Byla 1A-636-209/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, gynėjai advokatei Irenai Maksimovai, nuteistiesiems M. D., V. K., M. R., nukentėjusiajam D. P., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui Stasiuliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D., V. K., M. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirta laisvės atėmimo 7 (septyniems) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokslą;

3M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirta laisvės atėmimo 7 (septyniems) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis.

4V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis.

5Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. D., V. K. ir M. R. solidariai 442,45 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt du eurai 45 centai) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

6Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš kaltinamųjų M. D., V. K. ir M. R. solidariai 195,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 448,91 Eur proceso išlaidų, iš viso 3644,56 Eur. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8M. D., V. K., M. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jie, veikdami kartu, 2012-10-25, apie 3.30 val. viešoje vietoje, ( - ), esančiame naktiniame klube ,,U. P.“, kai M. R. lauke, prie įėjimo į klubą, spyrė nukentėjusiajam D. P. į dešinę koją, dėl ko pastarasis suklupo, ir M. D. dar smogė nukentėjusiajam D. P. į nosį, dėl ko nukentėjusysis parado orientaciją, po ko M. D. su V. K. ir M. R. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam D. P. dešinės blauzdos šoninio kulkšnelio lūžimą, dešinės plaštakos V delnikaulio distalinės metafizės lūžimą, nosies kaulų atvirą lūžimą, muštines žaizdeles nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kairio antakio išoriniame krašte, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, vidiniame krašte, už kairės ausies (specialisto išvada Nr. G 1016/12(06), dėl ko nukentėjusiajam D. P. buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl visi sužalojimai visumoje, tiek imant juos ir atskirai, kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. M. D., V. K., M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

9Apeliaciniais skundais M. D., V. K. ir M. R. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti juos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 8 p. Nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino nustatytus duomenis, vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje esančius prieštaravimus įvertino ne apeliantų, bet nukentėjusiojo naudai, neobjektyviai vertino vaizdo įrašą bei kitus objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad konflikto naktiniame klube „U. P.“ metu apeliantai susimušė ne su D. P., bet su jo draugu. Versija, kad D. P. buvo sumuštas prie naktinio klubo „U. P.“ yra paneigta objektyviu įrodymu, t.y. vaizdo įrašu. Vaizdo įrašas patvirtina, kad apsaugos darbuotojai tiek apeliantus, tiek D. P. išvarė iš klubo, pastebėję jų žodinį konfliktą. Tai, kad klubo viduje nebuvo muštynių, patvirtino visi byloje apklausti liudytojai ir pats D. P.. Vaizdo įrašas patvirtina ir faktą, kad D. P. iš klubo apsaugos darbuotojo buvo išstumtas paskutinis ir vaizdo įraše objektyviai matosi, kad išėjimo iš klubo metu D. P. sužalota nosis, bėga kraujas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo metu, kai D. P. išėjo iš klubo, prie klubo stovėjo M. D. ir rūkė, o M. R. ir V. K. susimušė su D. P. draugu - Ž. J.. Ikiteisminio tyrimo metu gautas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, t.y. įrodymas ištirtas, bet teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl šio objektyvaus įrodymo, kurio visiškai pakanka išvadai, kad apeliantai su D. P. nesimušė, jo nesužalojo. Mano, kad esant nurodytam įrodymui atsirado prievolė tirti kitą, galimą D. P. sužalojimo aplinkybių versiją, kad galimai D. P. buvo sužalotas jo nurodytoje vietoje, t.y. prie visą parą veikiančio baro Vokiečių g. „Hesburger“ kitų asmenų, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus miesto 3PK OVP pranešimo registracijos lapas bei Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas. 2012-10-25 Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr.46593 nurodyta informacija apie tai, kad D. P. patyrė traumą, kai buvo sumuštas nepažįstamo Vokiečių g. prie baro „Hesburger“, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp liudytojo A. Z. (gydytojo, apžiūrėjusio pacientą) ir D. P. nurodytų aplinkybių apie nusikaltimo padarymo vietą. Nepašalinus prieštaravimų, teismas privalėjo tokius prieštaravimus vertinti kaltinamųjų naudai, o ne teigti, kad D. P. yra ne Vilnietis ir todėl galėjo neteisingai nurodyti šią aplinkybę. D. P. nurodė, kad po tariamų muštinių su apeliantais prie baro „U. P.“ iš klubo išvažiavo taksi. Kviečiant taksi, bent jau baro pavadinimą D. P. privalėjo žinoti, net nebūdamas vilniečiu. Byloje apklaustas klubo „U. P.“ apsaugos darbuotojas R. Š. patvirtino, jog D. P. buvo dažnas baro „U. P.“ lankytojas, nes barmenu jame dirba jo draugas, kas kelia labai dideles abejones dėl tariamo klubo pavadinimo nežinojimo ir jo buvimo vietos. Taigi, akivaizdu, jog teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti esminę reikšmę turinčius prieštaravimus tarp nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, bet vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais. D. P. parodymai prieštarauja net tik liudytojų parodymams, bet ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams: 2012-10-26 protokole-pareiškime nurodyta, kad jį prie klubo „U. P.“ sumušė 4 nepažįstami vaikinai. Ta pati aplinkybė nurodyta 2012-10-26 apklausos protokole. Apklausos protokole D. P. nurodė, kad prie įėjimo į klubą jam į pakaušį sudavė apsaugos darbuotojas, šią aplinkybę nurodė ir apeliantas. Vėliau (2013-09-17 protokolas) D. P. nurodė, kad jam išėjus į lauką, jį pradėjo mušti apeliantai, nors vaizdo įraše labai aiškiai matosi, kad tuo metu, kai išėjo D. P., apeliantų prie jo nebuvo ir tik po 7 minučių įrašo matosi, kad M. R. ir V. K. mušėsi su Ž. J. (matosi, kad guli vaikinas, apsirengęs striuke su baltu gaubtu, būtent tokią Janulio aprangą nurodė pats J. ir D. P.). D. P. nurodė, kad jį sumušė V. K. ir M. D., nes apie tai sužinojo iš pažįstamų, tuo tarpu Ž. J. nurodė, kad su D. P. daugiau nebendravo, nes išvažiavo namo. 2012-12-05 D. P. apklausos protokole nurodoma, kad asmenų, kurie jį sumušė, duomenis jam pasakė tik iš matymo pažįstama D. Č., kuri dirba bare. Bet teismo posėdžio metu liudytoja D. Č. nurodė, kad į ją D. P. po konflikto bare nesikreipė. 2013-09-17 D. P. apklausos protokole nurodoma, kad apsaugos darbuotojas jo nemušė, tik išvedė iš klubo, paliko prie įėjimo, kur priėjo apeliantai ir iš karto puolė trise, sudavė apie 8-13 smūgių, mušė apie 2 min, po to išėjo draugas Ž. J., kurį jie puolė ir sumušė, bet nei vienos iš nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nesimato vaizdo įraše, kuris buvo ištirtas teismo posėdžio metu. Teismo posėdyje D. P. nurodė, kad smūgį į nosį jam sudavė lauke M. D. ir tada pasipylė kraujas, kas akivaizdžiai prieštarauja vaizdo įrašo užfiksuotoms aplinkybėms, nes vaizdo įraše matosi išeinantis iš klubo D. P. su sužalotu veidu.

10Nukentėjusiojo nuoseklumas pasireiškia tik tuo, kad jis teigia, jog buvo sumuštas prie įėjimo į klubą, nors akivaizdu, kad D. P. išėjo iš klubo jau su sužalotu kruvinu veidu ir prie klubo muštynių su juo nevyko. Nurodyti argumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pats nukentėjusiojo kreipimosi į gydytojus 2012-10-25 faktas nepatvirtina apeliantų kaltės, kadangi yra tik prielaida, kuri neabejotinai galėjo būti paneigta, jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos visos galimos versijos, tame tarpe sumušimo nukentėjusiojo prie baro „Hesburger“ versija. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė prokurorės prašymą grąžinti bylą prokurorui, kad būtų papildomai ištirta aplinkybė apie galimą nukentėjusiojo sumušimą būtent Vokiečių g. prie baro „Hesburger“, kadangi būtent ši vieta buvo nurodyta Paciento apžiūros lape. Kaip teigė liudytos A. Z., gydytojas informaciją įrašo tik iš paciento nurodytų aplinkybių, todėl nepaneigus fakto, kad D. P. buvo sumuštas jo nurodytoje vietoje, t.y. Vokiečių g., Vilniuje, nėra pagrindo teigti, kad D. P. buvo sužalotas būtent prie klubo „U. P.“. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatas, paaiškėjus, kad D. P. galimai buvo sumuštas kitoje vietoje ir kito asmens, teismas privalėjo apie tai pranešti prokurorui ir pavesti ištirti paaiškėjusias aplinkybes, jeigu jos nebuvo tiriamos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo parodymais, nors apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d.). Mano, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, teismas iš ištirtų įrodymų išrinko tik tas jų dalis, kurios yra palankios nukentėjusiajam, nežiūrint į įrodymų prieštaringumą ir net nelogiškumą. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejonės vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Byloje nėra surinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad apeliantai sumušė D. P. ir sužalojo jo sveikatą. Mano, kad D. P. juos apkalbėjo būtent siekdamas turtinės naudos ir pasinaudodamas tuo, kad jo pažįstama D. Č., mačiusi žodinį konfliktą su jais klubo viduje, galėjo nurodyti kaltinamųjų pavardes.

11Teismo posėdyje nuteistieji M. D., V. K. ir M. R. bei jų gynėja advokatė Irena Maksimova prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis D. P. ir jo atstovas advokatas Kęstutis Stasiulis prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė Danutė Kisinienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

12Nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. apeliaciniai skundai atmestini.

13Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

14Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

15Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

16Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kaltinamųjų kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, išanalizavo nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, pačių kaltinamųjų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei šio baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteitiesiems inkriminuoto nusikaltimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

17Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punktą veika kvalifikuojama, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

18Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2012-10-25 su Ž. J. atėjo į klubą „U. P.“. Apie 3.30 val. prie baro su M. D., V. K. ir M. R. įvyko akių kontaktas, jiems kažkas nepatiko, paklausė ko žiūri. Pastarasis atsakė, kad viskas patinka, nieko įžeidžiančio nepasakė. Tačiau prie jo priėjo V. K. ir M. R. bei pribėgo barmenas. M. D. barmeną patraukė į šoną, o V. K. norėjo jam trenkti, bet barmenė iškvietė apsaugą, kuri kaltinamuosius išvedė į kiemą. Po kelių minučių apsauga liepė išeiti ir nukentėjusiajam. Išėjęs į kiemą pamatė kaltinamuosius. Iš pradžių tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vėliau V. K. bandė trenkti nukentėjusiajam, bet jis spėjo pasitraukti. Po to M. R. spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, dėl ko pastarasis pajuto stiprų skausmą ir suklupo, o M. D. smogė jam į nosį, dėl ko jis parado orientaciją, pasipylė kraujas. Vėliau M. D. su V. K. ir M. R. rankomis ir kojomis maždaug apie dvi minutes jį mušė į įvairias kūno vietas. Tuo metu iš baro išbėgo Ž. J., kuris pamatęs mušamą nukentėjusįjį, norėjo išskirti, bet pribėgo M. D. ir M. R. bei jį sumušė ir suspardė. Po to išbėgo apsauga ir visi trys kaltininkai pabėgo. Po sumušimo stipriai skaudėjo koją, šlubavo, sugrįžo į klubą, tualete nusiplovė kraują ir klubo darbuotojų paklausė, kas tie vaikinai. Baro darbuotoja D. C. nurodė jų pavardes. Kitą dieną nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatyti įvairūs lūžiai ir sumušimai. Vėliau per Facebook susirado kaltininkus (t. 2, b. l. 51-53).

19Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Kitą dieną po įvykio nukentėjusysis parodė, kad 2012-10-25 jis buvo klube ,,U. P.“, ( - ), kur apie 3.30 val. kilo konfliktas tarp jo ir keturių nepažįstamų vaikinų, dėl ko apsaugos darbuotojai juos išvarė iš klubo. Lauke trys jaunuoliai pradėjo jį mušti kumščiais ir spardyti kojomis, kiek smūgių sudavė, nežino, nes po pirmo smūgio jis prarado sąmonę. Į lauką išėjus apsaugos darbuotojams, jį mušę vaikinai pabėgo. Jam iš nosies bėgo kraujas, skaudėjo koją. Po sumušimo jis nuvažiavo namo, kitą dieną jam pasidarė bloga, labai skaudėjo koją, todėl nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir diagnozuota dešinės kojos kulkšnies lūžis, dešinės plaštakos lūžis, nosies lūžis ir galvos sumušimas. Vėliau sužinojo, kad jį mušė V. K. ir M. D. ir trečias vaikinas, kurio duomenų nežino (t. 1, b. l. 13-14). 2012-12-05 papildomos apklausos metu D. P. nurodė, kad iš pateiktos nuotraukų kartotekos negali tiksliai pasakyti, kas iš jų buvo įvykio metu, tačiau turi panašumų asmuo nuotraukoje Nr. 9 (M. D., gim. 1993-04-28) ir asmuo nuotraukoje Nr. 2 (V. K., gim. 1991-04-09). Patikslino, kad D. C., kuri dirbo minėtame klube, jam pasakė jį sumušusių vaikinų pavardes ir jis rado tuos vaikinus ,,Facebook“ tinkle. Iš pradžių tarp jo ir minėtų asmenų žodinis konfliktas įvyko klube, bet muštynių nebuvo. Tarp jo su minėtais asmenimis įvyko konfliktas lauke, pamena, kad susistumdė su V. K.. Tiksliai kiek smūgių ir kas smūgiavo, nurodyti negali, nes nelabai prisimena. Pamena, kad lauke konflikto metu iš klubo buvo išėjęs Ž. J., kuris bandė juos išskirti, bet buvo pats sumuštas (t. 1, b. l. 15-30). 2013-09-17 apklausos metu D. P. patikslino, kad klubo viduje konfliktą pradėjo vaikinas, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodais trumpai kirptais plaukais, kuris priėjo prie jo su Ž. J. ir pasakė „kas nepatinka“, o jis jam atsakė „kas tau nepatinka“. Netrukus apsaugininkai juos išprašė iš klubo, kur lauke vėl įvyko konfliktas, o būtent: tas pats jo apibūdintas pirmasis vaikinas priėjo prie jo ir nieko nesakydamas, smogė jam į dešinę krūtinės pusę, antras vaikinas jam bandė smogti į veidą, tačiau jis pasitraukė į šalį ir smūgio išvengė, bet vaikinai toliau jį puolė, trečiasis vaikinas spyrė jam į koją, ties čiurna ir jis suklupo, tada pirmasis vaikinas smogė jam į nosį ir jis prarado orientaciją, užsidengė veidą rankomis, tačiau vaikinai toliau jį smūgiavo. Kuris vaikinas kiek smūgių jam sudavė ir į kokias kūno vietas, jis tiksliai pasakyti negali, kadangi dėl smūgio į nosį jis prarado orientaciją. Vaikinai bendrai jam sudavė apie 8-13 smūgių ir mušė apie 2 minutes (t. 1, b. l. 31-32). Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo D. P. parodymai buvo nuoseklūs, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad juos papildo liudytojų parodymai.

20Pirmosios instancijos teisme liudytojas Ž. J. parodė, kad 2012-10-25 su D. P. buvo naktiniame klube „U. P.“. Klube jis stovėjo prie baro, o D. P. buvo salėje. Tarp D. ir kaltinamųjų klube įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, todėl apsauga juos išprašė iš klubo. Po kelių minučių barmenas jo paprašė išeiti į kiemą, pažiūrėti, kas ten vyksta. Išėjęs pamatė, kad kaltinamieji muša D. Bandė skirti, bet taip pat buvo jų sumuštas. Į kiemą išėjus apsaugai, kaltinamieji pabėgo. Matė, kad D. buvo kruvinu veidu (t. 2, b. l. 93-94). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. J. parodė, kad jis su D. P. buvo klube ,,U. P.“, ( - ). Apie 03.00 val. tarp D. ir nepažįstamų vaikinų įvyko žodinis konfliktas ir apsaugos darbuotojai minėtus jaunuolius išprašė iš klubo, po to išprašė ir D. Po kelių minučių jis išėjo į lauką, kur pamatė, kad minėti vaikinai mušė D. Jis bandė juos skirti, tačiau jį pargriovė ant šaligatvio ir taip pat mušė. Iš klubo išėjo apsaugos darbuotojai ir juos mušę vaikinai pabėgo. Po to jis taksi išvažiavo pas pusbrolį į Pilaitę, o D. liko klube (1 t., b. l. 58).

21Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoja D. C. parodė, kad įvykio metu ji dirbo naktiniame klube „U. P.“. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, todėl apsauga paprašė vaikinų išeiti iš klubo. Po kažkiek laiko nukentėjusysis grįžo šlubuodamas ir kruvinas, todėl nuėjo praustis į tualetą. Jai pasirodė, kad nukentėjusiajam sulaužyta nosis. Žino, kad konfliktas įvyko būtent tarp šių keturių vaikinų, nes ji su M. D., V. K. ir M. R. gyveno tame pačiame bendrabutyje. O nukentėjusįjį D. P. žino kaip klubo lankytoją (t. 2, b. l. 53-54). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. C. parodė, kad 2012-10-25 dirbo klube ,,U. P.“ barmeno padėjėja. Darbo pabaigoje tarp iš matymo pažįstamų vaikinų įvyko konfliktas. Matė, kad iš vienos pusės buvo vaikinas vardu D., iš kitos pusės trys dažnai klube besilankantys vaikinai, kurie žinomi kaip agresyvūs lankytojai. Vaikinai susistumdė, todėl apsaugos darbuotojai išprašė į lauką. Netrukus į klubą sugrįžo D. P., kuriam iš nosies bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa, jis šlubavo (t. 1, b. l. 55, 56-57).

22Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu dirbo barmenu naktiniame klube „U. P.“. Pastebėjo, kad tarp D. ir vaikinų kilo žodinis konfliktas. Pamatęs, kad vaikinai artėja vieni prie kitų, išbėgo iš už baro, nes norėjo sustabdyti konfliktą, bet kažkuris iš kaltinamųjų jį pakėlė ir nutempė į šalį. Tuomet į konfliktą įsikišo apsauga ir visus išvarė iš klubo: pirmiausiai kaltinamuosius, o po 1-2 minučių ir nukentėjusįjį. Po maždaug 3-5 minučių pamatė į klubą įeinantį nukentėjusįjį. Pastebėjo, kad D. buvo sužalota nosis, prakirstas skruostas, bėgo kraujas, ėjo šlubuodamas, susiėmęs už kojos. Jis pasakė, kad lauke sumušė tie patys vaikinai ir nuėjo į tualetą. Iš apsaugos sužinojo, kad vaikinai pabėgo (t. 2, b. l. 72-73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad klube ,,U. P.“, esančiame ( - ), apie 03.00 val., tarp vaikinų ir jo pažįstamo D. P. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Jis iškvietė apsaugą ir bandė konfliktuojančius išskirti, tačiau jam nepavyko, nes jį kažkas patraukė į šoną. Konfliktą nutraukė atskubėję apsaugos darbuotojai. Visi konfliktavę vaikinai buvo išprašyti į lauką, o kas vyko lauke, jis nematė. Po kelių minučių pamatė šlubuojantį D. P., kuriam buvo stipriai sumuštas veidas (t. 1, b. l. 64).

23Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. parodė, kad dirbo naktiniame klube „U. P.“. Konflikto pradžios klubo viduje nematė, nes sėdi nugara į klubą. Vėliau pamatė susistumdymą, todėl atsistojo tarp vaikinų ir išprašė juos iš baro. Vėliau pamatė kruviną nukentėjusįjį, kurį sumušė trys vaikinai. Mano, kad jam buvo lūžusi nosis, nes smarkiai bėgo kraujas. Nukentėjusysis nuėjo nusiprausti į tualetą. Kai jis išėjo į kiemą, kaltininkai jau buvo šiek tiek pabėgėję link Vokiečių gatvės (t. 2, b. l. 95). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju klube ,,U. P.“, esančiame ( - ). Tikslios datos neprisimena, galimai 2012-10-25, klubo viduje tarp trijų vaikinų iš vienos pusės ir dviejų iš kitos pusės įvyko konfliktas. Aukštas vaikinas buvo kruvinu veidu. Jis su kolega jaunuolius išskyrė ir paprašė pasišalinti iš klubo. Kas vyko už klubo durų, jis nematė. Netrukus barmenas pranešė, kad prie klubo susimušė tie patys išprašyti vaikinai. Išėjęs iš klubo pamatė vieną vaikiną gulintį ant žemės, kitas vaikinas stovėjo šalia, o likę vaikinai nubėgo Vokiečių gatve (t. 1, b. l. 60).

242012-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1016/12 (06) nurodyta, kad D. P. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos šoninio kulkšnelio lūžimo, dešinės plaštakos V delnakaulio distalinės metafizės lūžimo, nosies kaulų atviro lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. P. dešinės blauzdos šoninio kulkšnelio lūžimas, dešinės plaštakos V delnakaulio distalinės metafizės lūžimas, nosies kaulų atviras lūžimas, muštinės žaizdelės nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kairio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, vidiniame krašte, už kairės ausies galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, t.y., 2012-10-25. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 66-68).

25Be to, patys nuteistieji M. D., V. K. ir M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad būnant naktiniame klube „U. P.“ gestais prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju ir jo draugu Ž. J.. Nukentėjusysis prisikabino prie M. R. grandinėlės, pavadino kaimiečiu. V. K. atstūmė nukentėjusįjį D. P. ir jam trenkė. Tuo metu pribėgo barmenas, kurį M. D. pakėlė ir nunešė į šalį. Po to priėjo apsauga ir juos visus išprašė iš klubo. Kieme vėl prasidėjo konfliktas. M. D. pajuto, kad D. P. jį smaugia, todėl atsisukęs jam trenkė, o V. K. ir M. R. mušėsi su Ž. J. (t. 1, b. l. 104-105, 106-107, 142-143, 144-145, 173-174,, 179-180, t. 2, b. l. 96-98). M. D. 201-04-22 prisipažinime nurodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 99).

26Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad 2012-10-25, apie 3.30 val., naktiniame klube „U. P.“, tarp M. D., V. K., M. R. ir nukentėjusiojo D. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio naktinio klubo apsauga apeliantus išprašė į lauką. Po kelių minučių buvo išprašytas ir D. P.. Šias aplinkybes nurodė tiek nuteistieji, tiek ir nukentėjusysis bei liudytojai. Nukentėjusysis parodė, kad išėjęs į lauką pamatė nuteistuosius ir žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtą: M. R. spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, dėl ko pastarasis suklupo, o M. D. smogė jam į nosį, dėl ko nukentėjusysis parado orientaciją, po to M. D. su V. K. ir M. R. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas Ž. J. parodė, jis taip pat buvo išėjęs į lauką ir matė, kaip kieme M. D., V. K. ir M. R. muša D. P., o bandydamas juos išskirti pats buvo sumuštas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. K. ir M. R. muša Ž. J.. Nors vaizdo įraše neužfiksuotas mušamas nukentėjusysis, tačiau iš įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 11, 70-79) matyti, kad vaizdo kamera nukreipta tik į įėjimą į naktinį klubą ir fiksuoja ribotą matymo lauką. Juolab, kad liudytojas R. Š. parodė, kad išėjęs iš klubo pamatė Ž. J. gulintį ant žemės, D. P. jau sumuštas stovėjo šalia, o juos mušę vaikinai nubėgo Vokiečių gatve. Be to, liudytojai V. P. ir D. C. nurodė matę, kad į naktinį klubą nukentėjusysis D. P. sugrįžo šlubuodamas, sumuštu veidu, jam iš nosies bėgo kraujas. Todėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iškelta versija, jog nukentėjusysis D. P. buvo sumuštas kitų asmenų ir kitoje vietoje, vertintina kaip apeliantų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

27Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aptartais pačių nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R., nukentėjusiojo D. P., liudytojų parodymais, kadangi jie esminėse detalėse nuoseklūs, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, atitinka rašytinius bylos duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, netikėti nukentėjusiojo ir jo parodymus bei kitą baudžiamojoje byloje esančią medžiagą atitinkančiais liudytojų parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Kartu pastebėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistuosius melagingai apkalbėti, nėra. Taigi, jiems be jokios priežasties apkaltinti M. D., V. K. ir M. R. tariamai nesamos nusikalstamos veikos padarymu nėra jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantai. Juo labiau, kad visos esminės nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitą.

28Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji M. D., V. K. ir M. R. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje (prie naktinio klubo), dar klubo viduje pradėjo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju dėl mažareikšmės dingsties (dėl neva nukentėjusiojo pasakyto komentaro apie M. R. grandinėlę) ir sulaukę D. P. lauke prieš jį panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo D. P. ir nuteistųjų prieš įvykį nėra buvę, nes jie iki tol nebuvo pažįstami, nukentėjusysis neieškojo priekabių, nesekė paskui nuteistuosius norėdamas pratęsti konfliktą. Tuo tarpu apeliantai laukė D. P. lauke ir, jam išėjus, panaudojo fizinį smurtą, trise vartojo smūgius prieš vieną asmenį viešoje vietoje, bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie apeliantų elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį.

29Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas M. D., V. K. ir M. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas pagrįstai apeliantų veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau nuosprendžio konstatuojamoje dalyje praleido žodžius, kad jie nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą „dėl chuliganiškų paskatų“, o toliau aprašo kuo tai pasireiškė ir nurodo veikos kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teismas tai laiko technine klaida, nes visas nusikalstamos veikos aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl keisti nuosprendį dėl šios aplinkybės nėra pagrindo.

30Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis ir dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

31Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. D., V. K. ir M. R. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jų asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems bausmes, mažesnes už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, ir atidėjęs bausmių vykdymą, paskyrė M. D., V. K. ir M. R. ne per griežtas bausmes.

32Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

33Padarius išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

34Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas Kęstutis Stasiulis prašė iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiajam 200 eurų atstovavimo išlaidas.

35Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010).

36Nukentėjusiojo atstovas advokatas Kęstutis Stasiulis apeliacinės instancijos teismui pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą, susipažino su nuteistųjų apeliaciniais skundais, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiojo interesus, pasisakė teisme. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo D. P. turėtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistųjų.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

38nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. apeliacinius skundus atmesti.

39Iš nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. priteisti nukentėjusiajam D. P. po 66,70 Eur (šešiasdešimt šešis eurus septyniasdešimt centų) atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas... 6. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. M. D., V. K., M. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų... 9. Apeliaciniais skundais M. D., V. K. ir M. R. prašo panaikinti skundžiamą... 10. Nukentėjusiojo nuoseklumas pasireiškia tik tuo, kad jis teigia, jog buvo... 11. Teismo posėdyje nuteistieji M. D., V. K. ir M. R. bei jų gynėja advokatė... 12. Nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 14. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos... 15. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas... 16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kaltinamųjų kaltę įvykdžius... 17. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas sužalojo... 18. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. P. parodė, kad... 19. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. davė iš esmės analogiškus... 20. Pirmosios instancijos teisme liudytojas Ž. J. parodė, kad 2012-10-25 su D. P.... 21. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoja D. C. parodė, kad įvykio metu... 22. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu dirbo... 23. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. parodė, kad dirbo naktiniame... 24. 2012-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 25. Be to, patys nuteistieji M. D., V. K. ir M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu,... 26. Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad 2012-10-25, apie 3.30 val.,... 27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aptartais... 28. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo... 29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas M. D., V. K. ir M. R.... 30. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis ir dydis ir... 31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. D., V. K. ir M. R.... 32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo... 33. Padarius išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas,... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas... 35. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu... 36. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Kęstutis Stasiulis apeliacinės instancijos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 38. nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. apeliacinius skundus atmesti.... 39. Iš nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. priteisti nukentėjusiajam D. P. po...