Byla 2K-401/2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutarties.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu B. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant B. R. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, B. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

5Iš EB „ERGO insurance SE“ nukentėjusiesiems priteista: M. M. 18 394,16 Lt turtinei ir 4316 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. R. – 1834,04 Lt turtinei ir 4316 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Iš B. R. nukentėjusiesiems priteista: M. M. 25 684 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1800 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, D. R. – 25 684 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistosios B. R. apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9B. R. nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 19.10 val., Klaipėdoje, Liepojos–Girininkijos g. nereguliuojamoje sankryžoje, blaivi vairuodama automobilį ,,Audi 80“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinio (Girininkijos g.) į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ (valst. Nr. ,,duomenys nesklebtini“), vairuojamo M. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. M. ir jo keleivei D. R. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.

10Kasaciniu skundu nuteistoji prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba kitaip švelninti baudžiamąją atsakomybę, susijusią su bausmės paskyrimu ir priteistais civiliniais ieškiniais.

11Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų. Anot kasatorės, bylos įrodymai įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio reikalavimų, sprendžiant kaltės klausimą neatsižvelgta į teismų praktiką, paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga, nemotyvuota, skiriant ją neatsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

12Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės vadovavosi tik su eismo įvykiu susijusių faktų išdėstymu, kaltės klausimą išsprendė remdamasis vien specialistų išvadomis, nepateikdamas teisinio įvykio aplinkybių vertinimo, tik konstatuodamas konkrečius KET punktų pažeidimus, kurie pritaikyti prie specialisto išvadų apie technines įvykio sąlygas.

13Apeliacinės instancijos teismas neįvertino padarytų pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir taip pat rėmėsi siauru įvykio situacijos vertinimu: kad konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jos (B. R.) neatsargūs veiksmai buvo susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Šios instancijos teismas nurodė, kad jos (B. R.) netinkamai pasirinktas atstumas, kuris buvo būtinas atlikti saugų posūkio manevrą, lėmė, jog M. M. vairuojamas motociklas atsitrenkė į jos automobilį ir kad M. M. padaryti KET pažeidimai (neleistinai viršytas greitis) vertintini kaip atsitiktinis priežastinis ryšys (kasatorės nuomone, vien tai, kad teismas, pripažinęs nukentėjusiojo vairuojamo motociklo neleistiną greitį, kartu tai pripažino kaip atsitiktinį reiškinį, rodo nutarties neteisėtumą). Teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį išsuko jos (B. R.) vairuojamas automobilis ir kad ji privalėjo daryti taip, jog kiti eismo dalyviai susidariusios situacijos nevertintų kaip nesaugios, nes pirmenybė nelygiareikšmių kelių sankryžoje tenka pagrindiniu keliu važiuojančiam eismo dalyviui. Tačiau teismas konstatavo ir tai, kad kiekvienas vairuotojas konkrečiu atveju privalo prisiimti atsakomybę pasirinkdamas ne tik važiavimo greitį, bet ir būdą, privalo individualiai įvertinti daugelį aplinkybių, kurios užtikrintų saugų ir stabilų automobilio važiavimą, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir pan. Teisėjų kolegija nepateisino ir M. M. neatsargumo viršijant leistiną greitį, juolab kad kartu jis vežė keleivę. Kasatorės teigimu, tokie prieštaringi argumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą bei prieštaringą nuosprendį.

14Kasatorė nurodo, kad ekspertas išvadoje neturėjo teisės spręsti apie jos kaltumą, nes teisines išvadas gali daryti tik teismas – priežastinio ryšio įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Tačiau teismas, išskyrus specialisto išvadą, kitų priežasčių neanalizavo, spręsdamas dėl jos kaltės taikė faktinio kaltinimo principą, dėl eismo įvykio pripažindamas kalta tik ją, specialisto išvadą įvertino vienašališkai (netgi šališkai). Be to, teismų sprendimuose visiškai neįvertintos kitos eismo įvykio techninės aplinkybės, t. y. iš įvykio vietos, transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad transporto priemonių susidūrimo situacija buvo tokia, kad motociklas į automobilį trenkėsi tada, kai automobilis jau buvo baigęs posūkio manevrą. Tinkamai įvertinus šią aplinkybę, būtų galima nustatyti, kokią reikšmę įvykiui kilti turėjo motociklo vairuotojo reikšmingai viršytas greitis, nes pagal specialisto išvadą techniniu požiūriu tai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.

15Kasatorės manymu, eismo įvykį lėmė ne jos veiksmai, o netinkami, netgi padaužiški, motociklo vairuotojo veiksmai. Kasatorė teigia, kad ji automobilį vairavo tvarkingai ir negalėjo prognozuoti, jog kitas eismo dalyvis elgsis neatsakingai, šiurkščiai pažeis ne tik KET, bet apskritai nepaisys visuomenės saugumo. Teismai neįvertino, kad gatvė, kurioje atsitiko įvykis, eismo saugumo požiūriu yra sudėtinga: iš šios gatvės išvažiuojama Palangos link, iš vienos pusės driekiasi Girulių miškas, kuriame paprastai būna daug žmonių, toje vietoje yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus, kurie čia dažnai išbėga į gatvę. Beje, nukentėjusysis važiavo pavojingesne gatvės puse, šalia kurios auga medžiai, o už kelių metrų yra pėsčiųjų takas ir nuosavų namų kvartalas. Tačiau svarbiausia tai, kad toje vietoje prieš sankryžą yra pėsčiųjų perėja, kuri yra tokia, kad vairuotojas dėl augančių medžių negali užtikrintai matyti, kada į pėsčiųjų perėją įžengs žmogus. Taigi, kasatorės teigimu, esant tokiai situacijai, ji neprivalėjo numatyti, kad kitas eismo dalyvis pažeidinės taisykles ir kels grėsmę visuomenei. KET privalėjo laikytis ir nukentėjusysis, kuris savo elgesiu sudarė akivaizdžias priežastis įvykiui kilti. Tačiau teismai šių priežasčių tinkamai neanalizavo, rėmėsi tik specialisto išvada, kurioje su eismo įvykio kilimu siejami tik jos veiksmai, atmesdami priežastinį ryšį, susijusį su nukentėjusiojo veiksmais. Beje, specialisto išvados aprašomojoje dalyje teigiama, kad jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu ir laiku stabdęs, tai būtų buvusi techninė galimybė išvengti susidūrimo. Ši aplinkybė teismų sprendimuose taip pat nevertinta. Be to, nukentėjusiajam, akivaizdžiai pažeidusiam KET, nebuvo pradėtas nei ikiteisminis tyrimas, netaikyta net administracinė atsakomybė. Dėl to yra pagrindas teigti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismai buvo šališki. Be kita ko, tai yra pagrindas panaikinti teismų sprendimus ir bylą grąžinti prokurorui.

16Be to, kasatorė nurodo, kad teismas nepaisė BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatų, nes jai, kaip neteistai, padariusiai neatsargų nusikaltimą, skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir net didesnę už vidurkį. Toks teismo sprendimas rodo teismo šališkumą. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turi būti motyvuotas. Nors teismas ir sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau priteistos sumos yra nerealiai didelės, nes ji gyvena tik iš senatvės pensijos. Be to, teismas privalėjo tinkamai įvertinti ir nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo (viršyto greičio) laipsnį, ir tai, kad jis, pažeidinėdamas taisykles, vežė keleivę, rizikavo sukelti skaudesnes ir sunkesnes materialines pasekmes.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

18Prokurorė atsiliepime sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju KET pažeidė ne tik B. R., bet ir M. M.. Esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas V. Pačebutas palaikė 2012 m. kovo 20 d. išvadą ir detaliai paaiškino, kokius ir kaip vertino faktinius bylos duomenis, teikdamas savo išvadą, bei konstatavo, jog tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu yra susijęs išvažiavimas iš šalutinio kelio ir kliūties sudarymas pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Byloje nustatyta, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį išsuko būtent nuteistoji B. R., kuri privalėjo tai daryti taip, kad kiti eismo dalyviai susidariusios situacijos neįvertintų kaip nesaugios ar net avarinės. Atsakomybė ir prievolė į pagrindinį kelią išsukti taip, kad nesudarytų net menkiausios dingsties suabejoti situacijos saugumu eismo dalyviams pagrindiniame kelyje, šiuo atveju teko B. R., nes pirmenybė nelygiareikšmių kelių sankryžoje tenka pagrindiniu keliu važiuojančiam eismo dalyviui. Nors nukentėjusiojo M. M. neatsakingumas viršyti leistiną greitį yra įrodytas, tačiau M. M. padaryti KET pažeidimai aiškiai nepaneigia B. R. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nes būtent jos padaryti pažeidimai ir lėmė padarinių atsiradimą. Būtent B. R. neatsargūs veiksmai buvo susiję būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Priešingai nei teigia kasatorė, teismai vertino ir tą aplinkybę, kad M. M. padaryti KET pažeidimai buvo kaip atsitiktinis priežastinis ryšys, nes kilusias pasekmes nulėmė papildomos aplinkybės – B. R. veiksmai. B. R. nepakankamo atstumo, kuris buvo būtinas atlikti saugiai posūkio manevrą, įvertinimas ir lėmė, kad M. M. vairuojamas motociklas atsitrenkė į jos automobilį.

19Kasatorės argumentas, kad M. M., pažeidusiam KET, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, netaikyta administracinė atsakomybė, tai rodo teismo šališkumą, todėl yra pagrindas panaikinti teismų sprendimus ir bylą grąžinti prokurorui, atmestinas. BPK 382 straipsnyje išvardytos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys. Tarp šių nutarčių nėra numatyta galimybė panaikinti teismų sprendimus ir bylą grąžinti prokurorui. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Šioje byloje įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

20Atsiliepime nurodoma, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog B. R. žalą padarė veikdama neatsargiai, į padarytos turtinės žalos dydį, į jos amžių ir gaunamas pajamas, taip pat ir į tai, kad nukentėjusieji, vairuodami transporto priemonę, patys elgėsi nepakankamai atidžiai ir atsargiai, nes važiuodami viršijo nustatytą leistiną greitį, todėl sumažino neturtinės žalos dydį konstatuodamas, kad nukentėjusiųjų prašoma neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kasaciniame skunde keliamas bausmės klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl prokurorė dėl jo nepasisako.

21Civilinio atsakovo EB „ERGO Insurance SE“ atstovas advokatas Domantas Skebas prašo kasacinį skundą tenkinti.

22Atsiliepime nurodoma, kad teismai iš esmės nevertino kito eismo įvykio dalyvio (motociklininko) padaryto pažeidimo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu ir neatsižvelgė į šį pažeidimą spręsdami civilinius ieškinius.

23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovausis, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose 2009 m. kovo 24 d. apžvalga).

24Advokatas nurodo, kad nors teismai ir konstatavo nukentėjusiojo padarytą KET pažeidimą (greičio viršijimą), tačiau nepakankamai įvertino jo įtaką, nes, spręsdami ieškinių klausimą, iš esmės į šį pažeidimą neatsižvelgė, žalos atlyginimo sumų iš esmės nemažino. Advokato nuomone, įvertinus ir nukentėjusiojo padarytus pažeidimus, civilinė atsakomybė turėjo būti paskirstyta proporcingai pažeidimų pobūdžiui ir įtakai eismo įvykio kilimui.

25Teismų sprendimai iš esmės grindžiami kasatorės padarytu KET pažeidimu – nepraleido pirmumo teisę turėjusio motociklininko. Tačiau šios aplinkybės negalima suabsoliutinti, nes ji nešalina kitų eismo dalyvių pareigos laikytis KET, elgtis rūpestingai ir atsargiai. Kasatorė, kaip ir visi pareigingi vairuotojai, tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų. Be to, kasatorė yra senyvo amžiaus, jos galimybės matyti į tolį yra ribotos (tai yra viena iš tų priežasčių, dėl ko yra ribojamas maksimalus greitis gyvenvietėse). Kasatorė pabrėžia, kad ji spėjo kirsti beveik visą važiuojamąją dalį, važiavo lėtai, t. y. buvo iš tolo matoma, nesudarė netikėtos kliūties. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, laiku nestabdė vairuojamo motociklo. Taigi, jei jis šių pažeidimų nebūtų padaręs, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Beje, atsargumo reikalavimai taikytini ir motociklo keleivei – ji neturėjo sutikti su vairuotojo daromais KET pažeidimais ir leisti juos daryti.

26Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, turėjo būti realiai atsižvelgta į nukentėjusiųjų kaltę ir jų veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuostoliai mažinami proporcingai kreditorius kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju nukentėjusysis M. M. padarė pažeidimus, kurie taip pat lėmė eismo įvykio kilimą – viršijo greitį ir dėl to neteko galimybės išvengti eismo įvykio. Nepaisant to, kad ekspertas greičio viršijimą ir jo ryšį su eismo įvykio kilimu įvardijo kaip tikėtiną, ši aplinkybė nepaneigta. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad bet kokios abejonės vertintinos kaltinamo asmens naudai. Taigi šiuo atveju nepaneigta, kad motociklininkas viršijo greitį ir taip prisidėjo prie eismo įvykio. Tai turėjo būti vertinama nuteistosios naudai. Advokato nuomone, motociklo vairuotojo padarytas KET 133 punkto pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis.

27Be to, atsiliepime nurodoma, kad įvykio vietoje yra pėsčiųjų perėja, į kurią bet kada iš už medžių galėjo išeiti pėsčiasis. Taigi motociklo vairuotojas privalėjo vykdyti ir KET 37 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į perėją įėjusį pėsčiąjį. Vadinasi, motociklo vairuotojas įvykio vietoje turėjo pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustoti iki pėsčiųjų perėjos ir praleisti bet kuriuo momentu galėjusį į ją įžengti pėsčiąjį. Jeigu jis būtų pasirengęs praleisti pėsčiąjį, tai atitinkamai ir skersai kelio važiuojantis automobilis nebūtų netikėta kliūtis.

28Teisės aktų reikalavimus pažeidinėjantis asmuo negali tikėtis visiškos savo interesų teisminės gynybos. Todėl ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala neturėjo būti priteista iš kasatorės ir civilinio atsakovo visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1394/2002 greičio viršijimą vertino kaip didelį neatsargumą ir mažino atlygintinos žalos dydį daugiau kaip 35 procentais.

29Nuteistosios B. R. kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

31Kasatorė teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nes vertino tik ją kaltinančius įrodymus, t. y. ginčija savo kaltę. Anot kasatorės, dėl eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas, viršijęs leistiną greitį. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32Kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tai kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

33Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

34Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kt.), pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (kaltinamosios parodymai). Teismas B. R. kaltę, kad ji padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą.

35Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, nuteistoji teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialistą V. Pačebutą, nukentėjusįjį M. M.. Apeliantė ir jos gynėjas uždavė specialistui klausimus ir aiškinosi jiems svarbias aplinkybes. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis. Atkreiptinas kasatorės dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Kasatorė pagrįstai teigia, kad motociklo vairuotojas M. M. taip pat pažeidė KET – viršijo leistiną greitį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas ir ją įvertino, svarstydamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, juos žymiai sumažindamas.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

37Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

38BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

39Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad B. R. 2011 m. rugsėjo 24 d., vairuodama automobilį ,,Audi 80“, pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinio (Girininkijos g.) į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, vairuojamo M. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojas M. M. ir jo keleivė D. R. buvo sunkiai sužaloti.

40Žemesnės instancijos teismų sprendimais konstatuota, kad tarp B. R. padarytų KET 158 punkte numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką ji turi atsakyti. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp B. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos (jos padarytos įvertinus ne tik specialisto išvadą, kaip teigia kasatorė, o visų bylos įrodymų visumą), nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, jeigu nuteistoji būtų laikiusis KET 158 punkto reikalavimų – praleidusi pagrindiniu keliu važiavusį motociklą, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi B. R. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, dėl to jos skundo argumentas, kad tarp jos veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, atmestinas kaip nepagrįstas.

41Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad B. R. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tiesiogiai nenurodė, kuria neatsargumo rūšimi pasireiškė jos kaltė. Ši aplinkybė, nors ir yra teismų sprendimų trūkumas, neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 3 dalies – taikymui, nes nepriklausomai nuo neatsargumo rūšies veika kvalifikuojama pagal vieną ir tą patį baudžiamąjį įstatymą.

42Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų eismo įvykio aplinkybių ir jų sprendimuose išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad B. R. jai inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

43Neginčytina, kad B. R. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes ji turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad B. R. netinkamai įvertino atstumą, nepraleisdama pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, ir su juo susidūrė. Ji privalėjo įsitikinti, kad, įvažiuodama į pagrindinį kelią, nesudarys kliūties juo važiuojančioms transporto priemonėms ir tik tuomet saugiai atlikti manevrą. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, B. R. galėjo numatyti, jog nesilaikant KET reikalavimų gali įvykti eismo įvykis su įvairiais padariniais.

44Taigi B. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir baudžiamasis įstatymas jai pritaikytas tinkamai.

45Dėl BK 54, 61 straipsnių nuostatų taikymo

46Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti, tai visų pirma į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

47BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į tai, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

48Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. R. BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tokį savo sprendimą (kaltinamoji kaltės nepripažino, nesigaili, iki šio eismo įvykio ne kartą pažeidė eismo taisykles, sunkiai sužaloti du asmenys), įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti, BK VIII skyriaus nuostatų nepažeidė, t. y. laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 61 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų, įvertino skiriamos pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir paskyrė nežymiai didesnę už numatytą vidurkį šios rūšies bausmę, kurios vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo.

49Dėl BK 68 straipsnio taikymo

50Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai (nes B. R. vairuodama automobilį sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus) ir teisėtai uždraudė B. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

51BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

52Taigi šioje byloje teismai laikėsi ir teismų praktikos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad B. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones – buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

53Dėl kitų skundo argumentų

54Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad jos skunde yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas, civilinių ieškinių pagrįstumas ir jų dydis, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatorės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, civilinių ieškinių dydžio paliktini nenagrinėti.

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistosios B. R. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu B. R.... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, B. R. paskirta... 5. Iš EB „ERGO insurance SE“ nukentėjusiesiems priteista: M. M. 18 394,16 Lt... 6. Iš B. R. nukentėjusiesiems priteista: M. M. 25 684 Lt neturtinei žalai... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija... 9. B. R. nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 19.10 val.,... 10. Kasaciniu skundu nuteistoji prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą... 11. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir... 12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės vadovavosi... 13. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino padarytų pažeidimų, susijusių... 14. Kasatorė nurodo, kad ekspertas išvadoje neturėjo teisės spręsti apie jos... 15. Kasatorės manymu, eismo įvykį lėmė ne jos veiksmai, o netinkami, netgi... 16. Be to, kasatorė nurodo, kad teismas nepaisė BK 41, 54, 55 straipsnių... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. Prokurorė atsiliepime sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju... 19. Kasatorės argumentas, kad M. M., pažeidusiam KET, nebuvo pradėtas... 20. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos... 21. Civilinio atsakovo EB „ERGO Insurance SE“ atstovas advokatas Domantas... 22. Atsiliepime nurodoma, kad teismai iš esmės nevertino kito eismo įvykio... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant BK 281... 24. Advokatas nurodo, kad nors teismai ir konstatavo nukentėjusiojo padarytą KET... 25. Teismų sprendimai iš esmės grindžiami kasatorės padarytu KET pažeidimu... 26. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, turėjo būti realiai... 27. Be to, atsiliepime nurodoma, kad įvykio vietoje yra pėsčiųjų perėja, į... 28. Teisės aktų reikalavimus pažeidinėjantis asmuo negali tikėtis visiškos... 29. Nuteistosios B. R. kasacinis skundas atmestinas.... 30. Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų... 31. Kasatorė teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino... 32. Kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių... 33. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 34. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1... 35. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės... 37. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo... 38. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio... 39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad B. R. 2011 m.... 40. Žemesnės instancijos teismų sprendimais konstatuota, kad tarp B. R.... 41. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus.... 42. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų eismo įvykio... 43. Neginčytina, kad B. R. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti BK... 44. Taigi B. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir... 45. Dėl BK 54, 61 straipsnių nuostatų taikymo... 46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmę,... 47. BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į tai, kad, skirdamas bausmę, teismas... 48. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. R. BK 281 straipsnio 3 dalies... 49. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 50. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir... 51. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 52. Taigi šioje byloje teismai laikėsi ir teismų praktikos. Esant tokioms... 53. Dėl kitų skundo argumentų... 54. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad jos skunde yra... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 56. Nuteistosios B. R. kasacinį skundą atmesti....