Byla 1A-159-462/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Į paskirtos baudos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-23 21.40 valandos iki 2018-07-24,13.10 valandos (viena para) BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčio pagrindu, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) bauda. Iš A. S. priteista 500 (penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti V. D., kita ieškinio dalis atmesta.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Bylos esmė

61.

7A. S. nuteistas už tai, kad 2018-07-23, apie 21.06 valandą, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendro naudojimo kieme kilusio žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. D. į galvos dešinės pusės smilkinį, taip nukentėjusiajam V. D. sukėlė fizinį skausmą.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžiu, prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo. Nepatenkinus minėto prašymo apeliantas reiškia alternatyvų prašymą – pakeisti skundžiamą nuosprendį ir A. S. paskirtą baudos bausmę pakeisti viešaisiais darbais. Apeliaciniame skunde taip pat pareikštas reikalavimas sumažinti iš apelianto V. D. priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas prašo baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatmeta galimybės, kad apeliacinės instancijos teismui bus teikiami duomenys, susiję su apelianto materialine padėtimi. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 1, 2 dalyse, ir nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, t. y. netinkamai taikė ir / arba aiškino BK 37 straipsnio, 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai išsprendė priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį

132.1.

14Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto veiksmai neatitinka nusikaltimo mažareikšmiškumo.

152.1.1.

16Apeliaciniame skunde cituojamas BK 37 straipsnis bei kasacinio teismo praktika, kada yra pagrindas nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgus į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniai konfliktai, kurių metu jau imta vartoti smurtą, tęsiasi jau daug metų, todėl ši A. S. veika, kuria buvo padaryta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai, neturėtų būti pripažinta mažareikšme. Apelianto manymu, gyvenime pasitaiko situacijų, kai kaimynų ilgalaikiai nesutarimai – dėl vienos arba abiejų šalių panaudotos agresijos (pvz., apsižodžiavimų, fizinio kontakto) – perauga į baudžiamuosius teisinius santykius pagal BK 140 straipsnį. Tačiau ši aplinkybė negali reikšti, kad visais smurto panaudojimo atvejais kaltinamajam yra šalintina galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas.

172.1.2.

18Apeliantas pažymi, kad teismų praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai yra panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti. Ilgą laiko tarpą vykstančių abipusių asmeninių konfliktų aplinkybė, priešingai negu šioje byloje konstatavo teismas, neretai vertinama kaltinamojo asmens naudai, kartu – ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinės veikos mažareikšmiškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) 2017-04-11 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017, pažymėjo, jog akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiška, tarp G. L. ir J. M. buvo susiklostę įtempti santykiai ir ne tik dėl J. M. veiksmų. Be abejo, šios pasekmės (nežymus sužalojimas) yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą didele dalimi lėmė jo paties netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. 2017-10-10 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, kasacinis teismas pažymėjo, jog konflikto aplinkybės lėmė ne visiškai adekvatų abiejų tėvų elgesį, be kita ko, pasireiškusį abipusiais nešvankiais įžeidinėjimais ir S. B. fiziniais veiksmais. Nors S. B. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veiką mažareikšme, todėl S. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). 2015-01-06 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2015, kasacinis teismas pažymėjo, jog tarp P. G. ir J. K. B. yra įsivyravę ilgalaikiai konfliktiški santykiai dėl DNSB reikalų tvarkymo ir asmeninės neapykantos. Konfliktai kyla jau nebe pirmą kartą, jie yra provokuojami tai vieno, tai kito iš jų, abu linkę mesti vienas kitam įvairius kaltinimus ir inicijuoti vienas kitam baudžiamuosius procesus. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. G. inkriminuoto nusikaltimo neįrodytumo vertintina kaip pagrįsta.

192.2.

20Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tarp jo ir nukentėjusiojo ilgą laiko tarpą vykstančius žodinius konfliktus, kurių metu vos vieną kartą buvo pavartotas smurtas, t. y. tokiu būdu pažeidė išsamaus ir visapusiško įrodymų vertinimo taisyklę (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 241 straipsnis). Pabrėžiama, kad teisminio nagrinėjimo metu apelianto gynėjas prašė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, kadangi apeliantas neturėjo išankstinio tikslo naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, jo siekis buvo apginti savo motiną, nėra išsamių duomenų apie smūgio sudavimo intensyvumą, stiprumą, skausmą ir kt. Tačiau teismas, nepasisakydamas dėl šių reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesivadovavo prieš tai nurodyta BK 37 straipsnio praktika, kuri sąlygoja būtinumą vertinti visus, t. y. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo požymius.

212.3.

22Kadangi šio baudžiamojo proceso metu buvo formaliai išspręstas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, prašoma pakartotinai įvertinti BK 37 straipsnio taikymo galimybę. Apelianto manymu, byloje turimų faktinių duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad nors jo veika formaliai atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vis dėlto ją galima pripažinti mažareikšme dėl šių priežasčių:

232.3.1.

24Apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Svarbu pastebėti, kad apeliantui inkriminuotas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – fizinio skausmo sukėlimas – pagal teismų praktiką yra vertinamas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba;

252.3.2.

26baudžiamojoje byloje liko nepašalintos abejonės dėl fizinio smurto pavartojimo būdo, suduoto smūgio lokalizacijos bei jo stiprumo. Proceso dalyvių parodymai šiais klausimais išsiskyrė. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis kairės rankos delno padu sudavė nukentėjusiajam į skruostą prie nosies (įtariamojo 2018-07-24 apklausos protokolas). O V. D. aiškino, jog nuteistasis rankos kumščiu trenkė jam į dešinį smilkinį (liudytojo 2018-07-24 apklausos protokolas). Nurodytų prieštaravimų, kurie yra reikšmingi veikos pavojingumo nustatymui, nesugebėjo pašalinti ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. P., kuris pastebėjo, kad: „Trūksta duomenų nustatyti, ar į veidą (smilkinį) buvo suduota kumščiu ar plaštaka, tam reikalingas sužalojimų pobūdis“.

272.3.3.

28Nukentėjusiojo sveikatai nekilo rimtų padarinių. Šią išvadą patvirtina tai, kad: 1) proceso metu buvo neabejotinai nustatyta, jog apelianto neteisėtas elgesys buvo spontaniškas ir trumpalaikis, pasireiškė vieninteliu sudavimu kaire ranka (yra dešiniarankis) nukentėjusiajam į veidą; 2) byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs stiprų fizinį skausmą, galėjusį sudaryti realią žalą arba pavojų jo sveikatai. Vieninteliai nešališki įvykyje dalyvavę liudytojai R. S. ir A. J. savo parodymuose nenurodė, kad nukentėjusysis po jam atlikto smurtinio veiksmo būtų kaip nors matomai išreiškęs šį nemalonų jausmą (pvz., šaukė arba dejavo iš skausmo, prašė padėti ir pan.). Priešingai, liudytojas A. J. parodė: „Po smūgio sudavimo D. ramiai pasitraukė ir iškvietė policiją“; 3) iš 2018-07-23 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35248-18, taip pat iš vyriausiojo patrulio E. T. tarnybinio pranešimo Nr. 2018-07-23 0118000389334 matyti, kad įvykio dieną nukentėjusysis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie konfliktą su kaimynu, tačiau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis atsisakė greitosios medicininės pagalbos; 4) Specialisto išvadoje Nr. G-1315/2018 (03) buvo nustatyta, kad „Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. D. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Neurologinių simptomų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, apžiūros metu nenustatyta, neurologo konsultacijos duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo nustatyti V. D. sveikatos sutrikdymo mąstą“.

292.3.4.

30konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad: 1) apeliantas nebuvo

312018-07-23 vykusio konflikto dėl žemės ir statybinių medžiagų išpylimo iniciatorius, nes jis įsikišo į gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme jau vykstantį kivirčą, kuriame dalyvavo jo motina, taip pat V. D., A. D., Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai A. S. ir A. J.; 2) apelianto pavartotas fizinis smurtas prieš V. D. nebuvo betikslis agresijos pasireiškimo atvejis, kadangi apeliantas, matydamas, kad jo motina ginčijasi su kaimynais, ir manydamas, kad ją įžeidinėja V. D. sūnus, pats įsivėlė į žodinį konfliktą, tačiau nesusitvardė ir impulsyviai sudavė nukentėjusiajam; 3) neatmetama galimybė, jog A. S. galėjo būti iš dalies išprovokuotas ir pačių nukentėjusiųjų ne visai korektišku elgesiu įvykio metu. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiška, nes tarp S. ir D. šeimų yra susiklostę įtempti santykiai, vyksta nuolatiniai konfliktai ir ne tik dėl bendro naudojimo kieme išpiltų statybinių medžiagų. Šiuo klausimu netgi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pastebėjo, kad tarp S. ir D. šeimų vyrauja nesantaika, o apeliantas, bandydamas ginti savo motiną, panaudojo ne visai adekvatų gynybos veiksmą; 4) apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis dėl 2018-07-23 įvykio jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to labai gailisi.

322.4.

33nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė išsamaus ir visapusiško įrodymų vertinimo taisyklę, dėl to, pagal faktinesbylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino BK 37 straipsnio nuostatas. Skunde pažymima, kad vertinant apelianto A. S. padarytą veiką pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausme.

34Dėl paskirtos bausmės pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas

352.5.

36Apeliacinės instancijos teismui nematant pagrindo atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo, apeliaciniame skunde prašoma įvertinti apeliantui paskirtos bausmės klausimą. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, paskirdami apeliantui 48 MGL (2400,00 Eur) dydžio baudą, parinko per griežtą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijos rūšį, t. y. tokiu būdu netinkamai taikė BK 41, 54 straipsniuose reglamentuotas bausmės skyrimo taisykles.

372.6.

38Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai neanalizavo aplinkybių, kurios faktiškai susijusios ir su tinkamu apeliantui skirtinos bausmės individualizavimu. Nuosprendyje teismas įvertino tik dalį apeliantą teigiamai charakterizuojančių duomenų, pavyzdžiui, kad jis teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, yra dirbantis, proceso metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto manymu, šių duomenų visuma neleidžia įtikinamai pripažinti, kad teismo paskirta 48 MGL (2 400,00 Eur) dydžio bauda yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis).

392.7.

40Prokuroras prašė apeliantui skirti švelnesnę sankciją, kuri nėra susijusi su finansinėmis išlaidomis, – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Apeliantas su tokia prokuroro pozicija sutiko ir papildomai paaiškino, kad jis dirba Norvegijoje, tačiau šiuo metu, svečiuodamasis pas motiną Lietuvoje, neturi galimybės atlyginti piniginę baudą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau įvertinti faktinės situacijos specifiką (ypač kalbant apie apelianto ekonominę padėtį), taip pat turėjo atsižvelgti į kaltinimo ir į gynybos pusių sutampančią poziciją dėl su finansinėmis išlaidomis nesusijusios bausmės skyrimo bei nuosprendyje motyvuotai pasisakyti (sutikti arba paneigti), ar viešųjų darbų paskyrimas būtų pakankamai efektyvi priemonė įgyvendinant bausmės tikslus. To nepadarydamas teismas pažeidė baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo nuostatas.

41Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

422.8.

43Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas V. D. civilinį ieškinį, iš apelianto nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį – 500 Eur – neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, iš kurios matyti, kad panašiose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017).

442.9.

45Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį iš esmės preziumavo iš fakto, kad apeliantas tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė skausmą V. D.. Kita vertus, teismas tuojau pat pats ir paneigė, kad nukentėjusiajam tokiais veiksmai galėjo būti sukelta rimta žala sveikatai: „Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, nepatyrė jokių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių, kad ieškiniu prašoma priteisti suma apima ir anksčiau ne kartą atliktus atsakovo neteisėtus veiksmus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai“. Esant tokiam nevienareikšmiam vertinimui, taip pat įvertinant 2018-07-23 konflikto specifiką bei apeliaciniame skunde aptartas abejones (dėl smurto panaudojimo mechanizmo, padarinių, tyčios ir tikslo naudojant smurtą ir kt.), apeliantui nėra suprantamas teismo priteistos 500 Eur sumos pagrįstumas. Vertinant anksčiau nurodytą teismų praktiką, apelianto teigimu, tokia suma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatų, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, taigi keistina.

463.

47Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais.

484.

49Apeliacinis skundas tenkintinas.

50III.

51Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

525.

53Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šios veikos nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas neginčijo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliaciniu skundu nesutinkama tik dėl to, jog nebuvo taikytos BK 37 straipsnio nuostatos ir nuteistasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šiuo klausimu ir pasisako toliau.

546.

55Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

567.

57BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

588.

59Kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

609.

61Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartotas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams kaimynų santykiams, kuriuose jau daugiau nei dešimt metų yra nesutariama dėl bendro naudojimo žemės prie namo pasidalijimo, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

6210.

63Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

6411.

65Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis po A. S. smūgio jam sudavimo kreipėsi į medikus, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-09 Specialisto išvados Nr. G 1315/2018(03) (b. t. 1, b. l. 20) nustatyta, jog V. D. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Neurologinių simptomų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, apžiūros metu nenustatyta, neurologo konsultacijos duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo nustatyti V. D. sveikatos sutrikdymo mastą. Apklausiamas 2019-02-27 teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. P. P. paaiškino, jog „buvo atžymėta, kad jokių sužalojimų nėra. Nustatyti kūno sužalojimo masto nebuvo galima, nes jokios neurologinės simptomatikos nebuvo. Židininės simptomatikos irgi nebuvo, todėl ir nebuvo galima nustatyti kūno sužalojimo masto. Po įvykio nukentėjusįjį greitosios medikas apžiūrėjo, gydytojas, jokių simptomatikos požymių nebuvo“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertas R. P. P. pažymėjo, jog skausmas, taip sudavus, yra subjektyvus vertinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmą ir tai yra subjektyvu, to išmatuoti negalima. Pasak eksperto, kiek skauda skruostas, niekas nepatikrins, dėl skruostikaulio, kaip šiuo atveju, tai sąžinės reikalas kaip sakyti. Be abejo, ši žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumušimui būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant kumščiu) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

6612.

67Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

6813.

69Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp A. S. ir jo artimųjų bei V. D. ir jo artimųjų, kaip minėta, jau ilgą laiką yra įtempti bei konfliktiški santykiai, šios aplinkybės neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nurodė, jog ne vienerius metus tarp šeimų vyksta nesutarimai siekiant pasidalyti bendro naudojimo žemės sklypą. Be to, V. D. bei jo artimieji nuolat rašo skundus ir (ar) kviečia įvairių institucijų pareigūnus dėl A. S. bei jo artimųjų galbūt daromų nusižengimų: nagrinėjamu atveju buvo iškviesti (ne pirmą kartą) aplinkos apsaugos pareigūnai, iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog G. S. yra nubausta už Administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. savavališką namo rekonstrukciją neturint statybos leidimo, pastebėtina, jog statybos leidimui gauti bei namo rekonstrukcijai atlikti kaimynai D. nedavė sutikimo, G. S. buvo priversta kreiptis į teismą ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-05-14 sprendimu A. S. motinai G. S. pripažinta teisė be atsakovo V. D. sūnaus A. D. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pagal parengtą rekonstrukcijos projektą. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog kaimynų santykiai yra ypač konfliktiški.

7014.

71Vertindamas tokias aplinkybes, turinčias įtakos subjektyviųjų A. S. padarytos veikos požymių vertinimui, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl A. S. apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad jis aptariamo įvykio metu ir vietoje V. D. sudavė vieną smūgį, taip sukeldamas fizinį skausmą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo žodiniai konfliktai, kurių metu pavartotas smurtas, tęsiasi jau daug metų, todėl padarė išvadą, jog ši A. S. veika, kuria buvo padaryta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai, neturėtų būti pripažinta mažareikšme.

7215.

73Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog A. S., tyčia suduodamas smūgį ranka, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokiems A. S. veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo įsivyravę konfliktiški santykiai. Taigi nustatytos A. S. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors A. S. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad A. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

74Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio

7516.

76Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. S. V. D. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu A. S. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

7717.

78BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-08-08 nutarimu, yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Taigi, remiantis šiais kriterijais, kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

7918.

80CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8119.

82Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

8320.

84Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

8521.

86Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

8722.

88Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika, iš kurios matyti, kad panašiose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad A. S. smūgio sudavimas V. D. buvo sąlygotas ilgalaikių tarp šių asmenų bei jų artimųjų susiklosčiusių konfliktiškų santykių, į tai, jog ir V. D. bei jo artimieji nuolat A. S. bei jo artimiesiems kviečia įvairių institucijų pareigūnus, rašo skundus, į tai, jog V. D. nebuvo padarytas joks sužalojimas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam V. D. priteisė nepagrįstai didelį – 500 Eur – neturtinės žalos atlyginimą, kuris mažintinas iki 150 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

90panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžio dalį dėl A. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

91Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

92Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžio dalį, kuria V. D. iš A. S. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 150 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I.... 5. Bylos esmė... 6. 1.... 7. A. S. nuteistas už tai, kad 2018-07-23, apie 21.06 valandą, daugiabučio... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su... 12. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį... 13. 2.1.... 14. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė... 15. 2.1.1.... 16. Apeliaciniame skunde cituojamas BK 37 straipsnis bei kasacinio teismo praktika,... 17. 2.1.2.... 18. Apeliantas pažymi, kad teismų praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus... 19. 2.2.... 20. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tarp jo... 21. 2.3.... 22. Kadangi šio baudžiamojo proceso metu buvo formaliai išspręstas atleidimo... 23. 2.3.1.... 24. Apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkaus... 25. 2.3.2.... 26. baudžiamojoje byloje liko nepašalintos abejonės dėl fizinio smurto... 27. 2.3.3.... 28. Nukentėjusiojo sveikatai nekilo rimtų padarinių. Šią išvadą patvirtina... 29. 2.3.4.... 30. konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama... 31. 2018-07-23 vykusio konflikto dėl žemės ir statybinių medžiagų išpylimo... 32. 2.4.... 33. nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė išsamaus ir... 34. Dėl paskirtos bausmės pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas... 35. 2.5.... 36. Apeliacinės instancijos teismui nematant pagrindo atleisti apeliantą nuo... 37. 2.6.... 38. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 39. 2.7.... 40. Prokuroras prašė apeliantui skirti švelnesnę sankciją, kuri nėra susijusi... 41. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio... 42. 2.8.... 43. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas V. D. civilinį... 44. 2.9.... 45. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį iš esmės preziumavo... 46. 3.... 47. Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė iš... 48. 4.... 49. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 50. III.... 51. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 52. 5.... 53. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 54. 6.... 55. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir įvertinusi visas bylos aplinkybes,... 56. 7.... 57. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 58. 8.... 59. Kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios... 60. 9.... 61. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos),... 62. 10.... 63. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo... 64. 11.... 65. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis po A. S. smūgio jam sudavimo kreipėsi į... 66. 12.... 67. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos... 68. 13.... 69. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp A. S. ir jo artimųjų... 70. 14.... 71. Vertindamas tokias aplinkybes, turinčias įtakos subjektyviųjų A. S.... 72. 15.... 73. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog A. S.,... 74. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio... 75. 16.... 76. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. S. V. D. priteista 500 Eur... 77. 17.... 78. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio... 79. 18.... 80. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 81. 19.... 82. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis... 83. 20.... 84. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 85. 21.... 86. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos... 87. 22.... 88. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 90. panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžio... 91. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu A. S.... 92. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-14 nuosprendžio...