Byla 2K-166-895/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl 14 481 Eur įgijimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 10 028,19 Eur įgijimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 11 584,80 Eur įgijimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nukentėjusiajai V. Ch. padarytą turtinę žalą, įpareigojimas pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ch. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. B. V. Ch. priteista 53 007,80 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

3Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8V. B. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine išankstine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. Ch. turtą, pasinaudodama jos visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, V. Ch., kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimu, paprašius padėti parduoti šiai priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus r., ( - ), (unikalus daikto Nr. ( - )) su statiniais, o V. B. sutikus su tokiu prašymu, sudarydama sėkmės lydimos verslininkės įvaizdį, paaiškinusi, kad su tokiomis procedūromis yra ne kartą susidūrusi ir žino, kaip viską reikia daryti, kad parduodamam turtui įvertinti ir kitiems dokumentams tvarkyti jai bus reikalingi pinigai, pasinaudojusi nukentėjusiosios visišku pasitikėjimu, įtikino V. Ch., neturinčią reikiamų pinigų, iš M. B. pasiskolinti ir jai, t. y. V. B., perduoti 50 000 Lt (14 481 Eur), kuriuos ši panaudos žemės sklypui parduoti. V. Ch., visiškai pasitikėdama V. B., 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Sėlių g. 64, su M. B. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), kuria M. B. suteikė V. Ch. 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą grynaisiais, o V. Ch. įkeitė jai pačiai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )) ir įsipareigojo M. B. pinigus grąžinti iki 2009 m. spalio 7 d., o jei laiku negrąžins skolos, sumokėti po 1 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos. Iš M. B. gautus grynuosius 50 000 Lt (14 481 Eur) V. Ch. tą pačią dieną, t. y. 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. B., kuri savo pažadų neįvykdė, dokumentų, reikalingų žemės sklypui su statiniais, esančiais Vilniaus r., ( - ), parduoti, nesutvarkė, jokių veiksmų dėl žemės sklypo su statiniais pardavimo neatliko ir V. Ch. iš šios gautų pinigų – 50 000 Lt (14 481 Eur) negrąžino. Taip V. B., žinodama, kad V. Ch. perduotų pinigų nepanaudos žemės sklypui, esančiui Vilniaus r., ( - ), su statiniais parduoti, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas, o dėl jos esamos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, bei suvokdama, jog sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. Ch., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt (14 481 Eur), priklausantį V. Ch. 2.

9Taip pat V. B. nuteista už tai, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine išankstine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. Ch. turtą, pasinaudodama jos visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimu, nukentėjusiajai V. Ch. įsitikinus, kad žemė su statiniais, esantys Vilniaus r., ( - ), neparduoti, ir ėmus reikalauti, kad V. B. grąžintų 50 000 Lt (14 481 Eur), V. Ch. 2009 m. liepos 7 d. perduotus V. B. grynaisiais jos žemės su statiniais pardavimo dokumentams tvarkyti, kurie V. Ch. buvo gauti iš M. B. pagal 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartį Nr. ( - ), įkeičiant V. Ch. priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )), V. B. pasakius, kad pinigų V. Ch. grąžinti negali, nes jų neturi, V. B., pasinaudodama nukentėjusiosios V. Ch. visišku pasitikėjimu bei jai žinomomis aplinkybėmis, kad V. Ch. skubiai reikalingi pinigai butui, esančiam Vilniuje, ( - ), pirkti, už kurį V. Ch. jau yra sumokėjusi užstatą, taip pat kad V. Ch. turi skubiai išvykti į užsienį, nuslėpdama savo tikruosius ketinimus, pasiūlė V. Ch. padėti parduoti šiai priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )) ir įtikino išduoti jai įgaliojimą parduoti butą. V. Ch., įtikinta V. B. apgaulės, 2011 m. rugsėjo 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Sėlių g. 64, išdavė V. B. įgaliojimą Nr. ( - ) atstovauti V. Ch. Po to V. B., žinodama, kad už parduotą butą tik nedidelę dalį gautų pinigų perduos V. Ch., o likusius apgaule įgis, 2011 m. rugsėjo 28 d. tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Sėlių g. 64, pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pardavė N. R. (buvusi P.) ir S. P. V. Ch. priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )) už 140 000 Lt (40 546,80 Eur), iš kurių 34 400 Lt (9962,93 Eur) V. B. nebuvo sumokėti, į 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyti tik siekiant gauti banko paskolą, o 64 000 Lt (18 535,68 Eur), iš kurių 14 000 Lt (4054,68 Eur) buvo kaip delspinigiai pagal 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartį Nr. ( - ), 2011 m. spalio 11 d. buvo pervesti į M. B. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke. Likę 41 600 Lt (12 048,19 Eur), V. B. paprašius V. Ch. ir tai įrašius į įgaliojimą Nr. ( - ), 2011 m. spalio 11 d. buvo pervesti į V. B. sugyventinio D. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, iš kurių D. R. V. B. nurodymu siekiant apgaule sudaryti sąžiningos atstovaujančiosios įspūdį 2011 m. spalio 11 d. pervedė 2020 Eur (6974,66 Lt) į V. Ch. banko sąskaitą ( - ), esančią AB SEB banke, o N. R. ir S. P. parduotą butą V. B. naudojo savo reikmėms, jį nuomojant tyrimo metu nenustatytiems asmenims. V. B., iš anksto žinodama, kad prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti negalės, pažadėjo V. Ch. likusius pinigus – 34 625,34 Lt (10 028,19 Eur), gautus už parduotą šios butą, grąžinti, tačiau savo pažadų neįvykdė, o šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Taip V. B., žinodama, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas bei dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, suvokdama, kad sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. Ch., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 34 625,34 Lt (10 028,19 Eur) svetimą turtą, priklausantį V. Ch. 3.

10Taip pat V. B. nuteista už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. vasario 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine išankstine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. Ch. turtą, pasinaudodama jos visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimu, taip pat pasinaudojusi jai žinoma V. Ch. susiklosčiusia aplinkybe, kad ši, įsigydama butą, esantį Vilniuje, ( - ), yra įsiskolinusi giminaičiams, V. Ch. reikalaujant iš V. B. grąžinti jai priklausantį turtą – pinigus, gautus 2011 m. rugsėjo 28 d. V. B. pardavus V. Ch. butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )), nuslėpdama savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodama, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, paaiškino V. Ch., kad ji neturi V. Ch. priklausančių pinigų, ir apgaule įtikino V. Ch., kad skolą ji gali grąžinti tik tada, jei ši iš kredito įstaigos pasiskolins 50 000 Lt (14 481 Eur) ir perduos pinigus jai, t. y. V. B., kad ši juos investuotų ir uždirbtų V. Ch. skolingą pinigų sumą. V. Ch., įtikinta V. B. apgaulės ir visiškai ja pasitikėdama, 2011 m. lapkričio 8 d. iš UAB „Sostinės kreditai“ (įmonės kodas 302513887) pagal Vilniaus miesto dešimtajame notarų biure, esančiame Vilniuje, A. Stulginskio g. 5, sudarytą paskolos kredito sutartį Nr. ( - ) bei 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą bei dalį šios paskolos pervedė dalimis: 2011 m. gruodžio 9 d. – 20 000 Lt (5792,40 Eur), 2011 m. gruodžio 10 d. – 10 000 Lt (2896,20 Eur), 2012 m. vasario 23 d. – 10 000 Lt (2896,20 Eur), iš viso 40 000 Lt (11 584,80 Eur), į V. B. nurodytą šios sugyventinio D. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke. Taip V. B., sudarydama sėkmės lydimos verslininkės įvaizdį, tvirtindama, kad ji atlieka turto vertinimą ir pavedimus bankams, gavo iš V. Ch. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), tačiau savo pažadų neįvykdė, t. y. likusių pinigų, gautų 2011 m. rugsėjo 28 d. pardavus V. Ch. priklausiusį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )), iki 2012 m. gegužės 8 d. negrąžino ir todėl V. Ch. priklausęs žemės sklypas su statiniais, esantis Vilniaus r., ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 8 d. paskolos kredito sutartį Nr. ( - ) bei 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) atiteko UAB „Sostinės kreditai“ (įmonės kodas 302513887) naudai. Taip V. B., žinodama, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas bei dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, suvokdama, kad sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. Ch., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), priklausantį V. Ch.

11II. Kasacinių skundų argumentai

124.

13Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ch. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorė skunde nurodo:

144.1.

15Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp šalių susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius ir pripažino kasatorę kalta padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), jos veiksmuose nesant šios nusikalstamos veikos požymių visumos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino apgaulės, kaip esminio sukčiavimo nusikalstamos veikos požymio, buvimą V. B. veiksmuose ir tai, be kita ko, darė nepagrįstai remdamiesi išimtinai nukentėjusiosios V. Ch. parodymais, kurie buvo ne tik nenuoseklūs ir nelogiški, bet ir paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, susijusiomis su teisiškai reikšmingų nukentėjusiosios veiksmų atlikimu. Nenustatę apgaulės esmingumo kriterijaus, kreditoriaus (nukentėjusiosios V. Ch.) galimybės apginti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo, pripažinę, kad prisiimdama finansinius įsipareigojimus bei perleisdama turtą nukentėjusioji V. Ch. elgėsi itin nerūpestingai, teismai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažindami V. B. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

164.2.

17Nei nukentėjusiojo ir nuteistojo draugystė, nei stiprus jų tarpusavio ryšys savaime nėra pagrindas spręsti, kad sudarant sandorius, dėl kurių nukentėjusysis patyrė tam tikrų nuostolių, buvo piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu ar kad jis buvo apgautas dėl sandorio esmės. Iš šioje byloje teismų nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad kasatorė suklaidino nukentėjusiąją dėl sandorių esmės ar savo tikslų ir šis suklaidinimas buvo esminis, lėmęs nukentėjusiosios apsisprendimą prisiimti finansinius įsipareigojimus ir gautus pinigus vėliau perduoti nuteistajai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, dėl šių itin svarbių nukentėjusiosios veiksmus atskleidžiančių ir jų savarankiškumą patvirtinančių aplinkybių nepasisakė.

184.3.

19Priešingai nei nurodė nukentėjusioji V. Ch., ji suprato savo atliekamų veiksmų juridinę prasmę, sandorių turinį, aktyviai dalyvavo sudarant sandorius, visi reikalingi dokumentai jai buvo išversti į rusų kalbą (liudytojų M. B., suteikusios nukentėjusiajai 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą su buto, esančio Vilniuje, ( - ), įkeitimu, notarės D. Š., patvirtinusios šį sandorį (vėliau ir įgaliojimą atstovauti V. Ch. parduodant butą), parodymai.

204.4.

21Antrosios veikos atveju būsimos paskolos suteikimas buvo iš anksto nurodytas pačios V. Ch. išduotame 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojime, kuris buvo tvirtinamas notarine tvarka, ir, kaip parodė liudytoja notarė D. Š., ji V. Ch. išaiškino įgaliojimo ribas ir teisines pasekmes, jai taip pat buvo į rusų kalbą išversti reikalingi dokumentai. Taigi V. Ch. gerai žinojo, kad iš lėšų, gautų už parduotą butą Vilniuje, ( - ), dalis pinigų bus pervesta kreditorei M. B., dalis – V. B. sugyventiniui. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis kasatorei buvo išduotas įgaliojimas parduoti butą Vilniuje, ( - ), nes teismas nurodo ir tai, kad būtent nukentėjusioji V. Ch. kreipėsi į nuteistąją dėl to, kad ji pati negalėjo parduoti buto su rūsiu, nes šis buvo areštuotas. Šios tinkamai neįvertintos aplinkybės taip pat yra reikšmingos, nes leidžia spręsti apie nuteistosios tyčios kryptingumą bei nukentėjusiosios V. Ch. veiksmų savanoriškumą ir jų esmės suvokimą. Negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kasatorės veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad nukentėjusioji V. Ch. „galėjo žinoti“, jog butas, esantis Vilniuje, ( - ), bus parduotas N. R., nes ši aplinkybė yra reikšminga ne tik vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą (šias aplinkybes ji neigė), bet ir BK 182 straipsniui tinkamai taikyti. Priešingai nei teigė apklausų metu, nukentėjusioji V. Ch. neabejotinai žinojo, kokiomis sąlygomis ketinamas parduoti jai priklausantis butas. Tai, kad ji žinojo tikrąsias sandorio aplinkybes, įrodo ir jos pačios vėliau ilgą laiką atliekami veiksmai – ji iš savo sąskaitos elektroninės bankininkystės būdu apmokėdavo buto komunalines paslaugas, o grynuosius jai perduodavo kasatorė, taigi ji neabejotinai suprato, jog kasatorė ir toliau yra susijusi su parduotu butu. Trečiosios veikos atveju V. Ch. savarankiškai atliko veiksmus, susijusius su paskolos suteikimu, – pati iš savo namų, naudodamasi elektronine bankininkyste, niekieno neverčiama padarė tris pavedimus (su laiko intervalais) ir pervedė pinigus į D. R. banko sąskaitą. Paėmusi kreditą iš UAB „Sostinės kreditai“ V. Ch. dar ilgą laiką kas mėnesį pati iš savo sąskaitos apmokėdavo kredito palūkanas, taigi visiškai suprato savo veiksmus, nesielgė spontaniškai ir tai patvirtina, kad jų nelėmė kasatorės apgaulė. Be to, jeigu būtų tikima nukentėjusiosios V. Ch. versija, kasatorė jau iki tol jai buvo negrąžinusi didelės paskolos iš M. B., taip pat pinigų, gautų pardavus butą ( - ), todėl joks sveikai mąstantis asmuo trečią kartą neskolintų pinigų neaiškiai investicijai asmeniui, kuris yra praradęs visus ankstesnius pinigus ir negali grąžinti net nedidelės dalies anksčiau pasiskolintų pinigų. Priešingai šiai abejotinai nukentėjusiosios versijai, įtikinami yra kasatorės parodymai, kad pačiai V. Ch. reikėjo pasiskolinti pinigų, tačiau jai reikėjo mažesnės sumos, o kasatorė paprašė, kad ji pasiskolintų didesnę sumą ir dalį jos paskolintų jai ir D. R., nes norėjo išpirkti neįrengtos palėpės dalis Subačiaus g. esančiame bute, bet trūko pinigų; suformavus vieną turto vienetą jį būtų galima pelningai parduoti ir grąžinti skolą V. Ch.

224.5.

23Kasatorė veikė tikruoju savo vardu, jos ir jos sugyventinio D. R. asmenybės, gyvenamoji vieta, šeiminė ir turtinė padėtys buvo žinomos V. Ch., todėl ji turėjo laiko priimti pagrįstus sprendimus, atsižvelgdama į galimybę apginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, įvertinti galimą to apsunkinimą. Be to, kaltininko prasta turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip esminė apgaulė sukčiaujant tik tokiu atveju, jei jo, kaip sandorio dalyvio, turtinė padėtis būtų buvęs esminis kriterijus, pagal kurį nukentėjusysis spręstų, ar jam sudaryti sandorį, ir jeigu kontrahento prasta turtinė padėtis naudojant apgaulę būtų nuslėpta nuo nukentėjusiojo. Priešingu atveju, jeigu nukentėjusysis jau prieš suteikdamas paskolą ar sudarydamas kitokį sandorį žino, kad kitos šalies turtinė padėtis bloga, bet vis tiek nusprendžia sandorį sudaryti, tai jis pats sąmoningai prisiima riziką dėl to, kad kita šalis gali nesugebėti įvykdyti savo įsipareigojimų. Kaip minėta, V. Ch. iki paskolų suteikimo gerai žinojo kasatorės turtinę padėtį (kad ji oficialiai niekur nedirba, savo vardu neturi jokio turto, jai yra pateikti civiliniai ieškiniai) ir tai nekliudė jai nuspręsti suteikti paskolas, taigi ji pati sąmoningai prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Antrosios veikos atveju, manydama, kad sandoris sudarytas fiktyviai, ir žinodama tikrąsias sandorio šalis, ji galėjo kreiptis į teismą dėl apsimestinio sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo ar kitų teisinių gynybos priemonių, kurių galimybės nebuvo pasunkintos. Trečiosios veikos atveju paskolinant pinigus rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis), teisine prasme šių sandorių dalyviai yra du – V. Ch. ir D. R., kuris gavo pinigus į savo banko sąskaitą, t. y. formaliai jis tapo nukentėjusiosios skolininku. Kaip minėta, jo tapatybė V. Ch. buvo gerai žinoma, jis turėjo ir turi nuolatines pajamas, turto, todėl, manydama, kad jos turtiniai interesai buvo pažeisti, ji galėjo ir gali reikšti reikalavimus dėl skolos priteisimo civilinio proceso tvarka ir tam, priešingai nei konstatuota teismo, jokių kliūčių nėra. Taigi antrosios ir trečiosios veikų atvejais paskolų gavimo faktas nebuvo slepiamas, nebuvo atliekami kiti veiksmai, kurie vėliau apsunkintų tokio sandorio buvimo įrodymą, atvirkščiai, pasiskolintos lėšos buvo pervestos į kasatorės sugyventinio D. R., kuriam nebuvo nustatyti jokie apribojimai, patvirtinant pinigų perdavimo faktą, sąskaitą. Tai rodo, kad nebuvo sąmoningai sudaroma situacija, jog nukentėjusioji negalėtų apginti savo teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar tai būtų esmingai pasunkinta. Vien banko pavedimo faktas buvo neginčijamas įrodymas, kuriuo remdamasi nukentėjusioji V. Ch. galėjo inicijuoti civilinį procesą ir siekti išieškoti skolą iš skolininko. Taigi nukentėjusioji turėjo visas galimybes imtis teisinių priemonių pinigams susigrąžinti, net ir neginčijant jų pervedimo į banko sąskaitą motyvų. Tačiau V. Ch. nesiėmė jokių priemonių tariamai pažeistoms teisėms ginti. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad teismo ištirti duomenys, susiję taip pat ir su D. R. finansine padėtimi, rodo, kad jis ir kasatorė prisiėmė įsipareigojimus, kurių įgyvendinti neturėjo jokių galimybių, yra klaidingas ir deklaratyvus, nes tokios aplinkybės, susijusios su V. R. finansine padėtimi, nebuvo nustatomos ir vertinamos.

244.6.

25Taigi atliktų sandorių pobūdis ir jų sudarymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai V. Ch. iš anksto buvo žinomi sandorių tikslai, esmė ir visos esminės sandorių aplinkybės, jie buvo atlikti oficialiai, jų turinio neslepiant nei nuo sandorių dalyvių, nei nuo notarų ar kitų valstybės institucijų, bankų, o kasatorės veiksmuose nebuvo išankstinės tyčios negrąžinti pasiskolintų lėšų ar apsunkinti jų galimą išieškojimą teismine tvarka, sandorių sudarymas nebuvo nulemtas apgaulės, nukentėjusiosios valios laisvė nebuvo apribota dėl apgaulingų kasatorės veiksmų ir nukentėjusioji suprato jų esmę. Vadinasi, nebuvo atlikta veiksmų, kurie rodytų kasatorės tyčią apgaule įgyti nukentėjusiosios didelės vertės turtą, kaip tai apibrėžiama BK 182 straipsnio dispozicijoje.

264.7.

27Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbus kitas požymis, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, – tai nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias principas), tačiau bylą nagrinėjusių teismų jis nebuvo tinkamai įvertintas – jo galiojimo apimtis aiškinta klaidingai. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad nukentėjusioji, sudarydama atitinkamus sandorius, kurių pagrindu kasatorė neva apgaule pasisavino jai priklausantį didelės vertės turtą, buvo neapdairi ir nerūpestinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ribotai taikė bonus pater familias principą – tam nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios savybėmis ar veiksmais. Nukentėjusioji yra psichiškai sveika ir juridiškai veiksni, išsilavinusi (turi du aukštuosius išsilavinimus), turi didžiulę tiek gyvenimišką, darbinę (ilgą laiką dirbo AB „L.“ vadovaujamą darbą), tiek prekybos nekilnojamuoju turtu patirtį (nuo 1995 m. iki 2011 m. atliko bent šešis pelningus nekilnojamojo turto sandorius), AB „L.“ pateikti dokumentai patvirtina, kad jai buvo suteikta II kvalifikacinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, be to, visi sandoriai buvo išversti į rusų kalbą, todėl bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji nebuvo socialiai pažeidžiamas asmuo, kuriuo būtų galima manipuliuoti dėl jo psichikos ar fizinių sutrikimų, menkos gyvenimiškos patirties ar kitų aplinkybių. Priešingai, V. Ch. savybės sandorių sudarymo metu buvo daugiau nei pakankamos tam, kad ji galėtų suvokti jų prasmę ir priimti savarankiškus valinius sprendimus. Atvejai, kai nukentėjusiajam nėra taikomas ar ribotai taikomas bonus pater familias principas, yra išimtiniai ir tai turi būti pagrįsta objektyviomis bylos aplinkybėmis. Priešingas aiškinimas iškreiptų civilinio teisinio santykio šalių pusiausvyrą ir leistų nepagrįstai kriminalizuoti civilinius teisinius santykius. Sukčiavimo nusikalstamos veikos buvimui konstatuoti nepakanka nustatyti, kad nukentėjusiajam buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie kaltinamojo ketinimus. Reikia įvertinti, ar informaciją gavęs nukentėjusysis pagal savo fizines, psichines ir kitas savybes, pagal turimą informaciją, elgdamasis bent minimaliai rūpestingai ir atidžiai, galėjo nesuprasti, kad jam pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, ir būtent dėl to nukentėjusysis priėmė sprendimą dalyvauti jam nenaudingame sandoryje. Tik konstatavus šias aplinkybes, galima daryti pagrįstą teisinę išvadą apie esminės apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos požymio, buvimą. Jei apgaule būtų pripažįstama bet kokia informacija, kurią nukentėjusysis nurodytų gavęs ir dėl to nusprendęs dalyvauti sandoryje, visiškai nevertinant tokios informacijos bonus pater familias principo aspektu, iš esmės taip atleidžiant civilinių santykių dalyvius nuo bet kokios atsakomybės už savo priimamus sprendimus bei atliekamus veiksmus, tai reikštų nepagrįstą civilinių teisinių santykių kriminalizavimą. Tuo tarpu dviejų lygiaverčių, vienas nuo kito nepriklausomų suaugusių asmenų draugystė nėra pagrindas, kuris leistų konstatuoti, kad nukentėjusiajai gali būti netaikomi aptariami apdairumo, protingumo kriterijai. Taigi teismai, pripažinę, kad sudaryti sandoriai, dėl kurių V. Ch. patyrė tam tikrų turtinių nuostolių, buvo sudaryti jai elgiantis itin neapdariai, o tai iš esmės reiškia, kad nuteistosios elgesys, kurį teismai laikė apgaule, neturėjo įveikti net minimalaus protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygio, nepagrįstai konstatavo, jog visiškai sveikai, išsilavinusiai, daug gyvenimiškos patirties turinčiai nukentėjusiajai netaikomas apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus.

284.8.

29Teismų atliktas nukentėjusiosios patirtos žalos įvertinimas taip pat nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl buto su rūsiu, esančio Vilniuje, ( - ), nukentėjusioji V. Ch. patyrė ne tik 10 028,19 Eur, kurie buvo pervesti į nuteistosios sugyventinio D. R. banko sąskaitą, žalą, ji taip pat negavo ir 9962,93 Eur (34 400 Lt). Iš 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. Ch., atstovaujamos V. B., ir N. P. bei S. P., matyti, kad kasatorė šį butą pardavė už 40 546,80 Eur (140 000 Lt). Sutarties IV skyriuje nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurios 4.1.1 punktą 9962,93 Eur (34 400 Lt) pirkėjai sumokėjo grynaisiais pardavėjos atstovei prieš pasirašant ir patvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nustatęs, kad šie pinigai sumokėti nebuvo, apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šių pinigų nukentėjusioji V. Ch. negavo dėl neteisėtų V. B. veiksmų, kurie pasireiškė fiktyvių teisinių santykių sukūrimu tarp nukentėjusiosios ir liudytojų N. P. ir S. P. Būtent tas faktas, jog nukentėjusiajai realiai nebuvo perduoti pinigai (9962,93 Eur (34 400 Lt), kaip pažymėjo teismas, sudarė pagrindą priteisti juos iš nuteistosios kaip žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų veiksmų.

304.9.

31Tačiau toks teismų pateikiamas žalos vertinimas nepagrįstas. Visų pirma, kasatorė nuteista, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtą – 34 625,34 Lt (10 028,19 Eur), t. y. būtent toks nukentėjusiosios turtas buvo neteisėtai įgytas, padarant jai žalą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog, priešingai nei bandė įtikinti nukentėjusioji, jai buvo žinoma, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su N. P. ir jos sutuoktiniu, ji žinojo tikrąsias šio sandorio sudarymo aplinkybes – tai, kad realiai nebuvo sumokėti 34 400 Lt (9962,93 Eur), taip pat atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų, gautų už parduotą butą, t. y. 64 000 Lt (18 535,68 Eur), buvo panaudota būtent nukentėjusiosios įsipareigojimams kreditorei M. B. padengti, laikytina, kad teismai netinkamai apskaičiavo padarytos turtinės žalos dydį, taip sudarydami sąlygas nukentėjusiajai ne tik gauti realiai patirtos žalos atlyginimą, bet ir nepagrįstai praturtėti kasatorės sąskaita. Nukentėjusiosios įsipareigojimų kreditoriams padengimas ar jų sumažinimas negali būti laikoma asmens patirta turtine žala. Taip pat turtine žala baudžiamojoje byloje negali būti pripažįstamos negautos pajamos, kurios ir neturėjo būti gaunamos pagal išankstinį susitarimą su nukentėjusiąja. Todėl antrosios veikos atveju netgi neginčijant netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo galima tik 34 625,34 Lt (140 000 Lt – 34 400 Lt – 64 000 Lt – 6974,66 Lt) (10 028,19 Eur) turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusioji. Taigi teismo pateikti skaičiavimai dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžio klaidingi.

325.

33Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

345.1.

35Kasaciniame skunde iš esmės nurodomos analogiškos apeliaciniam skundui aplinkybės, kurios, kasatorės nuomone, turi būti vertinamos priešingai, nei tai darė teismai. Byla, nagrinėjama apeliacine tvarka, buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė ir į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Žala, kurią patyrė nukentėjusioji V. Ch., atsirado dėl neteisėtų nuteistosios V. B. veiksmų. Taigi apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320–324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė. Esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, teismai nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – teisingai aiškino būtinuosius sukčiavimo sudėties požymius. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Dėl to nuteistosios V. B. kasacinio skundo argumentai, susiję su teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir kaltės neigimu, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, pateikiamas savas atskirų įrodymų vertinimo interpretavimas ir daromos kitokios išvados, paliktini nenagrinėti .

365.2.

37Teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistoji V. B., susidraugavusi su nukentėjusiąja, įgijo jos pasitikėjimą, o po to šiuo pasitikėjimu pasinaudojo, t. y. piktnaudžiavo juo. Teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis apie V. B. ir V. Ch. asmeninius santykius, jų tarpusavio bendravimą ir kitas aplinkybes bei pagrįstai pripažino, kad apgaulė BK 182 straipsnio 2 dalies prasme pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl nuteistosios V. B. ketinimų įvykdyti susitarimą. Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl V. B. galimybių ir ketinimų (tikslo). Piktnaudžiavimo pasitikėjimu esmė yra ta, kad asmuo yra apgaunamas dėl to, kad jis priimdamas sprendimus pasikliauja ne elementaria verslo logika, bet ypatingu jo ir asmens, kuris neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, santykiu, kuris šiuo atveju susiklostė draugystės pagrindu. Šią aplinkybę teismas įvertino dėl visų trijų nusikalstamų veikų.

385.3.

39Teismas pagrįstai nurodė, kad V. B. nukentėjusiajai sudarė sėkmės lydimos nekilnojamojo turto prekeivės įvaizdį ir įtikino nukentėjusiąją perduoti jai 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos ji turėjo panaudoti sklypui su statiniais parduoti. Teismas taip pat motyvavo, kad nukentėjusioji buvo itin neapdairi, tačiau tai savaime nereiškia, kad V. B. elgėsi teisėtai ir nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnyje. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios buvo itin glaudus ir pakankamai stiprus ryšys, kad ji įsitrauktų į jai visiškai nenaudingą susitarimą, dėl kurio ne tik kad pasiskolino didelę pinigų sumą, bet ir perdavė juos nuteistajai, kuri neketino vykdyti duotų įsipareigojimų.

405.4.

41Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji V. Ch. kreipėsi į nuteistąją dėl to, kad pati negalėjo parduoti buto su rūsiu, esančio Vilniuje, ( - ), nes jis buvo areštuotas (areštas atsirado dėl nuteistosios V. B. organizuoto 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolos suteikimo nukentėjusiajai). Prašydama pagalbos V. Ch. aiškiai nurodė, kad jai yra reikalingi pinigai atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau kasatorė, užuot padėjusi parduoti butą ir perduoti dalį pinigų nukentėjusiajai, įtikino nukentėjusiąją, nurodydama, kad pinigų likutis yra reikalingas siekiant grąžinti 2009 m. paskolintus pinigus, pervesti pinigų likutį jos sugyventiniui D. R. ir patvirtinti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad ji šiuos pinigus paskolino. Nukentėjusioji bylos proceso metu nurodė, kad ji į šį visiškai jai nenaudingą susitarimą įsitraukė tik dėl to, kad jos prašė V. B., kuri žadėjo, jog, pavykus jos planui, ji galės atiduoti ne tik D. R. perduotus (paskolintus) pinigus, bet ir 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos gavo 2009 m. iš V. Ch. sklypui parduoti. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad V. B. nuteista ne už tai, kad buvo sudaryti sandoriai – sutartis dėl buto Vilniuje, ( - ), pirkimo ir pardavimo, įgaliojimas sudaryti šį sandorį, bet už tai, kad ji, iš anksto žinodama, kad prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti negalės, pažadėjo grąžinti V. Ch. likusius pinigus – 10 028,19 Eur (34 625,34 Lt), kurie turėjo būti gauti už buto pardavimą ir jai pervesti, tačiau jų nesumokėjo.

425.5.

43Teismas, išnagrinėjęs UAB „Sostinės kreditai“ suteiktos paskolos V. Ch. aplinkybes (kai V. Ch. iš UAB „Sostinės kreditai“ paėmė 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą, kurios dalį – 11 584,80 Eur (40 000 Lt) paskolino V. B. ir pervedė į jos sugyventinio D. R. sąskaitą), konstatavo, kad nukentėjusioji buvo itin neapdairi, tačiau įvertinęs tai, kad ji skolinosi pinigus iš UAB „Sostinės kreditai“ tikėdama nuteistosios V. B., kuriai jau buvo perdavusi beveik 27 000 Eur, pažadais, kad, gavusi aptariamą sumą, ji galės uždirbti daugiau pinigų ir grąžinti visas skolas, nurodė, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios buvo atsiradęs ypatingas ryšys, kuris buvo grindžiamas ne tik asmenine patirtimi, bet ir baime, kad neatliekant veiksmų, kuriuos nurodė nuteistoji V. B., nukentėjusioji neteks galimybės atgauti praeityje perduotų pinigų. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad dėl 11 584,80 Eur (40 000 Lt) (dalies paskolos, gautos iš UAB „Sostinės kreditai“) teisiniai santykiai susiklostė tarp nukentėjusiosios V. Ch. bei liudytojo D. R.

445.6.

45Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nuteistosios V. B. ir nukentėjusiosios V. Ch. susiklostę santykiai peržengė civilinės teisės ribas ir nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis atkurti nukentėjusiosios pažeistų teisių. Teismas vertino nuteistosios V. B. ir jos sugyventinio D. R. finansinę padėtį ir nustatė, kad V. B. galimybių įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų neturėjo – nuo 1998 m. kaupė skolas, kurių nėra padengusi, jos sąskaitos ir turtas buvo areštuoti, buvo vykdomi išieškojimai. Dėl tokių aplinkybių nuteistoji V. B. negalėjo sukurti su nukentėjusiąja pozityvių civilinių teisinių santykių ir jos tikslas buvo apgaulės būdu įgyti nukentėjusiajai priklausančias lėšas.

466.

47Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ch. atstovas advokatas Audrius Pėstininkas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

486.1.

49Nors kasatorė teismų sprendimus skundžia dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tačiau kasacinio skundo argumentai iš esmės paremti savaip vertinant selektyviai atrinktus bylos duomenis. Kasaciniame skunde pateikiama bylos duomenų interpretacija, ginčijant apgaulės požymio buvimą nuteistosios veiksmuose, nesiskiria nuo gynybos pozicijos, išsakytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei atmestos teismų sprendimais remiantis visų bylos duomenų visumos vertinimu. Nukentėjusioji apklausų metu davė išsamius, dėl esminių detalių nuoseklius parodymus, kuriuos teismai įvertino kitų bylos duomenų kontekste, o nuteistoji V. B. pateikė neįtikinamą įvykių versiją, kuri nelogiška, nenuosekli ir prieštarauja kitiems įrodymams. Kasaciniame skunde ginčijamas teismų atliktas nukentėjusiosios parodymų vertinimas ir pateiktas atskirų, iš konteksto ištrauktų jos parodymų interpretavimas nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko. Nukentėjusiosios parodymų skirtingu nei teismų vertinimu grindžiami ir kasacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Siekiu pakartotinio įrodymų įvertinimo, o ne kasacinio apskundimo pagrindų argumentavimu laikytini ir kiti kasacinio skundo argumentai dėl liudytojų (M. B., D. Š., N. R. ir kt.) atskirų parodymų interpretavimo pagal gynybos versiją, atmestą abiejų instancijų teismų kaip prieštaraujančią bylos duomenų sisteminei analizei. Ginčijant tyčios buvimą nuteistosios veiksmuose, kasaciniame skunde neminimi V. B. ir V. Ch. 2015 m. kovo mėn. pokalbių įrašai, kurie akivaizdžiai, be galimybių kitaip interpretuoti, atskleidžia V. B. bandymus manipuliuoti nukentėjusiąja, naudojantis draugiškais santykiais (4 t., b. l. 102–111). Kasaciniame skunde neminimas ir liudytojas T. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme papasakojo dar vieną V. B. sugalvotą ir ketintą įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, kuriuo siekta įkeičiant V. Ch. butą iš banko paimti paskolą jos vardu (1 t., b. 1. 179). Liudytojo T. Š. parodymai patvirtina, kad V. B. turėjo tikslą bet kokiu nusikalstamu būdu užvaldyti kiek įmanoma daugiau nukentėjusiosios pinigų ir tai darė veikdama aiškia išankstine tyčia, turėdama gerai apgalvotą ir paruoštą nusikalstamo veikimo planą, piktnaudžiaudama visišku nukentėjusiosios pasitikėjimu.

506.2.

51Teismai tinkamai nustatė objektyviuosius sukčiavimo požymius – apgaulę, kuri pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiosios pasitikėjimu. Abiejų instancijų teismai, aptarę veikos kvalifikavimo motyvus, apibendrintai konstatavo, kad kasatorė, susidraugavusi su nukentėjusiąja V. Ch., įgijo jos pasitikėjimą, kuriuo vėliau pasinaudojo savo nusikalstamiems sumanymams įgyvendinti. Nuteistosios V. B. apgaulė pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl V. B. galimybių ir ketinimų (tikslo), piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu, įgytu dėl itin draugiško santykio ir sudaryto sėkmės lydimos nekilnojamojo turto prekeivės įvaizdžio (vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, klientų paieška). Piktnaudžiavimo pasitikėjimu esmė ir yra ta, kad asmuo yra apgaunamas dėl to, kad jis priimdamas sprendimus kliaujasi ne elementaria verslo logika, bet ypatingu savo ir asmens, kuris neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, santykiu, kuris šiuo atveju susiklostė draugystės pagrindu. Nukentėjusiosios ir nuteistosios itin glaudus ryšys buvo pakankamai stiprus, kad nukentėjusioji įsitrauktų į jai visiškai nenaudingus sandorius. V. B., žinodama, kad dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybių iš jos priverstinai išieškoti lėšų, bei suvokdama, kad sąmoningai suklaidina V. Ch., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, priklausantį V. Ch. Nuteistoji V. B., pasinaudodama asmeniniais santykiais ir vis žadėdama, jog perduotus nukentėjusiajai pinigus ji grąžins šiai dar perdavus turto, įtraukė nukentėjusiąją į jai visiškai nenaudingą sandorių virtinę ir panaudodama apgaulę įgijo vis daugiau nukentėjusiosios turto. Nukentėjusioji sandorių sudarymo metu buvo pažeidžiama būtent dėl praeityje susiklosčiusių santykių su V. B. – tiek asmeninių, tiek teisinių. Tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios buvo atsiradęs ypatingas ryšys, kuris buvo grindžiamas ne tik asmenine patirtimi, bet ir baime, kad neatlikusi veiksmų, kuriuos nurodė nuteistoji, nukentėjusioji neteks galimybės atgauti praeityje perduotų pinigų. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji buvo toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, todėl jai civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas.

526.3.

53Nagrinėjamu atveju tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios susiklostę teisiniai santykiai yra peržengę civilinės teisės reguliavimo ribas ir teismai pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis nėra galimybių atkurti nukentėjusiosios pažeistų teisių. Iš bylos duomenų, susijusių tiek su nuteistosios V. B., tiek su jos sugyventinio D. R. finansine padėtimi, matyti, kad tuo momentu, kai nuteistoji prisiėmė įsipareigojimus, jokių galimybių juos įgyvendinti neturėjo: nuo 1998 m. V. B. kaupė skolas, jos sąskaitos ir turtas buvo areštuoti, vykdomi išieškojimai. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad kasatorė negalėjo sukurti su nukentėjusiąja pozityvių civilinių teisinių santykių, o tik siekė apgaule įgyti nukentėjusiajai priklausančias lėšas. Jokių realių galimybių nukentėjusiajai atgauti susidariusių skolų akivaizdžiai nebuvo nei teisinių santykių atsiradimo dieną, nei šiuo metu. Skundžiamais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais išsamiai ir motyvuotai atskleistas nuteistosios V. B. padarytų nusikalstamų sudėčių kiekvieno požymio turinys. Kasacinio skundo argumentai teismų padarytų išvadų nepaneigia, todėl nuteistosios kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

54III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

557.

56Nuteistosios V. B. kasacinis skundas atmestinas.

57Dėl nuteistosios veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

588.

59Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp šalių susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius ir pripažino kasatorę kalta padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), jos veiksmuose nesant šios nusikalstamos veikos požymių visumos. Pasak kasatorės, nenustatę apgaulės esmingumo kriterijaus, kreditoriaus (nukentėjusiosios V. Ch.) galimybės apginti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo, pripažinus, kad prisiimdama finansinius įsipareigojimus bei perleisdama turtą nukentėjusioji V. Ch. elgėsi itin nerūpestingai, teismai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažindami V. B. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

609.

61Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

6210.

63BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti.

6411.

65Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018). Būtent pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-697/2018).

6612.

67Nagrinėjamoje byloje V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už trijų nusikalstamų veikų padarymą.

6813.

69Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ji nuteista už 50 000 Lt (14 481 Eur) įgijimą iš V. Ch. panaudojant apgaulę. Šiuo atveju teismai nustatė, kad: 1) V. B. V. Ch. prašymu pažadėjo padėti parduoti šiai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais ir pasakė, kad reikės pinigų pardavimo dokumentams tvarkyti; 2) V. B. įtikino V. Ch., neturinčią reikiamų pinigų, iš M. B. pasiskolinti ir jai perduoti 50 000 Lt (14 481 Eur), kuriuos ši panaudos žemės sklypui parduoti; 3) V. Ch. su M. B. sudarė paskolos sutartį, kuria M. B. suteikė V. Ch. 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą grynaisiais, o V. Ch. įkeitė jai pačiai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ); 4) pasiskolintus pinigus V. Ch. perdavė V. B., kuri savo pažadų neįvykdė, dokumentų, reikalingų žemės sklypui parduoti, nesutvarkė, jokių veiksmų dėl žemės sklypo su statiniais pardavimo neatliko ir V. Ch. iš šios gautų pinigų – 50 000 Lt (14 481 Eur) negrąžino.

7014.

71V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista ir už 34 625,34 Lt (10 028,19 Eur) įgijimą iš V. Ch. panaudojant apgaulę. Šiuo atveju teismai nustatė, kad: 1) V. B., žinodama, kad V. Ch. skubiai reikalingi pinigai butui, už kurį V. Ch. jau yra sumokėjusi užstatą, pirkti, taip pat kad V. Ch. turi skubiai išvykti į užsienį, pasiūlė V. Ch. padėti parduoti šiai priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), ir įtikino išduoti jai įgaliojimą parduoti butą; 2) notarų biure V. B. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti V. Ch.; 3) V. B. notarų biure pardavė N. R. ir S. P. minėtą butą už 140 000 Lt (40 546,80 Eur), iš kurių 41 600 Lt (12 048,19 Eur), V. B. paprašius V. Ch. ir tai įrašius į įgaliojimą, buvo pervesti į V. B. sugyventinio D. R. sąskaitą; 4) D. R. V. B. nurodymu pervedė 2020 Eur (6974,66 Lt) į V. Ch. banko sąskaitą; 5) V. B. pažadėjo V. Ch. likusius pinigus – 34 625,34 Lt (10 028,19 Eur), gautus už parduotą šios butą, grąžinti, tačiau savo pažadų neįvykdė, o šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms.

7215.

73Taip pat V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) įgijimą iš V. Ch. panaudojant apgaulę. Šiuo atveju teismai nustatė, kad: 1) V. B., V. Ch. reikalaujant grąžinti pinigus, gautus V. B. pardavus V. Ch. butą, esantį Vilniuje, ( - ), paaiškino V. Ch., kad ji neturi V. Ch. priklausančių pinigų, ir įtikino V. Ch., kad skolą ji gali grąžinti tik tada, jei ši iš kredito įstaigos pasiskolins 50 000 Lt (14 481 Eur) ir perduos pinigus jai, kad ši juos investuotų ir uždirbtų V. Ch. skolingą pinigų sumą; 2) V. Ch. iš UAB „Sostinės kreditai“ gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą bei dalį šios paskolos, iš viso 40 000 Lt (11 584,80 Eur), pervedė į V. B. nurodytą šios sugyventinio D. R. sąskaitą; 3) V. B. gavo iš V. Ch. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), tačiau savo pažadų neįvykdė, t. y. likusių pinigų, gautų pardavus V. Ch. priklausiusį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, ( - ), negrąžino.

7416.

75Taigi iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistosios padarytose nusikalstamose veikose apgaulė, kaip BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl nuteistosios ketinimų įvykdyti jos susitarimus su nukentėjusiąja. Kasatorė, pažadėjusi iš nukentėjusiosios gautus pinigus, taip pat pinigus, gautus jai pardavus butą, panaudoti V. Ch. interesams užtikrinti, savo pažado neįvykdė, o šiuos pinigus faktiškai pasisavino. Kaip minėta, sukčiavimo sudėtyje būtinasis šio nusikaltimo požymis yra apgaulės panaudojimas įgyjant svetimą turtą ir šiuo atveju apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą kaltininkui. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiosios veiksmai, susiję su jai priklausančio turto perleidimu kaltininkei, buvo nulemti V. B. melagingų pažadų gautus pinigus panaudoti nukentėjusiosios naudai – sumokėti už dokumentų, reikalingų žemės sklypui parduoti, sutvarkymą, V. Ch. skolingos pinigų sumos uždirbimą ir kt. Būtent šie V. B. pažadai, kurie nebuvo įgyvendinti, nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą kaltininkei perduoti tam tikras pinigų sumas, suteikti jai įgaliojimą parduoti butą.

7617.

77Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą.

7818.

79Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją perduoti turtą (pvz., pinigus) ir melagingai pažada šį turtą naudoti jį perdavusios šalies interesams užtikrinti. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad jis ir bus naudojamas pagal šalių susitarimą, t. y. perdavusios šalies naudai. Tačiau kadangi kaltininkas to daryti nesiruošia, tai šalis, perdavusi turtą, patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas.

8019.

81Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistoji buvo itin geros draugės, bendravo šeimomis, jas siejo itin glaudus ryšys. Taip pat nustatyta, kad nuteistoji V. B. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, klientų (tiek pirkėjų, tiek pardavėju) paieška. Taigi sutiktina su teismų išvadomis, kad nuteistoji V. B. nukentėjusiajai sudarė sėkmės lydimos nekilnojamojo turto prekeivės įvaizdį, kad nukentėjusiosios itin glaudus ryšys su nuteistąja buvo pakankamai stiprus, jog ji įsitrauktų į jai visiškai nenaudingus sandorius. Be to, tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios atsiradęs ypatingas ryšys buvo grindžiamas ne tik asmenine pažintimi, bet ir baime, kad neatlikusi veiksmų, kuriuos nurodė nuteistoji, nukentėjusioji neteks galimybės atgauti praeityje perduotų pinigų.

8220.

83Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismai teisingai sprendė, kad minėtais trimis sukčiavimo atvejais V. B. užvaldant V. Ch. priklausantį turtą buvo panaudota apgaulė, pasireiškusi piktnaudžiavimu tarp kaltininkės ir nukentėjusiosios susiklosčiusiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą, ir ši apgaulė buvo esminė įtraukiant nukentėjusiąją į jai nenaudingus sandorius. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad nukentėjusioji V. Ch. suprato savo atliekamų veiksmų juridinę prasmę, sandorių turinį, aktyviai dalyvavo sudarant sandorius, visi reikalingi dokumentai jai buvo išversti į rusų kalbą.

8421.

85Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama ne tik į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, bet ir į tai, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai sprendžiama, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininkas įtraukdamas nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį suvokė, kad nukentėjusysis negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, nors pats sąmoningai ir nesudarė situacijos, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

8622.

87Byloje nustatyta, kad nuteistoji jai inkriminuojamų veikų metu turėjo finansinių problemų, jos sąskaitos ir turtas buvo areštuoti, vykdomi išieškojimai. Kaip matyti iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų duomenų, susijusių tiek su nuteistosios V. B., tiek su jos sugyventinio D. R. finansine padėtimi, tuo momentu, kai nuteistoji V. B. prisiėmė įsipareigojimus, jokių galimybių juos įgyvendinti neturėjo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo matyti, kad nuo 1998 m. kaupė skolas, kurių 2018 m. lapkričio mėn. dar nebuvo padengusi. Turto arešto registro 2016 m. gegužės 26 d. duomenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre įregistruoti septyni galiojantys turto arešto aktai, kuriais apribotos nuteistosios V. B. nuosavybės teisės į turtą. Taigi sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad nuteistoji V. B. negalėjo sukurti su nukentėjusiąja pozityvių civilinių teisinių santykių, o tik siekė apgaulės būdu įgyti nukentėjusiajai priklausančias lėšas, kad jokių realių galimybių nukentėjusiajai atgauti susikaupusias skolas nebuvo nei teisinių santykių atsiradimo dieną, nei šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusioji, būdama įtraukta į sau nenaudingą sandorį, neturėjo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, o kaltininkė tai suvokė.

8823.

89Kasaciniame skunde ginčijant V. B. nuteisimą pagal BK 182 straipsnį (trys veikos), teigiama, kad V. Ch. galėjo inicijuoti civilinį procesą ir siekti išieškoti skolą iš skolininko. Pasak kasatorės, nukentėjusioji turėjo visas galimybes imtis teisinių priemonių pinigams susigrąžinti, net ir neginčydama jų pervedimo į banko sąskaitą motyvų, tačiau V. Ch. nesiėmė jokių priemonių tariamai pažeistoms teisėms ginti.

9024.

91Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog civilinis ieškovas bando savo teises ginti civilinio proceso tvarka, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iškart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką vien tai, kad nukentėjusioji turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolintą pinigų sumą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudoja, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokiais kaltininkės veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-895/2018).

9225.

93Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje byloje svarbus kitas požymis, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, – tai nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias principas), tačiau bylą nagrinėjusių teismų jis nebuvo tinkamai įvertintas – jo galiojimo apimtis aiškinta klaidingai.

9426.

95Viena vertus, teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-304-895/2018).

9627.

97Kita vertus, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-150/2014 nustatytoje situacijoje nuteisti sutuoktiniai, kurie piktnaudžiavo pasitikėjimu pasinaudodami senyvo amžiaus nukentėjusiojo gerumu, patiklumu, nuolat įtikinėdami tyčia įtraukė jį į nenaudingą turto įkeitimo sandorį, sąmoningai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, gautus pinigus išleido savo reikmėms, savo verslui plėtoti, kitoms skoloms grąžinti. Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-466/2014 matyti, kad į paskolos sutartį tyčia įtraukta ir ši prievolė primesta gyvenimo patirties neturinčiai merginai. Taip pat kitoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-41-511/2017 nustatyta, kad tyčia su nukentėjusiuoju sudarius nenaudingą sandorį išvilioti pinigai iš patiklaus asmens, įtikėjusio kaltininko magiškomis galiomis, jo nepagrįstais teiginiais apie grėsmes nukentėjusiajam. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2012, kurioje konstatuota, kad siekis įgyti svetimą turtą realizuotas piktnaudžiaujant nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasinaudojus jo kalbos nežinojimu, elektroninės bankininkystės neišmanymu, netgi atminties praradimu bei loginio mąstymo trūkumu, atsiradusiu dėl intensyvių treniruočių ir dietos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

9828.

99Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes teismai teisingai sprendė, kad nors nukentėjusioji V. Ch. yra psichiškai sveika, juridiškai visiškai veiksni, yra įgijusi du aukštuosius išsilavinimus, ilgą laiką dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jos asmeninės ir profesinės savybės yra daug geresnės, nei reikalaujama, pagal pareigybes ji vadovavo sau pavaldiems elektromechanikams, jai buvo pripažinta ir kvalifikacinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, be to, visi sandoriai buvo išversti į rusų kalbą, ji nebuvo nusenusi, praeityje sėkmingai pati pardavusi sau priklausančius nekilnojamojo turto objektus, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusioji sandorių sudarymo metu buvo pažeidžiama būtent dėl praeityje susiklosčiusių santykių su V. B. (tiek asmeninių, tiek teisinių). Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusioji buvo toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, ir V. B., pasinaudodama nukentėjusiosios patiklumu, įtraukė į jai nenaudingus sandorius, nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

10029.

101Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami apgaulės, kaip esminio sukčiavimo nusikalstamos veikos požymio, buvimą V. B. veiksmuose, tai darė nepagrįstai remdamiesi išimtinai nukentėjusiosios V. Ch. parodymais, kurie buvo ne tik nenuoseklūs ir nelogiški, bet ir paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis.

10230.

103Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina. Sprendžiant dėl V. B. kaltės, buvo remiamasi liudytojų parodymais, pokalbiais telefonu, kita rašytine bylos medžiaga. Pavyzdžiui, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, sprendžiant dėl V. B. kaltės įgijus 14 481 Eur (50 000 Lt), buvo remtasi ne tik nukentėjusiosios V. Ch. parodymais, bet ir kitos liudytojos M. B. bei pačios nuteistosios V. B. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nukentėjusiosios pateiktą įvykių versiją patvirtino ir užfiksuoti pokalbiai telefonu, kuriuose nuteistoji V. B. pripažįsta, jog yra skolinga nukentėjusiajai ir ketina atiduoti visas skolas, kurios kaupėsi nuo 2009 m.

10431.

105Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. B. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai (trys nusikalstamos veikos). Taigi teismai, pripažindami V. B. kalta dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis, trys nusikalstamos veikos), baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

106Dėl civilinio ieškinio

10732.

108Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai netinkamai apskaičiavo padarytos turtinės žalos dydį, taip sudarydami sąlygas nukentėjusiajai ne tik gauti realiai patirtos žalos atlyginimą, bet ir nepagrįstai praturtėti kasatorės sąskaita. Pasak kasatorės, teismai nepagrįstai laikė 64 000 Lt (18 535,68 Eur), kurie pagal paskolos sutartį buvo pervesti į M. B. sąskaitą, taip pat 34 400 Lt (9962,93 Eur), kurie nebuvo sumokėti, kaip nukentėjusiosios patirtą žalą.

10933.

110Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina.

11134.

112Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės realizavimui papildomas rezultatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-394/2007).

11335.

114Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad dėl sukčiavimo nukentėjusiajam atsiradusi žala ne visada yra tapati sukčiavimo būdu įgyto turto vertei. Taip yra ir šioje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kasatorės panaudota apgaulė, t. y. neteisėti jos veiksmai, nulėmė tai, kad nukentėjusioji iš M. B. pasiskolino 50 000 Lt (14 481 Eur) kartu įkeisdama savo butą. Šie pinigai buvo perduoti kasatorei, kuri jų nukentėjusiajai negrąžino. Po to V. B., turėdama nukentėjusiosios V. Ch. įgaliojimą, kurį taip pat gavo panaudodama apgaulę, pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė N. R. ir S. P. V. Ch. priklausantį butą už 140 000 Lt (40 546,80 Eur), iš kurių 34 400 Lt (9962,93 Eur) V. B. nebuvo sumokėti, į 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyti tik siekiant gauti banko paskolą, o 64 000 Lt (18 535,68 Eur), iš kurių 14 000 Lt (4054,68 Eur) buvo kaip delspinigiai pagal paskolos sutartį, buvo pervesti į M. B. sąskaitą. Taigi, atsiradusi V. Ch. skola M. B. ir kartu pareiga grąžinti jai 64 000 Lt (18 535,68 Eur) iš esmės buvo nulemta ankstesnių neteisėtų kasatorės veiksmų, todėl teismai pagrįstai šią pinigų sumą įskaičiavo į nukentėjusiajai padarytos žalos dydį.

11536.

116Taip pat sutiktina su teismų išvada, kad ir 9962,93 Eur (34 400 Lt) nukentėjusioji V. Ch. negavo dėl neteisėtų V. B. veiksmų, kurie pasireiškė fiktyvių teisinių santykių sukūrimu tarp nukentėjusiosios ir liudytojų N. R. bei S. P. Taigi teismai teisingai sprendė, kad būtent tas faktas, jog nukentėjusiajai realiai nebuvo perduoti pinigai (9962,93 Eur (34 400 Lt)), sudaro pagrindą priteisti juos iš nuteistosios kaip žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų veiksmų.

11737.

118Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išsprendė civilinį ieškinį ir pagrįstai iš nuteistosios priteisė V. Ch. 53 007,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

119Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

120Atmesti nuteistosios V. B. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes... 4. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. V. B. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki liepos 7 d., tiksliau... 9. Taip pat V. B. nuteista už tai, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 28... 10. Taip pat V. B. nuteista už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m.... 11. II. Kasacinių skundų argumentai... 12. 4.... 13. Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. 4.1.... 15. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp šalių... 16. 4.2.... 17. Nei nukentėjusiojo ir nuteistojo draugystė, nei stiprus jų tarpusavio ryšys... 18. 4.3.... 19. Priešingai nei nurodė nukentėjusioji V. Ch., ji suprato savo atliekamų... 20. 4.4.... 21. Antrosios veikos atveju būsimos paskolos suteikimas buvo iš anksto nurodytas... 22. 4.5.... 23. Kasatorė veikė tikruoju savo vardu, jos ir jos sugyventinio D. R. asmenybės,... 24. 4.6.... 25. Taigi atliktų sandorių pobūdis ir jų sudarymo aplinkybės patvirtina, kad... 26. 4.7.... 27. Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbus kitas požymis, padedantis atskirti... 28. 4.8.... 29. Teismų atliktas nukentėjusiosios patirtos žalos įvertinimas taip pat... 30. 4.9.... 31. Tačiau toks teismų pateikiamas žalos vertinimas nepagrįstas. Visų pirma,... 32. 5.... 33. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 34. 5.1.... 35. Kasaciniame skunde iš esmės nurodomos analogiškos apeliaciniam skundui... 36. 5.2.... 37. Teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje nustatytos... 38. 5.3.... 39. Teismas pagrįstai nurodė, kad V. B. nukentėjusiajai sudarė sėkmės lydimos... 40. 5.4.... 41. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji V. Ch.... 42. 5.5.... 43. Teismas, išnagrinėjęs UAB „Sostinės kreditai“ suteiktos paskolos V. Ch.... 44. 5.6.... 45. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nuteistosios V. B. ir... 46. 6.... 47. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ch. atstovas advokatas Audrius... 48. 6.1.... 49. Nors kasatorė teismų sprendimus skundžia dėl netinkamo baudžiamojo... 50. 6.2.... 51. Teismai tinkamai nustatė objektyviuosius sukčiavimo požymius – apgaulę,... 52. 6.3.... 53. Nagrinėjamu atveju tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios susiklostę... 54. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 55. 7.... 56. Nuteistosios V. B. kasacinis skundas atmestinas.... 57. Dėl nuteistosios veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 58. 8.... 59. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai... 60. 9.... 61. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 62. 10.... 63. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas... 64. 11.... 65. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką,... 66. 12.... 67. Nagrinėjamoje byloje V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už trijų... 68. 13.... 69. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ji nuteista už 50 000 Lt (14 481 Eur)... 70. 14.... 71. V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista ir už 34 625,34 Lt (10 028,19... 72. 15.... 73. Taip pat V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už 40 000 Lt (11... 74. 16.... 75. Taigi iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistosios padarytose... 76. 17.... 77. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra... 78. 18.... 79. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje... 80. 19.... 81. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistoji buvo itin... 82. 20.... 83. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 84. 21.... 85. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo... 86. 22.... 87. Byloje nustatyta, kad nuteistoji jai inkriminuojamų veikų metu turėjo... 88. 23.... 89. Kasaciniame skunde ginčijant V. B. nuteisimą pagal BK 182 straipsnį (trys... 90. 24.... 91. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog civilinis ieškovas bando savo... 92. 25.... 93. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje byloje svarbus kitas... 94. 26.... 95. Viena vertus, teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka... 96. 27.... 97. Kita vertus, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį... 98. 28.... 99. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų... 100. 29.... 101. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 102. 30.... 103. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina. Sprendžiant dėl V. B.... 104. 31.... 105. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. B. veiksmuose... 106. Dėl civilinio ieškinio... 107. 32.... 108. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai netinkamai apskaičiavo... 109. 33.... 110. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina.... 111. 34.... 112. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 113. 35.... 114. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad dėl sukčiavimo... 115. 36.... 116. Taip pat sutiktina su teismų išvada, kad ir 9962,93 Eur (34 400 Lt)... 117. 37.... 118. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 119. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 120. Atmesti nuteistosios V. B. kasacinį skundą....