Byla e2-629-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DWB Underground Technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“ bei padidintas jų mastas atsakovui A. S., civilinėje byloje Nr. e2-1541-619/2016 pagal ieškovų bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Saulės lietus“ kreditorių, atstovaujamų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ patikslintą ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Piluona“, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. S. 166 980 EUR žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, kurį grindė didele ieškinio suma.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 166 980 EUR sumai areštavo atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 166 980 EUR sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

6Ieškovams patikslinus ieškinį ir jį pareiškus ne tik atsakovui A. S., bet ir solidariai atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“, ieškovai taip pat pateikė prašymą pakeisti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – laikinąsias apsaugos priemones taikant ir atsakovės UAB „DWB Underground Technologies“ atžvilgiu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi (kurios rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi) ieškovų prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, kuria buvo taikytas areštas atsakovo A. S. turtui dalyje dėl turto arešto masto, jį padidindamas iki 193 443 Eur sumos; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones ir solidariai atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ – areštavo 193 443 EUR sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui šio atsakovei nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 193 443 EUR sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis. Teismas pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.

9Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba būti neįvykdytas, taip pat ieškovų prašoma priteisti 193 443 EUR dydžio žala yra laikoma didele. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir įrodymus, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus, pažymėjo, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovė (apeliantė) UAB „DWB Underground Technologies“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

121. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. UAB „Pegama” dabar nėra atsakovės kreditorius, todėl akivaizdu, jog „Pegama” neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, kas rodo, jog pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

132. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog pareikštas netiesioginis ieškinys, nesilaikė ekonomiškumo principo ir pažeidė teisinę šalių pusiausvyrą.

143. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, prieš tai nepranešęs atsakovei apie šį ieškovų prašymą. Tokiu būdu teismas neišklausė atsakovės argumentų, nors būtinybės spręsti šį klausimą nepranešus apie jį atsakovei nebuvo jokio pagrindo.

15Ieškovus atstovaujanti bankroto administratorė UAB „Viresita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „DWB Underground Technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties atmesti ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

161. Apeliantė nepagrįstai prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes turto areštas yra taikytas dviems solidariems atsakovams, tačiau atsakovas A. S. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neginčijo ir nutartis šioje dalyje yra įsiteisėjusi.

172. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su jos turtine padėtimi ir tokiu būdu nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

183. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo prima facie ieškinio pagrįstumo. Teismas įvertino prima facie ieškinio pagrįstumą ir teisingai konstatavo, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, kadangi BUAB „Saulės lietus“ kreditoriai kildina UAB „Pegama“ reikalavimo teisę atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ iš dar iki netiesioginio ieškinio pareiškimo atsiradusios atsakovės prievolės atlyginti žalą UAB „Pegama“.

194. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turėjo pranešti atsakovei.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

22Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

23Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prima facie neatliko ieškinio pagrįstumo vertinimo, nes neatsižvelgė į tai, jog pareikštas netiesioginis ieškinys ir UAB „Pegama“ šiuo metu nėra atsakovės kreditorius, todėl UAB „Pegama“ neturi ir galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinyje nėra akivaizdžių prieštaravimų, ieškinys atitinka turinio reikalavimus, taip pat yra grindžiamas įrodymais, todėl sprendė, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas. Tačiau išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą teismas atliks jau nagrinėdamas bylą iš esmės, taip pat pasisakys ir dėl UAB „Pegama“ reikalavimo teisės į atsakovę pagrįstumo, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

24Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (pirmiausia areštuojant atsakovės nekilnojamąjį / kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nesant pakankamai, areštuoti pinigines lėšas) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Kaip matyti iš turto arešto akto Nr. 2015047229, antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo tik atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą – įmonės automobilius bei nekilnojamąjį turtą – įmonės administracines patalpas, esančias Eišiškių pl. 26, Vilnius. Taigi, atsakovei nėra taikytas piniginių lėšų ar sąskaitų areštas, kuris tikrai galėtų apsunkinti kasdienę jos veiklą. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, nepažeidžiant šalių ekonomiškumo principo. Be to, apeliantė nepateikė teismui jokių jos finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, ieškinio suma jai nėra didelė, o taip pat nėra grėsmės, jog ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas negalės būti realiai įgyvendintas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Kadangi apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neišnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliantės argumentu, jog jai nepagrįstai nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tuomet, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sutrukdys arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Pažymėtina, kad ginčijama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo taikomos pirmą kartą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinybės pranešti atsakovei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė procesinių teisės normų. Be to, apeliantė, visus savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis argumentus, išdėstė atskirajame skunde.

26Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Tačiau šis ieškovės prašymas nenagrinėtinas, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

27Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino ieškovų... 6. Ieškovams patikslinus ieškinį ir jį pareiškus ne tik atsakovui A. S., bet... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi (kurios rašymo... 9. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovė (apeliantė) UAB „DWB Underground Technologies“ atskirajame... 12. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys prima facie yra... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,... 14. 3. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, prieš tai... 15. Ieškovus atstovaujanti bankroto administratorė UAB „Viresita“ atsiliepime... 16. 1. Apeliantė nepagrįstai prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį dėl... 17. 2. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su jos... 18. 3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas... 19. 4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas apie laikinųjų apsaugos... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 23. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prima... 24. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti ir su kitu... 26. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš... 27. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai taikė... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....