Byla e2-903-381/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FILMVESTA“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FILMVESTA“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FILMVESTA“ (toliau ir – bendrovė) iškėlimo.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. atsakovės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 41 824,17 Eur sumą. Ieškovė 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į antstolę dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, tačiau 2018 m. sausio 11 d. išieškojimo negalimumo akte antstolė konstatavo, kad bendrovė neturi piniginių lėšų ar kitokio realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis bendrovė neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) teikiamus duomenis, bendrovė neturi apdraustų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė neturi realizuotino turto, nevykdo finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
  3. Atsakovė UAB ,„FILMVESTA“ atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad yra moki, nes pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 59 094,23 Eur sumą, t. y. neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2018 m. sausio 31 d. balanso duomenis bendrovė turi ilgalaikio turto už 2 401 674 Eur. Bendrovė turi penkis kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma siekia 2 161 959,70 Eur sumą. Tačiau ne visi reikalavimų įvykdymo terminai yra pradelsti. Kreditoriaus R. Š. finansinis reikalavimas 2 102 865,40 Eur sumai nėra pradelstas, nes pagal su šiuo kreditoriumi sudarytą susitarimą paskolų grąžinimo terminas nustatytas 2018 m. gruodžio 30 d. Be to, pagal bendrovės debitorių pažymą, bendrovės gautinos sumos iš skolininkų sudaro 1 996 765,30 Eur. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovė vykdo veiklą, per 2017 m. gavo 38 642 Eur grynojo pelno. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad bendradarbiauja su VMI, 2018 m. sausio 12 d. sudarė su UAB ,,Ahil“ mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį dėl 10 129,94 Eur nepriemokos perėmimo ir pateikė sutartį VMI patvirtinti. Tokiu būdu atsakovės skola VMI atžvilgiu sumažės 10 129,94 Eur suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „FILMVESTA“.
  2. Teismas, remdamasis bendrovės 2018 m. sausio 31 d. sudaryto balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė turi turto už 4 398 439 Eur sumą, ilgalaikio turto – 2 401 674 Eur, trumpalaikio turto – 1 996 765 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 165 024 Eur sumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai prieinamais duomenimis įmonė neturi apdraustų darbuotojų, skola VSDF biudžetui yra 446,27 Eur. Pagal VMI viešai prieinamus duomenis atsakovė turi 41 824,17 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdoma devyniolika vykdomųjų bylų. Kreditorių reikalavimų suma yra 2 161 959,70 Eur, tačiau pradelstų įsipareigojimų dydis – 59 094,23 Eur, t. y. neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Vieno didžiausių įmonės kreditorių – R. Š. 2 102 865,40 Eur sumos reikalavimo įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Teismas nustatė, kad bendrovė vykdo veiklą, per 2017 m. gavo 38 642 Eur grynojo pelno. VMI patvirtinus mokestinės nepriemokos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB ,,Ahil“, atsakovės skola VMI sumažės 10 129,94 Eur suma.
  3. Teismas, įvertinęs atsakovės pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie priklausantį turtą, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme (nors ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais). Duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nėra. Įmonės finansiniai rodikliai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas išvadą, jog bendrovės įsipareigojimai neviršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turimo turto vertės, padarė nepakankamai įsigilinęs į byloje pateiktus duomenis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nepakanka vien formaliai įvertinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Būtina nustatyti įmonės galimybės toliau vykdyti veiklą ir jos realią finansinę situaciją.
    2. Teismas atsakovės pateiktus duomenis apie jos ilgalaikio turto vertę (2 401 674 Eur), turėjo vertinti kritiškai. Visų pirma, nors balanse nurodoma, kad bendrovei priklauso ilgalaikio turto už 2 401 674 Eur sumą, tačiau nėra nurodoma šio turto sudėtis, likvidumas ir kitos svarbios savybės, kurias būtina nustatyti norint priskirti šį turtą prie bendrovės realiai disponuojamo turto. Kadangi bendrovė neturi jokio registruotino turto, šis balanse nurodytas turtas negalėjo būti pakankamas pagrindas daryti išvadą apie bendrovės mokumą.
    3. Teismas neturėjo pagrindo į bendrovės turto masę įtraukti debitorinių įsiskolinimų (1 996 765,30 Eur). Pagal teismų praktiką vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie tai, ar ėmėsi ir ar ateityje planuoja imtis kokių nors veiksmų siekiant atgauti debitorinius įsiskolinimus. Taip pat nebuvo nurodyta ar yra pagrindo tikėtis bent dalies minėtų įsiskolinimų padengimo (nenurodyta skolininkų turtinė padėtis, reikalavimų užtikrinimo būdai). Tai reiškia, kad bendrovė, vertinant jos mokumą, realiai nedisponuoja jokios apimties turtu.
    4. Tarp bendrovės ir jos vadovo R. Š. sudarytas susitarimas dėl skolų apmokėjimo iki 2018 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas tik 2018 m. kovo 16 d. Tai sudaro pagrindą manyti, kad šis susitarimas buvo sudarytas tik tam, kad bendrovės pradelstų įsiskolinimų suma formaliai būtų mažesnė nei pusė į balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybės, jog bendrovėje nėra nei vieno apdraustojo (darbuotojo), bendrovės atžvilgiu vykdomos 8 vykdomosios bylos, VMI nebuvo galimybių išsiieškoti mokestinę nepriemoką, įrodo, kad bendrovė susiduria ne su laikinais finansiniais sunkumais, o yra faktiškai veiklos nevykdanti įmonė, kuri yra nemoki ir kuriai yra keltina bankroto byla. Bendrovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių mokumą, taip pat nepateikus duomenų apie bandymus bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus, nebuvo pagrindo atsisakyti bendrovei kelti bankroto bylą.
    5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1385-467/2016 patvirtintos taikos sutarties, kuria UAB LIETUVOS KINO STUDIJA įsipareigojo per 12 mėnesių (iki 2017 metų pabaigos) padengti bankroto byloje patvirtintus pirmos ir antros eilės kreditorinius reikalavimus, tinkamą įvykdymą subsidiariai atsako ir bendrovė kartu su R. Š.. Tai patvirtina, jog bendrovė nėra pajėgi padengti net savo mokestinės nepriemokos VMI, juo labiau ji nesugebės padengti 269 058,72 Eur skolos UAB LIETUVOS KINO STUDIJA kreditoriams. Minėta skola yra priskirtina prie prievolių, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
  3. Atsakovė UAB ,,FILMVESTA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį, atsisakyti priimti ir prie bylos prijungti ieškovės pateiktus papildomus dokumentus.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bendrovė pateikė teismui visus dokumentus, būtinus pagal Lietuvos Respubikos įmonių bankroto įstatymą (toliu – ĮBĮ). Teismas, remdamasis šiais duomenimis, tinkamai įvertino bendrovės mokumą ĮBĮ pagrindu.
    2. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas bendrovės gautinų debitorinių sumų neįtraukė, nustatydamas bendrovės turimą turtą. Bendrovės gautiną iš skolininkų sumą vertino tik kaip papildomą, o ne esminę aplinkybę, lemiančią mokumą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų ar objektyvių duomenų, pagrindžiančių bendrovės skolininkų sunkią finansinę padėtį, negalėjimą įvykdyti įsipareigojimus bendrovei. Pagal teismų praktiką abejonės dėl debitorinių įsiskolinimų atgavimo nesudaro pagrindo abejoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387-464/2015).
    3. Ieškovė, teigdama, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, remiasi prielaidomis, nepateikia objektyvių duomenų.
    4. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keliama tik kai teismui, išanalizavus visus duomenis, nelieka abejonių, jog įmonė nemoki. Šiuo atveju bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, kad bendrovė yra moki, siekia padengti įsiskolinimus savo kreditoriams – sudarė susitarimą su vienu didžiausių bendrovės kreditorių dėl skolos termino atidėjimo, sudarydama sutartį su UAB ,,Ahil“ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kurį 2018 m. kovo 28 d. sprendimu patvirtino VMI, sumažino bendrovės skolą 10 129,94 Eur suma VMI atžvilgiu.
    5. Ieškovės pateiktas prašomas prijungti prie bylos naujas įrodymas – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, nesusijusi su nagrinėjama byla. Ši nutartis išimtinai susijusi su UAB LIETUVOS KINO STUDIJA ir jos įsipareigojimais savo kreditoriams, jie neturi įtakos vertinant bendrovės mokumą. Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  5. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m kovo 23 d. nutartį ir grąžinti atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB ,,FILMVESTA“ bankroto bylą.
    2. Už 2018 m. 1 ketvirtį UAB „FILMVESTA“ VSDF biudžetui skolinga 446,27 Eur (392,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 53,53 Eur delspinigių). VSDFV Vilniaus skyrius priverstinį bendrovės skolos išieškojimą vykdo nuo 2014 m. kovo 25 d., per lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) reguliariai teikė nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymai liko neįvykdyti. Paskutinį kartą iš draudėjos sąskaitų banke lėšos buvo nurašytos 2014 m. vasario 12 d.
    3. Teismas tik formaliai įvertino bendrovės balanso duomenis, neįvertino, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių, nemoka privalomų mokesčių valstybės ir VSDF biudžetams ir ilgą laiką neatsiskaito su tais pačiais kreditoriais. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė yra nemoki. Įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1 / 2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliantė VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1385-467/2016 su priedu kopiją ir antstolių informacinės sistemos duomenis. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „FILMVESTA“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarios finansinės ataskaitos už 2018 m. 1 ketvirtį nuorašą.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės ir trečiojo asmens pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
  5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB ,,FILMVESTA“ finansinės atskaitomybės dokumentais, įsiskolinimų dydžiu, nustatė, kad bendrovės pradelstos skolos, kurios siekia 59 094,23 Eur, neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė vykdo veiklą, nes pagal balanso duomenis gavo grynojo pelno. Teismas sprendė, kad nėra duomenų apie tai, jog bendrovė nuolat veikia nuostolingai, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
  6. Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą apie bendrovės bankroto bylos iškėlimo pagrindo nebuvimą, formaliai įvertinęs bendrovės finansinės atsakaitomybės dokumentus, neatsižvelgė į tai, jog bendrovė neturi registruo turto, nors balanse nurodytas ilgalaikis turtas 2 401 674 Eur. Taip pat teismas nesiaiškino balanse nurodyto ilgalaikio turto sudėties, likvidumo, debitorinių įsiskolinimų atgavimo galimybių, aplinkybės, jog bendrovė kartu su bendrovės vadovu yra laiduotojai dėl 269 9058,72 Eur sumos pagal UAB LIETUVOS KINO STUDIJA bankroto byloje teismo patvirtintą taikos sutartį, nevertino bendrovės realios finansinės padėties, galimybės vykdyti veiklą.
  7. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių bankroto procesą. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2114-330/2017).
  8. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  9. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Taigi įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  10. Pagal UAB ,,FILMVESTA“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės turimo turto vertė siekė 4 398 439 Eur, iš jų ilgalaikis finansinis turtas – 2 401 674 Eur, trumpalaikis turtas – 1 996 765 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 996 765 Eur, iš jų pirkėjų įsiskolinimas – 492 459 Eur, kitos gautinos sumos – 1 504 306 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 2 161 960 Eur sumą. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė gavo 38 642 Eur grynojo pelno. Analogiški rodikliai nurodyti bendrovės 2018 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, tik per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodyta 2 165 024 Eur suma. Pagal 2018 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė patyrė 3 064 Eur nuostolių.
  11. Įvertinus nurodytus duomenis, matyti, kad pagal 2018 m. sausio 31 d. balansą bendrovės daugiau nei pusę turimo turto (2 401 674 Eur iš 4 398 439 Eur) sudaro finansinis turtas. Pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto ,,Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtinto VĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, 3 punktą finansinis turtas yra apibrėžiamas, kaip turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto. Byloje nėra konkrečių duomenų, apibūdinančių bendrovės finansinio turto sudėtį, pagrindžiančių šios sumos realų buvimą, šio turto realią vertę, atsakovės galimybes disponuoti šiuo turtu.
  12. Bendrovės 2018 m. kovo 19 d. pažymos apie kreditorius duomenimis bendrovė turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams už 2 161 959,7 Eur sumą (VMI – 41 971,24 Eur, VSDF – 446,27 Eur, UAB ,,CAUSA FORMALIS“ – 9591 Eur, R. Š. – 2 102 865,4 Eur ir VĮ Turto bankas – 7085,72 Eur). Iš byloje atsakovės pateikto 2018 m. kovo 16 d. susitarimo matyti, kad paskolos gavėjas UAB ,,FILMVESTA“ ir paskolos davėjas bendrovės vadovas R. Š. susitarė paskolos pagal 2007 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. 07/04/25-1 ir 2009 m. spalio 30 d. sutartį Nr. 09/10/30-1 grąžinimo terminą nustatyti 2018 m. gruodžio 30 d. Pažymos apie bendrovės debitorius 2018 m. kovo 19 d. duomenimis bendrovei UAB LIETUVOS KINO STUDIJA skolinga 1 996 589,18 Eur, UAB ,,Storent“ – 176,12 Eur.
  13. Vertinant nurodytus 2018 m. sausio 31 d. balanso bei pažymų apie įmonės kreditorius ir debitorius duomenis, matyti, kad debitorių skolos (1 996 765 Eur) balanse yra įtrauktos į bendrą turto vertę kaip trumpalaikis turtas, taip pat nurodytos ir kaip per vienerius metus gautinos sumos. Nors debitorių sąraše nurodyta, kad debitorės UAB LIETUVOS KINO STUDIJA skola atsakovės atžvilgiu sudaro 1 996 589,18 Eur, tačiau pagal ieškovės VMI kartu su atskiruoju skundu pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį UAB LIETUVOS KINO STUDIJA bankroto byloje, UAB ,,FILMVESTA“ patvirtintas trečiosios eilės finansinis reikalavimas 293 388,38 Eur sumai. Duomenų, kokiu pagrindu atsiradusi kita UAB LIETUVOS KINO STUDIJA skolos dalis 1 703 200,8 Eur sumai (1 996 589,18 Eur – 293 388,38 Eur) bei kokios šios skolos susigrąžinimo galimybės, byloje nėra. Be to, pagal nurodytos taikos sutarties 3.9 papunktį atsakovės 293 388,38 Eur finansinis reikalavimas bus mokamas tik po to, kai bus patenkinti visi kiti pirmosios, antrosios ir trečiosios eilės finansiniai reikalavimai (bendra finansinių reikalavimų suma – 6 419 508,77 Eur). Taip pat taikos sutarties 3.13 papunkčiu nustatyta, kad R. Š. bei UAB ,,FILMVESTA“ yra laiduotojai, kurie įsipareigoja neatlygintinai atsakyti UAB LIETUVOS KINO STUDIJA kreditoriams ta pačia apimtimi kaip ir ši bendrovė, įskaitant netesybų sumokėjimą, jeigu bendrovė tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį. Laiduotojai atsako kreditoriams subsidiariai su UAB LIETUVOS KINO STUDIJA. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartimi UAB LIETUVOS KINO STUDIJA įsipareigojo pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimus padengti iki 2017 m. pabaigos, tačiau, VMI teigimu, UAB LIETUVOS KINO STUDIJA VMI finansinio reikalavimo vis dar nepadengė. Tą iš esmės patvirtinta ir viešai prieinami VMI duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 2 d. UAB LIETUVOS KINO STUDIJA mokestinė nepriemoka siekė 42 227,06 Eur sumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai apie abejotinas atsakovės galimybes susigrąžinti 2018 m. sausio 31 d. balanse nurodytą per metus gautiną sumą, kuri iš esmės sutampa su debitorių sąraše UAB LIETUVOS KINO STUDIJA nurodytu skolos dydžiu.
  14. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės realias galimybes susigrąžinti debitorių skolas, todėl nėra pagrindo atsakovės debitorinius įsipareigojimus vertinti kaip faktiškai turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai nepasisakė.
  15. Kaip teisingai pažymėjo atskirajame skunde apeliantė VMI, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog bendrovė neturi jokio įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bendrovėje nėra apdraustų asmenų, ką patvirtina ir viešai prieinami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2018 m. balandžio 25 d. duomenys. VSDFV Vilniaus skyriaus teigimu, bendrovės 446,27 Eur skola VSDF susidariusi nuo 2014 m., įsiskolinimas buvo išieškomas priverstine tvarka, tačiau nuo 2014 m. vasario 12 d. lėšų judėjimas bendrovės sąskaitoje nevyko, todėl skolos išsiieškoti nebuvo galimybės. Antstolės N. Lipeikienės 2018 m. sausio 11 d. išieškojimo negalimumo akte konstatuota, jog atsakovė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti VMI naudai 14 542,84 Eur skolos išieškojimą. Be to, antstolių informacinės sistemos 2018 m. kovo 26 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu yra vykdomos (neužbaigtos) 7 bylos.
  16. Kaip minėta, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „FILMVESTA“ yra moki bei turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
  17. Nepaisant to, kad bendrovė su vienu didžiausių kreditorių R. Š. susitarė dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl bendrovės faktiškai turimo turto dydžio bei į tai, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių UAB ,,FILMVESTA“ faktiškai vykdomą veiklą (2018 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 3 064 Eur nuostolių), gaunamas ir tikėtinai galimas gauti pajamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė yra moki. Priešingai, nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie bendrovės mokumą, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus vertino tik formaliai, nesiaiškino ir nevertino realaus bendrovės turimo turto dydžio, į balansą įrašyto turto sudėties, nevertino, ar šis turtas iš tikrųjų egzistuoja, taip pat nevertino galimybės įvykdyti įsipareigojimus, susigrąžinti debitorių skolas, taip pat duomenų, įrodančių bendrovės faktiškai vykdomą veiklą, t. y. nenustatė realios atsakovės turtinės padėties ir mokumo.
  18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, turėtų spręsti dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui buvimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įmonei bankroto byla gali būti iškelta ne tik dėl jos nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir kai įmonė negali ar negalės (gresiantis nemokumas) vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „FILMVESTA“ (j. a. k. 300035545) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai