Byla e2-1602-516/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2459-343/2017 pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos ,,Černiauskas ir partneriai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Preilos uostas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,SKP valda“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė advokatų profesinė bendrija ,,Černiauskas ir partneriai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – ir UAB) „Preilos uostas“ ir „SKP valda“ 202 734,01 Eur įsiskolinimą už atlygintinės paslaugų sutarties pagrindu suteiktas teisines paslaugas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti solidariai UAB „Preilos uostas“ ir UAB „SKP valda“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, darbuotojais, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 202 734,01 Eur, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis.
  4. Ieškovė nurodė, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės UAB „Preilos uostas“ finansinė padėtis bloga, veikla nuostolinga, 2016 metus užbaigė 132 894 Eur nuostoliu, todėl ieškinio suma šiai atsakovei yra neabejotinai didelė. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visas UAB „Preilos uostas“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad nors atsakovė UAB „SKP valda“ 2016 metus užbaigė 100 000 Eur pelnu, tačiau įvertinus, jog ieškiniu prašoma priteisti skola yra virš 200 000 Eur, neabejotinai ši suma yra didelė ir UAB „SKP valda“.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.
  2. Teismas nurodė, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiančių įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
  3. Teismas sprendė, kad tik pelno (nuostolių) ataskaitos nėra pakankamos atsakovių realiai finansinei padėčiai nustatyti. Teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovių turimą turtą, turto struktūrą, šiuo metu gaunamų pajamų dydį, turimų įsiskolinimų dydžius bei kitų įrodymų, apsprendžiančių juridinio asmens turtinę padėtį, jo pokyčius bei finansinį pajėgumą, leidžiančių įvertinti atsakovių galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismas pastebėjo, kad jam tenkinus ieškovės prašymą, neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovių sunkią turtinę padėtį, apie atsakovių ketinimus perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti ar kitas aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų nepagrįstas, neproporcingai apribotų atsakovių disponavimo savo turtu galimybes ir sutrikdytų įprastinę ūkinę komercinę veiklą, kas reiškia, kad teismo pritaikytais apribojimais atsakovių teisės būtų suvaržytos labiau, negu reikia teisėtiems tikslams pasiekti, o taip pat būtų pažeista ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyra.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas formaliai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai neįvertinęs atsakovių finansinės padėties, nepasidomėjęs viešai skelbiama informacija apie atsakovių atžvilgiu išnagrinėtas bylas, nenustatęs ar ieškinio suma atsakovėms yra didelė, atsakovių turtinės padėties įrodinėjimo naštą perkeldamas išimtinai ieškovei. UAB „Preilos uostas“ veikla 2016 metais buvo nuostolinga (132 894 Eur nuostolių), įmonė nevykdo veiklos, nes per 2016 metus įmonė negavo jokių pajamų, o sąnaudos sudarė 132 894 Eur sumą, kas suponuoja neginčytiną išvadą apie prastą atsakovės finansinę būklę. Iš atsakovės balanso matyti, kad bendrovės įsipareigojimai yra didesni nei pusė jos turto vertės, kas reiškia, jog atsakovė atitinka Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) apibrėžtą nemokumo būseną, kuriai esant galimas bankroto bylos iškėlimas. Be to, UAB „Preilos uostas“ nuo 2006 metų dalyvavo net 67 bylose, iš kurių 26-iose kaip atsakovė, 1-oje kaip skolininkė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 469 389,25 Eur skolos iš UAB „Preilos uostas“ išieškojimo. UAB „Preilos uostas“ minėtą sumą turėjo kreditoriui grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau šio finansinio įsipareigojimo neįvykdė, prašė teismo išdėstyti skolos mokėjimą iki 2021 m. sausio 1 d., nes neturi laisvų lėšų. Taigi, ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė.
    2. UAB „Preilos uostas“ visas nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniais yra apsunkintas hipotekomis, kas reiškia, kad tik patenkinus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, iš likusio turto, jei toks liktų, galėtų būti tenkinami ieškovės reikalavimai. Aplinkybė, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir įvykdyti teismo sprendimą, lemia būsimo teismo sprendimo neįvykdymą ar apsunkinimą jį vykdyti. Teismas nurodė, kad turto įkeitimas hipoteka neturi įtakos atsakovės finansinei veiklai ir jos stabilumui, dėl ko nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau šiuo atveju turto apsunkinimas ir jo įtaka reikšminga sprendžiant ne atsakovės veiklos, o ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo klausimą.
    3. UAB „SKP valda“ grynasis pelnas, lyginant su 2015 metais, sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Bendrovės turto vertė yra 2 510 555 Eur, tačiau bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 625 470 Eur sumą, o per vienerius metus gautina suma yra tik 40 199 Eur, taigi bendrovės turimų ir gautinų lėšų nepakanka per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams įvykdyti. UAB „SKP valda“ turi 1 048 593 Eur dydžio nepaskirstyto pelno. Pinigai yra likvidus turtas, kuris gali būti lengvai paslėptas, juos išgryninant ar perleidžiant tretiesiems asmenims. Atsakovės UAB „SKP valda“ direktorius D. D. yra atsakovės akcininkės UAB „SKP finansai“ valdybos narys, todėl šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „SKP valda“ nebūtų jokių teisinių kliūčių sukauptą nepaskirstytą pelną išmokėti akcininkei, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti ir taip teisinėmis priemonėmis perleisti turtą tretiesiems asmenims. Tikimybė, kad asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai, kas leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
    4. Duomenys apie šiuo metu atsakovių gaunamas pajamas bei įsiskolinimų dydžius yra fiksuojami jų buhalterinės apskaitos dokumentuose, taigi, ieškovė niekaip negali pateikti duomenų, kurie nėra viešinami ir kuriais disponuoja išimtinai atsakovės. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje prezumpcijos, kad dėl didelės pinigų sumos pasunkės teismo sprendimo įvykdymas, paneigimo našta perkeliama atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teismas, apsaugodamas ieškovės turtinius interesus, galėjo ir turėjo nurodyti atsakovėms pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, jei, teismo nuomone, ieškovės pateiktų duomenų nepakako, ir tokiu būdu užtikrinti tiek ieškovės reikalavimus, tiek įgyvendinti įstatyme numatytą šalių rungimosi principą.
    5. Vertintinas atsakovių elgesys 2013 m. spalio 23 d. sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo procese. Iki šiol nei UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, nei įmonės teisių perėmėjos, t. y. atsakovės, sutartyje sulygto honoraro nesumokėjo. Kelių vykusių susitikimų metu taip pat buvo išsakyta pozicija, kad honoraro nemokės. Toks atsakovių elgesys bei vengimas įvykdyti prisiimtas finansines prievoles, taip pat suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
    6. Teismas gynė išimtinai atsakovių interesus ir galimai užkirto kelią efektyviam skolos atgavimui. Ieškovė keturis metus dėl atsakovių vengimo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas negavo jokios ekonominės naudos ir jai priklausančio atlygio už suteiktas paslaugas. Taigi, šalys vien jau esant pastarajam faktui atsidūrė akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas reiškia ne tik tokios nelygios padėties įtvirtinimą, bet ir galimybių ieškovei atgauti skolą sumažėjimą, nes neaišku kiek gali trukti išieškojimo iš atsakovių procesas, ir ar jis apskritai bus įmanomas. Šiuo atveju buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principai.
  2. Atsakovės UAB „Preilos uostas“ ir „SKP valda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad taikos sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, jėgomis ir pastangomis, o sėkmės mokesčio mokėjimo būtinoji sąlyga – faktas, kad konkretus advokatas pasiekė klientui palankų rezultatą. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir (ar) kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Ieškinyje buvo nurodyta, kad įvairius veiksmus, kuriais ieškovė siekė išvengti atsakovei UAB „Preilos uostas“ priklausančių statinių nugriovimo, ieškovė atliko iki 2012 m. sausio 4 d., o taikos sutartis buvo patvirtinta tik 2013 m. spalio 23 d., taigi ieškinyje aiškiai pripažįstama, jog apie 20 mėnesių iki taikos sutarties sudarymo ieškovė nebeteikė atsakovei teisinių paslaugų Preilos botelių byloje. Prie ieškinio nebuvo pridėta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė bent iš dalies prisidėjo prie taikos sutarties idėjos, struktūros, derybų su bylos šalimis, sutarties patvirtinimo ir vykdymo. Be to, vienas pagrindinių įrodymų, kuriais ieškove turi pagrįsti ieškinį dėl skolos priteisimo, yra skolą pagrindžiantis dokumentas. Ieškovė nepateikė įrodymu, kad išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą sėkmės mokesčio sumai, taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovė teikė pretenzijas, raginimus dėl skolos apmokėjimo.
    2. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo spendimo įvykdymui. UAB „Preilos uostas“ nuostolis 2015 ir 2016 metais yra normalus reiškinys, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Preilos uostas“ iš vidinių rezervų vykdo statinių Preiloje rekonstravimo darbus, siekdama užbaigti statybas ir gauti statybos užbaigimo aktus. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra didelės rinkos vertės. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, penkiolikos poilsio namelių, adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė lygi 1 031 900 Eur, nors šie nameliai dar tik 61-62 proc. baigtumo. UAB „Preilos uostas“ neturi įsiskolinimo VSDFV, Creditinfo sistemos dalyviai nėra įregistravę jokių atsakovės skolų, bendrovės turtas nėra areštuotas ir iš jos nėra išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus. Dauguma įrašų dėl dalyvavimo bylose susiję su Preilos botelių bylos nagrinėjimu, kuris tęsėsi apie 5 metus, ir su restruktūrizavimo bylos nagrinėjimu, tačiau UAB „Preilos uostas“ šiuo metu neturi jokių vykstančių teisminių procesų, išskyrus šią bylą. UAB „Preilos uostas“ yra viena iš nedaugelio įmonių, kuri sėkmingai užbaigė restruktūrizavimo procesą. Nors ieškovės minimas 469 389,25 Eur vykdomasis raštas buvo išduotas, atsakovė su kreditore sėkmingai atsiskaitė dar 2017 m. kovo mėnesį ir antstolė užbaigė vykdomąją bylą.
    3. UAB „SKP valda“ finansinė būklė yra itin gera ir stabili, 2015 m. atsakovė gavo 235 337 Eur grynojo pelno, o 2016 m. – 100 305 Eur. Creditinfo duomenimis, ši atsakovė neturi nepadengtų įsiskolinimų, skolų VSDFV, turto areštų. Šios atsakovės įstatinis kapitalas lygus 744 822,24 Eur. Bendrovė turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą – iš viso už 1 478 294 Eur, kurio sudėtyje neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto vidutinė rinkos vertė lygi 371 162 Eur. Pagal 2016 metų balansą bendrovė turi 1 048 593 Eur nepaskirstyto pelno, o ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės nuogąstavimus, kad nepaskirstytas pelnas bus išdalintas akcininkei.
    4. Ieškovė vadovaujasi nebeaktualia teismų praktika, kai vien didelės vertės reikalavimo pareiškimas nulemdavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Aktualiausioje 2015-2017 metų praktikoje didelė ieškinio suma pati savaime nelaikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą perleisti turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims. Atskirajame skunde ieškovė apsiriboja tik bendro pobūdžio šabloniniais argumentais apie tai, kad neva atsakovės slėps turtą ir vengs vykdyti teismo sprendimą.
    5. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kaip ekonominio spaudimo priemonė. Didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovėms sutrikdytų normalią ūkinę komercinę atsakovių veiklą, taip pat labai paveiktų ir UAB „Preilos uostas“ galimybes tinkamai įgyvendinti ir užbaigti taikos sutartį.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB ,,Preilos uostas“ balansą 2016 m. gruodžio 31 d., Hipotekos registro išrašą, išrašą iš Rekvizitai.lt, UAB ,,SKP valda“ balansą 2016 m. gruodžio 31 d., Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10011-122/2013, 2011 m. liepos 26 d. UAB ,,Preilos uostas“ ir advokatų kontoros SORAINEN teisnių paslaugų sutartį, advokatų kontoros SORAINEN 2017 m. liepos 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitas – faktūras, advokatų kontoros AVERUS paslaugų suteikimo aktus laikotarpiu 2012 m. spalio 1 d. – 2017 m. balandžio 13 d., ieškovės 2012 m. spalio 12 d. raštą, Creditinfo suvestinę apie UAB ,,Preilos uostas“ ir UAB ,,SKP valda“, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-86-436/2013, antstolės R. Rimaitės Žičkuvienės 2017 m. kovo 8 d. partvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojo dokumento grąžinimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie UAB ,,SKP valda“ nekilnojamąjį turtą.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo klausimas, nenagrinėjant bylos iš esmės, priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina ieškovės su atskiruoju skundu bei atsakovių su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus. Dalyvaujantiems byloje asmenimis buvo sudarytos galimybės susipažinti su jais, pareikšti nuomonę dėl jų pagrįstumo. Prieštaravimų dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo nepareikšta.

12Dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai netaikė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės reikalavimams užtikrinti, taip nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su ieškovės skunde dėstoma pozicija.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  5. Nors, kaip teisingai savo skunde pažymėjo ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014), pažymėtina, jog ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma visais atvejais objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (t. y. abiejų jų taikymo sąlygų) pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Taigi, priešingai nei interpretuoja savo skunde ieškovė, atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau ieškovės akcentuota teismų praktika (dėl įrodinėjimo pareigos atsakovui perkėlimo esant pirmiau nurodytoms sąlygoms), savaime nepaneigia ieškovės pareigos, teikiant prašymą taikyti atsakovių turtui areštą, pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, inter alia grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas.
  6. Ieškovės pareiga įrodinėti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmes teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimą nepaneigiama ir ieškovės atskirajame skunde minimu teismų išaiškinimu, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
  7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog ieškinio reikalavimo dydis šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma konkrečioms atsakovėms yra didelė, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, be kita ko teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl apeliantės argumentas, kad teismas turėjo taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, o atsakovė turėjo ją paneigti, tačiau teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei, taip neva nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, atmestinas, kaip nepagrįstas.
  8. Grįsdama prastą atsakovių finansinę padėtį apeliantė remiasi 2016 m. pelno – nuostolių ataskaitų duomenimis. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien šiose ataskaitose esantys duomenys nėra pakankami atsakovių realiai turtinei padėčiai nustatyti. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant pateiktų duomenų apie atsakovių turimą turtą, jo struktūrą, gaunamų pajamų dydį, turimų įsiskolinimų dydžius bei kitų duomenų, pagrindžiančių blogą atsakovių finansinę padėtį, taip pat duomenų apie ketinimus perleisti turtą tretiesiems asmenims, paslėpti ar sunaikinti jį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nepagrįstas ir neproporcingas atsakovių atžvilgiu.
  9. Pagal Juridinių asmenų registre esančio atsakovės UAB ,,Preilos uostas“ 2016 m. balanso duomenis bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 2 522 530 Eur (nematerialaus turto už 62 783 Eur, materialaus turto už 2 459 457 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 688 227 Eur. Atsakovė UAB ,,SKP valda“ 2016 m. balanso duomenimis turėjo ilgalaikio turto už 2 461 562 Eur (nematerialaus turto už 9 Eur, materialaus turto už 2 417 414 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 625 470 Eur. Taigi įvertinus šiuos duomenis, atsakovių turimas ilgalaikis turtas daug kartų viršija ieškinio sumą. Apeliantė neteisingai interpretuoja atsakovės UAB ,,Preilos uostas“ balanso duomenis, nurodydama, kad per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų santykis su jos turimu turtu leidžia teigti bendrovę esant nemokia pagal ĮBĮ nuostatas, kadangi nemokumo būsena nustatoma ne pagal per vienerius metus mokėtinų sumų, o pagal pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės turtu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2017 m. birželio 2 d.) atsakovei UAB ,,Preilos uostas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (penkiolikos pastatų – namelių) vidutinė rinkos vertė 1 031 900 Eur. Pagal atsakovių pateiktus Creditinfo duomenis atsakovės neturi įsiskolinimų, vykdomų išieškojimų, turto areštų. Iš antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės 2017 m. kovo 8 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (Nr. S-17-75-1479) matyti, kad priešingai nei atskirajame skunde nurodė ieškovė, vykdomoji byla dėl 469 389,25 Eur skolos yra užbaigta, UAB ,,Preilos uostas“ visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
  10. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl UAB ,,Preilos uostas“ nekilnojamojo turto įkeitimo hipoteka taip pat savaime nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Hipotekos registro išrašą, bendra hipotekos objektų vertė nurodyta 1 075 390,00 Eur, kai tuo tarpu sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 471 000,00 Eur, o maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus galimų nuostolių atlyginimas, dydis – 141 300,00 Eur.
  11. Nors kaip teisingai nurodė apeliantė, pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitas UAB ,,Preilos uostas“ turėjo 132 894 Eur nuostolių, o UAB ,,SKP valda“ turėjo 100 305 Eur grynojo pelno, tai taip pat savaime nepagrindžia blogos atsakovių turtinės padėties. Atsakovė UAB ,,Preilos uostas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė įtikinamus argumentus dėl veiklos nuostolio 2015 – 2016 metais susidarymo priežasties – bendrovė iš vidinių rezervų vykdo statinių Preiloje rekonstravimo darbus, kurių išdavoje, tikėtina, nekilnojamojo turto vertė turėtų didėti. Tuo tarpu aplinkybė, kad kitos atsakovės UAB ,,SKP valda“ veikla yra pelninga, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pateikti duomenys apie atsakovių turtinę padėtį nesuponuoja išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymo galimybei.
  12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė ir duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovių nesąžiningumą, tikėtiną vengimą geruoju vykdyti patenkintus ieškovės reikalavimus, nors pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovės neatsiskaito su ieškove, savaime nepatvirtina atsakovių nesąžiningumo fakto, nes būtent dėl šio neatsiskaitymo ir yra kilęs ginčas teisme, t. y. atsakovės nepripažįsta savo prievolės mokėti ieškovei. Tuo tarpu duomenų apie kitokio pobūdžio nesąžiningą atsakovių elgesį apeliantė nėra pateikusi.

13Dėl proporcingumo principo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą

  1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, turi būti atsižvelgiama ir į proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, kurie kiekvienu konkrečiu atveju įpareigoja įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, yra pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-236/2017; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-196/2017).
  2. Apeliantės manymu, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, atsižvelgdamas tik į atsakovių interesus ir ignoruodamas ieškovės teisę į greitą ir efektyvų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą proporcingumo principo turinį atskleidžiančią teismų praktiką, su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Nesant pagrindo konstatuoti grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga priemonė, nepagrįstai varžanti atsakovių ūkinę komercinę veiklą.

14Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste

  1. Lietuvos apeliacinis teismas praktikoje pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrindimo sąvokos reikšmės, yra išaiškinęs kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1134-302/2017). Taigi ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertinimas šioje stadijoje nėra ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analizė, iš kurios teismas konstatuoja ieškinio argumentų ir paties ieškinio pagrįstumą.
  2. Nors netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesirėmė argumentu, kad ieškinys prima facie (preliminariai) nepagrįstas, ieškinio tikėtino nepagrįstumo argumentu atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat įvertindamas byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo aspektu.
  3. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2459-343/2017 ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Preilos uostas“ ir UAB ,,SKP valda“ atmetė. Faktinė situacija, kai pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs sprendimą ieškinį atmesti, net kai sprendimas dar neįsiteisėjo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip pagrindas išvadai, jog ieškinio ieškovas preliminariai nepagrindė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161-407/2015; 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-683-236/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1299-236/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016). Todėl aplinkybė, kad ieškinys preliminariai (prima facie) nėra pagrįstas, taip pat kitos apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju netaikytos pagrįstai..
  4. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai