Byla 1A-852-354-2014

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Nijolės Matuzevičienė, teisėjų Boleslovo Kalainio, Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, nuteistajai A. M., jos gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei, nukentėjusiajai A. D., jos ir nukentėjusiosios I. M. atstovei advokatei Raimondai Klimienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M., nukentėjusiųjų I. M. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteista pagal:

  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį ir laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
  • BK 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
  • BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
  • BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme apimant bausmes, paskirtas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir prie šios bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

3Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 13 d., į bausmės laiką įskaitas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

5Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. M. I. M. 3200 Lt (tris tūkstančiai du šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

6I. M. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

7Nuosprendžiu iš A. M. priteista 2598,82 Lt (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt aštuoni litai 82 ct) proceso išlaidų valstybei.

8Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9A. M. nuteista už tai, kad netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673, išduotą 2008-07-25 A. M. vardu, laikė ir panaudojo ( - ), įrengtame stomatologijos kabinete, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, iki 2012 m. gegužės 24 d., kaip tikrą dokumentą, kol licenciją paėmė policijos pareigūnai.

10Be to, ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. ( - ), įrengtame stomatologiniame kabinete, versliškai vertėsi gydytojo odontologo medicinine praktika, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 (Žinios, 2004, Nr. 137-5006) patvirtintų Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 2.1. punktą, kad odontologijos praktikos licencijas išduoda Odontologų rūmai, 48.1. punktą, kad licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją, ir 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-219 ,,Dėl odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių“ (Žinios, 2004m., Nr.57-2010), neturėdama šiai veiklai reikalingos išduotos licencijos, kuri jai reikalinga, teikė odontologines paslaugas A. D., gaudama 5920 Lt, S. S., gaudama 1400 Lt, V. N., gaudama 100 Lt, N. Z., gaudama 200 Lt, V. Ž., gaudama 1350 Lt, R. Č., gaudama 700 Lt, S. Č., gaudama 300 Lt, I. M., gaudama 3500 Lt pajamų.

11Be to, ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. ( - ), įrengtame stomatologiniame kabinete teikė pacientei A. D. netinkamą gydymą – taikė gydymo ir dantų protezavimo taktiką netinkamai, tai yra, suprotezuoti dantys buvo neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui, dėl ko 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresavo, nekokybiški protezai kenkė periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, to pasėkoje, nebuvo atstatyta (žmogaus prigimtinė fiziologinė) pilnavertė kramtymo funkcija – išliko patologija, iškreipianti sąkandį, tuo pacientei A. D. savo neteisėtos veiklos pasekmėmis ilgalaikiai sutrikdė organizmo fiziologinę-kramtymo funkciją (ilgesniam nei 10 dienų terminui, nesant viršutinės-didžiosios skaitinės reikšmės apibrėžties ribos), sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

12Be to, ji nuteista už tai, kad, būdama individualios A. Š. įmonės, kodas 125227583, buveinės adresas: ( - ), savininke, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ( - ), būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus – apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti: nesurašė įmonės suvestinių apskaitos registrų už 2011 metus, nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – 2011 metais į įmonės buhalterinę apskaitą įrašė veiklos sąnaudų iš viso už 2400 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais; nesilaikė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2010 m. birželio 2 d. Nr. 671 redakcija su pakeitimais) 4 ir 16 punktų reikalavimų – 3117,11 Lt grynų pinigų iš kasos išmokėjo nesurašiusi kasos išlaidų ir šių pinigų išmokėjimo orderių, 38320 Lt grynų pinigų gavimo neįrašė į 2011 metų kasos knygą; A. Š. įmonės buhalterinė apskaita už 2011 metus nebuvo tvarkoma, dokumentai nesusisteminti, neįtraukti į registrus, grynų pinigų gavimo už 38320 Lt, grynų pinigų išmokėjimo už 3117,11 Lt ir prekių įsigijimo už 4035,11 Lt ūkinės operacijos neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, „Ūkinių operacijų žurnalą“ arba jį atitinkantį apskaitos registrą), į įmonės buhalterinę apskaitą įrašytos veiklos sąnaudos nepagrįstos apskaitos dokumentais, iš viso už 2400 Lt, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 16 straipsnio 1 ir 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus. Be to, 2011 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikė stomatologines paslaugas S. Č., R. Č., V. N., N. Z., V. Ž., I. M., gavo 6150 Lt pajamų, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – nesurašė pirminių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių pardavimo ūkinėms operacijoms apskaityti, iš viso už 6150 Lt, nesilaikė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – 2011 metais į įmonės apskaitą neįtraukė 6040 Lt pajamų (6150 – 110(110 Lt deklaruota didesnė pajamų suma)), tai yra, neįforminimo kasos pajamų orderiais ir 6040 Lt pardavimo ūkinių operacijų neužfiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės veiklos ir turto už 2011 metus. Be to, 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžio leidžiamų atskaitymų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas – A. Š. įmonė 2011 metais padidino iš pajamų atimamų leidžiamus ir ribojamų dydžio leidžiamus atskaitymus 2400 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 2400 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 120 Lt; A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 120 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (2400x5%). A. Š. įmonė 2011 metais gavo 6150 Lt pajamų, neįtraukė į apskaitą 6040 Lt pajamų, valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas – A. Š. įmonė 2011 metais sumažino apmokestinamąsias pajamas 6040 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 6040 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 302 Lt, dėl ko A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 302 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (6040 x 5 %).

13Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo iš dalies pakeisti skundžiamą nuosprendį, išteisinti ją pagal BK 300 str. 1 d., 202 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.

14Skunde apeliantė nurodo, kad išjungus iš kaltinimo jai anksčiau reikštą kaltinimą dėl netikros licencijos pagaminimo, kaltinime liko vienintelė aplinkybė – netikro dokumento laikymas, o netikro dokumento panaudojimu ji nebuvo kaltinama, to nebuvo ir jai pateiktame kaltinime, bet teismas nuosprendyje ją pripažino kalta ir dėl to, kuo ji nebuvo kaltinama – dėl netikros licencijos panaudojimo, su kuo ji nesutinka. Pažymi, kad BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, o ji nežinojo, jog licencija yra netikra, apie tai sužinojo tik iš policijos pareigūno, todėl nebuvo jokios tyčios, o tuo pačiu ir BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

15Taip pat nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta ir pagal BK 202 str. 1 d., kadangi ji nežinojo, jog licencija, kurią ji turėjo, yra netikra, todėl ir ėmėsi medicininės praktikos, būdama visai užtikrinta, kad dirba legaliai, tam turėjo tinkamą išsilavinimą ir patirties, įkūrė savo odontologijos kabinetą, to neslėpė, jos darbo vieta buvo nurodyta viešai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, iš kokios įstaigos įgijo licenciją, parodymų patikrinimo metu parodė tos įstaigos adresą, iš jos gavo licenciją ir ją parsivežė į savo darbo vietą, todėl nežinojo apie licencijos netikrumą. Mano, kad teismas ją pagal BK 202 str. 1 d. turi išteisinti.

16Dėl pripažinimo kalta teikus nukentėjusiajai A. D. netinkamą odontologinį gydymą apeliantė nurodo, jog ji kalta pripažinta dėl veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012-05-31, tačiau iš A. D. ambulatorinės kortelės matyti, kad A. D. nuo 2010-12-14 iki 2011-02-01 gydėsi dantis Z. R. stomatologijos klinikoje, taip pat byloje buvo nustatyta, kad dantų gydymo paslaugas A. D. teikė ir gydytojas R. K. V.. Mano, kad teismas turėjo paskirti papildomą deontologinę ekspertizę, kad būtų atribotas nukentėjusiajai teiktas dantų gydymas iki kreipimosi pas ją, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Tvirtina, kad nepagrįstai yra pripažinta kalta už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012-05-31, kai dalį to laikotarpio nukentėjusiąją gydė kiti gydytojai, todėl ji nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su dantų techniko R. V. nekokybiškai pagamintais dantų protezais, kas ir sukėlė visas neigiamas pasekmes, o visą atsakomybę primetė jai. A. M. teigia, kad ji A. D. paslaugas teikė tinkamai, siekė geriausio rezultato, A. D. buvo tuo patenkinta ir siuntė jai padėkos žinutes, nekokybiškas darbas buvo dantų techniko R. V., kuris pagamino nekokybiškus dantų protezus, todėl ir jos darbas tapo nekokybišku, dėl ir prasidėjo konfliktas. Apeliantės tvirtinimu, A. D. dantų būklė buvo labai sudėtinga, tačiau ji siekė jai padėti, o nuosprendžiu už gerus ketinimus yra nuteista. Mano, kad teismo sprendimas pripažinti ja kalta pagal BK 139 str. 1 d. buvo priimtas neištyrus visų esminių aplinkybių, todėl ji pagal šį straipsnį taip pat turi būti išteisinta. Nurodo, kad galėjo suklysti, tačiau yra įsitikinusi, kad A. D. gydymą parinko tinkamai, todėl jaučiasi kalta be kaltės, situacija, į kurią ji pateko, nubraukė visas jos pastangas, o nukentėjusioji, prieš tai ją gyrusi už gerą darbą, atsiradus kliūtims, iš karto ją pavertė niekdare, priešu ir ji neteko visko – mėgstamo darbo, pragyvenimo šaltinio, laisvės, nemato savo dviejų nepilnamečių vaikų, kurių negali auginti pati.

17Dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nuteistoji nurodo, kad ji iš dalies pripažįsta, jog nevisiškai atsakingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai darė laikydamasi įstatymų, neturėjo tikslo jų pažeisti ir nevykdyti, tačiau už klaidas buhalterijoje atsakomybę prisiima.

18Dėl bausmės nuteistoji nurodo, jog teismas jai paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, viena juos išlaiko, dukra turi rimtų sveikatos sutrikimų, kad jos mama, kuri šiuo metu rūpinasi vaikais, yra senatvės pensininkė ir jai rūpintis vaikais yra sunku, todėl jos vaikų ateitis neaiški. Mano, kad teismas turėjo pagrindą jos atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p.

19Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. M. prašo nuosprendžio dalį dėl jos civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti palikimo nenagrinėtu pakeisti ir patenkinti jos civilinį ieškinį – priteisti iš A. M. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš A. M. valstybės patirtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

20Skunde nukentėjusioji nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, dėl neteisėtai, be įstatymų nustatyta tvarka išduodamos licencijos A. M. vykdomos odontologijos paslaugų teikimo praktikos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, jos patirtą turtinę žalą teismas priteisė, o ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu, su kuo ji nesutinka.

21I. M. nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai akcentavo tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-00428-13 dėl BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, todėl neįvertino jai padarytos neturtinės žalos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 82-1-00428-13 dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo nutrauktas, nes ekspertams neturėjo galimybės pateikti medicininės kortelės įrašų, nes A. M. tiesiog nevedė jokios kortelės, taip pažeisdama LR Odontologijos praktikos įstatymo 9 str. 7 d. Apeliantė sprendžia, jog A. M. tai darė sąmoningai, kad nebūtų įmanoma įrodyti kaltės.

22Neturtinę žalą, apeliantės tvirtinimu, šiuo atveju sudaro nuolatinis fizinis skausmas, bloga savijauta, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan., kas tiesiogiai susiję su teiktomis neva medicininėmis paslaugomis. Pažymi, kad gydymas ir protezavimo procedūros tęsiamos iki šiol, o nenustačius sužalojimo masto nėra galimybės netgi teisingai kvalifikuoti A. M. veikos pagal BK normas, tačiau teismas, palikdamas jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nenagrinėtu, neatskleidė bylos esmės, t. y. kad ji moraliai nukentėjo ne tik dėl fizinio skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kurie susiję tiesiogiai su A. M. teiktomis odontologinėmis paslaugomis, bet ir dėl kitų A. M. padarytų nusikalstamų veikų, t. y. BK 202 str. l d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., dėl kurių padarymo pastaroji 2014 m. birželio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta.

23Nukentėjusioji I. M. nurodo, kad versdamasi neteisėta profesine veikla, A. M. neinformavo jos apie tai, kad neturi reikiamos licencijos, jos darbo kabinete kabėjusi licencija kėlė pasitikėjimą, kad gydytoja teisėtai verčiasi odontologo praktika, o pateikdama informaciją apie darbą Vilniuje, ten turimą stomatologijos kabinetą A. M. stengėsi įtikinti ją kaip klientę, kad turi pakankamai gydytojo odontologo praktikos ir yra profesionali savo srities specialistė, užsiimanti tiek dantų gydymu, tiek protezavimu, nors teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad dantų gydymui ir protezavimui reikalingos skirtingos licencijos, kurių kaltinamoji neturėjo nei vienos. Pažymi, kad tokiu savo apgaulingu elgesiu nuteistoji atėmė iš jos pasirinkimo galimybę, ji tikėjosi, kad kreipiasi pas profesionalę. Nurodo, kad ji ne viena pasitikėjo A. M., buvo ir kitų asmenų, tačiau kiti pacientai neišreiškė noro būti pripažintais nukentėjusiaisiais, nors teismo posėdyje jie visi skundėsi gydytojos darbu, jiems gydytojos veiklos teisėtumas nekėlė abejonių, nes matė kabinete kabančią licenciją. Kad A. M. naudojosi jos patiklumu, apeliantės nuomone, rodo tai, jog pas A. M. ji pradėjo gydytis rekomendavus jos bendradarbei. Mano, kad ta aplinkybė, jog ji buvo priimta pas šią gydytoją per pažįstamą tarpininkę, tik palengvino A. M. būdą manipuliuoti ja. Be to, nukentėjusioji tvirtina, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog A. M. slėpė savo veiklą, klientų duomenis, dokumentų nepildė sąmoningai, tyčia, siekdama, kad neliktų jos kaltę pavirtinančių įrodymų, o neteisėtai savo veiklai pateisinti prieš klientus naudojo suklastotą licenciją. Nurodo, kad tik teismo posėdžių metu kaltinamosios advokatei pateikus duomenis apie A. M. darbinę veiklą, ji sužinojo, jog gydytojos praktika A. M. vertėsi labai trumpai, kurį laiką ji augino vaikus, o po to buvo statybinės organizacijos direktore, dar vėliau nuteistoji rafinuotai, įtaigiai, stengėsi parodyti savo kompetenciją, gebėjimus ir pan., sąmoningai, apgaulės būdu, siekdama prisitraukti klientus ir atitinkamai gauti didesnes pajamas. I. M. manymu, iš jos ne tik kaip pacientės, bet kaip iš žmogaus, buvo pasityčiota, ji buvo pažeminta, jai sukeltas nepasitikėjimas sveikatos apsauga, gydytojais.

24Taip pat skunde apeliantė piktinasi medicinines paslaugas teikiančių gydytojų veiklos nepriežiūra. Pažymi, kad A. M., nepildydama medicininių dokumentų, atėmė jai galimybę išsiieškoti turtinę žalą, kurią ji patyrė taisant A. M. padarytą broką, jos sveikatos būklės atstatymo suma yra tikrai didelė – 31390 Lt, tam buvo priversta išleisti savo šeimos santaupas, kurias galėjo panaudoti šeimos, poilsio, buities pagerinimo ir pan. tikslais. Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu sužinodama vis naujus faktus apie A. M. neteisėtą veiklą, apie suklastotą licenciją, buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, ji iš naujo išgyveno, kaltino save dėl tokio pasirinkimo, jautėsi pažeminta, apgauta, nepilnavertė, ėmė nepasitikėti savimi. Mano, kad teismas, palikdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nenagrinėtu, neįsigilino į situaciją, neįvertino jos patirtų emocijų, dvasinių išgyvenimų ir kt.

25Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. D. prašo nuosprendį dėl kaltinamosios A. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 139 str. pakeisti, perkvalifikuojant jos padarytą nusikalstamą veiką iš BK 139 str. į BK 138 str. 2 d. 9 p., bei patenkinti jos civilinį ieškinį dėl 12 800 Lt turtinės žalos bei 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. M., taip pat priteisti iš A. M. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

26Apeliantė A. D. pažymi, kad ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo pradėtas jos iniciatyva, ji pasielgė pilietiškai pranešusi teisėsaugos institucijoms apie galimą nusikaltimą, nes suprato, kokią grėsmę kelia žmonių sveikatai A. M. veikla, tikėdamasi, kad ši veikla nedelsiant bus sustabdyta, tačiau A. M. ir toliau tęsė nusikalstamą veiklą, teikė pacientams medicinines paslaugas iki tol, kol jos laisvė nebuvo apribota dėl kito nusikaltimo. Pažymi, kad byloje dar ikiteisminiame tyrime ji buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove dėl licencijos suklastojimo, vertimosi gydytojo stomatologo praktika, neturint tam reikalingos licencijos, ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, byloje ji buvo pateikusi civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo nuosprendžiu jos ieškinys buvo atmestas.

27Apeliantės įsitikinimu, A. M. veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 139 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 9 p., dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ji buvo pateikusi prašymą, tačiau prašymas liko neišnagrinėtas, nes byla buvo perduota teismui. Nurodo, kad visuma aptartų įrodymų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. M. daugiau kaip vienerius metus vertėsi gydytojo odontologo praktika neturėdama licencijos šiai veiklai, už suteiktas dantų gydymo paslaugas gaudavo atlygį, dantų protezus užsakydavo pas dantų technikus, jokioje kitoje įmonėje tuo metu nedirbo, tai buvo jos pagrindinis pajamų šaltinis, todėl vykdomai veikai būdingas versliškumo pobūdis, jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 dalyje, sudėties. Taip pat nurodo, kad byloje pakanka įrodymų, kad A. M. už neteisėtai teikiamas paslaugas iš pacientų turėjo materialinės naudos, t. y. odontologo veiklą vykdė ne nemokamai, o už pinigus. Tvirtina, kad teismo padarytos išvados nuosprendyje prieštarauja viena kitai, t. y. pripažįstama, jog A. M. neteisėtai vertėsi profesine veikla versliškai, ir kartu teigiama, kad pastaroji neturėjo savanaudiškų paskatų, t. y. materialinės naudos. Apeliantės nuomone, A. M. nusikalstamos veikos turi priežastinį ryšį ir labai aiškiai išreikštą nusikaltimų padarymo motyvą – materialinę naudą sau.

28Apeliantė nurodo, jog byloje pakanka duomenų, kad A. M. sąmoningai nesilaikė atsargumo taisyklių ir dėl to nesunkiai sutrikdė jos (A. D.) sveikatą siekdama materialinės naudos, kadangi ji už paslaugas mokėjo pinigus. Pažymi, kad teismas neįvertino A. M. veikos pavojingumo aplinkybių, nusikaltimo motyvo ir tai, kad sveikatos sužalojimas nebuvo atsitiktinė, vienkartinė gydytojo klaida, nes nuteistoji paslaugas teikė ilgą laiką, nuo pat paslaugų teikimo pradžios sukūrė objektyvias sąlygas kilti neigiamoms pasekmėms, ir tarp jos (nuteistosios) kitų tyčinių nusikalstamų veikų ir galutinio rezultato – jos (A. D.) sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, A. M. veikė ne neatsargiai, bet netiesiogine tyčia. Teigia, kad A. M. nedėjo maksimalių atidumo, rūpestingumo pastangų, kas yra privaloma gydytojams, kad neatsirastų neigiami padariniai, būtų užtikrinta maksimali teikiamų paslaugų kokybė ir pacientų saugumas, nuteistoji nepasakė jai ir kitiems pacientams teisybės apie savo kvalifikaciją, darbo patirtį, apie tai, kad nesudaro sutarčių su medicininių medžiagų tiekėjais, dantų protezavimo technikais, apie tai, kad negali vykdyti protezavimo darbų, o priešingai – visomis įmanomomis priemonėmis tiek jai, tiek kitiems klientams sudarė įvaizdį, kad ji (nuteistoji) teisėtai verčiasi šia veikla, nes tokia licencija kabėjo jos kabinete, ji nuolat pabrėždavo savo odontologės patirtį dirbant V. ir kad visą laiką dirbo gydytoja, tyčia nutylėjo, kad gydytoja nedirba nuo 2004 metų. Apeliantės teigimu, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. savo, kaip gydytojos, kvalifikacijos nekėlė ilgą laikotarpį, todėl ir nesikreipė dėl licencijos gavimo. Nukentėjusiosios nuomone, nuteistoji atliko eksperimentus su ja ir sąmoningai nesiuntė jos pas kitus specialistus, nes tuomet būtų išaiškėjusi A. M. neteisėta veikla. Nurodo, jog jai buvo sudėti nekokybiški metalo keramikos protezai, kurie nebuvo specialiai jai pritaikyti, netiko jų dydis ir iškreipė jos sąkandį, A. M. pinigų už juos nemokėjo, o ji (apeliantė) už juos nuteistajai sumokėjo kaip už gerus, todėl A. M. dėl naudos sau rizikavo jos (apeliantės) sveikata. Apeliantė išsako abejones dėl medžiagų, iš kurių buvo pagaminti protezai, kultiniai įklotai, dėl medžiagų, sudėtų į dantų kanalus, dėl ko vėliau gali pasireikšti neigiamas poveikis. Pažymi, jog A. M., atlikdama paslaugas, siekė minimaliomis sąnaudomis gauti iš jos maksimalią naudą, apsiėmė gydyti dantis, kuriuos nesiėmė protezuoti gydytojas, turintis 30 metų darbo stažą. A. D. nurodo ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. M. pati puikiai žinojo, jog pacientams protezavimo paslaugų teikti negali, tačiau sąmoningai rizikavo pacientų sveikata, neneigė, jog žinojo, kad dantų protezai nekokybiški, tačiau nepaaiškino, kodėl tokius nekokybiškus protezus sudėjo jai (apeliantei). Teigia, kad gydymo ir protezavimo metu A. M. jai sukėlė komplikacijas, kurias matė, tačiau melavo, kad jos nereikšmingos, neskubėjo pati šalinti, nesiuntė konsultuotis į kitas gydymo įstaigas ir reikalaujant neišdavė medicininių dokumentų, o ant neišgydytų 26, 27 dantų, kur matėsi vizualiai atvira infekcija, skubėjo dėti metalo keramikos protezus, kortelėje įrašai tik dalinai sutampa su atliktomis paslaugomis. Pažymi, kad ir ekspertai išvadoje pasisakė, jog savalaikiai suteikus kvalifikuotą pagalbą, pasekmės būtų buvusios lengvesnės. Apeliantės manymu, teismas, neperkvalifikuodamas A. M. nusikalstamą veiką iš BK 139 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 9 p., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

29Dėl neturtinės žalos, priteistos skundžiamu nuosprendžiu, apeliantė nurodo, jog žala, kuri jai buvo priteista iš IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ už nekokybiškai suteiktas medicinines paslaugas, negali būti tapatinama su A. M. jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, licencijos suklastojimo, vertimosi gydytojo stomatologo praktika, neturint tam licencijos, nes atsakovai šiose bylose yra skirtingi, t. y. juridinis asmuo – IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ ir fizinis asmuo – A. M.. Pažymi, kad medicininių paslaugų kokybė ir nesunkus sveikatos sutrikdymas yra skirtingos vertybės, suteiktų paslaugų bloga kokybė dar nereiškia, kad turi būti įvykdytas pacientui sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja teismų praktiką, kad už nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra atsakingos gydymo įstaigos (LAT nutartys Nr. 3K-3-77/2010, Nr. 3K-3-59/2010, Nr. 3K-3-170/2010). Apeliantės teigimu, dėl to ji ir kreipėsi į teismą civiline tvarka, atsakovu į procesą įtraukdama IĮ ,,A. Š. stomatologijos kliniką“. Nurodo, kad civilinėje ir baudžiamojoje bylose žalos pagrindai yra skirtingi – baudžiamojoje byloje žalos atsiradimo pagrindas yra jos atžvilgiu fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, o civilinėje byloje – sutartinės atsakomybės pagrindu kilusi žala dėl juridinio asmens nekokybiškai suteiktų paslaugų (LAT nutartis Nr. 3K-3-426/2013).

30Nukentėjusioji A. D. nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neįsigilino į tai, jog juridinio ir fizinio asmens atsakomybė yra skirtinga ir šiuo atveju iš kaltinamosios jai, kaip nukentėjusiajai, privalėjo būti priteista neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir kitų A. M. nusikalstamų veikų, dėl kurių ji pripažinta byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Tvirtina, kad teisės aktai nedraudžia asmeniui reikšti reikalavimus skirtingiems subjektams atskirose bylose, juolab, jei jų atsakomybė yra dalinė, kaip ir yra šiuo atveju. Apeliantės teigimu, jei ji būtų žinojusi menką A. M., kaip gydytojos, darbinę praktiką, ir nelegaliai vykdomą veiklą, jokiu būdu nebūtų rizikavusi savo sveikata ir kreipusis į nuteistąją paslaugų. Apeliantė neturtinę žalą vertina 100 000 Lt ne tik dėl patirto fizinio skausmo, kurio galima buvo išvengti, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, nerimo dėl sveikatos ateityje, patirtos rizikos, bet ir dėl to, kad buvo apgauta, pažeminta, toks A. M. elgesys sukėlė jai baimę ir nepasitikėjimą visa sveikatos sistema, gydytojais. Pažymi, didesnės neturtinės žalos prašo dar ir dėl to, kad negalėjo pateikti teismui patirtų išlaidų dokumentų turtinei žalai atlyginti dėl sveikatos atstatymo, nes tuo metu dar nebuvo baigtos sveikatos atstatymo procedūros, o ir ateityje dėl patirtų sužalojimų reikės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Tvirtina, kad nors išoriškai veide sužalojimo pasekmių nesimato, tačiau sužalojimas pakenkė sveikatai negrįžtamai, o A. M. nepripažįsta iki šiol savo kaltės, savo veiklą vertina teigiamai, neapgailestauja dėl jos (apeliantės) sveikatos sužalojimo, neatsiprašo. Be to, apeliantė nurodo, kad teismui atmetus civilinį ieškinį, nėra įgyvendinami jos teisėti lūkesčiai į žalos atlyginimą už padarytus A. M. nusikaltimus jos atžvilgiu, nes A. M. yra padariusi tiesioginę žalą, kuri yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas.

31Dėl turtinės žalos atlyginimo, A. D. nurodo, jog 2013-10-07 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-895-372/2013 byloje dėl nekokybiškai atliktų paslaugų iš IĮ ,,A. Š. stomatologinė klinika“ jai priteisė 31 450 Lt turtinės žalos, t. y. tas išlaidas, kurios faktiškai buvo patirtos teismo sprendimo dieną, tačiau norint pašalinti sužalojimo pasekmes ir atstatyti kramtymo funkciją, jai reikėjo suprotezuoti dantis, nuosprendžio paskelbimo metu dar šie darbai nebuvo atlikti, todėl ji negalėjo pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų, o šiuo metu jau sumokėjo už protezavimo darbus, kurie buvo vykdomi pagal byloje pateiktą preliminarų gydymo planą, dėl fiziologinės kramtymo funkcijos atstatymo patyrė 12 800 Lt turtinę žalą, kurią, apeliantės nuomone, privalo atlyginti A. M..

32Atsikirtimu į nuteistosios A. M. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. D. prašo nuteistosios skundą atmesti. A. D. nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai nuteisė A. M. pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento laikymo ir panaudojimo, kadangi byloje pakako įrodymų. Nukentėjusiosios nuomone, byloje pakako įrodymų ir dėl to, kad A. M. suklastojo dokumentą, nors teismas dėl įrodymų trūkumo jos kaltės nepripažino. Teigia, kad pačios nuteistosios neprisipažinimas nėra įrodymas, jog ji to nedarė. Tvirtina, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad A. M. yra linkusi sukčiauti, nes buvo teisiama pagal BK 182 str. 1 d., kad pagal šį straipsnį yra pareikšti kaltinimai ir kitoje byloje, jog nelinkusi prisipažinti kalta, stengėsi išvengti atsakomybės, neduoda teisme parodymų, o ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo nenuoseklūs, nes pirminiuose parodymuose ji iš viso neigė protezavusi dantis, vėliau dėl sukeltų sveikatai sutrikdymų nekokybiškais protezais stengėsi kaltę perkelti dantų technikui, neigė, kad gydė nukentėjusiąją I. M.. Nurodo, jog tikėti A. M. nuoširdumu nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, A. D. teigia, jog siekiant atskleisti A. M. kaltę, būtina remtis ne tik kaltinamosios parodymais, kaip ji suvokia ir vertina savo veiksmus, bet vertinti ir objektyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. nuteistosios atliktus veiksmus, jų pobūdį, tikslus, nusikaltimo motyvus. Mano, kad tai, jog A. M. parodymų patikrinimo metu nurodė Vilniuje įstaigą, kurioje anksčiau buvo medicinos paslaugas ir apskaitą tvarkanti įstaiga, kuri, pasak nuteistosios, jai išdavė 2008-07-25 licenciją, yra tik jos gynybinė versija, nes Valstybinė Akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba yra oficiali valstybinė įstaiga, veikianti prie LR SAM, kuri negalėjo turėti jokio suinteresuotumo ar tikslo išduoti A. M. suklastotą odontologo praktikos licenciją, t. y. dokumentą, kokių neišdavinėja. Nukentėjusioji tvirtina, kad taip nurodydama A. M. šmeižia valstybinę instituciją, skleidžia nepasitikėjimą Lietuvos piliečiams valstybinėmis institucijomis, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija. Atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo tarnyba iš ( - ) išsikėlė į kitas patalpas jau 2007 metais ir jokia licencijų išdavimo tarnyba 2008-07-25 nurodytu adresu neegzistavo, Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos adresas buvo ( - ), o ne ( - ), kaip nurodė A. M.. Nurodo, kad adresu ( - ), yra įsikūrusi teritorinė ligonių kasa, kuri licencijų išdavimo nevykdo.

33Nurodo, kad A. M. turėjo galiojančią iki 2004 m. licenciją Nr. 15673, o tuo pačiu numeriu yra ir suklastota licencija, kurioje nepakeista ant suklastotos licencijos profesinė kvalifikacija „bendrosios praktikos gydytoja stomatologė“, kuri pagal 2004-04-09 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-219 „Dėl odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšių“ neegzistuoja. Teigia, kad tai rodo, jog klastojant licenciją buvo panaudota senoji licencija Nr. 15673, išduota 2000 m. A. M.. O fakto, kad ji turėjo tokią licenciją, A. M. neneigia. Atsižvelgdama į tai, nukentėjusioji tvirtina, kad A. M., jeigu fiziškai ir neklastojo dokumento, tai intelektualiai klastojo jį, pateikdama duomenis apie save dalyvavo klastojimo procese. Taip pat nurodo, jog pastebėjo, kad A. M. su savo licencija atlikinėjo ir daugiau manipuliacijų, tam tikrą laiką jos suklastotoje licencijoje buvo pavardė ne M., o M., vėliau pavardėje klaidą ji ištaisė, o šiuos netikslumus matė ir liudytoja V. Ž..

34Atsikirtime A. D. nurodo ir tai, kad ji nesutinka su A. M. veiksmų kvalifikacija pagal BK 139 str. 1 d. ir mano, jog jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. Atkreipia dėmesį, jog nors nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, tačiau ji laisvės neteko ne dėl šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų, kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-26 Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendžiu, kuriuo jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

35Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog policijai paėmus suklastotą licenciją ir sustabdžiusi veiklą, A. M. toliau teikė nelegalias paslaugas, ignoravo netgi Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą, kurioje aiškiai pasisakyta, kad licencija yra suklastotas dokumentas ir toliau teikė pacientas paslaugas. Nukentėjusiosios nuomone, nuteistoji padarytų veiksmų nevertina kritiškai, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes, mėgina kaltę perkelti kitiems asmenims

36Atsikirtimu į nuteistosios A. M. apeliacinį skundą nukentėjusioji I. M. prašo nuteistosios A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad skundas nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų byloje, todėl turėtų būti atmestas visa apimtimi. Mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl suklastoto dokumento panaudojimo, pasielgė teisingai ir teisėtai, t. y. patikslino aplinkybes, kad būtent šios suklastotos licencijos pagrindu buvo išduotas higienos pasas, kiti dokumentai, ši nusikalstama veika nebuvo įvardinta kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas, už suklastoto dokumento panaudojimą nebuvo skirta atskira bausmė. I. M. yra įsitikinusi, jog A. M. ne tik puikiai žinojo, kad neteisėtai verčiasi gydytoja odontologo praktika, bet ir įvairiais būdais stengėsi apgaulės būdu įtikinti tiek ją, tiek kitus klientus, kad ji turi pakankamai gydytojos darbo patirties, nors kaip paaiškėjo iš pateiktos VSDFV informacijos, gydytoja ji dirbo labai trumpą laikotarpį baigusi mokslus, o paskutiniu metu ėjo statybos įmonės direktorės pareigas.

37Teigia, kad nors nesunkus sveikatos sutrikdymas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo konstatuotas nukentėjusiajai A. D., tačiau ir ji nukentėjo ne mažiau, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jai padaryto sužalojimo (sveikatos sutrikdymo) buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, nes nuteistoji A. M. tyčia nepildė jokių medicininių dokumentų, nors, vadovaujantis teisės aktais, tokią pareigą turėjo. Tvirtina, kad A. M. taip elgėsi tyčia, sąmoningai nedarydama įrašų klientų kortelėse, t. y. nepalikdama nukentėjusiesiems realios galimybės įrodyti jos kaltę. Nurodo, kad A. M. tikslas buvo gauti pajamas, siekti pelno, o darbą atlikti atmestinai, nesivadovaujant imperatyviais teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais gydytojo odontologo veiklą, kuri ypatingai susijusi su žmogaus sveikata. Tvirtina, kad A. M., žinodama, jog dirba su suklastota licencija, nebūdama Odontologų rūmų nare, tyčia nesiųsdavo pacientų konsultuotis, nedraudė savo veiklos, taip siekdama išvengti demaskavimo.

38Nukentėjusioji pastebi, kad A. M. kalta pagal BK 222 str. 1 d. prisipažįsta tik apeliaciniame skunde, o iki tol ji savo kaltės nepripažino, mokestinė įmonės veikla buvo sustabdyta nuo 2012 m. sausio 1 d., tačiau ji nukentėjusiąją pradėjo gydyti po šios datos, kas patvirtina A. M. tiesioginę tyčią darant BK 222 str. 1 d. numatytą veiką. Be to, atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad apeliantė A. M. savo apeliaciniame skunde nutyli, jog jos mama D. R., nors ir galimai būdama pensininkė, bet, remiantis viešai prieinama informacija, dirba Raseinių mieste maitinimo įstaigoje - kooperatinėje bendrovėje „( - )“ ir eina šioje bendrovėje vadovaujamas pareigas, kas kelia abejonių dėl apeliantės teiginių, jog jos mamos bloga sveikata ir nebus kam prižiūrėti jos vaikus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pažymi, kad A. M. laisvės neteko ne vien tik dėl šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų, o dėl to, kad jai paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-26 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Akcentuoja, tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. M. nesielgė nuoširdžiai, viską neigė arba iš viso nedavė parodymų, neatsiprašė, nesistengė atlyginti žalos.

39Teismo posėdžio metu nuteistoji A. M. ir jos gynėja advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji A. D. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, jos ir nukentėjusiosios I. M. atstovė advokatė prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

40Nuteistosios A. M. ir nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliaciniai skundai atmetami.

41Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 139 str. 1 d., 202 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., teisingai paskyrė nuteistajai bausmę, taip pat tinkamai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą.

42Dėl nuteistosios A. M. apeliacinio skundo argumentų

43Iš nuteistosios A. M. apeliacinio skundo matyti, jog ji sutinka su tuo, jog pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau ginčija teismo sprendimą pripažinti ją kalta pagal BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 139 str. 1 d., tvirtindama, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi ji nežinojo, jog jos licencija yra suklastota ir ji negali verstis medicinine praktika, o už nekokybiškai suteiktas paslaugas nukentėjusiajai A. D., dėl ko pastarajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji nėra atsakinga, kadangi A. D. gydėsi ir pas kitus odontologus, sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatos nesiekė, o stengėsi tik padėti. Nuteistoji taip pat nurodo, jog jai teismas paskyrė per griežtą bausmę ir atsižvelgiant į tai, kad ji augina mažamečius vaikus, jai turi būti taikomos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatos.

44A. M. pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta pagal BK 202 str. 1 d. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. įrengtame stomatologiniame kabinete versliškai vertėsi gydytojo odontologo medicinine praktika neturėdama šiai veiklai reikalingos išduotos licencijos, kuri jai reikalinga, teikė odontologines paslaugas A. D., gaudama 5920 Lt, S. S., gaudama 1400 Lt, V. N., gaudama 100 Lt, N. Z., gaudama 200 Lt, V. Ž., gaudama 1350 Lt, R. Č., gaudama 700 Lt, S. Č., gaudama 300 Lt, I. M., gaudama 3500 Lt pajamų.

45BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

46Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms:

471) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388-2009);

482) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos irgi alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai iš pirmajame punkte numatytų sąlygų.

49Šioje byloje nuteistajai A. M. inkriminuota versliška ir stambiu mastu vykdoma neteisėta profesinė veikla.

50Kolegijos nuomone, atsakant į klausimą, ar pagal nustatytas aplinkybes A. M. veiksmuose yra BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis, reikia išsiaiškinti, ar ji suvokė, kad neteisėtai verčiasi profesine veikla ir norėjo ja verstis.

51Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 str. 1 d., padarymo įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu patvirtintose Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad odontologijos praktikos licencijas išduoda Odontologų rūmai. Tų pačių taisyklių 48.1. punktas nustato, kad licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją. 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšys. Taisyklės taip pat nustato, kad gydytojas odontologas ,,gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ (42 p.), o įstaigos gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas tik turėdamos licenciją“ (4 p.).

52Teisminio nagrinėjimo metu A. M. atsisakė duoti paaiškinimus, sutiko, kad būtų pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 241–242 b. l.). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltės nepripažino ir nurodė, jog licencijos neklastojo, o ją įgijo 2008-07-25 Vilniuje, Liauksminų g., lyg tai Licencijavimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, licencija buvo Pirminės medicinos praktikos Nr. 15673, išduota 2008-07-25 A. M. vardu, kurią ji laikė nuo 2011 sausio mėnesio Raseinių mieste, Vytauto g.1 A įrengtame stomatologijos kabinete iki 2012 m. gegužės 24 d., kol licenciją paėmė policijos pareigūnai, licencija buvo išduota 5 metams. Nuteistoji tvirtino, kad atsiėmusi licenciją ji sumokėjo pinigus banke ir jiems pateikė kvitą, bei pasirašė kažkokiame žurnale, maždaug prieš mėnesį tai tarnybai buvo pateikusi savo išklausytų paskaitų sertifikatus ir per mėnesį gavo licenciją, apie padarytą licenciją ji sužinojo pati, vis užeidama į tą tarnybą pasiklausti, ar padarytas dokumentas, toje tarnyboje ji atsiėmė iš viso dvi licencijas, licenciją jai pateikė moteris, už ją vyresnė, jos vardo ir pavardės nežino, 2008 metais ji licenciją atsiėmusi nedirbo, nes augino vaikus, 2009 metais taip pat nedirbo, nuo 2010 metų gyveno Raseiniuose ir nedirbo, bet jau buvo pradėjusi įrenginėti stomatologijos kabinetą, adresu: Raseiniai, Vytauto Didžiojo 1A., 2011 m. sausio mėnesį pradėjo dirbti stomatologijos kabinete, ji atliko visus stomatologijos darbus ir smulkius higienos darbus, tvarkė ir plombavo dantų kanalus, taip pat protezavo dantis, dantų protezavimui negamino, tik padarydavo dantų atspaudus ir juos paskui pricementuodavo. Taip pat nurodė, kad A. D. pažįsta maždaug 2 metus, kaip pacientę, kurią pradėjo gydyti nuo 2011-06-03, prieš tai A. D. jau buvo pradėjusi kitoje gydyto įstaigoje tvarkyti dantis, A. D. į sutartus vizitus neatvykdavo pati, savo darbo grafiką derindavo su kiekvieno paciento planuotų darbų apimtimi, per dieną maždaug aptarnaudavo apie 4 pacientus, asistentės neturėjo, pacientams, kuriems ilgiau gydė dantis, buvo užvedusi asmens sveikatos istorijas-korteles, pacientai jai mokėjo grynais pinigais, paėmusi pinigus visada išrašydavo kasos pajamų orderį. Kaltinamosios tvirtinimu, ji vertėsi versliškai užsiimdama gydytojo odontologo medicinine praktika nepažeisdama jokių teisės aktų, A. D. gydė tinkamai ir nemano, kad padarė jai kokį nors kūno sužalojimą, A. D. atėjo pas ją iš kitos gydymo įstaigos su jau pradėtais, bet nebaigtais tvarkyti dantimis, A. D. buvo pateikti tinkamai pritaikyti protezai, o už jų kokybę ji negali būti atsakinga, nes ji jų nedarė, dirbo su dantų technikais R. V. ir A. G., dokumentų su jais nepildė, ji savo darbus atliko tinkamai ir higieniškai, vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą vedė tinkamai ir neaplaidžiai, pagal savo išsilavinimą (3 t., 6, 10–11, 20–21, 23–24, 29–31, 40–43 b. l.).

53Byloje nustatyta, jog A. M. stomatologiniame kabinete, kuriame ji teikė pacientams dantų gydymo paslaugas jai inkriminuotu laikotarpiu, ant sienos buvo pakabinta licencija (1 t., 62, 63 b. l, 3, 4, 6 fotografijos). 2012-04-20 rašte iš LR Odontologų rūmų nurodyta, kad odontologijos praktikos registro duomenimis gydytojai odontologei A. M., buvusiai Š., licencija, suteikianti verstis odontologijos praktika, Rūmuose išduota nebuvo, taip pat nustatyta, kad įstaigai IĮ ,,A. Š. stomatologinė klinika“, veikiančiai adresu: ( - ), licencija, suteikianti teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas, Rūmuose išduota nebuvo (1 t., 72 b. l.). 2012-06-15 informacijoje iš Sveikatos apsaugos ministerijos nurodyta, kad A. M. (Š.) pirminės medicinos praktikos licencija Nr. 15673 buvo išduota tik 2000-02-24 verstis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika ir galiojo iki 2005-02-24, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, A. M. licencija išduota nebuvo (1 t., 70 b. l.). LR Odontologų rūmų Odontologų licencijavimo komisijos 2012-06-05 rašte nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-474 (Žin., 2004, Nr. 105-3910) „Dėl pirminės ar specializuotos medicinos praktikos licencijos, išduotos verstis odontologo praktika, galiojimo“ Lietuvos Respublikoje visos odontologijos praktikos licencijos, išduotos nuo 1998 m. liepos l d. iki 2004 m. gegužės 3 d., suteikė teisę licencijos turėtojui tik iki nurodytos datos verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją, po minėtos datos Odontologijos praktikos licencijos buvo išduodamos neterminuotam laikui. Komisija taip pat konstatavo, jog jiems pateikta licencija neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra negaliojanti (1 t., 75 b. l.). 2012-07-13 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad pirminės praktikos licencija Nr.15673, išduota A. M., nėra parengta pagal tokių dokumentų rengimo reikalavimus, parašas, esantis Sveikatos apsaugos ministro G. Č. vardu, nėra pasirašytas rašymo priemone, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, pirminė medicinos praktikos licencija Nr. 15673, kaip nurodyta, išduota 2008-07-25 pilietei A. M., yra netikras suklastotas dokumentas (1 t., 99–100 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertų atliktoje deontologinės ekspertizė akte Nr. DG 449/13(03) nurodyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. pabaigos turėjo galiojantį aukštojo mokslo diplomą, kuriuo buvo suteikta gydytojo stomatologo kvalifikacija nuo 1997 m. Teikti odontologines paslaugas ir specializuotą gydymą, sutinkamai su LR teisena, norminiais aktais galima tik esant papildomoms sąlygoms – turint galiojančią licenciją teikti odontologines priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas įstaigai bei gydytojui odontologui turint licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas (pagrindas - LR SAM įsakymas Nr. V-624, kuriuo 2004-09-06 patvirtintos odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės ir 2004-09-30 SAM įsakymo Nrt. V-694 papildymas dėl odontologines priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo, publikuotų Valstybės žiniose 2004, Nr. 137-5006 ir Nr. 50-5463). Nesant atitikčiai privalomai aukščiau nurodyto reikalingo minimumo – A. M. (Š.) teikti odontologės paslaugas, gydymą ir verstis minėta veikla negalėjo (2 t., 29 b. l.). Byloje nustatyta, kad A. M. per jai inkriminuotą laikotarpį teikė odontologines paslaugas aštuoniems asmenims, gaudama iš jų iš viso apie 13 470 Lt.

54Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistosios A. M. parodymų, taip pat jos apeliacinio skundo argumentų, nuteistoji aiškiai suvokė, kad teikti odontologines paslaugas ir specializuotą gydymą galima tik esant papildomoms sąlygoms – gydytojui odontologui turint licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas, kadangi jai 2000-02-24 buvo išduota pirminės medicinos praktikos licencija Nr. 15673 verstis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika ir galiojo iki 2005-02-24, tačiau pasibaigus šios licencijos galiojimui, nuteistajai nauja licencija nebuvo išduota, o jos kabinete kabojusi ant sienos ir naudojama licencija Nr. 15673 neatitiko tokių dokumentų rengimo reikalavimų ir buvo suklastota. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog A. M., priešingai nei teigiama jos apeliaciniame skunde, suprato, jog verčiasi profesine veikla neturėdama licencijos, t. y. vykdė neteisėtą veiklą, kadangi, kaip jau minėta, byloje duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. A. M. buvo suteikta licencija teikti odontologines priežiūros (pagalbos), nenustatyta. Taigi šiuo atveju A. M. teiginiai, jog ji nežinojo, kad licencija Nr. 15673 yra suklastota, vertinami kaip jos gynybinė pozicija, kadangi jokių kitų objektyvių duomenų ar rašytinių įrodymų, be nuteistosios teiginių apie jai galimai teisėtai išduotą licenciją ir jos išdavimo aplinkybes, galinčių patvirtinti išdavimo faktą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

55Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. panaikinti, nes ji nežinojo, jog licencija suklastota, jos pati neklastojo, o skundžiamu nuosprendžiu ją pripažinus kalta ne tik dėl laikymo, bet ir panaudojimo, ji nuteista už tai, kuo nebuvo kaltinama.

56Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti dvejopas, t. y. materialinis ir/ar intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas, veikiant jo materialinę formą, o intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, kad klastoja dokumentą ir nori taip veikti.

57Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. Raseinių mieste, Vytauto Didžiojo g. 1A, įrengtame stomatologiniame kabinete, versliškai vertėsi gydytojo odontologo medicinine praktika neturėdama tam licencijos, tačiau šiame kabinete laikė ir panaudojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673, išduotą 2008-07-25 A. M. vardu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, iki 2012 m. gegužės 24 d., kaip tikrą dokumentą. Pirmosios instancijos teismui pritrūko įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. pati pagamino netikrą licencija, tačiau teismas laikė įrodyta, jog netikra licencija buvo naudojama ją laikant pakabintą viešai stomatologiniame kabinete, kur ją galėjo matyti besigydantis pacientai, jos pagrindu buvo išduotas higienos pasas bei paso sąlygos. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija sutinka. Konstatuotina, kad A. M., turėdama aukštąjį išsilavinimą ir turėdama tik nuo 2000-02-24 iki 2005-02-24 išduotą pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673 verstis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika, suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir pavojingumą, kadangi jos kabinete viešai kabėjo ir ji naudojo suklastotą licenciją laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d., t. y. laikotarpiu, kai ji jos jau neturėjo, juolab, kad ir teisėtai išduotos ir suklastotos licencijos numeriai sutapo, o suklastotoje licencijoje buvo įrašytas kitas licencijos išdavimo laikas ir ji neatitiko tokių dokumentų rengimo reikalavimų. Apeliantės skundo teiginys, kad ji nežinojo, jog jai išduota licencija yra suklastota, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 str. nuostatų dėl nagrinėjimo teisme ribų esmė yra ta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios BPK nuostatos yra susijusios su kaltinamo asmens teisėmis žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo atitinkamo kaltinimo (BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme galimas, jei tai atlikta laikantis BPK 256 str. numatytų taisyklių.

59Ir nors nuteistoji skunde nurodo, jog ji nesutinka su tuo, kad buvo pripažinta kalta dėl netikro dokumento panaudojimo, kadangi jai tokie kaltinimai nebuvo pateikti, tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

60Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, nustatė, kad kaltinamoji ne tik laikė netikrą licenciją, bet ją ir panaudojo, tačiau nusikalstamos veikos kvalifikacija liko nepasikeitusi, nes BK 300 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika buvo papildyta tik dar vienu alternatyviu veiksmu. Dėl paminėto kaltinamosios veiksmų aplinkybių tikslinimo nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju teismas nesilaikė BPK 255 str. nuostatų, apibrėžiančių nagrinėjimo teisme ribas, nes A. M. pagal BK 300 str. 1 d. nuteista dėl tų nusikalstamų veiksmų, kurių faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytųjų kaltinime. Taigi, nagrinėjamoje byloje A. M. teisės žinoti, kuo kaltinama, būti informuotai apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir įgyvendinti teisę gintis nuo to, kuo kaltinama, nebuvo suvaržytos, todėl šias teises įtvirtinančių BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. esminių pažeidimų nebuvo padaryta.

61Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui nuosprendžiu inkriminavus A. M. ir netikro dokumento panaudojimą, apie tai iš anksto nepranešus, remiantis EŽTT praktika, nebuvo suvaržytos jos teisės žinoti kaltinimą ir gintis nuo tokio kaltinimo, kadangi nuteistoji turėjo galimybę, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo, ja pasinaudojo, išdėstyti savo gynybos argumentus dėl pakeisto kaltinimo apeliacinės instancijos teisme.

62Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad jos veiksmai atitinka BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi, jos teigimu, odontologines paslaugas nukentėjusiajai A. D. teikė ir gydytojas R. K. V., t. y. per jai inkriminuotą laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 31 d. A. D. dantis gydė ir kiti gydytojai, teismas neatribojo teiktų ankstesnių gydymo paslaugų A. D., nevertino dantų techniko R. V. nekokybiškai pagamintų dantų protezo.

63BK 139 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

64Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagal BK 139 str. 1 d. pripažinta kalta dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2011m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. stomatologiniame kabinete teikė pacientei A. D. netinkamą gydymą – taikė gydymo ir dantų protezavimo taktiką netinkamai, tai yra, suprotezuoti dantys buvo neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui, dėl ko 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresavo, nekokybiški protezai kenkė periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, to pasėkoje, nebuvo atstatyta (žmogaus prigimtinė fiziologinė) pilnavertė kramtymo funkcija – išliko patologija, iškreipianti sąkandį, tuo pacientei A. D. savo neteisėtos veiklos pasekmėmis ilgalaikiai sutrikdė organizmo fiziologinę – kramtymo funkciją (ilgesniam nei 10 dienų terminui, nesant viršutinės-didžiosios skaitinės reikšmės apibrėžties ribos), sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

65Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje grindė nukentėjusiosios A. D., liudytojo R. K. V., eksperto D. V. parodymais, ekspertizių aktais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

66Ir nors nuteistoji skunde tvirtina, kad A. D. dantis gydė per inkriminuotą laikotarpį ir gydytojas R. K. V., tačiau iš pastarojo parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis tuo laikotarpiu A. D. tik konsultavo, o apžiūrėjęs ir supratęs, kad yra daug gydymo problemų, jai patarė kreiptis į didesnę kliniką (2 t., 188–189 b. l., 4 t., 212–214 b. l.). Tai, kad A. D. per inkriminuotą laikotarpį negydė gydytojas R. K. V., teismui nurodė ir pati A. D. (4 t., 204 b. l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertų atliktos deontologinės ekspertizės akto Nr. DG 449/13(03) matyti, kad nustatant, ar A. D. A. M. taikė tinkamą gydymo ir dantų protezavimo taktiką, medicininiu požiūriu buvo vertinami pacientės ambulatorinių kortelių, esančių Z. R. S. kabinete ir A. M. stomatologinės klinikos, įrašai apie medicininio pobūdžio manipuliacijas laikotarpiu nuo 2011-06-03 iki 2012-01-06, taip pat buvo vadovaujamasi LR Odontologų Rūmų komisijos 2012-09-13 protokolo Nr. 1 duomenimis bei išvada, kas leidžia pagrįstai manyti, jog buvo vertinamas kiekvieno gydytojo gydymas, todėl netikėti aukščiau paminėta išvada, kad A. M. netinkamai gydė ir protezavo dantis A. D. ir dėl tokių jos veiksmų buvo ilgalaikiai sutrikdyta organizmo fiziologinė – kramtymo funkcija (ilgesniam nei 10 dienų terminui, nesant viršutinės – didžiosios skaitinės reikšmės apibrėžties ribos), kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, nėra pagrindo (2 t., 31 b. l., Išvados 8, 9, 11 p.). Ir nors apeliantė tvirtina, kad šiuo atveju turėjo būti įvertinti ir nekokybiškai pagaminti dantų techniko protezai, tačiau teismo metu apklaustas ekspertas D. V. paaiškino, kad A. D. problemos prasidėjo tada, kai buvo protezuoti dantys, kurie nebuvo pilnai išgydyti, ant šaknų buvo infekcijos židiniai, cistos, protezai buvo nepritaikyti konkrečiam pacientui. Ekspertas pažymėjo, jog gydytoja privalo suprasti, kad protezai netinkami, gydytojas, kuris uždeda protezus, ir yra atsakingas už dantis (4 t., 239–241 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog galbūt netinkamas dantų techniko darbas šiuo atveju nuteistosios A. M. atsakomybės dėl A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nešalina.

67Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pilnai įrodyta, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 202 str. 1 d. ir 139 str. 1 d., todėl nuteistosios argumentai dėl jos išteisinimo dėl šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų atmetami kaip nepagrįsti.

68Nuteistoji A. M. skunde taip pat teigia, kad jai teismas paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, gimusius 2004 ir 1997 metais, dukra turi rimtų sveikatos problemų, jos mama šiuo metu rūpinasi vaikais, kuriai tai daryti sunku, ir ateityje ji vaikais pasirūpinti negalės. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji mano, jog teismas turėjo taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. ir skirti švelnesnę bausmę.

69Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 62 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

70Apeliantė padarė keturis baigtus (iš jų 3 tyčinius ir 1 neatsargų) nusikaltimus, du tyčiniai nusikaltimai priskiriami apysunkių (BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d.), o trečias (BK 300 str. 1 d.) – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistoji kaltę iš dalies pripažino tik dėl BK 222 str. numatytos nusikalstamos veikos, o kaltę dėl kitų nusikalstamų veikų neigė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, jai inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė būdama teista.

71Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant BK 62 str. nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta

72Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o tai pagal suformuotą teismų praktiką jau laikytina kliūtimi BK 62 str. nuostatų taikymui. Be to, šiuo atveju byloje nėra duomenų ir apie tai, kad kaltinamoji bent iš dalies būtų atlyginusi arba pašalinusi turtinę žalą. Be to, BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Todėl nepakanka turėti mažametį vaiką, kuriam reikalinga priežiūra ir išlaikymas. Turi būti nustatyta ir kita aplinkybė, t. y. kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. vasario 3 d. pateiktos informacijos matyti, kad I. M., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), nustatyta laikinoji globa (rūpyba), ir jų laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta D. R. (5 t., 81, 82, 83 b. l.). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytos aplinkybės neegzistuoja. Taigi nesant BK 62 str. taikymo sąlygų visumos, šio straipsnio nuostatos A. M. atžvilgiu negali būti taikomos.

73Dėl nukentėjusiosios I. M. apeliacinio skundo argumentų

74Nukentėjusioji I. M. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį, visiškai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai iš nuteistosios A. M. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

75Skundžiamu nuosprendžiu I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtu atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje A. M. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl I. M. sveikatos sutrikdymo ir yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 str. 1 d. dėl neatsargaus I. M. sveikatos sutrikdymo.

76Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji A. M. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. įrengtame stomatologijos kabinete vertėsi gydytojo odontologo praktika neturėdama šiai veiklai reikalingos išduotos licencijos ir I. M. teikė odontologines paslaugas. Dėl A. M. galimai suteiktų nekokybiškų odontologinių paslaugų I. M., dėl ko galėjo būti sutrikdyta I. M. sveikata, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu nutrauktas nesant galimybės nustatyti, kokie A. M. galimai neteisėti veiksmai padarė I. M. sveikatos sutrikdymą.

77Ir nors I. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji moraliai nukentėjo ne tik dėl fizinio skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kurie buvo tiesiogiai susiję su A. M. teiktomis odontologinėmis paslaugomis, bet ir dėl kitų A. M. padarytų nusikalstamų veikų, šiuo atveju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisme bylos įrodymų tyrimas buvo baigtas anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo I. M. sveikatos sutrikdymo A. M. neteisėtais veiksmais, priėmė sprendimą I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos visos aplinkybės, susijusios su A. M. teiktomis I. M. odontologinėmis paslaugomis, t. y. nebuvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, būtinos siekiant įvertinti neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam, todėl teismui nebuvo galimybės tinkamai nustatyti patirtą I. M. žalą. Kartu atkreipiamas nukentėjusiosios dėmesys ir į tai, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu, nėra užkertamas kelias nukentėjusiajai reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

78Dėl nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo argumentų

79Iš nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo matyti, jog ji nesutinka su A. M. veiksmų kvalifikacija, tvirtina, jog A. M. turėjo būti pripažinta kalta ne dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (BK 138 str. 1 d.), o dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 9 p.). Taip pat nukentėjusioji prašo tenkinti jos civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos bei 12 800 Lt turtinės žalos, patirtos atstatant nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes, priteisimo.

80Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi prašymą perkvalifikuoti kaltinamosios A. M. veiksmus iš BK 138 str. 1 d. į 138 str. 2 d. 9 p., tačiau teismas konstatavo, jog prašymas nepagrįstas, ir su tokiu teismo sprendimu skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka.

81Iš esmės apeliantė A. D. ginčija įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teisme teigdama, jog byloje pakanka įrodymų, jog A. M. iš neteisėtai teikiamų paslaugų pacientams turėjo materialinės naudos, sąmoningai nesilaikė atsargumo taisyklių ir to pasėkoje nesunkiai sutrikdė apeliantės sveikatą siekdama materialinės naudos, sveikatos sužalojimas nebuvo atsitiktinė vienkartinė gydytojo klaida, nes A. M. paslaugas teikė ilgą laiką. Apeliantės tvirtinimu, tarp A. M. nusikalstamų veiksmų ir galutinio rezultato – jos (apeliantės) sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys, tai patvirtina, jog A. M. veikė ne neatsargiai, bet netiesiogine tyčia.

82BK 138 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 139 str. tada, kai jie padaromi dėl neatsargumo.

83Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 str. ir 16 str. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais (Baudžiamoji byla Nr. 2K–580/2012). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad teismas bylos nagrinėjimo metu privalo išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais.

84Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji teismui paaiškinimus duoti atsisakė (4 t., 241–242 b. l.), tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. D. ji gydė nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., manė, kad A. D. dantis sutaisė gerai (3 t., 10–11 b. l.), parodymuose tvirtino, kad A. D. buvo informavusi apie dantų gydymo problemas, dantų gydymo eigą (3 t., 20–21, 23–24 b. l.), A. M. buvo įsitikinusi, kad A. D. teikė tinkamą gydymą ir tinkamą dantų protezavimo taktiką (3 t., 29–31 b. l.), A. D. su nuteistosios siūlomu gydymu sutiko, išskyrus nesutiko tik su tuo, kad būtų šalinamas 6 ir 7 viršutiniai kairės pusės dantys (3 t., 44 b. l.). Iš A. D. parodymų teismui matyti, jog ji pati kreipėsi į A. M. dėl dantų gydymo, tarėsi dėl vizitų, lankėsi A. M. stomatologiniame kabinete, ten jai buvo teikiamos dantų gydymo paslaugos (4 t., 200–204 b. l.).

85Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog byloje pagrįstai nepadaryta išvada, kad A. M. būtų siekusi tyčia sužaloti nukentėjusiąją, o nustatęs, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas A. D. buvo padarytas dėl teikiamų netinkamų A. M. dantų gydymo ir protezavimo paslaugų, teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. nukentėjusiąją sužalojo dėl neatsargumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nuteistosios veiksmai nesunkiai sutrikdant A. D. sveikatą pagal BK 139 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

86Apeliantė A. D. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad juridinio ir fizinio asmens atsakomybė yra skirtinga ir šiuo atveju iš nuteistosios jai, kaip nukentėjusiajai, turėjo būti priteista neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl kitų A. M. nusikalstamų veikų, dėl kurių ji pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Taip pat apeliantė skunde pažymi, jog teisės aktai nedraudžia asmeniui reikšti reikalavimus skirtingiems subjektams atskirose bylose, jei jų atsakomybė yra dalinė, kaip šiuo atveju. Atsižvelgdama į tai, A. D. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš A. M. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 12 800 Lt turtinės žalos atlyginimą, susidariusį dėl fiziologinės kramtymo funkcijos atstatymo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo.

87Apylinkės teismas, atmesdamas A. D. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuosprendyje nurodė, jog A. D. savo teisę į žalos atlyginimą realizavo civilinio proceso tvarka, todėl jos civilinis ieškinys tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nepagrįstai. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-895-372/2013, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu, pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „A. Š. stomatologinė klinika“, trečiasis asmuo A. M., dėl žalos suteikiant nekokybiškas medicinines paslaugas atlyginimo iš viso buvo priteista 26 450 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos.

88CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

89Iš byloje esančio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-875/2014 matyti, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą A. D., pažymėjo, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. ,,teko patirti daugybę nemalonių, neretai skausmingų procedūrų, kurias A. D. buvo priversta iš naujo iškęsti, atitaisant dėl netinkamai atsakovo suteiktų odontologijos paslaugų padarytas klaidas ir kilusias komplikacijas (uždegiminius procesus) <...>. Pailgėjusi gydymo trukmė ne tik padidino ieškovės patirto fizinio skausmo, nepatogumų apimtį, bet ir įtakojo didesnius jos dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo (sumažėjo galimybės normaliomis sąlygomis bendrauti su aplinkiniais, dalyvauti profesinėje veikloje) <...>. Nepateisinamai neapdairus atsakovo (IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“) darbuotojos neveikimas ieškovei reikalaujant pašalinti netinkamo gydymo pasekmes, sukėlė dar daugiau neigiamų išgyvenimų, susijusių su netikrumu dėl savo padėties. Žinia, jog medicinos paslaugos jai buvo teikiamos netgi neturint teisės tai daryti, taip pat neabejotinai sukėlė A. D. emocinį stresą ir tikėtina sąlygojo papildomą nerimą, kylantį dėl nepasitikėjimo kitomis sveikatos priežiūromis“ (5 t., 7 b. l.). Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka iš atsakovo IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“, įvertino patirtus A. D. fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, patirtus dėl netinkamų dantų gydymo ir jų paruošimo protezavimui, o taip pat ir tai, kad A. D. prarado pasitikėjimą kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Taigi šiuo atveju kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. D. savo teisę į žalos atlyginimą realizavo civilinio proceso tvarka, o tai, kad civilinėje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, o baudžiamojoje – fizinis, neduoda pagrindo manyti, kad jos patirtiems dvasiniams ir fiziniams išgyvenimams atlyginti šiuo atveju yra priteista nepakankama suma ir jie turėtų būti vertinami pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, A. D. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš nuteistosios A. M. nepriteisė jai neturtinės žalos atlyginimą, atmetamas.

90Kolegija taip pat sprendžia, kad A. D. prašymas papildomai priteisti turtinės žalos atlyginimui 12 800 Lt, kuriuos ji išleido fiziologinės kramtymo funkcijos atstatymui pagal pateiktą 2014 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (5 t., 105 b. l.), negali būti tenkinamas, kadangi BPK 112 str. 1 d. numatyta, jog civiliniai ieškiniai paduodami ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, iš to daroma išvada, jog baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės nagrinėti papildomų žalos reikalavimų apeliacinės instancijos procese. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

91Dėl proceso išlaidų

92Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009 ir kt.). Šiuo atveju byla apygardos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios A. M. bei nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliacinius skundus, visi apeliaciniai skundai aukštesniojo teismo atmetami. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti nukentėjusiųjų teisių gynimą. Šioje byloje išlaidos advokatui už nukentėjusiųjų atstovavimą yra pagrįstos pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., 141-142 b. l.), kurios, kolegijos nuomone, turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

94nuteistosios A. M. ir nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliacinius skundus atmesti.

95Priteisti iš A. M. valstybei 80 Lt (23,17 EUR) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai I. M. bei 445,58 Lt (129,05 EUR) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai A. D..

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi,... 3. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m.... 4. Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 5. Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 6. I. M. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo paliktas... 7. Nuosprendžiu iš A. M. priteista 2598,82 Lt (du tūkstančiai penki šimtai... 8. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. A. M. nuteista už tai, kad netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos... 10. Be to, ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki... 11. Be to, ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki... 12. Be to, ji nuteista už tai, kad, būdama individualios A. Š. įmonės, kodas... 13. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo iš dalies pakeisti skundžiamą... 14. Skunde apeliantė nurodo, kad išjungus iš kaltinimo jai anksčiau reikštą... 15. Taip pat nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta ir pagal BK 202 str. 1... 16. Dėl pripažinimo kalta teikus nukentėjusiajai A. D. netinkamą odontologinį... 17. Dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nuteistoji nurodo, kad ji... 18. Dėl bausmės nuteistoji nurodo, jog teismas jai paskyrė per griežtą... 19. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. M. prašo nuosprendžio dalį dėl jos... 20. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu ji buvo... 21. I. M. nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos... 22. Neturtinę žalą, apeliantės tvirtinimu, šiuo atveju sudaro nuolatinis... 23. Nukentėjusioji I. M. nurodo, kad versdamasi neteisėta profesine veikla, A. M.... 24. Taip pat skunde apeliantė piktinasi medicinines paslaugas teikiančių... 25. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. D. prašo nuosprendį dėl kaltinamosios... 26. Apeliantė A. D. pažymi, kad ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo... 27. Apeliantės įsitikinimu, A. M. veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 139... 28. Apeliantė nurodo, jog byloje pakanka duomenų, kad A. M. sąmoningai... 29. Dėl neturtinės žalos, priteistos skundžiamu nuosprendžiu, apeliantė... 30. Nukentėjusioji A. D. nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas... 31. Dėl turtinės žalos atlyginimo, A. D. nurodo, jog 2013-10-07 Šiaulių... 32. Atsikirtimu į nuteistosios A. M. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. D.... 33. Nurodo, kad A. M. turėjo galiojančią iki 2004 m. licenciją Nr. 15673, o tuo... 34. Atsikirtime A. D. nurodo ir tai, kad ji nesutinka su A. M. veiksmų... 35. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog policijai paėmus suklastotą... 36. Atsikirtimu į nuteistosios A. M. apeliacinį skundą nukentėjusioji I. M.... 37. Teigia, kad nors nesunkus sveikatos sutrikdymas Kelmės rajono apylinkės... 38. Nukentėjusioji pastebi, kad A. M. kalta pagal BK 222 str. 1 d. prisipažįsta... 39. Teismo posėdžio metu nuteistoji A. M. ir jos gynėja advokatė prašė... 40. Nuteistosios A. M. ir nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliaciniai skundai... 41. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apeliacinių skundų... 42. Dėl nuteistosios A. M. apeliacinio skundo argumentų... 43. Iš nuteistosios A. M. apeliacinio skundo matyti, jog ji sutinka su tuo, jog... 44. A. M. pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta pagal BK 202 str. 1... 45. BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar... 46. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda... 47. 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga... 48. 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos irgi... 49. Šioje byloje nuteistajai A. M. inkriminuota versliška ir stambiu mastu... 50. Kolegijos nuomone, atsakant į klausimą, ar pagal nustatytas aplinkybes A. M.... 51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. kaltė dėl jai inkriminuotos... 52. Teisminio nagrinėjimo metu A. M. atsisakė duoti paaiškinimus, sutiko, kad... 53. Byloje nustatyta, jog A. M. stomatologiniame kabinete, kuriame ji teikė... 54. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistosios A. M. parodymų, taip pat jos... 55. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo... 56. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo... 57. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 str. nuostatų dėl nagrinėjimo teisme... 59. Ir nors nuteistoji skunde nurodo, jog ji nesutinka su tuo, kad buvo pripažinta... 60. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, pirmosios instancijos teismas,... 61. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui... 62. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad jos veiksmai atitinka BK 139 str. 1... 63. BK 139 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas dėl neatsargumo... 64. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagal BK 139 str. 1 d. pripažinta kalta dėl... 65. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos... 66. Ir nors nuteistoji skunde tvirtina, kad A. D. dantis gydė per inkriminuotą... 67. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 68. Nuteistoji A. M. skunde taip pat teigia, kad jai teismas paskyrė per griežtą... 69. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos... 70. Apeliantė padarė keturis baigtus (iš jų 3 tyčinius ir 1 neatsargų)... 71. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62... 72. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę... 73. Dėl nukentėjusiosios I. M. apeliacinio skundo argumentų... 74. Nukentėjusioji I. M. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m.... 75. Skundžiamu nuosprendžiu I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 76. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji A. M. laikotarpiu nuo... 77. Ir nors I. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji moraliai nukentėjo ne tik... 78. Dėl nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo argumentų... 79. Iš nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo matyti, jog ji nesutinka su A.... 80. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. D. bylos nagrinėjimo... 81. Iš esmės apeliantė A. D. ginčija įrodymų vertinimą pirmosios instancijos... 82. BK 138 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek... 83. Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 str. ir 16 str. Tyčia gali... 84. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji teismui paaiškinimus duoti... 85. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog byloje pagrįstai nepadaryta... 86. Apeliantė A. D. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios... 87. Apylinkės teismas, atmesdamas A. D. ieškinį dėl neturtinės žalos... 88. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 89. Iš byloje esančio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-875/2014 matyti,... 90. Kolegija taip pat sprendžia, kad A. D. prašymas papildomai priteisti... 91. Dėl proceso išlaidų... 92. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. nuteistosios A. M. ir nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliacinius skundus... 95. Priteisti iš A. M. valstybei 80 Lt (23,17 EUR) už antrinės teisinės...