metu pasakydama jam dėl pasitraukimo iš eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje „tu žiūrėk, kaip ten išeina“, aptarinėjo šioje byloje iškilusius klausimus dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliantė, turėdama tikslą tik pasikonsultuoti su Ž. A. dėl tariamo E. K. draugo situacijos, nesiūlytų Ž. A., kaip spręsti kito asmens administracinio teisės pažeidimo bylą. V. K. baudžiamajame procese tvirtino, kad buvo atvejų, kai ( - ) teismo teisėjai, nagrinėję baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, ateidavo pasikonsultuoti pas civilines bylas nagrinėjusius teisėjus. Kita vertus, apeliantė pripažino, kad ji turi silpnas baudžiamosios ir administracinės teisės žinias (t. 3, b.l. 44-45, t. 5, b.l. 32). Akivaizdu, kad Ž. A. tik konsultavimasis su teisėja, neturinčia didelės kompetencijos nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, dėl ATPK teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimų K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje yra nelogiškas elgesys. Pati V. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Ž. A. nurodė, kad prieš priimdamas sprendimą, jis diskutavo dėl įrodymų vertinimo aptariamoje byloje ne su vienu kolega. Abejotina, kad nuteistasis, pabendravęs su kitais teisėjais jam rūpimu klausimu administracinio teisės pažeidimo byloje, papildomai dar kreipėsi į apeliantę, nenagrinėjusią tokio pobūdžio bylų ir neturėjusią pakankamai kompetencijos šioje teisės srityje.

68Netrukus po 2010-11-08, 8.17-8.40 val., pokalbio į V. K. darbo kabinetą 2011-11-08, 8.50 val., atėjo jos sūnus E. K. ir apeliantė pasakė jam, ką turi sakyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad jis nebūtų nubaustas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos („<...> Ž. buvo atėjęs <...> kalbėjo, kad nesakytų apie pasišalinimą iš vietos, jis nepasišalino iš vietos ir patraukė mašiną tik dėl to, kad buvo sankryžoje ir netrukdytų eismui <...>“, „pasakyti, kad aš kelyje, po to, kai kliudžiau tą mašiną, pasitraukiau į šoną <...>“). Nuteistoji taip pat E. K. paaiškino, kad tokiu atveju „pasišalinimas turėtų išnykt, nes nėra tyčios <...>“. Po to E. K. pasitikslino, kad asmens, apie kurį kalbama, vardas yra K. (t. 1, b.l. 58-60). Aptariamo pokalbio analizė įrodo, kad V. K., pasakiusi E. K., kokią versiją dėl transporto priemonės patraukimo iš eismo įvykio vietos (sankryžos) turi iškelti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė, kad jam turėtų būti nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nėra abejonių, kad V. K. padarė tokią išvadą prieš tai pasikalbėjusi su Ž. A.. Pažymėtina, kad apeliantė, bendraudama su Ž. A. dėl tariamo E. K. draugo atvejo, nežinotų, koks procesinis sprendimas galėtų būti priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes skirtingi teisėjai, vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdami į bylos aplinkybes, gali skirtingi traktuoti transporto priemonės patraukimo iš eismo įvykio teisinį vertinimą. Be to, V. K. 2010-11-08, 8.17-8.40 val., pokalbio metu neminėjo Ž. A., kad neva E. K. draugo R. atvejis buvo įvykęs sankryžoje, o apeliantė, kalbėdama su savo sūnumi, jau akcentuoja pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, esančios sankryžoje, teisinį vertinimą. Todėl E. K. apeliacinio skundo versija, kad jis, sužinojęs iš V. K., jog minėta situacija nevertinama kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, perdavė šią informaciją susitiktam R., atmetama kaip nepagrįsta. Analizuojant visas byloje nustatytas aplinkybes, K. vardo, analogiško K. J. vardui, paminėjimas V. K. ir E. K. pokalbio metu įrodo, kad jie kalbėjo būtent apie K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėtą situaciją.

692011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-377 užfiksuota, kad 2010-11-08, 9.11 val., E. K. pasakė motinai V. K., kad „paskambinau tam, kur, sakau, esi <...>, už 10 minučių, sakau, atvažiuočiau“. Šiai paklausus, kada asmuo, apie kurį pokalbio dalyviai šnekėjo, turi būti, E. K. atsakė, kad dešimtą valandą (t. 1, b.l. 63-65). Kaip minėta, K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas ( - ) teisme 2010-11-08, 10 val. (t. 1, b.l. 168). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, K. J. parodė, kad likus iki teismo posėdžio vienai ar dviem dienoms, jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris paklausė, ką K. J. veikia. Šis nesuprato telefoninio pokalbio tikslo (t. 5, b.l. 27-28). Pažymėtina, kad K. J. buvo apklausiamas teisme praėjus beveik trejiems metams nuo nagrinėjamo įvykio, todėl abejotina, kad praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui išteisintasis atsimintų, jo teigimu, nereikšmingą telefoninį pokalbį. Be to, K. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl telefoninio pokalbio turinio neatitinka jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime. 2011-06-20 apklausoje išteisintasis parodė, kad prieš teismo posėdį jam paskambino iš nežinomo mobiliojo ryšio telefono numerio vyras, kuris pasakė, kad K. J. anksčiau atvažiuotų prie ( - ) teismo, nes reikia pakalbėti. Atvažiavus prie minėtos vietos, stovėjo vyras, apie 30 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, trumpais tamsiais plaukais. K. J. priėjęs pasisveikino ir suprato, kad vyras yra tas pats, kuris jam prieš tai skambino. Šis vyras patarė K. J. teismo posėdžio metu sakyti, kad jis nebėgo iš eismo įvykio vietos, o tik norėjo patraukti automobilį, be to, išteisintajam pranešta, kad teisėjas žino visą situaciją. Teismo posėdis dėl K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos buvo atidėtas. Po kelių dienų išteisintasis vėl nuvyko į ( - ) teismą, kur jis paaiškino teisėjui Ž. A. apie nagrinėtą įvykį, jog jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos (t. 2, b.l. 167-169). Tos pačios dienos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad K. J. atpažino E. K., kaip panašų į asmenį, su kuriuo išteisintasis buvo susitikęs prie ( - ) teismo ir kuris prieš tai skambino K. J. bei aiškino, ką šis turi sakyti teisėjui. K. J. nebuvo visiškai tikras dėl atpažįstamo asmens (t. 2, b.l. 171-173). 2012-01-09 apklausoje K. J. pakeitė savo parodymus dėl minėtų aplinkybių, tik parodė, kad asmuo, kurį išteisintasis atpažino 2011-06-20 atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, yra tas pats ir jį sutiko prie ( - ) teismo (t. 2, b.l. 187). Atkreiptinas dėmesys, kad K. J. pakeitė savo parodymus po to, kai byloje E. K., V. K. ir Ž. A. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą (t. 3, b.l. 11, 26, 54). Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė K. J. parodymus, duotus 2011-06-20 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b.l. 34). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). K. J. pirminiai parodymai, kurie buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra reikšmingi vertinant jo vėlesnius parodymus. Išteisintasis nemotyvuotai pakeitė savo poziciją dėl jam žinomų aplinkybių. K. J. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis davė pirminius parodymus pareigūnams, nes šie naudojo psichologinį spaudimą. Kita vertus, 2011-06-20 apklausoje ir tos pačios dienos papildomoje apklausoje dalyvavo K. J. gynėjas. Apklausų protokoluose neužfiksuota, kad išteisintasis ar jo gynėjas pateikė pastabas dėl apklausų atlikimo tvarkos ar šių protokolų turinio (t. 2, b.l. 167-169, 170). Be to, K. J. pakeitus parodymus ikiteisminiame tyrime, jam nebuvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į tai, išteisintojo versija dėl jam daryto psichologinio spaudimo atmetama kaip nepagrįsta. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat motyvuojant įvertino K. J. parodymų pakeitimą baudžiamajame procese ir pagrįstai nesivadovavo jo teisiamuosiuose posėdžiuose duotais parodymais toje dalyje, kuri nepatvirtina kitų byloje surinktų įrodymų.

70Vertinant 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-377 garso įrašo pagrindu aprašytą 2010-11-08, 9.11 val., E. K. ir V. K. pokalbį su K. J. parodymais, duotais 2011-06-20 apklausoje, ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką rezultatais, darytina išvada, kad E. K. prieš 2010-11-08, 10 val., teismo posėdį skambino K. J., jie buvo kartu susitikę ir E. K. sakė išteisintajam, kokius duoti paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Pasak E. K., jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi ilgą laiką, taip pat 2010-11-08, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis minėtą dieną skambino K. J., tuo labiau, kad jie tarpusavyje tarėsi. Byloje nėra konkrečiai nustatyta, iš kokio mobiliojo ryšio telefono numerio nuteistasis skambino K. J., o vien tokio telefoninio pokalbio neužfiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka neįrodo, kad E. K. nekontaktavo su išteisintuoju. E. K. ir V. K. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejoja K. J. asmens parodymo atpažinti metu gautais rezultatais. Išteisintasis kategoriškai nepatvirtino, kad su juo kontaktavęs asmuo buvo apeliantas, tačiau prieš atliekant šį procesinį veiksmą, jis apibūdino tokio asmens išorinius požymius, kurie iš esmės atitinka E. K. išorę. Be to, kaip minėta, K. J., net 2012-01-09 apklausoje pakeitęs didelę dalį savo anksčiau duotų parodymų, patvirtino, kad jis teisingai atpažino asmenį pagal nuotrauką, kurioje užfiksuotas būtent E. K.. Išteisintojo subjektyvaus pobūdžio pasiteisinimai, pareikšti vėliau baudžiamajame procese, t. y. kad jis buvo sulaikytas dėl įvykusio įvykio, nelabai kreipė dėmesį į pildomus dokumentus, bet nurodė, jog jis iki bylos nagrinėjimo nepažinojo E. K., o jei praeidamas ir sveikinosi, tai ne konkrečiai su nuteistuoju, vertintini kaip nepagrįstas bandymas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Šiame kontekste pasakytina, kad K. J. neįsiminus asmens, su kuriuo išteisintas bendravo prie ( - ) teismo, jis ikiteisminiame tyrime negalėtų apibūdinti šio asmens išorės požymių ir atpažinti pagal jam pateiktas nuotraukas. Be to, K. J. anksčiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne vieną kartą (t. 3, b.l. 2-4), taip pat 2009-03-27 ( - ) teismo nutarimu. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad K. J. dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant pastarąją administracinio teisės pažeidimo bylą. E. K. apeliaciniame skunde pateikta K. J. emocinė būsena prieš teismo posėdį (jaudulys), dėl ko išteisintasis galėjo suklysti įsimindamas sutiktą asmenį, nepatvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetama kaip nepagrįsta. Pats išteisintasis baudžiamajame procese nedavė parodymų dėl minėtos jo emocinės būsenos. Priešingai nei tvirtinama E. K. apeliaciniame skunde, K. J. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos neparodė, kad jis teisme buvo susitikęs R. L., kurio administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama tą pačią dieną, kaip ir K. J. (t. 2, b.l. 167-169, 170, 187, t. 5, b.l. 19, 27-28, 34). Tokia gynybos versija iškelta tik apygardos teisme, o liudytojo R. L. parodymai nėra informatyvūs (t. 5, b.l. 18-19). Neįtikėtina, kad praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo nagrinėjamo įvykio liudytojas, ilgiau nepasikalbėjęs su K. J. ( - ) teisme, atsiminė, kad jis pasisveikino su išteisintuoju. Be to, ( - ) teismo 2013-06-14 rašte Nr. S-328 (3.27) užfiksuota, kad R. L. administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta nagrinėti 2010-11-08, 8.30 val., tačiau teismo posėdis neįvyko (t. 5, b.l. 13). K. J. ir R. L. administracinio teisės pažeidimo bylos buvo paskirtos tą pačią dieną, bet skirtingu laiku. Iš 2010-11-08, 9.11 val., E. K. ir V. K. pokalbio darytina išvada, kad išteisintasis minėtu laiku dar nebuvo atvykęs į ( - ) teismą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neįvykus teismo posėdžiui R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, šis liudytojas dėl objektyvių priežasčių turėjo ilgesnį laiką būti teismo pastate ar šalia jo. Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad K. J. bylai reikšmingą dieną nebuvo susitikęs su R. L. ir nesisveikino su juo. Nors byloje nėra gauta vaizdo įrašų iš kamerų, esančių prie ( - ) teismo ir šio pastato viduje, tačiau surinktų įrodymų visumos pakanka neabejotinai konstatuoti, kad K. J. bylai reikšmingu laiku buvo susitikęs su E. K., o įrodymų rinkimas baudžiamajame procesas nėra begalinis. Tai paneigia E. K. apeliacinio skundo teiginį, kad jis pirmą kartą pamatė K. J. Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Anksčiau aptartos aplinkybės taip pat leidžia atmesti nuteistojo iškeltą versiją, kad sutapimai, jog jis lankėsi pas motiną darbe 2010-10-08, kai tą pačią dieną buvo nagrinėjama K. J. administracinio teisės pažeidimo byla tame pačiame teisme, kuriame dirbo V. K., jo ir motinos pokalbis apie panašų eismo įvykį, kiti pokalbiai apie asmenis, turinčius tokius pačius vardus kaip ir teisme teisėju dirbęs Ž. A., yra atsitiktiniai.

71Iš 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-379 matyti, kad 2010-11-09, 12.42-12.51 val., būdamas V. K. darbo kabinete, E. K. paklausė motinos „gal anam gerų kvepalų nupirkčiau aš? <...>“. Nuteistoji atsakė, kad „nereik kvepalų, žmogus turi finansinių problemų visokių, geriau du šimtai litų dovanų. Kvepalai tai čia, žinai, pertekusiems viskuo <...>“ (t. 1, b.l. 66-68). E. K. apeliaciniame skunde vardija jo apsilankymo motinos darbo vietoje priežastis, t. y. apelianto prašymu jo motina 2010-11-08 kreipėsi į banką „Swedbank“ siekiant gauti 8 000 Lt kreditą, nes nuteistasis norėjo pirkti šautuvui optiką. Dėl to E. K. veždavo savo motiną į banką automobiliu, o 2010-11-09 gautas kreditas buvo išimtas iš bankomato, nuteistasis nunešė pinigus į ginklų parduotuvę ir sumokėjo už prekę. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad viena iš priežasčių, dėl kurių E. K. intensyviai bendravo su motina ( - ) teisme, buvo susijusi su K. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimu, kurį turėjo išspręsti Ž. A.. Pasak E. K., norėdamas, kad pardavėjas Ž. M. greičiau išsiųstų užsakymą į Suomiją, E. K. paklausė motinos, ar vertėtų pardavėjui nupirkti dovanų – kvepalų ar kokią kitą simbolinę dovaną, tačiau buvo nuspręsta to nedaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-11-09, 12.42-12.51 val., pokalbio metu V. K. atskleidė, jog jai buvo žinoma asmens, kuriam E. K. siūlė atsidėkoti, finansinė padėtis. Byloje nenustatyta, kad apeliantė palaikė gerus santykius su Ž. M. ir žinojo jo finansinę padėtį. E. K. pirko šautuvui optiką savo asmeniniams tikslams, todėl abejotina, kad nuteistasis kreipėsi į motiną su klausimu, kokio pobūdžio dovaną, kaip atsidėkojimą, galima būti padovanoti pardavėjui. Be to, V. K. aptariamo pokalbio metu pasakė E. K., kad asmeniui, apie kurį buvo kalbama, geriau duoti pinigų, o ne kvepalų. Ž. M. teisiamajame posėdyje paaiškino E. K. šaunamojo ginklo prietaiso pirkimo aplinkybes, taip pat parodė, kad liudytojui kaip padėka buvo atneštas brendžio butelis (t. 5, b.l. 18). Šiame kontekste pasakytina, kad remiantis Ž. M. parodymais, šiam liudytojui buvo žinoma dėl kokių aplinkybių jis buvo šaukiamas apklausai apygardos teisme, nes E. K. paminėjo Ž. M., kad byloje nepagrįstai sutapanti du asmenys dėl to paties vardo (t. 5, b.l. 18). Tai leidžia abejoti Ž. M. visišku objektyvumu, tuo labiau kad jį į apygardos teismą atvežė E. ir V. K. savo automobiliu. Anksčiau išanalizuotų pokalbių tarp V. K. ir Ž. A. bei E. K. turinys, taip pat kitų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji su savo sūnumi 2010-11-09, 12.42-12.51 val., aptarė galimą atsidėkojimo Ž. A. klausimą. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės, kad byloje konkrečiai nenustatyta, jog pastarajam buvo atsidėkota už K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą.

72E. K. apeliaciniame skunde akcentuoja jo ir V. K. telefoninį pokalbį, vykusį 2010-11-12, 14.37-14.38 val., kuriame minimas „Ž.“ vardas (t. 1, b.l. 86-88), nors tokio pokalbio, pasak apelianto, iš tikrųjų nebuvo. Pažymėtina, kad apygardos teismas, pripažindamas E. K. ir V. K. kaltais dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nesirėmė 2010-11-12, 14.37-14.38 val., telefoniniu pokalbiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nepaneigia skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą.

73Remiantis 2011-06-08 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-10-380, 2010-11-09, 15.31 val., Ž. A. atėjo į V. K. darbo kabinetą, kuriame kalbėjosi apie administracinio teisės pažeidimo bylą (t. 1, b.l. 70-84). 2010-11-08, 8.17-8.40 val., Ž. A. ir V. K. pokalbio analizė patvirtina, kad Ž. A. 2010-11-09, 15.31 val., pokalbio pradžioje pasakymas „galvoju su tuo tavo fruktu“ yra susijęs su K. J. traukimo administracinėn atsakomybėn klausimu. V. K. paklausė Ž. A., ar jis sugalvos ką nors („Sugalvosi ką nors?“), tikėdamasi iš nuteistojo tam tikro rezultato. Toks V. K. elgesys laikytinas kurstymu siekiant, kad Ž. A. priimtų K. J. palankų sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Po to, nuteistieji aptarė administracinio teisės pažeidimo protokole išteisintajam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK, sankcijų dydį, bylos nutraukimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvavimą (pavyzdžiui, Ž. A. pasakė, kad „pabėgimą tą gali nuplaut, kad niekur jis nepabėgo <...>“), taip pat kokį sprendimą būtų K. J. palankiau priimti, kad nutarimas nebūtų skundžiamas apeliacine tvarka. V. K. leido Ž. A. apsispręsti dėl galutinio sprendimo priėmimo („<...> Daryk taip, kaip tau tik išeina protingiau“) (t. 1, b.l. 73), tačiau toks teiginys neįrodo, kad nuteistoji neišreiškė pozicijos, kad K. J. bent iš dalies nebūtų sušvelninta teisinė padėtis. Ž. A. pasakius V. K., kad nutraukus bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, asmeniui galėtų būti paskirta mažesnė bauda, nuteistoji patarė Ž. A. „<...> tu ten dėk, kiek išeina. Aš manau, kad anas gal susižiūrės, kad nieko neturi, tegul eis į viešus kokius darbus ir viskas <...>“. Taigi, V. K. buvo nesvarbu, kokio dydžio baudą Ž. A. paskirs K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Kita vertus, prieš tai V. K. iškeltas klausimas Ž. A., kiek skiriama bauda K. J. sumažėtų, jeigu byla būtų nutraukta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, parodo, kad nuteistoji kėlė klausimą dėl išteisintajam gresiančios administracinės atsakomybės dydžio. Ši aplinkybė ir visa nagrinėjamo įvykio eiga paneigia Ž. A. apeliacinio skundo teiginį, kad 2010-11-09, 15.31-16.18 val., jo ir V. K. pokalbis vyko tik apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir jos taikymą konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo paprastai patiria didesnes neigiamas pasekmes nei jam paskyrus baudą. Išteisintajam paskirta bauda buvo visiškai sumokėta praėjus 20 dienų nuo nutarimo priėmimo administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b.l. 175). Remiantis K. J. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, išteisintajam paskirtą baudą administracinio teisės pažeidimo byloje sumokėjo šio tėvas (t. 2, b.l. 167-169, 170). Tai įrodo, kad pakankamai greitas piniginės sankcijos įvykdymas buvo pakeliama našta išteisintojo šeimai. Be to, pati V. K. pasakė Ž. A., kad K. J. neturint turto sumokėti baudą, jam vėliau galima būtų paskirti nemokamus darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad baudos dydžio parinkimas K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pagrindinis klausimas V. K. ir Ž. A. pokalbyje. Po to pokalbio dalyviai aptarė, kiek galėtų sumažėti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, priėmus K. J. palankų procesinį sprendimą („<...> teises <...> nuo trijų metų, kur nuo dviejų. Bet jisai, kiek suprantu vairuotoju dirba“) (t. 1, b.l. 72). V. K. domėjosi, ar asmuo turės teisę vairuoti transporto priemonę, jeigu Ž. A. priimtas nutarimas bus apskųstas apeliacine tvarka. Pabrėžtina, kad neturint jokio intereso K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, klausimų, susijusių su galimų administracinių nuobaudų dydžių parinkimu, specialiosios teisės naudojimosi ypatumais, aptarimas būtų antraeilis dalykas. Tuo tarpu V. K. domėjimasis šiais klausimais įrodo, kad ji norėjo sužinoti, kokio pobūdžio procesinis sprendimas bus priimtas dėl išteisintojo. Ž. A. 2010-11-09, 15.31-16.18 val., pokalbio metu ne kartą su V. K. svarstė, ar nutraukus bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bus skundžiamas toks procesinis sprendimas, ar ne. Pažymėtina, kad teisėjui, kuriam suteikta pareiga vykdyti teisingumą, svarbiausia teisingai išnagrinėti bylą, įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą galutinį procesinį sprendimą, o ne rūpintis, ar proceso šalys pasinaudos apeliacijos teise, ar ne. Be to, priimto procesinio sprendimo apskundimas apeliaciniame tvarka savaime nereiškia, kad byloje iškilusi teisinė situacija buvo išspręsta neteisingai. Toks Ž. A. elgesys parodo, kad jis siekė argumentuoti procesinį sprendimą, palankų K. J., tokiu būdu, kad policijos atstovai būtų įtikinti nepasinaudoti apeliacijos teise. V. K. taip pat patarė Ž. A., kokiais motyvais galima argumentuoti bylos nutraukimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, „<...> jeigu <...> kažkokius motyvus parinkti dėl to, ar jisai nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą“), o Ž. A. pritarė, kad jis gali parašyti, jog „duomenų apie tai, kad antrasis <...> būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nėra“ (t. 1, b.l. 76). Apibendrindama pokalbį šia tema, V. K. konstatavo apeliantui, kad „daug čia išsukai tu savo minčių. Aš tai tik pritarti galiu“ (t. 1, b.l. 76), taip parodydama, kad ji sutinka su nuteistojo pateiktais motyvais, kaip galima būtų nutraukti bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nors byloje užfiksuotuose V. K. ir Ž. A. pokalbiuose nėra tiesiogiai užfiksuota, kad nuteistoji prašė, o jis pažadėjo padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, tačiau šių pokalbių analizė leidžia daryti išvadą, kad V. K. turėjo interesą, kad K. J. administracinio teisės pažeidimo byla būtų išspręsta palankia linkme, o Ž. A. priėmė tokio pobūdžio procesinį sprendimą. Ž. A. apeliaciniame skunde cituojami atskiri 2010-11-09, 15.31-16.18 val., pokalbio teiginiai, pateikiant savo subjektyvią nuomonę, kad jis neturėjo intereso priimti K. J. palankų procesinį sprendimą, nepaneigia išanalizuotų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių. Aptariamo pokalbio analizė paneigia V. K. apeliacinio skundo teiginį, kad ji nedavė patarimų, kaip išspręsti K. J. bylą ir kokį sprendimą priimti, o tik patarė teisėjui vertinti įrodymus pagal tai, kokie jie yra pateikti byloje ir priimti sprendimą savo nuožiūra.

74Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, taip pat liudytojų, kurie žinojo aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, parodymus. Visų pirma pasakytina, kad byloje surinktais įrodymais, kurie buvo anksčiau aptarti, nustatytų nutarimo priėmimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybių pakanka konstatuoti, kad V. K., E. K. ir Ž. A. padarė jiems inkriminuotus veiksmus. Iš K. J. 2010-10-30 rašytinio paaiškinimo matyti, kad išteisintasis laikėsi pozicijos, jog jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir toliau važiavo savo eismo juosta (t. 1, b.l. 147). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, vertinami ne tik jo paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio, bet ir visuma byloje surinktų įrodymų. Vien K. J. rašytiniame paaiškinime iškelta versija dėl nesuvokimo sukėlus eismo įvykį savaime neįrodo, kad išteisintajam nebuvo naudinga kelti ir kitų versijų, dėl kokios priežasties jis iš karto nesustojo kliudęs kitą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant ( - ) teisme, teismo posėdžio eiga nebuvo protokoluojama, K. J. paaiškinimai, duoti teisme, yra užfiksuoti tik ( - ) teismo 2010-11-10 nutarime (t. 1, b.l. 170-172), nors tuo metu buvo suformuota teismų praktika, kad nesant teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti proceso dalyvio paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, o jo paaiškinimų išdėstymas baigiamajame teismo dokumente nėra pakankamas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009, N63-908/2010). Nagrinėjamu atveju nesant teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti, ar visi K. J. duoti paaiškinimai buvo išdėstyti ( - ) teismo 2010-11-10 nutarime. Todėl šiame procesiniame dokumente nurodyti išteisintojo paaiškinimai, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, važiavo toliau ir sustojo nedelsdamas, kai suprato, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, neleidžia tvirtinti, kad E. K. neskambino K. J., jie nebuvo susitikę prie ( - ) teismo pastato ir apeliantas neaiškino išteisintajam, kokią pasitraukimo iš įvykio vietos versiją reikia sakyti jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam Ž. A.. Be to, E. K. perdavus informaciją K. J. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos versijos, šis turėjo galimybę pasirinkti, kokius paaiškinimus vėliau duoti Ž. A.. Pastebėtina, kad pastarasis išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nekvietęs į teismo posėdį kito vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, taip pat kartu su K. J. važiavusiu asmenų, o apsiribojo tik išteisintojo paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, kas siekiant visapusiškai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir tinkamai įvertinti išteisintojo veiksmus pagal ATPK yra nesuprantamas elgesys. Toks skubotas nutarimo priėmimas K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertinus Ž. A. bendravimą su V. K. 2010-11-08, 8.17-8.40 val. ir 2010-11-09, 15.31-16.18 val., rodo, kad nuteistasis norėjo kuo greičiau išspręsti išteisintojo traukimo administracinėn atsakomybėn klausimą jam palankia linkme. Byloje buvo apklausti liudytojai R. G. ir J. S., kurie nurodė aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, kuriame dalyvavo K. J. (t. 4, b.l. 158-159, t. 5, b.l. 10-11). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra sprendžiamas išteisintojo veiksmų, kai jo automobilis po kontakto su kita transporto priemone išvažiavo iš eismo įvykio vietos, teisinis vertinimas pagal ATPK, nes šis klausimas nėra baudžiamojo proceso dalykas. Nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad Ž. A. išnagrinėjo K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą neteisėtai bendraudamas su V. K. dėl išteisintojo traukimo administracinėn atsakomybėn. Todėl liudytojų R. G. ir J. S. išdėstytos eismo įvykio aplinkybės ir aptartas vėlesnis K. J. elgesys neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios išvados nepaneigia taip pat liudytojo (policijos pareigūno) M. O. parodymai, kuriais šis paaiškino, dėl kokių priežasčių neskundė ( - ) teismo 2010-11-10 nutarimo (t. 5, b.l. 17). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-05 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymą, nes institucija nepagrindė prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos procesą įstatyme numatytais pagrindais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-09 nutartimi pakartotinai atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymą atnaujinti procesą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Šios aplinkybės neįrodo, kad Ž. A. nenusikalto, nes proceso atnaujinimo klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo kontekste, be to, tuo metu dar nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl apelianto.

75Ž. A. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra pateikti visi apeliantui inkriminuoto laikotarpio įrašai, kurie, pasak nuteistojo, galėtų įrodyti, kad jis neturėjo tikslo ar motyvo padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip minėta, dėl Ž. A. nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas, taip pat taikomi operatyvinio tyrimo veiksmai. Šio nuteistojo padaryti veiksmai užfiksuoti atliekant neviešo pobūdžio tyrimą dėl V. K.. Nenustatyta, kad byloje nepateiktuose įrašuose yra reikšmingų duomenų dėl Ž. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Be to, surinktų įrodymų visumos pakanka padaryti išvadą, kad apeliantas nusikalstamai veikė išnagrinėdamas K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą. Ž. A. apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai akcentuojama, kad teismas atmetė jo gynėjo prašymą ištirti įrašus, jų vientisumą, turinio logiškumą, sąsajumą. Vien minėto prašymo atmetimas neįrodo, kad buvo pažeista Ž. A. teisė į gynybą, tuo labiau kad nenustatyta, jog byloje esantys įrašai yra nevientisi, sąmoningai sumontuoti, siekiant nepagrįstai patraukti apeliantą baudžiamojon atsakomybėn, kas leistų abejoti jų įrodomąja reikšme. V. K. apeliaciniame skunde taip pat pateikia subjektyvią nuomonę, kad turėjo būti atmesti telekomunikacijų tinklais užfiksuoti duomenys, nes teismas negalėjo įsitikinti kai kurių telefoninių pokalbių įrašų turinio esme, kadangi įrašai nekokybiški ir nesuprantami, o galimybė išklausyti juos negali būti sutapatinama su galimybe perskaityti surašytus protokolus dėl įrašų. Kaip minėta, BPK suteikia teisę būtent teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, baudžiamajame procese vertinti įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą sprendžiant dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad buvo perklausyti (peržiūrėti) prie bylos medžiagos pridėti vaizdo ir garso įrašai, V. K. ar jos gynėjas nepateikė pastabų ar motyvuotų abejonių dėl jų įrodomosios vertės (t. 5, b.l. 25-26). Betarpiškai ištyrus vaizdo ir garso įrašus, proceso dalyviai nepareiškė, kad juose yra esminių prieštaravimų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turiniui. To nenustatė ir apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, todėl pagrįstai buvo remtasi aptariamais įrodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Ž. A., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, neatitinkančiais šioje byloje nustatytų aplinkybių, apeliaciniame skunde nepagrįstai preziumuoja, kad byloje pateikti kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašų kopijomis savaime kelia abejonių šių įrašų originalams. Tokią išvadą Ž. A. daro analizuodamas vaizdo įrašo ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, nesusijusių su jam inkriminuota nusikalstama veika, turinį. Vien kitų įrodymų tarpusavio nedideli neatitikimai dėl užfiksuotų aplinkybių laiko neleidžia teigti, kad byloje esantys įrašai, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, yra nepatikimi ir abejotini. Byloje išreikalauti vaizdo ir garso įrašų originalus nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad byloje nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

76Ž. A. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad jis savo veiksmais pažeidė inkriminuotus teisės aktus ir padarė didelę žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013, 2K-297/2014). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais. Ž. A. inkriminuota, kad jis pažeidė „Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuri numato prievolę laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, laikytis teisėjų etikos taisyklių (etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai), numatančių teisėjo prievolę nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, kitiems asmenims, naudojantis savo tarnybine padėtimi, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimų, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo“ (skundžiamo nuosprendžio 2 lapas, t. 5, b.l. 149). Ž. A. nusikalstami veiksmai buvo inkriminuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kuri numato piktnaudžiavimą kvalifikuojančius požymius – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-577/2011, 2K-268/2012). Pabrėžtina, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad Ž. A. su K. J. siejo giminystės ar draugystės ryšiai, kurie lėmė, kad nuteistasis priėmė nutarimą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip minėta, analizuojant 2010-11-08, 8.17-8.40 val., V. K. ir Ž. A. pokalbį, būtent pastarasis klausė nuteistosios, ar administracinio teisės pažeidimo byla yra ta, kuria ji domėjosi. Toks Ž. A. elgesys rodo, kad jis neturėjo išankstinės tyčios išspręsti išteisintojo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą palankia linkme. Taip pat nenustatyta, kad K. J. tiesiogiai tarėsi su Ž. A., kad šis priimtų jam palankų procesinį sprendimą. Vien V. K. ir Ž. A. bendravimas dėl K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos dalies nutraukimo ir vėlesnis Ž. A. tokio sprendimo priėmimas savaime neįrodo, kad apeliantas piktnaudžiavo, nes jį siejo su K. J. tam tikri ryšiai. Apygardos teismas priėmė dėl pačio K. J. išteisinamąjį nuosprendį. Byloje nenustatyta, kad apeliantas inkriminuotais veiksmais sau ar jo šeimos nariams ir kitiems artimiesiems, draugams turėjo turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Tokios išvados negalima daryti taip pat dėl V. K., tiesiogiai kontaktavusios su apeliantu, tuo labiau kad neįrodyti nuteistosios kokie nors artimi ryšiai su K. J.. Remiantis bylos duomenimis, E. K. trumpalaikis bendravimas su išteisintuoju bylai reikšmingu klausimu nepatvirtina, kad jie buvo draugai. Nepateikta įrodymų, kad šie asmenys iki nagrinėjamo įvykio palaikė kokius nors santykius. Konstatuoti, kad Ž. A. veiksmuose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties kvalifikuojantis požymis, nepakanka tik nustačius aplinkybę, kad K. J. palankaus sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimas kilo ne iš Ž. A. iniciatyvos, o dėl nuteistojo sukurstymo nusikalstami. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. K. ir Ž. A. padarė inkriminuotus veiksmus siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos trečiajam asmeniui – K. J., nes nutraukus dalį išteisintojo administracinio teisės pažeidimo bylos, jam sumažėjo skirtina bauda ir atėmimo teisės vairuoti laikotarpis (skundžiamo nuosprendžio 8 lapas, t. 5, b.l. 155). Vien išteisintojo, kurio su Ž. A. nesiejo giminystės ar draugystės ryšiai, teisinės padėties palengvinimas neleidžia teigti, kad nuteistasis padarė kvalifikuotą piktnaudžiavimą, kuris numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį irgi negalima kvalifikuoti Ž. A., kaip vykdytojo, veiksmų vertinant tą aplinkybę, kad V. K. domėjosi K. J. administracinio teisės pažeidimo byla ir apeliantas aiškiai suprato nuteistosios poziciją. Apygardos teismas nepateikė jokių kitų argumentų, kuriais remiantis įvertino Ž. A. veiksmus kaip kvalifikuotą piktnaudžiavimą.

77Nuteistajam buvo inkriminuoti Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai. Aptariamo teisės akto, patvirtinto Visuotinio teisėjų susirikimo 2006-06-28 sprendimu Nr. 12 P-8, 12 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatyta, kad vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių – nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi. Pastebėtina, kad Ž. A. buvo paskirta nagrinėti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje apeliantas priėmė nutarimą, todėl akivaizdu, kad nuteistasis, naudodamasis tarnybine padėtimi, objektyviai negalėjo paveikti kito asmens sprendimo. Be to, Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 4 punkte aiškiai nurodyta, kuriems subjektams negali siekti naudos teisėjas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, t. y. sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams. Taigi, šis teisės aktas nenustato teisėjui draudimo siekti naudos bet kokiems asmenims, pavyzdžiui, su kuriuo nesieja jokie santykiai. Nenustačius, kad K. J. yra Ž. A. šeimos narys, artimasis ar draugas, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas, vien priimdamas nutarimą išteisintojo administracinio teisės pažeidimo byloje, tiesiogiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 4 punktą. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta Teisėjų etikos kodekso, kurio atitinkamos nuostatos inkriminuotos Ž. A., redakcija, tačiau konstatuota, kad teisėjas turi prievolę nesiekti naudos ne tik sau, savo šeimai, artimiesiems, bet ir kitiems asmenims. Analizuojant šios teisės normos turinį, darytina išvada, kad apygardos teismas neteisingai pacitavo Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, nepagrįstai išplėsdamas jos taikymo sritį neapibrėžtu asmenų ratu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Ž. A. nepagrįstai inkriminuotos Teisėjų etikos kodekso atitinkamos nuostatos. Dėl analogiškų priežasčių darytina išvada, kad V. K. nepažeidė šio teisės akto 12 straipsnio 4 punkto nuostatos. Ž. A. taip pat nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimus. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte numatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, o 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Minėtos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos yra iš esmės tapačios aptartoms Teisėjų etikos kodekso nuostatoms, kurios pripažintos kaip nepagrįstai inkriminuotos nuteistajam, todėl šalinamos iš skundžiamo nuosprendžio (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 dalis). Taip pat šalinama iš Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio aprašomosios dalies V. K. inkriminuota Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostata dėl prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

78Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Ž. A. nusikalstami veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, išanalizavus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nuteistasis padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį nelaikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu.

79Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013, 2K-102-699/2015).

80Bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistasis dirbo teisėju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Taigi, aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas suteikia teisminei institucijai išskirtinę vietą valstybės valdymo aparate, todėl teisėjams yra keliami aukšti standartai, kurie neleistų abejoti, kad teisingumas yra įgyvendinamas objektyviai, skaidriai, nepriekaištingai ir sąžiningai. Tokie standartai įtvirtinti tiek su teisėjų veikla susijusiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Teismų įstatyme), tiek bendruosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės pareigūnų darbo veiklos principus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme). Minėti konkretūs teisės aktai buvo inkriminuoti Ž. A.. Pastarasis, nagrinėdamas jam paskirtas bylas, turėjo vadovautis tik Konstitucija ir kitais įstatymais, kad nekiltų jokių abejonių dėl apelianto atliekamų pareigų objektyvumo, skaidrumo ir sąžiningumo. Kita vertus, nuteistojo veiksmai, kai jis ne vieną kartą bendravo su kita to paties teismo teisėja (V. K.) dėl K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir atitinkamo procesinio sprendimo priėmimo detalių, o byloje nustatyta, jog nuteistoji buvo išreiškusi Ž. A. poziciją, kad ją domina ši administracinio teisės pažeidimo byla, negali būti suderinamas su teisėjo pareigybei keliamais aukštais standartais. Ž. A., supratęs, kad V. K. domėjosi K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos eiga, koks sprendimas bus priimtas, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ar pranešti apie tokį apeliantės elgesį atitinkamoms institucijoms, tačiau jis to nedarė. Priešingai – nuteistasis toliau neoficialiai bendravo su V. K., bendromis pastangomis aiškindamiesi, kokiais įtikinamais motyvais būtų galima nutraukti dalį išteisintojo bylos. Tai patvirtina, kad nuteistasis nebandė išvengti interesų konflikto. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad apeliantas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, išnagrinėjo K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą dėl nuteistojo. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su Ž. A. užimtomis aukštomis pareigomis valstybėje, o apelianto naudojimasis tarnybine padėtimi neleistinai tariantis su V. K. dėl kito asmens administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo jam palankia linkme mažina visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, formuoja neigiamą požiūrį dėl visų teisėjų atliekamų pareigų objektyvumo, skaidrumo ir sąžiningumo. Taigi, Ž. A. užimtos pareigos, jo padarytos nusikalstamos veikos turinys ir pobūdis, taip pat kitos minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui, taip padarydamas didelę žalą valstybei.

81Įvertinus visas Ž. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, negalima sutikti su nuteistuoju, kad jam taikoma atsakomybės rūšis yra per griežta. Visų pirma pabrėžtina, kad apeliantas savo veiksmais netinkamai vykdė pagrindinę teisėjams priskiriamą funkciją – teisingumo vykdymą. Ž. A. piktnaudžiavo priimdamas ne tarpinį, o galutinį sprendimą jam paskirtoje nagrinėti byloje. K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo kaltinamas padaręs pavojingus administracinius teisės pažeidimus, o dėl dalies tokių pažeidimų byla buvo nutraukta. Apeliantas kelis kartus bendravo su kita to paties teismo teisėja V. K., aiškiai suvokdamas, kad pastaroji domisi K. J. administracinio teisės pažeidimo byla. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantui buvo tinkamai pritaikyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad dėl Ž. A. nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nespręstas klausimas dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn, tam įgaliotos institucijos nesvarstė, ar jo veiksmai pažeidė teisėjų etiką. Baudžiamasis procesas nereglamentuoja, kad prieš traukiant teisėją baudžiamojon atsakomybėn, jo veiksmus privalo įvertinti atitinkama teismų savivaldos institucija.

82Pripažinus, kad Ž. A. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, bendrininkų – V. K. ir E. K. – nusikalstami veiksmai taip pat perkvalifikuojami pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą.

83V. K. ir E. K. apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje prieštaringai išdėstytas aptariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apeliantams inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2010-11-15 (skundžiamo nuosprendžio 2 lapas, t. 5, b.l. 149), o motyvuojamoje dalyje šis laikotarpis susiaurintas, t. y. nuo 2010-11-08 iki 2010-11-15 (skundžiamo nuosprendžio 5 lapas, t. 5, b.l. 152). Byloje nustatytas V. K. bendravimo su Ž. A. dėl K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos pradžia – 2011-11-08 (2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-375, t. 1, b.l. 49-50). Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos bendrininkai tarpusavyje bendravo dar prieš 2011-11-08. Kaip minėta, K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas protokolas 2010-10-30 (t. 1, b.l. 168-169), tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad apeliantai pradėjo nuo minėtos dienos daryti inkriminuotą nusikalstamą veiką, tuo labiau kad išteistojo byla gauta ( - ) teisme tik 2010-11-04 (t. 1, b.l. 142). Todėl apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pagrįstai susiaurino nuteistųjų nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį. Toks nusikalstamos veikos padarymo pradžios nustatymas nelaikytinas E. K. ir V. K. teisės į gynybą pažeidimu. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatyta, kad apeliantų nusikalstama veika tęsėsi iki 2010-11-15. Pabrėžtina, kad apygardos teismas, nesiremdamas jokiais byloje surinktais įrodymais, nustatė šią nusikalstamos veikos padarymo pabaigą. Be to, V. K. ir E. K. kaltinamajame akte buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos pabaigos laikas 2010-11-10 (t. 4, b.l. 63-64). Būtent šią dieną Ž. A. priėmė nutarimą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje nenustatyta, kad po 2010-11-10 apeliantai toliau darė kokius nors nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis keičiama susiaurinant V. K., E. K. ir Ž. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, t. y. 2010-11-08 – 2010-11-10 (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 dalis).

84Pasak V. K., apeliantė ir E. K. nepažinojo K. J., tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistoji domėjosi išteisintojo administracinio teisės pažeidimo byla, todėl ji bendravo su Ž. A. šiuo klausimu. Kaip minėta, pastarasis neturėjo jokio išankstinio suinteresuotumo savo iniciatyva išspręsti K. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą jam palankia linkme. Ž. A., tik bendraudamas su V. K., pradėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. V. K. nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad ji asmeniškai nepažinojo K. J., o BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinuoju požymiu nėra motyvas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji ne kartą su savo sūnumi bendravo dėl išteisintojo administracinio teisės pažeidimo bylos, o E. K. buvo susitikęs su K. J.. Neturint apskritai jokio intereso dėl išteisintojo minėti nuteistųjų veiksmai yra nelogiški. Atsižvelgiant į tai, V. K. teiginiu, kad ji, nepažinodama K. J. ar jo artimųjų, neturėjo tikslo ir motyvo domėtis jo asmeniniu gyvenimu ar padarytu administraciniu teisės pažeidimu, siekia nepagrįstai sumažinti savo kaltės laipsnį dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Anksčiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad apygardos teismas teisingai nustatė, jog V. K., bendraudama su Ž. A., sukurstė (palenkė) pastarąjį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir, duodama jam patarimus, kaip išspręsti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, padėjo piktnaudžiauti, todėl jos nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 1 dalį.

85Skundžiamame nuosprendyje taip pat tinkamai įvertintas ir argumentuotas E. K. vaidmuo padarytoje nusikalstamoje veikoje, t. y. nuteistasis, bendraudamas su savo motina, ne kartą domėjosi K. J. administracinio teisės pažeidimo byla, žinojo šios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat kad ją nagrinės Ž. A., su kuriuo kontaktavo V. K. (2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-376, t. 1, b.l. 58-60). E. K. buvo susitikęs su išteisintuoju ir nurodė, ką šiam reikia sakyti teismo posėdžio metu, kad būtų priimtas palankus sprendimas byloje. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. K. suprato, jog savo ir V. K. suderintais veiksmais siekia daryti įtaką Ž. A. piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, t. y. sukurstė pastarąjį nusikalsti. Tai, kad E. K. tiesiogiai nebendravo su Ž. A. dėl K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos, neturi reikšmės E. K. nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui.

86Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl V. K., E. K. ir Ž. A. jų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

87Dėl V. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jos nuteisimu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, ir R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliacinio skundo argumentų

88BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasiūlė, pažadėjo arba davė jam arba tarpininkui mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį.

89V. K. nuteista pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad ji 2010-11-25, apie 12.15 val., kavinėje “K“, esančioje ( - ), Šiaulių mieste, už pageidaujamą sprendimą, kad V. K. civilinė byla būtų paskirta pageidaujamam teisėjui, bylų skirstymą vykdančiam ( - ) teismo pirmininkui R. Ž. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „Red Label“ butelį.

90Be to, Kauno apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 5, b.l. 141-143).

91Visų pirma pasakytina, kad apygardos teismui nustačius, kad yra procesinė kliūtis spręsti R. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, skundžiamame nuosprendyje ydingai R. Ž. įvardijamas vardu ir pavarde, nes procesas dėl jo buvo užbaigtas, o tiksliau būtų jį apibūdinti kaip asmenį, kuriam byla nutraukta. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas, įvardijant R. Ž. asmeniu, kuriam byla nutraukta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

92Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2014). Apygardos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011, 2K-233/2014). V. K. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, nes BK 227 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nenumatyta laisvės atėmimo bausmės paskyrimo galimybė (BK 12 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje nurodytas šios veikos padarymo laikas – 2010-11-25. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje (2010-06-15 įstatymo Nr. XI-901 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju yra svarbi BK 95 straipsnio 7 dalies (2010-06-15 įstatymo Nr. XI-901 redakcija) nuostata, kad asmeniui iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minėta baudžiamojo įstatymo norma reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Skundžiamu nuosprendžiu V. K. buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už 2011-04-20 padarytą nusikalstamą veiką. Būtent nuo pastarosios dienos senaties terminas nutrūko dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir šis terminas skaičiuojamas iš naujo. Kita vertus, net ir iš naujo pradėjus skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą, V. K. galima buvo pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) tik iki 2014-04-20, tuo tarpu skundžiamas nuosprendis priimtas 2014-05-26. Byloje nenustatyta, kad apeliantė po 2011-04-20 buvo pripažinta kalta padariusi dar vieną nusikalstamą veiką kitame baudžiamajame procese ar dėl jos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu negalėjo spręsti V. K. kaltės klausimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o turėjo procesinę pareigą nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

93V. K. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti iš kaltinimo pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, jai nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo prašymo pobūdį, teisėjų kolegija turi pareigą įvertinti, ar dėl nuteistosios veiksmų yra teisinis pagrindas priimti kitokio pobūdžio procesinį sprendimą.

942011-06-08 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-383 ir Nr. S6-10-384 užfiksuotas V. K. 2010-11-24, 11.11-11.12 val. ir 17.26.-17.27 val., bendravimas mobiliojo ryšio telefonu su V. K. ir susitarimas susitikti (t. 1, b.l. 95-97, 98-99). Remiantis liudytojo V. K. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, V. K. žinojo, jog tarp jo ir sugyventinės buvo nesutarimų turtiniais klausimais. Liudytojas bendravo su nuteistąja kelis kartus asmeniškai ir mobiliojo ryšio telefonu šiuo klausimu. V. K. iniciatyva buvo paruošti dokumentai, taip pat prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie vėliau pateikti į teismą (t. 5, b.l. 8-9). Iš 2011-06-08 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-385 matyti, kad 2010-11-24, 17.41-17.43 val., V. K. telefoninio pokalbio metu teiravosi asmens, kuriam byla nutraukta, dėl ( - ) teismo raštinės darbo tvarkos ir jie susitarė, kur ir kelintą valandą kitą dieną gali susitikti Šiauliuose (t. 1, b.l. 100-102). Bylos medžiagoje yra 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-386, kuriame užfiksuota, kad 2010-11-24, 19.10 val., jau po pokalbio su asmeniu, kuriam byla nutraukta, V. K. skambino K. K. ir klausė jos, ar alkoholinį gėrimą „Red Label“, kaip dovaną, tinka dovanoti vyrui (1 t., b.l. 103-105). Analizuojant 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-10-387, matyti, kad V. K. 2010-11-25, 8.35-8.41 val., savo darbo kabinete kalbėjosi su sekretore V. M., papasakojo apie buvusį pokalbį su asmeniu, kuriam byla nutraukta, kad apeliantė prašė, jog byla būtų paskirta tinkamam teisėjui („<...> skambinau R. tam į Telšius <...> tu man sakau... paskirtum normaliam teisėjui žinai <...> svarbu, kad nevilkintų, nestumdytum sakau <...>“). Be to, V. K. paminėjo, kad buvo susitarta susitikti su asmeniu, kuriam byla nutraukta, apeliantė atsinešė butelį iš namų, nes nepatogu eiti be nieko į susitikimą su juo („Atsinešiau butelį iš namų <...> nejaugi aš pas žmogų eisiu be nieko“). Vėliau nuteistoji atkleidė V. M. teisėjos vardą „A.“, kuriai norima, kad būtų paskirta byla („tada, kad pas A. paskirtų. Ta buvus prokurorė, bus kitaip“) (t. 1, b.l. 106-110). V. M., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino jos parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka (t. 4, b.l. 173-174). Iš šių parodymų matyti, kad V. M. suprato V. K. 2010-11-25, 8.35-8.41 val., pasakytus teiginius analogiškai, kaip jie yra aptarti (t. 2, b.l. 143-145). V. K. ir V. M. 2010-11-25, 8.35-8.41 val., pokalbio turinys paneigia nuteistosios apeliacinio skundo teiginį, kad ji tik pasakojo posėdžių sekretorei, ką sužinojo iš V. K., o apeliantės išsakyti teiginiai apskritai neturi jokio ryšio su jos ir asmens, kuriam byla nutraukta, 2010-11-24, 17.41-17.43 val., telefoniniu pokalbiu. Vertinant visą byloje nagrinėjamo įvykio eigą, darytina išvada, kad V. K. veiksmai, kai ji 2010-11-24 bendravo telefonu ir asmeniškai susitiko su V. K., vėliau skambino asmeniui, kuriam byla nutraukta, o 2010-11-25, 8.35-8.41 val., pokalbio metu nuteistoji detaliai papasakojo V. M., dėl kokios priežasties apeliantė ruošiasi susitikti su asmeniu, kuriam byla nutraukta, nebuvo atsitiktiniai.

95Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2010-11-25, apie vidurdienį, V. K. susiskambino su asmeniu, kuriam byla nutraukta, dėl susitikimo vietos, pasiėmė iš spintos stačiakampio formos dėžutę, kurią įdėjo į maišelį, prie ( - ) teismo pastato susitiko su asmeniu, kuriam byla nutraukta, ir abu nuėjo į kavinę “K“. Susitikimo metu asmeniui, kuriam byla nutraukta, buvo perduotas maišelis (t. 1, b.l. 111-112, 113-115, 116-117). V. K. apeliaciniame skunde akcentuoja byloje esančiame vaizdo įraše ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoto laiko neatitikimus, kurie nėra esminiai ir nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti aptariamais įrodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas nagrinėjamo įvykio laikas yra apytikslis – 2010-11-25, apie 12.15 val. (skundžiamo nuosprendžio 2 lapas, t. 5, b.l. 149), o vaizdo įraše ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotas laiko neatitikimas yra tik kelių minučių skirtumu. V. K., apeliaciniame skunde klaidingai interpretuodama byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai teigia, kad kaltinimas pateikė įvykio eigą, jog ji kartu su asmeniu, kuriam byla nutraukta, iš pradžių pabuvo kavinėje, po to apeliantė nusipirko maišelį ir dar kažką, su kuriuo grįžo į savo darbo kabinetą. Tokia nuteistosios versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl ji atmetama kaip nepagrįsta. Nors vaizdo įraše negalima tiksliai nustatyti, kas buvo perduota V. K. susitikimo su asmeniu, kuriam byla nutraukta, metu, tačiau anksčiau aptarti nuteistosios pokalbiai neleidžia abejoti, kad ji turėjo interesą perduoti alkoholinį gėrimą. V. K. apeliaciniame skunde pateikia savo subjektyvią nuomonę, kad byloje esantys įrašai yra nekokybiški, daryti su pertraukomis, todėl jie negali būti laikomi patikimais įrodymais. Pastebėtina, kad bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos remiantis surinktų įrodymų visuma, o ne tik nuteistosios akcentuojamais įrašais. V. K. daro tik prielaidą, nepagrįstą jokiais byloje surinktais įrodymais, kad darant vaizdo įrašą, kartu nebuvo padarytas ir garso įrašas, nes tai nebuvo palanku ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pastebėtina, kad V. K. susitikimas su asmeniu, kuriam byla nutraukta, kavinėje buvo užfiksuotas naudojant technines priemones per tam tikrą atstumą, todėl akivaizdu, kad įrašyti pokalbio dalyvių dialogą yra sudėtinga. Be to, net ir nesant garso įrašo, byloje esantis vaizdo įrašas nepraranda savo įrodomosios vertės. Pasak nuteistosios, techninių priemonių naudojimas sekant ją gatvėje ar kavinėje nebuvo sankcionuotas. Bylai reikšmingu laiku dėl V. K. buvo sankcionuotas techninių priemonių specialia tvarka naudojimas, be kita ko, susijęs su kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrole ir fiksavimu, kai nė vienam kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 5, b.l. 68-69). Darytina išvada, kad nuteistosios veiksmų fiksavimas, jai nebūnant ( - ) teismo patalpose, buvo sankcionuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pati nuteistoji ikiteisminiame tyrime pripažino, kad ji per susitikimą su asmeniu, kuriam nutraukta byla, įteikė alkoholinį gėrimą. Tokios dovanos tikslas – pasveikinti jį, kad gimė anūkas (t. 3, b.l. 46). Asmuo, kuriam byla nutraukta, baudžiamajame procese taip pat neneigė dėl tokios dovanos gavimo (t. 3, b.l. 99, t. 5, b.l. 36). Byloje nustatyta, kad pastarasis yra gimęs birželio 12 d., o pasak jo – anūkas gimė 2010 m. sausio 15 d. (t. 3, b.l. 99). Nuo šių datų iki aptariamo V. K. susitikimo su asmeniu, kuriam byla nutraukta, praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, todėl, įvertinus visas aplinkybes, nuteistosios baudžiamajame procese iškelta versija, kad ji įteikė alkoholinį gėrimą asmeniui, kuriam nutraukta byla, dėl vienos iš minėtų progų, negali būti vertinama kaip atitinkanti tikrovę.

96Byloje nustatyta, kad netrukus po V. K. susitikimo su asmeniu, kuriam byla nutraukta, nuteistoji skambino V. K. ir pranešė apie pavykusi susitikimą, taip pat informavo jį, kad kitą dieną, t. y. 2010-11-26, jis gali nešti dokumentus („Buvau, sutikau, viską sutvarkiau, ką žadėjau <...> viską sušnekėjau <...> nešk rytoj po aštuonių (dokumentus) <...>“) (t. 1, b.l. 118-119, 120-121), („<...> Aš tą vyrą sutikau <...> mes pašnekėjom viską, perdaviau lauktuves ir viskas“) (t. 1, b.l. 123-125). V. K. iš tiesų tik iš draugiškumo susitikus su asmeniu, kuriam byla nutraukta, nuteistosios elgesys, kai ji papasakojo trečiajam asmeniui (V. K.) susitikimo rezultatus, patvirtino dėl dovanos įteikimo ir patarė V. K. kitą dieną nešti dokumentus, yra nelogiškas. Be to, nenustatyta, kad bylai reikšmingu laikotarpiu V. K. ir V. K. bendravo kitais jiems tarpusavyje reikšmingais klausimais, išskyrus V. K. interesą spręsti iškilusius ginčus su buvusia sugyventine teisminiu būdu. V. K., paklausęs nuteistosios patarimo, 2010-11-26 pateikė ( - ) teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Ant šio dokumento yra teismo pirmininko 2010-11-26 viza, kuria pareiškimas paskirtas teisėjai A. A. (t. 2, b.l. 20). Teisėjos A. A. vardas yra A., o šio vardo sutrumpinimą („A.“) minėjo V. K. 2010-11-25, 8.35-8.41 val., pokalbio su V. M. metu (t. 1, b.l. 109). Atsižvelgiant į tai, nuteistosios apeliacinio skundo teiginys, kad V. K. pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teko teisėjai A. A. yra tik atsitiktinumas, nes V. K. pareiškimas teisėjai atiteko eilės tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas. V. K. procesinis dokumentas ( - ) teismui buvo pateiktas būtent 2010-11-26, t. y. palankiu laiku, kad jį nagrinėtų teisėja A. A., nes tuo metu pagal registravimo tvarką jai turėjo atitekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo išsprendimas. Šiai teisėjai paskyrus nagrinėti minėtą klausimą, vėliau buvo pagrindas jai skirti nagrinėti patį ieškinį, nors iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad byla automatiniu būdu priskirta teisėjai E. G. (t. 2, b.l. 45). Tokių išvadų nepaneigia asmens, kuriam byla nutraukta, parodymai ar liudytojų A. A. ir R. B. parodymai, duoti baudžiamajame procese. Pastebėtina, kad V. K. inkriminuota aplinkybė – „pageidaujamas sprendimas, kad V. K. civilinė byla būtų paskirta pageidaujamam teisėjui“ (skundžiamo nuosprendžio 2 lapas, t. 5, b.l. 149), o ne tai, kad V. K. civilinė byla buvo paskirta pažeidžiant bylų skirstymo taisykles. Asmuo, kuriam byla nutraukta, ikiteisminiame tyrime nedavė detalių parodymų dėl V. K. pateiktų procesinių dokumentų paskyrimo nagrinėti teisėjai A. A. aplinkybių (t. 3, b.l. 99). Liudytojos A. A. ir R. B. nežinojo, kad V. K., V. K. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, neoficialiai bendravo dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, nustatyta visuma byloje surinktų įrodymų, o ne pavienių asmenų parodymais. Ta aplinkybė, kad dėl V. K. byloje buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, neturi įtakos atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms.

97Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, kad V. K. veiksmai aprašyti skundžiamame nuosprendyje turi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dėl V. K. šioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, kaip minėta, apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu neturėjo procesinės galimybės spręsti apeliantės kaltės klausimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes tuo metu jau buvo suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir byla nutraukiama minėtu procesiniu pagrindu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, laikytina, kad apygardos teismo pateikti motyvai, susiję su asmeniu, kuriam byla nutraukta, neteko teisinės galios, todėl šalinti iš skundžiamo nuosprendžio atskirus jo teiginius nėra tikslinga. Taip pat pasakytina, kad bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nėra prilyginamas išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, o baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia analizuoti asmens, kuriam byla nutraukta, veiksmų bylos kontekste ir tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

98Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

99V. K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad ji, pažeisdama inkriminuotų teisės aktų reikalavimus, 2011-04-20 piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, telefonu paskambino ( - ) teismo teisėjai R. A. ir prašė neskirti jos sūnui E. K. kardomosios priemonės – suėmimo, kurio klausimą sprendė minėta teisėja, taip V. K. pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir kartu padarė didelę žalą valstybei.

1002011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-394 užfiksuotas V. K. 2011-04-20, 15.12-15.13 val., telefoninis pokalbis su ( - ) teismo teisėja R. A.. Nuteistoji pasakė liudytojai, kad „<...> turėtum sulaukti svečių“, „tai būk draugs, nes aš nežinau, man trūksta žodžių“. R. A. paklausus, kas atsitiko, apeliantė atsakė, kad „sužinosi pusvalandžio laikotarpy. Atves tau svečių“. Be to, V. K. paminėjo, kad „turėtum pamatyt, paskaityt ir suprast. Gerai? V. turėtų ateit kartu su tokiu berniuku“ (t. 1, b.l. 126-128). V. K. apeliaciniame skunde kelia šio garso įrašo gavimo byloje teisėtumo klausimą. Iš 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-394 matyti, kad techninių priemonių, kuriomis užfiksuotas V. K. telefoninis pokalbis su R. A., panaudojimo specialia tvarka pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2011-04-06 nutartis Nr. S1-294 KF pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-04-04 teikimą Nr. 149 KF (t. 1, b.l. 126). Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2011-04-06 nutartimi Nr. S1-294 nutarta nuo 2011-04-12 iki 2011-07-12 pratęsti telekomunikacijų tinklais, atitinkamais V. K. naudotais telefonų abonentiniais numeriais perduodamos ir jiems perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, apeliantės pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 5, b.l. 84-85). Taigi, šia nutartimi buvo leista ne tik naudoti specialią techniką, leidžiančią klausytis V. K. telefoninių pokalbių pagal konkrečiai išvardytus mobiliojo ryšio telefono numerius, bet ir kitas specialias priemones, kuriomis galima kontroliuoti ir fiksuoti kitokį apeliantės susižinojimą. 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-394 nurodyta, kad V. K. bendravo su R. A. naudodamasi savo darbo kabinete esančiu stacionariu telefono aparatu (t. 1, b.l. 127), o Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2011-04-06 nutartimi Nr. S1-294 tiesiogiai nebuvo sankcionuotas telefoninių pokalbių, vykstančių per šį telefono aparatą, klausymasis, tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad visas bylai reikšmingas telefoninis pokalbis negalėjo būti užfiksuotas naudojant kitas specialias priemones, sankcionuotas Klaipėdos apygardos teismo pirmininko. Tokia išvada darytina taip pat vertinant Šiaulių valdybos 2015-02-03 raštą Nr. 4-10-75, kuriame paaiškinta, kad duomenys apie V. K. galimai nusikalstamus veiksmus buvo gauti kontroliuojant ir fiksuojant nuteistosios pokalbius jos darbo kabinete esančiu stacionariu telefono aparatu, tačiau šie duomenys buvo užfiksuoti nesinaudojant telekomunikacijų tinklais, o kontroliuojant ir fiksuojant nuteistosios pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 6, b.l. 39-40). Konstatuotina, kad V. K. ir R. A. 2011-04-20, 15.12-15.13 val., pokalbis užfiksuotas esant teisėtam pagrindui, todėl juo galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Šiame kontekste pasakytina, kad aptariame pokalbyje esminę reikšmę sudaro būtent nuteistosios pasakyti teiginiai, o pastaroji skambino liudytojai iš savo darbo kabineto, kuriame naudotos techninės priemonės specialia tvarka (t. 1, b.l. 131-134).

101Analizuojant 2011-04-20, 15.12-15.13 val., telefoninį pokalbį, akivaizdu, kad V. K. iš anksto žinojo, kad R. A. nagrinės nuteistosios sūnaus kardomosios priemonės – suėmimo klausimą. V. K. apeliaciniame skunde pateikia versiją, kad ji paskambino ( - ) teismo teisėjai siekdama, kad ši suprastų, jog sulaikytas asmuo yra apeliantės sūnus, ir nusišalintų nuo prokuroro pareiškimo nagrinėjimo, kad nekiltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Visų pirma pasakytina, kad V. K. telefoninio pokalbio metu neišsakė tokio prašymo R. A.. Iš V. K. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad ji intensyviai bendravo su sūnaus gynėja advokate V. S. (t. 5, b.l. 33). Apeliantė ikiteisminiame tyrime nurodė, kad ji seniai pažįsta šią advokatę (t. 3, b.l. 46). Taigi, nuteistosios sūnaus gynėja, palaikydama ryšius su apeliante, posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo klausimas, galėjo pareikšti R. A. nušalinimą nuo šio klausimo išsprendimo. Be to, vien tik norint, kad R. A. nusišalintų, apeliantės elgesys, kai ji pamini, jog kartu su „berniuku ateis V.“, t. y. E. K. advokatė, yra nelogiškas. Tokią išvadą patvirtina ir iš karto po telefoninio pokalbio su R. A. vykęs V. K. 2011-04-20, 15.13-15.14 val., telefoninis pokalbis su V. S., kuriame nuteistoji informavo V. S. apie pokalbio su R. A. turinį („aš sakiau, kad bus svečių“) (t. 1, b.l. 129-130). R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji įvertino V. K. telefoninį skambutį, jog liudytoja turėtų informaciją, kad bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo nuteistosios sūnui, ir atidžiau peržiūrėtų ikiteisminio tyrimo medžiagą. Be to, ši liudytoja suprato, kad V. K. norėjo paprašyti, jog liudytoja neskirtų kardomosios priemonės E. K. (t. 4, b.l. 159-160). R. A. ikiteisminiame tyrime davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b.l. 135-136). Tokie R. A. parodymai paneigia V. K. apeliacinio skundo teiginį, kad liudytoja suprato apeliantės pasakytus teiginius kaip prašymą nusišalinti nuo kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo E. K. klausimo išsprendimo. Apeliantės pateikta subjektyvi nuomonė, kad šią liudytoją dėl nagrinėjamo įvykio suklaidino STT pareigūnai, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl ji atmetama kaip nepagrįsta. Nuteistosios padarytų veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės, kad R. A. kreipėsi į teismo pirmininkę prašydama kardomosios priemonės skyrimo E. K. klausimą perduoti kitam teisėjui, tačiau tuo metu laisvų teisėjų nebuvo ir šis klausimas buvo paliktas spręsti tai pačiai teisėjai. Sprendžiant dėl V. K. kaltės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat svarbūs byloje užfiksuoti kiti pokalbiai apeliantės darbo kabinete. 2011-04-20, 15.11-15.25 val., pokalbio metu V. K. bendravo su V. M. dėl E. K. suėmimo skyrimo klausimo, nuteistoji papasakojo savo sekretorei pokalbio su R. A. turinį. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad V. K. buvo užtikrinta, jog telefoninių pokalbių yra klausomasi, nes V. M. paklausus, gal jai kam nors paskambinti, nuteistoji atsakė „koks skirtumas, vis tiek anie sek“. Liudytojai pasitikslinus, ar advokatės V. S. taip pat yra klausomasi, nuteistoji kategoriškai patvirtino teigiamai. Be to, V. M. pasiteiravo V. K., ar ši daugiau nieko nesakė R. A., nuteistoji atsakė „nu ką aš sakysiu“ (t. 1, b.l. 131-134). Aptarti nuteistosios teiginiai įrodo, kad ji sąmoningai 2011-04-20, 15.12-15.13 val., telefoninio pokalbio metu pasakė R. A. riboto kiekio informaciją, nes apeliantė manė, kad jos pokalbių yra klausomasi. V. K. apeliaciniame skunde neteisi teigdama, kad liudytoja V. M. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje (t. 4, b.l. 173-174). Ši liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 143-145), kaip teisingus, jog 2011-04-20, 15.11-15.25 val., vyko pokalbis tarp jos ir V. K. dėl E. K. suėmimo skyrimo aplinkybių. Nors V. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiesiogiai nenurodė, kad V. K. prašymas R. A. buvo užslėptas – užuominomis siekiant tik palankaus E. K. sprendimo, tačiau tokie liudytojos parodymai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos. Remiantis 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-10-397, 2011-04-21, 9.02-9.05 val., V. K. savo darbo kabinete kalbėjosi su advokate V. S. dėl E. K. suėmimo skyrimo klausimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji papasakojo V. S., kas apeliantei buvo žinoma („<...> vakar ta A. bylos nebeskaitė, nes visą tą krūvą tomų nunešė ir užregistravo į raštinę, nes ana taip pasakė, tai su ana yra pašnekėta, anai tiktai labai kažkas užkliūna, kažkuris iš tų bernų <...>“) (t. 1, b.l. 135-137). Minėti V. K. teiginiai neabejotinai įrodo, kad ji ir po 2011-04-20, 15.11-15.25 val., telefoninio pokalbio bendravo su R. A. nuteistajai reikšmingu klausimu, nes priešingu atveju apeliantė nežinotų, kas liudytojai kelia abejonių E. K. byloje. Toks V. K. elgesys patvirtina, kad jai rūpėjo ( - ) teismo teisėjos pozicija dėl E. K. suėmimo skyrimo, o ne tai, kad R. A. nespręstų šio klausimo. Ši aplinkybė taip pat paneigia V. K. apeliacinio skundo teiginį, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog ji po 2011-04-20 telefoninio pokalbio kontaktavo su R. A..

102Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog V. K. 2011-04-20 telefonu paskambino ( - ) teismo teisėjai R. A. ir netiesiogiai prašė neskirti jos sūnui E. K. kardomosios priemonės – suėmimo, kurio klausimą sprendė minėta teisėja, taip pažeisdama skundžiamame nuosprendyje nurodytų teisės aktų nuostatas.

103V. K., apeliaciniame skunde deklaratyviai cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką piktnaudžiavimo bylose, teigia, kad jos veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarinių

104Bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistoji dirbo teisėja. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Taigi, aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas suteikia teisminei institucijai išskirtinę vietą valstybės valdymo aparate, todėl teisėjams yra keliami aukšti standartai, kurie neleistų abejoti, kad teisingumas yra įgyvendinamas objektyviai, skaidriai, nepriekaištingai ir sąžiningai. Tokie standartai įtvirtinti tiek su teisėjų veikla susijusiuose teisės aktuose (Teismų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse), tiek bendruosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės pareigūnų darbo veiklos principus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme). Minėti konkretūs teisės aktai buvo inkriminuoti V. K.. Pastaroji, sužinojusi, kad jos sūnus ikiteisminiame tyrime yra laikinai sulaikytas ir bus sprendžiamas jam griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo klausimas, turėjo pareigą nesiimti priemonių siekti daryti įtaką baudžiamajam procesui. Kita vertus, V. K. elgėsi priešingai, t. y. ji, pasinaudodama pažintimi su teisėja R. A., taip pat savo tarnybine padėtimi, telefoninio pokalbio metu užuominomis paprašė neskirti jos sūnui suėmimo, t. y. nesunkinti jo teisinės padėties. Akivaizdu, kad toks nuteistosios elgesys, kai ji siekė, jog baudžiamajame procese iškilęs klausimas būtų išspręstas ne vadovaujantis BPK nuostatomis, o pagal apeliantės norą, nesuderinamas su teisėjų veikloje akcentuojamais sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais. V. K. savo veiksmais kėlė pavojų ir pačio baudžiamojo proceso eigai, nes neatmestina, kad patenkinus nuteistosios prašymą, būtų apsunkintas visų bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimas. Be to, net ir nenustačius, kad baudžiamajam procesui, kuriame spręstas E. K. griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo klausimas, buvo padaryta kokia nors žala dėl V. K. veiksmų, ši aplinkybė nepaneigia apeliantės nusikalstamos veikos pavojingumo. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą dėl apeliantės. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su V. K. užimtomis aukštomis pareigomis valstybėje, o apeliantės naudojimasis tarnybine padėtimi siekiant palankaus procesinio sprendimo savo šeimos nariui mažina visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, formuoja neigiamą požiūrį dėl visų teisėjų atliekamų pareigų objektyvumo, skaidrumo ir sąžiningumo. Taigi, V. K. užimtos pareigos, jos padarytos nusikalstamos veikos turinys ir pobūdis, pažeistų inkriminuotų teisės aktų pobūdis, taip pat kitos minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistoji pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui, taip padarydama didelę žalą valstybei. Kadangi apeliantė nusikalto siekdama asmeninės naudos, t. y. jos sūnui palankaus sprendimo, todėl jos nusikalstami veiksmai pagrįstai įvertinti kaip kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

105Remiantis tuo, kas nustatyta, V. K. prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais atmetamas.

106Pripažinus, kad nuteistieji padarė švelnesnę nusikalstamą veiką, o dėl V. K. byla pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių ir V. K. – dėl galutinės subendrintos bausmės skyrimo.

107Ž. A. ir E. K. padarė po vieną baigtą nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, veikdami tiesiogine tyčia. V. K. padarė dvi baigtas tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, veikdama tiesiogine tyčia. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 punktas). Ž. A., V. K. ir E. K. veikė kaip bendrininkai, jų vaidmuo buvo skirtingas, t. y. Ž. A. buvo vykdytojas, nes jis nagrinėjo K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą ir turėjo įgaliojimus išspręsti šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. V. K. ir E. K. savo bendrais veiksmais sukurstė Ž. A. nusikalsti, o nuteistoji taip pat savo patarimais padėjo K. J. bylą nagrinėjusiam teisėjui piktnaudžiauti tarnyba. Nenustatyta apeliantų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. K. ir Ž. A. anksčiau netraukti baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, charakterizuojami teigiamai, turi šeimas (t. 3, b.l. 48-53, 79-83). E. K. nusikalto tuo metu, kai dėl jo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, tačiau dar nebuvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas. Darant nusikalstamą veiką, dėl apelianto nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (t. 3, b.l. 19-20). Jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b.l. 24-25), negydytas psichiatrinėje ligoninėje, nevedęs. Įvertinus visas aplinkybes, net ir perkvalifikavus V. K. ir Ž. A. nusikalstamą veiką pagal švelnesnį įstatymą, jiems parenkamos tos pačios bausmės rūšys, nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, atitinkamai mažinant jų dydžius. V. K. parenkama griežčiausia BK 228 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atsižvelgiant į jos aktyvų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, padarytų veiksmų pobūdį, taip pat į tą aplinkybę, kad apeliantė traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir už kitos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo, kad jos neleistinas elgesys, einant teisėjos pareigas, nebuvo atsitiktinis. Įvertinus V. K. charakteristiką, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jai atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). E. K. už padarytą nusikalstamą veiką parenkama švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kurios dydis yra mažesnis už apysunkių nusikaltimų kategorijai nustatytą vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atliko nepagrindinį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jis skundžiamu nuosprendžiu daugiau nepripažintas kaltu padaręs kitų nusikalstamų veikų. Nors apeliantas anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau dauguma pažeidimų buvo susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, o paskirtos administracinės nuobaudos jau nebegalioja. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad dėl E. K. buvo priimtas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendis, tačiau jis nėra įsiteisėjęs. Be to, minėtas teismo procesinis sprendimas priimtas po apelianto šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos, todėl laikytina, kad jis yra neteistas BK 55 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju net minimalaus laisvės atėmimo bausmės ar arešto bausmės dydžio paskyrimas E. K. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1-4 punktais,

Nutarė

109Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį:

110Perkvalifikuoti V. K. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5-6 dalių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5-6 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei V. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.

111Baudžiamosios bylos dalį, kuria V. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nuteista 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

112Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

113Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bei V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

114Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms.

115Perkvalifikuoti Ž. A. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Ž. A. paskirti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 2 (dvejiems) metams.

116Perkvalifikuoti E. K. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei E. K. paskirti 50 MGL (1 882,50 Eur) (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties eurocentų) dydžio baudą.

117Taip pat pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio aprašomąją dalį:

1181) Nustatyti, kad V. K., E. K. ir Ž. A. bendrai darė nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d.;

1192) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kad Ž. A., darydamas nusikalstamą veiką, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktus numatytas teisėjo prievoles ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas „nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo“, o V. K., bendrai darydama nusikalstamą veiką su Ž. A., pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą „nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti “;

1203) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies visas nuorodas dėl V. K. nusikalstamų veiksmų, susijusių su R. Ž., ir įvardyti jį asmeniu, kuriam byla buvo nutraukta.

121Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 3. pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m.... 4. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 5. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės,... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. K. laisvės atėmimo bausmės... 8. V. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 288... 9. E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo... 11. E. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228... 12. Ž. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 13. Šiuo nuosprendžiu taip pat K. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24... 14. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 15. V. K., E. K. ir Ž. A. nuteisti už tai, kad V. K., būdama ( - ) teismo... 16. V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 17. Be to, V. K. nuteista už tai, kad ji 2010-11-25, apie 12.15 val., kavinėje... 18. V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227... 19. Be to, V. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama ( - ) teismo teisėja,... 20. V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 21. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 22. Nuteistoji teigia, kad teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų... 23. Pasak V. K., teismas, pripažindamas ją kalta dėl trijų nusikalstamų veikų... 24. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2... 25. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistoji pabrėžia, kad... 26. Apeliantės teigimu, ji nedarė jokios įtakos R. Ž. ir neprašė paskirti... 27. V. K., apeliaciniame skunde aptardama jos nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2... 28. Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsižvelgus į Lietuvos... 29. Įvertinus visas aplinkybes, V. K. manymu, byloje nesurinkta įrodymų,... 30. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 31. Nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos,... 32. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis padarė nusikalstamus... 33. Pasak E. K., jis, susipažinęs su baudžiamąja byla, sužinojo, kad jo... 34. Nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja K. J. asmens parodymo atpažinti metu... 35. E. K. teigimu, sutapimai, kad jis lankėsi pas motiną darbe 2010-10-08, kai... 36. Be to, apeliantas tvirtina, kad teismo išvados apie jo padarytą Ž. A.... 37. Pasak E. K., skundžiamas nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes... 38. Atsižvelgiant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, E. K. nuomone, Kauno... 39. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 40. Visų pirma nuteistasis nurodo, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje... 41. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų... 42. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad atliekant operatyvinius ir... 43. Pasak Ž. A., teismas nesuteikė jam ir jo gynėjui susipažinti su... 44. Ž. A. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis... 45. Nuteistojo teigimu, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies... 46. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje... 47. Dėl minėtų priežasčių, Ž. A. manymu, Kauno apygardos teismo 2014-05-26... 48. R. Ž., kuriam byla nutraukta, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 49. R. Ž. nurodo, kad nors skundžiamas nuosprendis tiesiogiai nėra susijęs su... 50. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistieji V. K., E.... 51. Nuteistųjų V. K., E. K. ir Ž. A., R. Ž., kuriam byla nutraukta,... 52. Dėl nuteistųjų V. K. ir Ž. A. apeliacinių skundų argumentų, susijusių... 53. Nuteistieji V. K. ir Ž. A. apeliaciniuose skunduose kelia operatyvinio tyrimo... 54. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas,... 55. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl operatyvinio tyrimo atlikimo... 56. V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje atliekant operatyvinį... 57. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Šiaulių valdybos viršininko D. B.... 58. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo... 59. Ž. A. apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad 2011-06-08 ikiteisminis... 60. V. K. apeliaciniame skunde ginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai... 61. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad apygardos teismas,... 62. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5-6 dalis ir BK 228 straipsnio 2... 63. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo... 64. BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)... 65. V. K., E. K. ir Ž. A. nuteisti kaip bendrininkai už tai, kad V. K., E. K.,... 66. Byloje nustatyta, kad K. J. 2010-10-30 surašytas administracinio teisės... 67. 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-375 užfiksuota,... 68. Netrukus po 2010-11-08, 8.17-8.40 val., pokalbio į V. K. darbo kabinetą... 69. 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-377 užfiksuota,... 70. Vertinant 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-377... 71. Iš 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-379 matyti,... 72. E. K. apeliaciniame skunde akcentuoja jo ir V. K. telefoninį pokalbį, vykusį... 73. Remiantis 2011-06-08 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-10-380,... 74. Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja K. J. administracinio... 75. Ž. A. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra pateikti visi apeliantui... 76. Ž. A. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad jis savo veiksmais pažeidė... 77. Nuteistajam buvo inkriminuoti Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4... 78. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Ž. A. nusikalstami veiksmai... 79. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio... 80. Bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistasis dirbo teisėju. Lietuvos Respublikos... 81. Įvertinus visas Ž. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, negalima... 82. Pripažinus, kad Ž. A. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal... 83. V. K. ir E. K. apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigia, kad skundžiamame... 84. Pasak V. K., apeliantė ir E. K. nepažinojo K. J., tačiau byloje neabejotinai... 85. Skundžiamame nuosprendyje taip pat tinkamai įvertintas ir argumentuotas E. K.... 86. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Kauno apygardos teismo... 87. Dėl V. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jos nuteisimu pagal BK... 88. BK 227 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta... 89. V. K. nuteista pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad ji... 90. Be to, Kauno apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje... 91. Visų pirma pasakytina, kad apygardos teismui nustačius, kad yra procesinė... 92. Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka... 93. V. K. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti iš kaltinimo pagal... 94. 2011-06-08 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-383 ir Nr.... 95. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2010-11-25, apie... 96. Byloje nustatyta, kad netrukus po V. K. susitikimo su asmeniu, kuriam byla... 97. Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, kad V. K. veiksmai aprašyti... 98. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 99. V. K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233... 100. 2011-06-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-394 užfiksuotas... 101. Analizuojant 2011-04-20, 15.12-15.13 val., telefoninį pokalbį, akivaizdu, kad... 102. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas... 103. V. K., apeliaciniame skunde deklaratyviai cituodama Lietuvos Aukščiausiojo... 104. Bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistoji dirbo teisėja. Lietuvos Respublikos... 105. Remiantis tuo, kas nustatyta, V. K. prašymas panaikinti skundžiamą... 106. Pripažinus, kad nuteistieji padarė švelnesnę nusikalstamą veiką, o dėl... 107. Ž. A. ir E. K. padarė po vieną baigtą nusikalstamą veiką valstybės... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį:... 110. Perkvalifikuoti V. K. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 111. Baudžiamosios bylos dalį, kuria V. K. pripažinta kalta padariusi... 112. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį... 113. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 114. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. K.... 115. Perkvalifikuoti Ž. A. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 116. Perkvalifikuoti E. K. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 117. Taip pat pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio... 118. 1) Nustatyti, kad V. K., E. K. ir Ž. A. bendrai darė nusikalstamą veiką... 119. 2) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kad Ž. A.,... 120. 3) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies visas nuorodas dėl V. K.... 121. Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį...