Byla e2-369-370/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Verslo valdymo paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos civilinėje byloje Nr. e2-6713-794/2016 pagal ieškovės I. D. individualios įmonės ieškinį atsakovei MB „Verslo valdymo paslaugos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė I. D. teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2016-05-02 sudarytą sutartį Nr. A2016-01, taip pat 2016-09-29 ieškovės I. D. individualios įmonės išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius MB „Verslo valdymo paslaugos“ 16 300 Eur, 10 000 Eur ir 10 000 Eur sumoms bei taikyti vienašalę restituciją ieškovei iš atsakovės priteisiant 45 000 Eur; 2) ieškovei iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudaryta konsultavimo paslaugų sutartimi nesiekė sukurti teisių ir pareigų, todėl sutarties pagrindu ieškovės sumokėta 45 000 Eur suma turi būti grąžinta, o vekseliai pripažinti negaliojančiais.
  2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovei MB „Verslo valdymo paslaugos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiat areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims neviršijant 45 000 Eur ieškinio sumos; 2) uždrausti atsakovei 2016-09-29 išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių (vekselių sumos – 16 300 Eur, 10 000 Eur ir 10 000 Eur) realizavimo veiksmus, įskaitant, tačiau neapsiribojant vekselių pateikimą vykdomajam įrašui gauti, vykdomojo įrašo išdavimą, pateikimą vykdyti, išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą ir kitus veiksmus, tiesiogiai susijusius su vekselių realizavimu ar vekselių davėjo prievolės pagal juos vykdymu. Ieškovė prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovės turto areštu, grindė didelės ieškinio sumos prezumpcija, nurodydama, kad 45 000 Eur reikalavimo suma atsakovei (mažajai bendrijai, neturinčiai tinkamo įstatinio kapitalo) laikytina didele, todėl gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o nesustabdžius išieškojimo pagal ginčo vekselius, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovės nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 45 000 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant nekilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui.
  2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o 45 000 Eur suma, teismui nutarties priėmimo dieną nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovė, kokia turimo turto vertė ir kt., vertinta kaip didelė atsakovei. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų ne tik apie atsakovės finansinę padėtį, bet ir apie turto suvaržymus, sprendė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė bendradarbiauja su ieškove, siekia sumažinti prievolės dydį.
  3. Teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą uždrausti atsakovei atlikti 2016-09-29 išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių (vekselių sumos – 16 300 Eur, 10 000 Eur ir 10 000 Eur) realizavimo veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu jau yra prasidėjęs vykdymo procesas dėl išieškojimo pagal nurodytus vekselius, taip pat į aplinkybę, kad kai kurių vekselių apmokėjimo terminai nėra suėję.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė MB „Verslo valdymo paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovės turto arešto) taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012, 2014-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-215/2014).
    2. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų pasunkintas, nors pagal teismų praktiką, grėsmės faktą turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-64/2013). Laikytina, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei ir, neturėdamas įrodymų, nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų pasunkintas.
    3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016, nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, iš esmės vertino ir ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jomis vadovavosi, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą.
    4. Atsakovės 2015 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bei 2016 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė tiek 2015 m., tiek 2016 m. veikė pelningai, o pelnas nuolat augo. Be to, Turto arešto aktų registro išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovės turtui iki šiol nebuvo taikomi jokie areštai. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja reali grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui.
    5. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai suvaržo atsakovės veiklą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016). Skundžiama nutartimi atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama daryti mokėjimus tik sumokant mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas VSDFV, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra objektyvių galimybių atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, o tokiu būdu stabdoma atsakovės veikla. Taigi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo principui. Tuo atveju, jei šis pagrindas teismo būtų įvertintas kaip neatitinkantis pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, jas būtina keisti, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti ir su darbuotojais.
  2. Ieškovė I. D. individuali įmonė teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo atliktas preliminarus ieškinio įvertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės; jis tik sudarė pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Toks įvertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.
    2. Teismų praktikoje aplinkybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuo atveju, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neturi jokio didelės vertės nekilnojamojo ar kito turto, todėl laikytina, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovė yra nepajėgi įvykdyti galbūt palankaus teismo sprendimo, todėl egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (CPK 144 str. 1 d.).
    3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės turto areštą, priešingai nei teigia apeliantė, rėmėsi ekonomiškumo principu.
    4. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl negalėjimo mokėti atlyginimų darbuotojams, nes pagal viešai prieinamus duomenis atsakovė turi 1 apdraustąjį darbuotoją.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui (turto areštas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – 2015 m. ir 2016 m. I pusmečio atsakovės balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, išrašą iš Turto arešto aktų registro, kuriais įrodinėjama gera atsakovės finansinė padėtis. Savo ruožtu ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė viešai prieinamus duomenis iš VSDFV internetinio tinklalapio, kuriais remiantis teigia, kad pas atsakovę dirba tik vienas asmuo, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos kaip neatitinkančios ekonomiškumo ar proporcingumo reikalavimų.
  2. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovei ir remiantis didelės ieškinio sumos prezumpcija, todėl į bylą pateikti nauji įrodymai apie atsakovės finansinę padėtį (taip pat ir darbuotojų skaičių) gali turėti reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys su naujai pridėtais įrodymais yra susipažinusios (ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą aptarė atsakovės pateiktus naujus įrodymus, o atsakovei persiųstas ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą), laikytina naujai pateikti įrodymai nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais (CPK 314 straipsnis).

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, o nagrinėjamu atveju, teismui neturint informacijos apie atsakovės turtinę padėtį, ieškinio suma (45 000 Eur) vertinta kaip didelė, todėl galinti pasunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis didelės ieškinio sumos kriterijumi. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą grindus minėta didelės ieškinio sumos prezumpcija, o pirmosios instancijos teismui ja pasivadovavus taikant laikinąsias apsaugos priemones, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017 ir kt.). Tokiu atveju yra reikšmingos konkretaus atsakovo finansinės galimybės, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-196/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovė 2015 turėjo turto už 61 952 Eur (iš jo ilgalaikio turto už 440 Eur, trumpalaikio turto už 61 512 Eur (128 Eur atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 28 587 per vienerius metus gautinos sumos; 500 Eur kitas trumpalaikis turtas; 32 297 Eur pinigai), o įsipareigojimų už 4 079 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus matyti, kad atsakovė gavo 55 496 Eur pelno, kuris, lyginant su 2014 metais, išaugo. Remiantis 2016 m. I pusmečio balansu matyti, kad atsakovė turėjo turto už 98 586 Eur (iš jo – ilgalaikio turto už 31 919 Eur, trumpalaikio turto už 66 667 Eur), o įsipareigojimų – už 23 651 (7 945 Eur ilgalaikių įsipareigojimų ir 15 706 Eur trumpalaikių įsipareigojimų); per pirmąjį 2016 m. pusmetį atsakovė gavo 57 052 Eur pelno. Teismo vertinimu, šie atsakovės pateikti finansinę padėtį atspindintys dokumentai paneigia pirmosios instancijos teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją, t. y. ieškinio suma (45 000 Eur), atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, nelaikytina didele (CPK 185 str.).
  4. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones šių aplinkybių neįrodinėjo (kaip minėta, įrodinėdama antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija), jų iš byloje esančios medžiagos nenustatė ir teismas, o vien tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškove, siekimą sumažinti prievolės dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nereiškia pagrindo konstatuoti atsakovę esant nesąžininga (CPK 185 straipsnis).
  5. Pažymėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir (ar) kt. aplinkybes), neribojama ieškovės teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta (paneigta) viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) (CPK 144 str. 1 d., 178 str.), dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nepasisako.
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovės turto areštas), naikintina dėl netinkamai taikytų procesinių teisės normų, ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės ieškinyje nurodytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims neviršijant ieškinio sumos) atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6713-794/2016, dalį, kuria atsakovės MB „Verslo valdymo paslaugos“ (juridinio asmens kodas 303351776) turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės I. D. individualios įmonės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės MB „Verslo valdymo paslaugos“ turto areštą.

15Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai