Byla 1A-183-348/2019
Dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjos 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gitai Rimdžiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nuteistojo S. M. gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjos 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį - laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

4pagal BK 281 straipsnio 6 dalį –laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams;

5pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę ir paskirta S. M. galutinė, subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams10 mėnesių, bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje.

7Iš nuteistojo S. M. priteista: V. S. 736,79 Eur turtinės žalos ir po 27 500 Eur V. S. ir A. S. neturtinės žalos atlyginimo bei 600 Eur proceso išlaidų V. S..

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d., apie 10 val. 55 min. kelyje Nr. ( - ) „( - )“, ( - ), ties 30-uoju gyvenamuoju namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 128 reikalavimus, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija - 2,68 ( alkotesteriu nustatyta 2,77) promilių alkoholio, vairavo automobilį VW „P. V.“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį sugyventinei Ž. M., artėdamas prie priekyje esančios kliūties, dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi stovinčio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris ( - ) priklausančio I. S., ir pėsčiosios I. S., nesulėtino vairuojamos transporto priemonės ar jos net visiškai nesustabdė iki kliūties, jos neapvažiavo, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kliudė automobilio „Škoda Octavia“ kairiąją pusę bei šalia jo stovėjusią pėsčiąją I. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. S. padaryta kaklo stuburo VI slankstelio lūžimas su pilnu stuburo smegenų šioje srityje nutraukimu, skersiniai kairio žastikaulio ir dešiniojo dilbio abiejų kaulų lūžimai, skeveldriniai dešinio šlaunikaulio ir kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimai, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio bei skruosto srityje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, t. y. I. S., dėl kaklo stuburo VI slankstelio lūžimo su pilnu stuburo šioje srityje smegenų nutraukimu, žuvo.

111.1.

12Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d. apie 10 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija - 2,68 (alkotesteriu nustatyta 2,77) promilių etilo alkoholio, važiuodamas keliu Nr. ( - ) „( - )“ nuo ( - ), vairavo kelių transporto priemonę, automobilį VW „P. V.“, valstybinis numeris ( - ) priklausantį sugyventinei Ž. M..

131.2.

14Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d. apie 10 val. 55 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,68 promilių alkoholio ), vairavo sugyventinei Ž. M. priklausantį automobilį VW " P. V.", valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 128 punktų reikalavimus, dėl ko kelyje Nr. ( - ) „( - )“, ( - ), ties 30-uoju gyvenamuoju namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji I. S., t. y. sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja I. S., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą, o pasišalino iš eismo įvykio vietos.

152.

16Alytaus apylinkės teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė tris nusikaltimus, anksčiau jis buvo teistas, seniūnijos charakterizuojamas kaip pavyzdingu elgesiu nepasižymintis, dažnai girtaujantis ir smurtaujantis prieš savo sugyventinę asmuo, nedirba, yra baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam. Apylinkės teismas nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į tai, kad byloje nėra kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis išsituokęs, turi dvi mažametes dukras su sugyventine Ž. M., nedirba ir charakterizuojamas patenkinamai, nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau vieneri metai septyni mėnesiai ir jis nepadarė nusikaltimų bei administracinių nusižengimų, jis nukentėjusiųjų atsiprašė, todėl už tris nusikaltimus jam skyrė artimas sankcijos maksimumui bausmes, bet ne maksimalaus dydžio bausmes. Apylinkės teismas nustatydamas priteistinų neturtinių žalų dydžius atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. M. sutiko su žalos dydžiu, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei į kitas aplinkybes ir iš nuteistojo priteisė nukentėjusiųjų prašomas sumas.

173.

18Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

193.1.

20Skunde nuteistasis nurodo, kad jo manymu, teismo priteisti civiliniai ieškiniai yra per dideli. Taip pat teismas paskyrė ir per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas galėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad turi tris mažametes dukras (dvi iš pirmos santuokos gyvena su buvusia žmona užsienyje), prie kurių išlaikymo prisideda už atsitiktinius darbus gautais pinigais. Dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi, savo kaltę pripažįsta.

214.

22Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė S. M. apeliacinį skundą atmesti.

235.

24Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

256.

26Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su paskirta bausme, prašant skirti švelnesnę bausmę bei su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

27Dėl paskirtos bausmės

287.

29Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

308.

31Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. S. M. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, t. y. pagal BK 144 straipsnį, kurio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų), pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kurio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys (bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų), ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kurio sankcija numato tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.

329.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

349.1.

35Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas ir du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Bausmės skyrimo procese buvo įvertinta ir tai, kad nuteistojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog jis tyčines nusikalstamas veikas (BK 281 straipsnio 7 dalis, 144 straipsnis) padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir tai, jog nuteistasis, padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir ši aplinkybė jo atsakomybę sunkino. Be paminėtų aplinkybių teismas įvertino ir kaltininko asmenybę, jog jis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tame tarpe buvo tris kartus baustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį S. M.. Be minėtų aplinkybių matyti, kad S. M. anksčiau buvo teistas vieną kartą, seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip dažnai girtaujantis ir smurtaujantis prieš savo sugyventinę asmuo. Be to, bylos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis išliko abejingas kilusiems padariniais, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiajai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. M. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, sistemingai, piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

369.2.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo S. M. paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė individualizuota tinkamai, yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems nusikaltimams, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-73/2008, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-118/2011, 2K-433/2011).

38Dėl neturtinės žalos

3910.

40Nuteistasis S. M. apeliaciniame nesutinka ir su priteistais neturtinės žalos dydžiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

4110.1.

42Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

4310.2.

44Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti šeši asmenys ir tik du iš jų, žuvusiosios tėvai - V. S. ir A. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nekyla net menkiausios abejonės, ar nukentėjusieji V. S. ir A. S. patyrė neturtinę žalą dėl savo jauniausios dukros žūties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems nustatytais neturtinės žalos dydžiais. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems po 27 500 Eur neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, kad pats nuteistasis S. M. sutiko su nukentėjusiųjų prašomais priteisti žalos dydžiais. Taip pat atsižvelgė bei įvertino byloje esančių aplinkybių visumą, pernelyg nesureikšmindamas nė vienos iš jų. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos itin sunkios ir nebepataisomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo I. S., kad žuvusiosios tėvai patyrė didžiulį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebesugražinamą artimo asmens ryšį, kad dėl netikėtos ir nesavalaikės jauniausios dukters mirties, kuri su jais gyveno ir padėjo, labai pergyvena ir išgyvena didelį fizinį skausmą Be to, nukentėjusiajai A. S. po žinios apie dukros žūtį sutriko sveikata.

4510.3.

46Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog artimo žmogaus netektis visada sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad analogiškose eismo įvykių bylose, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatyti, po 30 000 Eur neturtinės žalos dydžiai, kurių dalį – po 2500 Eur atlygino draudimo bendrovės, negali būti laikomi kaip neteisingi ir visiškai neatitinkantys teismų praktikos.

4710.4.

48Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją ir priteisdamas nukentėjusiesiems V. S. ir A. S. neturtinei žalai atlyginti po 27 500 Eur. nustatė teisingą, protingą ir sąžiningą kompensavimo dydį.

4911.

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą bei teisingai išsprendė su civiliniais ieškiniais susijusius klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

53Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį... 4. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį –laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams;... 5. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 7. Iš nuteistojo S. M. priteista: V. S. 736,79 Eur turtinės žalos ir po 27 500... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d., apie 10 val. 55 min. kelyje... 11. 1.1.... 12. Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d. apie 10 val. 50 min.,... 13. 1.2.... 14. Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d. apie 10 val. 55 min.,... 15. 2.... 16. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad S. M.... 17. 3.... 18. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtą bausmę ir... 19. 3.1.... 20. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo manymu, teismo priteisti civiliniai... 21. 4.... 22. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. M. gynėjas... 23. 5.... 24. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.... 25. 6.... 26. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su paskirta bausme, prašant skirti... 27. Dėl paskirtos bausmės ... 28. 7.... 29. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija,... 30. 8.... 31. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama... 32. 9.... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose... 34. 9.1.... 35. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 36. 9.2.... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo S. M. paskirtos... 38. Dėl neturtinės žalos ... 39. 10.... 40. Nuteistasis S. M. apeliaciniame nesutinka ir su priteistais neturtinės žalos... 41. 10.1.... 42. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 43. 10.2.... 44. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje... 45. 10.3.... 46. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog artimo žmogaus... 47. 10.4.... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 49. 11.... 50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.... 53. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....