Byla 3K-3-305-219/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ir „Lukrida“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ir atsakovo M. J. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinį atsakovams T. P., D. J. ir M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ir „Lukrida“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens valdymo organų civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo T. P. 87 478,24 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovo D. J. 21 869,56 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovo M. J. 98 413,03 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovo A. J. 10 934,78 Eur nuostolių atlyginimo; iš visų atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

93.

10Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės A. J. pareikštų reikalavimų atsisakymas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. J. įtrauktas dalyvauti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

114.

12Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. P. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. sausio 8 d. ėjo ieškovės vienasmenio valdymo organo – vadovo (direktoriaus) – pareigas, o atsakovai D. J., M. J. ir trečiasis asmuo A. J. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. buvo jos valdybos nariai. 2010 m. spalio 8 d. įvykusio valdybos posėdžio darbotvarkės ketvirtu klausimu D. J., M. J. ir A. J. vienbalsiai priėmė sprendimą, kad parduodant prekes UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Už šį konkurenciją ribojantį, teisės aktais uždraustą susitarimą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 ieškovei paskyrė 303 600 Eur dydžio baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu nurodytą baudą sumažino iki 218 695,61 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė teigia, kad atsakovai, priimdami minėtą draudžiamą susitarimą, padarė jai žalą, lygią paskirtos baudos dydžiui.

135.

14Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovams dėl jų veiksmų taikyti civilinę atsakomybę, todėl jie privalo atlyginti žalą. Už ieškovei padarytą žalą yra atsakingi ir valdybos nariai, ir administracijos vadovas.

156.

16Valdybos nariai D. J. ir M. J., priimdami teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, nepasidomėję jų teisėtumu, galimomis pasekmėmis, pažeidė valdybos nariams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo pareigas ir imperatyviąsias kitais teisės aktais nustatytas pareigas. Teisės aktams draudžiant sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, D. J. ir M. J., kaip ieškovės valdybos nariai, privalėjo veikti tokiu būdu, kad teisės aktai nebūtų pažeisti.

177.

18Konkurencijos taryba pripažino, kad ūkio subjektai UAB „Manfula“, UAB „Lukrida“ ir UAB „Envija“ neleistinai derino savo veiksmus, sudarė ir beveik trejus metus vykdė konkurenciją ribojantį susitarimą, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus. Taigi atsakovai pažeidė imperatyviąsias pareigas.

198.

20Valdybos nariai D. J. ir M. J., ieškovės nuomone, taip pat pažeidė rūpestingumo pareigą. Nors draudžiamą susitarimą pasiūlė ieškovės vadovas T. P., tačiau valdybos nariai dėl šio sprendimo neturėjo nė vieno klausimo, nevyko jokia diskusija, nebuvo analizuojamas susitarimo teisėtumas, galimos teisinės pasekmės, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Be to, valdybos nariai pažeidė pareigą vengti interesų konflikto, nes valdybos narys D. J. tuo pat metu buvo ir UAB „Manfula“ komercijos vadovas, o M. J. – UAB „Lukrida“ vadovas. D. J. sprendimą dėl draudžiamo susitarimo priėmė veikiamas interesų konflikto, tačiau jis prie ieškovės steigimo prisidėjo turėdamas teisėtus tikslus, nesiekė jos steigti tam, kad sudarytų draudžiamą susitarimą ir jame dalyvautų. Sprendimą dėl draudžiamo susitarimo D. J. priėmė, tikėtina, nesuprasdamas, nežinodamas, kad tokie susitarimai yra uždrausti. D. J. pažeidė fiduciarines ir imperatyviąsias pareigas, nesielgė maksimaliai rūpestingai, kaip privalo elgtis valdybos nariai, todėl iš jo ieškovei priteistina 21 869,56 Eur (10 proc. baudos dydžio) suma.

219.

22Prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo, ieškovės nuomone, labiausiai prisidėjo buvęs valdybos narys M. J.. Jis iš tokio susitarimo (jo atskleidimo) turėjo ir didžiausią naudą – atleidimą nuo UAB „Lukrida“ skirtinos baudos, kuri pagal Konkurencijos tarybos nutarimą būtų sudariusi net 656 600 Eur sumą. M. J. po susitarimo sudarymo, veikdamas kaip UAB „Lukrida“ atstovas, pranešė Konkurencijos tarybai apie sudarytą ir vykdomą draudžiamą susitarimą. Tai patvirtina, kad M. J. suprato priimamo sprendimo neteisėtumą, taip pat turėjo suprasti ir galimas tokio sprendimo priėmimo bei vykdymo pasekmes. Būtent M. J. paragino T. P. inicijuoti minimalių (vienodų) pelno maržų nustatymą valdyboje, todėl jam turi būti taikoma didžiausia atsakomybė. Be to, M. J., prieš pranešdamas Konkurencijos tarybai apie draudžiamą susitarimą, pardavė sau priklausančias ieškovės akcijas D. J. už gerokai didesnę nei rinkos kainą. Dėl nurodytų priežasčių iš šio atsakovo priteistinas žalos dalies, sudarančios 45 proc. baudos dydžio, t. y. 98 413,03 Eur, atlyginimas.

2310.

24Valdybos nariai priėmė sprendimą dėl draudžiamų susitarimų, dėl kurių sudarymo ir vykdymo ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur dydžio bauda, todėl ieškovės patirti nuostoliai su jų neteisėtais veiksmais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, kuriais yra draudžiama sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, atsakovo D. J. buvo pažeisti dėl paprasto neatsargumo, o M. J. – dėl tyčios. Fiduciarinės pareigos D. J. buvo pažeistos dėl didelio neatsargumo, o M. J. – dėl tyčios. Tyčinę kaltės formą patvirtina M. J. pranešimas Konkurencijos tarybai apie sudarytą ir vykdomą draudžiamą susitarimą, patvirtinantis, kad M. J. suprato priimamo sprendimo neteisėtumą.

2511.

26Dėl ieškovės direktoriaus T. P. veiksmų konkuruoti turėję asmenys UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“ buvo nuolat informuojami apie tiekėjos UAB „Envija“ veiklą, pirkimo bei pardavimo kainas. Dėl T. P. veiksmų UAB „Manfula“ bei UAB „Lukrida“ iš anksto žinojo apie rengiamą 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos posėdį, jo darbotvarkę ir apie posėdyje priimtus sprendimus. Pagal ieškovės vadovo kompetenciją būtent T. P. buvo tas asmuo, kuris draudžiamą susitarimą įgyvendino, taikydavo valdybos patvirtintą minimalią pelno maržą, nors turėjo galimybę ir pareigą nevykdyti neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių valdybos sprendimų. Tai patvirtina Konkurencijos tarybos nutarimas. T. P. veikė tyčia, t. y. suprasdamas ir žinodamas, kad inicijuoja ir įgyvendina konkurenciją ribojančius susitarimus. Valdybos nariai priėmė sprendimą dėl draudžiamų susitarimų, dėl kurių sudarymo ir vykdymo ieškovei buvo paskirta bauda, todėl jos patirti nuostoliai su T. P. neteisėtais veiksmais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Dėl šios priežasties iš T. P. priteistinas žalos dalies, sudarančios 40 proc. baudos dydžio, t. y. 87 478,24 Eur, atlyginimas.

27II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

2812.

29Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo T. P. 2733,50 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 243 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; solidariai iš atsakovų D. J. ir M. J. 21 869,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1823 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės M. J. 38 Eur, valstybei – 36,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat valstybei solidariai iš atsakovo D. J. ir M. J. priteisė 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atmetė kitą ieškinio dalį.

3013.

31Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11 d. nutarimo teisėtumas buvo patikrintas administracine tvarka, atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovės nenurodytų imperatyviųjų teisės normų, kurios buvo pažeistos 2010 m. spalio 8 d. valdybos nutarimu, ir šio nutarimo vertinimo kaip verslo sprendimo, už kurio nenaudingumą ieškovei jį priėmę asmenys neatsako.

3214.

33Teismo vertinimu, atsakovai – valdybos nariai ir įmonės vadovas – yra atsakingi už žalos ieškovei padarymą. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 218 695,61 Eur žalą (Konkurencijos tarybos nutarimu paskirta bauda), šios išieškojimą vykdo antstolė S. V.; 2017 m. birželio 7 d. antstolės patvarkyme Nr. 0114/17/00605 nurodyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 58 695,61 Eur baudos dalį, 160 000 Eur baudos dalies mokėjimas atidėtas iki 2017 m. lapkričio 31 d., duomenų apie šios sumos sumokėjimą byloje nėra. Tačiau net ir tuo atveju, jei žalos atlyginimas nėra sumokėtas, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti realią žalos atsiradimo tikimybę (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

3415.

35Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovai D. J. ir M. J., priėmę sprendimą dėl draudžiamo susitarimo, pažeidė imperatyviąsias ir fiduciarines pareigas, taip pat rūpestingumo pareigą bei pareigą vengti interesų konflikto, nes jie, veikdami kaip ieškovės valdybos nariai, priėmė teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, nepasidomėję jų teisėtumu ir galimomis pasekmėmis, pažeidė valdybos nariams CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas ir imperatyviaisiais teisės aktais nustatytas pareigas.

3616.

37Teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos nutarime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad tuometis ieškovės direktorius T. P. irgi pažeidė imperatyviąsias ir fiduciarines juridinio asmens organo pareigas, nes neveikė sąžiningai ir protingai formuodamas valdybos narių valią dėl 2010 m. spalio 8 d. nutarimo priėmimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).

3817.

39Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nustatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis), atmetė atsakovų argumentus, kad jie priėmė sprendimus, nes nežinojo įstatymų ir teismų praktikos.

4018.

41Teismas nustatė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys – ieškovės valdyba priėmė imperatyviųjų teisės normų draudžiamą sprendimą, už kurį ieškovei vėliau paskirta piniginė bauda. Teismas nesutiko su atsakovu T. P., kad priežastinis ryšys tarp jo neveikimo ir žalos pernelyg tolimas, nes jis nepagrįstai teigia, jog galėjo tik įgyvendinti valdybos priimtą nutarimą. Teismo vertinimu, T. P., elgdamasis pagal įstatymų reikalavimus, tokio nutarimo privalėjo nevykdyti, nes imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris (valdybos nutarimas) yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

4219.

43Teismas išvadą taikyti solidariąją atsakovų M. J. ir D. J. atsakomybę grindė tuo, kad draudžiamą nutarimą priėmė kolegialus ieškovės valdymo organas, o jo nariai balsavo vienbalsiai.

4420.

45Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl dalinės atsakomybės taikymo ir daug didesnės žalos atlyginimo sumos priteisimo iš atsakovo M. J.. Ieškovė, teismo nuomone, nepagrįstai teigė, kad M. J. labiausiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo ir iš tokio susitarimo turėjo didžiausią naudą, kuri pasireiškė konkrečia finansine išraiška.

4621.

47Teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo D. J. argumentų apie M. J. jam perleistas akcijas kaip M. J. kaltės formos įrodymo, nes valdybos narių kaltės formai nustatyti tai nėra reikšminga. Ieškovė neįrodė, kad valdybos nutarimo priėmimo metu M. J. žinojo apie draudžiamo susitarimo sudarymą ir jį sudarė tyčia, o D. J. – dėl didelio neatsargumo. Teismo vertinimu, būdami verslininkai, abu valdybos nariai privalėjo žinoti, kad priima konkurenciją ribojančius susitarimus, ir tai žinojo, todėl jų atsakomybė dėl valdybos nutarimo priėmimo turi būti vienoda, o pagrindo ją sumažinti D. J. nėra.

4822.

49Teismas padarė išvadą, kad dalinės atsakomybės taikymas ir nepagrįsta disproporcija tarp prašomų priteisti žalos sumų nebūtų teisingi, nes neteisėtas valdybos nutarimas ieškovei nebuvo vien žalingas.

5023.

51Įvertinęs Konkurencijos tarybos atliktą ieškovės ūkinės komercinės veiklos tyrimą, teismas padarė išvadą, kad iš valdybos sprendimo ieškovė gavo naudos pajamų forma, kuri sudaro 4 124 407,73 Eur, o vertinant nustatytu minimaliu pelningumo rodiklio aspektu (10 proc. skaičiuojant nuo savikainos bazės), jos pelnas iš nurodytų veiksmų sudarė 374 945,78 Eur. Kadangi pažeidimas truko beveik trejus metus, iš maržos pakėlimo gautos ieškovės pajamos yra dar didesnės. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu sumažinta bauda sudaro 218 695,61 Eur, t. y. baudos suma beveik perpus mažesnė už ieškovės gautą naudą iš maržos pakėlimo 10 proc.

5224.

53Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį konstatuojant, jog žala ieškovės turtui apskritai nepadaryta, tačiau priteisti iš atsakovo M. J. kelis kartus didesnę žalos sumą negu iš ieškovės savininko D. J. taip pat nebūtų teisinga.

5425.

55Teismas padarė analogiškas išvadas dėl T. P. kaltės, kurią įrodo jo neteisėto neveikimo pobūdis ir nuolatinis dalyvavimas rengiant neteisėtą susitarimą.

5626.

57Teismo vertinimu, iš atsakovo T. P. priteistinas žalos atlyginimo dydis negali viršyti iš valdybos narių priteisiamos žalos atlyginimo, nes tiesioginė atsakomybė už sprendimo priėmimą kyla ne jam, o sprendimą priėmusiems asmenims (trims valdybos nariams). Teismas sprendė, kad jo elgesio įtaka žalos atsiradimui pasireiškė ir pasyviai (neteisėtu neveikimu), ir aktyviai, per dalyvavimą parengiant draudžiamą susitarimą ir jį įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytu būdu, nors dėl draudžiamo susitarimo jo dalyviai susitarė iki valdybos nutarimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad T. P. atsakomybė dėl valdybos nutarimo neturėtų viršyti 1/4 sumos, prašomos priteisti iš atsakovų, t. y. 5467 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovo T. P. atsakomybę sieja su dviem aspektais – valdybos nutarimo priėmimu ir dalyvavimu jį vykdant, o baudos paskyrimas su nutarimo įvykdymu nėra susijęs, teismas šią sumą sumažino pusiau (2733,50 Eur).

5827.

59Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui T. P. 2699,51 Eur, atsakovui M. J. 1887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6028.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Envija“ ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atliktą Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ir 2018 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu, ir priteisė iš ieškovės atsakovui M. J. 2458 Eur, atsakovui T. P. 2783 Eur, valstybei 46,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 1849 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; priteisė iš ieškovės atsakovui T. P. 1756 Eur, atsakovui M. J. 4424,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

6229.

63Kolegija, remdamasi CK 2.87 straipsnio 1–3 dalimis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės (angl. business judgment rule) taikymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014), nurodė, kad bendrovės valdymo organų priimti sprendimai, pažeidžiantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, negali būti traktuojami kaip neviršijantys jiems suteiktos leistinos diskrecijos ribų. Dėl to vien tik imperatyviųjų teisės normų nesilaikymo faktas, jeigu yra iškeliamas bendrovės valdymo organo ar jo narių civilinės atsakomybės klausimas, pats savaime yra pakankamas verslo sprendimo priėmimo taisyklės prezumpcijai paneigti. Šios taisyklės išimtimi laikytini tik tie atvejai, kai valdymo organo padarytą pažeidimą lėmė klaida dėl teisės ir (ar) fakto, kurios vidutinis protingas ir atsakingas asmuo analogiškoje situacijoje nebūtų galėjęs numatyti.

6430.

65Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėtus veiksmus atliko visi atsakovai, tiek valdybos nariai, tiek vadovas, yra pagrįsta tiek fakto, tiek teisės požiūriu. Taip pat teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės valdyba, priimdama ginčo sprendimą, atliko teisei, o kartu ir įmonės interesams, prieštaraujantį veiksmą.

6631.

67Kolegijos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, išdėstytos 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje, suponuoja, jog 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos nutarimas buvo sudėtinė draudžiamo susitarimo, apribojusio UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“ tarpusavio konkurenciją, įgyvendinimo prielaida. Būtent dėl to, kad priėmus ir įvykdžius nutarimą buvo faktiškai įgyvendintas minėtas susitarimas, buvo padaryta žala įprastai konkurencinei aplinkai, o ieškovė, UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“ pripažintos pažeidusios konkurencijos ribojimo draudimą.

6832.

69Įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas išvadas dėl draudžiamo susitarimo ir jo sudarymo aplinkybių, atsakovų M. J. ir D. J. ryšius su draudžiamame susitarime dalyvavusiomis UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“, atsižvelgdama į tai, kad bauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad įmonės veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, kolegija sprendė, kad šie atsakovai, kaip ieškovės valdybos nariai, nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, jie suprato priimamo sprendimo teisinius padarinius ir jų siekė, o priimtas sprendimas, nors ir galėjo būti ieškovei potencialiai ekonomiškai naudingas, peržengė protingos ir atsakingos verslo praktikos ribas, todėl negali būti pateisinamas taikant verslo sprendimų taisyklę.

7033.

71Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. J. ir M. J., balsuodami už ginčo sprendimo priėmimą, atliko tokio paties masto, intensyvumo ir pobūdžio neteisėtus veiksmus. Ginčo situacijoje šių atsakovų veiksmai negali būti vertinami skirtingai, kaip to siekia ieškovė ir D. J..

7234.

73Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybė, jog sprendimą, kurio įgyvendinimas lėmė konkurencijos apribojimą, priėmė ieškovės valdyba, savaime neeliminuoja atsakovo T. P. atsakomybės šioje ginčo situacijoje.

7435.

75Kolegija pažymėjo, kad įmonės vadovo ir valdybos funkcijos, kompetencijos nėra vienodos. Dėl to skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma, be kita ko, vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo.

7636.

77Bendras ieškovės 2010 m. spalio 8 d. valdybos ginčo sprendimo dėl konkrečios maržos taikymo UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ priėmimo kontekstas, kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atsakovų D. J. ir M. J. ketinimai dėl sprendimo priėmimo buvo iš anksto suderinti. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovo T. P. veiksmai buvo antraeilės reikšmės. Kolegijos nuomone, atsakovui T. P., kaip rūpestingam ir atidžiam asmeniui, turėjo būti suprantama, jog ginčo sprendimą valdyba priima esant interesų konfliktui. Nepaisant to, nenustatyta, kad jis būtų nusišalinęs nuo priimto sprendimo vykdymo, išreiškęs prieštaravimą dėl jo priėmimo. Priešingai, jis šį sprendimą vykdė. Be to, jis veikė ne vien tik išimtinai ieškovės interesais, bet taip pat teikdavo informaciją apie ieškovės veiklą UAB „Manfula“ vadovui.

7837.

79Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės vadovui situacijose, kai žala įmonei kyla dėl valdybos priimto sprendimo, civilinė atsakomybė gali kilti vien tik dėl to, jeigu jis turėjo suvokti, jog valdyba sprendimą priėmė pažeisdama savo fiduciarines pareigas, tačiau jis apie tai valdybos narių neįspėjo, o vėliau besąlygiškai vykdė tokį sprendimą ir tokiu būdu pažeidė lojalumo pareigą.

8038.

81Kolegija sprendė, kad priimdami ir (ar) įgyvendindami sprendimą, dėl kurio kilo antikonkurencinis poveikis rinkai, o kartu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų normos, atsakovai elgėsi neteisėtai ir pažeidė savo fiduciarines pareigas (rūpestingumo ir (ar) lojalumo) ieškovei. Ieškovės valdybos nutarimas nepatenka į verslo sprendimo priėmimo taisyklės taikymo apimtį, nes jis neatitiko įprastos protingos, teisėtos ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsakovai vertinamoje situacijoje veikė kryptingai (tyčia) ir yra kalti dėl kilusių pasekmių (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

8239.

83Remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos tarybos ieškovei skirta bauda yra turtiniai praradimai, kuriuos turi iš dalies kompensuoti atsakovai.

8440.

85Kolegija nurodė, kad įprastai remiantis principu ex turpi causa non oritur (iš neteisėto veikimo reikalavimas nekyla) įmonės, kuriai buvo paskirta bauda už jos valdymo organų atliktus neteisėtus veiksmus, teisė išsiieškoti baudą, kaip patirtą žalą, iš atsakingų valdymo organų narių neturėtų būti ribojama. Priešingu atveju valdymo organams, pažeidusiems fiduciarines pareigas, būtų sudaromos prielaidos išvengti jų neteisėtų veiksmų neigiamų pasekmių, o dėl to taip pat galėtų nukentėti įmonės akcininkų ir kreditorių interesai. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir turėtų būti taikoma kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į individualias pažeidimo padarymo aplinkybes.

8641.

87Kolegija nustatė, kad šiuo metu vienintelis ieškovės akcininkas yra atsakovas D. J.. Atsakovas M. J. ieškovės akcininku buvo nuo įmonės įsteigimo dienos iki 2013 m. balandžio 10 d., kai sau priklausančias akcijas perleido atsakovui D. J.. Ieškovės akcininku nuo 2010 m. gruodžio 20 d. taip pat buvo ir atsakovas T. P.. Taigi patys atsakovai, kaip ieškovės akcininkai, netiesiogiai turėjo gauti naudą iš savo, kaip įmonės valdymo organų, atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovė yra atskiras asmuo ir įmonės interesai negali būti tapatinami su akcininkų. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų sudarytos prielaidos atsakovui D. J. sumažinti dėl paskirtos baudos patirtus turtinius praradimus. Tokios pasekmės nebūtų suderinamos su prieš tai nurodytu principu.

8842.

89Atsižvelgdama į Konkurencijos tarybos nustatytas aplinkybes dėl ieškovės gautų pajamų ir užtikrintos galimybės gauti didesnes pajamas vykdant draudžiamą susitarimą, įvertinusi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir gautąjį grynąjį pelną 2012 metais bei iš pardavimų UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“ gautas sumas, kolegija padarė išvadą, kad 2012 metais ieškovės gautas grynasis pelnas viršijo jai skirtą baudą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė byloje neįrodinėjo priešingai. Kolegija konstatavo, kad iš neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė gavo naudą, o ne patyrė žalos. Tai, kad galutinė nauda yra mažesnė (dėl paskirtos baudos), kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, kad bauda turėtų būti vertinama kaip atitinkanti žalos požymius. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė žalos faktą ir dydį grindė tik paskirtos baudos aplinkybe, t. y. ji neįrodinėjo, jog įmonės turėtus nuostolius apima ir kiti veiksniai (pvz., žala įmonės reputacijai, išlaidos teisinei pagalbai konkurencijos teisės pažeidimo byloje ir pan.).

9043.

91Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendė, kad šioje ginčo situacijoje ieškovei už draudžiamą susitarimą, dėl kurio rinkai kilo antikonkurencinis poveikis, paskirta bauda negali būti traktuojama kaip įmonės patirta žala (CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė. Papildomai kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „Lukrida“, o kartu ir atsakovas M. J., atskleidė Konkurencijos tarybai neteisėto įmonių susitarimo sudarymo faktą, neturi jokios reikšmės sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą pagal šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį.

9244.

93Pripažinusi, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kolegija sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš atsakovų yra atmestini.

94III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9545.

96Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9745.1.

98Teismai, pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, nukrypdami nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015; 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017), paneigdami visiško nuostolių atlyginimo principą, netinkamai sprendė dėl ieškovei padarytos žalos fakto (ne)buvimo ir netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį.

9945.2.

100Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovei Konkurencijos tarybos paskirta bauda negali būti traktuojama kaip įmonės patirta žala, todėl ieškovė žalos nepatyrė. Teismai nekvestionavo ieškovei paskirtos baudos dydžio, o ieškovė teikė teismui įrodymus, kad bauda yra mokama. Šiuo metu bauda yra visiškai sumokėta. Todėl baudos, kaip ieškovės prievolės, realumas ir neišvengiamumas, o šiuo atveju – ir įvykdymas byloje nekvestionuojamas. Akivaizdu, kad ieškovės prievolė sumokėti baudą yra neišvengiama, reali ir įvykdyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė žalą 218 695,61 Eur paskirtos baudos forma. Kad priežiūros institucijų paskirtos baudos ir netesybos gali būti pripažįstamos žala, patirta dėl bendrovės valdymo organų netinkamo pareigų atlikimo, konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

10145.3.

102Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį, t. y. 207 760,83 Eur (ieškovei paskirta 218 695,61 Eur bauda sumažinta 10 934,78 Eur, šios dalies reikalavimų ieškovė atsisakė), tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo ir iš esmės be motyvų atsisakė priteisti visą ieškovės patirtos žalos atlyginimą, jį sumažindamas beveik dešimt kartų. Remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu ir kasacinio teismo formuojama šio principo aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017), minėto principo esmę sudaro siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Todėl teismai šioje byloje turėjo įvertinti, kokiomis aplinkybėmis, t. y. kokioms sąlygoms įvykus, ieškovė būtų grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį (lot. status quo ante). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokio vertinimo neatliko.

10345.4.

104Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.249 straipsnio 6 dalį, netinkamai taikė žalos ir nukentėjusio asmens gautos naudos įskaitymo institutą, dėl to padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė žalos nepatyrė. Naudos gavimo faktas pats savaime patirtos žalos nepašalina, o tiesiog sudaro pagrindą, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, tokią naudą įskaityti į nuostolius. Tokiu būdu laikoma, kad gauta nauda ne paneigia patirtus nuostolius, o tik juos atlygina. Iš to išplaukia išvada, kad tik pripažinus, jog ieškovė patyrė nuostolius, galima juos įskaityti į jos gautą naudą. Todėl apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad žalos ieškovė nepatyrė, nes iš neteisėtų veiksmų gavo naudą, kuri yra didesnė nei patirta žala, yra neteisinga, nes tokia konstrukcija yra per se (savaime) ydinga ir nelogiška, o kartu ir prieštaraujanti įstatymui bei teismų praktikai. Teismas nenustatė, kokią tiksliai naudą iš atsakovų neteisėtų veiksmų gavo ieškovė, todėl, nenustatęs ieškovės tariamai gautos naudos, teismas negalėjo atlikti įskaitymo.

10545.5.

106Apeliacinės instancijos teismas paneigė juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principą (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrovės yra ribotos civilinės atsakomybės privatūs juridiniai asmenys, joms taikoma ribotos civilinės atsakomybės sąlyga. Tai reiškia, kad nei juridinio asmens dalyviai neatsako už juridinio asmens prievoles, nei juridinis asmuo už savo dalyvių prievoles (nes prievolės taip pat yra turtas). Įstatymų leidėjas, sukurdamas juridinį asmenį kaip subjektą galintį prisiimti teises ir pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), siekė atriboti ir atskirti juridinį asmenį nuo jo dalyvių. Vis dėlto teismas šią įstatymo leidėjo siekiamybę pažeidė. Teismo nuomone, ieškinį patenkinus ir priteisus baudos dydžio nuostolius iš atsakovų, o ieškovei šias lėšas išieškojus, atsakovas D. J. (ieškovės akcininkas) sumažins savo praradimus, tikėtina, išsimokėdamas dividendus. Tačiau tokia teismo pozicija iš esmės paneigia juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principą, nes teismas šiuo atveju tiesiogiai susiejo ieškovės gautą naudą su akcininko teoriškai gautina nauda.

10745.6.

108Pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai beveik dešimt kartų sumažindamas ieškovei priteistinos žalos dydį, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016). Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio pirmosios instancijos teismo padaryto proceso teisės pažeidimo.

10946.

110Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11146.1.

112Teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad iš draudžiamo susitarimo ieškovės gauta nauda viršijo paskirtos baudos dydį. Šią faktinę aplinkybę, remdamasis prieinamais įrodymais, nuosekliai nuo proceso pirmosios instancijos teisme pradžios įrodinėjo ir atsakovas M. J.. Civilinis procesas yra grindžiamas šalių rungimosi, dispozityvumo ir autonomijos principais (CPK 12, 13 straipsniai), kurie reiškia ne tik šalies procesinių veiksmų laisvę, bet ir prisiimamas su tuo susijusias pareigas, apribojimus ir atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko byloje neįrodinėti faktinės aplinkybės, kad draudžiamo susitarimo gauta nauda neviršijo gautos baudos dydžio. Tuo tarpu atsakovai nuosekliai įrodinėjo aplinkybę, kad gauta ieškovės nauda buvo didesnė negu jai paskirta bauda, ir ja rėmėsi, ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir neneigė.

11346.2.

114Atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovė nepagrįstai kasaciniame teisme nusprendė iš esmės pakeisti bylos vedimo taktiką – nusprendė pradėti įrodinėti faktinę aplinkybę, kad neva iš draudžiamo susitarimo gauta nauda buvo mažesnė negu paskirtos baudos dydis. Kadangi ieškovė esmingai pakeitė savo įrodinėjamų aplinkybių apimtį, todėl jos kasacinio skundo dalykas yra panaikinti priimtus procesinius sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. nagrinėjant bylą iš naujo sudaryti jai galimybę iš naujo suformuluoti ieškinio pagrindą ir įrodinėjimo dalyką byloje, įtraukiant argumentą ir faktines aplinkybes, kad iš draudžiamo susitarimo gauta nauda buvo mažesnė negu paskirtos baudos dydis, bei iš naujo teikti šią faktinę aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Tokio kasacinio skundo patenkinimas suformuotų civilinio proceso tikslams ir principams prieštaraujančią praktiką, kad šalis kasaciniame teisme gali iš esmės pakeisti įrodinėjamas faktines aplinkybes nepagrįstai remdamasi tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tam tikras faktines aplinkybes.

11546.3.

116Faktinių aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija, kasacinis teismas jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kasaciniame skunde kelia fakto, o ne teisės klausimą, ji ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes. Ji nenurodė, kokios įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Ieškovės nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis per se nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad teismo išvados turi būti peržiūrėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-969/2018).

11746.4.

118Ieškovė nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti teismui. Skirtingai negu teigia ieškovė, vadovaujantis šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), teismas nėra savarankiškas įrodinėjimo subjektas ir teismas neturi pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus bei nustatinėti faktines aplinkybes, kurias galėjo įrodinėti ieškovė, tačiau dėl subjektyvių priežasčių (pačios pasirinktos bylos vedimo ir įrodinėjimo taktikos) neįrodinėjo. Tai būtų šalių rungimosi ir teismo nešališkumo principų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė gavo naudos, o ne patyrė žalos, ir ieškovė šios faktinės aplinkybės neginčijo. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, teismui visiškai pakako surinktų įrodymų, kad padarytų pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl ieškovės gautos naudos ir baudos santykio ir to pasekmės – civilinės atsakomybės netaikymo. Faktinė aplinkybė, kiek tiksliai ieškovės nauda yra didesnė už gautą baudą, nėra teisiškai reikšminga. Atitinkamai jos nenustatymas (tikslaus dydžio neįvardijimas ir neapskaičiavimas) arba neteisingas nustatymas nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

11946.5.

120Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje analizavo ir taikė principą ex turpi causa non oritur bei ieškinio santykį su Konkurencijos tarybos paskirtos baudos tikslais ir padarė kelias svarbias išvadas, inter alia (be kita ko), kad ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimas lems įmonei paskirtos baudos tikslų paneigimą; patenkinus ieškovės reikalavimus, būtų sudarytos prielaidos atsakovui D. J. sumažinti dėl paskirtos baudos patirtus turtinius praradimus. Tokios pasekmės nebūtų suderinamos su minėtu principu. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos nustatytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą padarė pati ieškovė kaip juridinis asmuo. Todėl ieškovė pati yra Konkurencijos teisės pažeidimą padaręs asmuo ir neturi teisės per ieškinį dėl žalos atlyginimo bandyti išvengti neigiamų teisėtai paskirtos baudos padarinių. Pažeisdama principą ex turpi causa non oritur, ieškovė nepagrįstai bando laikyti, kad neva pats juridinis asmuo veikė teisėtai, o neteisėtus veiksmus atliko tik jo organai, tačiau tokia pozicija prieštarauja CK 2.81 straipsnio 1 daliai.

12147.

122Atsakovas T. P. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12347.1.

124Ieškovė nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad įmonės valdybos narių 2010 m. spalio 8 d. sprendimą pasiūlė buvęs ieškovės direktorius atsakovas T. P.. Šis teiginys neatitinka nei Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11 d. nutarime nustatytų, nei šią civilinę bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių. Atsakovas T. P. neteikė valdybos nariams pasiūlymo dėl pelno maržos nustatymo, nebuvo siūlomo priimti draudžiamo susitarimo iniciatorius ar organizatorius.

12547.2.

126Iš Konkurencijos tarybos nutarimo ir administracinių teismų procesinių sprendimų turinio akivaizdu, kad ieškovei bauda buvo skirta už patį draudžiamo susitarimo sudarymo faktą, o ne už šio susitarimo vykdymą. Taigi nepaisant to, ar atsakovas T. P. būtų vykdęs valdybos nutarimą, ar jo nebūtų vykdęs, Konkurencijos taryba vis tiek būtų skyrusi baudą ieškovei už dalyvavimą sudarant draudžiamą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos paskirta bauda nėra susijusi su 2010 m. spalio 8 d. valdybos sprendimo vykdymu, todėl ir atsakovo T. P. veiksmai, vykdant valdybos sprendimą, niekaip priežastiniu ryšiu nėra susiję su ieškovės prašoma priteisti žalos atlyginimą.

12747.3.

128Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas lems įmonei paskirtos baudos tikslų paneigimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520- 634/2013; 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016). Tenkinus ieškovės ieškinį ir visą jai paskirtą baudą priteisus iš neteisėtą susitarimą priėmusių bendrovės valdymo organų narių, įmonė, kuriai paskirta bauda, ne tik liktų nenubausta už neteisėtą susitarimą, bet netgi iš tokio neteisėto susitarimo praturtėtų: ji gautų iš neteisėto susitarimo uždirbtą pelną, o nuostolius, šiuo atveju baudą, atlygintų jos valdymo organų nariai.

12947.4.

130Tiek Konkurencijos taryba, tiek administraciniai ir šią civilinę bylą nagrinėję teismai nustatė, kad neteisėtas valdybos nutarimas ieškovei buvo itin pelningas. Iš teismų nustatytų duomenų akivaizdu, kad iš draudžiamo susitarimo gauta nauda ieškovei gerokai viršija dėl susitarimo patirtus nuostolius. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai neigia šią aplinkybę. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad iš draudžiamo susitarimo buvo pasiektas didesnis pelnas nei patirti nuostoliai (paskirta bauda), negalima laikyti, kad ieškovė patyrė kokios nors žalos.

13147.5.

132Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės patirtos žalos dydį, pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo D. J., kuris yra ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius, vaidmenį šioje civilinėje byloje. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra nustatytas pagrindinis D. J. vaidmuo tiek inicijuojant draudžiamo susitarimo sudarymą, tiek jį sudarant, tiek įforminant 2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdyje, tiek ir jį vykdant. D. J. buvo ne tik ieškovės akcininkas ir valdybos narys, jis veikė ir UAB „Manfula“, kurioje dirbo komercijos direktoriumi, interesais. Konkurencijos tarybai nustačius esminį D. J. vaidmenį sudarant konkurenciją ribojantį susitarimą, iš esmės šios civilinės bylos inicijavimas reiškia, kad atsakovas D. J. bylinėjasi pats su savimi: jo valdoma UAB „Envija“ ieškiniu prašo priteisti žalos atlyginimą iš asmenų, priėmusių draudžiamą susitarimą, už kurį buvo paskirta bauda, nors šio susitarimo pagrindinis sumanytojas ir vykdytojas buvo pats D. J.. Atsakovo sprendimas bylinėtis su savimi yra gerai apgalvotas: ieškovė prašo iš D. J., palyginus su kitais atsakovais, priteisti mažiausią žalos atlyginimą ir tokiu būdu siekia, kad ji nepatirtų jokių Konkurencijos tarybos paskirtos baudos neigiamų pasekmių.

13348.

134Kasaciniu skundu atsakovas M. J. prašo pašalinti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: 1) „bendrovės valdymo organų priimti sprendimai, pažeidžiantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, negali būti traktuojami kaip neviršijantys jiems suteiktos leistinos diskrecijos ribų. Dėl to vien tik imperatyvių teisės normų nesilaikymo faktas, jeigu yra iškeliamas bendrovės valdymo organo ar jo narių civilinės atsakomybės klausimas, pats savaime yra pakankamas paneigti verslo sprendimo priėmimo taisyklės prezumpciją. Išimtimi iš šios taisyklės laikytini tik tie atvejai, kai valdymo organo padarytą pažeidimą lėmė klaida dėl teisės ir (ar) fakto, kurios vidutinis protingas ir atsakingas asmuo analogiškoje situacijoje nebūtų galėjęs numatyti“; 2) „kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės valdyba, priimdama ginčo sprendimą, priešingai nei teigia atsakovas M. J., atliko teisei, o kartu ir įmonės interesams, prieštaraujantį veiksmą“; 3) „antra, kadangi 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos priimto nutarimo įgyvendinimas padėjo apriboti sąžiningą konkurenciją rinkos dalyje, kurioje veikia UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“, tai be atskirų papildomų įrodymų savaime paneigia verslo sprendimo priėmimo taisyklės prezumpciją. Kartu ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovai D. J. ir M. J. nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Verslo sprendimų priėmimas negali būti besąlygiškai susijęs tik su siekiu užtikrinti įmonės pajamų srautą. To siekiant, privalo būti laikomasi reikalavimo užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą. Taigi nors ginčo sprendimas potencialiai ieškovei galėjo būti ekonomiškai naudingas, tačiau jis peržengė protingos ir atsakingos verslo praktikos ribas“; 4) „šį faktą tiek M. J., tiek D. J., prieš išreikšdami savo valią dėl pelno maržos fiksavimo, turėjo suvokti ir neabejotinai suvokė“; 5) „apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad priimdami ir (ar) įgyvendindami sprendimą, dėl kurio kilo antikonkurencinis poveikis rinkai, o kartu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų normos, atsakovai elgėsi neteisėtai ir pažeidė savo fiduciarines pareigas (rūpestingumo ir (ar) lojalumo) ieškovei. Ieškovės valdybos nutarimas nepatenka į verslo sprendimo priėmimo taisyklės taikymo apimtį, nes jis neatitiko įprastos protingos, teisėtos ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsakovai vertinamoje situacijoje veikė kryptingai (tyčia) ir yra kalti dėl kilusių pasekmių (CK 6.248 straipsnio 2 dalis)“; 6) „įprastai remiantis principu ex turpi causa non oritur (iš neteisėto veikimo reikalavimas nekyla) įmonės, kuriai buvo paskirta bauda už jos valdymo organų atliktus neteisėtus veiksmus, teisė išsiieškoti baudą, kaip patirtą žalą, iš atsakingų valdymo organų narių, neturėtų būti ribojama. Priešingu atveju, valdymo organams, pažeidusiems fiduciarines pareigas, būtų sudaromos prielaidos išvengti jų neteisėtų veiksmų neigiamų pasekmių, o dėl to taip pat galėtų nukentėti įmonės akcininkų ir kreditorių interesai“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13548.1.

136Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino principo ex turpi causa non oritur turinį, dėl to sukūrė prielaidas viešąją teisę pažeidusiam juridiniam asmeniui bandyti išvengti finansinių tokio pažeidimo padarinių. Nors teismas analizavo ir taikė minėtą principą bei padarė kelias svarbias išvadas (žr. šios nutarties 46.5 punktą), tačiau taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad įprastai, remiantis principu ex turpi causa non oritur, įmonės, kuriai buvo paskirta bauda už jos valdymo organų atliktus neteisėtus veiksmus, teisė išsiieškoti baudą, kaip patirtą žalą, iš atsakingų valdymo organų narių neturėtų būti ribojama; priešingu atveju valdymo organams, pažeidusiems fiduciarines pareigas, būtų sudaromos prielaidos išvengti jų neteisėtų veiksmų neigiamų pasekmių, o dėl to taip pat galėtų nukentėti įmonės akcininkų ir kreditorių interesai. Lietuvos teismų praktikoje minėto principo turinys ir jo taikymo sąlygos nėra išanalizuoti. Tačiau užsienio šalių teismų praktikoje šis principas yra taikomas analogiškose bylose, t. y. esant bendrovių ieškiniams, pareikštiems jų valdymo organų nariams dėl civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens padaryto konkurencijos teisės pažeidimo ir gautos baudos atveju. Jungtinės Karalystės teismų praktikoje išaiškinta, kad: 1) ex turpi causa non oritur taisyklė reiškia, jog ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, kai žala buvo patirta dėl paties ieškovo neteisėto ar moralei prieštaraujančio veiksmo; 2) konkurencijos teisės pažeidimą padarė juridinis asmuo asmeniškai, veikdamas per savo organus; taigi, juridinis asmuo buvo ne teisės pažeidimo objektas, o subjektas; būdamas teisės pažeidimo subjektas, jis privalo prisiimti neigiamas to pažeidimo pasekmes; 3) viešoji tvarka ir bausmės paskirtis reikalauja, kad nubaustas asmuo (juridinis asmuo) prisiimtų visas nubaudimo neigiamas pasekmes ir nesiektų jų perkelti vadovams, nes tada bausmės skyrimas juridiniam asmeniui netektų prasmės ir nepasiektų savo tikslų (žr., pvz., Anglijos ir Velso apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Gray prieš Thames Trains ir kt. [2009] UKHL 33; 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Safeway Stores Ltd ir kt. prieš Twigger ir kt. [2010] EWCA Civ 1472). Atitinkamai nagrinėjamoje byloje Konkurencijos tarybos nustatytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą padarė pati ieškovė kaip juridinis asmuo. Todėl ji pati yra konkurencijos teisės pažeidimą padaręs asmuo ir neturi teisės per ieškinį dėl žalos atlyginimo bandyti išvengti neigiamų teisėtai paskirtos baudos padarinių.

13748.2.

138Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškintas verslo sprendimo priėmimo taisyklės turinys ir taikymo atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019; kt.). Teismas nepagrįstai verslo sprendimą priėmusiam vadovui pritaikė ne verslo sprendimų priėmimo taisyklę, o įprastinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Ginčo situacijoje privalo būti taikoma verslo sprendimo taisyklė ir atsakovui M. J. atsakomybė gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis pažeidė fiduciarines pareigas (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), veikė tyčia arba esant dideliam neatsargumui. Atitinkamai, vadovaujantis verslo sprendimo taisykle, pats vadovo sprendimo neteisėtumo konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas pripažinti nei fiduciarinių pareigų pažeidimo, nei tyčios ar didelio neatsargumo.

13948.3.

140Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ekonominės verslo rizikos yra aiški ir išplėtota (žr. šios nutarties 48.2 punktą), tačiau akivaizdu, kad įmonių vadovai veikloje susiduria ne tik su ekonomine finansine sprendimų rizika, bet ir kitomis verslo rizikos rūšimis, tarp jų, teisine rizika. Kasacinio teismo praktika dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymo vertinant vadovo sprendimus, priimamus teisinės rizikos situacijose, yra nevienoda ir neišplėtota. Situacijos, kai nustatomas vadovo sprendimo (veiklos) neteisėtumas, vertinamos skirtingai: tuo atveju, kai nustatoma, kad vadovo sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir darbuotojų teises, toks sprendimas vertinamas kaip verslo sprendimas ir atsakomybė nustatoma pagal verslo sprendimo atsakomybės sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018); tuo atveju, kai nustatoma, kad vadovo sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, tokiam sprendimui (vadovo veiklai) verslo sprendimo taisyklė netaikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apskritai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės, kiek tai susiję su konkurencijos teisės pažeidimais (įskaitant ir kartelių sudarymą), nėra išplėtota. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytas konkurenciją ribojančių susitarimų imperatyvus draudimas, apimantis ir neatsargias veikas, neturėtų būti prilyginamas teisės imperatyvams, išreiškiantiems aiškias ir konkrečias pareigas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme ir kt. Todėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo konstatavimas savaime negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti verslo sprendimo priėmimo taisyklę.

14149.

142Atsakovas T. P. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo M. J. kasacinio skundo.

14350.

144Ieškovė atsiliepimu į atsakovo M. J. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14550.1.

146Atsakovas nepagrįstai remiasi principu ex turpi causa non oritur, taikomu išimtinai baudžiamojoje teisėje, ir kasaciniame skunde nurodoma Jungtinės Karalystės teismų praktika. Skunde nurodyta praktika nėra suformuota ir nuosekli; teismų išaiškinimai išimti iš konteksto ir neatskleidžia visos aptariamų bylų esmės ir išvadoms reikšmingų aplinkybių. Be to, ji yra sukritikuota ir pakeista vėlesniais Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2015 m. balandžio 22 d. sprendime byloje Jetivia SA ir Anor prieš Bilta (UK) Ltd ir kt.

14750.2.

148Verslo sprendimų priėmimo taisyklė taikoma tik ekonominiam sandorio pagrįstumui vertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018; kt.). Pagrindinė šios taisyklės paskirtis – apsaugoti tiek vadovus, tiek įmones nuo ekonominės rizikos, tačiau ji neapsaugo vadovų nuo atsakomybės taikymo, priėmus teisei prieštaraujantį sprendimą. Taigi ši taisyklė skirta neteisingam, tačiau teisėtam sprendimui pagrįsti, o atsakovas siekia ją taikyti ir neteisėtiems sprendimams pagrįsti. Pamatinė verslo sprendimo priėmimo taisyklės prielaida – sprendimą priimantis asmuo privalo nežinoti, ar toks sprendimas pasiteisins. Šiuo atveju administracinių teismų nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovė ir kitos dvi įmonės dalyvavo karteliniame susitarime ir fiksavo kogeneracinių jėgainių pardavimo kainas. Ši aplinkybė neginčijama, pripažinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir yra imperatyvo, įtvirtinto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje, pažeidimas. Vien aplinkybė, kad atsakovo atsakomybė kildinama iš imperatyvo pažeidimo, per se eliminuoja jam galimybę nuo tokio ieškinio gintis verslo sprendimų priėmimo taisykle. Verslo sprendimo priėmimo taisyklė gali būti gynybos priemonė tik nuo ieškinio, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo už netinkamą verslo sprendimą. Ir priešingai, nuo ieškinio, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą už įstatyme nustatytų pareigų ar fiduciarinių pareigų pažeidimą, gintis verslo sprendimų priėmimo taisykle negalima, todėl šiuo atveju atsakovas nuo ieškovo reikalavimo gynėsi netinkama gynybos priemone.

149Teisėjų kolegija

konstatuoja:

150IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

151Dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės ir CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo

15251.

153Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Sprendžiant ginčą dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose nustatytos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės.

15452.

155Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) atlikimas: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15653.

157Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės pakankamai nuosekli ir nuolat plėtojama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018; kt.).

15854.

159Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo (tai reiškia ir dėl kolegialaus įmonės valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai.

16055.

161Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos posėdžio darbotvarkės ketvirtu klausimu D. J., M. J. ir A. J. vienbalsiai priėmė sprendimą, kad parduodant prekes UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 pripažino, kad UAB „Lukrida“ ir „Manfula“, dalyvaujant ieškovei UAB „Envija“, sudarytas susitarimas dėl kainų derinimo iš UAB „Envija“ perkamoms prekėms pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus. Konkurencijos taryba konstatavo, kad konkurentės UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“, dalyvaujant UAB „Envija“, sudarė draudžiamą susitarimą dėl minimalios 10 proc. pelno maržos taikymo iš UAB „Envija“ perkamiems „MWM“ vidaus degimo varikliams. Šis susitarimas buvo įtvirtintas UAB „Envija“ 2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdyje priimtu sprendimu. Šiame posėdyje visi trys dalyvavę valdybos nariai balsavo už tokį sprendimą, o du iš šių valdybos narių buvo susiję su konkurentėmis UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ (vienas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo M. J., jis taip pat tuo metu buvo UAB „Lukrida“ direktorius; kitas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo D. J., kuris tuo metu buvo UAB „Manfula“ komercijos skyriaus vadovas). Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė ieškovei 303 600 Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovei paskirta bauda sumažinta iki 218 695,61 Eur. Atsakovas T. P. žinojo apie numatomą susitarimą, parengė darbotvarkę valdybos nutarimui priimti, pateikė nutarimo projektą valdybos nariams pasirašyti, dėl jo prieštaravimų nereiškė, apie jį pranešė kitoms draudžiamo susitarimo dalyvėms, draudžiamą susitarimą vykdė.

16256.

163Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime, kurio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, konstatuotas aplinkybes dėl draudžiamo susitarimo, sprendžia, kad šiuo atveju yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai – sprendimas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms, t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui, dėl to (priežastinis ryšys) ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda (žala).

16457.

165Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismai aptartas juridinio asmens valdymo organų (jų narių) civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas aiškino tinkamai ir, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog pagal bylos duomenis ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų faktiškai patyrė daugiau naudos negu žalos, ieškinį atmetė.

16658.

167Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinės instancijos teismo teisiniu argumentavimu dėl neteisėtų veiksmų ir žalos galimo santykio, pažymi, kad CK 6.249 straipsnio, apibrėžiančio žalos ir nuostolių sąvokas, 6 dalis nustato, jog tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.

16859.

169Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

17060.

171Taigi CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas bei įskaitymas sudaro teisines prielaidas išvengti galimo tolesnio teisinio ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tačiau ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato teismui ne pareigą, o teisę kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, spręsti dėl gautos naudos įskaitymo į nuostolius. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė byloje įrodytą, konkrečia suma apibrėžtą naudą, ir įvertinęs patirtus nuostolius bei gautą naudą pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, turi teisę spręsti dėl ieškovės patirtų visų nuostolių ar jų dalies įskaitymo į jos gautą naudą.

17261.

173Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartą teisės normą pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, taikė netinkamai.

17462.

175Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo ne tik patirti nuostolių dėl paskirtos baudos, bet ir gauti naudos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, gali būti ir atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

17663.

177Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus ieškovės gautos naudos iš draudžiamo susitarimo dydis nei administracinėje, nei nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nebuvo. Konkurencijos tarybos išvados, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, rodantys ieškovės gautas pajamas ir grynąjį pelną tuo laikotarpiu, kai galiojo imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis susitarimas, neparodo ieškovės gautos naudos dėl vykdomo draudžiamo susitarimo, jei tokia buvo, realaus dydžio ir konkrečios sumos, nes ieškovė neteisėto susitarimo metu vykdė komercinę ūkinę veiklą ir galėjo gauti pelno ne tik dėl neteisėto susitarimo. Naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu.

17864.

179Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai teisingam ginčo išsprendimui privalėjo nustatyti konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį. Tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Šioms aplinkybėms nustatyti, esant specialių buhalterinės apskaitos žinių poreikiui, svarstytina galimybė skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

18065.

181Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir priėmė procesinį sprendimą nenustatęs reikšmingos (esminės) ginčo sprendimui faktinės aplinkybės dėl ieškovės gautos naudos, jei tokia buvo, iš atsakovų neteisėtų veiksmų dydžio ir nesprendęs, ar gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į ieškovės patirtus nuostolius. Šių aplinkybių nustatymas kasaciniame teisme yra negalimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

18266.

183Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

18467.

185Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

186Dėl bylinėjimosi išlaidų

18768.

188Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 31,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18969.

190Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

191Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

192Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

193Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo T. P. 87 478,24 Eur nuostolių... 9. 3.... 10. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. P. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m.... 13. 5.... 14. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovams dėl jų veiksmų taikyti... 15. 6.... 16. Valdybos nariai D. J. ir M. J., priimdami teisės aktams prieštaraujančius... 17. 7.... 18. Konkurencijos taryba pripažino, kad ūkio subjektai UAB „Manfula“, UAB... 19. 8.... 20. Valdybos nariai D. J. ir M. J., ieškovės nuomone, taip pat pažeidė... 21. 9.... 22. Prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo, ieškovės nuomone, labiausiai... 23. 10.... 24. Valdybos nariai priėmė sprendimą dėl draudžiamų susitarimų, dėl kurių... 25. 11.... 26. Dėl ieškovės direktoriaus T. P. veiksmų konkuruoti turėję asmenys UAB... 27. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 28. 12.... 29. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 30. 13.... 31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11... 32. 14.... 33. Teismo vertinimu, atsakovai – valdybos nariai ir įmonės vadovas – yra... 34. 15.... 35. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės civilinės... 36. 16.... 37. Teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos nutarime nustatytas aplinkybes ir... 38. 17.... 39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų... 40. 18.... 41. Teismas nustatė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir... 42. 19.... 43. Teismas išvadą taikyti solidariąją atsakovų M. J. ir D. J. atsakomybę... 44. 20.... 45. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl dalinės atsakomybės taikymo ir... 46. 21.... 47. Teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo D. J. argumentų apie M. J. jam... 48. 22.... 49. Teismas padarė išvadą, kad dalinės atsakomybės taikymas ir nepagrįsta... 50. 23.... 51. Įvertinęs Konkurencijos tarybos atliktą ieškovės ūkinės komercinės... 52. 24.... 53. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį konstatuojant, jog žala... 54. 25.... 55. Teismas padarė analogiškas išvadas dėl T. P. kaltės, kurią įrodo jo... 56. 26.... 57. Teismo vertinimu, iš atsakovo T. P. priteistinas žalos atlyginimo dydis... 58. 27.... 59. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė... 60. 28.... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. 29.... 63. Kolegija, remdamasi CK 2.87 straipsnio 1–3 dalimis, kasacinio teismo... 64. 30.... 65. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėtus... 66. 31.... 67. Kolegijos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados,... 68. 32.... 69. Įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime ir Lietuvos vyriausiojo... 70. 33.... 71. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. J. ir M. J.,... 72. 34.... 73. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybė, jog... 74. 35.... 75. Kolegija pažymėjo, kad įmonės vadovo ir valdybos funkcijos, kompetencijos... 76. 36.... 77. Bendras ieškovės 2010 m. spalio 8 d. valdybos ginčo sprendimo dėl... 78. 37.... 79. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės vadovui situacijose, kai žala... 80. 38.... 81. Kolegija sprendė, kad priimdami ir (ar) įgyvendindami sprendimą, dėl kurio... 82. 39.... 83. Remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kolegija nesutiko su pirmosios... 84. 40.... 85. Kolegija nurodė, kad įprastai remiantis principu ex turpi causa non oritur... 86. 41.... 87. Kolegija nustatė, kad šiuo metu vienintelis ieškovės akcininkas yra... 88. 42.... 89. Atsižvelgdama į Konkurencijos tarybos nustatytas aplinkybes dėl ieškovės... 90. 43.... 91. Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendė, kad šioje ginčo situacijoje... 92. 44.... 93. Pripažinusi, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinųjų... 94. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 95. 45.... 96. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 97. 45.1.... 98. Teismai, pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį,... 99. 45.2.... 100. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad... 101. 45.3.... 102. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės patirtos žalos... 103. 45.4.... 104. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.249 straipsnio 6 dalį,... 105. 45.5.... 106. Apeliacinės instancijos teismas paneigė juridinio asmens ir jo dalyvio turto... 107. 45.6.... 108. Pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai beveik dešimt kartų sumažindamas... 109. 46.... 110. Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo skundą... 111. 46.1.... 112. Teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad iš draudžiamo susitarimo ieškovės... 113. 46.2.... 114. Atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovė nepagrįstai... 115. 46.3.... 116. Faktinių aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir... 117. 46.4.... 118. Ieškovė nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti teismui.... 119. 46.5.... 120. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje analizavo ir taikė... 121. 47.... 122. Atsakovas T. P. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo apeliacinės... 123. 47.1.... 124. Ieškovė nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad įmonės valdybos narių... 125. 47.2.... 126. Iš Konkurencijos tarybos nutarimo ir administracinių teismų procesinių... 127. 47.3.... 128. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovės pareikštų... 129. 47.4.... 130. Tiek Konkurencijos taryba, tiek administraciniai ir šią civilinę bylą... 131. 47.5.... 132. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės patirtos žalos dydį,... 133. 48.... 134. Kasaciniu skundu atsakovas M. J. prašo pašalinti iš apeliacinės instancijos... 135. 48.1.... 136. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino principo ex turpi causa... 137. 48.2.... 138. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje... 139. 48.3.... 140. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ekonominės verslo rizikos... 141. 49.... 142. Atsakovas T. P. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo M. J. kasacinio skundo.... 143. 50.... 144. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo M. J. kasacinį skundą prašo šį skundą... 145. 50.1.... 146. Atsakovas nepagrįstai remiasi principu ex turpi causa non oritur, taikomu... 147. 50.2.... 148. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė taikoma tik ekonominiam sandorio... 149. Teisėjų kolegija... 150. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 151. Dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės ir CK 6.249... 152. 51.... 153. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio... 154. 52.... 155. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus)... 156. 53.... 157. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika dėl juridinio... 158. 54.... 159. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo (tai... 160. 55.... 161. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos posėdžio... 162. 56.... 163. Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime, kurio... 164. 57.... 165. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų... 166. 58.... 167. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinės instancijos teismo... 168. 59.... 169. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos... 170. 60.... 171. Taigi CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas... 172. 61.... 173. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartą teisės normą pirmosios instancijos... 174. 62.... 175. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė dėl... 176. 63.... 177. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus ieškovės gautos naudos iš... 178. 64.... 179. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai teisingam ginčo išsprendimui... 180. 65.... 181. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 182. 66.... 183. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra... 184. 67.... 185. Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės... 186. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 187. 68.... 188. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažymą kasacinis... 189. 69.... 190. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 191. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 192. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 193. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...