Byla 1A-252-875/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. M. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 1210 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. M. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 1210 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val., ( - ), prie dirbamų laukų, žodinio konflikto metu, tyčia, du kartus kumščiu trenkė A. B. į dešinį petį, taip nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešiniojo žasto poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

7II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai

82. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

92.1. Skunde nurodo, kad kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nesudavė smūgių nukentėjusiajam A. B., nesukėlė jam skausmo ir nepadarė sveikatos sutrikdymo.

102.2. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog įrodyta jo kaltė pažymėdamas, kad nuosprendyje nurodyta, kad „teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą”, jog jo kaltė yra įrodyta, tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti nuosprendyje nurodyti įrodymai nei kaip visuma, nei kiekvienas atskirai nepagrindžia išvadų, kad neva jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

112.3. Teigia, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vertino tik jį kaltinančius įrodymus - prieštaringus nukentėjusiojo A. B. ir su juo artimai susijusių liudytojų parodymams, kurie nepagrįstai nuosprendyje įvertinti kaip nuoseklūs, o jį teisinantys neišanalizuoti ir neaptarti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnį.

122.4. Apelianto manymu A. B., kreipdamasis į policiją dėl incidento, kurio jis pats nematė ir nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekė dirbtinai sukurti įrodymus tolimesniuose ginčuose dėl tariamo jo teisių pažeidimo. Atvykus policijos pareigūnams į lauką, nei jo, nei jo žmonos Z. M. nebuvo. Jie atėjo pamatę, kad atvyko policijos pareigūnai ir ėjo aiškintis. Kaip nurodė Z. M., ji suprato, kad policija atvažiavo tirti jos informacijos dėl neteisėtai ariamo lauko. Kaip nurodė apklausiama liudytoja, ji atėjo į lauką pirma, policijos pareigūnai jai pasakė, kad tiria gautą pranešimą dėl A. B. traktoriaus apmėtymo akmenimis. Z. M. siekė įrodyti pareigūnams, kad ji akmenimis į traktoriaus langus nemėtė, kad lauke iš viso nėra akmenų. Kartu su policijos pareigūnu ji ėjo pažiūrėti į bulvių lauką, ar jis nesuartas. Jis taip pat ėjo paskui savo žmoną ir policijos pareigūną A. M., o už jo ėjo A. B., atsilikęs „kokiais 5 metrais“, kaip nurodė jis pats ikiteisminio tyrimo metu. Išsitraukė telefoną, kuriuo norėjo pasišviesti, tačiau netyčia telefonas iškrito ant žemės. Pasilenkė pasiimti telefoną, tuo metu atsisukdama jo žmona suklupo ir pargriuvo ant žemės. Pasiėmęs telefoną, padėjo savo žmonai atsistoti nuo žemės. Kategoriškai neigia, kad sudavė A. B., prie A. B. iš viso nebuvo prisilietęs, buvo vienas nuo kito per atstumą, bet ne šalia, todėl jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė jo žmonos - liudytojos Z. M. parodymais, kurie patvirtino jo parodymus. Nepagrįstai konstatavo, kad šios liudytojos duoti parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kad ji, kaip jo sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, kad jos ir A. B. santykiai yra konfliktiniai.

132.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas įvykio vietoje buvęs liudytojas, įskaitant policijos pareigūnus, nematė jokio fizinio kontakto tarp jo ir A. B.. Byloje buvo apklausti liudytojai G. S., A. M., G. Š. ir Z. M., tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė, kad A. B. būtų suduoti smūgiai, negirdėjo, kad šis būtų sušukęs ar kitaip sureagavęs į skausmą tariamų smūgių sudavimo metu. Įvykio vietoje nei vienam iš ten buvusių liudytojų A. B. nerodė sužalojimo žymių. Policijos pareigūnai nurodė, kad A. B. sakė, jog A. M. jam sudavė, tačiau jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi, nes neaišku, ar A. B. skundėsi iš karto po tariamo smūgių sudavimo, ar tuomet, kai jie kalbėjosi su A. B. ( - ) mieste, kai pareigūnai atvyko pagal A. B. iškvietimą, konfliktui pasibaigus ir visiems išsiskirsčius iš įvykio vietos. Teismas neįvertino, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai prieštarauja elementariai logikai. Jeigu nukentėjusiajam būtų suduota, jis iš karto būtų pajutęs skausmą ir iš karto, dar esant lauke jam ir jo žmonai, būtų apkaltinęs jį policijos pareigūnų akivaizdoje. Liudytojas - policijos pareigūnas G. Š. nurodė, kad A. B. lygtai sakė, kad jam sudavė, tačiau jis tai sakė, kai lauke jo ir jo žmonos jau nebebuvo. Jeigu skausmas buvo toks stiprus, kaip nurodė nukentėjusysis teisme, jis iš karto būtų kreipęsis į gydymo įstaigą, o ne kelias valandas laukęs ( - ) gatvėje policijos pareigūnų. Įvykio metu jam buvo ( - ) metai, A. B. - ( - ) metai. Jis už jį aukštesnis, stambesnis ir neabejotinai stipresnis. Neįtikėtina, kad jo amžiaus asmuo būtų smurtavęs, šalia esant policijos pareigūnams.

142.6. Pažymi, kad nukentėjusiojo A. B. dešiniame žaste rastos poodinės kraujosruvos faktas neįrodo, kad sužalojimą padarė būtent jis. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) ekspertas nurodė, kad A. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Pažymėtina, kad A. B. dėl jo sužalojimo į policiją kreipėsi po kelių valandų po susitikimo su juo, todėl kraujosruvos kilmė gali būti įvairi: tiek netyčia užsigaunant, kiek griuvimo metu.

152.7. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog nukentėjusysis A. B. nurodė, kad „suduodamus smūgius galėjo matyti policijos pareigūnas, nes jis bandė sutramdyti A. M., sakė baigti... buvo apglėbęs M., nes taip jį nuo manęs atitraukė“. Tokius jo parodymus paneigė liudytojas A. M., kuris teigė, kad jis neva kalbėjo pakeltu tonu, neva buvo agresyviai nusiteikęs, bet kad buvo prisilietęs prie A. B., šis liudytojas paneigė. A. M. tik nurodė, kad jis tarp jo ir A. B. atsistojo į tarpą, tačiau neatitraukė jį nuo A. B., kaip šis teigė.

162.8. Pastebi tai, kad vertindamas liudytojų parodymus, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad G. S. yra samdomas nukentėjusiojo A. B. darbuotojas, todėl jo parodymai gali būti neobjektyvūs. Apklausiamas teismo posėdyje policijos pareigūnas liudytojas A. M. vadino nukentėjusįjį A. B. vardu, kas rodo, kad jie yra artimai pažįstami.

172.9. Nurodo, kad teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojų G. S., A. M., G. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors nei vienas iš liudytojų neatsisakė duoti parodymų. Teisme liudytojai nurodė aplinkybes, kurios nepatvirtino nukentėjusiojo A. B. parodymų, todėl jų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, buvo garsinami siekiant įrodyti, kad teisme duoti parodymai yra netikslūs. Taip buvo dirbtinai siekiama sukurti nuoseklių parodymų įvaizdį.

182.10. Mano, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į nešališką ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Teisme pareiškė nušalinimą prokurorei J. K., nes ji buvo jo dukros R. B. draugė, dalyvavo jo dukros vestuvėse, kurios vyko jų namuose. Po to jos susipyko, turėjo konfliktų dėl darbo, prokurorės vyras A. K. yra tiesioginis jo dukros viršininkas, todėl mano, kad prokurorė turėjo apie jį išankstinę neigiamą nuomonę. Šis jo įtarimas pasitvirtino, nes prokurorė prašė jo žmonai iškelti baudžiamąją bylą, nesant tam pagrindo. Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nepagrįstai nepatenkino jo prašymo dėl prokurorės nušalinimo.

193. Nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė J. G. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo A. M. skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, bei pripažinti išlaidas advokatės pagalbai proceso išlaidomis ir priteisti iš A. M. 605 Eur nukentėjusiajam A. B..

203.1. Nurodo, kad nors A. M. neigia savo kaltę, tačiau teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais pagrįstai nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. būtent A. M. iniciatyva įvyko konfliktas. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais teisiamajame posėdyje, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu (akistatose ir liudytojų apklausose) nustatyta, jog konfliktavo būtent A. M. ir jo sutuoktinė Z. M., nukentėjusysis nekonfliktavo, nesiplūdo, negrasino. Nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas - užfiksuoti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo: iš pradžių pagal nukentėjusiojo garsius skundus, dejones (iš karto po smūgio sušuko, nurodė, kad jam sudavė ir kas sudavė), veiksmus (buvo susiėmęs ranka skaudamą vietą), po įvykio praėjus labai nedideliam laiko tarpui pajutęs skausmą vartojo vaistus nuo skausmo, pakartotinai kreipėsi į policijos pareigūnus, reikalaudamas užfiksuoti įvykį, priimti iš nukentėjusiojo pareiškimą, kuris dėl nuteistojo artimo giminystės ryšio su tą vakarą ir naktį dirbusia Šiaulių AVPK ( - ) r. PK tyrėja R. B. buvo priimtas tik po kelių valandų, paryčiais pas nukentėjusįjį atvykus policijos pareigūnėms iš Šiaulių; nedelsdamas kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kur buvo užfiksuoti sužalojimai; ant nukentėjusiojo dešinės rankos, viršutinėje dalyje, prie peties, akivaizdžiai matėsi kraujosruvos, mėlynės.

213.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. neteisėtas elgesys buvo nuoseklus ir dėsningas. Liudytojas G. S. parodė, jog nuo A. M. sklido alkoholio kvapas, kad A. M. bandė ne kartą suduoti A. B., taip pat nukentėjusįjį plūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymais nustatyta, jog A. M. konfliktavo žodžiais, konflikto metu gniaužė kumščius, buvo agresyviai nusiteikęs ir buvo neblaivus; policijos pareigūnas išgirdo A. B. riksmą, o po jo atsisukęs pamatė nukentėjusįjį keliantį telefoną nuo žemės ir girdėjo nukentėjusįjį teigiant, jog A. M. jam sudavė. Pažymėtina, kad A. M. savo tarnybiniame pranešime dėl konflikto teigė, matęs kaip „vyrai puolė vienas kitą ir jam teko juos išskirti“. Teismas pagrįstai nesirėmė A. M. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, buvo keičiami keletą kartų, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. A. M. parodymų nenuoseklumą patvirtina aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis, apklaustas įtariamuoju, nurodė visiškai kitokias aplinkybes apie įvykį, nei jo nurodytos įvykio aplinkybės teisme, kaltinamojo apklausoje.

223.3. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį neteisingai argumentuodamas bei darydamas išvadas ir, kad tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų duomenų visuma įrodo ir neabejotinai patvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir yra kaltas dėl jos padarymo. Iš nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų parodymų, esminės reikšmingos aplinkybės visiškai sutampa, taigi galima teigti, jog šių asmenų parodymai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis.

233.4. Nurodo ir tai, kad nukentėjusysis pateikė į bylą dokumentus - rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantas bei jo sutuoktinė Z. M. neteisėtai ir nepagrįstai ilgą laiką priekabiavo prie nukentėjusiojo, neteisėtai, visiškai be jokio teisėto pagrindo naudojosi valstybine žeme ir neleido jos dirbti teisėtam naudotojui nukentėjusiajam A. B., be jokio pagrindo jį pravardžiavo, neleido žemės dirbti jo darbuotojui G. S., nepagrįstai skundė A. B. įvairiausioms institucijoms, kaltino jį pramanytais dalykais. Pažymėtina, kad A. M. savo veiksmus bei elgesį pateisina net esant galutiniam įsiteisėjusiam teismų procesiniam sprendimui, patvirtinančiam, jog A. M. ir jo šeima neteisėtai, be pagrindo, neatlygintinai naudojosi valstybine žeme ir trukdė ja teisėtai naudotis A. B.. Apeliantas vis dar tvirtina, kad jam žeme esą leido naudotis buvusi žemės savininkė, nors tokia savininkė visuomet buvo valstybė, kuri jokio leidimo M. šeimai neatlygintinai naudotis žeme nedavė ir negalėjo duoti.

243.5. Skunde nurodo ir tai, kad apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos Z. M. parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog liudytojos Z. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti duomenys.

253.6. Nesutinka su apelianto argumentu, jog jam yra ( - ) metai, nukentėjusiajam - tik ( - ) metai, kad nukentėjusysis yra už jį aukštesnis, stambesnis ir neabejotinai stipresnis, kad šalia buvo policijos pareigūnai ir neįtikėtina, jog tokiomis aplinkybėmis nuteistasis būtų smurtavęs, tačiau apeliantas įvykio metu buvo neblaivus, taigi jo aplinkos suvokimas bei vertinimas buvo šiek tiek iškreiptas, neadekvatus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog A. M. visiškai nebijojo policijos pareigūnų, jų nevengė, elgėsi nepagarbiai, prie jų užgauliojo A. B. (ir pats A. M. bei Z. M. tai pripažino bei tuo didžiavosi), keikėsi necenzūriniais žodžiais (tai užfiksuota nukentėjusiojio padarytame vaizdo įraše, tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo G. S. parodymai), pareigūnams pareikalavus patikrinti blaivumą atsisakė tai daryti - toks elgesys rodo, jog A. M. visiškai negerbė savo dukros pareigūnės kolegų ir visiškai nesivaržė, jų nurodymų nevykdė, elgėsi su jais familiariai ir iššaukiančiai, galų gale greta esant pareigūnams - vienam sėdint automobilyje, kitam einant priekyje - užpuolė A. B. ir jam sudavė, pareigūnų akivaizdoje buvo agresyvus, nuolat gniaužė kumščius ir kėsinosi suduoti A. B., policijos pareigūnui teko nuo A. B. atitraukti, atskirti - toks elgesys paneigia apelianto motyvą, esą jam nebuvo sąlygų padaryti veiką, už kurią yra nuteistas. Nukentėjusysis A. B. yra nedidelio ūgio ir žemesnis už nuteistąjį, o vertinant amžiaus, stiprumo (kur objektyviai negalima nustatyti) skirtumus pažymėtina, kad A. B. yra išsilavinęs civilizuotas, nuolaidus ir geraširdis, visiškai nekonfliktiškas asmuo, kuris konfliktus sprendžia teisėtomis priemonėmis, linkęs susitarti. Tikėtina, kad būtent dėl tokių A. B. būdo bruožų A. M. ir jo šeima daugiau kaip metus neleido A. B. naudotis jo nuomojama žeme, ką patvirtina pateikti oficialūs dokumentai.

263.7. Nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad buvo pažeistos BPK 276 straipsnio nuostatos. Šioje byloje liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami teisme kai kurias aplinkybes nurodė skirtingai, kažkurie teigė nebeprisimenantys, todėl BPK 276 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, teismas pagrįstai ir teisėtai pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būtų pašalinti prieštaravimai. Taigi teismas tiesiog vykdė įrodymų vertinimo funkciją, kad galėtų priimti teisingą sprendimą.

273.8. Apelianto nurodomam prokurorės nušalinimui pagrindo nėra ir šis klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo. Apylinkės teismas, įvertinęs proceso šalių pateiktus paaiškinimus, byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad prokurorės ir kaltinamojo bei kaltinamojo dukros nesieja jokie šeimyniniai ar giminystės ryšiai (BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis bei jo gynėja, teikdami pareiškimą dėl prokurorės nušalinimo, prokurorė nedalyvavo šioje byloje, kaip liudytoja, įtariamojo ar nukentėjusiojo atstovė (BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamasis ir jo gynėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių prokurorės ir jos šeimos narių ar giminaičių suinteresuotumu šios bylos baigtimi (BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad prokurorė su kaltinamojo dukra prieš 15-20 metų bendravo, jog prokurorė buvo kaltinamojo dukters vestuvėse, o ikiteisminio tyrimo metu kontroliavo kaltinamojo (tuo metu) dukros atliekamus tyrimus, kas yra prokurorės tiesioginės darbo funkcijos, neverčia abejoti prokurorės nešališkumu. Tai, kad prokurorės sutuoktinis A. K., dirbantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininku, su kaltinamojo dukra R. B., dirbančia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąją tyrėja, yra kolegos, taip pat nekelia jokių abejonių prokurorės nešališkumu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie apelianto nurodomus konfliktus tarp prokurorės J. K. ir nuteistojo dukros R. B., taigi, šiuo atveju pagrindo nušalinti prokurorę nėra.

283.9. Nurodo, kad nukentėjusysis dėl atsikirtimų į apeliacinį skundą parengimo patyrė papildomų teisinės pagalbos (advokato pagalbos) išlaidų, kurių dydis - 605 Eur. Teikia tai patvirtinančius dokumentus. Siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų nukentėjusysis ir jo atstovė ketina nedalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl šiuose atsikirtimuose privalėjo įvertinti visus didelės apimties apeliacinio skundo argumentus, kurių yra pakankamai daug.

29Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė E. Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį nepakeistą.

30Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

31III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

324. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

335. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

346. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

357. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, net jei asmens veiksmai formaliai atitinka objektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (mušant ar kitaip smurtaujant asmeniu sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata), asmens veiksmuose nesant tyčios elemento baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą BK straipsnį negalima. Skundžiamame Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad analizuojamoje situacijoje A. M. veiksmuose nustatytas subjektyvusis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – tyčia. Nesutikti su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

368. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nežymus sveikatos sutrikdymas A. B. padarytas tyčiniais A. M. veiksmais, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

379. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistojo A. M. ir jo žmonos Z. M. parodymų nenuoseklumo: A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai žmona su policininku ėjo toliau lauku, jis maždaug 7 metrų atstumu ėjo už jų, jau buvo prieblanda, todėl jis mobilaus ryšio telefone įsijungė šviesą ir pasišvietė, kad geriau matytų kur eina, o šalia jo, iš dešinės pusės, maždaug pusės metro atstumu ėjo A. B.. Nežino kodėl, bet gali būti, jog pagalvojęs, kad jis filmuoja, A. B. jam vieną kartą trenkė per ranką, į tą kurioje buvo telefonas ir nuo smūgio jo mobilusis nukrito ant žemės (1 t. b. l. 160-161), tačiau vėliau, tvirtindamas savo parodymus juos keitė, nurodydamas, kad telefonas iš jo rankų iškrito pats, jis pasilenkė jo pasiimti, o pasilenkęs pamatė, kad jo žmona Z. M. yra pargriuvusi ant žemės ir padėjo jai atsikelti. Tuo tarpu liudytoja Z. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyras rankose turėjo savo mobilaus ryšio telefoną ir su juo kažką darė, nežino ar filmavo ar rašė žinutes. Ji su policijos pareigūnų ėjo apžiūrėti laukų, o nuo jų maždaug apie 10-15 metrų atstumu ėjo vyras ir A. B.. Vienu momentu ji atsisuko atgal pasižiūrėti, kartu su ja atsisuko ir policijos pareigūnas, ir tada pamatė, kad A. B. paėmęs laiko jos vyro ranką, o vyras nuo žemės bando paimti savo mobilaus ryšio telefoną, kadangi jis buvo nukritęs ant žemės, A. B. į koją įsikibusi nebuvo (1 t. b. l. 60-61), teisme nurodė, kad kuriuo momentu A. B. kojas galėjo apkabinti ji nežino, jis buvo 5 m nuo jos, bei negalėjo pasakyti ar A. M. ėmė telefoną, nes buvo sušlubavęs regėjimas. Tuo tarpu tiek liudytojai A. M. ir G. S., tiek nukentėjusysis patvirtino, kad Z. M. buvo įsikibusi A. B. į koją. Pritartina ir apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jie nesikeitė bei atitinka liudytojų parodymus ir byloje turimą medžiagą.

3810. Analizuojant A. M. kaltinančią bylos medžiagą matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad priimtas pareiškimas ir apklaustas A. B., kuris parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val. kilo konfliktas tarp jo ir A. M., kuris jam du kartus trenkė į dešinį petį ir sukėlė fizinį skausmą (pradėta 2.04 val. – baigta 2.26 val. (1 t. b. l. 5-7). Birt ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad A. B. 2018 m. rugpjūčio 15 d. 21.04 val. pranešė, kad į jo traktorių mėto akmenis (1 t. b. l. 32-34). Kitoje Birt ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad A. B. 2018 m. rugpjūčio 15 d. 22.31 val. pranešė, kad nori rašyti pareiškimą dėl šį vakarą įvykusio įvykio, kadangi skauda petį (1 t. b. l. 35-38). 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities VPK ( - ) r. PK patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. dirbant kartu su vyr. patruliu G. Š., apie 21.04 val. gavo pranešimą, kad į traktorių mėto akmenis, neleidžia dirbti. Nuvykus į vietą, A. B. paaiškino, kad į jo traktorių, kuris dirba laukuose, Z. M. mėto akmenis ir trukdo dirbti. Imant pareiškimą prie tarnybinio automobilio priėjo A. M. ir Z. M., kurie žodžiu pradėjo konfliktuoti su A. B.. Į prašymus nustoti konfliktuoti, jie nereagavo, toliau šūkavo teigdami, kad A. B. dirba jų lauką be leidimo. Jis kartu su A. ir Z. M., bei iš galo einančiu A. B., ėjo apžiūrėti laukų. Einant link lauko išgirdo, jog pradėjo šūkauti A. B. ir A. M.. Atsisukęs pamatė, kad nukritęs A. B. mobilus telefonas ir vyrai puola vienas ant kito. Priėjęs juos išskyrė. Tada ant A. B. ėmė pulti Z. M. ir pervirtusi įsikabino A. B. į koją. Išskyrė asmenis, tada A. B. nuėjo link tarnybinio automobilio. Po įvykusio konflikto paklausė A. B., ar daugiau pretenzijų turi dėl įvykusio konflikto, ar nori rašyti pareiškimą, jis atsakė, kad daugiau pretenzijų neturi. Vėliau telefonu susisiekus su A. B., pastarasis paaiškino, kad konflikto su A. M. dirbamame lauke metu, A. M. trenkė jam kumščiu į dešinę ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą. Iš pradžių pretenzijų neturėjo, o po to jam pradėjo skaudėti ranką (1 t. b. l. 28-29). 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities VPK ( - ) r. PK vyriausiojo patrulio G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam priimant pareiškimą iš traktoriaus vairuotojo G. S., prie tarnybinio automobilio priėjo Z. M. ir A. M., kurie iškart pradėjo konfliktuoti su traktoriaus vairuotoju ir A. B. dėl dirbamos žemės. Po konflikto A. B. paaiškino, kad A. M. jam trenkė kumščiu į petį, išmetė ant žemės mobilųjį telefoną (1 t. b. l. 30-31). Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie jų ir prie tarnybinio automobilio priėjo A. ir Z. M., kurie kalbėjo pakeltu tonu. A. M. pasiliko tolėliau, kaip suprato, mobilaus ryšio telefonu filmavo visą situaciją, o prie A. B. priėjusi Z. M. garsiai ir įžūliai kažką jam sakė, bet tiksliai negirdėjo ką, kadangi sėdėjo automobilyje, ir bendravo su pareiškėju. A. B. su Z. M. kažką šaukė vienas ant kito. Maždaug po 2-3 minučių prie jo priėjo A. B. ir pasakė, kad A. M. jam užmetė per galvą ar per kuprą, tiksliai kokiais žodžiais kalbėjo, nepamena. Ir dar sakė, kad A. M. jam išmetė telefoną iš rankų, kaip tiksliai viskas buvo ir kaip tą pasakė taip pat nepamena. Tada jis paklausė ar A. B. dėl to turi skundų, tačiau jis pasakė, kad dėl tokio A. M. elgesio jokių pretenzijų neturi (1 t. b. l. 41-42). Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nesibaigiant konfliktui, M. pasiūlė nueiti ir jiems parodyti, kokį žemės plotą traktorius išdirbo. Jis su Z. M. ėjo priekyje, o gale ėjo A. B. ir A. M.. Taip einant išgirdo, kad tarp A. B. ir A. M. vyksta kažkoks žodinis konfliktas. Atsisukęs pamatė, kad A. B. telefonas yra ant žemės. Pastebėjo, kad A. B. nuo žemės pasiėmė telefoną ir tada vienas priešais kitą stovėjo sugniaužę kumščius, lyg ir bandydami vienas kitam suduoti smūgius. Tada jis iš karto atsistojo tarp jų abiejų, neleisdamas tam įvykti. Tada pastebėjo, kad link jų atbėga Z. M., kuri pribėgusi prie jų parkrito ant žemės, kadangi bėgant jai užkliuvo koja ir parkritusi sugriebė A. B. už kojos (1 t. b. l. 47-49). Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abu M. buvo agresyviai nusiteikę, šaukė, skėryčiojosi rankomis. Automobilio durys buvo atidarytos, todėl išgirdo kaip kažkas pradėjo konfliktuoti ir atsisukęs pamatė, kad Z. M. buvo pargriuvusi ant žemės ir sugriebusi A. B. už kojos. Nematė kaip A. M. sudavė A. B. smūgį, bet A. B., atėjęs prie automobilio, buvo susiėmęs už dešinio peties ir sakė, kad jam sudavė A. M. (1 t. b. l. 54-55). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti G. S., A. M. ir G. Š. savo duotus parodymus patvirtino teisme ir jų nuosekliai laikėsi, nekeisdami įvykusio įvykio aplinkybių. Akistatos tarp įtariamojo A. M. ir liudytojo A. M. metu, A. M. patvirtino, kad išgirdo triukšmą gale, atsisuko ir pamatė kaip A. B. kelia telefoną nuo žemės ir šaukė, kad jam sudavė (2 t. b. l. 45-49). Taip pat, kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kad perklausytas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2018 m. rugpjūčio 15 d. 22.27 val. A. B. pranešimas dėl pareigūnų kvietimo, iš kurio matyti, kad A. B. pranešė apie tai, kad konflikto metu atėję žmonės prie pareigūnų jam sutrenkė į petį. Iš pradžių jis sakė nerašysiąs pareiškimo, tačiau grįžus į ( - ), jam pradėjo skaudėti, tad nori parašyti pareiškimą (1 t. b. l. 67-68). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo atstovės advokatės J. G. pateikto vaizdo įrašo iš A. B. telefono apžiūra, iš kurio matyti, kad A. M., užsimodamas pakelia ranką, telefono ekrane matyti plaštaka, tada ekranas aptemsta, girdisi neaiškūs balsai (2 t. b. l. 17-18). Kas paneigia ir nuteistojo versiją, kad tai jo telefonas buvo iškritęs, o ne nukentėjusiojo. Akistatos tarp įtariamojo A. M. ir liudytojo A. M. metu, A. M. patvirtino, kad išgirdo triukšmą gale, atsisuko ir pamatė kaip A. B. kelia telefoną nuo žemės ir šaukė, kad jam sudavė (2 t. b. l. 45-49). Viso šio įvykusio įvykio pasekmes patvirtina

392018 m. rugpjūčio 16 d. (12.20 val.) specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padaryta dešiniojo žasto poodinė kraujosruva (1 t. b. l. 25). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip matyti iš 2017 m. kovo 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje nurodyta, kad žemės nuomotojas yra A. B. (2 t. b. l. 110-111), A. M. su žmona, be teisėto pagrindo, žinodami ir/ar privalėję žinoti apie žemės, dėl kurios vyko ginčas priklausomumą, pradėjo konfliktą su A. B. ir jos darbuotoju G. S., kas dar labiau patvirtina A. M. neteisėtus veiksmus užsipuolant nukentėjusįjį.

4011. Aukštesnysis teismas, apibendrindamas nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik A. M. atliktus neteisėtus veiksmus bei A. B. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Šiuo atveju pagal teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes tinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo ir jos šiuo atveju buvo įvertintos tinkamai. Nuteistojo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas atskirais skirtingų įrodymų šaltinių fragmentais (atskiromis nukentėjusiojo, liudytojų ir jo žmonos Z. M. parodymų frazėmis), kurie pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų įrodymų visumos vertinimu, nepaneigia.

4112. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisėtai pagarsino liudytojų G. S., A. M., G. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu skundo argumentu.

4213. BPK 276 straipsnis įtvirtina kito įrodymo – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų – ištyrimą, t. y. jo apklausos protokolo perskaitymo tvarką teisme. Pagal kasacinę praktiką tokie atvejai, kai teismas baigiamąjį aktą pagrindžia duomenimis ar įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, vertinami kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimų tiriant bylos įrodymus bei jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme nepadaryta.

4314. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016 ir kt.).

4415. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis ir liudytojai buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme. Siekiant nustatyti tiesą byloje ir byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat esamiems prieštaravimas pašalinti, kai skiriasi ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, buvo perskaityti liudytojų G. S. ir Z. M. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, taip pat akistatos tarp A. M. ir A. M. protokolas. Teismas, sugretinęs ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus liudytojų parodymus, esminėmis detalėmis palyginęs su kitais byloje esančiais asmenų parodymais ir rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad liudytojų G. S. ir A. M. ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai nesiskiria, o liudytoja Z. M. negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl padarė išvadą, kad Z. M. parodymai nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu perskaitydamas liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo ir liudytojų parodymų, duotų skirtingų proceso stadijose, turinį, sugretinęs juos su kitais bylos duomenimis ir įvertinęs jų visumą, išvadas dėl nuteistojo kaltumo grindė ne jo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų analize.

4516. Nuteistasis A. M. pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą nušalinti prokurorę. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 12 d. posėdžio protokolo matyti, kad A. M. ir jo gynėja E. Povilaitienė, pareiškė nušalinimą prokurorei, motyvuodami tuo, kad prokurorė J. K. ir kaltinamojo dukra R. B. jaunystėje buvo geros draugės, prokurorė dalyvavo dukros vestuvėse, bei tai, kad jo dukra dirba policijoje ir prokurorė yra kuravusi kai kurias jos tirtas baudžiamąsias bylas. Be to, prokurorės sutuoktinis A. K. yra kaltinamojo dukros viršininkas ir buvo paskyręs tarnybinę nuobaudą, kurią teismas panaikino. Prokurorės nušalinimo klausimą sprendžia teismas. Teismas išklausė prokurorės pasisakymo, advokačių nuomonių bei priėmė motyvuotą 2019 m. vasario 13 d. nutartį nenušalinti prokurorės J. K., nes nenustatė nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje. Todėl teismas nepažeidė nušalinimo procedūrą reglamentuojančių BPK 57, 58, 59 straipsnių nuostatų.

4617.

47Nukentėjusiojo A. B. atstovės advokatės prašymas priteisti nukentėjusiajam 605 eurus išlaidų, patirtų nukentėjusiajam sumokėjus advokatei už parengtą atsikirtimą į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, tenkintinas.

4818. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-377/2009).

4919.

50Šioje byloje apeliacinį skundą apygardos teismui pateikė nuteistasis A. M.. Apeliacinį skundą apygardos teismas atmeta. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Todėl laikytina, kad šioje byloje nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatei yra pagrįstos ir jos nelaikytinos per didelės, išlaidas patvirtina byloje pateikta 2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AJG19093098, ir pinigų priėmimo kvitas (3 t. b. l. 54-55). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. B. atstovės advokatės prašymas apmokėti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatei turi būti tenkintinas.

5120. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Nuteisimo pagrindas skundžiamame nuosprendyje nurodytas teisingai, šio pagrindo buvimas išsamiai argumentuotas. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ir priimti naują nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

54Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam A. B. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1. Šiaulių apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. birželio 18 d.... 7. II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai... 8. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 9. 2.1. Skunde nurodo, kad kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką,... 10. 2.2. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog įrodyta jo kaltė... 11. 2.3. Teigia, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas,... 12. 2.4. Apelianto manymu A. B., kreipdamasis į policiją dėl incidento, kurio... 13. 2.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas įvykio vietoje buvęs... 14. 2.6. Pažymi, kad nukentėjusiojo A. B. dešiniame žaste rastos poodinės... 15. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog nukentėjusysis A. B. nurodė, kad... 16. 2.8. Pastebi tai, kad vertindamas liudytojų parodymus, apylinkės teismas... 17. 2.9. Nurodo, kad teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojų G. S., A. M., G.... 18. 2.10. Mano, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista... 19. 3. Nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė J. G. atsikirtimu į nuteistojo... 20. 3.1. Nurodo, kad nors A. M. neigia savo kaltę, tačiau teisiamajame posėdyje... 21. 3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. neteisėtas elgesys buvo nuoseklus ir... 22. 3.3. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas iš esmės... 23. 3.4. Nurodo ir tai, kad nukentėjusysis pateikė į bylą dokumentus -... 24. 3.5. Skunde nurodo ir tai, kad apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai... 25. 3.6. Nesutinka su apelianto argumentu, jog jam yra ( - ) metai,... 26. 3.7. Nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad buvo pažeistos BPK 276... 27. 3.8. Apelianto nurodomam prokurorės nušalinimui pagrindo nėra ir šis... 28. 3.9. Nurodo, kad nukentėjusysis dėl atsikirtimų į apeliacinį skundą... 29. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja... 30. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.... 31. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 33. 5. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos... 34. 6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 35. 7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 36. 8. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. kaltu dėl BK 140... 37. 9. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta... 38. 10. Analizuojant A. M. kaltinančią bylos medžiagą matyti, kad 2018 m.... 39. 2018 m. rugpjūčio 16 d. (12.20 val.) specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje... 40. 11. Aukštesnysis teismas, apibendrindamas nustatytų aplinkybių visumą, daro... 41. 12. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisėtai pagarsino... 42. 13. BPK 276 straipsnis įtvirtina kito įrodymo – kaltinamojo,... 43. 14. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis turi būti... 44. 15. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis ir liudytojai buvo išsamiai apklausti... 45. 16. Nuteistasis A. M. pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą... 46. 17.... 47. Nukentėjusiojo A. B. atstovės advokatės prašymas priteisti nukentėjusiajam... 48. 18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 49. 19.... 50. Šioje byloje apeliacinį skundą apygardos teismui pateikė nuteistasis A. M..... 51. 20. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam A. B. 605 Eur (šešis šimtus penkis...