Byla e2-93-512/2018
Dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Giedrius Jonauskas, I. Ž

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

2Sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Skėriui, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovei advokatei Marinai Saveljevai, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Giedrius Jonauskas, I. Ž.,

Nustatė

4ieškovas prašo pripažinti atsakovės T. Ž. turimas prievoles kreditoriams, kurios atsirado po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo ( - ) Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu, atsakovės asmeninėmis prievolėmis; priteisti ieškovui O. B. asmenine nuosavybės teise ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 2) 211,04 m2 ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), 3) 27,00 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 4) 17 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 5) 58,00 m2 ploto sandėlį (unikalus Nr. ( - )), ir 7) 23,00 m2 ploto šiltnamį (unikalus Nr. ( - )), o atsakovei priteisti iš ieškovo pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63000,00 Eur. Arba tenkinti alternatyvų prašymą: priteisti atsakovei T. Ž. asmenine nuosavybės teise ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 2) 211,04 m2 ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), 3) 27,00 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 4) 17 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 5) 58,00 m2 ploto sandėlį (unikalus Nr. ( - )), ir 7) 23,00 m2 ploto šiltnamį (unikalus Nr. ( - )), o ieškovui priteisti iš atsakovės pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63000,00 €; priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ( - ) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Sibbesse miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovo O. B. ir atsakovės T. Ž. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. ( - ). Santuokos metu (( - )) ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą). Atsakovės vardu buvo įsigytas 1) 0,2645 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), o ieškovo vardu - 2) 211,04 m2 ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), 3) 27,00 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), 4) 17 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), 5) 58,00 m2 ploto sandėlis (unikalus Nr. ( - )), ir 7) 23,00 m2 ploto šiltnamis (unikalus Nr. ( - )). Iš teismui pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendra šio šalių santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto vertė šiuo metu siekia 125142,00 Eur, o remiantis 2016-03-18 UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymos duomenimis bendra nekilnojamųjų daiktų kaina atitinkamai sudaro 126000,00 Eur. Santuokos pradžioje ginčo šalys gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui dėl itin skirtingų charakterių prasidėjo tarpusavio nesusipratimai bei nepagarba vienas kito atžvilgiu. Galiausiai šalys suprato, kad nebegali kartu gyventi kaip sutuoktiniai. Šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko: nuo 2004 metų šalys nebevedė bendro šeimyninio gyvenimo, nebeliko nei bendrų reikalų, nei bendrų pomėgių, užsiėmimų, jausmų. Kadangi abi šalys pradėjo gyventi savo atskirus savarankiškus gyvenimus ir ieškovas išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, ( - ) Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu tarp šalių ( - ) sudaryta santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant šalių santuoką nebuvo išspręstas šalių santuokoje įsigyto turto padalijimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai, todėl santuoką nutraukus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 str., 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi, disponuoja bendru sutarimu ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.). Ieškovas, neturėdamas galimybių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti jam priklausančios ½ dalies santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, teikia ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) ir atsakovės prievolių kreditoriams pripažinimo asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

6Ketindamas kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas iš NTR išrašų sužinojo, jog šalių santuokoje atsakovės T. Ž. vardu įgytas turtas yra apsunkintas areštais. Ieškovui kreipusis į antstolį A. Selezniovą su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės T. Ž. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, kreditorinių reikalavimų dydžius ir kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindą, ieškovas buvo informuotas, jog atsakovės T. Ž. atžvilgiu yra vykdomos 26 vykdomosios bylos, o bendra atsakovės skolų suma kreditoriams (be vykdymo išlaidų) siekia 10316,10 Eur. Iš teismui pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog visos vykdomosios bylos atsakovės vardu buvo užvestos laikotarpiu nuo 2010-05-05 iki 2015-08-31, t.y. jau po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo ( - ) Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu. Be to, analizuojant atsakovei pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrindus, dėl kurių buvo užvestos vykdomosios bylos, matyti, jog šios atsakovės prievolės nėra susijusios su CK 3.109 str. išvardintais pagrindais. Atsakovės prievolės kreditoriams atsirado dėl jai paskirtų administracinių ir kriminalinių baudų bei vengimo mokėti mokesčius. Taigi esant aukščiau išdėstytoms faktinėms aplinkybėms atsakovės turimos prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

7Atsižvelgdamas į ypač įtemptus ieškovo ir atsakovės santykius, dėl kurių bendras naudojimas ir valdymas natūra padalinta namų valda taptų labai suvaržytas ir pažeistų ieškovo interesus bei gyvenimo kokybę, ieškovas gerbiamo teismo prašo priteisti ieškovui visą ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą), o atsakovei priteisti iš ieškovo pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63000,00 Eur. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog atsakovė ignoruoja bet kokius ieškovo pasiūlymus, su ieškovu nebendradarbiauja ir jo vengia. Atsakovė taip pat kategoriškai atsisako parduoti šalims priklausantį turtą bei lygiomis dalimis pasidalyti gautus pinigus, nes vengia atsiskaitymo savo kreditoriams. Teismui tenkinus šį ieškovo reikalavimą, ieškovas sumokėtų atsakovei 15000,00 Eur kompensaciją iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį (48000,00 Eur - per 24 mėnesių laikotarpį). Ieškovas pažymi, jog teismui pritaikius šį ieškovo prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti atlaisvintas nuo areštų, nes ieškovas sutiktų pirmiausia padengti visus atsakovės turimas skolas kreditoriams, o likusią kompensacijos dalį sumokėti tiesiogiai atsakovei. Atsakovas taip pat sutiktų ir su atvirkštine atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, t.y. priteisti atsakovei visą ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą), o ieškovui priteisti iš atsakovės pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63000,00 Eur.

8Priešieškiniu atsakovė prašo: 1) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,B. I.-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijas, šių įmonių pelną bei automobilius, esančius Vokietijoje, įgytus santuokos metu); 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus, susidariusį iki šalių nepilnametės dukters pilnametystės; 3) priteisti išlaikymą atsakovei; 4) turtą, įgytą santuokos su metu, pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe; 5) priteisti neturtinę žalą; 6) atsakovės skolas pripažinti ieškovo asmeninėmis skolomis, jų sumą priteisiant atsakovei ir kt.

9Nurodė, kad namas, esantis ( - ), atsakovės ir jos tėvų buvo įgytas tik iš jų asmeninių lėšų. Po santuokos nutraukimo namas ir visi ūkiniai pastatai buvo kapitaliai suremontuoti ir modernizuoti tik atsakovės ir jos tėvų lėšomis, jėgomis, pastangomis ir dėka. Šio namo ir žemės sklypo vertė buvo padidinta atsakovui visiškai nedalyvaujant, nieko neinvestuojant, ten negyvenant ir absoliučiai neprisidedant prie namo kapitalinio remonto ir modernizavimo darbų, visų langų, sienų, durų pakeitimo, pilno namo apšiltinimo, visų radiatorių keitimo, visos šildymo ir santechnikos sistemos pakeitimo, signalizacijos įrengimo, grindų atnaujinimo, naujų kambarių įrengimo ir sienų nugriovimo, įrengimo ir kt. Visas turtas buvo tvarkomas, pagerintas ir sutvarkytas tik išskirtinai atsakovės, jos tėvų jėgomis ir lėšomis (santaupomis). Prisididėti prie turto gerinimo ieškovas atsisakė. Be to, ieškovas du kartus buvo įsilaužęs į virš minėtą namą ir pavogė daug daiktų, dokumentų ir dėl to padarė atsakovei didelę turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė taip pat prašo priteisti namo išlaikymo išlaidas.

10Trečiasis asmuo su savarankiškais I. Ž. prašo priteisti iš O. B., 30 000 JAV dolerių skolos bei penkis procentus metinių palūkanų nuo 2016 09 16 iki pilno atsiskaitymo dienos. Priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

11Nurodė, kad pagal 1998 m. sausio mėn. 25 d. paskolos sutartį atsakovas O. B. pasiskolino iš jos 30 000 Jav dolerių. Pagal paskolos sutarties sąlygas pinigai buvo paskolinti namo adresu ( - ) įsigijimui su sąlyga, kad perkamo santuokos metu turto dalis bus perrašyta jos anūkei D. B., gim. ( - ), kai ji taps pilnametė. Pagal sutarties sąlygas tuo atveju, jeigu O. B. atsisakys perrašyti savo dalį jos anūkei, jis privalo grąžinti 30 000 JAV dolerių ir 5 procentus metinių palūkanų. Apie tai, kad O. B. atsisako įvykdyti savo įsipareigojimus ji sužinojo, kai dukra atsakovė T. Ž. gavo ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Todėl jos ieškinio senaties termino pradžia - 2016 19 16, nes tik po O. B. ieškinio pateikimo teismui sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Jo nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie turto pagerinimą, o trečiasis asmuo – jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą, nes ieškovas niekada jokių pinigų iš I. Ž. nesiskolino, trečiasis asmuo nepateikė sutarties originalo.

13Atsakovė į teismo posėdį neatvyko.

14Trečiojo asmens atstovė prašo tenkinti savarankišką reikalavimą ir iš ieškovo priteisti 30 000 JAV dolerių I. Ž..

15Teismas

konstatuoja:

16byloje ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ( - ) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Sibbesse miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovo O. B. ir atsakovės T. Ž. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. ( - ). Santuokos metu (( - )) ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą). Atsakovės vardu buvo įsigytas 1) 0,2645 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), o ieškovo vardu - 2) 211,04 m2 ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), 3) 27,00 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), 4) 17 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), 5) 58,00 m2 ploto sandėlis (unikalus Nr. ( - )), ir 7) 23,00 m2 ploto šiltnamis (unikalus Nr. ( - )). ( - ) Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu tarp šalių ( - ) sudaryta santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant šalių santuoką nebuvo išspręstas šalių santuokoje įsigyto turto padalijimo klausimas.

17Dėl dalies priešieškinio reikalavimų ir atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje.

18Priešieškiniu ieškovė prašė ne tik šalių bendrą dalinę nuosavybę pripažinti jos asmenine nuosavybe, priteisti jai išlaikymą bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bet ir padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,B. I.-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijas, šių įmonių pelną bei automobilius, esančius Vokietijoje, įgytus santuokos metu); priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus, susidariusį iki šalių nepilnametės dukters pilnametystės.

19Priešieškinys dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,B. I.-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijų, šių įmonių pelno bei automobilių, esančių Vokietijoje, įgytų santuokos metu) padalijimo yra paliktinas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

20Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo D. B. priteisimo atsisakyta priimti, nepriimtas ir D. B. prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Šios teismo nutartys taip pat yra įsiteisėję.

21Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės atsakovė keletą kartų pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl blogos jos sveikatos būklės, ligų.

22CPK 246 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau - redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu teismui pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taip pat nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitokio užimtumo ir kitais panašiais atvejais paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis. Iš tokio reglamentavimo galima spręsti, kad neatvykimas dėl ligos savaime dar nereiškia, jog liga visais atvejais laikytina nesvarbia neatvykimo priežastimi – įstatyme nustatyta, kad ji paprastai nelaikoma tokia priežastimi.

23Šiame kontekste pastebėtina, kad šiuo metu galiojančioje CPK 246 straipsnio 1 dalies redakcijoje formuluotės, jog paminėtos priežastys (liga, užimtumas kitose bylose ir kt.) paprastai nelaikomos svarbiomis, apskritai atsisakyta ir nustatyta, kad teismas, vertindamas priežasčių svarbą, atsižvelgia į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

24Minėta, kad atsakovė tokius prašymus pradėjo teikti teismui perėjus į galutinę bylos nagrinėjimo stadiją, surinkus visus įrodymus, būtinus bylos išnagrinėjimui iš esmės. Teismas du kartus užklausė atsakovės gydymo įstaigos dėl atsakovės galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tiek 2018 m. lapkričio 7 d., tiek 2018 m. gruodžio 5 d. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras informacinėse pažymose nurodyta, kad T. Ž. sveikatos būklė leidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose.

25Atsakovė savo poziciją ne kartą išdėstė ankstesnių teismo posėdžių metu, savo priešieškinių pareiškimuose, prašymuose. Nagrinėjamos bylos aplinkybių bei stadijos kontekste, proceso koncentruotumo principo (t.y. reikalavimo bylą išnagrinėti greitai ir operatyviai) laikymasis nesikerta su pagrindinio proceso tikslu – atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti šalių ginčą atsakovei nedalyvaujant.

26Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

27Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Ši nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 ir kt.).

28Byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarys patvirtina, kad santuokos metu ( - ) ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą). Atsakovės vardu buvo įsigytas 0,2645 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), o ieškovo vardu - 211,04 m2 ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), 27,00 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), 17 m2 ploto garažas (unikalus Nr. ( - ) ), 58,00 m2 ploto sandėlis (unikalus Nr. ( - )), ir 23,00 m2 ploto šiltnamis (unikalus Nr. ( - ) ).

29Santuoka tarp šalių nutraukta ( - ).

30Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendra šio šalių santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto vertė siekia 125 142,00 Eur, o remiantis 2016 m. kovo 18 d. UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymos duomenimis bendra nekilnojamųjų daiktų kaina yra 126 000,00 Eur.

31Ieškovas šį turtą prašo padalinti lygiomis dalimis ir turtą jam priteisti natūra, o iš jo atsakovei priteisti 63 000 Eur kompensaciją.

32Atsakovė šį turtą prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Nurodo, kad šalims pradėjus gyventi atskirai tik ji viena rūpinosi turtu, šį turtą iš esmės pagerino – įstatė naujus langus, duris, tvarkė gerbūvį ir tam naudojo tik asmenines lėšas.

33Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovei – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

34Taigi atsakovė, teikdama reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir namą jos asmenine nuosavybe, turėjo paneigti ieškovo pateiktus įrodymus ir įrodyti, kad nurodyti daiktai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

35Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie namo remonto, pagerinimo darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai kada (santuokos metu ar po jos nutraukimo) tokie darbai buvo (jei buvo) ir iš kokių lėšų atlikti. Todėl teismas laiko, kad bendraturčių dalys yra lygios ir pagrindų nukrypti nuo jo padalijimo lygiomis dalimis, nėra.

36CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

37Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

38Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

39Šioje byloje laikytina, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus. Šis turtas yra areštuotas dėl atsakovės skolų, jis yra nedalus, pasiūlymų ar projektų padalinti turtą natūra nesumenkinant jo vertės, šalys nepateikė.

40Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė dalinamo turto vertinimą, kuriame nurodyta turto vertė – 126 000 Eur. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad turto vertė yra 300 000 Eur.

41Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

42Iš viešai prieinamų nekilnojamojo turto pardavimo portalų – “alio.lt.”; “Aruodas.lt”; “plius.lt” ir kitų matyti, jog toje vietovėje, kur yra ginčo namas (Rimkų gyvenvietė, Klaipėda) panašių namų su žemės sklypais pardavimo kaina yra labai artima ieškovo pateiktoms VĮ „Registrų centras“ ir UAB „OBER-HAUS“ nurodytom šio turto kainom. Priešingų ar kitokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl laikytina, jog ginčo kaina yra 126 000 Eur.

43Minėta, ieškovas teismo prašo priteisti jam visą ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą), o atsakovei priteisti iš ieškovo pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63000,00 Eur sumokant atsakovei 15000,00 Eur kompensaciją iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį - 48000,00 Eur per 24 mėnesius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas lėšų sumokėti kompensacijai turi (valdo kelias įmones, turi nekilnojamojo turto Vokietijoje), ir priešingai – atsakovės pajamos mažos, ji turi skolų kreditoriams.

44CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

45Atsakovė pateikė teismui pažymą apie tai, kad yra sumokėjusi UAB „Jungtis“ 451,43 Eur ginčo turto apsaugos išlaidų, todėl pusė šios sumos – 225,72 Eur priteistina iš ieškovo atsakovei.

46Dėl šalių prievolių.

47Ieškovas prašo prievoles kreditoriams, atsiradusias po santuokos nutraukimo, pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Atsakovė šias prievoles prašo pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

48Šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

49Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai. Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis). Asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis taip pat pripažįstamos mokestinės prievolės (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; taip pat žr. 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

50Iš byloje pateiktos antstolio A.Selezniovo kontoros pažymos, antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad atsakovės T. Ž. atžvilgiu yra vykdomos 26 vykdomosios bylos, o bendra atsakovės skolų suma kreditoriams (be vykdymo išlaidų) siekia 10316,10 Eur. Iš virš minėtų rašytinių įrodymų matyti, jog visos vykdomosios bylos atsakovės vardu buvo užvestos laikotarpiu nuo 2010-05-05 iki 2015-08-31, t.y. jau po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo 2007-06-22 Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu. Be to, analizuojant atsakovei pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrindus, dėl kurių buvo užvestos vykdomosios bylos, matyti, jog šios atsakovės prievolės nėra susijusios su CK 3.109 str. išvardintais pagrindais.

51Esant tokiems įrodymams, šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovės T. Ž. prievolėmis.

52Dėl išlaikymo atsakovei priteisimo.

53CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

54Atsakovė teigia, kad išlaikymo būtinumas nagrinėjamu atveju preziumuojamas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), nes byloje pateikti medicininiai dokumentai dėl jos sveikatos būklės, tačiau, teismo vertinimu, jie nepakankami išlaikymo būtinumui patvirtinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytas prezumpcijos sąlygas. Nesant pagrindo taikyti prezumpciją, atsakovei teko pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nepakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama.

55Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš ieškovo 1200 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų atsakovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

56Pažymėtina, kad atsakovei iš ieškovo priteista 63 000 Eur piniginė kompensacija, be to, pati atsakovė pateikė įrodymus, kad yra patenkinti jos kreditoriniai reikalavimai 9 883,14 Eur sumai. Taip pat iš viešų registrų matyti, kad T. Ž. vardu yra registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas – butas ( - ). Laikytina, kad tokios lėšos ir turimas turtas yra pakankamos minimaliems atsakovės poreikiams tenkinti ir pragyventi ir papildomas išlaikymas iš buvusio sutuoktinio jai nepriteistinas.

57Dėl 70 000 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo

58Atsakovė T. Ž. priešieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo O. B. 70 000 Eur piniginę kompensaciją (turtinę žalą) ir 20 000 Eur neturtinę (moralinę) žalą bei 5 procentų metines palūkanas nuo nurodytų sumų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieškovas O. B. 2 kartus (2015 m. kovo mėn. ir 2016 m. kovo 18 d.) įsilaužė į atsakovei priklausantį žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius ( - ) ir sulaužė duris, sugadino signalizaciją, išdaužė langus, nupjovė spynas, tyčia sugadino visą turtą, esantį gyvenamajame name, bei apvogė atsakovę, t.y. išsinešė daug brangių daiktų, kompiuterius, televizorius, paveikslus, pinigus, papuošalus, knygas, suvenyrus, svarbius dokumentus, instrumentus ir kt. Tokiu būdu ieškovas padarė atsakovei turtinę žalą, kurią ji vertina 70 000 Eur. Vagyste padarytos žalos ieškovas neatlygino. Atsakovė nurodo, jog du kartus kreipėsi į policiją su pareiškimais dėl įvykdytų vagysčių, tačiau policija nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir nepaskyrė ieškovui laisvės atėmimo bausmės.

59Reikalavimą priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos grindė tuo, jog atsakovas O. B. 20 metų iš eilės ją ir jų dukrą ignoravo, šeimoje nei vienos dienos negyveno, o vėliau išsiskyrė, sąmoningai atsisakė rūpintis atsakove, nebendravo su atsakove, neauklėjo, neprižiūrėjo šalių dukros, atsakovei visiškai nesuteikė galimybės gyventi bei dirbti Vokietijoje, išmokti vokiečių kalbą gauti papildomą išsilavinimą Vokietijoje, materialiai nepadėdavo, tiesiog privertė ją gyventi skurdžiai, bei du kartus ją apvogė. Dėl šių priežasčių atsakovė turėjo ir iki šiol turi didelius ir skausmingus dvasinius išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, emocinę depresiją, ją kamuoja nemiga, širdies skausmai, reikia vartoti daug vaistų, tam kad nusiramintų. Paaiškina, jog dėl to gali pablogėti jos sveikatą, atsirasti kitų, naujų ligų ir sutrumpėti jos gyvenimo trukmė bei suprastėti gyvenimo kokybė, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo O. B. neturtinę (moralinę) žalą - 20 000 Eur dydžio, t.y. padarytą atsakovei už 20 metus pražūtingo ir skurdaus gyvenimo ir 2 kartus jo įvykdytos vagystės.

60Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti atsakovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad atsakovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra grindžiami jokiais įrodymais, todėl jie yra nepagrįsti, neįrodyti ir plačiau ieškovas dėl jų nepasisako.

61Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

62Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir laikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

63Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016 ir kt.).

64Priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas O. B. iš atsakovės T. Ž. gyvenamojo namo, esančio ( - ), pavogė daug brangių daiktų: kompiuterius, televizorius, paveikslus, pinigus, papuošalus, knygas, suvenyrus, svarbius dokumentus, instrumentus ir kt. bei pažymėjo, jog ieškovas, įsilaužęs į jos gyvenamąjį namą, sulaužė duris, sugadino signalizaciją, išdaužė langus, nupjovė spynas, sugadino visą turtą.

65Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė T. Ž. neįvardijo kokie konkretūs daiktai buvo pagrobti, sugadinti ir sunaikinti, nenurodė jų vertės. Atsakovė taipogi nepateikė jokių įrodymų, jog ji turėjo nurodytus daiktus, nepateikė jokių daiktų įsigijimo dokumentų (čekių, sąskaitų faktūrų) ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė tą turtą (daiktus) turėjo (buvo įsigijusi) ir kokia to turto (daiktų) vertė (įsigijimo kaina). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog įvykus įsilaužimui ir vagystei, ji būtų kreipusis į policiją su pareiškimu, kurio pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimu, atsakovės T. Ž. nurodyti teiginiai dėl turto sugadinimo ir vagystės yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas pasiėmė iš atsakovės gyvenamojo namo atsakovės nurodytus daiktus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti dėl patirtos turtinės žalos šioje civilinėje byloje priteisimo. Taigi, turtinės žalos faktas ir dydis priešieškinyje yra neįrodytas, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas dėl 70 000 Eur turtinės žalos priteisimo.

66Atsakovei T. Ž. neįrodžius, kad jai buvo padaryta turtinė žala, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji patyrė ir neturtinę žalą. Iš priešieškinio negalima suprasti, kokia dalimi ši žala atsiradusi dėl neva ieškovo įvykdytų vagysčių, o kiek dėl ieškovo elgesio šalims gyvenant santuokoje, kas apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė dėl to būtų patyrusi dvasinius išgyvenimus bei dėl to būtų pablogėjusi jos sveikata ir kt. Laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą ir nėra faktinio, nei teisinio pagrindo ją priteisti. Dėl išvardintų priežasčių atsakovės T. Ž. reikalavimas priteisti iš ieškovo O. B. 20 000 Eur neturtinės žalos taip pat atmestinas.

67Dėl trečiojo asmens I. Ž. reikalavimų

68Trečiasis asmuo I. Ž. pareiškė byloje ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo O. B. 30 000 JAV dolerių, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ji atsakovui O. B. pasiskolino 30 000 JAV dolerių pagal 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartį. Nurodyta pinigų suma atsakovui buvo paskolinta namo, esančio adresu ( - ) įsigijimui su sąlyga, kad santuokoje nupirkto nurodyto namo 1/2 dalis bus padovanota trečiojo asmens I. Ž. anūkei D. B., gim. ( - ) kai ji taps pilnametė, t.y. ( - ). Paskolos sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog tuo atveju, jeigu O. B. atsisakys perleisti (padovanoti) 1/2 dalį namo I. Ž. anūkei D. B., jis privalo grąžinti I. Ž. 30 000 JAV dolerių ir 5 procentus metinių palūkanų. 2016 m. rugsėjo 16 d. trečiasis asmuo I. Ž. sužinojo apie tai, kad O. B. atsisako įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. jos dukrai T. Ž. gavus ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2016 m. rugsėjo 16 d., nes tik po O. B. ieškinio pateikimo teismui sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Paaiškina, kad O. B. buvo paskolintos visos jos ir jos mirusio sutuoktinio santaupos, į kurias jis neturi jokių teisių. Pažymi, jog kai sužinojo, kad O. B. nutarė nevykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, labai pergyveno, dėl ko pablogėjo jos sveikata, pakilo spaudimas, apėmė emocinė depresija, nes suprato, jog visą gyvenimą taupytus pinigus nori pasisavinti visiškai svetimas žmogus, neturintis į šiuos pinigus jokių teisių. Mano, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra grėsmė, kad gali sumažėti jos likusio gyvenimo trukmė, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą jos sveikatai, kurią ji vertina 10 000 Eur.

69Ieškovas O. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens I. Ž. ieškinį, kuriuo prašo trečiojo asmens I. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kartu su trečiojo asmens I. Ž. pareikštu ieškiniu pateikta 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties kopija yra akivaizdžiai suklastota. Ieškovo manymu, jo parašo kopija kompiuterinėmis programomis buvo perkelta iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pridedamos 1998 m. sausio 28 d. sutarties, sudarytos tarp O. B. ir V. P.. Ieškovas taip pat pareiškia, jog trečiasis asmuo I. Ž. ieškovui sutartyje nurodomos sumos (30 000 JAV dolerių) niekada neskolino, jų neperdavė nei grynaisiais, nei bankiniu mokėjimo nurodymu, o ieškovas niekada neįsipareigojo šių piniginių lėšų atsakovės motinai grąžinti. Be to, ieškovo nuomone, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į ginčijamos paskolos sutarties turinį bei jame esančius akivaizdžius prieštaravimus bei nelogiškas sąlygas, kurie įrodo, jog paskolos sutartis yra suklastota ir parengta atgaline data, atsižvelgiant į ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus. Ginčijamos sutarties pirmoje pastraipoje nurodoma, jog paskolos sutartis neva suteikiama gyvenamojo namo įsigijimui, kuris visas privalo būti ,,perrašytas“ ieškovo ir atsakovės dukteriai D. B., kai ši sulauks pilnametystės. Antrojoje pastraipoje nurodoma, jog pareiga grąžinti paskolą ieškovui atsirastų tik tokiu atveju, jeigu ieškovas neįvykdys sąlygos savo 1/2 dalies namo „perrašyti“ savo dukrai D. B.. Galiausiai trečiojoje pastraipoje nurodoma, jog po gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, namas turi būti „įformintas“ I. Ž. dukros (atsakovės T. Ž.) vardu. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog ieškovui O. B. nebuvo jokio tikslo skolintis pinigų iš savo buvusios uošvės. Ieškovo nuomone, garbaus amžiaus I. Ž. būtų buvę visiškai nelogiška ir netikslinga skolinti didžiulę pinigų sumą ne savo dukteriai, o atsakovui, nes kaip ieškinyje nurodoma tariamai suteikta paskola buvo skirta gyvenamajam namui (bendram ieškovo ir atsakovės turtui) įsigyti, o pats namas turėjo būti įformintas T. Ž. vardu. Tuo labiau, jog ieškovui paskolinės lėšos apskritai nebuvo reikalingos, nes gyvenamąjį namą, esantį ( - ), ieškovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų.

70Teismo posėdžio metu trečiojo asmens I. Ž. atstovė prašo trečiojo asmens reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad I. Ž. 1998 m. sausio 25 d. paskolino atsakovui O. B. 30 000 JAV dolerių. Pinigai buvo skolinami namo, esančio ( - ) pirkimui, su sąlyga, kad 1/2 dalis nurodyto namo bus padovanota I. Ž. anūkei D. B.. Patvirtina, kad teismui yra pateikta paskolos sutarties kopija, kadangi originalas yra dingęs. Apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes nieko nežino, žino jau nurodytą aplinkybę, jog trečiojo asmens I. Ž. dukra T. Ž. yra pažymėjusi, kad nurodyta paskolos sutartis tarp I. Ž. ir O. B. buvo sudaryta su sąlyga, jog 1/2 dalis perkamo namo, esančio ( - ) bus padovanota D. B.. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kadangi I. Ž. sužinojusi, jog ieškovas nutarė nevykdyti savo įsipareigojimų, labai pergyveno, dėl ko labai pablogėjo jos sveikata, apėmė depresija, todėl jos sveikatai padarytą žalą vertina 10 000 Eur.

71Atsakovo O. B. atstovas teismo posėdžio prašo atmesti trečiojo asmens I. Ž. reikalavimus. Nurodo, kad atsakovas nėra sudaręs paskolos sutarties su I. Ž. bei apskirtai nėra pasiskolinęs pinigų iš I. Ž.. Teigia, kad byloje pateikta paskolos sutarties kopija yra suklastota, kadangi labai tikėtina, jog atsakovo O. B. parašas kompiuterinio skenavimo būdu yra perkeltas iš pirkimo – pardavimo sutarties. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateiktos paskolos sutarties originalo. Atsakovo atstovas paskolos sutarties sudarymo faktą kategoriškai ginčija ir teigia, jog nesant originalios sutarties toks reikalavimas negali būti patenkintas.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

74Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Atsakovui neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, jam tenka našta įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.

75Nagrinėjamoje byloje yra pateikta 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartis (jos kopija), pasirašyta tarp I. Ž. ir O. B.. Teismui įpareigojus trečiąjį asmenį I. Ž. pateikti į bylą 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties originalą, I. Ž. jos pateikti negalėjo; pasak I. Ž. atstovės, I. Ž. 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties originalo neturi (jis yra dingęs). CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, jog jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neigia ginčo sutarties sudarymo faktą, teigia, jog jis su I. Ž. paskolos sutarties nėra sudaręs ir pinigų iš jos nėra gavęs, o paskolos sutartis yra suklastota, t.y. ieškovo vardas, pavardė bei parašas yra nukopijuoti (kompiuterine programa ,,perkelti“) nuo pirkimo – pardavimo sutarties. Atsiliepime į ieškinį ieškovas atkreipė dėmesį, jog I. Ž. būtų buvę visiškai nelogiška ir netikslinga skolinti didžiulę pinigų sumą ne savo dukrai, o ieškovui. Trečiasis asmuo I. Ž. teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties egzistavimo faktą, t.y. sąskaitų išrašų, pajamų ir turto deklaracijų bei kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti ar ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu (1998 m. sausio 25 d.) I. Ž. galėjo disponuoti paskolos sutartyje nurodyta piniginių lėšų suma.

76Atkreiptinas dėmesys, kad nesant į bylą pateiktos paskolos sutarties originalo, klastojimo fakto atliekant ekspertizę nustatyti neįmanoma. Įvertinus nustatytas aplinkybes dėl ginčo sutarties originalo realaus egzistavimo, teismas sprendžia, kad minėtos sutarties kopija nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis tokios sutarties buvimo faktą (CPK 185, 202 straipsniai). Paskolos sutarties kopija, nesant sutarties originalo ir kitų tokios sutarties sudarymą pagrindžiančių įrodymų, be to, aplinkybė, jog trečiojo asmens I. Ž. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šio dokumento pasirašymo aplinkybių ji nežino, suteikia pagrindą abejoti tokios sutarties egzistavimu. Esant šioms aplinkybėms, ginčo sutarties sudarymo faktas nepripažintinas įrodytu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo I. Ž. neįrodė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl trečiojo asmens savarankiški ieškinio reikalavimai dėl 30 000 JAV dolerių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestini.

77Atmetus trečiojo asmens ieškinio reikalavimus dėl 30 000 JAV dolerių ir 5 procentus metinių palūkanų priteisimo, nepagrįstas ir reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

78Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

79Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 1162 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pateikdamas ieškinį, žyminį mokestį sumokėjo už kiekvieną turtinio pobūdžio reikalavimą. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010).

81Atsižvelgiant į tai, ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, t.y. 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

82Už reikalavimą dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis mokėtinas taip pat 75 Eur žyminis mokestis. Taigi, ieškovas, pateikdamas byloje ieškinį, turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį.

83CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 1162 Eur žyminį mokestį, o turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį, ieškovui grąžintina 1012 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugsėjo 15 d. SEPA mokėjimo nurodymu, Nr. 50743647.

84Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 150 Eur žyminio mokesčio.

85Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 2415 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-443-969/2017).

86Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai dažnai buvo atidedami, jų trukmė trumpa, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties. Teismo vertinimu, išdėstyti argumentai sudaro pagrindą ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 1500 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

87Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė, pateikdama byloje priešieškinį, sumokėjo 5 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, pateikiant priešieškinį, atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi buvo atleista. Patenkinus priešieškinio vieną reikalavimą, iš ieškovo atsakovei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė T. Ž. nepateikė įrodymų apie tai, jog byloje patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

88Trečiasis asmuo I. Ž., pateikdama ieškinį, žyminio mokesčio nesumokėjo, kadangi 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-231-2723 I. Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens I. Ž. turėtas bylinėjimosi išlaidas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7640, iš kurios matyti, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 394,70 Eur. Trečiojo asmens I. Ž. ieškinį atmetus, valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

89Atsižvelgiant į nurodytą paskaičiavimą, visas sumas įskaičius, iš atsakovės T. Ž. ieškovui O. B. priteistina 1575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90I. O. B. grąžintina 1012 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugsėjo 15 d., SEPA mokėjimo nurodymu, Nr. 50743647.

91Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

92ieškinį tenkinti.

93Priteisti O. B. asmenine nuosavybės teise ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) 211,04 m2 ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), 3) 27,00 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 4) 17 m2 ploto garažą (unikalus Nr. ( - )), 5) 58,00 m2 ploto sandėlį (unikalus Nr. ( - )), ir 7) 23,00 m2 ploto šiltnamį (unikalus Nr. ( - )).

94Priteisti iš O. B. kompensaciją – 63 000,00 E. T. Ž. tokia tvarka – 15 000,00 Eur kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000,00 Eur per 24 mėnesius mokant po 2000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilno kompensacijos išmokėjimo.

95Prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažinti asmeninėmis T. Ž. prievolėmis.

96Priešieškinį tenkinti iš dalies.

97Priteisti iš O. B. 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž..

98Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

99Priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui O. B. 1575 Eur bylinėjimosi išlaidų. O. B. grąžinti 1012 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugsėjo 15 d., SEPA mokėjimo nurodymu, Nr. 50743647.

100Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus... 2. Sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Skėriui, trečiojo asmens su... 4. ieškovas prašo pripažinti atsakovės T. Ž. turimas prievoles kreditoriams,... 5. Nurodė, kad ( - ) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Sibbesse miesto... 6. Ketindamas kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės... 7. Atsižvelgdamas į ypač įtemptus ieškovo ir atsakovės santykius, dėl... 8. Priešieškiniu atsakovė prašo: 1) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį... 9. Nurodė, kad namas, esantis ( - ), atsakovės ir jos tėvų buvo įgytas tik... 10. Trečiasis asmuo su savarankiškais I. Ž. prašo priteisti iš O. B., 30 000... 11. Nurodė, kad pagal 1998 m. sausio mėn. 25 d. paskolos sutartį atsakovas O. B.... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti, o... 13. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko.... 14. Trečiojo asmens atstovė prašo tenkinti savarankišką reikalavimą ir iš... 15. Teismas... 16. byloje ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga... 17. Dėl dalies priešieškinio reikalavimų ir atsakovės nedalyvavimo teismo... 18. Priešieškiniu ieškovė prašė ne tik šalių bendrą dalinę nuosavybę... 19. Priešieškinys dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (įmonių... 20. Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo D. B. priteisimo atsisakyta priimti,... 21. Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės atsakovė keletą kartų pateikė teismui... 22. CPK 246 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau - redakcija, galiojusi iki 2017 m.... 23. Šiame kontekste pastebėtina, kad šiuo metu galiojančioje CPK 246 straipsnio... 24. Minėta, kad atsakovė tokius prašymus pradėjo teikti teismui perėjus į... 25. Atsakovė savo poziciją ne kartą išdėstė ankstesnių teismo posėdžių... 26. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.... 27. Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė... 28. Byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarys patvirtina, kad santuokos metu ( - )... 29. Santuoka tarp šalių nutraukta ( - ).... 30. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ „Registrų... 31. Ieškovas šį turtą prašo padalinti lygiomis dalimis ir turtą jam priteisti... 32. Atsakovė šį turtą prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Nurodo, kad... 33. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl... 34. Taigi atsakovė, teikdama reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir namą jos... 35. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie namo remonto, pagerinimo... 36. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio... 37. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės... 38. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia... 39. Šioje byloje laikytina, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo... 40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė dalinamo turto vertinimą, kuriame... 41. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis,... 42. Iš viešai prieinamų nekilnojamojo turto pardavimo portalų –... 43. Minėta, ieškovas teismo prašo priteisti jam visą ( - ), esantį... 44. CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo... 45. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie tai, kad yra sumokėjusi UAB... 46. Dėl šalių prievolių.... 47. Ieškovas prašo prievoles kreditoriams, atsiradusias po santuokos nutraukimo,... 48. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.... 49. Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi... 50. Iš byloje pateiktos antstolio A.Selezniovo kontoros pažymos, antstolių... 51. Esant tokiems įrodymams, šios prievolės pripažintinos asmeninėmis... 52. Dėl išlaikymo atsakovei priteisimo.... 53. CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio... 54. Atsakovė teigia, kad išlaikymo būtinumas nagrinėjamu atveju preziumuojamas... 55. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė... 56. Pažymėtina, kad atsakovei iš ieškovo priteista 63 000 Eur piniginė... 57. Dėl 70 000 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo... 58. Atsakovė T. Ž. priešieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš... 59. Reikalavimą priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos grindė tuo, jog atsakovas... 60. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti atsakovės reikalavimą... 61. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 62. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 63. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 64. Priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas O. B. iš atsakovės T. Ž. gyvenamojo... 65. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė T. Ž. neįvardijo kokie konkretūs... 66. Atsakovei T. Ž. neįrodžius, kad jai buvo padaryta turtinė žala, nėra... 67. Dėl trečiojo asmens I. Ž. reikalavimų... 68. Trečiasis asmuo I. Ž. pareiškė byloje ieškinį, kuriuo prašo: priteisti... 69. Ieškovas O. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens I. Ž. ieškinį,... 70. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens I. Ž. atstovė prašo trečiojo asmens... 71. Atsakovo O. B. atstovas teismo posėdžio prašo atmesti trečiojo asmens I.... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas... 74. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylose dėl paskolos... 75. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartis (jos... 76. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant į bylą pateiktos paskolos sutarties... 77. Atmetus trečiojo asmens ieškinio reikalavimus dėl 30 000 JAV dolerių ir 5... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 80. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 1162 Eur... 81. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl konkrečių turto... 82. Už reikalavimą dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis mokėtinas taip pat... 83. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis... 84. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės... 85. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 2415 Eur išlaidų advokato... 86. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai dažnai buvo atidedami, jų trukmė... 87. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė, pateikdama byloje... 88. Trečiasis asmuo I. Ž., pateikdama ieškinį, žyminio mokesčio nesumokėjo,... 89. Atsižvelgiant į nurodytą paskaičiavimą, visas sumas įskaičius, iš... 90. I. O. B. grąžintina 1012 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugsėjo... 91. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -... 92. ieškinį tenkinti.... 93. Priteisti O. B. asmenine nuosavybės teise ( - ), esantį nekilnojamąjį... 94. Priteisti iš O. B. kompensaciją – 63 000,00 E. T. Ž. tokia tvarka – 15... 95. Prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažinti... 96. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 97. Priteisti iš O. B. 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž..... 98. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 99. Priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui O. B. 1575 Eur bylinėjimosi... 100. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...